„I PRIEDAS

SĄJUNGOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ, SUSKIRSTYTŲ Į 1, 2, IR 3 GEOGRAFINES ZONAS, SĄRAŠAS

1 SKYRIUS

1 zona

Vokietija

Emsas

Nuo linijos, jungiančios buvusį Grėtzylio švyturį ir Emshaveno įplaukos į uostą vakarinę prieplauką, jūros link iki 53° 30′ šiaurės platumos ir 6° 45′ rytų ilgumos, t. y. šiek tiek toliau jūros link nuo Senojo Emso upėje esančios pervežimo lichteriu zonos, skirtos sausakrūviams transportiniams laivams (1)

Prancūzija

Žirondos upė nuo jūros skersinės ribos, nustatytos pagal liniją, jungiančią Gravo kyšulį ir Siuzako kyšulį iki linijos, jungiančios Gravo kyšulį ir Pontajako įlanką.

Luaros upė nuo jūros skersinės ribos, nustatytos pagal liniją, jungiančią Mendeno kyšulį ir Penoeto kyšulį iki linijos, jungiančios ant Puanto molo pylimo esantį švyturį ir Sen Nazere esantį Vil Marteno švyturį.

Senos upė nuo jūros skersinės ribos (apibūdinamos pagal liniją nuo dešiniajame krante esančio Hodo kyšulio iki kairiajame krante esančio taško, kur suprojektuotas pylimas susijungia su krantu žemiau Pajūrio Bervilio) iki ribos, kurią sudaro linija, nukreipta 245° kampu, prasidedanti ties Sent Adreso švyturiu ir einanti iki Grinvičo dienovidinio susikirtimo taško. Nuo šio susikirtimo taško riba pratęsiama iš šiaurės į pietus einančia linija, iki susikirtimo su iš rytų į vakarus einančia linija nuo į vakarus nuo Honflere esančio Falez de Fono švyturio.

Ronos delta:

Foso įlanka: nuo 3 zonos ribų į šiaurę ir rytus iki brūkšninės linijos, prasidedančios nuo Sen Lui kanalo pylimo švyturio, einančios per Tė de la Grasjezo šiaurinio pakraščio bują ir Laveros vakarinio pakraščio bują ir pasibaigiančios ties Bonjė kyšuliu.

Pietinė Bero lagūnos dalis tarp Martigo (bangolaužio viršūnė) ir La Puanto uosto (šiaurinio pylimo galas).

Lenkija

Pamario įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Riugeno saloje esantį Nordperdo kyšulį ir Nechožo švyturį.

Gdansko įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Helio švyturį ir įplaukos į Piliavos (Baltijsko) uostą bują.

Švedija

Venerno ežeras, pietuose ribojamas platumos lygiagretės, einančios per Bastungsgrundeno švyturį.

Veterno ežeras

Brufjordenas–Dunsė

Teritorija, ribojama žemyninės dalies arba 2 ar 3 zonos ribos ir linijos, einančios nuo piečiausio Griotės salos taško per labiausiai į vakarus esantį Gosės salos tašką; šiauriausią Hermanės salos tašką; Hermanehuvudo kyšulį (Hermanės pusiasalio ragą); Vedholmeno salą; Danholmeno salą; Moliono salos vidurį; Rebehuvudo švyturį; Sankt Olofo žemutinį švyturį; labiausiai į pietryčius esantį Flatholmeno salos tašką; Ostolio švyturį; Marstrando švyturį; Selės švyturį; Kogholmeno žemutinį švyturį; Tinešerio švyturį; Bušers Kniotės švyturį ir Rivės aukštutinį švyturį iki Rivės švyturio.

Šiaurės Eregrundsgrepenas

Teritorija tarp žemyninės dalies ir Gresės salos, šiaurėje ribojama platumos lygiagretės, einančios per Engelska Grundeto švyturį, o pietuose – ilgumos, einančios per aukštutinį Eregrundo vedlinį švyturį.

Sioderarmas–Sandhamnas

Teritorija, ribojama 2 zonos ribos ir linijos, einančios nuo Tivės vedlinio švyturio per Sioderarmo švyturį; aukštutinį Sioderarmo navigacijos uosto vedlinį švyturį ir Prestkobeno švyturį iki Kušės švyturio.

Jungfrufjerdenas

Teritorija, ribojama žemyninės dalies arba 2 zonos ribos ir linijos, einančios nuo labiausiai į vakarus nutolusio Nemdės salos taško per labiausiai į vakarus nutolusį Miortės-Bunsės salos tašką iki Orniohuvudo kyšulio.

Misingenas–Landsortas

Teritorija, ribojama 2 zonos ribos ir linijos, einančios nuo Utės švyturio per piečiausią Notarės salos tašką; Mosknuvo švyturį ir Viksteno švyturį iki Landsorto švyturio.

Landsortas–Arkė

Teritorija, ribojama žemyninės dalies arba 2 ar 3 zonos ribos ir linijos, einančios nuo Landsorto švyturio per piečiausią Enšerio salos tašką ir Nora Krenkano švyturį iki Mario Kupos kalvos.

Valdemašvikeno įlanka ir Grito salynas

Teritorija, ribojama žemyninės dalies arba 2 zonos ribos ir linijos, einančios nuo Gubio Kupos švyturio per Heradsšerio švyturį ir Hegeriokarteno švyturio iki piečiausio Kvedės salos taško.

Šiaurinė Kalmaro sąsiaurio dalis–Vestervikas

Teritorija, ribojama žemyninės dalies ir linijos, einančios nuo Halmare Skakelio pusiasalio per Alešerio švyturį; Idės švyturį; Idio Stongšerio švyturį; Strupio Jungšerio švyturį taške, kurio koordinatės 57° 20,0′ šiaurės platumos ir 16° 48,0′ rytų ilgumos, ir Enerumsgrundo seklumos vakarinio pakraščio stulpinę gairę iki šiauriausio Elando salos taško, toliau – šiaurės vakarinės Elando salos pakrantės, o pietuose – lygiagretės, kurios koordinatės 56° 15,00′ šiaurės platumos.

Pietinė Kalmaro sąsiaurio dalis

Teritorija tarp žemyninės dalies ir Elando salos, šiaurėje ribojama linijos, einančios nuo Dunės (žemyninėje dalyje) iki Elando saloje esančio Beješhamno, o pietuose – lygiagretės, kurios koordinatės 56° 15,00′ šiaurės platumos.

2 zona

Čekija

Lipno tvenkinys

Vokietija

Emsas	Nuo linijos, išvestos per Emso upę šalia įplaukos į Papenburgo uostą nuo buvusios Dymeno siurblinės iki kanalo dambos angos ties Halte, iki linijos, jungiančios buvusį Grėtzylio švyturį ir įplaukos į Emshaveno uostą vakarinę prieplauką (2)
Lėda	Nuo įplaukos į Lėro jūrų šliuzo išorinį reidą iki žiočių ties santaka su Emso upe
Jadė	Sausumos link nuo linijos, jungiančios Šiligo aukštutinį švyturį ir Langvardeno bažnyčios bokštą
Vėzeris	Nuo Brėmeno geležinkelio tilto šiaurės vakarų krašto iki linijos, jungiančios Langvardeno ir Kapelio bažnyčių bokštus, įskaitant Vėzerio pusėje esančias šakas, vadinamas Rėkumo Senvagės, Dešiniąją ir Šveiburgo šakomis
Huntė	Nuo linijos, išvestos 140 m žemiau Oldenburge esančio Amalijos tilto iki žiočių ties santaka su Vėzerio upe
Lėzumas	Nuo Hamės ir Viumės upių santakos (0,00 km) iki žiočių ties santaka su Vėzerio upe
Elbė	Nuo Hamburgo uosto žemutinės ribos iki linijos, jungiančios Dėzės švyturį ir vakarinį Frydrichskogo dambos (Dykzando) kraštą, įskaitant: — Miūlenbergo ežerą; — Rutenštromą (nuo 3,75 km iki Elbės žiočių), — Elbės atšakas: — Hanėferio Elbės atšaką (tarp Elbės kelrodžio pratęsimo nuo 635,00 km iki 644,00 km); — Liūhezando Pietų Elbę (tarp Elbės kelrodžio pratęsimo nuo 646,50 km iki 650,50 km) — Biucflėto Pietų Elbę (nuo 0,69 km iki Elbės žiočių); — Hazeldorfo vidinę Elbę (tarp Elbės kelrodžio pratęsimo nuo 653,00 km iki 658,00 km); — Pagenzando Elbės atšaką (tarp Elbės kelrodžio pratęsimo nuo 659,00 km iki 664,00 km); — Švarztonenzando Elbės atšaką (tarp Elbės kelrodžio pratęsimo nuo 661,00 km iki 664,00 km); — Višhafeno Pietų Elbę (nuo 8,03 km iki Elbės žiočių); — Gliukštato Elbės atšaką (tarp Elbės kelrodžio pratęsimo nuo 672,00 km iki 676,00 km)
Estė	Nuo Bukstehudės šliuzo žemutinio bjefo (0,25 km) iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Liūhė	Nuo Horneburge esančio Au Miūlės šliuzo žemutinio bjefo (0,00 km) iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Švingė	Nuo Štadėje esančio Zalctoro šliuzo šiaurinio krašto iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Pinau	Nuo Pineberge esančio geležinkelio tilto pietvakarinio krašto iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Kriukau	Nuo Elmshorne esančio Vėdenkampo kelio tilto pietvakarinio krašto iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Štėras	Nuo Rensingo limnigrafo iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Freiburgo uosto kanalas	Nuo rytinio Freiburgo prie Elbės šliuzo krašto iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Ostė	Nuo taško, esančio 210 m aukščiau Ostės užtvaros tilto ašies (69,36 km), iki žiočių ties santaka su Elbės upe
Meldorfo įlanka	Sausumos link nuo linijos, jungiančios vakarinį Frydrichskogo dambos (Dykzando) kraštą ir vakarinį prieplaukos galą ties Biuzumu
Eideris	Nuo taško, esančio aukščiau Gyzelau kanalo žiočių (22,64 km) iki linijos, jungiančios tvirtovės (girdyklos) vidurį ir Folervyko bažnyčios bokštą
Gyzelau kanalas	Nuo Eiderio upės žiočių iki Kylio kanalo žiočių
Flensburgo fjordas	Sausumos link nuo linijos, jungiančios Kegneso švyturį ir Birknako pusiasalį ir einančios į šiaurę iki Vokietijos ir Danijos sienos Flensburgo fjorde
Šlei	Sausumos link nuo linijos tarp Šleimiundės prieplaukos galų
Ekernferdės įlanka	Sausumos link nuo linijos, jungiančios Bokniso ragą su žemyninės dalies šiaurės rytiniu tašku ties Deniš Nynhofu
Kylio fjordas	Sausumos link nuo linijos, jungiančios Biulko švyturį ir jūrų laivyno memorialą Labėje
Kylio kanalas, įskaitant Audorfo ežerą ir Širnau ežerą	Nuo linijos, jungiančios Brunsbiutelyje esančios prieplaukos galus, iki linijos, jungiančios Kylio Holtenau įplaukos švyturius, įskaitant Bogršteto ežero ir sąsiaurio, Flemhudės ežerą ir Achtervėro laivybos kanalą
Travė	Nuo Liubeke esančio pakeliamojo geležinkelio tilto šiaurės vakarinio krašto kartu su Petenico įlanka ir Dasovo ežeru iki linijos, jungiančios pietinį vidinį ir šiaurinį išorinį prieplaukos galus ties Travemiunde
Vismaro įlanka, įskaitant Kirchzę, Breitlingą, Zalchafą ir Vismaro uosto teritoriją	Ribojama jūros link linijos, jungiančios Aukštutiniį Vyšendorfo ragą ir Timendorfo švyturį ir linijos, jungiančios Pėlio saloje esantį Golvico švyturį ir pietinį Vustrovo pusiasalio tašką
Varnovas ir Untervarnovas, įskaitant Breitlingą ir šakas (be į vakarus nuo Badevyzės salos esančios šakos)	Nuo pietinio Rostoko-Štralzundo geležinkelio tilto krašto iki linijos, jungiančios Rostoko-Varnemiundės šiaurinį vakarinės prieplaukos galą ir šiaurinį rytinės prieplaukos galą
Vandenys, apsupti žemyninės dalies, Darso ir Cingsto pusiasalių ir Boko, Hidenzės bei Riugeno salų (įskaitant Štralzundo uosto teritoriją)	Jūros link tarp — Cingsto pusiasalio ir Boko salos: iki 54° 26′ 42″ šiaurės platumos lygiagretės, — Boko ir Hidenzės salų: iki linijos, jungiančios šiaurinį Boko salos tašką ir pietinį Hidenzės salos tašką, — Hiddenzės salos ir Riugeno salos (Bugo pusiasalio): iki linijos, jungiančios pietrytinį Noibesino pusiasalio tašką ir Buger Hakeno kyšulį
Greifsvaldo įlanka ir Greifsvaldo uosto teritorija įskaitant Riką	Nuo rytinio Greifsvalde esančio Šteinbeko tilto krašto iki linijos, jungiančios rytinį Tysover Hakeno kyšulio (Ziudperdo rago) tašką ir rytinį Rudeno salos tašką ir toliau iki šiaurinio Uzedomo salos taško (54° 10′ 37″ šiaurės platumos, 13° 47′ 51″ rytų ilgumos)
Vandenys, apsupti žemyninės dalies ir Uzedomo salos (Pėneštromas, įskaitant Volgasto uosto teritoriją, Achtervaserio įlanką ir Ščecino įlanką)	Į rytus iki sienos su Lenkijos Respublika Ščecino įlankoje
Ikeris	Nuo Ikermiundėje esančio tilto pietvakarinio krašto iki linijos, jungiančios molų galus jūros link

Prancūzija

Žirondos upė nuo 48,50 kilometro žymos iki Patira salos žemupio pusės taško, iki jūros skersinės ribos, nustatytos pagal liniją, jungiančią Gravo kyšulį ir Siuzako kyšulį.

Luaros upė nuo Kordemė (25 km) iki jūros skersinės ribos, nustatytos pagal liniją, jungiančią Mendeno kyšulį ir Penoeto kyšulį.

Senos upė nuo Tankarvilio kanalo pradžios iki jūros skersinės ribos, nustatytos pagal liniją, jungiančią dešiniajame krante esantį Hodo kyšulį ir kairiajame krante esantį tašką, kur planuojamas pylimas susisiekia su krantu žemiau Pajūrio Bervilio.

Vileno upė nuo Arzalio užtvankos iki jūros skersinės ribos, nustatytos pagal liniją, jungiančią Skalio kyšulį ir Mustuaro kyšulį.

Ženevos ežeras

Vengrija

Balatono ežeras

Nyderlandai

Dolartas

Emsas

Vadenzė: įskaitant atšakas, jungiančias su Šiaurės jūra

Eiselmeris: įskaitant Markermerio ežerą ir Eimerio ežerą, išskyrus Gouzę

Nive Vatervegas ir Scheras

Kalando kanalas į vakarus nuo Beniliukso uosto

Olandijos Dipas

Breddipas, Bero kanalas ir jo jungiami uostai

Haringvlitas ir Veile Gatas: įskaitant vandens kelius tarp Gurės-Overflakės salos ir Vornės-Piuteno bei Hukse Vardo salų

Helegatas

Volkerakas

Krameris

Grevelingeno įlanka ir Brouvershavense Gatas: įskaitant visus vandens kelius tarp Schauveno-Develando salos ir Gurės-Overflakės salos.

Ketenas, Mastgatas, Zeipė, Krabenkrekas, Rytinė Šeldė ir Rompotas: įskaitant vandens kelius tarp Valchereno, Šiaurės Bevelando bei Pietų Bevelando ir Schauveno-Deivelando bei Toleno, išskyrus Šeldės-Reino kanalą.

Šeldė ir Vakarinė Šeldė bei jos žiotys pajūryje: įskaitant vandens kelius nuo Zelandų Flandrijos iki Valchereno ir Pietų Bevelando, išskyrus Šeldės-Reino kanalą.

Lenkija

Ščecino įlanka

Kamenio įlanka

Aismarės

Pucko įlanka

Vloclaveko tvenkinys

Sniardvų ežeras

Negotyno ežeras

Mauro ežeras

Švedija

Lisešilis–Urustas–Šiornas

Teritorija, ribojama žemyninės dalies ir linijos, 170 laipsnių kampu einančios nuo Lisekilyje esančios Slageno salos iki Skaftiolandeto salos; linijos, einančios nuo Islandsbergo švyturio iki Lavesundo; linijos, 300 laipsnių kampu einančios nuo Liro švyturio iki žemyninės dalies ryčiau Moliosundo; linijos, einančios nuo piečiausio Liro salos taško iki Bjorholmeno, ir šiaurinėje Hakefjordeno dalyje – linijos, einančios pagal lygiagretę, kurios koordinatės 58° 01,00′ šiaurės platumos.

Geteborgo pietinis archipelagas

Teritorija, ribojama žemyninės dalies arba 3 zonos ribos ir linijos, einančios nuo labiausiai į vakarus nutolusio Arendalio taško per Knipelholmeno salą; Rivės švyturį, Rivės aukštutinį švyturį; Kensės bokšto švyturį; Korholmeno švyturį ir Retareno vedlinį švyturį iki Askimo kyšulio.

Eregrundas–Norteljė

Teritorija tarp žemyninės dalies ir Gresės salos, šiaurėje ribojama ilgumos, einančios per Eregrundo aukštutinį vedlinį švyturį, ir jūros link ribojama linijos, einančios tarp Espšereto ir Rostensudės švyturių; linijos, einančios per Singsundetą; tiltų per Figdstriomeną ir linijos, einančios nuo Dejeudeno kyšulio per Arholmos švyturį iki Tivės švyturio.

Norteljė–Nemdė

Teritorija, ribojama žemyninės dalies arba 2 ar 3 zonos ribos ir linijos, einančios nuo Tivės švyturio per Idskerskobeno švyturį; labiausiai į vakarus nutolusį Svartliogos salos tašką; Stenkobsgrundo švyturį, Kušės švyturį ir labiausiai į vakarus nutolusį Nemdės salos tašką iki Bjornės salos piečiausio taško.

Dalarė–Turė

Teritorija, ribojama žemyninės dalies ir linijos, einančios nuo Orniohuvudo švyturio per Klakneseto kaimą; Ornės saloje esantį Neseto kaimą; šiauriausią Utės salos tašką; Utės švyturį; Elvsnabeno švyturį; Nora Stegholmeno salą; Itre Gordeno salą; Jerflotos saloje esantį Valsudeno kyšulį ir Jerflotos saloje esantį Longsudeno kyšulį iki labiausiai į rytus nutolusio Turės salos taško.

Turė–Okseliosundas

Teritorija, ribojama žemyninės dalies arba 3 zonos ribos ir linijos, einančios nuo Turės bažnyčios per Fifongo švyturį; Kokelheleno švyturį; Lakos bokštą; labiausiai į rytus nutolusį Kitelės salos tašką; Trutbodano švyturį, Beteno švyturį ir Femiorehuvudo švyturį iki Svartudeno šiauriau Kungshamno aukštutinio švyturio.

Brovikeno įlanka, Sletbakeno įlanka ir Esterjotlando salynas

Teritorija, ribojama žemyninės dalies (vakarinėje Brovikeno įlankos dalyje nuo Noršiopinge esančio Hamnbrono tilto; vakarinėje Sletbakeno įlankos dalyje nuo Memo šliuzo) ir linijos, einančios nuo Gulengsbergeto švyturio per Arkės švyturį; Mario Kupos kalvą; Kupos kalvos švyturį; labiausiai į vakarus nutolusį Birkšerio salos tašką ir Gubio Kupos švyturys iki piečiau Oreno įlankos esančio Dalaudeno kyšulio.

Vidurinė Kalmaro sąsiaurio dalis

Teritorija, vakaruose ribojama žemyninės dalies, rytuose – Elando salos, šiaurėje – lygiagretės, kurios koordinatės 56° 51,00′ šiaurės platumos, o pietuose – linijos, einančios nuo Dunės (žemyninėje dalyje) iki Elando saloje esančio Beješhamno.

2 SKYRIUS

3 zona

Belgija

Pajūrio Šeldė (žemiau Antverpeno atvirosios inkaravimosi vietos)

Bulgarija

Dunojus: nuo 845,650 km iki 374,100 km

Čekija

Tvenkiniai: Brno (Knyničkų), Jesenicės, Nechranicių, Orkylo, Rozkošo, Slapų, Terlicko, Žermanicių ir Nove Mlynų III

Smėlingo žvyro karjerai: Ostrožska Nova Vesės ir Tovačovo

Vokietija

Dunojus	Nuo Kelheimo (2 414,72  km) iki Vokietijos ir Austrijos sienos ties Jochenšteinu
Reinas kartu su Lampertheimo Senuoju Reinu (nuo 4,75 km iki Reino) ir Štokštato–Erfeldeno Senuoju Reinu (nuo 9,80 km iki Reino)	Nuo Vokietijos ir Šveicarijos sienos ties Bazeliu iki Milingene esančios Vokietijos ir Nyderlandų sienos
Elbė (Šiaurinė Elbė), įskaitant Pietinę Elbę ir Kėlbrandą	Nuo Elbės–Zeiteno kanalo žiočių iki Hamburgo uosto žemutinės ribos
Miurico ežeras

Prancūzija

Adūro upė nuo Gavo rago iki jūros

Ono upė nuo Šatoleno šliuzo iki jūros skersinės ribos, nustatytos pagal Rosnoeno perkėlą

Blavė upė nuo Pontivi iki Bonomo tilto

Kalė kanalas

Šarantos upė nuo Šarantos Tonė tilto iki jūros skersinės ribos, nustatytos pagal liniją, einančią per kairiajame krante esančio žemupio pusės švyturio vidurį ir La Puanto forto vidurį

Dordonės upė nuo santakos su Liduaro upe iki Ambeso rago

Garonos upė nuo Kaste an Dorto tilto iki Ambeso rago

Žirondos upė nuo Ambeso rago iki skersinės linijos, esančios ties 48,50 km ir einančios per Patira salos žemupio pusės tašką

Hero upė nuo Besano uosto iki jūros, iki pat viršutinės potvynio apsemos ribos

Ilio upė nuo santakos su Drono upe iki santakos su Dordonės upe

Luaros upė nuo santakos su Meno upe iki Kordemė (25 km)

Marnos upė nuo Bonėjaus tilto (169 km iki 900 km) ir Sen More esančio šliuzo iki santakos su Senos upe

Reinas

Nivo upė nuo Haiso užtvankos iki santakos su Adūro upe

Uazos upė nuo Žanvilio šliuzo iki santakos su Senos upe

Orbo upė nuo Serinjano iki jūros, iki pat viršutinės potvynio apsemos ribos

Ronos upė nuo sienos su Šveicarija iki jūros, išskyrus Mažąją Roną

Sonos upė nuo Šalone prie Sonos esančio Burgundijos tilto iki santakos su Ronos upe

Senos upė nuo Nožano prie Senos šliuzo iki Tankarvilio kanalo pradžios

Njoro Sevro upė nuo šliuzo, esančio Marane ties jūros skersine riba priešais sargybos postą, iki žiočių

Somos upė nuo Abvilyje esančio Portleto tilto žemupio pusės krašto iki Nuajelio-Sen Valeri prie Somos geležinkelio akveduko

Vileno upė nuo Redono (89,345 km) iki Arzalio užtvankos

Amanso ežeras

Ansi ežeras

Biskaroso ežeras

Buržė ežeras

Karkano ežeras

Kazo ežeras

Dero Šantkoko ežeras

Gerledano ežeras

Hurteno ežeras

Lakano ežeras

Rytų ežeras

Parlu ežeras

Parantiso ežeras

Sanginė ežeras

Ser Ponsono ežeras

Tamplio ežeras

Kroatija

Dunojus: nuo 1 295 km + 500 iki 1 433 km + 100

Dravos upė: nuo 0 km iki 198 km + 600

Savos upė: nuo 210 km + 800 iki 594 km + 000

Kupos upė: nuo 0 km iki 5 km + 900

Unos upė: nuo 0 km iki 15 km

Vengrija

Dunojus: nuo 1 812 km iki 1 433 km

Mošono Dunojus: nuo 14 km iki 0 km

Sentendrės Dunojus: nuo 32 km iki 0 km

Rackevės Dunojus: nuo 58 km iki 0 km

Tisos upė: nuo 685 km iki 160 km

Dravos upė: nuo 198 km iki 70 km

Bodrogo upė: nuo 51 km iki 0 km

Ketėš Kerešo upė: nuo 23 km iki 0 km

Harmaš Kerešo upė: nuo 91 km iki 0 km

Šijo kanalas: nuo 23 km iki 0 km

Velencės ežeras

Fertės ežeras

Nyderlandai

Reinas

Snekermeris, Kuvordermeris, Hegermeris, Fliusenas, Slotermeris, Tjekemeris, Belakerveidė, Belterveidė, Ramsdipas, Ketelmeris, Zvartemeris, Veliuvemeris, Emeris, Alkamardermeris, Gouzė, Tolimasis Ėjus, Uždarasis Ėjus, Šiaurės jūros kanalas, Eimeideno uostas, Roterdamo uosto teritorija, Naujasis Masas, Nordas, Senasis Masas, Žemutinė Mervedė, Naujoji Mervedė, Dortse Kilis, Aukštutinė Mervedė, Valis, Beilando kanalas, Aukštutinio Reino atkarpa, Panerdeno kanalas, Gelderlando Eiselis, Žemutinio Reino atkarpa, Lekas, Amsterdamo–Reino kanalas, Verės ežeras, Šeldės–Reino kanalas iki Volkerako įlankoje esančių žiočių, Ameris, Bergo Masas, Masas žemiau Venlo, Goimeris, uostas „Europoort“, Kalando kanalas (ryčiau Beniliukso uosto), Hartelio kanalas

Austrija

Dunojus: nuo sienos su Vokietija iki sienos su Slovakija

Inas: nuo žiočių iki Pasau-Inglingo elektrinės

Traunas: nuo žiočių iki 1,80 km

Ensas: nuo žiočių iki 2,70 km

Morava: iki 6,00 km

Lenkija

Bebros upė nuo Augustavo kanalo žiočių iki Narevo upės žiočių

Brdos upė nuo santakos su Bydgoščiaus kanalu Bydgoščiuje iki Vyslos upės žiočių

Bugo upė nuo Muchaveco upės žiočių iki Narevo upės žiočių

Dombio ežeras iki ribos su vidaus jūrų vandenimis

Augustavo kanalas nuo santakos su Bebros upe iki valstybės sienos kartu su ežerais, išsidėsčiusiais palei šį kanalą

Bartnikų kanalas nuo Ruda Vodos ežero iki Bartenžeko ežero, įskaitant patį ežerą

Bydgoščiaus kanalas

Elbingo kanalas nuo Drūsens ežero iki Jeziorako ežero ir Didžiojo Šelongo ežero, įskaitant pačius ežerus kartu su ežerais, išsidėsčiusiais palei kanalą, bei atšaka Zalevo kryptimi nuo Jeziorako ežero iki Evingų ežero, įskaitant pačius ežerus

Glivicės kanalas kartu su Kendzežino kanalu

Jogailos kanalas nuo santakos su Elbingo upe iki Nogato upės

Lončanų kanalas

Slesino kanalas kartu su ežerais, išsidėsčiusiais palei šį kanalą, ir Goplo ežeras

Žeranio kanalas

Mirusiosios Vyslos upė nuo Vyslos upės Pšegalinos gyvenvietėje iki ribos su vidaus jūrų vandenimis

Narevo upė nuo Bebros upės žiočių iki Vyslos upės žiočių kartu Zegžės ežeru

Nogato upė nuo Vyslos upės iki upės žiočių Aismarėse

Notecės upė (aukštupys) nuo Goplo ežero iki santakos su Aukštutinės Notecės kanalu ir Aukštutinės Notecės kanalas bei Notecės upė (žemupys) nuo Bydgoščiaus kanalo santakos su Vartos upės žiotimis

Lužicos Nicos upė nuo Gubino iki Odros upės žiočių

Odros upė nuo Racibužo miesto iki santakos su Rytinės Odros upe, kuri nuo Kliučiaus-Ustovo perkaso vadinama Regalicės upe, kartu su ta upe ir jos šakomis iki Dombio ežero, taip pat Odros upės atšaka nuo Opatovicių šliuzo iki Vroclavo mieste esančio šliuzo

Vakarinės Odros upė nuo slenksčio Viduchovoje (Odros upės 704,1 km) iki ribos su vidaus jūrų vandenimis, įskaitant upės šakas kartu su Kliučiaus-Ustovo perkasu, jungiančiu Rytinės Odros upę su Vakarinės Odros upe

Parnicos upė ir Parnicos perkasas nuo Vakarinės Odros upės iki ribos su vidaus jūrų vandenimis

Pisos upė nuo Rosio ežero iki Narevo upės žiočių

Škarpavos upė nuo Vyslos upės iki upės žiočių Aismarėse

Vartos upė nuo Slesino ežero iki Odros upės žiočių

Didžiųjų Mozūrijos ežerų regionas, apimantis ežerus, jungiamus upių ir kanalų, sudarančių pagrindinį kelią nuo Pišo mieste esančio Rosio ežero (įskaitant patį ežerą) iki Unguros mieste esančio Unguros kanalo (įskaitant patį kanalą) kartu su šiais ežerais: Seksto, Mikolaikų, Taltų, Taltovisko, Koteko, Šymono, Šymonkos, Jagodno, Šoniniu, Taitų, Kisaino, Dargino, Labapo, Kirsaitų ir Švencaitų, įskaitant Gižycko kanalą, Negotyno kanalą bei Penkna Guros kanalą, ir Ryno ežero (įskaitant patį ežerą) atšaka Ryno mieste iki Nidos ežero (iki 3 km, ties riba su Nidos ežero gamtos rezervatu) kartu su šiais ežerais: Beldanų, Mažosios Guziankos ir Didžiosios Guziankos

Vyslos upė nuo Pšemšos upės žiočių iki santakos su Lončanų kanalu, taip pat nuo to kanalo žiočių Skavinos mieste iki Vyslos upės žiočių Gdansko įlankoje, išskyrus Vloclaveko tvenkinį

Rumunija

Dunojus: nuo Serbijos ir Rumunijos sienos (1 075 km) iki Juodosios jūros pagal Sulinos šaką (kanalą)

Dunojaus-Juodosios jūros kanalas (64,410 km ilgio): nuo santakos su Dunojaus upe (Dunojaus 299,300 km ties Černavode – atitinkamai kanalo 64,410 km) iki Pietų Konstancos Adžidžos uosto (kanalo 0 km)

Nevodario Poarta Albės-Midijos kanalas (34,600 km ilgio): nuo santakos su Dunojaus-Juodosios jūros kanalu (29,410 km ties Poarta Albe – atitinkamai kanalo 27,500 km) iki Midijos uosto (kanalo 0 km)

Slovakija

Dunojus: nuo 1 880,26 km iki 1 708,20 km

Dunojaus kanalas: nuo 1 851,75 km iki 1 811,00 km

Vaho upė: nuo 0,00 km iki 70,00 km

Moravos upė: nuo 0,00 km iki 6,00 km

Bodrogo upė: nuo 49,68 km iki 64,85 km

Tvenkiniai: Oravos tvenkinys, Liptovska Mara, Zemplynska Šyrava

Švedija

Melereno ežeras

Saltšionas, Stokholmo ir Vermdiolandeto uostai

Teritorija nuo Melereno ežero pratakų Stokholme ties Norstriomu, Slusenu ir Hamarbiu šliuzu, ribojama žemyninės dalies ir Lidingiobrono tilto, ir linijos, 135–315 laipsnių kampu einančios per Elviksgrundo švyturį; linijos, einančios tarp Bagensfjerdeno įlankoje esančių Melangordsholmeno ir Hiogklevsudės salų; Ešundeto sąsiaurio, esančio tarp Ingarės ir Fogelbrolandeto salų; linijos, einančios nuo Ronesudo kyšulio per Tegelhelano švyturį ir Runės švyturį iki Jurės saloje esančio Talatos kaimo; linijos, einančios per Vindiostriomo sąsiaurį, esantį tarp Vindės ir Vermdiolandeto salų, ir, be kita ko, šioje teritorijoje esančių salų.

Sioderteljės kanalas ir Sioderteljės uostai

Sioderteljės kanalas ir Sioderteljės uostas, šiaurėje ribojamas Sioderteljės šliuzo, o pietuose – lygiagretės, kurios koordinatės 59° 09′ 00″ šiaurės platumos.

Trolhetės kanalas, Jotaelveno ir Nordre Elvo upės

Teritorija nuo platumos lygiagretės, einančios per Venerno ežero pietinėje dalyje esantį Bastugrundo švyturį, iki Elvsborgo tilto ir Nordre Elvo upės iki ilgumos, kurios koordinatės 11° 45′ 00″ rytų ilgumos.

Jotos kanalas

Rytuose nuo Memo šliuzo iki Mutalos tilto, įskaitant Asplongeno ežerą, Rokseno ežerą ir Boreno ežerą; vakaruose nuo ilgumos, einančios per Karlsborge esantį Riodesundo šiaurinį išorinį švyturį, iki Šiotorpo šliuzo, įskaitant ežerų sistemą, per kurią eina kanalas.

„II PRIEDAS

BŪTINIAUSI TECHNINIAI REIKALAVIMAI, TAIKYTINI PLAUKIOJANČIOSIOMS PRIEMONĖMS 1, 2, 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIUOSE

Plaukiojančiosioms priemonėms taikytini techniniai reikalavimai nustatyti ES-TRIN standarte 2023/1.