(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1795 (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems importuojamiems Brazilijos Federacinės Respublikos (toliau – Brazilija), Irano Islamo Respublikos (toliau – Iranas), Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Gavusi Europos plieno asociacijos (toliau – EUROFER arba pareiškėjas) pateiktą prašymą, 2021 m. sausio 18 d. Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant nagrinėtas tik vieno Rusijos gamintojo „PAO Severstal“ vykdomas dempingas. Tačiau 2022 m. kovo 18 d. EUROFER prašymą atsiėmė ir peržiūros tyrimas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/624 (4) buvo atitinkamai nutrauktas.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (5), Komisija gavo prašymą atlikti pradinių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą 2022 m. liepos 4 d. tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė EUROFER. Prašymas atlikti peržiūrą pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui veikiausiai pasikartotų ir tęstųsi dempingas ir pasikarotų žala Sąjungos pramonei.

(5)

2022 m. spalio 5 d. Komisija, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

2022 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas atsiėmė prašymą atlikti pradinių priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl Ukrainos. Tada 2023 m. vasario 16 d. Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį nutraukti priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl importo iš Ukrainos ir tęsti peržiūros tyrimą dėl importo iš Brazilijos, Irano ir Rusijos (7).

(7)

Atsižvelgiant į tai, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas dėl Ukrainos buvo nutrauktas, pradinės priemonės tam tikriems importuojamiems Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, praėjus penkeriems metams nuo jų nustatymo, automatiškai nustojo galioti.

(8)

Todėl šiuo metu galiojančios antidempingo priemonės, dėl kurių atliekamas šis priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, yra importui iš Brazilijos, Irano ir Rusijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) taikomos antidempingo priemonės. Priemonės nustatomos kaip fiksuoto dydžio muitas už toną, o muito normos siekia 54,50–63,00 EUR už toną Brazilijai, 57,50 EUR už toną Iranui ir 17,60–96,50 EUR už toną Rusijai.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems nagrinėjamųjų šalių gamintojams ir valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(11)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(12)

Pastabų dėl inicijavimo Komisija gavo iš Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministerijos ir Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerijos (toliau – Rusijos vyriausybė), Brazilijos federalinės vyriausybės (toliau – Brazilijos vyriausybė), atstovaujamos Brazilijos atstovybės Europos Sąjungoje, ir Brazilijos gamintojų „Usinas Siderúrgicas de Minas Gerais S.A“ (toliau – USIMINAS) ir „Companhia Siderúrgica Nacional“ (toliau – CSN).

(13)

Rusijos vyriausybė priminė, kad nagrinėjamojo produkto importui įtakos turėjo Sąjungos sankcijos, taikomos dėl neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Ji pridūrė, kad 2022 m. kovo 26 d. Sąjunga uždraudė importuoti Rusijos geležies ir plieno produktus ir teigė, kad nuo 2022 m. II ketv. sustojo beveik visų rūšių plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Rusijos. Rusijos vyriausybės teigimu, šios sankcijos yra ilgalaikio pobūdžio ir tyrimo metu nebuvo jokių požymių, kad jos būtų sušvelnintos. Todėl Rusijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad sankcijos turi įtakos dempingo tęsimosi tikimybės vertinimui, visų pirma Sąjungos rinkos patrauklumo vertinimui ir pareiškėjo teiginio prašyme, kad trečiųjų šalių rinkos negalėjo absorbuoti Rusijos plieno pajėgumų, vertinimui (8). Dėl Sąjungos rinkos patrauklumo Rusijos vyriausybė teigė, kad prekybos srautų ir tiekimo grandinių sutrikdymas dėl sankcijų sumažino Sąjungos rinkos patrauklumą Rusijos tiekėjams dėl prekybos apribojimų keliamos suvokiamos rizikos. Be to, Rusijos vyriausybės teigimu, Sąjungos ir Rusijos prekybos santykiams atnaujinti reikės daug laiko ir pastangų. Galiausiai Rusijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad dėl Sąjungos sankcijų nebuvo galima nustatyti žalos pasikartojimo tikimybės.

(14)

Pirma, dėl Rusijos vyriausybės tvirtinimo, kad nuo 2022 m. II ketv. sustojo beveik visų rūšių plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Rusijos, Komisija pažymėjo, kad ketvirtuoju sankcijų paketu, kurį nurodė Rusijos vyriausybė, nustatytas tik 21 iš 24 KN kodų, nurodytų 42 konstatuojamojoje dalyje, priskiriamų produktų importo draudimas (9). Tačiau svarbu, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 833/2014, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2022/428, 3g straipsnio 2 dalį šis importo draudimas nebuvo taikomas sutarčių, sudarytų iki 2022 m. kovo 16 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 17 d. Todėl, išskyrus paskutines 13 peržiūros tiriamojo laikotarpio dienų, sankcijos neturėjo jokio poveikio nagrinėjamojo produkto importui iš Rusijos. Be to, likusiems 3 KN kodams priskiriamų produktų importo draudimas buvo nustatytas tik po peržiūros tiriamojo laikotarpio su aštuntuoju sankcijų paketu (10). Pastarasis importo draudimas nebuvo taikomas sutarčių, sudarytų iki 2022 m. spalio 7 d., vykdymui iki 2023 m. sausio 8 d. Todėl nagrinėjamasis produktas galėjo būti toliau importuojamas iš Rusijos ir 2022 m. II ketv. Antra, dėl galimo sankcijų poveikio nagrinėjamajam produktui iš Rusijos Komisija priminė, kad tos sankcijos yra susijusios su neišprovokuota Rusijos karine agresija prieš Ukrainą ir su tuo susijusia geopolitine padėtimi. Todėl jų taikymo sritis, keitimas ir (arba) trukmė yra nenuspėjami. Be to, antidempingo priemonės galioja penkerius metus. Atsižvelgdama į šiuos neaiškumus ir į tai, kad Taryba bet kuriuo metu gali toliau keisti tikslią sankcijų taikymo sritį ir trukmę, Komisija nustatė, kad jos netrukdo inicijuoti peržiūros tyrimo ir negali turėti įtakos nei tyrimo išvadoms dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės Sąjungos rinkos patrauklumo ar eksporto srautų nukreipimo į Sąjungą dėl padėties trečiųjų šalių rinkose atžvilgiu, nei žalos pasikartojimo tikimybei. Visų pirma, Rusijos vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nuomonę, kad norint atnaujinti konkrečiai nagrinėjamojo produkto importą dempingo kaina iš Rusijos reikės daug laiko ir pastangų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(15)

Be to, Rusijos vyriausybė tvirtino, kad prašyme nurodyta informacija apie planuojamą pajėgumų didinimą, pagrįsta 2021 m. EBPO ataskaita dėl naujausių plieno gamybos pajėgumų pokyčių (11), buvo netiksli. Visų pirma Rusijos vyriausybė teigė, kad nė vienas prašyme nurodytas plieno gamybos projektas Rusijoje nebuvo įgyvendintas ir kad bendrovė „Don-Metal“ buvo prekiautoja metalų laužu, o ne gamintoja. Be to, Rusijos vyriausybės teigimu, bendrovė „Novolipetsk Steel“ (NLMK) nedidino savo pajėgumų, kaip nurodyta prašyme remiantis „Steel Business Briefing“ (toliau – SB) spaudos pranešimu, o vykdė esamos plieno gamybos modernizavimą aplinkos apsaugos srityje.

(16)

Komisija pažymėjo, kad, net neatsižvelgiant į Rusijos vyriausybės ginčijamus įrodymus, prašyme EUROFER pateikti perteklinių pajėgumų įrodymai (12) buvo neginčytini. Nors tiesa, kad priemonių galiojimo termino peržiūra yra orientuota į ateitį ir kad planuojamas pajėgumų didinimas iš tiesų gali turėti įtakos vertinant, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų, esami pertekliniai pajėgumai, priešingai nei būsimi pertekliniai pajėgumai, yra daug stipresnis tikimybės rodiklis. Todėl prašyme pateikta pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimui pagrįsti ir šis tvirtinimas buvo atmestas.

(17)

Be to, Rusijos vyriausybė tvirtino, kad nekonfidencialios prašymo versijos 5 priede nebuvo pateiktas Rusijos dempingo skaičiavimas ir kad priedų, pažymėtų „HRFS_ER_Annexes_Part1“, rinkinyje nebuvo jokių eksporto kainos duomenų.

(18)

Komisija pažymėjo, kad nors į 5 priede pateiktą rinkmeną, pažymėtą kaip „4 šalių dempingo skirtumo skaičiavimas“, netyčia buvo įtrauktas tik pirmas dokumento puslapis, prašyme atlikti peržiūrą buvo pateikti visi elementai, reikalingi dempingui apskaičiuoti (13), ir nurodytas gautas nagrinėjamųjų šalių vidutinis dempingo skirtumas (14). Iš tiesų, kaip matyti iš 19 konstatuojamosios dalies, Rusijos vyriausybė apskaičiavo Rusijos dempingą remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir pateikė pastabų dėl šio skaičiavimo. Visų pirma, kiek tai susiję su eksporto kainos duomenimis, kaip matyti iš prašymo atlikti peržiūrą (15), skaičiuodama eksporto kainas EUROFER rėmėsi CIF kainomis, gautomis iš Eurostato duomenų, kurie yra viešai prieinami, ir FOB kainomis, gautomis iš „Trade Data Monitor“ (toliau – TDM) eksporto duomenų, abi šias kainas tinkamai pakoregavus atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta prašyme atlikti peržiūrą (16), TDM eksporto duomenys pateikti 6 priede. 6 priedas buvo Rusijos vyriausybės paminėto priedų rinkinio dalis, kaip ir 5 priedas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Bet kuriuo atveju 2022 m. lapkričio 18 d. EUROFER pateikė visą 5 priedą, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų laiku pateikti pastabų.

(19)

Galiausiai Rusijos vyriausybė tvirtino, kad vienintelė eksporto kaina, kurią ji galėjo rasti prašyme atlikti peržiūrą, buvo Eurostato nurodyta Rusijos eksporto į Sąjungą kaina, kuri prašyme nurodytu laikotarpiu buvo 823 EUR už toną (17). Lygindama ją su to paties laikotarpio normaliąja verte, pakoreguota atsižvelgiant į apskaičiuotą vidaus frachtą, kuri yra 650–750 EUR už toną, ji teigė, kad importas iš Rusijos Sąjungos rinkoje nebuvo vykdomas dempingo kaina.

(20)

Komisija pažymėjo, kad prašyme atlikti peržiūrą EUROFER 5 priede pateikė du Rusijos vidaus rinkos kainų rinkinius: gamintojo kainos EXW sąlygomis, gautos iš „MEPS International Ltd.“ (toliau – MEPS) paskelbtos apžvalgos „Developing Markets Steel Review“, ir CPT kainos, gautos iš SBB (18). Kaip nurodyta 5 priede, EUROFER dempingo skirtumą prašyme apskaičiavo remdamasi MEPS vidaus rinkos duomenimis. Iš tiesų, MEPS duomenys taip pat buvo pateikti Brazilijos ir Ukrainos atveju (priešingai nei SBB duomenys, kuriuos buvo galima gauti tik Rusijos atžvilgiu) ir EUROFER nuosekliai apskaičiavo dempingo skirtumą trijose nagrinėjamosiose šalyse, naudodama to paties šaltinio duomenis. Tada EUROFER atliko du lygiagrečius dempingo skaičiavimus, lygindama vidaus rinkos kainas, gautas iš MEPS, su Eurostato ir TDM eksporto kainomis EXW lygiu. Abiem atvejais EUROFER nustatė, kad vykdytas dempingas. Tačiau Rusijos vyriausybė savavališkai nusprendė naudoti tik iš SBB gautas CPT vidaus rinkos kainas. Tada ji pakoregavo CPT vidaus rinkos kainas, gautas iš SBB, iki EXW lygio pagal apskaičiuotą vidaus frachtą. Tačiau ji nekoregavo CIF eksporto kainos, gautos iš Eurostato. Todėl ji neteisingai palygino EXW vidaus rinkos kainas su CIF eksporto kainomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(21)

USIMINAS teigė, kad EUROFER taikyta metodika, skirta įrodyti, kad prima facie kartojasi Brazilijos vykdomas importas dempingo kaina, ir visų pirma Brazilijos eksportui nustatyti remiantis Turkijos, Čilės ir Portugalijos duomenimis, šiuo atveju netaikytina ir buvo netinkamai taikoma. USIMINAS teigimu, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalis eksporto kainą galima apskaičiuoti tik tuo atveju, jei į Sąjungą neeksportuojama. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ataskaitiniu laikotarpiu Brazilija vykdė eksportą į Sąjungą, USIMINAS tvirtino, kad prašyme atlikti peržiūrą turėjo būti naudojamos faktinės Brazilijos eksporto į Sąjungą kainos, todėl Komisija buvo neteisi priimdama prašyme atlikti peržiūrą pateiktą informaciją.

(22)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuojama, jei prašyme atlikti peržiūrą pateikiama pakankamai įrodymų, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų. Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas teigė, kad pasibaigus priemonių galiojimui Brazilijos vykdomas dempingas pasikartotų ir kad importas vėl užtvindytų Sąjungos rinką dempingo kainomis, atitinkančiomis Brazilijos einamąsias kainas trečiųjų šalių rinkose. Siekdamas pagrįsti savo argumentą ir atsižvelgdamas į mažą importo iš Brazilijos į Sąjungą apimtį ataskaitiniu laikotarpiu, pareiškėjas naudojo Brazilijos eksporto į visas trečiąsias šalis ir atskirai į Turkiją, Čilę ir Portugaliją kainas. Komisija laikėsi nuomonės, kad šios kainos buvo svarbus elementas vertinant bylos pagrįstumą ir kad kartu su kita pareiškėjo pateikta informacija yra pakankamas įrodymas, tenkinantis 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus tyrimui inicijuoti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

USIMINAS tvirtino, kad Komisija neturėjo pripažinti EUROFER bendros analizės kaip pakankamo prima facie įrodymo tyrimui inicijuoti. Be to, USIMINAS, CSN ir Brazilijos vyriausybė teigė, kad, atsižvelgiant į skirtingas importo iš Brazilijos ir importo iš kitų tiriamųjų šalių konkurencijos sąlygas, nežymią importo apimtį ir importo iš Brazilijos kainų raidą, nebuvo pagrindo atlikti importo iš nagrinėjamųjų šalių bendro poveikio vertinimo.

(24)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Iš tiesų prašyme atlikti peržiūrą tvirtinama, kad Sąjungos pramonės padėtis yra pažeidžiama ir yra tikimybė, kad žala pasikartos. Todėl pareiškėjas turėjo pateikti įrodymų apie tikėtiną importo iš Brazilijos raidą, jei priemonės nebūtų taikomos. Šiuo atžvilgiu prašyme atsižvelgta į tokius veiksnius kaip pertekliniai pajėgumai Brazilijoje, Brazilijos eksporto į trečiąsias šalis kainų lygis ir Sąjungos rinkos patrauklumas (įskaitant Brazilijos vykdomo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą). Visi šie veiksniai buvo analizuojami atskirai, kiek jie susiję su Brazilija, o ne bendrai. Faktinė importo apimtis iš tiesų buvo pateikta bendrai, tačiau tai nebuvo pagrindas išvadai dėl žalos pasikartojimo padaryti. Todėl laikyta, kad prašyme atlikti peržiūrą pateikta pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti.

(25)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi tipiška peržiūrimojo produkto gamybos ir pardavimo apimtimi ir atsižvelgdama į geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 25 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos ir 26 % pardavimo apimties Sąjungoje. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Esminių pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos.

(27)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(28)

Tačiau apie save nepranešė ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas.

(29)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų nagrinėjamųjų šalių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Brazilijos, Irano ir Rusijos atstovybių nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(30)

Keturi Brazilijos gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko dvi gamintojų grupes, sudarytas iš trijų gamintojų, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką ir kuri atitiko 98 % visos Brazilijos eksporto į Sąjungą apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais gamintojais ir Brazilijos valdžios institucijomis. Pastabų dėl atrankos negauta.

(32)

Vienas Irano gamintojas pateikė atrankos klausimyno atsakymus. Todėl, atsižvelgdama į nedidelį apie save pranešusių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(33)

Komisija negavo jokių Rusijos gamintojų atrankos klausimyno atsakymų.

(34)

Komisija nusiuntė nuorodas į klausimynus vieninteliam apie save pranešusiam Irano gamintojui ir atrinktiems Brazilijos bei ir Sąjungos gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat skelbiami internete (19).

(35)

Klausimyno atsakymus pateikė visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai, abu atrinkti Brazilijos gamintojai ir Irano gamintojas.

(36)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Komisija per vaizdo konferenciją atliko šių bendrovių pateiktos informacijos nuotolines kryžmines patikras:

(37)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(38)

2023 m. spalio 25 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(39)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. USIMINAS paprašė surengti klausymą su Komisijos tarnybomis ir 2023 m. lapkričio 10 d. ji buvo išklausyta.

(40)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats produktas kaip pradiniame tyrime, tiksliau tam tikri plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti (toliau – plokšti karštojo valcavimo produktai arba peržiūrimasis produktas).

(41)

Šioje peržiūroje nenagrinėjami šie produktai:

(42)

Peržiūrimojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodai 7226191091, 7226191095), 7226 91 91 ir 7226 91 99.

(43)

Plokšti karštojo valcavimo plieno produktai gaminami juos karštai valcuojant. Tai yra metalo formavimo procesas, kai karštas metalas perleidžiamas tarp vienos ar daugiau porų karštų valcų, kad būtų sumažintas ir suvienodintas storis, kai metalo temperatūra viršija jo rekristalizacijos temperatūrą. Jie gali būti įvairių formų: ritiniuose (įriebinti arba ne, ėsdinti arba ne), kaip atraižos (lakštai) arba siauros juostos.

(44)

Plokšti karštojo valcavimo plieno produktai naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės plieno produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, mašinų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiais tikslais.

(45)

Šiame tyrime nagrinėjamasis produktas – Brazilijos, Irano ir Rusijos kilmės peržiūrimasis produktas.

(46)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(47)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(48)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš Brazilijos, tik mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.). Plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Brazilijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 1,38 % Sąjungos rinkos, palyginti su 1,79 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importo iš Brazilijos apimtis sumažėjo nuo 608 541 tonos pradiniu tiriamuoju laikotarpiu iki 478 692 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(49)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar visa kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(50)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(51)

Tada Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad visas pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, išskyrus vienos rūšies produktą, kurį į Sąjungos rinką eksportavo vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(52)

Tada Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(53)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(54)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(55)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jeigu:

(56)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad daugiau kaip 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis.

(57)

Vidaus rinkoje visai neparduoto tam tikros rūšies produkto atveju vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų vidaus rinkoje sudarytų sandorių pelnas buvo pridėti prie tos tam tikros rūšies produkto gamybos sąnaudų, nes kiti Brazilijos gamintojai šios rūšies produkto nepardavė.

(58)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo susijusioms bendrovėms. Sąjungoje įsikūrusios susijusios bendrovės importuotus plokščius karštojo valcavimo produktus daugiausia naudojo kitiems produktams gaminti. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad klausimyno atsakymus pateikusios susijusios bendrovės būtų pirkusios plokščių karštojo valcavimo produktų iš nesusijusių bendrovių. Taigi Komisija negalėjo patvirtinti, ar susijusi kaina buvo ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina, palyginti su pradiniu tyrimu, kai Komisija patvirtino, kad susijusios kainos buvo ištiestosios rankos principą atitinkančios kainos.

(59)

Vis dėlto, kadangi atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą reikia nustatyti tik dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę, o ne dempingo skirtumą, Komisija nusprendė, kad tikslinga naudoti tokią eksporto kainą, kokia nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(60)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, kaip nustatyta pirmiau.

(61)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas bei pakavimo išlaidas.

(62)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(63)

Tuo remiantis atrinktų gamintojų preliminarūs vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo atitinkamai 16,2 % ir 18,7 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(64)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CSN tvirtino, kad Komisijos apskaičiuotas bendrovės dempingo skirtumas veikiausiai bus per didelis. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad Komisija negalėjo nustatyti, jog CSN pardavimas eksportui susijusiai bendrovei ES buvo vykdomas laikantis ištiestosios rankos principo, tikėtina, kad šis pardavimas buvo vykdomas mažesnėmis nei laisvosios rinkos kainomis. Taip buvo todėl, kad, CSN teigimu, sandorių kainos paprastai yra mažesnės nei laisvosios rinkos kainos. Be to, atsižvelgiant į didelę infliaciją Brazilijoje ir valiutos kurso svyravimą, būtų tikslingiau dempingo skirtumą skaičiuoti naudojant ne viso peržiūros tiriamojo laikotarpio normaliosios vertės ir eksporto kainos vidurkius, o mėnesio vidurkius. Remdamasi tokia metodika CSN tvirtino, kad vis tiek būtų nustatytas dempingas, bet šiek tiek mažesnis.

(65)

Komisija pažymėjo, kad CSN nepagrindė tvirtinimo dėl sandorio kainos. Be to, net jei CSN pasiūlyta dempingo skaičiavimo metodika būtų priimta, skirtumas tarp dempingo skirtumų būtų nedidelis, todėl išvados dėl dempingo tęsimosi nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CSN pastabos buvo atmestos.

(66)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Irano beveik nebeliko. Kitame skirsnyje Komisija išnagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę.

(67)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas iš Rusijos buvo toliau importuojamas, tik mažesniais kiekiais nei per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį. Eurostato duomenimis, plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Rusijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 3,55 % Sąjungos rinkos, palyginti su 4,29 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importo iš Rusijos apimtis sumažėjo nuo 1 455 436 tonų pradiniu tiriamuoju laikotarpiu iki 1 224 699 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(68)

Kaip minėta 33 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Rusijos eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl 2022 m. spalio 27 d. pranešimu byloje dėl eksportuojančių gamintojų atrankos Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija, darydama išvadas dėl Rusijos, gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija šiuo atžvilgiu negavo jokių pastabų.

(69)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį su dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe susiję nustatyti faktai buvo grindžiami turimais faktais, visų pirma viešai prieinama informacija, kaip antai oficialios bendrovių svetainės, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių (t. y. pareiškėjo) gauta informacija.

(70)

Kadangi Rusijos gamintojai nebendradarbiavo, normaliajai vertei Rusijai nustatyti Komisija naudojosi turimais faktais. Tam buvo naudojama pareiškėjo pateikta informacija.

(71)

Komisija negalėjo gauti viešai prieinamų duomenų apie plokščių karštojo valcavimo produktų kainas Rusijos vidaus rinkoje. Taigi normalioji vertė buvo pagrįsta Rusijos vidaus rinkos kainomis, nustatytomis remiantis karštai valcuotų ritinių iš MEPS vidutinių vidaus rinkos kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sąrašais, prie tų kainų pridėjus perdirbimo sąnaudas, kad būtų gauta plokščių karštojo valcavimo produktų kaina. Siekiant nustatyti gamintojo kainas EXW sąlygomis buvo išskaičiuotos vidaus vežimo išlaidos, kaip pareiškėjo numatyta prašyme atlikti peržiūrą.

(72)

Kadangi Rusijos gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF importo duomenimis ir pakoreguota atsižvelgiant į gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi, CIF kaina buvo sumažinta atėmus krovininio traukinio ir vidaus vežimo išlaidas, kaip pareiškėjo numatyta prašyme atlikti peržiūrą.

(73)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą EXW sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau.

(74)

Tuo remiantis preliminarus dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo apytiksliai 5 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(75)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nebebūtų taikomos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Brazilijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, taip pat Sąjungos rinkos patrauklumas.

(76)

Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas pateikė informacijos apie Brazilijos gamybos pajėgumus, gamybą, suvartojimą ir nepanaudotus pajėgumus.

(77)

Dėl plokščių karštojo valcavimo produktų nepanaudotų pajėgumų pareiškėjas teigė, kad, remiantis CRU duomenimis (20), 2020 m. nepanaudoti pajėgumai Brazilijoje sudarė daugiau kaip 6,6 mln. tonų, palyginti su plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos lygiu (21). Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktuose nepanaudotų pajėgumų skaičiavimuose naudojami nominalūs pajėgumai, t. y. didžiausi pajėgumai, kuriuos teoriškai galima naudoti idealiomis sąlygomis, pavyzdžiui, gaminant konkretaus asortimento produktus ir neatsižvelgiant į planuojamas ar neplanuojamas techninės priežiūros pertraukas. Komisija manė, kad šiuo atveju apskaičiuojant nepanaudotus pajėgumus tikslingiau naudoti, jei įmanoma, gamybos pajėgumus, kuriais galima realiai pagaminti didžiausią kiekį, atsižvelgiant į tokius veiksnius.

(78)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinkti eksportuojantys gamintojai padidino savo pajėgumų naudojimą, palyginti su 2019 ir 2020 m., ir gamino panaudodami beveik visus gamybos pajėgumus, kurių naudojimo koeficientas buvo didesnis nei 90 %. Todėl nustatyta, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nedideli. Tačiau tai reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad importas iš Brazilijos į Sąjungą ir toliau buvo tik šiek tiek mažesnis, palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

(79)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Brazilijos eksportuojantys gamintojai padidintų pardavimą eksportui į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija analizavo Brazilijos gamintojų kainų lygį jų vidaus rinkoje ir Brazilijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygį ir palygino juos su Sąjungos pramonės kainų lygiu.

(80)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų Brazilijos vidaus rinkos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo kainas 2020 m., buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas Sąjungos rinkoje.

(81)

Kalbant apie trečiosioms šalims taikomas kainas, atrinkto eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimo eksportui į trečiąsias šalis apimtis buvo didelė, trečiosioms šalims taikomos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai buvo mažesnės (vidutiniškai 12 %) nei Sąjungos gamintojų kainos Sąjungos rinkoje. Tai atitinka GTA kainų palyginimo duomenis, iš kurių matyti, kad visų Brazilijos eksportuotojų eksporto į trečiąsias šalis kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažesnė už kainas Sąjungos rinkoje.

(82)

Be to, siekdama nustatyti tikėtiną eksporto į Sąjungą, kai netaikomos priemonės, kainodarą, Komisija taip pat palygino Brazilijos eksporto į trečiąsias šalis kainą su Brazilijos normaliąja verte, nustatyta atrinktam eksportuojančiam gamintojui, kuris taip pat eksportavo į trečiąsias šalis. Palyginimas atliktas gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu. Tuo remiantis nustatyta, kad normalioji vertė buvo didesnė už eksporto į trečiąsias šalis kainą, o skirtumas, išreikštas CIF kainos pasienyje procentine dalimi, sudarė apie 20 %.

(83)

Komisija taip pat pažymėjo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinkti eksportuojantys gamintojai labai padidino eksporto į Sąjungą apimtį, palyginti su jų visu pardavimu. Primenama, kad šis pardavimas buvo vykdomas dempingo kaina. Todėl tikėtina, kad baigus galioti priemonėms importas dempingo kaina toliau didėtų.

(84)

Brazilijos vyriausybė tvirtino, kad Brazilijos plokščių karštojo valcavimo produktų gamintojai daugiausia dėmesio skiria savo vidaus ir regioninėms rinkoms ir nėra skatinami didinti savo eksporto į Sąjungą.

(85)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai per PTL daugiau nei 50 % pardavimo iš tiesų vykdė vidaus rinkoje. Tačiau, kaip minėta, jų eksportas į Sąjungą, palyginti su visu pardavimu, padidėjo net jei kainos Brazilijos vidaus rinkoje buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(86)

Pastabose po faktų atskleidimo Brazilijos vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad Brazilijos plokščių karštojo valcavimo produktų gamintojai neskatinami didinti savo eksporto į Sąjungą, ir nurodė tariamą Brazilijos gamintojų susikoncentravimą į vidaus ir regionines rinkas, nedidelius nepanaudotus pajėgumus Brazilijoje, ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) ir ES apsaugos priemones tam tikriems importuojamiems plieno produktams.

(87)

Kalbant apie tikslines rinkas ir Brazilijos gamintojų turimus nepanaudotus pajėgumus, kaip minėta 81 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra patrauklesnė nei kitos eksporto rinkos. Atsižvelgiant į tai, nedideli nepanaudoti pajėgumai Brazilijoje neužkirstų kelio toliau didinti eksporto į Sąjungą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. Į argumentus dėl PADKM ir apsaugos priemonių atsakyta 211 konstatuojamojoje dalyje.

(88)

Komisija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad importas iš Brazilijos dempingo kainomis sumažėjo tik nežymiai, palyginti su pradiniu tyrimu, į Sąjungos rinkos patrauklumą kainų atžvilgiu ir į tai, kad Brazilijos eksporto į trečiąsias šalis kainos yra mažesnės už vidaus rinkos kainas, tikėtina, kad Brazilijos gamintojai toliau eksportuotų į Sąjungą dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(89)

Atsižvelgdama į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Irano į Sąjungą nebuvo eksportuojama, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie elementai: Irano gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, taip pat Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksporto į trečiąsias šalis kainos.

(90)

Prašyme atlikti peržiūrą ir vėlesnėse pastabose pareiškėjas pateikė Irano plokščių karštojo valcavimo produktų plieno pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų skaičiavimus, pagrįstus dviem informacijos šaltiniais – „Plantfacts“ ir CRU (22). Remiantis šiais skaičiavimais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Iranas turėjo didelius nepanaudotus pajėgumus. Kaip ir Brazilijos atveju, kaip paaiškinta 77 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šiuos skaičiavimus naudojami nominalūs pajėgumai ir kad atliekant vertinimą būtų tikslingiau naudoti gamybos pajėgumus, jei tokių yra.

(91)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Irano bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino panaudodamas beveik visus savo gamybos pajėgumus, todėl jo nepanaudoti pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nedideli.

(92)

Tačiau atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad bendrovė pradėjo statyti naujus karšto juostų valcavimo staklynus, kad gerokai padidintų plokščių karštojo valcavimo produktų plieno pajėgumus. Remiantis 2020 m. sausio mėn. bendrovės vykdomojo direktoriaus pareiškimais (23), projektas pajėgumus papildytų 4,5 mln. tonų metinių plokščių karštojo valcavimo produktų pajėgumų, o projektą planuojama užbaigti per 900 dienų.

(93)

Per vaizdo konferencijos metu atliktą nuotolinę kryžminę patikrą bendrovė nurodė, kad projektas labai vėluoja, tačiau nepateikė tinkamų įrodymų šiuo klausimu. Be to, bendrovė tvirtino, kad nauji karšto juostų valcavimo staklynai skirti aptarnauti tik vidaus rinką, nes šioje rinkoje buvo tikimasi didelio augimo. Šiam tvirtinimui pagrįsti bendrovė pateikė vidinę prognozę, rodančią vidaus rinkos raidos prognozes.

(94)

Komisija pažymėjo, kad jei bendrovės prognozės pasitvirtintų (pagal labiausiai tikėtiną vidaus rinkos raidos scenarijų), atsižvelgiant į dabartinę bendrovės užimamą rinkos dalį, eksploatuojant naujus karšto juostų valcavimo staklynus būtų sukurta nepanaudotų pajėgumų, kurie gerokai viršytų 1 mln. tonų per metus.

(95)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad per ateinančius metus Irane bus daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti eksportui, įskaitant eksportą į Sąjungą.

(96)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Irano eksportuojantys gamintojai pradėtų eksportuoti peržiūrimąjį produktą į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tuo tikslu Komisija palygino Irano bendradarbiaujančio gamintojo eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį su Sąjungos pramonės kainų lygiu ir Irano bendradarbiaujančio gamintojo kainų lygį vidaus rinkoje su jo eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygiu.

(97)

Komisija palygino bendradarbiaujančio gamintojo klausimyno atsakymuose nurodytas Irano CIF eksporto į trečiąsias šalis kainas su Sąjungos pramonės kainomis. Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo bent 14 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Todėl Sąjungos rinka yra patrauklesnė, palyginti su kitomis galimomis peržiūrimojo produkto eksporto paskirties vietomis, o Irano gamintojai turi ekonominių paskatų nukreipti eksportą į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(98)

Be to, siekdama nustatyti tikėtiną Sąjungai skirtą kainodarą, kai netaikomos priemonės, Komisija taip pat palygino Irano eksporto į trečiąsias šalis kainą su Irano normaliąja verte, naudodama bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktus peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenis. Palyginimas atliktas remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tuo remiantis normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainų skirtumas, nustatytas kaip CIF kainos pasienyje procentinė dalis, buvo apie 3 %. Tačiau nuotolinio kryžminio patikrinimo metu nebuvo įmanoma patikrinti, ar buvo sumokėta visa eksporto sandorių vertė. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad faktinės eksporto į trečiąsias šalis kainos galėjo būti dar mažesnės ir kad minėtas vidaus ir eksporto kainų skirtumas galėjo būti dar didesnis. Tai rodo, kad, jei priemonės būtų panaikintos, o kainos, kuriomis Irano eksportuojantis gamintojas eksportuotų nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą, atitiktų peržiūros metu nustatytas kainas kitoms trečiosioms šalims, dempingo skirtumai veikiausiai būtų dideli.

(99)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Irano gamintojas tvirtino, kad Komisijos vertinimas buvo neteisingas, nes dempingas nebuvo tęsiamas. Eksportuojantis gamintojas taip pat nesutiko su išvadomis dėl nepanaudotų pajėgumų. Kadangi bendrovės pateiktos pastabos grindžiamos konfidencialia informacija, Komisija jas nagrinėjo atskirame dokumente, kuris buvo nusiųstas tik tai bendrovei.

(100)

Komisija padarė išvadą, kad dėl numatomų Irane sukurti nepanaudotų pajėgumų, Sąjungos rinkos patrauklumo ir už vidaus rinkos kainas mažesnių Irano eksporto į trečiąsias šalis kainų yra didelė Irano dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(101)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, taip pat Sąjungos rinkos patrauklumas ir galimi trečiųjų šalių rinkų absorbavimo pajėgumai.

(102)

Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas pateikė informacijos apie Rusijos gamybos pajėgumus, gamybą, suvartojimą ir nepanaudotus pajėgumus.

(103)

Dėl plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos pajėgumų pareiškėjas pateikė du rinkinius neskelbtinų CRU duomenų, kuriems taikomos autorių teisės (24). Be to, jis pateikė (25) EBPO 2021 m. ataskaitą dėl naujausių plieno gamybos pajėgumų pokyčių (26). Dėl plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos pareiškėjas pateikė tuos pačius du rinkinius neskelbtinų CRU duomenų, kuriems taikomos autorių teisės (27), taip pat alternatyvius „Plantfacts“ neskelbtinus duomenis, kuriems taikomos autorių teisės (28). Be to, jis pateikė EBPO 2021 m. ketvirtojo ketvirčio plieno rinkos pokyčių ataskaitos (29) ištrauką. Dėl plokščių karštojo valcavimo produktų suvartojimo ir nepanaudotų pajėgumų pareiškėjas pateikė rinkinį neskelbtinų CRU duomenų, kuriems taikomos autorių teisės (30).

(104)

Kadangi Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija savo išvadas dėl plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos pajėgumų Rusijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu grindė neapdoroto plieno gamybos pajėgumais, nurodytais EBPO ataskaitoje dėl naujausių plieno gamybos pajėgumų pokyčių, paskirstytais plokštiems karštojo valcavimo produktams, remiantis Pasaulio plieno asociacijos (toliau – „Worldsteel“) duomenimis. Pirma, naujausioje EBPO ataskaitoje dėl naujausių plieno gamybos pajėgumų pokyčių nustatyta neapdoroto plieno gamybos pajėgumų didėjimo tendencija Rusijoje (31), atitinkanti vidutiniškai 90,5 mln. tonų neapdoroto plieno gamybos pajėgumų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. „Worldsteel“ nurodė, kad plokšti karštojo valcavimo produktai (įskaitant karštojo valcavimo juostas) ir karštai valcuoti ritiniai (tokia forma dažniausiai eksportuojami plokšti karštojo valcavimo produktai, kaip nurodė pareiškėjas (32)) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai sudarė 21,7 % pasaulinės gatavų plieno produktų (taigi išskyrus luitus ir pusgaminius) eksporto apimties (33). Ši plokščių karštojo valcavimo produktų procentinė dalis buvo pritaikyta Rusijos neapdoroto plieno gamybos pajėgumams, taigi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijos plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos pajėgumai sudarė 19,6 mln. tonų.

(105)

Išvadas dėl plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos Rusijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija grindė paskirstytais „Worldsteel“ neapdoroto plieno gamybos duomenimis. Iš tiesų, „Worldsteel“ nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijoje vidutiniškai pagaminta 74,3 mln. tonų neapdoroto plieno (34). Pritaikiusi tą pačią pirmiau nurodytą plokščių karštojo valcavimo produktų dalį, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusija pagamino 16,1 mln. tonų plokščių karštojo valcavimo produktų (konservatyvus įvertis).

(106)

Išvadas dėl plokščių karštojo valcavimo produktų suvartojimo Rusijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija grindė paskirstytais „Worldsteel“ neapdoroto plieno suvartojimo duomenimis. Iš tiesų, „Worldsteel“ nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškas neapdoroto plieno suvartojimas Rusijoje siekė 42,8 mln. tonų (35). Pritaikiusi tą pačią pirmiau nurodytą plokščių karštojo valcavimo produktų ir karštojo valcavimo ritinių dalį, Komisija nustatė, kad Rusijos plokščių karštojo valcavimo produktų suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 9,3 mln. tonų (konservatyvus įvertis).

(107)

Remdamasi pirmiau pateiktais duomenimis, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusija turėjo 3,5 mln. tonų nepanaudotų pajėgumų, palyginti su gamyba, t. y. 10 % suvartojimo atvirojoje rinkoje Sąjungoje. Be to, lyginant gamybos pajėgumus su suvartojimu vidaus rinkoje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas už pajėgumus sumažėjo 10 mln. tonų, t. y. beveik 30 % suvartojimo atvirojoje rinkoje Sąjungoje.

(108)

Pertekliniai gamybos pajėgumai skatina toliau vykdyti eksportą. Akivaizdu, kad Rusijos gamintojai turi išnaudoti visas esamas galimybes padidinti gamybą, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti savo įrengtais pajėgumais. Akivaizdžiausias būdas – skverbtis į bet kurią atvirą pasaulio rinką ir, labai tikėtina, dempingo kainomis, kaip nustatyta vykdant šį tyrimą.

(109)

Remdamasi minėtais faktais ir aplinkybėmis Komisija padarė išvadą, kad Rusijos gamintojai turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti plokščių karštojo valcavimo produktų eksportui į Sąjungą dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(110)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Rusijos gamintojai padidintų pardavimą eksportui į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija analizavo Rusijos gamintojų kainų lygį jų vidaus rinkoje ir Rusijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygį ir palygino juos su Sąjungos pramonės kainų lygiu.

(111)

Rusijos eksporto apimtis ir kainos, naudotos Sąjungos rinkos patrauklumui nustatyti, buvo nustatytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir GTA duomenimis bei prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(112)

Komisija palygino Rusijos vidaus rinkos kainas, naudotas normaliajai vertei nustatyti, su Sąjungos pramonės kainomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Palyginus nustatyta, kad vidutinės Rusijos vidaus rinkos kainos buvo 17 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Todėl kainos Sąjungoje buvo patrauklesnės nei kainos Rusijoje.

(113)

Be to, Komisija palygino Rusijos FOB eksporto į trečiąsias šalis kainas, gautas iš GTA duomenų bazės ir pakoreguotas atsižvelgiant į prašyme atlikti peržiūrą nurodytas krovininio traukinio iš Rusijos į Sąjungą sąnaudas, su Sąjungos pramonės kainomis. Tačiau į GTA duomenų bazę nebuvo įtraukti 2022 m. duomenys, nes po neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą Rusijos muitinė sustabdė statistinių duomenų skelbimą, kol nebus nuspręsta kitaip. Todėl Komisija naudojo 2021 m. duomenis ir nusprendė, kad jie taikytini ir 2022 m. pirmajam pusmečiui. Eksporto į trečiąsias šalis kainos 2021 m. buvo maždaug 21 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Sąjungos rinka yra patrauklesnė, palyginti su kitomis galimomis nagrinėjamojo produkto eksporto paskirties vietomis, o Rusijos gamintojai turi ekonominių paskatų nukreipti eksportą į Sąjungą, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(114)

Be to, siekdama nustatyti tikėtiną Sąjungą skirtą kainodarą, kai netaikomos priemonės, Komisija taip pat palygino Rusijos FOB eksporto kainas, gautas iš GTA duomenų bazės ir pakoreguotas atsižvelgiant į prašyme atlikti peržiūrą nurodytas Rusijos vežimo išlaidas, su Rusijos vidaus rinkos kainomis, naudotomis normaliajai vertei nustatyti. Taigi, palyginimas atliktas gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija naudojo 2021 m. duomenis ir nusprendė, kad jie taikytini ir 2022 m. pirmajam pusmečiui. Tuo remiantis, 2021 m. Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainų, pakoreguotų atsižvelgiant į vežimo išlaidas Rusijoje, ir normaliosios vertės kainos skirtumas sudarė apie 15 % CIF kainos Sąjungos pasienyje. 15 % didesnė normalioji vertė patvirtina, kad nustojus galioti priemonėms Rusijos eksportas į Sąjungą veikiausiai būtų vykdomas mažesnėmis nei Rusijos vidaus rinkos kainomis.

(115)

Be to, kas jau išdėstyta, Komisija nustatė, kad Rusijos eksportuojamam nagrinėjamajam produktui taikomos prekybos apsaugos priemonės Indonezijoje, Meksikoje, Tailande, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (36). Todėl šios trečiųjų šalių rinkos, kurios yra didelės plieno produktų vartotojos, Rusijos eksportuojantiems gamintojams yra mažiau patrauklios. Tai papildomas elementas, pagrindžiantis išvadą, kad panaikinus priemones dabartiniai Rusijos gamybos pajėgumai veikiausiai būtų naudojami produktui į Sąjungos rinką eksportuoti.

(116)

Atsižvelgdama į didelius Rusijos nepanaudotus pajėgumus ir į Sąjungos rinkos patrauklumo įrodymus, Komisija padarė išvadą, kad, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, tikėtina, jog Rusijos eksportuojantys gamintojai aktyvuotų nepanaudotus pajėgumus ir veikiausiai net nukreiptų eksportą iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir dideliais kiekiais.

(117)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tikėtinos eksporto raidos, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš Rusijos taikomų antidempingo priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

(118)

Pareiškėjo teigimu, panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 21 gamintojas. Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(119)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visa Sąjungos peržiūrimojo produkto gamybos apimtis buvo maždaug 70 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, patikrintais klausimyno atsakymais ir EUROFER pateiktais makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino 25 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(120)

Peržiūrimasis produktas laikomas pirmine žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams, pradedant šaltojo valcavimo produktais, gaminti. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė yra daugiausia vertikaliai integruota ir gamina tiek peržiūrimąjį produktą, tiek galutinės grandies produktus, kai tinkama, tiek uždaroji, tiek atviroji rinka buvo analizuojamos atskirai.

(121)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas yra svarbus, nes uždarajai rinkai skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos nustatomos grupėse atsižvelgiant į įvairią kainų politiką. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainos nustatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Visa atviroji rinka apima Sąjungos gamintojų pardavimą nesusijusiems pirkėjams ir ne uždarąjį pardavimą susijusioms bendrovėms.

(122)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su panašiu produktu susijusią Sąjungos pramonės veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajai ar atvirajai rinkai. Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu daugiau nei 50 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto buvo skirta uždarajai rinkai.

(123)

Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta EUROFER makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose, ir b) Eurostato nurodytu importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių. Sąjungos suvartojimas uždarojoje rinkoje nustatytas remiantis visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta EUROFER makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose.

(124)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(125)

2020 m. visas Sąjungos suvartojimas sumažėjo net 13 % dėl sumažėjusios paklausos dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau po šio sumažėjimo suvartojimas vėl padidėjo dėl 2021 m. atsigavusios plieno paklausos ir toliau didėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Apskritai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visas Sąjungos suvartojimas vėl pasiekė 2019 m. lygį.

(126)

Suvartojimo uždarojoje rinkoje tendencija buvo beveik identiška viso Sąjungos suvartojimo tendencijai – iki 2020 m. jis sumažėjo net 12 %, o vėliau laikotarpiu po COVID-19 pandemijos didėjo. Tačiau suvartojimas uždarojoje rinkoje pasiekė tik 95 % 2019 m. lygio.

(127)

Suvartojimas atvirojoje rinkoje kito panašiai kaip visas Sąjungos suvartojimas. 2020 m. jis sumažėjo net 14 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2019 m., padidėjo 7 %.

(128)

Kaip pažymėta 35 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Rusijos gamintojas nebendradarbiavo, o bendradarbiavo vienas Irano ir keturi Brazilijos gamintojai, iš kurių Komisija atrinko du gamintojus.

(129)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje, nurodytą 1 lentelėje.

(130)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(131)

Importas iš Brazilijos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. 2020 m. importo į Sąjungą lygis padidėjo, po to šiek tiek padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – stipriai padidėjo. Importas iš Irano į Sąjungą po 2019 m. visiškai sustojo. Importas iš Rusijos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. Palyginti su 2019 m., importas iš Rusijos labai padidėjo 2020 ir 2021 m. Po to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis šiek tiek sumažėjo.

(132)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir dėl Brazilijos atliktu perskaičiavimu, kaip paaiškinta 38 išnašoje.

(133)

Nesant patikimų kainų Brazilijoje, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, ir nesant importo iš Irano, Komisija negalėjo apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo šių dviejų šalių atžvilgiu. Kalbant apie Rusiją, priverstinio kainų mažinimo skirtumui nustatyti buvo naudojami Eurostato statistiniai duomenys, kaip paaiškinta 138 konstatuojamojoje dalyje.

(134)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(135)

Išskyrus Iraną, kuris po 2019 m. nustojo eksportuoti, vidutinės nagrinėjamųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu kito panašiai. Po kainų sumažėjimo 2020 m. pastebėtas staigus vidutinių kainų padidėjimas nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, išskyrus Braziliją, kurios kainos nuo 2021 m. iki PTL sumažėjo. Vidutinės importo iš Rusijos ir Brazilijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 443 EUR už toną 2019 m. iki 897 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijos atveju ir nuo 467 EUR už toną iki 939 EUR už toną Brazilijos atveju.

(136)

Po faktų atskleidimo Brazilijos vyriausybė ir USIMINAS tvirtino, kad metodika, kurią Komisija naudojo Brazilijos duomenims perskaičiuoti, buvo neaiški ir suinteresuotosios šalys negalėjo jos patikrinti. Jos paprašė Komisijos atliekant analizę remtis tik oficialiais importo statistiniais duomenimis. USIMINAS pridūrė, kad Komisijos apskaičiuoti importo duomenys iškraipė tokius rodiklius kaip importo kainos ir visa importo apimtis. Be to, tiek Brazilijos vyriausybė, tiek USIMINAS patvirtino, kad importo iš Brazilijos rinkos dalis buvo per didelė ir kad Brazilijos rinkos dalis turėtų būti išreikšta bendro suvartojimo procentine dalimi. Tą patį tvirtinimą pateikė CSN, pridurdama, kad vertinant visą Brazilijos pardavimą ir lyginant jį tik su suvartojimu atvirojoje rinkoje, Komisijos atliktame rinkos dalies vertinime atsiranda asimetrija, nes jame ne tik dirbtinai padidinta importui iš Brazilijos tenkanti ES rinkos dalis, bet ir nepagrįstai atliktas bendras importo iš Brazilijos ir Rusijos vertinimas. Dėl lyginimo su suvartojimu atvirojoje rinkoje, Brazilijos vyriausybė visų pirma nurodė 2018 m. spalio 31 d. kolegijos ataskaitos dėl ginčo „Marokas – Antidempingo priemonės tam tikram karštai valcuotam plienui iš Turkijos“ (WT/DS513/R) 7.272 ir 7.273 punktus, kuriuose tyrimą atliekanti institucija buvo raginama išnagrinėti visas vidaus pramonės dalis, siekiant užtikrinti, kad institucija daugiausia dėmesio skirtų ne tik toms vidaus pramonės dalims, kurios veikė prastai, bet ir toms, kurios veikė pelningai, ir atvirkščiai.

(137)

Kaip jau paaiškinta 38 išnašoje, Komisija pastebėjo Eurostato duomenų ir patikrintų atrinktų bendrovių pardavimo į Europos Sąjungą duomenų neatitikimą. Visų pirma, patikrinta abiejų atrinktų bendrovių pardavimo į ES apimtis buvo didesnė už visą importo iš Brazilijos apimtį, kurią nurodė Eurostatas ir „Surveillance“. Todėl nustatant importo iš Brazilijos apimtį nebuvo galima atsižvelgti tik į statistinius duomenis. Vietoj to Komisija rėmėsi importo statistiniais duomenimis iš „Surveillance“ duomenų bazės, pakoreguotais atsižvelgiant į patikrintą abejų atrinktų bendrovių pardavimo apimtį, kad nustatytų visą importo apimtį. Koregavimas atliktas remiantis atitinkamu atrinktos bendrovės papildomu TARIC kodu duomenų bazėje „Surveillance“, kurioje buvo pateikta konkrečios bendrovės informacija. Komisija negalėjo atskleisti išsamių duomenų, kuriais grindžiama ši skaičiavimo metodika, nes taip būtų pažeistas konfidencialumas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atžvilgiu pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį. Be to, Komisija atitinkamai pakoregavo importo kainas, visą importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje, kaip jau paaiškinta 38 išnašoje. Dėl tvirtinimų, susijusių su rinkos dalies skaičiavimu, Komisija importo rinkos dalį nustatė remdamasi importo apimties ir suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje palyginimu pagal pradinio tyrimo metodiką (39), kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje. Be to, Komisija priminė, kad uždarasis pardavimas ir pardavimas susijusioms šalims yra dvi skirtingos sąvokos. Kad pardavimas būtų laikomas uždaruoju, (susijęs) pirkėjas negali laisvai pasirinkti tiekėjo. Kaip jau priminta 58 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atveju nėra jokių požymių ar įrodymų, kad šie pardavimai buvo išimtiniai. Tiesą sakant, atrodo, kad per pradinį tyrimą tos bendrovės galėjo pirkti produktą iš trečiųjų šalių ir tą darė. Dėl tvirtinimų, kad taikant tokią metodiką atliekamas nepagrįstas bendras importo iš Brazilijos ir Rusijos vertinimas, Komisija priminė, kad Brazilijos ir Rusijos rinkos dalys buvo apskaičiuotos atskirai ir kad žalos pasikartojimo tikimybės analizė pirmiausia buvo atlikta kiekvienai šaliai atskirai. Be to, Komisija priminė, kad analizuodama Sąjungos pramonės būklę ji nagrinėjo tiek visos Sąjungos pramonės veiklos rezultatus, tiek atskirai uždarąją ir atvirąją rinkas (pvz., 157 konstatuojamoji dalis). Visų pirma tai patvirtinta Sprendimo WT/DS513/R 7.6.2.1.2.1 punkte, kuriame Apeliacinis komitetas patvirtino, kad „tais atvejais, kai tyrimą atliekančios institucijos nagrinėja vieną vidaus pramonės dalį, jos iš esmės turėtų panašiai nagrinėti visas kitas pramonę sudarančias dalis, taip pat visą pramonę“. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(138)

Kadangi Rusija nebendradarbiavo, atsižvelgiant į tai, kad buvo naudojami statistiniai duomenys, daugelio rūšių produktams buvo galima nustatyti tik vidutinę kainą už toną. Taigi, neturėdama produkto rūšies lygio informacijos, Komisija negalėjo tiksliai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo, bet turėjo apsiriboti vidutinių kainų už toną palyginimu.

(139)

Taip nustatyta Rusijos eksporto kaina buvo palyginta su per peržiūros tyrimą atrinktų Sąjungos gamintojų pirkėjams Sąjungos rinkoje nustatytomis vidutinėmis svertinėmis pardavimo kainomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(140)

Kainos lygintos tuo pačiu prekybos lygmeniu ir pagal tikslią priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo metodiką, o palyginimo rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad Rusijos eksporto į Sąjungą kainos vidutiniškai būtų maždaug 5 % mažesnės nei Sąjungos pramonės vidutinės kainos.

(141)

Peržiūrimasis produktas iš trečiųjų šalių, išskyrus Braziliją, Iraną ir Rusiją, daugiausia importuotas iš Turkijos ir Indijos.

(142)

(Bendros) importo į Sąjungą apimties, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(143)

Visas peržiūrimojo produkto importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 42 % (nuo 5,75 iki 8,18 mln. tonų). Padidėjus importo apimčiai taip pat 6 procentiniais punktais padidėjo trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Apskritai Sąjunga importavo plokščius karštojo valcavimo produktus iš daugiau kaip 40 šalių ir nė viena iš kitų trečiųjų šalių neužėmė didesnės nei 4 % Sąjungos rinkos dalies (40).

(144)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(145)

Kaip minėta 26 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(146)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(147)

Makroekonominiai rodikliai yra gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(148)

Mikroekonominiai rodikliai yra vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(149)

Kaip paaiškinta 122 ir 123 konstatuojamosiose dalyse, siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su nagrinėjamuoju produktu susijusią gamybą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajai ar atvirajai rinkai. Kai aktualu ir įmanoma, Komisija atskirai analizavo žalos rodiklius, susijusius su atvirąja ir uždarąja rinkomis.

(150)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(151)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo maždaug 4 % – 2020 m. sumažėjo stipriai, o 2021 m. padidėjo, nes padidėjo plieno paklausa. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, gamybos apimtis šiek tiek sumažėjo.

(152)

Nors Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (1 %), pajėgumų naudojimas kito taip pat neigiamai kaip gamybos apimtis ir nuo 2019 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 4 %.

(153)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies atvirojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis atvirojoje rinkoje

(154)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties raida buvo panaši į Sąjungos suvartojimo tendencijas. Dėl 125 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių 2020 m. pardavimo apimtis sumažėjo, o 2021 m. pradėjo didėti. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2 %.

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis pagal Sąjungos suvartojimą 2019–2020 m. šiek tiek padidėjo nuo 77,7 % iki 78,7 %. 2020–2021 m. ji sumažėjo 6 procentiniais punktais. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė dar prarado rinkos dalį – nuo 72,3 % iki 71,6 %. Kaip parodyta 1 ir 4 lentelėse, šį sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio didėjo importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis, o tai paaiškina, kodėl Sąjungos pramonė prarado dalį atvirosios rinkos.

(156)

Sąjungos pramonės uždarosios gamybos kaip visos gamybos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Uždarosios gamybos apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

(157)

Sąjungos pramonės uždarosios gamybos apimtis (sudėjus uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą Sąjungos rinkoje) 2019–2020 m. sumažėjo 12 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 7 procentiniais punktais, palyginti su 2020 m., todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 5 % – nuo maždaug 42 mln. tonų iki beveik 40 mln. tonų nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki pabaigos. Apskritai uždarosios ir atvirosios rinkos tendencijos buvo tokios pačios. Todėl Komisija padarė išvadą, kad uždarosios rinkos raida neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams atvirojoje rinkoje.

(158)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos gamybos procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti pastovi ir sudarė 58,13–60,54 %.

(159)

Esant pastoviam suvartojimui ir mažėjant gamybai Sąjungos pramonė prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį atvirojoje rinkoje. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(160)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(161)

Peržiūrimojo produkto gamyboje dalyvavusių darbuotojų skaičius 2019–2020 m. smarkiai sumažėjo, o tada iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos didėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas bendrai padidėjo 2 %.

(162)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas vieno darbuotojo pagamintu produkto kiekiu (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %.

(163)

Kaip paaiškinta 128 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo. Atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo tik vienas Irano ir du Brazilijos eksportuojantys gamintojai.

(164)

Kaip nurodyta pirmiau, buvo požymių, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Brazilijos (žr. 63 konstatuojamąją dalį) ir Rusijos (žr. 74 konstatuojamąją dalį) tęsėsi importas dempingo kaina. Visi preliminarūs dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis lygį.

(165)

Dėl Irano, kaip paaiškinta 66 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo įmanoma nustatyti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(166)

Nepaisant to, kad Brazilija ir Rusija tebevykdė dempingą, nors ir mažais kiekiais, žalos rodiklių analizė rodo, kad galiojančios priemonės darė teigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Iš tiesų po pradinio tyrimo nustatytos antidempingo priemonės leido Sąjungos pramonei atsigauti nuo buvusio dempingo. Tą taip pat patvirtino Komisijos antidempingo tyrimo išvados dėl iš Turkijos importuojamų plokščių karštojo valcavimo produktų (41). 2018 m. pabaigoje Sąjungos pramonei pavyko atsigauti nuo importo dempingo kaina iš Rusijos, Brazilijos ir Irano žalingo poveikio. Tačiau Sąjungos pramonės ekonominės padėties gerėjimas staiga sustojo ir pasikeitė 2019 m., kai Sąjungos pramonė buvo priversta konkuruoti su dideliais kiekiais mažomis dempingo kainomis iš Turkijos importuojamu produktu, todėl ji buvo priversta nustatyti mažesnes už sąnaudas kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį, todėl patyrė materialinę žalą. 2021 m. nustačius priemones importui iš Turkijos ir ekonomikai atsigaunant po COVID pandemijos, iki PTL pabaigos Sąjungos pramonės padėtis gerėjo ir pasitaisė. Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebebuvo daroma žala.

(167)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(168)

2019–2020 m. Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 12 %, o nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos smarkiai padidėjo, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu jos iš viso padidėjo 81 %. Vieneto pardavimo kainų tendencijai nagrinėjamuoju laikotarpiu įtakos turėjo dideli COVID-19 pandemijos sukelti sutrikimai ir paklausos atsigavimas po pandemijos. Nuo 2021 m. didelė plieno paklausa, ribota pasiūla ir padidėjusios gamybos sąnaudos buvo veiksniai, kurie lėmė staigų ir reikšmingą vieneto pardavimo kainos padidėjimą.

(169)

Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 44 %. Ir 2019 m., ir 2020 m. vieneto gamybos sąnaudos buvo didesnės už vieneto pardavimo kainą. Sąjungos pramonė tuo laikotarpiu dėl didelės importo dempingo kaina iš Turkijos apimties, dėl kurios buvo smukdomos kainos (42), nesugebėjo į pardavimo kainą įtraukti padidėjusių gamybos sąnaudų. 2020 m. mažėjo tiek gamybos sąnaudos, tiek pardavimo kainos, tačiau gamybos sąnaudos mažėjo mažiau. Taip atsitiko dėl rinkos nuosmukio per COVID-19 pandemiją, dėl kurio labai sumažėjo kainos, o gamybos sąnaudos buvo mažiau paveiktos. 2021 m. dėl staiga pakilusių energijos ir žaliavų kainų padidėjo vieneto gamybos sąnaudos. Ši tendencija tęsėsi visą peržiūros tiriamąjį laikotarpį, kai neišprovokuota Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą dar labiau sustiprino jau nuo 2021 m. tebesitęsiančią energetikos krizę. Tačiau dėl atsigavimo po COVID pandemijos paklausa taip pat padidėjo, todėl kainos taip pat labai padidėjo (beveik padvigubėjo nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio), net daugiau nei gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį.

(170)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(171)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos 2019–2020 m. išliko pastovios, o nuo tada didėjo, todėl tiriamojo laikotarpio pabaigoje jos iš viso buvo padidėjusios 17 %. Per šį laikotarpį taip pat padidėjo darbuotojų skaičius.

(172)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(173)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės plokščių karštojo valcavimo produktų atsargos mažėjo, ypač daug 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos poveikio, tačiau 2021 m. beveik visiškai atsigavo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo. Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų pramonei būdingos gamintojų ir pirkėjų preliminariosios sutartys (mėnesio, ketvirčio ar metinės), kuriose nustatomi kiekiai ir kainos. Šios preliminariosios sutartys vykdomos teikiant pirkimo užsakymus pagal pirkėjų poreikius. Taigi Sąjungos pramonė gali planuoti savo gamybą ir atsargas. Atitinkamai, kaip taip pat nustatyta per pradinį tyrimą, atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu, nes daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus.

(174)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(175)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą pardavus panašų produktą Sąjungos atvirojoje rinkoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(176)

Pelningumas atitiko apversto varpo kreivės tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso padidėjo 26,4 procentinio punkto. Nuostolių patirta 2019 m., o daugiausia – 2020 m. (– 18 %), per patį pandemijos vidurį. 2021 m. pelnas padidėjo net iki 13,9 % ir toliau didėjo iki 18,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(177)

2017 ir 2018 m. sparčiai didėjo importas iš Turkijos mažomis dempingo kainomis (43), todėl 2019 m. pelningumas buvo mažas. Tą dar labiau sustiprino 2020 m. pasaulinės pandemijos sukelti sukrėtimai, pavyzdžiui, tiekimo grandinės sutrikimai ir plieno suvartojimo sumažėjimas. Dėl plieno paklausos šuolio ir padidėjusių pardavimo kainų 2021 m., kurie Sąjungos pramonei buvo išskirtiniai metai, pelnas buvo didelis. Ši tendencija tęsėsi visą peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir Sąjungos pramonės pelningumas buvo dar didesnis.

(178)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto raida buvo panaši į pelningumo raidą: 2019 m. ji buvo neigiama, 2020 m. dar gerokai pablogėjo, o 2021 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį labai pagerėjo.

(179)

Nuo 2019 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio investicijos sumažėjo 19 %. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų srautų raida atitiko apversto varpo kreivę: 2020 m. investicijos gerokai sumažėjo, o 2021 m. pasiekė aukščiausią tašką. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, investicijos šiek tiek sumažėjo. Apskritai investicijomis buvo siekiama gerinti gamybos kokybę ir didinti jos ekologiškumą.

(180)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Palyginti su 2019 m., investicijų grąža 2020 m. sumažėjo, o 2021 m. vėl padidėjo. Apskritai, palyginti su 2019 m., investicijų grąža peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža padidėjo apie 20 procentinių punktų.

(181)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą nebuvo daromas poveikis, o tai lėmė spartų jų atsigavimą po pandemijos.

(182)

2017 m. plokščių karštojo valcavimo produktų importui iš Brazilijos, Irano ir Rusijos nustačius antidempingo priemones, importas iš Brazilijos sumažėjo, o importas iš Rusijos apskritai išliko panašaus lygio, palyginti su pradiniu tyrimu. Kalbant apie Iraną, 2020 m. plokščių karštojo valcavimo produktų importas į Sąjungą visiškai sustojo, todėl Sąjungos pramonė galėjo pradėti atsigauti nuo žalingo importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių poveikio ir, kaip patvirtino Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/1100 (44) dėl importuojamų Turkijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų, Sąjungos pramonė iki 2018 m. pabaigos atsigavo. Tačiau 2019 m. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis staiga nustojo gerėti ir pradėjo blogėti, kai Sąjungos pramonė buvo priversta konkuruoti su dideliu kiekiu importo iš Turkijos mažomis dempingo kainomis, todėl ji buvo priversta nustatyti mažesnes už sąnaudas kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį, ir tai padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą (45). 2021 m. liepos mėn. Komisija nustatė galutines priemones Turkijai ir dėl įvairių esamų veiksnių, kaip paaiškinta 177 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis iki 2021 m. pabaigos pagerėjo ir pasitaisė. Kaip jau nurodyta 177 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė galėjo toliau naudotis šiomis pagerėjusiomis sąlygomis, todėl jos pelningumas dar labiau padidėjo.

(183)

Tiksliau dauguma žalos rodiklių, visų pirma gamyba, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, užimtumas ir našumas, nagrinėjamuoju laikotarpiu kito panašiai. Šie rodikliai staiga pablogėjo 2020 m., o 2021 m. pagerėjo ir toliau gerėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iki panašaus ar aukštesnio lygio, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia 2019 m. Šią nereguliarią tendenciją daugiausia lėmė tai, kad sutapo didelis plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Turkijos mažomis dempingo kainomis srautas ir unikali dinamika dėl COVID-19 pandemijos. Dėl izoliavimo priemonių ir pramonės veiklos pertrūkių 2020 m. buvo labai žemas plieno suvartojimo lygis ir maža plieno paklausa, o ekonomikai atsigaunant po COVID pandemijos 2021 m. plieno paklausa ir kainos padidėjo, dėl ko plieno pramonė, be kita ko, gavo didelį pelną 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(184)

Pardavimo kainos, pelnas, pinigų srautas ir investicijų grąža kito panašiai – 2020 m. staiga sumažėjo, o 2021 m. vėl padidėjo. Tačiau šie rodikliai labai padidėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2019 m., kai laikyta, kad dėl importo iš Turkijos Sąjungos pramonei buvo padaryta žala.

(185)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(186)

Tačiau šių rodiklių negalima analizuoti neatsižvelgiant į išskirtinai palankias plieno rinkos sąlygas 2021 m. ir 2022 m. pirmoje pusėje. 2020 m. dėl pandemijos sulėtėjusi pramonės veikla ir atitinkamai sumažėjusi plieno paklausa lėmė didelį plieno pramonės ir apskritai pasaulio ekonomikos veiklos rezultatų nuosmukį. 2021 m. dėl sumažėjusios paklausos plieno kainos padidėjo, o suvartojimas labai sumažėjo. Šios palankios rinkos sąlygos vyravo ir 2022 m. pirmąjį pusmetį. Tačiau 2021 m. po COVID pandemijos vyravusios teigiamos tendencijos baigėsi 2022 m. antrąjį ketvirtį dėl labai padidėjusių energijos sąnaudų ir didelės infliacijos. Tai reiškia, kad 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susidariusios palankios aplinkybės veikiausiai nebepasikartos. Kaip pastebėta ankstesnėse bylose, plokšti karštojo valcavimo produktai yra labai kainoms jautri biržos prekė, o konkurencija daugiausia grindžiama kaina (46). Tai reiškia, kad dėl didelės apimties importo dempingo kaina Sąjungos gamintojai gali neturėti kito pasirinkimo, kaip tik sumažinti savo kainas, kad išlaikytų rinkos dalį, o tai darytų žalą.

(187)

185 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Kita vertus, kaip paaiškinta 88 ir 117 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad netaikant antidempingo priemonių dempingas veikiausiai tęstųsi ir, kaip paaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje, Irano atveju dempingas veikiausiai pasikartotų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(188)

Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: 1) nagrinėjamųjų šalių gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas ir 2) tikėtinas importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygis ir jų poveikis Sąjungos pramonei.

(189)

Kaip jau aprašyta 78 konstatuojamojoje dalyje, abu atrinkti Brazilijos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė beveik visu pajėgumu. Abu gamintojai padidino pardavimą į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, padidindami savo pajėgumų naudojimą, palyginti su ankstesniais metais, kaip nurodyta 78 konstatuojamojoje dalyje. Per peržiūros tyrimą labai padidėjęs pardavimas eksportui buvo rodiklis, kad nepaisant galiojančių priemonių Sąjungos rinka tebėra patraukli Brazilijos eksportuojantiems gamintojams.

(190)

Vienintelis Irano bendradarbiaujantis gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taip pat veikė beveik visu pajėgumu (91 konstatuojamoji dalis). Todėl jo nepanaudoti pajėgumai buvo nedideli. Tačiau atlikusi tolesnį tyrimą Komisija nustatė, kad bendrovė aktyviai planavo padidinti plokščių karštojo valcavimo produktų plieno pajėgumus ir sukurti apie 1 mln. tonų nepanaudotų pajėgumų per metus, kuriuos būtų galima panaudoti eksportui, be kita ko, į Sąjungą (95 konstatuojamoji dalis). Dėl minėtos priežasties Komisija padarė išvadą, kad per ateinančius kelis metus Irane bus daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti eksportui, įskaitant eksportą į Sąjungą. Be to, nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo bent 14 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, todėl Sąjungos rinka dėl kainų tapo patrauklesnė, palyginti su kitomis galimomis eksporto paskirties šalimis.

(191)

Kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusija turėjo 3,5 mln. tonų nepanaudotų pajėgumų, kurie atitiko 10 % suvartojimo atvirojoje rinkoje Sąjungoje. Taigi padaryta išvada, kad Rusijos gamintojai turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti plokščių karštojo valcavimo produktų eksportui į Sąjungą dempingo kainomis. Be to, palyginus Rusijos vidaus rinkos kainas su Sąjungos pramonės kainomis (112 konstatuojamoji dalis) nustatyta, kad Rusijos vidaus rinkos kainos buvo vidutiniškai 17 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, o tai patvirtina, kad Sąjungos rinka yra patraukli Rusijos eksportuojantiems gamintojams.

(192)

Sąjungos rinka yra viena didžiausių tam tikrų plokščių karštojo valcavimo plieno produktų rinkų pasaulyje. Be to, kainų lygis Sąjungoje (vidutinė Sąjungos pramonės kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 954 EUR už toną) yra didesnis už vidutinę Brazilijos ir Irano eksportuojančių gamintojų kitoms pasaulio šalims ir Rusijos gamintojų Sąjungai taikomą kainą. Kadangi, kaip paaiškinta 186 konstatuojamojoje dalyje, plokšti karštojo valcavimo produktai yra labai kainoms jautri biržos prekė, jei priemonės nebebūtų taikomos, Brazilijos, Irano ir Rusijos eksportuotojai būtų labai suinteresuoti nukreipti savo eksportą į Sąjungą.

(193)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai padidintų savo pardavimą eksportui į Sąjungą.

(194)

Kaip nurodyta 133 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negalėjo apskaičiuoti Brazilijos vykdomo priverstinio kainų mažinimo. Remiantis Eurostato duomenimis, importo iš Brazilijos kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2021 m., buvo mažesnė už Sąjungos pardavimo kainą. Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teko daugiau nei 90 % Brazilijos eksporto į Europos Sąjungą (31 konstatuojamoji dalis), tačiau kadangi abu atrinkti Brazilijos eksportuojantys gamintojai produktą pardavė susijusioms šalims Sąjungoje ir kadangi pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje nebuvo, Komisija negalėjo padaryti teigiamos išvados, kad pardavimo kaina susijusioms šalims buvo pakankamai patikima, kad ja remiantis būtų galima nustatyti tikėtiną kainą, kai netaikomos antidempingo priemonės. Todėl Komisija išnagrinėjo dabartinę Brazilijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką jų trečiųjų šalių eksporto rinkose, kad įvertintų tikėtiną kainodaros politiką Sąjungos rinkoje, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(195)

Eksporto iš Brazilijos į kitų trečiųjų šalių rinkas kaina buvo naudojama kaip pakaitinis rodiklis tikėtinai kainodarai, jei nebetaikomos priemonės, nustatyti. Palyginimas buvo atliktas remiantis GTA duomenimis apie Brazilijos pardavimą eksportui į kitas pasaulio šalis, jį suskirstant pagal kiekį į 10 pagrindinių šalių, taip atspindint apie 90 % Brazilijos pardavimo trečiosioms šalims. Atlikus palyginimą nustatyta, kad eksporto į trečiąsias šalis kaina (maždaug 820 EUR už toną iškrauto produkto laisvoje apyvartoje kaina) buvo maždaug 13–14 % mažesnė už einamąją vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje kainą, taip pat mažesnė už nustatytą maždaug 920 EUR už toną nežalingą kainą.

(196)

Kadangi iš pirmiau pateiktos analizės matyti, kad Brazilijos eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu produktą galėjo parduoti trečiosiose rinkose mažesnėmis nei Sąjungos kainomis, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Brazilijos eksportuotojai galėtų sumažinti savo kainas į ES ir daryti didelį spaudimą kainoms.

(197)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Irano į Sąjungą beveik išnyko. Tokiomis aplinkybėmis Komisija išnagrinėjo dabartinę vienintelio Irano bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kainodaros politiką jo trečiųjų šalių eksporto rinkose, kad įvertintų tikėtiną importo į Sąjungą kainą, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(198)

Palyginimas atliktas remiantis Irano eksporto į kitas pasaulio šalis kainomis ir nustatyta, kad tikėtina, jog iškrautų Irano plokščių karštojo valcavimo produktų Sąjungos laisvoje apyvartoje kaina, jei netaikomos priemonės, būtų ne didesnė kaip 830–840 EUR už toną.

(199)

Taip nustatytų Irano eksporto kainų ir Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės pardavimo kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, pakoreguotų atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, palyginimas parodė, kad Irano eksporto į Sąjungą kainos vidutiniškai būtų maždaug 10–13 % mažesnės už Sąjungos pramonės vidutines kainas. Irano kainos taip pat būtų mažesnės už 195 konstatuojamojoje dalyje nustatytą nežalingą kainą.

(200)

Per PTL iš Rusijos importuota mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės pardavimo kainomis – t. y. 897 EUR už toną. Kaip jau nurodyta 140 konstatuojamojoje dalyje, palyginus Rusijos eksporto į Sąjungą kainas ir Sąjungos pramonės vidutines kainas nustatyta, kad kainos skyrėsi maždaug 5 %. Rusijos kainos taip pat buvo mažesnės už nežalingą 920 EUR už toną kainą.

(201)

Plokšti karštojo valcavimo produktai yra labai jautri kainoms biržos prekė ir, kaip pastebėta tyrime dėl plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Kinijos ir atliekant tyrimą dėl to paties iš Turkijos importuojamo produkto, gana nedidelis priverstinis kainų mažinimas kartu su dideliais kiekiais gali turėti didelį ir tiesioginį poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams (47). Abiejuose tyrimuose nustatyta, kad dėl mažesnių nei 5 % priverstinio kainų mažinimo skirtumų Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti pardavimo kainas (arba prarasti rinkos dalį) tiek, kad trumpuoju laikotarpiu ji patyrė materialinę žalą.

(202)

Atsižvelgiant į tai, kad tik peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė atsigavo po neramaus ir ekonomiškai sunkaus laikotarpio, įskaitant COVID-19 pandemiją, ir į susikaupusius nuostolius, jos padėtis vis dar nestabili. Todėl labai tikėtina, kad importo iš Brazilijos ir Rusijos dempingo kainomis tęsimasis ir importo iš Irano dideliais kiekiais ir už Sąjungos pramonės kainas mažesnėmis kainomis pasikartojimas darytų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, visų pirma gamybos, pardavimo apimties ir kainų, pelningumo ir investicijų poreikių atžvilgiu, ir dėl to pasikartotų materialinė žala.

(203)

Po faktų atskleidimo USIMINAS teigė, kad Sąjungos vidaus pramonė nebuvo nestabili, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai pagerėjo tokie rodikliai kaip pelnas ir investicijų grąža. Be to, tiek USIMINAS, tiek CSN teigė, kad žalos pasikartojimo tikimybės nėra, nes Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo nepaisant padidėjusio importo iš nagrinėjamųjų šalių. Jie taip pat nurodė mažą importo iš Brazilijos apimtį didelėmis kainomis ir nedidelius nepanaudotus pajėgumus Brazilijoje.

(204)

Komisija priminė, kad, kaip nurodyta 166 konstatuojamojoje dalyje, laikoma, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta. Komisija taip pat pripažino, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rinkos sąlygos buvo ypač palankios (186 konstatuojamoji dalis) ir kad, atsižvelgiant į tai, jog Sąjungos pramonė tik atsigavo po neramaus ir ekonomiškai sudėtingo laikotarpio, per kurį sukaupė nuostolių, jos padėtis vis dar buvo nestabili dėl 201 ir 202 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių. Be to, kaip paaiškinta 6.2.1 skirsnyje, Komisija turėjo išanalizuoti dabartinę Brazilijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką jų trečiųjų šalių eksporto rinkose, iš kurios matyti, kad Brazilija galėtų daryti didelį spaudimą Sąjungos pramonės kainoms, jei nebebūtų taikomos priemonės. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(205)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(206)

Sąjungos pramonė veikia 15 valstybių narių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje). Joje dirba beveik 40 000 darbuotojų, kurių darbas susijęs su peržiūrimuoju produktu.

(207)

Jei priemonės nebus taikomos, Sąjungos pramonė nebebus apsaugota nuo tikėtino importo iš Brazilijos, Irano ir Rusijos dempingo kaina padidėjimo, kuris darys materialinę žalą. Antidempingo priemonių poveikis Sąjungos gamintojams bus teigiamas, nes priemonės padės Sąjungos pramonei toliau atsigauti nuo buvusio dempingo. Todėl Sąjungos pramonė akivaizdžiai suinteresuota toliau taikyti priemones.

(208)

Komisija susisiekė su visais žinomais naudotojais ir nesusijusiais importuotojais. Nė vienas naudotojas ir nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą (nepateikė klausimyno atsakymų). Atsižvelgiant į tai, kad naudotojai ir nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, ir į tai, kad nėra jokių priešingų požymių, tolesnis priemonių taikymas nelaikomas prieštaraujančiu naudotojų ir importuotojų interesams.

(209)

Be to, Komisija analizavo, ar Brazilijai, Iranui ir Rusijai taikomos priemonės turėtų neigiamą poveikį tiekimo saugumui, nes priemonės taip pat taikomos plokštiems karštojo valcavimo produktams iš Turkijos ir Kinijos. Remiantis EUROFER makroekonominių duomenų klausimyno duomenimis, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 73 %, o bendri gamybos pajėgumai 18 mln. tonų viršijo bendrą Sąjungos suvartojimą. Be to, nepaisant priemonių, taikomų kai kuriems pagrindiniams plokščių karštojo valcavimo produktų eksportuotojams, per PTL peržiūrimąjį produktą į Sąjungą eksportavo beveik 40 šalių, o tai rodo, kad nustačius priemones nebūtų pakenkta tiekimo įvairinimui. Dėl šių priežasčių ir kadangi naudotojai ir importuotojai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad tiekimo galutinės grandies naudotojams lygmeniu galimos rizikos nėra.

(210)

Po tyrimo inicijavimo USIMINAS taip pat tvirtino, kad pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) įdiegimas neigiamai paveiktų patekimą į Sąjungos rinką, nes su PADKM susiję ataskaitų teikimo įpareigojimai ir papildomi mokesčiai būtų sudėtingi. Šis tvirtinimas buvo pakartotas po faktų atskleidimo. Be to, tiek Brazilijos vyriausybė, tiek USIMINAS tvirtino, kad Sąjungos pramonė jau buvo pakankamai apsaugota apsaugos priemonėmis. CSN pridūrė, kad dėl plieno apsaugos priemonių Brazilijos plokščių karštojo valcavimo produktų importo apimtis nepadidės ir kad importas iš Brazilijos negalės daryti žalos, nes visiems kitiems Brazilijos eksportuotojams taikomas muitas buvo didesnis nei dabartinis ad valorem antidempingo muitas, taikomas CSN. Todėl CSN teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog žala veikiausiai pasikartos dėl importo iš Brazilijos.

(211)

Komisija priminė, kad PADKM įsigaliojo tik 2023 m. spalio mėn. ir kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2026 m. importuotojai tik turės pranešti apie jų prekėms būdingą išmetamųjų teršalų kiekį nepatirdami jokių finansinių išlaidų. Nurodyta šio pereinamojo laikotarpio priežastis – suteikti šalims laiko prisitaikyti prieš įdiegiant galutinę sistemą ir sumažinti prekybos sutrikdymo riziką. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad dar per anksti vertinti galimą PADKM poveikį būsimiems plokščių karštojo valcavimo produktų prekybos srautams. Be to, Komisija priminė, kad minėtos apsaugos priemonės negali būti laikomos ilgalaikio pobūdžio ir kad šiuo metu taikoma priemonė (48) neturi poveikio importo padidėjimo tikimybės, jei netaikomi antidempingo muitai, vertinimui. Todėl, atsižvelgdama į laikiną plieno apsaugos priemonių pobūdį, Komisija nustatė, kad jos negali turėti įtakos Komisijos išvadoms šiame tyrime. Todėl Komisija abu tvirtinimus atmetė.

(212)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių tam tikriems importuojamiems Brazilijos Federacinės Respublikos, Irano Islamo Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, nereikėtų toliau taikyti galiojančių priemonių.

(213)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi ir pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės tam tikriems importuojamiems Brazilijos Federacinės Respublikos, Irano Islamo Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno turėtų būti toliau taikomos.

(214)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(215)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(216)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(217)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(218)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (49). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(219)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui taikomo muito dydį; ii) jis nėra susijęs su jokiu eksportuojančiu gamintoju, kuriam taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(220)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (50) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(221)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (51) Komisija trejų metų laikotarpiui tam tikriems plieno produktams nustatė apsaugos priemonę. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 tos apsaugos priemonės galiojimas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d. Peržiūrimasis produktas (kaip kategorija) yra vienas iš produktų, kuriems taikoma apsaugos priemonė. Taigi, viršijus pagal apsaugos priemonę nustatytas tarifines kvotas, už tą patį importą turėtų būti mokamas ir virškvočio muitas, ir antidempingo muitas. Kadangi toks antidempingo priemonių ir apsaugos priemonių bendras taikymas gali daryti didesnį poveikį prekybai nei pageidaujama, Komisija nusprendė neleisti tuo pačiu metu peržiūrimajam produktui taikyti ir antidempingo muito, ir virškvočio muito tol, kol bus taikomas apsaugos muitas.

(222)

Tai reiškia, kad tais atvejais, kai peržiūrimajam produktui tampa taikytinas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis viršija atitinkamą antidempingo muitų ad valorem lygį pagal šį reglamentą, renkamas tik Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Tuo laikotarpiu, kai kartu taikomos apsaugos priemonės ir antidempingo muitai, pagal šį reglamentą nustatytų muitų surinkimas sustabdomas. Kai peržiūrimajam produktui tampa taikytinas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir tas muitas yra mažesnis už atitinkamą šiame reglamente nustatytų antidempingo muitų ad valorem lygį, renkamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir prie jo pridedamas skirtumas tarp to muito ir didesniojo iš šiuo reglamentu nustatytų antidempingo muitų. Nesurinktos antidempingo muitų sumos dalies surinkimas sustabdomas.

(223)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,