(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2019 (2), remiantis preliminariu rizikos vertinimu, nustatomas didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašas;

(2)

atlikus preliminarų rizikos vertinimą, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priedo sąrašą kaip didelės rizikos augalai laikinai buvo įtraukti 34 genčių ir vienos rūšies trečiųjų šalių kilmės sodinti skirti augalai. Viena iš išvardytų genčių yra Quercus L.;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1213 (3) yra nustatytos fitosanitarinės priemonės, taikomos tam tikriems į Sąjungą įvežti skirtiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie buvo išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priedo, tačiau jų keliama fitosanitarinė rizika dar nėra išsamiai įvertinta. Taip yra todėl, kad vienas ar daugiau kenkėjų, kurių šeimininkai yra tie augalai, dar nėra įtraukti į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (4) Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, tačiau, atlikus papildomą išsamų rizikos vertinimą, jie gali atitikti įtraukimo į tą sąrašą sąlygas;

(4)

2022 m. birželio 16 d. Jungtinė Karalystė (5) pateikė Komisijai du prašymus leisti eksportuoti į Sąjungą tokius sodinti skirti augalus (toliau – atitinkami augalai):

Šie prašymai buvo pagrįsti atitinkamais techninių dokumentų rinkiniais;

(5)

2023 m. rugsėjo 19 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė dvi mokslines nuomones dėl Jungtinės Karalystės kilmės atitinkamų augalų keliamos rizikos vertinimo (6) , (7). Tarnyba nustatė, kad su tais augalais susiję kenkėjai yra Coniella castaneicola, Cronartium quercuum, Cryphonectria parasitica, Meloidogyne mali, Phytophthora kernoviae, Phytophthora ramorum, Thaumetopoea processionea ir Trinophylum cribratum;

(6)

Tarnyba įvertino dokumentų rinkiniuose aprašytas rizikos mažinimo priemones, susijusias su nustatytais kenkėjais. Ji padarė išvadą, kad taikant atitinkamas rizikos mažinimo priemones esama didelės tikimybės, jog atitinkami augalai nėra užkrėsti tais kenkėjais;

(7)

remiantis šia nuomone, dėl atitinkamų augalų įvežimo Sąjungos teritoriją kylanti fitosanitarinė rizika yra laikoma sumažinta iki priimtino lygio, jeigu, siekiant sumažinti su šiais augalais susijusių kenkėjų keliamą riziką, yra taikomos tinkamos priemonės;

(8)

Jungtinės Karalystės techninių dokumentų rinkiniuose aprašytos priemonės laikomos pakankamomis, kad atitinkamų augalų įvežimo į Sąjungos teritoriją keliama rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio. Todėl tos priemonės turėtų būti priimtos kaip fitosanitariniai importo reikalavimai fitosanitarinei Sąjungos teritorijos apsaugai nuo atitinkamų augalų įvežimo keliamos rizikos užtikrinti;

(9)

fitosanitarinė rizika, kylanti dėl penkiolikos metų neįsišaknijusių sodinti skirtų Quercus petraea ir Quercus robur augalų įvežimo į Sąjungos teritoriją, yra laikoma mažesnė už arba panaši į riziką, kylančią dėl tokio paties amžiaus sodinti skirtų Quercus petraea ir Quercus robur augalų su augimo terpe įvežimo;

(10)

todėl iki 15-os metų auginimui skirti Quercus petraea ir Quercus robur augalai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 80 mm, įskaitant atitinkamus augalus, nebeturėtų būti laikomi didelės rizikos augalais;

(11)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

Cronartium quercuum ir Phytophthora ramorum (ne ES izoliatai) yra įtraukti į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, pateiktą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priede, o Cryphonectria parasitica ir Thaumetopoea processionea yra įtraukti į to reglamento III priedo sąrašą kaip saugomų zonų karantininiai kenkėjai;

(13)

Coniella castaneicola ir Phytophthora kernoviae dar nėra įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą. Reikia turėti išsamų kenkėjo Coniella castaneicola keliamos rizikos vertinimą ir atnaujintą kenkėjo Phytophthora kernoviae keliamos rizikos vertinimą, siekiant nustatyti, ar jie atitinka įtraukimo į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priedo sąrašą sąlygas, o Jungtinės Karalystės kilmės atitinkami augalai kartu su atitinkamais konkrečiais reikalavimais – įtraukimo į to reglamento VII priedą sąlygas;

(14)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1213 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

dėl Trinophylum cribratum Tarnybos nuomonėje teigiama, kad nėra įrodymų, jog atitinkami augalai yra būdas kenkėjui būti įvežtam į Sąjungos teritoriją. Be to, nenustatyta jokio reikšmingo kenkėjo poveikio jo augalams šeimininkams, kurie yra pasodinti. Dėl šių priežasčių to kenkėjo atžvilgiu nebūtina taikyti importo reikalavimų;

(16)

Meloidogyne mali nėra įtrauktas į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą. 2017 m. rugsėjo mėn. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija paskelbė to kenkėjo keliamos rizikos analizę (8). Padaryta išvada, kad kenkėjas neturėtų būti reguliuojamas nei kaip Sąjungos karantininis kenkėjas, nei kaip Sąjungos reguliuojamas nekarantininis kenkėjas, nes, nors jis tam tikrose valstybėse narėse yra ilgą laiką aptinkamas netaikant oficialios kontrolės priemonių, jo keliama fitosanitarinė rizika tose valstybėse narėse laikoma nedidele. Dėl šios priežasties to kenkėjo atžvilgiu nebūtina taikyti importo reikalavimų;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,