(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2019 (2), remiantis preliminariu rizikos vertinimu, nustatomas didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašas;

(2)

atlikus preliminarų rizikos vertinimą, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priedo sąrašą kaip didelės rizikos augalai laikinai įtraukti 34-ių genčių ir vienos rūšies trečiųjų šalių kilmės sodinti skirti augalai. Viena iš išvardytų genčių yra Fagus L.;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1213 (3) yra nustatytos fitosanitarinės priemonės, taikomos tam tikriems į Sąjungos teritoriją įvežti skirtiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie buvo išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priedo, tačiau jų keliama fitosanitarinė rizika dar nėra išsamiai įvertinta. Taip yra todėl, kad vienas ar daugiau kenkėjų, kurių šeimininkai yra tie augalai, dar nėra įtraukti į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (4) Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, tačiau, atlikus papildomą išsamų rizikos vertinimą, jie gali atitikti įtraukimo sąlygas;

(4)

2022 m. birželio 16 d. Jungtinė Karalystė (5) pateikė Komisijai prašymą leisti eksportuoti į Sąjungą tokius sodinti skirti augalus (toliau – atitinkami augalai):

Šis prašymas buvo pagrįstas atitinkamu techninių dokumentų rinkiniu;

(5)

2023 m. birželio 27 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė mokslinę nuomonę dėl Jungtinės Karalystės kilmės atitinkamų augalų keliamos rizikos vertinimo (6). Tarnyba nustatė, kad su tais augalais susiję kenkėjai yra Phytophthora ramorum (ne ES išskirti izoliatai), Thaumetopoea processionea, Meloidogyne mali ir Phytophthora kernoviae;

(6)

Tarnyba įvertino dokumentų rinkinyje dėl nustatytų kenkėjų aprašytas rizikos mažinimo priemones. Ji padarė išvadą, kad tikimybė, jog atitinkami augalai yra neužkrėsti tais kenkėjais, yra didelė, jei taikomos atitinkamos rizikos mažinimo priemonės;

(7)

remiantis šia nuomone, su atitinkamų augalų įvežimu į Sąjungos teritoriją susijusi fitosanitarinė rizika laikoma sumažinta iki priimtino lygio, jeigu, siekiant sumažinti su šiais augalais susijusių kenkėjų riziką, yra taikomos tinkamos priemonės;

(8)

Jungtinės Karalystės techninių dokumentų rinkinyje aprašytos priemonės laikomos pakankamomis, kad atitinkamų augalų įvežimo į Sąjungos teritoriją keliama rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio. Todėl tos priemonės turėtų būti priimtos kaip fitosanitariniai importo reikalavimai fitosanitarinei Sąjungos teritorijos apsaugai nuo atitinkamų augalų įvežimo keliamos rizikos užtikrinti;

(9)

fitosanitarinė rizika, kylanti dėl penkiolikos metų neįsišaknijusių sodinti skirtų Fagus sylvatica augalų įvežimo į Sąjungos teritoriją, yra laikoma mažesnė už arba panaši į riziką, kylančią dėl tokio paties amžiaus sodinti skirtų Fagus sylvatica augalų su augimo terpe įvežimo;

(10)

todėl iki penkiolikos metų auginimui skirti Fagus sylvatica augalai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 80 mm, nebeturėtų būti laikomi didelės rizikos augalais;

(11)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

Phytophthora ramorum (ne ES izoliatai) ir Thaumetopoea processionea yra įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 atitinkamai II ir III priedus kaip Sąjungos karantininiai kenkėjai ir saugomos zonos karantininiai kenkėjai;

(13)

Phytophthora kernoviae dar nėra įtrauktas į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą. Reikia atlikti atnaujintą kenkėjo keliamos rizikos vertinimą, siekiant nustatyti, ar jis atitinka įtraukimo į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priedo sąrašą sąlygas, o Jungtinės Karalystės kilmės atitinkami augalai kartu su atitinkamais konkrečiais reikalavimais – įtraukimo į to reglamento VII priedą sąlygas;

(14)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1213 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

Meloidogyne mali nėra įtrauktas į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą. 2017 m. rugsėjo mėn. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (EPPO) paskelbė to kenkėjo keliamos rizikos analizę (7). Padaryta išvada, kad kenkėjas neturėtų būti reguliuojamas nei kaip Sąjungos karantininis kenkėjas, nei kaip Sąjungos reguliuojamas nekarantininis kenkėjas, nes, nors jis tam tikrose valstybėse narėse yra ilgą laiką aptinkamas netaikant oficialios kontrolės priemonių, jo keliama fitosanitarinė rizika tose valstybėse narėse laikoma nedidele. Dėl šios priežasties dėl to kenkėjo nebūtina taikyti importo reikalavimų;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,