Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32023R0204

    Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/204 2022 m. spalio 28 d. kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1239 nustatomos Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos techninės specifikacijos, standartai ir procedūros (Tekstas svarbus EEE)

    C/2022/7649

    OL L 33, 2023 2 3, p. 1–23 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/204/oj

    2023 2 3   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 33/1


    KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/204

    2022 m. spalio 28 d.

    kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1239 nustatomos Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos techninės specifikacijos, standartai ir procedūros

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (1), ypač į jo 5 straipsnio 10 dalį, 6 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 6 dalį,

    pasikonsultavusi su Skaitmeninio transporto ir prekybos veiklos palengvinimo komitetu,

    kadangi:

    (1)

    jūrų sektoriaus nacionalinėse vieno langelio sistemose deklarantams turėtų būti teikiama grafinė naudotojo sąsaja su visomis funkcijomis, kurių reikia Reglamento (ES) 2019/1239 priede išvardytoms pranešimų teikimo pareigoms vykdyti. Siekiant užtikrinti panašią naudotojų patirtį, turėtų būti nustatytas bendras funkcijų sąrašas ir tos funkcijos turėtų būti prieinamos deklarantams visose valstybėse narėse. Tačiau, siekdamos kuo labiau sumažinti sąnaudas ir užtikrinti suderinamumą su esamomis sąsajomis, valstybės narės savo grafinėje naudotojo sąsajoje gali siūlyti papildomų funkcijų;

    (2)

    skaitmeninės skaičiuoklės plačiai naudojamos jūrų sektoriuje. Jos padeda deklarantams rankiniu būdu įvesti duomenis ir vykdyti pranešimų teikimo pareigas. Siekiant užtikrinti, kad deklarantai galėtų pakartotinai naudoti skaičiuoklės šablonus skirtingose jūrų sektoriaus nacionalinėse vieno langelio sistemose, reikėtų suderinti skaičiuoklių charakteristikas, o Komisija turėtų centralizuotai tvarkyti skaičiuoklių versijas. Be to, kai skaičiuoklės šablonai atitinka suderintas EMSWe duomenų rinkinio charakteristikas ir reikalavimus, jie turėtų būti pripažįstami visose grafinėse naudotojo sąsajose, nepriklausomai nuo vartojamos kalbos;

    (3)

    techninės specifikacijos, pagal kurias pateikiamas laivų atplaukimo ir išplaukimo laikas, turėtų apimti tiek naudotojų ryšį su sistema, tiek sistemų tarpusavio ryšį. Tai leis naudotojams visoje logistikos grandinėje sužinoti laivų atplaukimo ir išplaukimo laiką (viešai skelbiamą elektronine forma) ir užtikrins suderinimą ES lygmeniu;

    (4)

    turėtų būti nustatyta bendra pagalbos svetainių struktūra, įskaitant jų funkcijas. Tai užtikrins panašią naudotojų patirtį visose jūrų sektoriaus nacionalinėse vieno langelio sistemose. Bendra struktūra taip pat padės teikti tinkamą pagalbą ir informaciją apie jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms ir jų sąsajoms taikomus procesus ir techninius reikalavimus;

    (5)

    jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų interneto adresuose turėtų būti naudojamas bendras sričių ir posričių formatas, kuris būtų tinkamas ir ateityje, kad naudotojams būtų lengviau naršyti, atsižvelgiant į esamus interneto adresus, naudojamus valstybėse narėse. Siekdama palengvinti jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų prieinamumą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sudaryti ir tvarkyti interneto adresų sąrašą;

    (6)

    siekiant užtikrinti tinkamą EMSWe laivų duomenų bazės, bendros buvimo vietos duomenų bazės ir bendros pavojingų medžiagų duomenų bazės veikimą ir greitą prieinamumą, reikėtų nustatyti sistemos saugumo priemones ir būtinuosius sistemos eksploatacinius reikalavimus;

    (7)

    siekiant užtikrinti, kad laivų identifikavimo informaciją ir duomenis būtų galima rinkti, saugoti, atnaujinti ir greitai pateikti, EMSWe laivų duomenų bazė turėtų gebėti palaikyti ryšį su jūrų sektoriaus nacionalinėmis vieno langelio sistemomis, naudojant sistemų tarpusavio ryšį ir naudotojo ir sistemos ryšį. EMSWe laivų duomenų bazėje turėtų atsispindėti bet koks laivų identifikavimo informacijos ir duomenų pasikeitimas, grindžiamas jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje deklarantų pateiktais duomenimis;

    (8)

    laivams taikomas pranešimų teikimo išimtis nustato atitinkamos institucijos, ir lankantis uoste pranešimų iš deklarantų nereikalaujama. Kadangi ši informacija jau yra sistemoje „SAFESeaNet“ (2), EMSWe laivų duomenų bazėje turėtų būti galima prie jos prisijungti, automatiškai gauti šią informaciją ir pateikti ją jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms;

    (9)

    siekiant užtikrinti, kad buvimo vietos kodus ir uosto objektų kodus būtų galima rinkti, saugoti, atnaujinti ir greitai pateikti, bendra buvimo vietos duomenų bazė turėtų gebėti siųsti informaciją į jūrų sektoriaus nacionalines vieno langelio sistemas, naudojant sistemų tarpusavio ryšį ir naudotojo ir sistemos ryšį. Bendra buvimo vietos duomenų bazė turėtų būti suderinta su kitais aktualiais informacijos šaltiniais;

    (10)

    siekiant užtikrinti, kad informaciją apie pavojingąsias medžiagas būtų galima rinkti, saugoti, atnaujinti ir greitai pateikti, bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė turėtų gebėti siųsti informaciją į jūrų sektoriaus nacionalines vieno langelio sistemas, naudojant sistemų tarpusavio ryšį ir naudotojo ir sistemos ryšį. Bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė turėtų būti suderinta su kitais aktualiais informacijos šaltiniais, įskaitant Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) sukurtą MAR-CIS duomenų bazę (3);

    (11)

    EMSA turėtų padėti Komisijai sukurti EMSWe laivų duomenų bazę, bendrą buvimo vietos duomenų bazę ir bendrą pavojingųjų medžiagų duomenų bazę, atsižvelgdama į sąveiką su esamomis EMSA valdomomis duomenų bazėmis ir jos tikslą prisidėti prie bendro jūrų transporto veiksmingumo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1406/2002 (4).

    (12)

    EMSWe reglamentu Komisijai suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (5) 127 straipsnyje nurodytoje įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiamos aktualios informacijos, kuri turi būti prieinama jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms, sąrašas. Kadangi EMSWe reglamentas konkrečiai taikomas tik jūrų sričiai, aktualiomis turėtų būti laikomos tik Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (6) B priedo F10, F11, F12 ir F13 skiltyse nustatytos įvežimo bendrosios deklaracijos, kurias jūrų vežėjai arba jų atstovai pateikė deklaracijos antraštės ir pagrindinės siuntos lygmeniu, įskaitant informaciją apie pagrindinės siuntos prekių rūšį. Tai reiškia, kad įvežimo bendrosios deklaracijos, kurias pateikė kiti nei minėtieji subjektai, ar informacija, pateikta įmonės siuntos lygmeniu, neturėtų būti laikomos aktualiomis;

    (13)

    įvežimo bendrosios deklaracijos informacija, pateiktina jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms, turėtų būti gaunama tik iš jūrų vežėjo išduotų komercinių ir transporto dokumentų, kurių gali būti prašoma vykdant kitas su tuo lankymusi uoste susijusias pranešimų teikimo pareigas. Siekiant užtikrinti duomenų, kuriais keičiamasi, sąveikumą, ši informacija turėtų būti susieta su EMSWe duomenų rinkinio, numatyto Reglamento (ES) 2019/1239 3 straipsnio 1 dalyje, duomenų elementais;

    (14)

    kadangi Reglamentas (ES) 2019/1239 bus taikomas nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) 2019/1239 2 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

    formalūs duomenys – nuoseklus duomenų elementų, kuriuos deklarantas turi pranešti jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje, kad įvykdytų vieną ar daugiau pranešimų teikimo pareigų, rinkinys;

    naudotojo darbalaukis – jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos grafinės naudotojo sąsajos sritis, kurioje reikalaujama, kad fizinis asmuo atliktų tapatumo nustatymą įvesdamas prisijungimo duomenis;

    skaičiuoklė – elektroninis dokumentas, kuriame duomenys išdėstyti eilutėse ir stulpeliuose ir kuriame galima atlikti veiksmus ir skaičiavimus;

    skaičiuoklės failas – elektroninis failas, kurį sudaro viena ar daugiau skaičiuoklių;

    duomenų langelis – skaičiuoklės eilutės ir stulpelio sankirtoje esantis elementas su vienareikšmiu adresu, kurį sudaro stulpelio raidė ir eilutės numeris;

    laivo įrašas – EMSWe laivų duomenų bazėje saugomų to paties laivo duomenų elementų rinkinys.

    2 straipsnis

    Nuostatos dėl darniųjų sąsajų

    Reglamento (ES) 2019/1239 6 straipsnio 4 dalyje nurodytos grafinės naudotojo sąsajos bendros funkcijos ir suderintų skaitmeninių skaičiuoklių šablonų turinys nustatomi šio reglamento I priede.

    3 straipsnis

    Jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų nuostatos

    Reglamento (ES) 2019/1239 5 straipsnio 10 dalyje nurodytos atplaukimo ir išplaukimo laiko informacijos teikimo techninės specifikacijos nustatomos šio reglamento II priede.

    Reglamento (ES) 2019/1239 5 straipsnio 10 dalyje nurodyta internetinės pagalbos svetainės suderinta struktūra nustatoma šio reglamento III priede.

    Reglamento (ES) 2019/1239 5 straipsnio 10 dalyje nurodytas vienodas interneto adresų formatas nustatomas šio reglamento IV priede.

    4 straipsnis

    Kitos bendros paslaugos

    Reglamento (ES) 2019/1239 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos EMSWe laivų duomenų bazės, skirtos laivų identifikavimo informacijai ir duomenims, taip pat įrašams apie jiems taikomas pranešimų teikimo išimtis rinkti, saugoti, atnaujinti ir teikti, sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros nustatomi šio reglamento V priede.

    Reglamento (ES) 2019/1239 15 straipsnio 4 dalyje nurodytos bendros buvimo vietos duomenų bazės, skirtos buvimo vietos ir uosto objektų kodams rinkti, saugoti, atnaujinti ir teikti, sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros nustatomi šio reglamento VI priede.

    Reglamento (ES) 2019/1239 16 straipsnio 6 dalyje nurodytos bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės, skirtos pagrindinei informacijai apie pavojingąsias medžiagas rinkti, saugoti ir teikti, sukūrimo techninės specifikacijos, standartai ir procedūros nustatomi šio reglamento VII priede.

    5 straipsnis

    Aktualios informacijos įvežimo bendrojoje deklaracijoje sąrašas

    Šio reglamento VIII priede nurodyta įvežimo bendrosios deklaracijos informacija apima tik įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, apibrėžtus Reglamento (ES) 2015/2446 B priedo F10, F11, F12 ir F13 skiltyse deklaracijos antraštės ir pagrindinės siuntos lygmeniu, įskaitant informaciją apie pagrindinės siuntos prekių rūšį, kurią tiesiogiai pateikia jūrų vežėjas arba jo atstovas. Likusi įvežimo bendrosios deklaracijos informacija jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje neteikiama.

    Reglamento (ES) Nr. 952/2013 127 straipsnyje nurodytoje įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiamos aktualios informacijos, kuri pagal Reglamento (ES) 2019/1239 11 straipsnio 3 dalį turi būti prieinama jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje, sąrašas pateikiamas šio reglamento VIII priede.

    6 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2022 m. spalio 28 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkė

    Ursula VON DER LEYEN


    (1)   OL L 198, 2019 7 25, p. 64.

    (2)  https://www.emsa.europa.eu/ssn-main.html

    (3)  https://www.emsa.europa.eu/mar-ice-network/mar-cis-infosheets.html

    (4)   2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

    (5)   2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OJ L 269, 10.10.2013, p. 1)

    (6)   2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).


    I PRIEDAS

    GRAFINĖS NAUDOTOJO SĄSAJOS BENDROS FUNKCIJOS IR SUDERINTŲ SKAITMENINIŲ SKAIČIUOKLIŲ ŠABLONŲ TURINYS

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos grafinė naudotojo sąsaja turi apimti pradinį puslapį ir naudotojo darbalaukį.

    Pradinis puslapis turi būti viešai prieinamas ir jame turi būti pateikta:

    informacija apie jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą;

    nuoroda į internetinę pagalbos svetainę ir numatomą bei faktinį laivų atplaukimo ir išplaukimo laiką;

    prisijungimo skiltis naudotojo tapatumui nustatyti, siekiant gauti prieigą prie naudotojo darbalaukio.

    Nustačius tapatumą deklarantas gauna prieigą prie naudotojo darbalaukio, kuriame yra toliau nurodytos bendros funkcijos.

    Laivų sąrašas

    Ši funkcija suteikia galimybę:

    kuriant naują lankymosi uoste įrašą naudotis laivų sąrašu;

    gauti laivų identifikavimo informaciją ir duomenis, įskaitant informaciją apie jiems taikomas pranešimų teikimo išimtis, pateiktinus iš EMSWe laivų duomenų bazės arba atitinkamos kitos duomenų bazės.

    Turi būti pateiktas paieškos filtras paieškai sąraše atlikti pagal šiuos kriterijus:

    laivo IMO numerį,

    laivo šaukinį,

    MMSI numerį,

    laivo pavadinimą.

    Lankymųsi uoste sąrašas

    Lankymųsi uoste sąrašas turi būti prieinamas tam tikrą nacionalinėse duomenų saugojimo taisyklėse nurodytą laikotarpį. Turi būti prieinama bent ši informacija: sustojimo uostas, lankymosi identifikacinis kodas, laivo identifikavimas, numatomas ir faktinis laivo atplaukimo ir išplaukimo laikas. Turi būti pateiktas filtras paieškai pagal šiuos kriterijus sąraše atlikti.

    Lankymosi uoste apžvalga

    Pasirinktas lankymasis uoste turi apimti informaciją apie formalumų atlikimo statusą ir su tuo lankymusi uoste susijusių institucijų atsakymus, be kita ko, jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje taikomą patvirtinimo modelį (sisteminį ar tylųjį).

    Lankymosi uoste sukūrimas

    Ši funkcija suteikia galimybę sukurti lankymąsi uoste pasirenkant laivą iš laivų sąrašo arba rankiniu būdu užpildant laivo identifikavimo informaciją ir sustojimo uostą iš informacijos, kurią jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema gavo iš bendros buvimo vietos duomenų bazės. Sukūrus lankymąsi uoste, pateikiamas su pasirinktu laivu ir sustojimo uostu susietas lankymosi identifikacinis kodas.

    Naujų formalių duomenų pateikimas

    Ši funkcija suteikia galimybę deklarantams pateikti naujus formalius duomenis, susijusius su lankymusi uoste, pasirinktu iš lankymųsi uoste sąrašo.

    Jeigu pranešimų teikimo pareigoms vykdyti reikia laivo identifikavimo informacijos ir duomenų arba įrašų apie jiems taikomas pranešimų teikimo išimtis, jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema turi pateikti atitinkamą informaciją iš EMSWe laivų duomenų bazės arba kitos atitinkamos grafinės naudotojo sąsajos duomenų bazės, automatiškai užpildydama atitinkamus laukelius.

    Jei pranešimų teikimo pareigoms vykdyti reikia buvimo vietos kodo arba uosto objekto kodo, jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema turi pateikti atitinkamą informaciją iš atitinkamos grafinės naudotojo sąsajos bendros buvimo vietos duomenų bazės.

    Jei pranešimų teikimo pareigoms vykdyti reikia informacijos apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius, jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema grafinėje naudotojo sąsajoje turi pateikti atitinkamą informaciją iš bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės:

    automatiškai įrašydama reikiamą informaciją apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius remiantis JT numeriu arba deklaranto įrašyto pavojingo ir aplinką teršiančio krovinio vieneto tekstine nuoroda;

    pateikdama pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių sąrašą pagal deklaranto nurodytą vežimo būdą ir produkto rūšį.

    Informacijos iš skaičiuoklių įkėlimas

    Pateikdami arba atnaujindami vieną ar daugiau formalių duomenų, deklarantai turi turėti galimybę įkelti informaciją iš skaitmeninių skaičiuoklių.

    Jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema turi užtikrinti, kad skaičiuoklės šablono versija atitiktų naujausią prieinamą versiją arba (pereinamuoju laikotarpiu, jei pateikiama nauja šablonų versija) – vieną iš dviejų paskutiniųjų skaičiuoklės šablonų versijų. Todėl pereinamajam laikotarpiui pasibaigus šablonų versijos palaipsniui atsisakoma.

    Įkėlus skaičiuoklės failą, jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema turi patikrinti, ar duomenų elementų formatas, pasikartojimų skaičius ir veiklos taisyklės atitinka EMSWe duomenų rinkinyje nustatytus reikalavimus.

    Jei skaičiuoklė neatitinka versijoms taikomų taisyklių arba EMSWe duomenų rinkinio reikalavimų, jūrų sektoriaus nacionalinė vieno langelio sistema atmeta skaičiuoklės informaciją ir pateikia pranešimą apie klaidą, aiškiai nurodydama neigiamo patikros rezultato priežastis.

    Jei jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos patikros rezultatas teigiamas, iš skaičiuoklės išgauti duomenų elementai pakeičia į grafinę naudotojo sąsają anksčiau įrašytus duomenų elementus. Prieš pateikiant duomenis grafinė naudotojo sąsaja turi suteikti galimybę susipažinti su iš tos skaičiuoklės išgauta informacija, ją peržiūrėti ir pataisyti.

    Esamų formalių duomenų pakartotinis naudojimas

    Rengdami naujus lankymosi uoste formalius duomenis, deklarantai turi turėti galimybę pakartotinai panaudoti esamą su tuo pačiu laivu susijusių formalių duomenų, kuriuos jie anksčiau pateikė tai pačiai jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai, turinį.

    Formalių duomenų projektų išsaugojimas

    Prieš pateikdami duomenis deklarantai turi turėti galimybę išsaugoti formalių duomenų projektus.

    Formalių duomenų pateikimas

    Deklarantai turi turėti galimybę pateikti formalius duomenis jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai. Pateikus informaciją, jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje turi būti pateikti valstybės narės lygmeniu atliktų semantinių patikrinimų rezultatai.

    Formalių duomenų tvarkymas

    Ši funkcija leidžia deklarantams susipažinti su savo anksčiau pateiktais formaliais duomenimis arba jų projektu ir juos atnaujinti. Kai tai leidžiama, jie turi turėti galimybę savo individualius formalius duomenis panaikinti arba juos pripažinti negaliojančiais.

    Visi formalūs duomenys, pateikti naudojant suderintos pranešimų teikimo sąsajos modulį, taip pat turi būti prieinami grafinėje naudotojo sąsajoje. Grafinėje naudotojo sąsajoje turi būti pateikta informacija apie visus tokius formalius duomenis (pateikimo data ir laikas), įskaitant institucijų atsakymus.

    Lankymosi uoste panaikinimas

    Deklarantai turi turėti galimybę atšaukti anksčiau sukurtą lankymąsi uoste ir atšaukti arba pripažinti negaliojančiais anksčiau pateiktus su tuo lankymusi uoste susijusius formalius duomenis.

    Asmeninių nustatymų konfigūravimas

    Deklarantai turi turėti galimybę konfigūruoti papildomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą asmeninę informaciją, kuri nėra valdoma EMSWe naudotojų registro ir prieigos valdymo sistemos.

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos grafinė naudotojo sąsaja turi leisti deklarantams pakeisti grafinės naudotojo sąsajos kalbą. Visada turi būti užtikrinta galimybė pasirinkti anglų kalbą.

    Valstybės narės savo grafinėje naudotojo sąsajoje gali pateikti papildomų funkcijų.

    Skaičiuoklės šablonų turinys

    Komisija parengia ir pateikia šių rūšių skaičiuoklės šablonus:

    išankstinio pranešimo apie atplaukimą,

    išankstinio pranešimo apie išplaukimą,

    išankstinio pranešimo apie laivų, kuriems taikomas išplėstinis inspektavimas, atplaukimą,

    pranešimo apie apsaugą,

    pranešimo apie atliekas,

    atliekų pristatymo patvirtinimo,

    įgulos sąrašo ir įgulos daiktų,

    keleivių sąrašo,

    laivo atsargų,

    bendrosios krovinio deklaracijos,

    pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių,

    jūrinės sveikatos deklaracijos,

    kruizinio laivo maršruto,

    bunkerių informacijos.

    Skaičiuoklės šablonai turi atitikti EMSWe duomenų rinkinio elementų pavadinimus, formatus ir verslo taisykles.

    Skaičiuoklės šablonų rinkinys turi būti pateiktas kartu ir jam turi būti suteiktas versijos numeris, nurodomas skaičiuoklėje. Kiekviena skaičiuoklės šablonų rinkinio versija atitinka EMSWe duomenų rinkinio versiją.

    Kiekvienas duomenų langelis arba duomenų langelių grupė turi būti susieti su EMSWe duomenų rinkinio elementu ir identifikuojami pagal kodą, formatą ir pavadinimą (žymą) anglų kalba. Valstybės narės gali išversti skaičiuoklės šablonus su žymomis į kitas kalbas nei anglų. Laukeliuose, kurie nėra skirti duomenims įvesti, esančios vertės neturi būti keičiamos.

    Skaičiuoklės šablonai turi apimti pagrindinę duomenų langelių verčių kontrolę. Skaičiuoklės šablone turi būti galima perkopijuoti duomenų langelių turinį.

    Kai duomenų langelyje reikia nurodyti vertę iš kodų sąrašo, jei tinkama, vertę turi būti galima pasirinkti iš išskleidžiamojo sąrašo.

    Kai duomenų elementai turi būti pateikiami keliuose įrašuose, pirmame stulpelyje turi būti nurodytas kiekvieno įrašo eilės numeris.

    Kiekviename skaičiuoklės šablone turi būti nurodyta jo rūšis.

    Skaičiuoklės failas turi būti „Office Open XML“ formato („XLSX“ plėtinys). Skaičiuoklės failas turi apimti tik oficialių „Office Open XML“ formato specifikacijų palaikomas funkcijas. Skaičiuoklės faile neturi būti scenarijų ar vykdomųjų kodų.

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos grafinė naudotojo sąsaja turi teikti galimybę visas reikiamas skaičiuokles pateikti viename skaičiuoklės faile arba atskiras skaičiuokles pateikti atskiruose skaičiuoklės failuose.


    II PRIEDAS

    ATPLAUIMO IR IŠPLAUKIMO LAIKO INFORMACIJOS TEIKIMO TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

    1.   Sąsajos reikalavimai

    Numatomą ir faktinį laivų atplaukimo ir išplaukimo laiką skaitomu formatu ir sistemų tarpusavio sąveikai pritaikytu formatu valstybės narės viešai skelbia interneto svetainėje, į kurią patekti galima iš jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos grafinės naudotojo sąsajos pradinio puslapio.

    2.   Viešai skelbtinų duomenų rinkinys

    Laivų atplaukimo ir išplaukimo laikas turi apimti šias kategorijas ir būtinųjų duomenų elementų rinkinius:

    Kategorija

    Teiktina informacija

    Laivo informacija

    Laivo IMO numeris

    Laivo pavadinimas

    Informacija apie reisą

    Sustojimo uosto kodas

    Atplaukimo data ir laikas – numatomas vietos laiku

    Išplaukimo data ir laikas – numatomas vietos laiku

    Pranešimo apie atplaukimą duomenys

    Atplaukimo data ir laikas – faktinis vietos laiku

    Pranešimo apie išplaukimą duomenys

    Išplaukimo data ir laikas – faktinis vietos laiku

    Lankymosi uoste statusas

    Lankymosi uoste statusas (nurodant vertes: numatomas atplaukimas, atplaukęs, išplaukęs, panaikintas)

    Be pirmiau išvardytų būtinųjų duomenų elementų valstybės narės gali pateikti papildomos informacijos.

    Jei informacijos dar nėra, atitinkamas duomenų laukas gali būti paliktas tuščias.

    Valstybės narės nustato laikotarpį, per kurį informacija apie laivų atplaukimo ir išplaukimo laiką turi būti paskelbta viešai.

    Siekdamos paaiškinti su numatomu ar faktiniu atplaukimo ar išplaukimo laiku susijusį šaltinį, savalaikiškumą ar tikslą, valstybės narės gali prie skelbiamo atplaukimo ir išplaukimo laiko pridėti atsakomybės ribojimo pareiškimą.

    Pagal Reglamento (ES) 2019/1239 5 straipsnio 8 dalį nuostatos dėl viešai skelbtino duomenų rinkinio netaikomos laivams, vežantiems slaptus krovinius.

    3.   Naudotojo ir sistemos sąveikos specifikacijos

    Laivų atplaukimo ir išplaukimo laiko interneto svetainėje pateikiami duomenų elementai ir užtikrinamos šios funkcijos:

    3.1.   Paieškos funkcija

    Turi būti numatyta paieškos sistema pateikiamiems rezultatams susiaurinti, taikant tokius filtrus:

    sustojimo uostas – pasirenkamas iš iš anksto nustatyto sąrašo arba įvesties lauke įrašant sustojimo uostą;

    datos ir laiko intervalas – pasirenkamas iš datos ir laiko intervalo;

    Laivo pavadinimas – įrašomas į įvesties lauką;

    Laivo IMO numeris – įrašomas į įvesties lauką;

    Lankymosi uoste statusas – pasirenkamas iš iš anksto nustatytų verčių sąrašo.

    Valstybės narės gali nuspręsti į paieškos sistemą įtraukti papildomų filtrų.

    3.2.   Stulpelio rūšiavimas

    Atplaukimo ir išplaukimo sąrašuose kiekvienam 2 punkte apibrėžtam duomenų elementui turi būti taikoma stulpelio rūšiavimo funkcija. Turi būti galima rūšiuoti didėjimo ir mažėjimo tvarka pagal abėcėlę ir pagal datą ir laiką. Numatytasis sąrašų rūšiavimas – pagal atplaukimo arba išplaukimo laiką didėjimo tvarka (numatomą arba faktinį, priklausomai nuo to, kuris aktualus).

    4.   Sistemų tarpusavio sąveika

    Sistemų tarpusavio sąveika grindžiama HTTP RESTful saityno API, kurioje duomenys pateikiami JSON formatu.

    5.   Nefunkciniai reikalavimai

    5.1.   Interneto svetainių dizainas

    Viešai prieinamų tinklalapių, kuriuose pateikiamas atplaukimo ir išplaukimo laikas, vaizdas ir informacijos pateikimas turi būti pritaikomi prie skirtingo dydžio ekranų ir peržiūros laukų. Jei naudojama nesuderinama naršyklė, turi būti parodytas pranešimas, kad naršyklė nesuderinama.

    5.2.   Kalbos

    Laivų atplaukimo ir išplaukimo laikas viešai skelbiamas jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos grafinėje naudotojo sąsajoje vartojamomis kalbomis.


    III PRIEDAS

    SUDERINTA JŪRŲ SEKTORIAUS NACIONALINĖS VIENO LANGELIO SISTEMOS PAGALBOS SVETAINĖS STRUKTŪRA

    1.   Bendros internetinės pagalbos svetainės funkcijos

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos internetinė pagalbos svetainė turi apimti šias bendras funkcijas:

    1.1.   Kalbos parinktis

    Naudotojai turi turėti galimybę pakeisti kalbą bet kuriame pagalbos svetainės puslapyje. Naudotojas turi galėti pasirinkti viso turinio kalbą, išskyrus nuorodas į nacionalinės ir regioninės teisės aktus dėl pranešimų teikimo pareigų ir kitą informaciją iš išorės šaltinių.

    1.2.   Paieškos funkcija

    Pagalbos svetainėje turi veikti paieškos funkcija, kuri leistų ieškoti joje pateiktos aktualios informacijos.

    2.   Internetinės pagalbos svetainės informacijos struktūra

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos pagalbos svetainėje turi būti pateikta informacija apie jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos naudojimą. Ta informacija grupuojama vadovaujantis toliau pateikiama struktūra.

     

    Pagalbos svetainės pagrindinis puslapis. Jame pateikiama įvadinė informacija apie jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą ir nuorodos į tokius skirsnius:

     

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos naudojimo gairės. Šiame skirsnyje pateikiami nurodymai ir gairės apie esamus lankymosi uoste pranešimų teikimo kanalus, įskaitant tokias naudojimo rekomendacijas:

    grafinės naudotojo sąsajos naudojimo, įskaitant naudojimo sąlygas (informaciją apie registracijos procesą), vadovus ir nuorodas į kitus aktualius informacijos šaltinius, suderintas skaitmenines skaičiuokles ir jų naudojimo paaiškinimą;

    pranešimų teikimo sąsajos modulio naudojimo, įskaitant naudojimo sąlygas (informaciją apie registracijos procesą), skelbtiną informaciją apie reikalaujamus pranešimus ir bent jau informaciją apie tai, kur gauti daugiau informacijos apie pranešimų siuntimo procesus;

    kitų pranešimų teikimo kanalų naudojimo, įskaitant gaires ir informaciją apie kitus pranešimų teikimo kanalus, jei tokių yra, uostus, kuriuose galima naudotis kitais pranešimų teikimo kanalais, ir nuorodas į atitinkamą informaciją apie tokius kitus pranešimų teikimo kanalus, pvz., uostų bendruomenės sistemas.

     

    Dažnai užduodami klausimai. Šiame skirsnyje naudotojams turi būti pateikiama informacija apie paslaugas, veiklą arba kaip gauti pagalbą žinomoms problemoms išspręsti. Šis skirsnis turi atitikti šiuos reikalavimus:

    klausimai turi būti suskirstyti pagal temines sritis;

    į kiekvieną klausimą turi būti pateiktas atsakymas;

    kai tinkama, pateiktuose atsakymuose į klausimus taip pat turi būti pateikiamos nuorodos į kitus susijusius klausimus, išteklius ar failus.

     

    Institucijų kontaktiniai duomenys. Šiame skirsnyje turi būti pateikti su lankymosi uoste procesais ar sąsajomis susijusių institucijų kontaktiniai duomenys:

    institucijos pavadinimas ir trumpas jos kompetencijos ir atsakomybės aprašymas;

    interneto svetainė.

     

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos pagalbos tarnybos kontaktinė informacija. Šiame skirsnyje turi būti pateikta nacionalinės pagalbos tarnybos, kurioje naudotojas gali gauti pagalbą, kontaktinė informacija, t. y. e. pašto adresai, telefono numeriai arba internetinė forma.

     

    Aktualūs nacionalinės teisės aktai. Šiame skirsnyje turi būti pateiktos nuorodos į aktualius nacionalinės ir vietos teisės aktus ir kitus reikalavimus, susijusius su pranešimų teikimo pareiga lankymosi valstybės narės uoste metu.

    3.   Prieinamumas

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos internetinė pagalbos svetainė turi būti viešai prieinama ir turi turėti nuosavą interneto adresą. Nuoroda į tą interneto adresą turi būti pateikta jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos grafinės naudotojo sąsajos pradiniame puslapyje.


    IV PRIEDAS

    VIENODAS interneto ADRESŲ FORMATAS

    Kiekvienos jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos interneto adresą turi sudaryti konkrečios šalies aukščiausio lygio domenas (ccTLD), antrojo lygio nacionaliniu lygmeniu apribotas domenas {xyz} ir suderintas trečiojo lygio domeno vardas „ mnsw “, sudarantys tokį vienodą formatą:

    mnsw.{xyz}.{ccTLD}

    Naudotojai iš mnsw.{xyz}.{ccTLD} gali būti nukreipiami į kitus jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos interneto adresus, kurių formatas kitoks nei nustatytasis šiame priede.

    Naudotojai, kurie prie mnsw.{xyz}.{ccTLD} prisijungia per saityno naršyklę, toje jūrų sektoriaus nacionalinėje vieno langelio sistemoje turi būti nukreipti į grafinės naudotojo sąsajos pradinį puslapį.

    Kiekvienam jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos suderinto pranešimų teikimo sąsajos moduliui naudojamas toks interneto adreso formatas:

    rim.mnsw.{xyz}.{ccTLD}

    III priede nurodytai internetinei pagalbos svetainei ir II priede nurodytai laivų atplaukimo ir išplaukimo laiko pateikimo svetainei turi būti naudojami tokio formato interneto adresai:

     

    Internetinei pagalbos svetainei: mnsw.{xyz}.{ccTLD}/info

     

    Laivų atplaukimo ir išplaukimo laiko pateikimo svetainei: mnsw.{xyz}.{ccTLD}/arrivals_departures


    V PRIEDAS

    EMSWE LAIVŲ DUOMENŲ BAZĖS SUKŪRIMO TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS, STANDARTAI IR PROCEDŪROS

    1.   EMSWe laivų duomenų bazės apžvalga

    EMSWe laivų duomenų bazė suteikia galimybę rinkti, saugoti, atnaujinti ir teikti:

    laivų identifikavimo informaciją ir duomenis, kuriuos sudaro nekintantys arba ilgainiui nedaug kintantys su laivu susiję EMSWe duomenų rinkinio elementai;

    informaciją apie valstybių narių nustatytas laivų pranešimų teikimo išimtis, apie kurias pranešama Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemoje („SAFESeaNet“), nurodytoje Direktyvoje 2002/59/EB.

    Siekiant užtikrinti tinkamą duomenų bazės veikimą ir informacijos prieinamumą, EMSWe laivų duomenų bazė turi atitikti 4 punkte išvardytus būtinuosius sistemos veikimo reikalavimus ir 5 punkte išvardytas būtinąsias sistemos apsaugos priemones.

    Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, turi:

    užtikrinti, kad būtų sukurta EMSWe laivų duomenų bazė, jos sąsajos ir paslaugos bei užtikrintas naudotojų valdymas;

    užtikrinti, kad jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos galėtų užmegzti ryšį su EMSWe laivų duomenų baze;

    koordinuoti perdavimo eksploatuoti bandymų atlikimą;

    užtikrinti, kad EMSWe laivų duomenų bazės eksploataciniai ir techniniai dokumentai būtų prieinami nacionaliniams koordinatoriams ir nuolat atnaujinami.

    2.   EMSWe laivų duomenų bazės sąsajos ir paslaugos

    Kad būtų galima keistis laivų identifikavimo informacija ir duomenimis bei informacija apie laivų pranešimų teikimo išimtis, EMSWe laivų duomenų bazėje pateikiama 2.1 ir 2.2 punktuose aprašyta sistemų tarpusavio sąsaja ir saityno sąsaja.

    Komisija, pasikonsultavusi su nacionaliniais koordinatoriais, paskelbia sistemų sąsajos vadovą, kuriame apibrėžiami sistemų tarpusavio pranešimai, perdavimo eksploatuoti priemonės ir procedūros ryšiui su EMSWe laivų duomenų baze užmegzti, įskaitant naudotojų prieigos teisių politiką ir naudotojų registravimo procesą.

    2.1.   Sistemų tarpusavio sąsaja

    1)

    Kad jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos galėtų automatiškai keistis informacija naudodamos iš anksto nustatytų pranešimų rinkinį, joms turi būti prieinama sistemų tarpusavio sąsaja. Sistemų tarpusavio sąsaja turi užtikrinti 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose aprašytą skelbimo paslaugą ir laivo informacijos pranešimo paslaugą.

    2)

    Valstybės narės, laikydamosi sistemų sąsajos vadovo, turi sukurti ir prižiūrėti jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos ir EMSWe laivų duomenų bazės sistemų tarpusavio jungtį.

    2.1.1.   Skelbimo paslauga

    EMSWe laivų duomenų bazė turi naudoti skelbimo paslaugą tam, kad jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms, kurios anksčiau užsisakė tokią paslaugą, po kiekvieno laivų identifikavimo informacijos ir duomenų bei laivų pranešimų teikimo išimčių pakeitimo (sukūrimo, atnaujinimo ar pašalinimo) perduotų naujausius duomenis. Užsisakius paslaugą visas laivų identifikavimo informacijos ir duomenų bei laivų pranešimų teikimo išimčių sąrašas išplatinamas jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai.

    2.1.2.   Laivų informacijos pranešimo paslauga

    Jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos naudoja laivų informacijos pranešimo paslaugą, kad EMSWe laivų duomenų bazei pateiktų laivų identifikavimo informaciją ir duomenis, pagrįstus duomenimis, kuriuos, vykdydami pranešimų teikimo pareigas, pateikė deklarantai.

    Vietoj laivų informacijos pranešimo paslaugos, laivų identifikavimo informacija ir duomenys gali būti teikiami EMSWe laivų duomenų bazei per „SAFESeaNet“, jei „SAFESeaNet“ leidžia keistis tokia informacija.

    2.2.   Saityno sąsaja

    Saityno sąsaja įgaliotiems naudotojams turi būti prieinama:

    susipažinti su EMSWe laivų duomenų bazės turiniu;

    atsisiųsti laivo informaciją pagal skirtingus kriterijus skirtingais formatais.

    Nacionaliniams koordinatoriams paprašius, jiems turi būti suteikta prieiga prie EMSWe laivų duomenų bazės saityno sąsajos.

    3.   EMSWe laivų duomenų bazės informacijos atnaujinimo tvarka

    Taikoma toliau aprašyta tvarka.

    Laivų identifikavimo informacija ir duomenys

    EMSWe laivų duomenų bazėje turi tikrinama, ar iš jūrų sektoriaus nacionalinių vieno langelio sistemų gauti duomenys atitinka EMSWe duomenų rinkinio apibrėžtis ir taisykles. Reikalavimų neatitinkantys duomenys EMSWe laivų duomenų bazės atmetami ir pranešimas apie klaidą grąžinamas į atitinkamą jūrų sektoriaus nacionalinę vieno langelio sistemą.

    Kai laivo įrašas pripažįstamas EMSWe laivų duomenų bazėje, atitinkama esama laivų identifikavimo informacija ir duomenys atnaujinami EMSWe laivų duomenų bazėje. Jei atitinkamo laivo įrašo nėra, EMSWe laivų duomenų bazėje sukuriamas naujas laivo įrašas. Laivo įraše kaip identifikatorius naudojamas laivo IMO numeris arba MMSI numeris ir šaukinys. Jei identifikatoriai nepateikiami, EMSWe laivų duomenų bazėje gauta informacija ignoruojama ir pranešimas apie klaidą grąžinamas atitinkami jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai.

    EMSWe laivų duomenų bazėje gauti laivų identifikavimo ir duomenų elementai palyginami su EMSWe laivų duomenų bazėje esančiais atitinkamo laivo įrašo duomenų elementais. Kiekvienas gautas duomenų elementas, kurio vertė skiriasi nuo EMSWe laivų duomenų bazėje esančios vertės, EMSWe laivų duomenų bazėje atnaujinamas. Jei laivų identifikavimo informacijos ir duomenų elementų negaunama, jie EMSWe laivų duomenų bazėje išsaugomi nepakeisti.

    Laivo įrašas gali apimti iš skirtingų deklarantų gautą informaciją.

    Informacija apie laivų pranešimų teikimo išimtis

    EMSWe laivų duomenų bazė turi iš „SAFESeaNet“ gauti visą atnaujintą valstybių narių pateiktą informaciją apie laivų pranešimų teikimo išimtis.

    4.   Būtinieji sistemos veiksmingumo reikalavimai

    Duomenų prieinamumo terminai. EMSWe laivų duomenų bazei naudojami duomenų perdavimo ryšiai ir tinklai, leidžiantys perduoti informaciją iš vienos sistemos į kitą per 1 minutę.

    Duomenų saugojimo terminai. Laivų identifikavimo informacijos ir duomenų bei laivų pranešimų teikimo išimčių sąrašas EMSWe laivų duomenų bazėje turi būti prieinamas be jokių laiko apribojimų.

    Sistemos prieinamumo reikalavimai. EMSWe laivų duomenų bazė turi veikti ne mažiau kaip 99 % laiko per vienų metų laikotarpį, o ilgiausias leidžiamas veikimo pertrūkio laikotarpis yra 12 valandų.

    Po veikimo nutrūkimo laikotarpio EMSWe laivų duomenų bazės informacija turi būti kuo išsamiau atkurta.

    Valstybės narės turi būti informuotos apie gedimą arba numatytą veikimo pertrūkį.

    5.   Būtinosios sistemos apsaugos priemonės

    Identifikavimas. Turi būti įdiegtas patikimas identifikavimo mechanizmas, leidžiantis su unikaliu naudotojo identifikavimo kodu vienareikšmiškai identifikuoti EMSWe laivų duomenų bazės naudotojus.

    Tapatumo nustatymas. EMSWe laivų duomenų bazės sistemų tarpusavio sąsajoje tapatumo nustatymo procesas grindžiamas pripažintais tapatumo nustatymo metodais įgyvendinant dvikryptį SSL. Saityno naudotojo sąsajoje naudotojų tapatumas turi būti nustatomas naudojant prisijungimo duomenų rinkinį.

    Leidimas. Naudotojams turi būti leidžiama, taikant prieigos kontrolės priemones, gauti prieigą prie EMSWe laivų duomenų bazės sąsajų. Kiekviena prieiga turi būti registruojama. Leidimai turi būti reguliariai peržiūrimi.

    Atsekamumas ir atskaitomybė. EMSWe laivų duomenų bazė turi užtikrinti, kad naudotojai prisiimtų atsakomybę už veiksmus, kuriuos jie atlieka per jos sąsajas. Šiuo tikslu EMSWe laivų duomenų bazėje turi būti registruojama bet kokia prieiga prie joje saugomų duomenų, įvykiai ir duomenų pakeitimai. Kiekvienam įvykiui registruojami naudotojo identifikavimo, laiko žymos ir atlikto veiksmo duomenys.

    Vientisumas. EMSWe laivų duomenų bazėje turi būti atliekami sistemos vientisumo patikrinimai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktavališkiems įvykiams, galintiems pakenkti jos funkcijoms.


    VI PRIEDAS

    BENDROS BUVIMO VIETOS DUOMENŲ BAZĖS SUKŪRIMO TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS, STANDARTAI IR PROCEDŪROS

    1.   Bendros buvimo vietos duomenų bazės apžvalga

    Bendra buvimo vietos duomenų bazė suteikia galimybę rinkti, saugoti, atnaujinti ir teikti šių tipų buvimo vietos ir uosto objektų kodus:

    a)

    Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodus (UN/LOCODE) (1);

    b)

    IMO GISIS uosto objektų kodus;

    c)

    specialius „SAFESeaNet“ kodus.

    Siekiant užtikrinti tinkamą duomenų bazės veikimą ir informacijos prieinamumą, bendra buvimo vietos duomenų bazė turi atitikti 4 punkte išvardytus būtinuosius sistemos veikimo reikalavimus ir 5 punkte išvardytas būtinąsias sistemos apsaugos priemones.

    Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, turi:

    užtikrinti, kad būtų sukurta bendros buvimo vietos duomenų bazė, jos sąsajos ir paslaugos bei užtikrintas naudotojų valdymas;

    užtikrinti, kad jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos galėtų užmegzti ryšį su bendros buvimo vietos duomenų baze;

    koordinuoti perdavimo eksploatuoti bandymų atlikimą;

    užtikrinti, kad bendros buvimo vietos duomenų bazės eksploataciniai ir techniniai dokumentai būtų prieinami nacionaliniams koordinatoriams ir nuolat atnaujinami.

    2.   Bendros buvimo vietos duomenų bazės sąsajos ir paslaugos

    Bendroje buvimo vietos duomenų bazėje turi būti pateikti buvimo vietos ir uosto objektų kodai per 2.1 ir 2.2 punktuose aprašytą sistemų tarpusavio sąsają ir interneto sąsają.

    Komisija, pasikonsultavusi su nacionaliniais koordinatoriais, paskelbia sistemų sąsajos vadovą, kuriame apibrėžiami sistemų tarpusavio pranešimai, perdavimo eksploatuoti priemonės ir procedūros ryšiui su bendros buvimo vietos duomenų baze užmegzti, įskaitant naudotojų prieigos teisių politiką ir naudotojų registravimo procesą.

    2.1.   Sistemų tarpusavio sąsaja

    Kad jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos galėtų automatiškai teikti informaciją naudodamos iš anksto nustatytų pranešimų rinkinį, joms turi būti prieinama sistemų tarpusavio sąsaja. Sistemų tarpusavio sąsaja turi būti suderinama su 2.1.1 punkte aprašyta skelbimo paslauga.

    2.1.1.   Skelbimo paslauga

    Bendra buvimo vietos duomenų bazė turi naudoti skelbimo paslaugą tam, kad jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms, kurios anksčiau užsisakė tokią paslaugą, po kiekvieno buvimo vietos ar uosto objektų informacijos pakeitimo (sukūrimo, atnaujinimo ar pašalinimo) perduotų naujausius duomenis. Užsisakius paslaugą visas buvimo vietos ir uosto objektų kodų sąrašas išplatinamas jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai.

    Saityno sąsaja

    Saityno sąsaja įgaliotiems naudotojams turi būti prieinama:

    susipažinti su bendros buvimo vietos duomenų bazės turiniu;

    pagal skirtingus kriterijus įvairiais formatais atsisiųsti buvimo vietos ir uosto objektų kodų sąrašą.

    Nacionaliniams koordinatoriams paprašius, jiems turi būti suteikta prieiga prie bendros buvimo vietos duomenų bazės saityno sąsajos.

    3.   Bendros buvimo vietos duomenų bazės informacijos atnaujinimo tvarka

    Bendra buvimo vietos duomenų bazė turi būti atnaujinama ją sinchronizuojant su naujausiais buvimo vietos ir uosto objektų kodų sąrašais, laikantis šių kiekvienam kodo tipui taikomų procedūrų:

    UN/LOCODE: bendros buvimo vietos duomenų bazė su UN/LOCODE turi būti sinchronizuojama bent dukart per metus. Atnaujintas LOCODES sąrašas turi būti iš anksto pateikiamas valstybėms narėms susipažinti.

    IMO GISIS uosto objektai: vadovaujantis elektroninio informacijos perdavimo į GISIS jūrų saugumo modulį ir iš jo gairėmis, sukuriamas automatinis bendros buvimo vietos duomenų bazės ir IMO GISIS ryšys. Bendroje buvimo vietos duomenų bazėje du kartus per dieną prašoma pateikti IMO GISIS jūrų saugumo modulio pakeitimų sąrašą ir jie atitinkamai įtraukiami į duomenų bazę.

    „SAFESeaNet“ kodai: „SAFESeaNet“ kodų atnaujinimai pateikiami bendroje buvimo vietos duomenų bazėje iškart po atnaujinimo „SAFESeaNet“ centrinėje buvimo vietos duomenų bazėje.

    4.   Būtinieji sistemos veiksmingumo reikalavimai

    Duomenų prieinamumo terminai. Bendrai buvimo vietos duomenų bazei naudojami duomenų perdavimo ryšiai ir tinklai, leidžiantys perduoti informaciją iš vienos sistemos į kitą per 1 minutę.

    Duomenų saugojimo terminai. Naudojami buvimo vietos ir uostų objektų kodai bendroje buvimo vietos duomenų bazėje turi būti prieinami be jokių laiko apribojimų. Nebenaudojami buvimo vietos ir uosto objektų kodai bendroje buvimo vietos duomenų bazėje archyvuojami ne trumpiau kaip 5 metus.

    Sistemos prieinamumo reikalavimai. Bendra buvimo vietos duomenų bazė turi veikti ne mažiau kaip 99 % laiko per vienų metų laikotarpį, o ilgiausias leidžiamas veikimo pertrūkio laikotarpis yra 12 valandų.

    Po veikimo nutrūkimo laikotarpio bendra buvimo vietos duomenų bazės informacija turi būti kuo išsamiau atkurta.

    Valstybės narės turi būti informuotos apie gedimą arba numatytą veikimo pertrūkį.

    5.   Būtinosios sistemos apsaugos priemonės

    Identifikavimas. Turi būti įdiegtas patikimas identifikavimo mechanizmas, leidžiantis su unikaliu naudotojo identifikavimo kodu vienareikšmiškai identifikuoti bendros buvimo vietos duomenų bazės naudotojus.

    Tapatumo nustatymas. Bendros buvimo vietos duomenų bazės sistemų tarpusavio sąsajoje tapatumo nustatymo procesas grindžiamas pripažintais tapatumo nustatymo metodais įgyvendinant dvikryptį SSL. Saityno naudotojo sąsajoje naudotojų tapatumas turi būti nustatomas naudojant prisijungimo duomenų rinkinį.

    Leidimas. Naudotojams turi būti leidžiama, taikant prieigos kontrolės priemones, gauti prieigą prie bendros buvimo vietos duomenų bazės sąsajų. Kiekviena prieiga turi būti registruojama. Leidimai turi būti reguliariai peržiūrimi.

    Atsekamumas ir atskaitomybė. Bendra buvimo vietos duomenų bazė turi užtikrinti, kad naudotojai prisiimtų atsakomybę už veiksmus, kuriuos jie atlieka per jos sąsajas. Šiuo tikslu bendroje buvimo vietos duomenų bazėje turi būti registruojama bet kokia prieiga prie joje saugomų duomenų, įvykiai ir duomenų pakeitimai. Kiekvienam įvykiui registruojami naudotojo identifikavimo, laiko žymos ir atlikto veiksmo duomenys.

    Vientisumas. Bendroje buvimo vietos duomenų bazėje turi būti atliekami sistemos vientisumo patikrinimai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktavališkiems įvykiams, galintiems pakenkti jos funkcijoms.


    (1)  https://unece.org/trade/cefact/unlocode-code-list-country-and-territory


    VII PRIEDAS

    BENDROS PAVOJINGŲJŲ MEDŽIAGŲ DUOMENŲ BAZĖS SUKŪRIMO TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS, STANDARTAI IR PROCEDŪROS

    1.   Bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės apžvalga

    Bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė turi suteikti galimybę rinkti, saugoti, atnaujinti ir teikti informaciją apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius pagal toliau nurodytas konvencijas ir susitarimus, įskaitant savanoriškas versijas (jei taikoma):

    Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą (IMDG);

    Tarptautinį kietų biriųjų krovinių vežimo jūrų transportu kodeksą (IMSBC);

    Tarptautinį laivų, vežančių nesupakuotas suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksą (IGC);

    Tarptautinį laivų, vežančių nesupakuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksą (IBC);

    Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL I priedą);

    trišalius susitarimus (MEPC.2/Circular).

    Siekiant užtikrinti tinkamą duomenų bazės veikimą ir informacijos prieinamumą, bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė turi atitikti 4 punkte išvardytus būtinuosius sistemos veikimo reikalavimus ir 5 punkte išvardytas būtinąsias sistemos apsaugos priemones.

    Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, turi:

    užtikrinti, kad būtų sukurta bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė, jos sąsajos ir paslaugos bei užtikrintas naudotojų valdymas;

    užtikrinti, kad jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos galėtų užmegzti ryšį su bendra pavojingųjų medžiagų duomenų baze;

    koordinuoti perdavimo eksploatuoti bandymų atlikimą;

    užtikrinti, kad bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės eksploataciniai ir techniniai dokumentai būtų prieinami nacionaliniams koordinatoriams ir nuolat atnaujinami.

    2.   Bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės sąsajos ir paslaugos

    Bendroje pavojingųjų medžiagų duomenų bazėje turi būti pateikta informacija apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius per 2.1 ir 2.2 punktuose aprašytą sistemų tarpusavio sąsają ir interneto sąsają.

    Komisija, pasikonsultavusi su nacionaliniais koordinatoriais, paskelbia sistemų sąsajos vadovą, kuriame apibrėžiami sistemų tarpusavio pranešimai, perdavimo eksploatuoti priemonės ir procedūros ryšiui su bendra pavojingųjų medžiagų duomenų baze užmegzti, įskaitant naudotojų prieigos teisių politiką ir naudotojų registravimo procesą.

    2.1.   Sistemų tarpusavio sąsaja

    Kad jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos galėtų automatiškai keistis informacija naudodamos iš anksto nustatytų pranešimų rinkinį, joms turi būti prieinama sistemų tarpusavio sąsaja. Sistemų tarpusavio sąsaja turi būti suderinama su 2.1.1 punkte aprašyta skelbimo paslauga.

    2.1.1.   Skelbimo paslauga

    Bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė turi naudoti skelbimo paslaugą tam, kad jūrų sektoriaus nacionalinėms vieno langelio sistemoms, kurios anksčiau užsisakė tokią paslaugą, po kiekvieno informacijos apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius pakeitimo (sukūrimo, atnaujinimo ar pašalinimo) perduotų naujausius duomenis. Užsisakius paslaugą visas informacijos apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius sąrašas išplatinamas jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai.

    2.2.   Saityno sąsaja

    Saityno sąsaja įgaliotiems naudotojams turi būti prieinama:

    susipažinti su pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių sąrašu;

    susipažinti su informacija iš MAR-CIS duomenų bazės apie susijusius pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių keliamus pavojus ir riziką;

    pagal skirtingus kriterijus įvairiais formatais atsisiųsti pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių sąrašą.

    Nacionaliniams koordinatoriams paprašius, jiems turi būti suteikta prieiga prie bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės saityno sąsajos.

    3.   Bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės atnaujinimo tvarka

    Bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė atnaujinama ją sinchronizuojant su:

    naujausia „Rulecheck“ pateikta IMO kodeksų ir konvencijų redakcija (IMDG, IMSBC, IGC, IBC, MARPOL I priedas) (1);

    naujausiu paskelbtų trišalių susitarimų sąrašu (MEPC.2/Circular), išskyrus preliminariuosius trišalius susitarimus.

    4.   Būtinieji sistemos veiksmingumo reikalavimai

    Duomenų prieinamumo terminai. Bendrai pavojingųjų medžiagų duomenų bazei turi būti naudojami duomenų perdavimo ryšiai ir tinklai, leidžiantys perduoti informaciją iš vienos sistemos į kitą per 1 minutę.

    Duomenų saugojimo terminai. Informacija apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius bendroje pavojingųjų medžiagų duomenų bazėje turi būti prieinama be jokių laiko apribojimų.

    Sistemos prieinamumo reikalavimai. Bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė turi veikti ne mažiau kaip 99 % laiko per vienų metų laikotarpį, o ilgiausias leidžiamas veikimo pertrūkio laikotarpis yra 12 valandų.

    Po veikimo nutrūkimo laikotarpio bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazės informacija turi būti kuo išsamiau atkurta.

    Valstybės narės turi būti informuotos apie gedimą arba numatytą veikimo pertrūkį.

    5.   Būtinosios sistemos apsaugos priemonės

    Identifikavimas. Turi būti įdiegtas patikimas identifikavimo mechanizmas, leidžiantis su unikaliu naudotojo identifikavimo kodu vienareikšmiškai identifikuoti bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės naudotojus.

    Tapatumo nustatymas. Bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės sistemų tarpusavio sąsajoje tapatumo nustatymo procesas turi būti grindžiamas pripažintais tapatumo nustatymo metodais įgyvendinant dvikryptį SSL. Saityno naudotojo sąsajoje naudotojų tapatumas turi būti nustatomas naudojant prisijungimo duomenų rinkinį.

    Leidimas. Naudotojams turi būti leidžiama, taikant prieigos kontrolės priemones, gauti prieigą prie bendros pavojingųjų medžiagų duomenų bazės sąsajų. Kiekviena prieiga turi būti registruojama. Leidimai turi būti reguliariai peržiūrimi.

    Atsekamumas ir atskaitomybė. Bendra pavojingųjų medžiagų duomenų bazė turi užtikrinti, kad naudotojai prisiimtų atsakomybę už veiksmus, kuriuos jie atlieka per jos sąsajas. Šiuo tikslu bendroje pavojingųjų medžiagų duomenų bazėje turi būti registruojama bet kokia prieiga prie joje saugomų duomenų, įvykiai ir duomenų pakeitimai. Kiekvienam įvykiui registruojami naudotojo identifikavimo, laiko žymos ir atlikto veiksmo duomenys.

    Vientisumas. Bendroje pavojingųjų medžiagų duomenų bazėje turi būti atliekami sistemos vientisumo patikrinimai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktavališkiems įvykiams, galintiems pakenkti jos funkcijoms.


    (1)  http://www.emsa.europa.eu/rulecheck.html


    VIII PRIEDAS

    JŪRŲ SEKTORIAUS NACIONALINĖJE VIENO LANGELIO SISTEMOJE TEIKTINA ĮVEŽIMO BENDROSIOS DEKLARACIJOS INFORMACIJA

    Šis priedas susijęs su įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikta informacija, apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2446 B priedo F10, F11, F12 ir F13 skiltyse deklaracijos antraštės ir pagrindinės siuntos lygmeniu, įskaitant informaciją apie pagrindinės siuntos prekių rūšį, kurią pateikė tik jūrų vežėjas arba jo atstovas. Įvežimo bendrojoje deklaracijoje įmonės siuntos lygmeniu pateikta informacija arba informacija, kurią pateikė kitos šalys, nėra tinkama taikant Reglamento (ES) 2019/1239 11 straipsnio 2 dalį.

    Siekiant užtikrinti, kad kiekvieno lankymosi uoste atveju deklaranto būtų prašoma pateikti informaciją pagal Reglamentą (ES) 2019/1239 tik vieną kartą, jūrų vežėjo arba jo atstovo pateikta ir šiame priede nurodyta įvežimo bendrosios deklaracijos informacija jūrų sektoriaus nacionalinei vieno langelio sistemai turi būti pateikiama tik tuo atveju, jei ši informacija gali būti dar kartą panaudota vykdant kitas su tuo pačiu lankymusi uoste susijusias pranešimų teikimo pareigas. Tokia informacija turi būti dalijamasi su atitinkamomis institucijomis laikantis Sąjungos muitų teisės aktų ir užtikrinant komercinės ir kitos neskelbtinos informacijos, kuria keičiamasi, konfidencialumą.

    UCC DE Nr.

    Duomenų elemento/klasės pavadinimas Duomenų subelemento/poklasio pavadinimas

    EMSWe duomenų rinkinio Nr.

    11 03 000 000

    Prekių rūšies numeris

    DE-048–01

    12 02 008 000

    Papildoma informacija, kodas

    DE-048–12

    12 02 009 000

    Papildoma informacija, tekstas

    DE-048–13

    12 03 001 000

    Patvirtinamasis dokumentas, nuorodos numeris

    DE-048–14

    12 03 002 000

    Patvirtinamasis dokumentas, tipas

    DE-048–15

    12 05 001 000

    Transporto dokumentas, registracijos numeris

    DE-056–02

    12 05 002 000

    Transporto dokumentas, tipas

    DE-056–03

    12 08 000 000

    Registracijos numeris/UCR

    DE-047–14

    13 02 016 000

    Siuntėjas, pavadinimas

    DE-058–01

    13 02 017 000

    Siuntėjas, identifikacinis numeris

    DE-058–02

    13 02 028 000

    Siuntėjas, asmens tipas

    DE-058–03

    13 02 018 023

    Siuntėjas, adresas, gatvė

    DE-058–05

    13 02 018 024

    Siuntėjas, adresas, papildoma gatvės eilutė

    DE-058–06

    13 02 018 025

    Siuntėjas, adresas, numeris

    DE-058–07

    13 02 018 026

    Siuntėjas, adresas, pašto dėžutė

    DE-058–08

    13 02 018 027

    Siuntėjas, adresas, apylinkės pavadinimas

    DE-058–11

    13 02 018 020

    Siuntėjas, adresas, šalis

    DE-058–12

    13 02 018 021

    Siuntėjas, adresas, pašto kodas

    DE-058–09

    13 02 018 022

    Siuntėjas, adresas, miestas

    DE-058–10

    13 02 029 015

    Siuntėjas, ryšys, identifikatorius

    DE-058–13

    13 02 029 002

    Siuntėjas, ryšys, tipas

    DE-058–14

    13 03 016 000

    Gavėjas, pavadinimas

    DE-059–01

    13 03 017 000

    Gavėjas, identifikacinis numeris

    DE-059–02

    13 03 028 000

    Gavėjas, asmens tipas

    DE-059–03

    13 03 018 023

    Gavėjas, adresas, gatvė

    DE-059–05

    13 03 018 024

    Gavėjas, adresas, papildoma gatvės eilutė

    DE-059–06

    13 03 018 025

    Gavėjas, adresas, numeris

    DE-059–07

    13 03 018 026

    Gavėjas, adresas, pašto dėžutė

    DE-059–08

    13 03 018 027

    Gavėjas, adresas, apylinkės pavadinimas

    DE-059–11

    13 03 018 020

    Gavėjas, adresas, šalis

    DE-059–12

    13 03 018 021

    Gavėjas, adresas, pašto kodas

    DE-059–09

    13 03 018 022

    Gavėjas, adresas, miestas

    DE-059–10

    13 03 029 015

    Gavėjas, ryšys, identifikatorius

    DE-059–13

    13 03 029 002

    Gavėjas, ryšys, tipas

    DE-059–14

    13 13 016 000

    Informuotinas asmuo, vardas, pavardė (pavadinimas)

    DE-062–01

    13 13 017 000

    Informuotinas asmuo, identifikacinis numeris

    DE-062–02

    13 13 028 000

    Informuotinas asmuo, asmens tipas

    DE-062–03

    13 13 018 023

    Informuotinas asmuo, adresas, gatvė

    DE-062–04

    13 13 018 024

    Informuotinas asmuo, adresas, papildoma gatvės eilutė

    DE-062–05

    13 13 018 025

    Informuotinas asmuo, adresas, numeris

    DE-062–06

    13 13 018 026

    Informuotinas asmuo, adresas, pašto dėžutė

    DE-062–07

    13 13 018 027

    Informuotinas asmuo, adresas, apylinkės pavadinimas

    DE-062–10

    13 13 018 020

    Informuotinas asmuo, adresas, šalis

    DE-062–11

    13 13 018 021

    Informuotinas asmuo, adresas, pašto kodas

    DE-062–08

    13 13 018 022

    Informuotinas asmuo, adresas, miestas

    DE-062–09

    13 13 029 015

    Informuotinas asmuo, ryšys, identifikatorius

    DE-062–12

    13 13 029 002

    Informuotinas asmuo, ryšys, tipas

    DE-062–13

    13 14 031 000

    Papildomas tiekimo grandinės dalyvis, vaidmuo

    DE-057–01

    13 14 017 000

    Papildomas tiekimo grandinės dalyvis, identifikacinis numeris

    DE-057–02

    15 03 000 000

    Numatoma atvykimo data ir laikas  (1)

    DE-022–03

    16 05 020 000

    Pristatymo vieta, šalis

    DE-047–08

    16 05 037 000

    Pristatymo vieta, vietovė

    DE-047–09

    16 13 036 000

    Pakrovimo vieta, UN/LOCODE

    DE-047–01

    16 13 020 000

    Pakrovimo vieta, šalis

    DE-047–02

    16 13 037 000

    Pakrovimo vieta, vietovė

    DE-047–03

    16 14 036 000

    Iškrovimo vieta, UN/LOCODE

    DE-047–04

    16 14 020 000

    Iškrovimo vieta, šalis

    DE-047–05

    16 14 037 000

    Iškrovimo vieta, vietovė

    DE-047–06

    16 16 037 000

    Priėmimo vieta, vietovė

    DE-047–11

    18 03 000 000

    Bendra bruto masė

    DE-047–16

    18 04 000 000

    Bruto masė

    DE-048–03

    18 05 000 000

    Prekių aprašymas

    DE-048–04

    18 06 003 000

    Pakuotė, pakuočių rūšis

    DE-048–10

    18 06 004 000

    Pakuotė, pakuočių skaičius

    DE-048–09

    18 06 054 000

    Pakuotė, krovinio ženklinimo duomenys

    DE-048–08

    18 07 055 000

    Pavojingi kroviniai, JT numeris

    DE-049–03

    18 08 000 000

    Muitų sąjungos ir statistikos (CUS) kodas

    DE-048–07

    18 09 056 000

    Prekių kodas, suderintos sistemos subpozicijos kodas

    DE-048–05

    18 09 057 000

    Prekių kodas, Kombinuotosios nomenklatūros kodas

    DE-048–06

    19 01 000 000

    Konteinerio rodiklis

    DE-047–15

    19 03 000 000

    Transporto rūšis pasienyje

    DE-014–03

    19 07 063 000

    Transporto įranga, konteinerio identifikacinis numeris

    DE-051–01

    19 07 064 000

    Transporto įranga, konteinerio dydžio ir tipo identifikavimas

    DE-051–13

    19 07 065 000

    Transporto įranga, konteinerio užpildymo statusas

    DE-051–03

    19 08 017 000

    Per sieną vykstanti aktyvioji transporto priemonė, identifikacinis numeris

    DE-005–03

    19 08 067 000

    Per sieną vykstanti aktyvioji transporto priemonė, transporto priemonės rūšis

    DE-005–16

    19 09 017 000

    Per sieną vykstanti pasyvioji transporto priemonė, identifikacinis numeris

    DE-065–04

    19 09 067 000

    Per sieną vykstanti pasyvioji transporto priemonė, transporto priemonės rūšis

    DE-048–11

    19 10 068 000

    Plomba, plombų skaičius

    DE-051–04

    19 10 015 000

    Plomba, identifikatorius

    DE-051–05


    (1)  Gali būti naudojamas tik pranešimui apie atvykimą (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 133 straipsnis).


    Top