(1)

2020 m. gruodžio 21 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės geležinių ar plieninių tvirtinimo detalių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2020 m. lapkričio 6 d. Europos pramoninių tvirtinimo detalių instituto (toliau – EIFI arba skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų geležinių ar plieninių tvirtinimo detalių Sąjungoje (taip pat toliau – skundo pateikėjai), vardu pateiktą skundą. Be to, skundui pritarė gamintojai, kurie nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn. pagamino daugiau nei 58 % visos Sąjungos produkcijos. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/970 (3) (toliau – registracijos reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti importuojamas Kinijos kilmės tvirtinimo detales pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(4)

Paskelbus registracijos reglamentą, Komisija gavo pastabų iš kelių importuotojų, Europos tvirtinimo detalių platintojų asociacijos (toliau – EFDA) ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME). Komisija pažymėjo, kad, kadangi laikinosios priemonės nebuvo priimtos, Komisija nusprendė, jog muitų surinkimas atgaline data teisiškai neįmanomas. Iš tiesų pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „[g]alutinis antidempingo muitas gali būti taikomas produktams, įvežtiems vartoti likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios“ (išskirta kursyvu). Todėl visi su registracijos reglamentu susiję tvirtinimai tapo neaktualūs ir registracijos reglamentas panaikinamas visiškai.

(5)

Galiausiai EFDA tvirtino, kad tuo atveju, jei Komisija nenustatytų laikinųjų priemonių, registracijos reglamentas taptų negaliojantis ir turėtų būti panaikintas, argumentuodama, kad vienintelis registracijos reglamento tikslas būtų atgaline data nustatyti galutines priemones, o tuo atveju, jei laikinosios priemonės nenustatomos, atgaline data taikyti galutinių priemonių pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį nebeįmanoma. Komisija pritarė ir panaikino registracijos reglamentą. Poreikis atgaline data nustatyti galutinius antidempingo muitus įvertintas 591 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(6)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(7)

CCCME paprašė būti laikomi suinteresuotąja šalimi, teigdami, kad jie atstovauja Kinijos tvirtinimo detalių pramonei. EIFI užginčijo CCCME kaip suinteresuotosios šalies statusą, teigdamas, kad CCCME neįrodė jokio objektyvaus ryšio tarp savo veiklos ir tiriamojo produkto; visų pirma, CCCME nepateikė jokių įstatų ar savo narių sąrašo, iš kurių būtų matyti, kad jie galėtų atstovauti Kinijos tvirtinimo detalių pramonei. EIFI teigė, kad, priešingai, CCCME svetainėje išvardyti 25 pramonės sektoriai, tačiau tvirtinimo detalių pramonė konkrečiai nepaminėta. EIFI taip pat teigė, kad nors CCCME pateikė kelių bendrovių įgaliojimus, nėra įrodymų, kad tos bendrovės yra tvirtinimo detalių gamintojos. Bet kuriuo atveju CCCME, kaip valstybės valdoma organizacija, tik atstovavo Kinijos, o ne pačios pramonės šakos, interesams.

(8)

Komisija patvirtino, kad ne vienas KLR tvirtinimo detalių gamintojas įgaliojo CCCME veikti jų vardu. CCCME galėtų būti suinteresuotąja šio tyrimo šalimi tik tiek, kiek ją įgaliojo tokie konkretūs tvirtinimo detalių gamintojai jiems atstovauti.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena iš suinteresuotųjų šalių neprašė būti išklausyta dėl tyrimo inicijavimo.

(10)

Inicijavus tyrimą, du importuotojai pareiškė protestą, kad Komisijos pasirinktas tiriamasis laikotarpis (2019 m. liepos 1 d.–2020 m. birželio 30 d.) atitinka laikotarpį prieš pat tyrimo inicijavimą, ir pasiūlė, kad tinkamas tiriamasis laikotarpis turėtų būti nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

(11)

Vadovaudamasi savo praktika ir atsižvelgdama į konkrečias kiekvieno tyrimo aplinkybes, Komisija manė, kad laikotarpis nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. yra tinkamas pagrįstoms išvadoms padaryti. Sąjungos tvirtinimo detalių pramonę daugiausia sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), todėl apskaitos duomenų teikimas ne pagal pusmečius būtų buvęs pernelyg didele našta. Be to, yra daug skirtingų tiriamojo produkto variantų ir rūšių, todėl šiam tyrimui reikėjo perskaičiuoti ir surinkti itin daug apskaitos duomenų. Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrįstais atvejais, kaip yra šiuo atveju, nukrypti leidžiama. Todėl tvirtinimas, kad pasirinktas tyrimo laikotarpis buvo netinkamas, buvo atmestas.

(12)

Tie patys du importuotojai tvirtino, kad remiantis skunde pateiktais makroekonominiais rodikliais Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos ir nėra priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos ir skundo pateikėjo patirtos žalos.

(13)

Komisija manė, kad skundo pateikėjo pateiktos informacijos pakako, kad būtų laikomasi teisinio inicijavimo standarto pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį tiek dėl materialinės žalos, tiek dėl priežastinio ryšio. Primenama, kad įrodymų standartas skundo nagrinėjimo etape yra žemesnis nei įrodymų standartas, kurio reikalaujama nustatant priemones. Visų pirma, skunde nurodyta, kad gerokai padidėjo importas iš Kinijos, kuris nuo 2016 m. iki skundo tiriamojo laikotarpio išaugo beveik tris kartus, todėl skundo tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis padidėjo iki 15 %. Šio importo kainomis buvo smarkiai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje. Lygiagrečiai mažėjo Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis, mažėjo užimtumas, investicijos ir kainų lygis, dėl to gerokai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas (nuo 2016 m. iki skundo tiriamojo laikotarpio – maždaug 50 %). Kadangi šie pokyčiai vyko tuo pat metu, kai padidėjo importas iš Kinijos, ir nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės nuosmukio, Komisija padarė išvadą, kad pakanka įrodymų, jog materialinę žalą padarė importas iš Kinijos.

(14)

CCCME išreiškė abejonių dėl skunde nurodytos importo apimties, ypač dėl skundo pateikėjo atliktų skaičiavimų, kuriais į bendrą importo apimtį neįtrauktos nerūdijančiojo plieno tvirtinimo detalės pagal tam tikrus KN kodus. Jie taip pat pažymėjo, kad tokie koregavimai nebuvo atlikti dėl importo iš kitų trečiųjų šalių. CCCME nepasiūlė jokios alternatyvios metodikos nerūdijančiojo plieno tvirtinimo detalių importo apimčiai apskaičiuoti.

(15)

Komisija nustatė, kad skundo pateikėjų pasiūlyta metodika yra pagrįsta, nes ji grindžiama ankstesnių laikotarpių duomenimis ir skundo pateikėjo žiniomis apie rinką. Dėl to, kad nebuvo koreguojama atsižvelgiant į kitus importo šaltinius, importo iš Kinijos rinkos dalis galėjo būti įvertinta nepakankamai, todėl nekilo abejonių dėl bendro skunde pateikto vertinimo. Kadangi CCCME nepasiūlė jokios kitos metodikos, kuri būtų tinkamesnė už pasiūlytą skundo pateikėjų, Komisija atmetė CCCME tvirtinimus.

(16)

Dauguma Sąjungos gamintojų, kuriems atstovavo skundo pateikėjas (EIFI) arba kurie palaikė skundą, prašė užtikrinti konfidencialumą, kad būtų išvengta galimų atsakomųjų veiksmų iš Sąjungos pirkėjų, kurie taip pat pirko tvirtinimo detales iš Kinijos tiekėjų. Tarp šių pirkėjų buvo keletas didelių bendrovių, turinčių didelę įtaką rinkoje, palyginti su Sąjungos tvirtinimo detalių gamintojais, kurie dažniausia yra MVĮ.

(17)

Du importuotojai užginčijo Komisijos sprendimą užtikrinti šių bendrovių konfidencialumą, nes, jų teigimu, nebuvo jokių įrodymų apie galimą neigiamą poveikį.

(18)

Komisija nesutiko. Atsižvelgdama į Sąjungos tvirtinimo detalių gamintojų ir naudotojų asimetriją, ji padarė išvadą, kad įtariama EIFI atstovaujamų Sąjungos gamintojų ir skundui pritariančių gamintojų atsakomųjų veiksmų rizika iš tiesų egzistavo (4). Tuo remdamasi Komisija šių bendrovių pavadinimams suteikė konfidencialumo statusą. Todėl šie tvirtinimai dėl konfidencialumo buvo atmesti.

(19)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai nepateikė tinkamo prašymo užtikrinti konfidencialumą.

(20)

2021 m. sausio 8 d. Komisija gavo atrinktų Sąjungos gamintojų prašymus užtikrinti konfidencialumą, prieš tai 2020 m. gruodžio 18 d. gavusi skundo pateikėjo EIFI prašymą ir toliau užtikrinti skundo pateikėjų ir jam pritariančių gamintojų pavadinimų konfidencialumą po tyrimo inicijavimo, kol bus pateikti individualūs atrinktų Sąjungos gamintojų prašymai. Atsižvelgdama į atsakomųjų veiksmų grėsmės rimtumą ir žinodama apie atrinktų Sąjungos gamintojų ketinimą pateikti atitinkamus prašymus, Komisija manė, kad tikslinga apsaugoti jų tapatybę jau nuo tyrimo inicijavimo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 8 d., kai tokie prašymai buvo gauti. Prašymai buvo gauti ir priimti dėl visų galutinai atrinktų Sąjungos gamintojų. EFDA taip pat teigė, kad EIFI neturėjo teisės teikti tokių prašymų, kuriuos turėjo teikti kiekviena bendrovė individualiai. Kadangi EIFI yra įgaliotas atstovauti tiek skundą pateikusiai Sąjungos pramonei, tiek atskiriems jos nariams, ir kadangi EIFI perdavė tik atskirus atitinkamų bendrovių pasirašytus prašymus, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(21)

Tos pačios šalys taip pat teigė, kad nebuvo pagrindo užtikrinti atrinktų bendrovių pavadinimų konfidencialumo, nes įtraukimas į imtį nerodo, ar bendrovė yra skundo pateikėja, ar jam pritaria, o tik tai, kad ji bendradarbiauja. Šiuo atžvilgiu jos rėmėsi Apeliacinės tarybos ataskaita „EB – tvirtinimo detalės (Kinija)“ (5), kurioje Komisija laikėsi panašios nuomonės. Tos pačios šalys taip pat tvirtino, kad suinteresuotosios šalys, prieštaraujančios priemonėms, buvo suinteresuotos, kad kuo daugiau Sąjungos gamintojų bendradarbiautų ir teiktų informaciją Komisijai, todėl baimė dėl atsakomųjų veiksmų buvo nepagrįsta. Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje analogiškai nesutiko, kad buvo kokių nors įtikinamų įrodymų, jog Sąjungos pirkėjai gali imtis atsakomųjų priemonių. Komisija patenkino prašymus užtikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų konfidencialumą, nes, kaip matyti iš gautų prašymų, atsakomųjų veiksmų grėsmė kilo ne tik skundo pateikėjams ir jam pritariantiems gamintojams, bet ir atrinktiems Sąjungos gamintojams. Po galutinio faktų atskleidimo iš EFDA ir CCCME gautas pakartotinis patikinimas negalėjo paneigti tokių grėsmių egzistavimo. Todėl visi šie tvirtinimai buvo atmesti.

(22)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA pakartojo, kad nekonfidencialios bylos dalis buvo nepakankama ir ne visada buvo pateikiamos tinkamos nekonfidencialios santraukos. Jos teigė, kad turi būti nurodyta pagrįsta priežastis, dėl kurios užtikrinamas konfidencialumas, ir kad nekonfidencialiose santraukose turi būti pateikta pakankamai išsami informacija, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialią informaciją. Abi šalys pateikė pavyzdžių, kai tokių kriterijų tariamai nebuvo laikomasi, sąrašą.

(23)

Komisija pažymi, kad po galutinio faktų atskleidimo nurodyti pavyzdžiai buvo susiję su anksčiau tų šalių pateiktais prašymais atskleisti daugiau informacijos, kurie buvo tinkamai aptarti atliekant tyrimą dvišaliame susirašinėjime su šiomis šalimis ir per 2021 m. lapkričio 29 d. EFDA prašymu surengtą klausymą, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, arba susiję su informacija, kuri nebuvo esminių faktų ir aplinkybių, kuriais Komisija grindė savo galutines išvadas, dalis, arba buvo laikomi nepagrįstais, nes buvo nurodyta tinkama konfidencialumo priežastis, o pateiktos nekonfidencialios santraukos buvo pakankamai išsamios, kad būtų galima pagrįstai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį. Vienas iš prašymų buvo susijęs su kitos suinteresuotosios šalies pastabomis po faktų atskleidimo, kurios per tris dienas buvo pateiktos nekonfidencialioje byloje. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(24)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl nekonfidencialios bylos tvarkymo, teigdamos, kad i) nekonfidencialioje byloje nėra tam tikro susirašinėjimo su skundo pateikėju, ii) kitas susirašinėjimas buvo ištrintas ir iii) tam tikri dokumentai buvo įkelti tik labai vėlai.

(25)

Komisija pažymi, kad šiuos teiginius Komisija jau anksčiau aiškinosi dvišaliame susirašinėjime su šiomis šalimis ir per 2021 m. lapkričio 29 d. EFDA prašymu surengtą klausymą, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Be to, tvirtinimas, kad byloje trūko tam tikro susirašinėjimo su skundo pateikėju, taip pat nagrinėjamas 47 konstatuojamojoje dalyje, o tvirtinimas dėl tariamai pavėluotai suinteresuotosioms šalims pateiktos informacijos, susijusios su Sąjungos gamintojų imties peržiūra, – 44 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija atrinko bendroves remdamasi gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią Sąjungos gamintojai nurodė atrankos formoje, taip pat atsižvelgdama į jų geografinę padėtį ir MVĮ dalį. Atrinkti šeši Sąjungos gamintojai keturiose skirtingose valstybėse narėse. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(27)

Vienas iš preliminariai atrinktų Sąjungos gamintojų (MVĮ) pranešė Komisijai negalėsiantis pateikti visų klausimyno atsakymų. Todėl Komisija nusprendė patikslinti Sąjungos gamintojų imtį, pakeisdama šią bendrovę kita didžiausia MVĮ toje pačioje valstybėje narėje.

(28)

EFDA teigė, kad negalėjo pateikti reikšmingų pastabų dėl atrinktos imties, nes tam buvo skirta nepakankamai laiko ir dėl atrinktiems Sąjungos gamintojams taikomo konfidencialumo. CCCME teigė, kad dėl Sąjungos gamintojų konfidencialumo jie negalėjo žinoti atrinktų bendrovių gaminamų produktų asortimento ir patikrinti viešai skelbiamos šių bendrovių informacijos. EFDA ir CCCME teigė, kad nors skundo pareiškėjai ir skundą palaikantys asmenys prašė konfidencialumo ir jis buvo užtikrintas, toks konfidencialumas negalėjo būti automatiškai taikomas atrinktiems Sąjungos gamintojams. Jos teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai buvo tik bendradarbiaujančios šalys, taigi nebūtinai skundo pateikėjai ar jam pritariantys gamintojai. Todėl Komisija neturėjo pagrindo laikyti atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybę konfidencialia. Kadangi nebuvo gautas joks atskiras atrinktų Sąjungos gamintojų prašymas dėl konfidencialumo, Komisija nepagrįstai suteikė tokį statusą atrinktiems Sąjungos gamintojams.

(29)

EFDA ir CCCME taip pat teigė, kad bet kuriuo atveju nebuvo pagrįstos priežasties taip elgtis, nes dėl to suinteresuotosios šalys negalėjo pateikti reikšmingų pastabų dėl atrinktos imties, ir tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį konfidencialios informacijos apsauga turi būti vertinama atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių teisę į gynybą.

(30)

Didžiosios Britanijos ir Airijos tvirtinimo detalių platintojų asociacija (toliau – BIFAD) savo narių iš Airijos vardu taip pat teigė, kad buvo skirta nepakankamai laiko pastaboms dėl preliminariai atrinktų bendrovių pateikti ir kad atrinktoms bendrovėms suteiktas konfidencialumas neleido įvertinti, ar bendrovės atrinktos pagrįstai ir subalansuotai. Jie paprašė, kad jiems būtų pateikta daugiau informacijos apie kiekvienos bendrovės produkciją, pajėgumus, produktų asortimentą ir rinkas, kuriose vykdoma veikla.

(31)

Kalbant apie terminą, skirtą pastaboms dėl preliminariai atrinktų bendrovių pateikti, suinteresuotosioms šalims buvo suteiktos 7 dienos nuo tyrimo inicijavimo, ir, atsižvelgiant į ypatingas šio atvejo aplinkybes, dar 7 dienos, ir tai buvo laikoma iš esmės pakankamu terminu, taip pat atsižvelgiant į griežtus antidempingo tyrimams taikomus terminus. Komisija pažymi, kad visos suinteresuotosios šalys, aktyviai bendradarbiaujančios atliekant tyrimą, pateikė pastabas per šį laikotarpį. Todėl tvirtinimas, kad šalys neturėjo pakankamai laiko pastaboms dėl preliminariai atrinktų bendrovių pateikti, buvo atmestas.

(32)

Dėl atrinktų Sąjungos gamintojų konfidencialumo 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktas prašymas, kad skundo pateikėjui ir jam pritariantiems gamintojams ikiteisminio tyrimo etape suteiktas konfidencialumo statusas būtų taikomas ir atliekant tyrimą. Kadangi atranka yra tyrimo dalis, konfidencialumo apsauga buvo taikoma ir atliekant atranką. Be to, 2021 m. sausio 8 d. atrinkti Sąjungos gamintojai konkrečiai paprašė užtikrinti konfidencialumą atliekant tyrimą.

(33)

Užtikrindama atrinktų Sąjungos gamintojų konfidencialumą, Komisija tinkamai suderino, viena vertus, atsakomųjų veiksmų riziką ir, kita vertus, suinteresuotųjų šalių teises, ir padarė išvadą, kad atsakomųjų veiksmų rizika yra didžiulė, todėl atrinktiems Sąjungos gamintojams pagrįstai suteiktas konfidencialumas, susijęs su jų tapatybe. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(34)

Dėl prašymo pateikti daugiau informacijos apie produkciją, pajėgumus ir gaminamų produktų asortimentą Komisija manė, kad atskleidus tokią informaciją apie kiekvieną bendrovę suinteresuotosios šalys galėtų nustatyti atitinkamų Sąjungos gamintojų tapatybę. Tačiau pažymima, kad, atsižvelgiant į didelį Sąjungos kainų ir eksporto kainų atitikimą, dauguma atrinktų Sąjungos gamintojų gaminamų produktų rūšių buvo atskleistos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams atlikus išsamius priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus. Taip pat pažymima, kad atrankos metodika buvo tinkamai atskleista suinteresuotosioms šalims ir jokių pastabų dėl pačios metodikos negauta. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(35)

Atliekant tyrimą vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų informavo Komisiją, kad negalės atsakyti į visą Komisijos klausimyną. Kitas atrinktas Sąjungos gamintojas negalėjo pateikti pakankamo patikinimo dėl patikrinimui pateiktų duomenų. Todėl šie Sąjungos gamintojai buvo pašalinti iš imties.

(36)

Siekdama užtikrinti, kad atrinkti gamintojai išliktų tipiški pagal 17 straipsnyje nustatytus kriterijus, Komisija nusprendė patikslinti Sąjungos gamintojų imtį, pakeisdama minėtas bendroves dviem kitais dviem didžiausiais gamintojais pagal apimtį ir pardavimą, taip pat atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą ir didelį produktų rūšių asortimentą. Kaip nurodyta 2021 m. liepos 15 d. prie bylos pridėtame pranešime, Komisija rėmėsi Sąjungos gamintojų per atrankos etapą pateikta informacija, kuri taip pat naudojama atrenkant bendroves. Be to, Komisija ieškojo viešai skelbiamos informacijos ir tikrino nagrinėjamųjų bendrovių interneto svetaines. Komisija susisiekė su bendrovėmis ir pakvietė jas bendradarbiauti užpildant klausimyną. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas.

(37)

Komisija gavo CCCME, EFDA ir vieno eksportuojančio gamintojo „Celo Suzhou Precision Fasteners Ltd“ (toliau – „Celo Suzhou“) pastabas.

(38)

CCCME ir EFDA teigė, kad suinteresuotosioms šalims buvo skirta per mažai laiko pastaboms dėl iš dalies pakeistos imties pateikti. Komisija pažymėjo, kad nei CCCME, nei EFDA neprašė pratęsti termino ir abi šalys pateikė išsamias pastabas dėl iš dalies pakeistos Sąjungos gamintojų imties; todėl jų tvirtinimas buvo atmestas.

(39)

Abi šalys taip pat pakartojo, kad atrinktiems Sąjungos gamintojams neturėtų būti taikomas konfidencialumas, tačiau nepateikė jokių papildomų argumentų. Todėl dėl 32 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(40)

Be to, CCCME teigė, kad kitos suinteresuotosios šalys buvo diskriminuojamos, nes joms buvo nustatyti griežti terminai, o naujai atrinktiems Sąjungos gamintojams nustatytas terminas atsakyti į klausimyną baigėsi praėjus beveik šešiems mėnesiams po termino, suteikto iš pradžių atrinktiems Sąjungos gamintojams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Komisija turėjo pakankamai laiko išanalizuoti klausimynus, gautus pratęsus šį terminą, ji neturėjo pagrindo suinteresuotosioms šalims nustatyti daug trumpesnį terminą pastaboms dėl naujai atrinktų gamintojų pateikti.

(41)

Komisija pažymėjo, kad visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, importuotojams ir eksportuojantiems gamintojams buvo sudarytos vienodos sąlygos ir jiems buvo suteikta 30 dienų ir pagrįsti pratęsimai, jei taikoma, atsakyti į klausimynus nuo tada, kai jiems buvo pranešta, kad jie buvo atrinkti. Todėl CCCME tvirtinimas, kad kai kurie atrinkti Sąjungos gamintojai turėjo daugiau nei šešis mėnesius klausimynui užpildyti, yra klaidinantis. Komisija taip pat pažymi, kad atranka baigiama tik įvertinus suinteresuotųjų šalių gautas pastabas, todėl terminą pastaboms dėl atrankos pateikti Komisija nustato atitinkamai atsižvelgdama į bendrus tyrimo terminus. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą dėl diskriminacinio požiūrio.

(42)

CCCME ir EFDA taip pat teigė, kad Komisija laiku nepranešė suinteresuotosioms šalims apie nutrauktą atitinkamų Sąjungos gamintojų bendradarbiavimą ir kad ji taip pat turėjo anksčiau pranešti suinteresuotosioms šalims apie atrinktų Sąjungos gamintojų pasikeitimą. CCCME rėmėsi pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad suinteresuotosios šalys gali „peržiūrėti visą bet kurios tyrimo šalies pateiktą informaciją“. EFDA teigė, kad Komisija priėmė galutinį sprendimą dėl atrinktų Sąjungos gamintojų tinkamai neatsižvelgusi į suinteresuotųjų šalių pastabas, o tai įrodo aplinkybė, kad papildomai atrinktiems Sąjungos gamintojams klausimynai buvo išsiųsti dar prieš gaunant tokias pastabas.

(43)

Be to, CCCME ir EFDA pasiūlė, kad Komisija, užuot keitusi atrinktų Sąjungos gamintojų imtį, išvadas turėtų grįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir nutraukti tyrimą. CCCME pažymėjo, kad tuo atveju, jei eksportuojantys gamintojai nutrauktų bendradarbiavimą atliekant tyrimą, būtų taikomi turimi faktai pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, todėl Sąjungos gamintojams turėtų būti taikoma toks pati tvarka. Kita vertus, Komisija turėtų pateikti daugiau informacijos apie papildomų bendrovių atrankos į Sąjungos gamintojų imtį metodiką, visų pirma apie tai, kaip tos bendrovės buvo nustatytos, ir apie poveikį galutinės imties tipiškumui. Šiuo atžvilgiu abi šalys taip pat teigė, kad Komisija papildomas bendroves atrinko remdamasi tik skundo pateikėjo pateikta informacija, negavusi jokios kitų suinteresuotųjų šalių informacijos.

(44)

Dėl tvirtinimo dėl nepakankamo informacijos atskleidimo Komisija pažymi, kad ji visą susijusią informaciją įtraukė į bylą pakankamai anksti, kad suinteresuotosios šalys galėtų pateikti pastabas. Komisija atsižvelgė į visas gautas pastabas ir tinkamai jas išnagrinėjo. Tvirtinimas, kad papildomos bendrovės buvo atrinktos tik remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija, yra faktiškai neteisingas, kaip taip pat aprašyta 36 konstatuojamojoje dalyje.

(45)

Jų prašymu, Komisija pateikė EFDA ir CCCME papildomą informaciją apie patikslintą imtį, įskaitant poveikį imties tipiškumui. CCCME pakartojo prašymą atskleisti papildomą informaciją apie tikslią atrinktų Sąjungos gamintojų standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių gamybos ir pardavimo dalį ir paaiškinti kriterijus bei metodiką, taikytus atrenkant papildomus Sąjungos gamintojus. CCCME taip pat paprašė atskleisti skundo pateikėjo ir Komisijos susirašinėjimą dėl papildomų Sąjungos gamintojų atrankos.

(46)

Dėl tvirtinimo, kad tyrimas turi būti nutrauktas dėl nepakankamo bendradarbiavimo, Komisija pabrėžia, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalyje konkrečiai leidžiama atlikti naują atranką, jei kai kurios arba visos atrinktos šalys nebendradarbiauja ir tai gali turėti esminės įtakos tyrimo rezultatams. Dėl tvirtinimo apie eksportuojančių gamintojų diskriminaciją Komisija pažymi, kad, jei atrinktas eksportuojantis gamintojas nustoja bendradarbiauti atliekant tyrimą, šis eksportuotojas neatrenkamas, o į pateiktą informaciją neatsižvelgiama. Jei vis dar įmanoma, Komisija taip pat pakeičia tokį eksportuojantį gamintoją imtyje kitu eksportuojančiu gamintoju. Tokio paties požiūrio buvo laikomasi ir atitinkamų Sąjungos gamintojų atžvilgiu. Todėl visi tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(47)

Dėl prašymo pateikti papildomos informacijos Komisija nurodo 36 konstatuojamąją dalį, kurioje išdėstyti papildomų Sąjungos gamintojų atrankos kriterijai ir taikyta metodika. Tiksli Sąjungos gamintojų standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių gamybos ir pardavimo dalis pati savaime nebuvo atrankos kriterijus, o standartinių tvirtinimo detalių gamyba nebuvo vienintelis gamintojų atrankos kriterijus. Kaip nurodyta 110 konstatuojamojoje dalyje, visų rūšių produktai buvo laikomi vienu produktu. Sąjungos pramonė gamino ir pardavė standartines ir nestandartines tvirtinimo detales, taip pat eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo pramonės standartus atitinkančias ir neatitinkančias tvirtinimo detales, o galutinio naudojimo paskirtys sutapo. Be to, atliekant bendrovių atranką ši informacija nebuvo žinoma. Skundo pateikėjo ir Komisijos susirašinėjimas buvo atskleistas pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį, kartu laikantis 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad valdžios institucijos konfidencialiai pateiktą informaciją turėtų laikyti konfidencialia. Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį Komisija suinteresuotosioms šalims pateikė nekonfidencialią konfidencialiai pateiktos informacijos santrauką. Todėl šie prašymai buvo atmesti.

(48)

„Celo Suzhou“ teigė, kad atrenkant eksportuojančius gamintojus turėjo būti atsižvelgta į eksportuojamų rūšių produktus, kad eksporto kainas būtų galima palyginti su atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų pardavimo kainomis. Kaip nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko bendroves, kurios užtikrino didelį produktų asortimentą. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju nustatyta didelė atitiktis (daugiau nei 90 %), Komisija padarė išvadą, kad atrinkti Sąjungos gamintojai iš tiesų gamino į Sąjungą daugiausia eksportuojamų rūšių produktus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galutinai atrinktos bendrovės – šeši Sąjungos gamintojai – laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(50)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA pakartojo negalėjusi pateikti reikšmingų pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų, nes Sąjungos gamintojų tapatybė buvo konfidenciali. Ji taip pat pakartojo, kad Komisija tyrimo metu neinformavo suinteresuotųjų šalių apie imties pasikeitimą ir kad Komisija sprendimą dėl papildomai atrinktų bendrovių priėmė dar prieš informuodama suinteresuotąsias šalis ir suteikdama joms galimybę pateikti pastabas. EFDA ir CCCME pakartojo, kad nekonfidencialioje byloje trūko informacijos ir kad Komisija neatskleidė duomenų apie atrinktų Sąjungos gamintojų bendrą gamybos ir pardavimo apimtį. CCCME dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl imties patikslinimo ir teigė, kad nebuvo paaiškinta, kodėl du Sąjungos gamintojai buvo išbraukti iš sąrašo.

(51)

Dėl teiginio apie Sąjungos gamintojų konfidencialumą jau buvo minėta 16–21 konstatuojamosiose dalyse. Analogiškai teiginys dėl nepakankamo informacijos apie atranką atskleidimo jau buvo nagrinėjamas 44 konstatuojamojoje dalyje, o teiginys dėl nekonfidencialios bylos išsamumo – 47 konstatuojamojoje dalyje. Komisija 35 konstatuojamojoje dalyje taip pat atskleidė imties patikslinimo priežastis, o ši informacija taip pat buvo nekonfidencialioje byloje prieš ją atskleidžiant. Kadangi daugiau jokių argumentų šiuo klausimu nepateikta, šie tvirtinimai buvo atmesti. Atrinktų Sąjungos gamintojų bendra gamybos ir pardavimo apimtis nebuvo analizuojama, nes tai yra makroekonominiai rodikliai, todėl nebuvo pagrindo teikti tokią informaciją suinteresuotosioms šalims. Visų pirma, 352 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kurią visos Sąjungos gamybos dalį sudaro atrinktų bendrovių gamyba, o suinteresuotosios šalys bet kuriuo atveju galėjo išskaičiuoti visą atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtį.

(52)

EFDA taip pat teigė, kad Komisija pateikė prieštaringą informaciją apie atrinktų Sąjungos gamintojų skaičių ir atrinktų Sąjungos gamintojų tipiškumą. EFDA taip pat pakartojo savo susirūpinimą dėl atrankos procedūros ir suinteresuotosioms šalims pateiktos su tuo susijusios informacijos.

(53)

Kalbant apie atrinktų bendrovių skaičių, bendrajame informacijos atskleidimo dokumente iš tiesų buvo padaryta rašybos klaida dviejose pastraipose, kuriose nurodyta, kad atrinkti ne šeši, o keturi Sąjungos gamintojai. Ši klaida buvo nedelsiant ištaisyta apie ją pranešus Komisijai. Apie teisingą atrinktų Sąjungos gamintojų skaičių suinteresuotosioms šalims pranešta atliekant tyrimą prie nekonfidencialios bylos pridėtame pranešime. Dėl imties tipiškumo Komisija patvirtino, kad visi Komisijos pateikti skaičiai buvo teisingi, todėl EFDA tvirtinimas yra nepagrįstas. Nors bendrajame informacijos atskleidimo dokumente nurodytas skaičius (9,5 %) buvo tipiškas visos Sąjungos gamybos atžvilgiu, tyrimo metu EFDA prašymu pateiktas skaičius (18 %) buvo tipiškas Sąjungos gamintojų, kurie kreipėsi prieš inicijuojant tyrimą ir pateikė atrankai reikalingą informaciją, bendros gamybos apimties atžvilgiu. Šis skaičius EFDA prašymu buvo pateiktas likus keliems mėnesiams iki faktų atskleidimo, taigi prieš nustatant bendrą Sąjungos gamybos apimtį.

(54)

Kalbant apie taikytą procedūrą, Komisija primena, kad, kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį ji turėjo pakeisti Sąjungos gamintojų imtį, nes dvi iš pradžių atrinktos bendrovės nebendradarbiavo. Dėl konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir informacijos atskleidimo aspektų šio proceso metu išsamiai paaiškinta 28–47 konstatuojamosiose dalyse. Inicijavus preliminariai atrinktos bendrovės buvo pakeistos remiantis pastabomis, gautomis iš suinteresuotųjų šalių vykdant pranešime apie inicijavimą aprašytą atrankos procesą.

(55)

Galiausiai CCCME ir EFDA teigė, kad bendrajame informacijos atskleidimo dokumente pateikta prieštaringos informacijos apie atrinktų Sąjungos gamintojų patikslinimo metodiką ir kad bendrajame informacijos atskleidimo dokumente pateikta informacija taip pat prieštaravo Komisijos naujai atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiųstam pranešimui. Visų pirma, CCCME teigė, kad standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių gamybos ir pardavimo apimties dalis buvo pagrindinis Sąjungos gamintojų imties kriterijus, kaip neva matyti iš pirmiau minėto pranešimo naujai atrinktiems Sąjungos gamintojams. Šie tvirtinimai buvo faktiškai neteisingi. Komisija nė vienai iš suinteresuotųjų šalių, įskaitant naujai atrinktus Sąjungos gamintojus, nenurodė, kad standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių gamybos ir pardavimo apimties dalis bus pagrindinis atrankos kriterijus. Komisija pažymi, kad atrankos etape paprastai šie duomenys nėra tokie išsamūs. Tas pats pasakytina ir apie šį tyrimą. Tai nereiškia, kad Komisija, remdamasi turima informacija, vis dėlto negalėjo nustatyti, ar Sąjungos gamintojas gamina standartines, ar nestandartines tvirtinimo detales, kaip paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(56)

Apskritai EFDA teigė, kad Sąjungos gamintojų imtis nebuvo tipiška, nes vienas iš dviejų atrinktų standartinių tvirtinimo detalių gamintojų buvo MVĮ, todėl tik antrojo gamintojo duomenys būtų turėję didelį poveikį. Šis teiginys nebuvo išsamiau pagrįstas. Komisija pažymi, kad trys atrinktos bendrovės buvo MVĮ, o likusios trys – ne. Komisija taip pat pažymėjo, kad imtis užtikrino tipišką produktų asortimentą, kaip nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje, ir apskritai buvo laikoma tipiška Sąjungos pramonei. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(57)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(58)

Dvidešimt aštuoni nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią nagrinėjamojo produkto importo apimtį atrinko penkis importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis.

(59)

EIFI teigė, kad du iš atrinktų nesusijusių importuotojų, priklausančių tai pačiai grupei, būtų susiję su tvirtinimo detalių gamintoju Kinijoje, be to, per susijusią bendrovę Sąjungoje jie licencijavo tam tikrų tvirtinimo detalių gamybą Kinijoje. Todėl jie negalėjo būti laikomi nesusijusiais importuotojais. Be to, EIFI teigė, kad šios bendrovės taip pat buvo susijusios su Sąjungos tvirtinimo detalių gamintojais. Galiausiai EIFI pažymėjo, kad, kadangi šie du importuotojai buvo susiję, bet kuriuo atveju tik vienas iš jų turėtų likti atrinktas, o kitas turėtų būti pakeistas kitu bendradarbiaujančiu Sąjungos importuotoju. Atsakydama į EIFI pareiškimą, EFDA teigė, kad, atrenkant importuotojus svarbu tik tai, ar importuotojas susijęs su gamintoju, kuris taip pat eksportuoja į Sąjungą. EFDA teigė, kad, atsižvelgiant į tai, kiek rūšių produktų importuoja aptariami importuotojai ir į įvairius Sąjungoje tiekiamų produktų segmentus, jie turėtų likti atrinkti.

(60)

Aptariami importuotojai neigė, kad jie palaikė verslo ryšius su atitinkamu Kinijos gamintoju, kad iš šios bendrovės importavo nagrinėjamąjį produktą ar kad jie yra susiję su kitu eksportuojančiu Kinijos tvirtinimo detalių gamintoju. Atlikus tyrimą EIFI teiginiai nepasitvirtino, o informacija, kurią EIFI pateikė šiam teiginiui pagrįsti, taip pat neįrodė, kad minėti importuotojai iš tiesų buvo susiję su kuriuo nors eksportuojančiu gamintoju. Be to, tai, kad importuotojai buvo tarpusavyje susiję, nebuvo laikoma tinkamu argumentu jų neįtraukti į imtį. Į imtį buvo įtraukti dar trys nesusiję importuotojai, atrinkti pagal didžiausią importo apimtį ir veikiantys skirtingose valstybėse narėse. Atrinkta 9 % viso iš Kinijos importuojamų tvirtinimo detalių kiekio, todėl nuspręsta, kad imtis yra pakankamai tipiška. Todėl EIFI tvirtinimai šiuo atžvilgiu buvo atmesti.

(61)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(62)

Devyniasdešimt du Kinijos eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Trys eksportuojantys gamintojai teigė gaminantys specialios rūšies produktą, kurio nebūtų galima palyginti su kitomis iš Kinijos eksportuojamų produktų rūšimis, todėl jie turėtų būti atrinkti, kad būtų užtikrintas didesnis tipiškumas.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią eksporto apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris eksportuojančius gamintojus/eksportuojančių gamintojų grupes. Kadangi eksportuojantys gamintojai, kurie prašė būti atrinkti dėl specialios rūšies produkto, nebuvo vieni iš didžiausią eksporto apimtį turinčių gamintojų, jie nebuvo atrinkti į siūlomą imtį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo informuoti visi žinomi eksportuojantys gamintojai ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos bei paprašyta pateikti pastabų.

(64)

Viena neatrinkta eksportuojančių gamintojų grupė paprašė būti įtraukta į imtį argumentuodama, kad i) ji buvo viena didžiausių tvirtinimo detalių eksportuotojų; ii) ją įtraukus būtų galima susidaryti tikslesnį Kinijos tvirtinimo detalių pramonės vaizdą ir iii) todėl taip pat būtų galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie tai, kaip buvo nustatytos galutinės kainos Sąjungai. Tuo remdamasi eksportuojančių gamintojų grupė teigė, kad pagal atrinktus gamintojus nustatytos importo kainos nebūtų tipiškos, todėl CIF kaina ES pasienyje, pagal kurią apskaičiuojamas tikslus priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas, nebūtų tiksli. Galiausiai bendrovė nurodė, kad atrinktų Sąjungos gamintojų skaičius Sąjungos gamintojų imtyje yra didesnis. Be to, ši eksportuojančių gamintojų grupė tvirtino, kad dar vienos bendrovės įtraukimas į imtį nesutrukdys Komisijai užbaigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą laikotarpį.

(65)

Pirma, atsižvelgiant į bendrovės nurodytą eksporto apimtį, įtraukus nagrinėjamąją eksportuojančių gamintojų grupę imties tipiškumas labai nepadidėtų. Antra, dėl teiginių, susijusių su Kinijos nacionalinės pramonės organizavimu, eksporto į Sąjungą kainos nustatymu ir CIF kainos ES pasienyje nustatymu, bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jos įtraukimo labai padidėtų imties tipiškumas. Be to, dėl bendrovės struktūros jos įtraukimas būtų gerokai padidinęs tyrimo naštą. Trečia, kadangi buvo laikoma, kad atrinkti gamintojai yra tipiški, buvo galima nustatyti patikimą CIF kainą ES pasienyje ir atlikti tikslius priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus. Galiausiai konkretus atrinktų Sąjungos gamintojų bendrovių skaičius nėra svarbus atrenkant eksportuojančius gamintojus. Komisija neprivalo atrinkti tiek pat bendrovių iš abiejų pusių, o atranka ribojama būtent tam, kad Komisija galėtų ištirti pagrįstą bendrovių skaičių per tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Todėl šios grupės pateikti argumentai buvo atmesti.

(66)

Kita eksportuojančių gamintojų grupė teigė, kad ji turėtų būti atrinkta, nes visą grupę sudaro daug Kinijos ir Sąjungos gamintojų ir prekybininkų, turinčių didelius gamybos ir tiekimo pajėgumus, darančius poveikį vidaus ir Sąjungos rinkai.

(67)

Tačiau į imtį įtraukus šią eksportuojančių gamintojų grupę, tyrimui būtų tekusi didelė papildoma našta, o siūlomos imties tipiškumas iš esmės nepasikeistų. Be to, atrankos informaciją pateikė ir kiti eksportuojantys gamintojai, kurių eksporto apimtis buvo didesnė nei nagrinėjamos bendrovių grupės. Atsižvelgiant į tai, kad atranka buvo vykdoma pagal eksporto į Sąjungą apimtį, kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, šios eksportuojančių gamintojų grupės įtraukimas į imtį nebuvo pagrįstas. Todėl pateiktas argumentas buvo atmestas.

(68)

Trečias eksportuojantis gamintojas teigė, kad visos atrinktos bendrovės buvo varžtų gamintojos, todėl siūloma imtis nebuvo tipiška Kinijos sraigtų gamintojų atžvilgiu. Ši bendrovė, kaip sraigtų gamintoja, paprašė būti įtraukta į imtį. Be to, ji teigė, kad išvados turėtų būti daromos atskirai dėl dviejų rūšių produktų, t. y. sraigtų ir varžtų.

(69)

Šiems nuogąstavimams pritarė ir CCCME, kurie teigė, kad imtis nebuvo tipiška apimties ir produktų rūšių atžvilgiu.

(70)

Kaip paaiškinta 63 konstatuojamojoje dalyje, atranka buvo vykdoma pagal didžiausią į Sąjungą eksportuojamą kiekį, o konkrečios atrinktų bendrovių gaminamų produktų rūšys nebuvo kriterijus. Kaip nurodyta 110 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą visų rūšių tvirtinimo detalės buvo laikomos vienu produktu. Todėl, kaip nurodyta 398 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pagrindo daryti atskirų išvadų dėl atskirų rūšių produktų. Be to, eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad išvados turėtų būti daromos atskirai dėl varžtų ir sraigtų. Galiausiai buvo kitų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurių eksporto apimtis buvo didesnė nei nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo, kurie pateikė atrankos informaciją, todėl pastarojo įtraukimas į imtį nebuvo pagrįstas. Todėl šio eksportuojančio gamintojo argumentai buvo atmesti.

(71)

Galiausiai EIFI teigė, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų turėtų būti išbrauktas iš imties, nes jis yra ne tvirtinimo detalių gamintojas, o prekybininkas, ir bet kuriuo atveju jo pagrindinė rinka yra Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV), o ne Sąjunga.

(72)

Visi trys atrinkti eksportuojantys gamintojai patvirtino, kad eksporto į Sąjungą apimtis, apie kurią jie pranešė ir kuria Komisija rėmėsi atrinkdama bendroves, buvo jų pačių produkcija. Tai, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportavo tvirtinimo detales į JAV, net jei ir didesniais kiekiais nei į Sąjungą, nėra svarbu. Todėl EIFI argumentai buvo atmesti.

(73)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino iš pradžių pasiūlytą imtį.

(74)

Tyrimo metu patikslinus Sąjungos gamintojų atranką, „Celo Suzhou Precision Fasteners Co. Ltd.“ teigė, kad eksportuojančių gamintojų imtis turėtų būti išplėsta įtraukiant Kinijos eksportuojančius nestandartinių tvirtinimo detalių gamintojus. Ši bendrovė teigė, kad Sąjungos gamintojų imtis buvo patikslinta siekiant padidinti jos tipiškumą produktų asortimento atžvilgiu, o atrenkant eksportuojančius gamintojus į tokį kriterijų nebuvo atsižvelgta. Be to, aptariamas eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad jo į Sąjungą eksportuojamos tvirtinimo detalės yra tipiškos tam tikro produktų asortimento atžvilgiu ir kad jis jau atsakė išsamų atsakymą į klausimyną, kai prašė atlikti individualų nagrinėjimą, ir Komisija turėtų į tai atsižvelgti. Dėl šių veiksmų tyrimas labai neužtruktų.

(75)

Kaip nurodyta 63 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys eksportuojantys gamintojai/jų grupė sudarė didžiausią eksporto apimtį, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Tai, kad Sąjungos gamintojų imtis buvo patikslinta, neturėjo jokio poveikio eksportuojančių gamintojų imčiai, kuris pateisintų jos patikslinimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(76)

Po galutinio faktų atskleidimo „Celo Suzhou Precision Fasteners Co. Ltd.“ pakartojo, kad eksportuojančių gamintojų imtis nebuvo pakankamai tipiškas produkto rūšių atžvilgiu, ir nurodė, kad Komisija i) turėjo atsižvelgti ne tik į eksporto apimtį, bet ir į eksportuojamų produktų asortimentą, ir ii) Komisija turėjo atrinkti „Celo Suzhou Precision Fasteners Co. Ltd.“, nes ji būtų tipiška tam tikro produktų asortimento atstovė.

(77)

Šalis taip pat pakartojo savo teiginius, išdėstytus 74 konstatuojamojoje dalyje, ir tvirtino, kad Komisijos požiūris į atrinktų Sąjungos gamintojų imtį ir būtinybė, kad joje būtų atstovaujama skirtingoms tvirtinimo detalių rūšims, tiesiogiai prieštarauja jos argumentui, kad atrenkant eksportuojančius gamintojus konkrečios produkto rūšys nebuvo kriterijus.

(78)

Šie tvirtinimai jau apsvarstyti 75 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų Sąjungos gamintojai buvo atrinkti remiantis didžiausiais gamintojais pagal apimtį ir pardavimą, taip pat atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą (kelios valstybės narės) ir platų produkto rūšių asortimentą. Eksportuojantys gamintojai buvo atrinkti remiantis didžiausiu kiekiu, kurį Komisija galėjo ištirti. Atrenkant Sąjungos gamintojus buvo užtikrinta didelė atitiktis atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto sandoriams, todėl nereikėjo nagrinėti ir konkrečių atrankai naudotų produkto rūšių. Kadangi šiuo klausimu nebuvo pateikta jokios naujos informacijos, jie buvo atmesti.

(79)

Septyni eksportuojantys tvirtinimo detalių gamintojai paprašė individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, užpildydami internete paskelbtą eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną (6). Atsižvelgiant į tokį didelį prašymų skaičių, individualus nagrinėjimas būtų buvęs pernelyg didelė našta ir būtų sutrukdęs Komisijai laiku užbaigti šį tyrimą. Todėl Komisija netenkino nė vieno iš pateiktų prašymų.

(80)

Kaip minėta 48 ir 74 konstatuojamosiose dalyse, peržiūrėjus atrinktus Sąjungos gamintojus, vienas iš eksportuojančių gamintojų („Celo Suzhou Precision Fasteners Co. Ltd“) teigė, kad į jo prašymą atlikti individualų nagrinėjimą turėtų būti atsižvelgta siekiant padidinti atrinktų eksportuojančių gamintojų tipiškumą. Prašymas dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų tipiškumo jau išnagrinėtas 75 konstatuojamojoje dalyje.

(81)

Kalbant apie prašymą atlikti individualų nagrinėjimą, šio eksportuojančio gamintojo padėtis iš esmės nesiskyrė nuo kitų eksportuojančių gamintojų, prašiusių atlikti individualų nagrinėjimą, padėties, kad kitoks požiūris būtų pateisinamas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nebuvo objektyvių priežasčių, kodėl šio eksportuojančio gamintojo individualaus nagrinėjimo prašymas turėtų būti tenkinamas.

(82)

Po galutinio faktų atskleidimo šis eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginį, kad jam turėtų būti suteiktas individualus nagrinėjimas, ir tvirtino, kad Komisija nepaaiškino priežasčių, dėl kurių tokio prašymo patenkinimas buvo laikomas diskriminavimu. Pagrįsdamas šį argumentą, eksportuojantis gamintojas pabrėžė, kad jis gamina ypatingos rūšies technines tvirtinimo detales, kurių negalima palyginti su kitų rūšių produktais, ir kad jo eksporto kaina nebus dempingo kaina, kaip jau nustatyta ankstesniame antidempingo tyrime dėl to paties Kinijos kilmės produkto, kuriam 2009 m. buvo nustatytos priemonės (7).

(83)

Kaip nurodyta 398 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pagrindo daryti atskirų išvadų dėl atskirų rūšių produktų. Todėl šio eksportuojančio gamintojo prašymo atlikti individualų nagrinėjimą tenkinimas remiantis tuo, kad jis gamino ir eksportavo tam tikros rūšies produktą, nors į tokį kriterijų nebuvo atsižvelgta kitų eksportuojančių gamintojų, prašiusių atlikti individualų nagrinėjimą, atžvilgiu, būtų buvęs diskriminacinis, be to, Komisijai būtų buvę sunkiau laiku užbaigti tyrimą. Nuoroda į ankstesnio tyrimo, kurį atlikus nebuvo nustatyta, kad šis eksportuotojas Sąjungoje prekiavo dempingo kainomis, išvadas yra neaktuali, nes jos buvo pagrįstos informacija, susijusia su kitu tiriamuoju laikotarpiu. Todėl šio eksportuojančio gamintojo argumentai buvo atmesti.

(84)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas („Ningbo Londex Industrials Co.“ arba „Londex“) paprašė jį laikyti nauju eksportuotoju, nes nagrinėjamąjį produktą pradėjo eksportuoti tik po tiriamojo laikotarpio. Komisija pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią praktiką toks vertinimas gali būti svarstomas tik remiantis reglamentu, kuriuo nustatomos galutinės priemonės, ir atitinkamomis jo nuostatomis. Be to, primenama, kad Komisija atrinko eksportuojančius gamintojus ir, kaip nurodyta ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, nepatenkino nė vieno prašymo apskaičiuoti individualius dempingo skirtumus, nes manė, kad tai būtų pernelyg didelė našta. Tai pasakytina ir apie prašymo laikyti nauju eksportuotoju nagrinėjimą, nes tuo tikslu būtų reikėję išsamiai išnagrinėti bendrovės struktūrą ir jos pardavimą eksportui. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(85)

Po galutinio faktų atskleidimo „Londex“ dar kartą paprašė, kad bendrovė būtų laikoma nauju eksportuotoju ir būtų įtraukta į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašą. Ji teigė, kad Komisija neprivalo laikytis jokios konkrečios procedūros, nes prašymas buvo pateiktas tyrimo metu ir eksportas buvo vykdomas iki tyrimo pabaigos. Užtektų paprasčiausio įvertinimo, ar bendrovė neeksportavo nagrinėjamojo produkto tyrimo metu, nors ir pasibaigus tyrimo laikotarpiui, o tai savo ruožtu negali būti laikoma pernelyg didele našta. Toks požiūris taip pat būtų pateisinamas administracinių lėšų taupymo tikslais. Be to, Komisija tokį požiūrį jau yra pasirinkusi ankstesnėse bylose. Analogiškai „Londex“ teigė, kad nebuvo nagrinėjama neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendrovės struktūra ar jų pardavimas eksportui.

(86)

Komisija pažymėjo, kad atlikdama ankstesnius tyrimus (8), kitaip nei teigė „Londex“, Komisija nagrinėjo, ar įvykdytos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos. Nė vienas iš pateiktų argumentų negalėjo pakeisti 81 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų išvadų, todėl jie buvo atmesti.

(87)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė.

(88)

Inicijavimo dieną Komisija internete paskelbė klausimynus (9) ir paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų, atrinktų nesusijusių importuotojų ir atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų užpildyti atitinkamus klausimynus. Be to, Komisija paprašė EIFI pateikti informaciją apie makroekonominius žalos rodiklius, susijusius su visa Sąjungos pramone.

(89)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš keturių atrinktų Sąjungos gamintojų, skundo pateikėjo EIFI, penkių atrinktų nesusijusių importuotojų, dviejų naudotojų ir trijų eksportuojančių gamintojų/eksportuojančių gamintojų grupių.

(90)

Kaip minėta 35 konstatuojamojoje dalyje, du iš atrinktų Sąjungos gamintojų tyrimo metu buvo pašalinti iš imties, todėl į jų klausimyno atsakymus neatsižvelgta. Vietoje šių dviejų Sąjungos gamintojų buvo atrinkti kiti du Sąjungos gamintojai. Klausimyno atsakymus pateikė abi bendrovės.

(91)

Komisija rinko visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Atsižvelgdama į COVID-19 pandemiją ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, atlikdama daugumą tyrimų Komisija dažniausia negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija tokiais atvejais pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu (10). Komisijai pavyko atlikti vieną patikrinimą vietoje.

(92)

Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

(93)

Komisija atliko patikrinimą vietoje toliau nurodytos bendrovės patalpose:

(94)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d.–2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 5 ir 6 dalis suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija surengė klausymus su keliais eksportuojančiais gamintojais, CCCME ir EFDA, taip pat skundo pateikėju EIFI. Be to, pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 6 dalį surengtas vienas priešingų interesų turinčių šalių – šiuo atveju eksportuojančio gamintojo „Jiangsu Yongyi Fastener Co., Ltd.“ ir EIFI – klausymas.

(96)

Ši byla inicijuota 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(97)

2021 m. sausio 14 d. prie bylos medžiagos pridėtu pranešimu Komisija paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, kurie manė, kad jie vis dar gali būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti. Apie save nepranešė nė viena bendrovė.

(98)

Dėl 35 ir 36 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Sąjungos gamintojų imtis turėjo būti patikslinta pakeičiant du iš pradžių atrinktus Sąjungos gamintojus dviem kitais Sąjungos gamintojais. Komisija šiems gamintojams išsiuntė klausimyną, ragindama juos užpildyti klausimyną per pagrindinio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Tačiau per šį laikotarpį Komisija negalėjo padaryti preliminarių išvadų per pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Todėl Komisija nusprendė nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą.

(99)

2021 m. liepos 20 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių.

(100)

CCCME paprašė, kad Komisija paskelbtų „informacinį dokumentą“, kuriame būtų apibendrinta tyrimo eiga ir preliminarios išvados, pagrįstos byloje esančia informacija, kad suinteresuotosios šalys galėtų pateikti pastabas.

(101)

Pagrindiniame reglamente nenumatyta atskleisti tokio informacinio dokumento. Bet kuriuo atveju Komisija per pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą jokių preliminarių išvadų nepadarė, todėl šis prašymas buvo atmestas.

(102)

Nagrinėjamasis produktas – tai tam tikros Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinės arba plieninės tvirtinimo detalės, išskyrus pagamintas iš nerūdijančiojo plieno, t. y. medsraigčiai (išskyrus stambiuosius medsraigčius su briaunotomis galvutėmis), savisriegiai, kiti sraigtai ir varžtai su galvutėmis (su veržlėmis ir poveržlėmis arba be jų, tačiau išskyrus sraigtus ir varžtus, skirtus geležinkelio bėgių konstrukcijų sudedamosioms dalims tvirtinti) ir poveržlės, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 90, 7318 14 91, 7318 14 99, 7318 15 58, 7318 15 68, 7318 15 82, 7318 15 88, ex 7318 15 95 (TARIC kodai 7318159519 ir 7318159589), ex 7318 21 00 (TARIC kodai 7318210031, 7318210039, 7318210095 ir 7318210098) ir ex 7318 22 00 (TARIC kodai 7318220031, 7318220039, 7318220095 ir 7318220098). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

(103)

Tvirtinimo detalės gaminamos iš geležies arba nelegiruotojo plieno ir apibūdinamos pagal jų fizines ir technines savybes bei skirtingas atsparumo/kietumo klases. Platesnės kategorijos yra sraigtai, poveržlės ir varžtai.

(104)

Sraigtai – tai sutvirtinimui skirti gaminiai su išoriniais sriegiais ant šerdies. Jie be papildomų detalių gali būti įsukami į medį (medsraigčiai) ar metalo lakštus (savisriegiai) arba naudojami kartu su veržlėmis ir poveržlėmis suformuojant varžtą. Sraigtų galvutės būna įvairių formų (taurelės, lizdo, plokščios, ovalios, šešiakampės ir pan.), įvairaus šerdies ilgio ir skersmens. Sriegiai gali dengti visą šerdį arba jos dalį. Sraigtai paprastai apibūdinami pagal galvutėje esančio lizdo, leidžiančio atlikti įsukimo veiksmą, tipą (pvz., su išilgine įpjova, kryžmine išdroža ir pan.).

(105)

Poveržlės yra tvirtinimo detalės su kiauryme, pro kurią galima prakišti sraigtą, visada naudojamos kartu su sraigtu ir veržle.

(106)

Varžtai yra tvirtinimo detalės, sudarytos iš sraigto, veržlės ir vienos ar kelių poveržlių.

(107)

Tvirtinimo detalės gali būti standartinės (toliau – standartinės tvirtinimo detalės) arba pagamintos pagal užsakovo brėžinius (toliau – nestandartinės tvirtinimo detalės). Taikant tokius pačius nacionalinius ar tarptautinius standartus tvirtinimo detalės turėtų atitikti tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes, įskaitant, visų pirma, atsparumą, toleranciją, apdailą ir dangą.

(108)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA ir CCCME užginčijo pirmiau pateiktą „nestandartinių“ tvirtinimo detalių apibrėžtį. EFDA ir CCCME teigė, kad Komisija neteisingai pradėjo taikyti „nestandartinių“ tvirtinimo detalių sąvoką vėlyvuoju procedūros etapu ir tvirtino, kad ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje pateikta apibrėžtis neatitinka klausimyne suinteresuotosioms šalims pateiktos „specialių tvirtinimo detalių“ apibrėžties, tiksliau – nurodymų dėl gaminio kontrolės numerių (toliau – PKN) nustatymo. Be to, jie pakartojo, kad tvirtinimo detalės, pagamintos laikantis griežtesnių reikalavimų nei pramonės standarto reikalavimai, turėtų būti laikomos „specialiomis“ arba „nestandartinėmis“ tvirtinimo detalėmis (žr. 368 konstatuojamąją dalį). Jie taip pat pakartojo, kad dėl tam tikrų gamybos sertifikavimo reikalavimų, kaip nurodyta 371 konstatuojamojoje dalyje, visos pagal tokius gamybos procesus pagamintas tvirtinimo detalės turėtų būti automatiškai laikomos „specialiomis“, ir teigė, kad pati Sąjungos pramonė pritartų tokiam požiūriui, kitaip nei 375 konstatuojamojoje dalyje padaryta Komisijos išvada.

(109)

Komisija nesutiko su teiginiu, kad „nestandartinių“ tvirtinimo detalių sąvoka buvo įtraukta vėlyvuoju tyrimo etapu ir kad ji neatitinka klausimynuose pateiktų nurodymų. Nestandartinės tvirtinimo detalės ir specialios tvirtinimo detalės yra tas pats, t. y. tvirtinimo detalės, kurios tiksliai neatitinka tam tikros pramonės normos. Tai taip pat atitinka klausimyną, kuriame specialios tvirtinimo detalės vadinamos „besiskiriančiomis nuo tarptautiniu mastu pripažintų standartų“. Komisija šias sąvokas vartojo pakaitomis ir negavo jokių pastabų ar prašymų jas patikslinti. Komisija priminė, kad teiginys, jog tvirtinimo detalės, pagamintos laikantis griežtesnių reikalavimų nei pramonės standarto reikalavimai, turėtų būti laikomos „nestandartinėmis“ tvirtinimo detalėmis, jau buvo aptartas 373 konstatuojamojoje dalyje. Galiausiai, kalbant apie gamybos sertifikavimą, Komisija patvirtina, kad tai savaime neleidžia tvirtinimo detalės laikyti nestandartine, nors praktikoje gali būti, kad pagal tokius reikalavimus pagamintos tvirtinimo detalės iš tiesų dažniausia yra nestandartinės. Sąjungos pramonė neprieštarauja šiai nuomonei, kaip klaidingai teigia EFDA ir CCCME. Todėl visi šie tvirtinimai buvo atmesti. Tvirtinimo detalės naudojamos siekiant mechaniškai sujungti du ar daugiau elementų statybos, inžinerijos ar kitose srityse. Jos naudojamos įvairiuose pramonės sektoriuose, jas naudoja ir vartotojai.

(110)

Atsižvelgiant į pagrindines tvirtinimo detalių fizines ir technines savybes bei galutinę naudojimo paskirtį, laikoma, kad atliekant šį tyrimą visos tokios detalės yra vienas produktas.

(111)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(112)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(113)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad statybinės medienos sraigtai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(114)

Du eksportuojantys gamintojai ir du importuotojai (11) teigė, kad statybinės medienos sraigtai pagal savybes ir galutinę paskirtį yra panašūs į stambiuosius medsraigčius su briaunotomis galvutėmis (kurie nepatenka į produkto apibrėžtąją sritį) ir kad jie yra tik pastarųjų išvestiniai produktai, pasižymintys geresnėmis mechaninėmis savybėmis ir laikomi stambiųjų medsraigčių su briaunotomis galvutėmis alternatyva. Jie teigė, kad statybinės medienos sraigtai naudojami tik medinėms konstrukcijoms ir jų negali pakeisti kitos tvirtinimo detalės, tačiau juos gali visiškai pakeisti tradiciniai stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis. Jie buvo gaminami pagal konkrečius užsakovo reikalavimus, o norint jais prekiauti Sąjungoje reikėjo gauti Europos techninio vertinimo (toliau – ETV) sertifikatą. Be to, jie gaminami taikant specialų gamybos procesą, naudojant skirtingas žaliavas (t. y. aukštesnės kokybės plieną), specifinį apdorojimą ir įrenginius, todėl jų sąnaudos ir kainos yra didesnės.

(115)

Vienas iš pirmiau minėtų eksportuojančių gamintojų, remdamasis antidempingo priemonėmis, nustatytomis tam tikriems importuojamiems ratams su ratlankiais iš aliuminio (12), pasiūlė, kad nustačius stebėsenos sistemą būtų sumažinta bet kokia priemonių vengimo rizika, jei į produkto apibrėžtąją sritį nebūtų įtraukti statybinės medienos sraigtai. Tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad, jei Komisija statybinės medienos sraigtus įtrauktų į produkto apibrėžtąją sritį, turėtų būti daromos atskiros išvados dėl šios rūšies produktų žalos ir priežastinio ryšio.

(116)

Visos pirmiau minėtos šalys teigė, kad Sąjungos pramonė negamino pakankamo kiekio statybinės medienos sraigtų, kad patenkintų paklausą Sąjungos rinkoje, be to, Kinijoje buvo nedaug eksportuojančių gamintojų, kurie tiekė statybinės medienos sraigtus.

(117)

Analogiškai Europos inkarų gamintojų konsorciumas (toliau – ECAP) teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį neturėtų būti įtraukti medinių konstrukcijų sraigtai, skirti naudoti vietoje stambiųjų medsraigčių su briaunotomis galvutėmis, taigi ir sunkiųjų medienos dirbinių surinkimui, nes jų techninės, cheminės ir fizinės savybės bei galutinė paskirtis yra panašios į stambiųjų medsraigčių su briaunotomis galvutėmis.

(118)

EIFI nesutiko su šiais teiginiais, teigdamas, kad nebūtų jokių objektyvių kriterijų, pagal kuriuos statybinės medienos sraigtus būtų galima atskirti nuo kitų tvirtinimo detalių.

(119)

Komisija laikėsi nuomonės, kad statybinės medienos sraigtams netaikomas joks specialus produkto standartas ir jų negalima atskirti nuo kitų medsraigčių (13), patenkančių į produkto apibrėžtąją sritį. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad bent kai kurios aprašytos specialios statybinės medienos sraigtų savybės būdingos ir tvirtinimo detalėms, patenkančioms į produkto apibrėžtąją sritį. Komisija taip pat manė, kad CE ženklinimas ir ETV sertifikavimas tik patvirtina, kad medienos sraigtai gali būti nestandartinės tvirtinimo detalės, tačiau vien šis faktas nepateisina jų nepriskyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(120)

Tvirtinimas, kad išvados dėl statybinės medienos sraigtų žalos ir priežastinio ryšio turėtų būti daromos atskirai, nagrinėjamas 398 konstatuojamojoje dalyje, o tvirtinimas, kad Sąjungos pramonė negamina ir neparduoda pakankamo šių produkto rūšių kiekio, nagrinėjamas 531 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(121)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys pakartojo savo teiginį, kad statybinės medienos sraigtai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes jie panašūs į stambiuosius medsraigčius su briaunotomis galvutėmis ir aiškiai skiriasi nuo kitų tvirtinimo detalių, visų pirma medsraigčių.

(122)

Du statybinės medienos sraigtų importuotojai (vienas iš jų taip pat buvo Sąjungos gamintojas) teigė, kad statybinės medienos sraigtai yra stambiųjų medsraigčių su briaunotomis galvutėmis tobulinimo rezultatas, dėl kurio skiriasi galvutės forma, todėl jie neatitinka KN kodo 7318 11, pagal kurį importuojami stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis, aiškinamojoje pastaboje pateikto aprašymo, kuriame nurodyta, kad stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis skiriasi nuo medsraigčių, be kita ko, dėl šešiakampės arba kvadratinės galvutės. Šios šalys teigė, kad galvutės forma vis dėlto neturėtų būti laikoma lemiamu požymiu atskiriant statybinės medienos sraigtus nuo kitų medsraigčių. Jos teigė, kad pagal KN kodo 7318 11 paaiškinimą stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis apibrėžiami kaip naudojami „gegnėms ir kitiems stambiems medžio dirbiniams montuoti“, o tai atitiktų Europos vertinimo dokumente (EVD), taikomame statybinės medienos jungtims, vartojamą sąvoką „Medienos konstrukcijose naudojami sraigtai ir strypai su sriegiais“ (14).

(123)

Šios šalys taip pat teigė, kad pagal stambiesiems medsraigčiams su briaunotomis galvutėmis taikomą standartą DIN 1052 (anksčiau DIN 571) galima ad hoc sertifikuoti statybinės medienos sraigtus, taip pripažįstant, kad rinkoje atsiranda statybinės medienos sraigtų, kurie yra alternatyva stambiesiems medsraigčiams su briaunotomis galvutėmis. Panašiai ir Europos standarte EN 1995 Eurokodas Nr. 5, kuriuo reglamentuojamas medinių konstrukcijų projektavimas, leidžiama medinėse konstrukcijose naudoti sertifikuotas statybinės medienos jungtis, net jei jos nepatenka į stambiųjų medsraigčių su briaunotomis galvutėmis apibrėžtį.

(124)

Remdamosi tuo, kas išdėstyta pirmiau, šios šalys teigė, kad būtų aišku, jog lemiamas veiksnys, leidžiantis atskirti statybinės medienos sraigtus nuo kitų medsraigčių, yra galutinė paskirtis, todėl jie turėtų būti laikomi stambiaisiais medsraigčiais su briaunotomis galvutėmis.

(125)

Galiausiai, kadangi stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis ir statybinės medienos sraigtai priskiriami tai pačiai produktų grupei, statybinės medienos sraigtų įtraukimas į produkto apibrėžtąją sritį būtų diskriminacinis.

(126)

Du eksportuojantys gamintojai teigė, kad skiriamąja savybe turėtų būti laikomas tik šerdies skersmuo, o ne galvutės forma, nes ši savybė lemia galutinę produkto paskirtį. Jie teigė, kad į tyrimo aprėptį patenkančių tvirtinimo detalių šerdies skersmuo yra mažesnis nei 5 mm. Šios šalys taip pat pabrėžė, kad pramonėje statybinės medienos sraigtai konkrečiai pripažįstami stambiųjų medsraigčių su briaunotomis galvutėmis pakaitalais.

(127)

Visos pirmiau minėtos šalys teigė, kad tai, jog statybinės medienos sraigtai klasifikuojami pagal KN kodą „kiti medsraigčiai“ (KN kodas 7318 12) ir patenka į tyrimo aprėptį, nėra svarbu, nes KN kodai pateikiami tik kaip nuoroda nustatant produkto apibrėžtąją sritį ir šiuo atžvilgiu nėra privalomi.

(128)

Galiausiai šios šalys pakartojo, kad Sąjunga neturėtų pakankamų pajėgumų tiekti šios rūšies produktą, kad nėra alternatyvaus tiekimo šaltinio iš kitų trečiųjų šalių ir kad antidempingo priemonių nustatymas statybinės medienos sraigtams neatitiktų Sąjungos interesų.

(129)

Nė vienas iš minėtų teiginių nepaneigė 119 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų. Visų pirma, nė viena iš šalių neginčijo aplinkybės, kad nėra produkto standartų, taikomų statybinės medienos sraigtams, ir visos pripažino, kad medienos sraigtai neatitinka KN kodu 7318 11 klasifikuojamų stambiųjų medsraigčių su briaunotomis galvutėmis aprašymo. Tai, kad statybinės medienos sraigtai gali būti sertifikuoti pagal techninius reikalavimus, kurie juos leidžia naudoti medinių konstrukcijų sujungimui, nebuvo laikoma pakankama priežastimi neįtraukti šios rūšies produkto į tyrimo aprėptį, nes jo fizinės ir techninės savybės sutampa su kitų produktų, įtrauktų į tyrimo aprėptį, kaip nustatyta 119 konstatuojamojoje dalyje, fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Tuo remiantis teiginiai, kad statybinės medienos sraigtai neturėtų būti įtraukti į šio tyrimo aprėptį, buvo atmesti.

(130)

Argumentai dėl nepakankamos pasiūlos Sąjungoje nagrinėjami 538–540 konstatuojamosiose dalyse nustatant Sąjungos interesą.

(131)

Vienas Sąjungos gamintojas, gaminantis geležinkeliams naudojamus sraigtus ir varžtus, paprašė juos įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau Komisija pažymėjo, kad šie produktai nebuvo įtraukti į skundą šioje byloje, todėl Sąjungos pramonė nepateikė jokių dempingo ir dėl jo daromos žalos įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tyrimą. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(132)

Vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų teigė, kad tvirtinimo detalės, pagamintos karštojo kalimo būdu (toliau – karštojo kalimo tvirtinimo detalės), neturėtų būti įtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį, argumentuodamas tuo, kad jų gamybos procesai ir sąnaudų struktūra skiriasi, todėl jų fizinės savybės ir galutinė paskirtis skiriasi nuo tvirtinimo detalių, pagamintų šaltojo kalimo būdu (toliau – šaltojo kalimo tvirtinimo detalės), kurios daugiausia naudojamos Sąjungos pramonėje. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad karštojo kalimo tvirtinimo detalės paprastai yra didesnės nei šaltojo kalimo tvirtinimo detalės ir daugiausia naudojamos geležinkelių pramonėje ir (arba) mašinų gamyboje. Sąjungos pramonė apskritai negamina tvirtinimo detalių taikydama šį procesą arba jas gamina tik nedideliais kiekiais. Be to, ekonominiu požiūriu būtų neperspektyvu pradėti taikyti karštojo kalimo procesus, nes jie reikalauja daugiau darbo jėgos ir energijos, o plieno sąnaudos yra didesnės. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 6 dalį jis paprašė surengti priešingų interesų turinčių šalių susitikimą su EIFI, kuris įvyko 2021 m. spalio 27 d.

(133)

EIFI teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis neturėtų būti nustatoma pagal skirtingus gamybos procesus. Jis atkreipė dėmesį į ES muitų nomenklatūrą, kurioje produktai skirstomi ne pagal skirtingus gamybos procesus, o pagal fizines, technines ir chemines savybes. EIFI tvirtino, kad Sąjungos pramonė turi didelius karštojo kalimo gamybos pajėgumus, o tvirtinimo detalių, kurias galima pagaminti naudojant abi technologijas, matmenys didele dalimi sutampa.

(134)

Komisija pritarė, kad tai, jog produktas gali būti gaminamas pagal skirtingus gamybos procesus, savaime nėra svarbu nustatant tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Todėl šis tyrimas apima visų rūšių produktus, atitinkančius 102 konstatuojamojoje dalyje pateiktą nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, nepriklausomai nuo to, ar jie gaminami pagal karštojo, ar šaltojo kalimo procesus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turi didelius gamybos pajėgumus ir rezervinius pajėgumus tvirtinimo detalėms gaminti karštojo kalimo būdu. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad abiem procesais pagamintų tvirtinimo detalių paskirtis iš dalies sutampa. Todėl prašymas neįtraukti karštojo kalimo tvirtinimo detalių buvo atmestas.

(135)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas dar kartą paprašė karštojo kalimo tvirtinimo detalių neįtraukti į tyrimo aprėptį. Visų pirma, jis ginčijo EIFI pateiktų duomenų patikimumą ir teigė, kad Komisija priėmė šiuos duomenis jų nepatikrinusi ir neatsakydama į eksportuojančių gamintojų pateiktus teisinius ir faktinius teiginius šiuo klausimu. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad nėra teisinio pagrindo karštojo kalimo tvirtinimo detales įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(136)

Eksportuojančio gamintojo pateikti argumentai šiuo klausimu buvo tokie: i) KN kodai yra tik orientaciniai nustatant produkto apibrėžtąją sritį antidempingo tyrime, todėl atliekant tyrimą reikia nustatyti, ar tam tikro produkto, priskiriamo tam pačiam KN kodui, techninės savybės ir galutinė paskirtis yra tokios pačios ir ar dėl to daroma žala Sąjungos pramonei; ii) karštojo kalimo tvirtinimo detalių importas nepadarytų jokios žalos Sąjungos pramonei, nes Sąjungoje karštojo kalimo tvirtinimo detalių gamyba nevykdoma arba vykdoma tik nedidelė apimtimi; gamyba nepadidėtų, nes pereiti prie karštojo kalimo tvirtinimo detalių gamybos būtų ekonomiškai nenaudinga; šiuo atžvilgiu taip pat nesvarbu, kad karštojo kalimo ir šaltojo kalimo būdu gaminamų produktų paskirtis iš dalies sutampa, iii) KN kodu 7318 11 00 (stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis) ir KN kodu 7318 15 20 (Kiti sraigtai ir varžtai, su veržlėmis ir poveržlėmis arba be jų; skirti geležinkelio bėgių konstrukcijų sudedamosioms dalims tvirtinti) pripažįstamas karštojo ir šaltojo kalimo tvirtinimo detalių skirtumas, todėl suteikiant KN kodus iš tiesų atsižvelgiama į skirtingus gamybos procesus.

(137)

Siekdamas išsamiau pagrįsti savo teiginius, eksportuojantis gamintojas nurodė keletą jo eksportuojamų produktų, kurie gali būti gaminami tik karštojo kalimo būdu ir todėl jų paskirtis nesutampa su šaltojo kalimo būdu pagamintų produktų paskirtimi. Jis pakartojo, kad jų galutinė paskirtis skiriasi nuo tvirtinimo detalių, pagamintų šaltojo kalimo būdu, ir jos parduodamos skirtingais platinimo kanalais.

(138)

Dėl teiginių, kad atliekant tyrimą turi būti įrodyta, jog importuoti produktai pasižymi panašiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis bei pagrindine galutine paskirtimi ir kad dėl to Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, pažymėtina, kad tai yra ne nagrinėjamojo produkto, o panašaus produkto apibrėžties klausimas.

(139)

Dėl eksportuojančio gamintojo pateiktų ir 136 konstatuojamojoje dalyje apibendrintų argumentų Komisija primena, kaip nurodyta 134 konstatuojamojoje dalyje, kad produktas gali būti gaminamas taikant įvairius gamybos procesus, kurie savaime nėra lemiamas veiksnys nustatant produkto apibrėžtąją sritį. Tai, kad yra stambiesiems medsraigčiams su briaunotomis galvutėmis ir medsraigčiams taikomi skirtingi KN kodai, nebuvo laikoma įrodymu, kad KN nomenklatūroje buvo atsižvelgta į gamybos procesų skirtumus; priešingai, KN koduose gamybos procesas nėra aiškiai paminėtas, o KN kodo 7318 11 paaiškinimuose aiškiai nurodyti techninių ir fizinių savybių skirtumai.

(140)

Dėl 137 konstatuojamojoje dalyje apibendrinto argumento primenama, kad, kaip nurodyta 134 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė turėjo didelius gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus visų rūšių tvirtinimo detalėms, įskaitant karštojo kalimo tvirtinimo detales, gaminti. Skirtingi platinimo kanalai savaime nebuvo laikomi svarbiais, jei tvirtinimo detalė atitinka produkto aprašymą. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(141)

Tas pats eksportuojantis gamintojas paprašė surengti klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu, kuris įvyko 2021 m. lapkričio 17 d., ir pakartojo savo teiginį, kad karštojo kalimo tvirtinimo detalės neturėtų būti įtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį, bei paprašė paaiškinti, kodėl į gamybos aprėptį nebuvo įtraukti stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis. Suinteresuotoji šalis manė, kad nereikalauti skundo pateikėjo pateikti jokių paaiškinimų šiuo klausimu būtų diskriminavimas. Komisija priminė, kad pagal PPO jurisprudenciją tyrimą atliekanti institucija turi teisę savo nuožiūra apibrėžti tiriamąjį produktą, o skundo pateikėjai gali laisvai nustatyti produkto apibrėžtąją sritį, nepateikdami jokio konkretaus pagrindimo. Todėl stambieji medsraigčiai su briaunotomis galvutėmis, kurie į produkto apibrėžtąją sritį niekada nebuvo įtraukti, taip pat nebuvo iš jos „išbraukti“. Tačiau pradėjus tyrimą suinteresuotosios šalys turėjo pateikti pagrindimą, jei tvirtino, kad tam tikros į tyrimo aprėptį patenkančios produkto rūšys turėtų būti „išbrauktos“ iš produktų, kuriems nustatomos priemonės, sąrašo. Kadangi abi situacijos yra skirtingos, diskriminacijos nebuvo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(142)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad tvirtinimo komplektai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes juos sudaro ir nagrinėjamasis produktas, ir kiti produktai, nepatenkantys į tyrimo aprėptį. Tvirtinimo komplektai parduodami kitokiose pakuotėse nei tvirtinimo detalės (pavyzdžiui, mažose popierinėse dėžutėse, dėžutėse su PVC langeliais ir pan.). Šios pakuotės kartu su į tyrimo aprėptį nepatenkančiais produktais sudaro didžiąją dalį jų sąnaudų ir pardavimo kainos, o į tvirtinimo komplektus įtraukto nagrinėjamojo produkto sąnaudos ir kainos negali būti atskirtos. Be to, tvirtinimo komplektai daugiausia skirti naudoti namų ūkiuose, o Sąjungos pramonės gaminamos tvirtinimo detalės skirtos naudoti pramonėje. Tvirtinimo komplektai platinami skirtingais pardavimo kanalais, t. y. per mažmenininkus, o pramoniniam naudojimui skirtos tvirtinimo detalės parduodamos per platintojus. Galiausiai šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad skundą pateikę Sąjungos gamintojai negamino ir nepardavinėjo tvirtinimo komplektų.

(143)

Komisija pažymi, kad tyrimas ir galimos antidempingo priemonės taikomos visiems tokiems importuojamiems komplektams, kurie pagal tarifų klasifikavimo taisykles klasifikuojami pagal 102 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, jeigu jie atitinka šio produkto savybes. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė gamina ir parduoda sektoriui „pasidaryk pats“ skirtas tvirtinimo detales, kurios daugiausia parduodamos kaip tvirtinimo komplektai. Keli Sąjungos gamintojai turi savo automatines pakavimo linijas, o kiti pakavimo darbus paveda atlikti nesusijusiems Sąjungos paslaugų teikėjams. Todėl nėra pagrindo neįtraukti tvirtinimo komplektų.

(144)

ECAP teigė, kad tam tikri produktai neturėtų patekti į tyrimo aprėptį, nes jų pagrindinė galutinė paskirtis skiriasi ir jiems taikomi skirtingi CE ženklinimo procesai. Šie produktai yra geležiniai arba plieniniai „inkarai“ ir „konstrukcinės jungtys betonui, mūrui, medienai ir plienui“, visų pirma i) stogų dengimo arba savisriegiai su priedais, ii) konstrukcinės jungtys medienai ir iii) metaliniai inkarai, betonsraigčiai ir nailoniniai inkarai arba kaiščiai. ECAP nurodė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 602/2011 (15). Jis teigė, kad pagal šį reglamentą tam tikri gaminiai, sudaryti „iš varžto su poveržle, pleištinio inkaro ir veržlės, pagamintų iš nerūdijančiojo plieno“, turi būti klasifikuojami KN kodu 7318 19 00. Analogiškai tuo pačiu KN kodu turėtų būti klasifikuojami ir geležiniai arba plieniniai inkarai, nes, jo teigimu, Reglamento (ES) Nr. 602/2011 logika ir principas turėtų būti taikomi visų medžiagų ir formų statybiniams inkarams. Todėl ECAP tvirtino, kad geležiniai ir plieniniai inkarai neturėtų patekti į produkto apibrėžtąją sritį.

(145)

ECAP nurodė keletą Europos vertinimo dokumentų (toliau – EVD), susijusių su pirmiau minėtais produktais. EVD – tai Europos techninio įteisinimo organizacijos (toliau – EOTA) parengtos suderintos statybos produktų techninės specifikacijos, skirtos tiems atvejams, kai gaminiui iš dalies netaikomi suderinti Europos standartai. ECAP nepateikė jokios išsamesnės informacijos, duomenų ar įrodymų, kiek iš šių dokumentų būtų galima spręsti, kad juose aprašyti produktai nepriskiriami dabartinei produkto apibrėžtajai sričiai. Tačiau tai, kad tam tikriems produktams taikomas konkretus EVD, nereiškia, kad jiems nebūtų taikoma dabartinio tyrimo produkto apibrėžtis.

(146)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 602/2011 yra susijęs su nerūdijančiojo plieno produktais, kurie šiame tyrime nenagrinėjami. Bet kuriuo atveju tame reglamente tik nurodoma, kad tam tikras produktas, kurį sudaro varžtas su poveržle, pleištiniu inkaru ir veržle, muitinės tikslais negali būti laikomas „sudėtine preke“, nes pavieniai komponentai kartu sudaro atskirą prekę, t. y. skėstakaištį varžtą. Bet kuriuo atveju tyrimas ir galimos antidempingo priemonės taikomos visiems importuojamiems varžtams, kurie pagal tarifų klasifikavimo taisykles klasifikuojami pagal 102 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(147)

Komisija pabrėžia, kad pagal pranešimo apie inicijavimą 2 skirsnį tyrimas taikomas tik geležinėms ir plieninėms (išskyrus nerūdijantįjį plieną) tvirtinimo detalėms. Taigi produktai, pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, plastiko ar nailono, nepatenka į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

(148)

Vienas Sąjungos inkarų gamintojas ir su juo susijęs eksportuojantis Kinijos gamintojas, panašiai kaip ir ECAP, teigė, kad betonsraigčiai neturėtų būti įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Jie tvirtino, kad betonsraigčiai yra specifiniai, labai specializuoti produktai, kurių paskirtis tokia pati kaip metalinių inkarų, t. y. statybos sektoriuje prie betono tvirtinti konstrukcinius elementus. Pagrįsdamos šį argumentą suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad produktas buvo sukurtas pagal EOTA Europos techninio patvirtinimo gaires (toliau – ETAG) dėl metalinių inkarų, skirtų naudoti betone (ETAG001), siekiant (iš dalies) pakeisti metalinius inkarus. Šios šalys pabrėžė, kad skunde inkarai nebuvo konkrečiai nurodyti ir kad skundo pateikėjas EIFI neatstovavo inkarų gamintojams. Kaip ir ECAP, jie pabrėžė, kad inkarai turėjo būti klasifikuojami KN kodu 7318 19 00, kuriam netaikomas pranešimas apie inicijavimą.

(149)

Po galutinio faktų atskleidimo ši bendrovė pakartojo savo teiginį, kad betonsraigčiai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, tačiau nepateikė jokių naujų argumentų ar informacijos šiuo klausimu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(150)

Šios šalys taip pat teigė, kad dėl jų specifikos betonsraigčiai ir kitos tvirtinimo detalės, pavyzdžiui, sraigtai, varžtai ir poveržlės, nėra tarpusavyje pakeičiami, tačiau konkuruoja su pleištiniais inkarais arba įvoriniais inkarais ir yra tarpusavyje pakeičiami.

(151)

Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 146 konstatuojamojoje dalyje, tvirtinimas dėl konkrečių sertifikatų buvo atmestas. Kalbant apie pakeičiamumą kitų rūšių produktais, Komisija turi plačią diskreciją nustatyti tyrimo produkto (nagrinėjamojo produkto) apibrėžtąją sritį. Pagrindiniame reglamente nėra reikalavimo, kad nagrinėjamasis produktas apimtų tik tarpusavyje pakeičiamų ir konkuruojančių rūšių produktus. Šie elementai susiję su panašaus produkto apibrėžtimi.

(152)

Galiausiai 148 konstatuojamojoje dalyje minėtas Sąjungos inkarų gamintojas teigė, kad su juo susijęs eksportuojantis gamintojas Kinijoje yra vienintelė bendrovė, turinti oficialų ES betonsraigčių sertifikatą (Europos techninį vertinimą arba ETV), todėl vienintelė į Sąjungą eksportuoja šios rūšies produktą. Todėl šio produkto neįtraukimo poveikis būtų ribotas. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kuriuo atveju tiriamuoju laikotarpiu betonsraigčių eksportas nebuvo vykdomas, todėl jis negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos pramonei.

(153)

Kadangi ši šalis nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, Komisija nusprendė atmesti šį tvirtinimą jo iš esmės nenagrinėdama.

(154)

Po galutinio faktų atskleidimo tarptautinė grupė „Simpson Strongtie“, gaminanti betonsraigčius Kinijoje ir platinanti juos per susijusias bendroves Sąjungoje, pateikė pastabų, kad betonsraigčiai neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Ji pagrindė savo vėlyvą įstojimą į procedūrą tuo, kad buvo įsitikinusi, jog šios rūšies produktas jau buvo neįtrauktas. Ji pateikė Kinijoje gaminamų betonsraigčių technines charakteristikas ir teigė, kad jie nekonkuruoja su kitu nagrinėjamuoju produktu ar panašiu produktu.

(155)

Į šios bendrovės pavėluotai pateiktą informaciją negalėjo būti atsižvelgta. Pranešime apie inicijavimą buvo nustatyta produkto apibrėžtoji sritis, įskaitant KN kodus, pagal kuriuos importuojamos tvirtinimo detalės. Komisija nenurodė, kad betonsraigčiai bus neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, todėl suinteresuotosios šalys neturėjo pagrindo manyti, kad jie nebuvo įtraukti į tyrimo aprėptį. Dėl ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių suinteresuotųjų šalių prašymai neįtraukti betonsraigčių buvo atmesti.

(156)

Vienas eksportuojantis gamintojas prašė, kad konfirmatai (arba savisriegės smeigės) nebūtų įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl savo specifinės galutinės paskirties, t. y. sujungimo surenkant darbo stalus, spintas, stalus ar lentynas (perdirbtos medienos medžiagoms) baldų pramonėje, konfirmatų fizinės ir techninės savybės yra unikalios ir labai skiriasi nuo kitų tvirtinimo detalių savybių. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad, jei Komisija konfirmatus įtrauktų į produkto apibrėžtąją sritį, turėtų būti daromos atskiros išvados dėl šios rūšies produktų žalos ir priežastinio ryšio.

(157)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad konfirmatai pasižymi panašiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir galutine paskirtimi kaip ir kitų rūšių tvirtinimo detalės, įtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį. Todėl nėra priežasčių, dėl kurių šios rūšies produktas neturėtų būti įtrauktas į tyrimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(158)

Tvirtinimas, kad šios produkto rūšies žala ir priežastinis ryšys turėtų būti vertinami atskirai, nagrinėjamas 398 konstatuojamojoje dalyje,

(159)

Vienas polinių sraigtų naudotojas Sąjungoje teigė, kad pastarieji neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes jie naudojami tik vienai konkrečiai paskirčiai, t. y. pramoninių akumuliatorių elementų jungtims, ir jų negamina nė vienas Sąjungos gamintojas. Ši bendrovė teigė, kad poliniai sraigtai yra specialūs sraigtai, turintys ne tik plieninę dalį, bet ir plastikinę galvutę bei sriegio fiksatorių. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad polinių sraigtų pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė paskirtis panašios į kitų rūšių tvirtinimo detalių, įtrauktų į produkto apibrėžtąją sritį. Todėl nėra priežasčių, dėl kurių šios rūšies produktas neturėtų būti įtrauktas į tyrimą, taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Po galutinio faktų atskleidimo šis naudotojas pakartojo, kad poliniai sraigtai naudojami tik kaip elektrinės akumuliatorių jungtys – jie pramoniniuose akumuliatoriuose naudojami izoliacijai ir apsaugai nuo rūgšties bei rūgšties garų. Todėl poliniai sraigtai nėra pakeičiami įprastomis tvirtinimo detalėmis. Savo argumentui pagrįsti jie pateikė 2016 m. kovo 7 d. Vokietijos muitinės pranešimą, kuriame teigiama, kad poliniai sraigtai nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 91/2009, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas, ir Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 924/2012 (16), taikymo sritį. Kadangi dabartinis tyrimas apima tą pačią produkto apibrėžtąją sritį, bendrovė teigė, kad poliniai sraigtai taip pat neturėtų būti laikomi patenkančiais į dabartinio tyrimo aprėptį.

(161)

Atitinkamo naudotojo pateiktame pranešime nebuvo pateiktas motyvuotas muitinės sprendimas, įskaitant faktinį ir teisinį pagrindą, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas, ir tai, ar jis buvo pagrįstas privalomąja tarifine informacija. Komisija taip pat negalėjo patikrinti pateikto dokumento autentiškumo. Be to, jis taip pat buvo parengtas iki dabartinio tyrimo, todėl negalėjo būti laikomas turinčiu poveikį produkto apibrėžtajai sričiai. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(162)

CCCME teigė, kad automobilių pramonėje naudojamos nestandartinės tvirtinimo detalės neturėtų būti įtrauktos į tyrimo aprėptį, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai jų neeksportuoja arba eksportuoja labai mažus kiekius. Kita vertus, žalos ir priežastinio ryšio analizė turėtų būti atliekama atskirai kiekvienam rinkos segmentui, t. y. standartinėms ir nestandartinėms tvirtinimo detalėms.

(163)

Automobilių pramonėje naudojamos nestandartinės tvirtinimo detalės atitinka 102 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, todėl šis tyrimas joms taikomas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos buvo eksportuojamos ir automobilių pramonei skirtos nestandartinės tvirtinimo detalės, o Kinijoje buvo keli automobilių pramonės tvirtinimo detalių gamintojai. Todėl prašymas neįtraukti šių rūšių produktų į tyrimo aprėptį buvo atmestas.

(164)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME teigė, kad Komisija neatliko jokios konkrečios automobilių tvirtinimo detalių unikalių savybių analizės, kuri pateisintų šių produktų neįtraukimą į tyrimo aprėptį. Jie tvirtino, kad automobilių tvirtinimo detalės pagal pramonės standartus ir reikalavimus visiškai skiriasi nuo kitų tvirtinimo detalių.

(165)

Dėl savo tvirtinimo dar iki galutinio faktų atskleidimo CCCME nepateikė jokių papildomų paaiškinimų apie technines ir fizines savybes, kuriomis jie rėmėsi ir pagal kurias šios rūšies tvirtinimo detalės skirtųsi nuo kitų rūšių. Vien tik tvirtinimas, kad šios tvirtinimo detalės nėra pakeičiamos kitomis tvirtinimo detalėmis, įtrauktomis į produkto apibrėžtąją sritį, buvo laikomas nepakankamu, kad būtų galima pateisinti jų neįtraukimą. Pažymima, kad automobilių pramonėje naudojamos ne vienos rūšies, o kelių rūšių tvirtinimo detalės. Bet kuriuo atveju, kaip jau nurodyta 151 konstatuojamojoje dalyje, dėl pakeičiamumo kitų rūšių produktais Komisija turi plačią diskreciją nustatyti tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Pagrindiniame reglamente nėra reikalavimo, kad nagrinėjamasis produktas apimtų tik tarpusavyje pakeičiamų ir konkuruojančių rūšių produktus. Todėl šie CCCME tvirtinimai buvo atmesti.

(166)

Tvirtinimas, kad žalos ir priežastinio ryšio analizė turėtų būti atliekama remiantis skirtingais rinkos segmentais, nagrinėjamas 394 ir 398 konstatuojamosiose dalyse.

(167)

Iš tyrimo inicijavimo metu turimų įrodymų buvo matyti, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Todėl Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(168)

Siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija paragino visus nagrinėjamosios šalies eksportuojančius gamintojus pateikti informacijos apie gamybos išteklius, naudojamus tvirtinimo detalėms gaminti. Susijusią informaciją pateikė devyniasdešimt du eksportuojantys gamintojai.

(169)

Kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat paprašė Kinijos Vyriausybės atsakyti į klausimyną dėl tariamo iškraipymų KLR buvimo. Tačiau Kinijos Vyriausybė prašomų klausimyno atsakymų nepateikė.

(170)

Be to, Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(171)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad, remiantis tuo etapu turima informacija, galimos tinkamos tipiškos šalys pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą galėtų būti Brazilija ir Turkija, jei būtų patvirtintos tos nuostatos taikymo sąlygos. Komisija taip pat nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus nagrinės kitas galimas tinkamas tipiškas šalis.

(172)

2021 m. vasario 5 d. Komisija paskelbė pirmąjį pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – vasario 5 d. pranešimas arba pirmasis pranešimas), kuriuo suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su tvirtinimo detalių gamyba. Be to, Komisija nustatė, kad Brazilija, Rusija, Tailandas ir Turkija yra galimos tinkamos tipiškos šalys. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisija gavo pastabų iš skundo pateikėjo EIFI, dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų, CCCME ir EFDA.

(173)

Išnagrinėjusi gautas pastabas, 2021 m. gegužės 4 d. Komisija paskelbė antrąjį pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – gegužės 4 d. pranešimas arba antrasis pranešimas). Tame pranešime Komisija pateikė preliminarų gamybos veiksnių sąrašą ir pranešė suinteresuotosioms šalims, kad kaip tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Tailandą. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi lengvai prieinamais finansiniais duomenimis, gautais iš „Dun & Bradstreet“ duomenų bazės (17) (toliau – „D&B“). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Komisija gavo pastabų iš skundo pateikėjo, vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo, CCCME ir EFDA.

(174)

Išnagrinėjusi dėl antrojo pranešimo gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė išvadą, kad Tailandas yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 220 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(175)

Kaip jau nurodyta 87 ir 169 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos Vyriausybė klausimyno dėl iškraipymų buvimo (18) atsakymų nepateikė. 2021 m. birželio 2 d. Komisija Kinijos Vyriausybei pateikė verbalinę notą, kurioje nurodė dėl informacijos, nurodytos klausimyne, ketinanti pasinaudoti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis ir naudotis turimais faktais. Komisija paragino Kinijos Vyriausybę teikti pastabas dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

(176)

Kaip nurodyta 61 konstatuojamojoje dalyje, inicijavusi tyrimą, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. Apie save pranešė devyniasdešimt du eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės, kurių eksportas, kaip nurodė skundo pateikėjas remdamasis Eurostato statistiniais duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu sudarė 51 % viso tvirtinimo detalių eksporto iš KLR į Sąjungą. Komisija manė, kad toks bendradarbiavimo lygis buvo žemas.

(177)

Komisija verbaline nota atitinkamai informavo Kinijos Liaudies Respublikos atstovybę Europos Sąjungoje pabrėždama, kad dėl tokio menko bendradarbiavimo ji ketina pasinaudoti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis dėl visos šalies masto skirtumo (t. y. muito kitiems eksportuotojams). Komisija paragino Kinijos Liaudies Respublikos atstovybę Europos Sąjungoje pateikti savo pastabas dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo.

(178)

EFDA teigė, kad bendradarbiavimo lygis neturėtų būti laikomas žemu, nes:

(179)

Komisija pažymėjo, kad tyrimo pradžioje (atrankos etapas) iš Sąjungos ir eksportuojančių gamintojų prašoma pateikti tiek pat informacijos. Šią informaciją daugiausia sudaro tik bendrovės kontaktiniai duomenys, pardavimo ir gamybos kiekiai bei susijusios bendrovės. Bendradarbiavimas pradedamas remiantis šiuo pirminiu atsakymu. Todėl visoms Sąjungos ir eksportuojančios šalies bendrovėms (įskaitant MVĮ) taikomos vienodos sąlygos. Todėl šalies tvirtinimai buvo atmesti.

(180)

Per nuotolines kryžmines patikras Komisija negalėjo patikrinti faktinių bet kurio iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų darbo jėgos sąnaudų. 2021 m. birželio 3 d. raštu Komisija informavo kiekvieną iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, kad ketina pasinaudoti turimais faktais, susijusiais su darbo jėgos sąnaudomis, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas.

(181)

„Ningbo Jinding“ manė, kad informacija apie faktines darbo valandas nėra būtina ir kad Komisija turėtų remtis standartinėmis darbo valandomis. Bendrovė teigė, kad standartinės darbo valandos gali būti naudojamos darbo sąnaudoms įvertinti, ypač nesant teisinio įpareigojimo registruoti faktines darbo valandas. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis veikė pagal savo galimybes, todėl Komisija negalėjo neatsižvelgti į pateiktus darbo jėgos duomenis, nes jie vis tiek leistų padaryti „pakankamai tikslią išvadą“. Jis pridūrė, kad standartinės darbo valandos buvo tinkamiausi turimi faktai, nes joks kitas šaltinis negalėjo būti tinkamesnis konkrečioms „Ningbo Jinding“ nagrinėjamojo produkto gamybos aplinkybėms.

(182)

„Wenzhou“ teigė, kad faktinės darbo dienos (vėliau perskaičiuotos į darbo valandas pagal standartinį darbo valandų per dieną skaičių) buvo nurodytos mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kad standartinės darbo valandos per dieną, kaip nustatyta Kinijos darbo teisės aktuose, turėtų būti laikomos patikimais duomenimis, kurie naudojami perskaičiuojant faktines darbo dienas į darbo valandas. Be to, tai, kad bendrovė neregistravo faktinių darbo valandų, skirtų nagrinėjamojo produkto gamybai, negalėjo būti laikoma nebendradarbiavimu, todėl pagrindinio reglamento 18 straipsnį taikyti „Wenzhou“ darbo sąnaudoms buvo nepagrįsta.

(183)

Komisija nesutiko. Vien tai, kad egzistuoja teisės aktas, nustatantis standartinį valandų skaičių, kurį darbuotojas gali dirbti, nėra pakankamas įrodymas faktiškai dirbtoms valandoms įrodyti. Atlikdama tyrimą Komisija nerado įrodymų, kad Kinijos darbo teisės aktų buvo laikomasi ar kad jie buvo vykdomi ir kad eksportuojančių gamintojų nurodytos faktinės darbo dienos atsispindėjo darbuotojams faktiškai išmokėtame atlyginime.

(184)

Be to, nerasta įrodymų, kad faktinės darbo dienos, perskaičiuotos į darbo valandas pagal standartinį darbo valandų skaičių, atspindėjo dirbtas valandas, susijusias su nagrinėjamojo produkto gamybos procesu, nes nepateikta įrodymų, kuo remiantis buvo nustatytos standartinės tvirtinimo detalių gamybos valandos.

(185)

Be to, dviejų eksportuojančių gamintojų, perskaičiavusių darbo dienas pagal standartinį darbo valandų skaičių per dieną, darbo našumo lygis (19) buvo beveik dvigubai didesnis nei eksportuojančio gamintojo, kuris registravo faktines darbo valandas. Didelis darbo našumas paprastai rodo didesnį ir veiksmingesnį darbo jėgos panaudojimą, kuris pasireiškia didesniu faktinių darbo valandų skaičiumi. Todėl šiuo atveju, vertinant nagrinėjamojo produkto darbo sąnaudas, standartinės darbo valandos negalėjo būti naudojamos.

(186)

Tuo remiantis eksportuojančių gamintojų tvirtinimai buvo atmesti, o Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, rėmėsi geriausiais turimais faktais apie darbo jėgos sąnaudas.

(187)

Neseniai atlikdama su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (20) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Plienas yra pagrindinė žaliava, iš kurios gaminamos tvirtinimo detalės, todėl tvirtinimo detalių sektorius yra labai artimai susijęs su plieno sektoriumi. Atlikdama šį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(188)

Atlikdama ankstesnius plieno sektoriaus tyrimus Komisija nustatė, kad KLR būdingas reikšmingas valstybės kišimasis ir dėl to iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (21). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė nagrinėjamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (22), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (23). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (24). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (25). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (26), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (27).

(189)

Kaip ir per ankstesnius tyrimus dėl KLR plieno sektoriaus, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant skunde, taip pat KLR šalies ataskaitoje (toliau – ataskaita) (28) pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(190)

Be ataskaitos, skunde išvardyti keli papildomi veiksniai, rodantys, kad tvirtinimo detalių sektoriuje yra iškraipymų. Visų pirma, jame nurodyta vielos strypų rinkos perteklinių pajėgumų problema. Antra, skunde atkreiptas dėmesys į valstybės kišimąsi į energetikos ir elektros energijos sektorių. Be to, skunde buvo minimi iškraipymai Kinijos automobilių ir statybos sektoriuose (du svarbūs tvirtinimo detalių naudotojai), kaip matyti iš dviejų Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje publikacijų: 2018–2019 m. ir 2019–2020 m. verslo pozicijų Kinijoje dokumentų. Skunde taip pat nurodytos dvi ataskaitos, kurias parengė „Think! Desk China Research & Consulting“: galutinė ataskaita „Kinijos ekonomiką reguliuojančios normatyvinės ir politinės sistemos ir jos poveikio tarptautinei konkurencijai vertinimas“ ir galutinės ataskaitos „Kinijos geležies ir plieno asociacija – valdžios partneris ir informacijos centras“ projektas, kuriose nurodyti iškraipymai dėl valdžios vykdomos geležies ir plieno sektoriaus, įskaitant tvirtinimo detalių, kontrolės. Galiausiai skunde buvo nurodyta, kad atlikdama ankstesnį tyrimą Komisija jau buvo nustačiusi Kinijos plieno rinkos iškraipymų.

(191)

Kaip nurodyta 169 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(192)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno, kuris yra pagrindinė tvirtinimo detalių gamybos žaliava, sektoriuje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Pavyzdžiui, Kinijos valstybės įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – TISCO) savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (29). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybės įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (30) .. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės įmonės (31).. Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (32). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (33). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (34). Kadangi tvirtinimo detalių sektorius yra labai suskaidytas ir dauguma gamintojų yra valstybės valdomos įmonės, neįmanoma nustatyti tikslaus valstybei ir privatiems asmenims priklausančių tvirtinimo detalių gamintojų santykio, tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kai kurie tvirtinimo detalių gamintojai yra valstybės įmonės, pavyzdžiui, „Zhoushan 7412 Factory“.

(193)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atliekant tyrimą nebuvo analizuojamos atskiros bendrovės, nes tvirtinimo detalių sektoriai yra labai suskaidyti ir juose daugiausia veikia valstybės valdomos MVĮ. Tačiau asmeninių ryšių tarp nagrinėjamojo produkto gamintojų ir KPK nustatyta pramonės asociacijų lygmeniu. Tvirtinimo detalių pramonės asociacijos pabrėžia savo asmeninį ryšį su KPK, pavyzdžiui, „Ningbo tvirtinimo detalių pramonės asociacijos įstatuose nustatyta, kad: „Šios asociacijos prezidentas, viceprezidentas ir Generalinis sekretorius turi atitikti šiuos reikalavimus 1) laikytis partijos pozicijos, principų ir politikos bei turėti gerų politinių savybių“ (35).

(194)

Tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms, veikiančioms tvirtinimo detalių sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos Vyriausybė vis daugiau kišasi į tvirtinimo detalių ir plieno sektorius. Nors tvirtinimo detalių pramonė yra labai susiskaidžiusi ir ją daugiausia sudaro MVĮ, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad partija yra susijusi su tvirtinimo detalių pramonės asociacijomis, kurios jungia tvirtinimo detalių gamintojus ir jiems atstovauja. Pavyzdžiui, Ningbo tvirtinimo detalių pramonės asociacija savo svetainėje aiškiai nurodo: „Pastaruosius keletą metų asociacija skatina ir įgyvendina partijos ir nacionalines gaires bei politiką“. Glaudus ryšys su valdžia pabrėžiamas ir šios organizacijos įstatuose, pavyzdžiui, 3 straipsnyje: „Šios asociacijos tikslas: laikytis šalies konstitucijos, įstatymų, taisyklių ir nacionalinės politikos <...>, atlikti tilto ir jungties tarp valdžios ir jos narių vaidmenį, siekiant paspartinti tvirtinimo detalių pramonės technologinę pažangą ir skatinti tvirtinimo detalių pramonės plėtrą. Pagal Kinijos komunistų partijos konstituciją ši asociacija steigia partinę organizaciją ir prisiima atsakomybę užtikrinti politinę kryptį, vienyti mases, skatinti vystymąsi, kurti pažangią kultūrą, ugdyti talentus ir stiprinti savastį“, ir toliau 6.xviii straipsnyje: „Vykdyti kitas valdžios pavestas užduotis“ (36). Kinijos įrenginių bendrosios dalies pramonės asociacijos tvirtinimo detalių filialo svetainėje nurodoma, kad Ningbo tvirtinimo detalių pramonei taikoma įvairi Ningbo (taip pat Džedziango) savivaldybės ir visų lygių funkcinių departamentų vykdoma paramos politika ir paramos veikla (37). Tvirtinimo detalių pramonės ir KKP ryšys akivaizdus ir Hajano apskrityje (Džedziango provincija): „Hajanas yra viena iš trijų pagrindinių tvirtinimo detalių gamybos bazių šalyje. Siekiant užtikrinti stabilų ir tvarkingą tvirtinimo detalių pramonės vystymąsi, Hajano apskrityje laikomasi partijos kūrimo lyderystės, <...>, gilinamas „pramonės grandinės + partijos kūrimas“, suprantama „raudonoji sąveika“ ir visapusiškai skatinamas tvirtinimo detales gaminančių įmonių darbas ir gamyba. <...> Hajano apskrityje visapusiškai atsižvelgiama į <...> apskrities partijos komiteto vaidmenį. <...> Todėl Hajanas įtraukė 15 įvairaus dydžio įmonių <...> į bandomųjų parodomųjų įmonių sąrašą ir suteikia iki 50 % renovacijos išlaidų finansinę garantiją“. Ir toliau: „Hajane visapusiškai atsižvelgiama į provincijos (apskrities) tvirtinimo detalių pramonės asociacijos partinės organizacijos vaidmenį koordinuojant visas šalis, imantis iniciatyvos derinant paklausą ir griaunant informacines kliūtis. <...> Dėl epidemijos poveikio buvo sustabdytas pirminis plieno žaliavų tiekimas įmonėms, įsikūrusioms dviejų inovacijų centrų Činšano gatvėje tvirtinimo detalių parke. Apskrities tvirtinimo detalių pramonės asociacijos partinė organizacija, gavusi informaciją apie susidariusią padėtį, nedelsdama koordinavo apskrities aukštos kokybės plieno žaliavas gaminančių įmonių veiklą, siekdama aprūpinti tvirtinimo detales gaminančias įmones prastesnės kokybės žaliavomis ir užtikrinti papildomumą. Vos per mėnesį šios įmonės pasiekė apie 100 mln. RMB“ (38).

(195)

Be to, tvirtinimo detalių sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(196)

Atliekant tyrimą buvo galima nustatyti keletą politikos dokumentų, kuriais konkrečiai vadovaujamasi plėtojant tvirtinimo detalių pramonę. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos pranešime dėl Pirmosios pagrindinės techninės įrangos (rinkinio) skatinimo ir taikymo rekomendacijų katalogo (2019 m. leidimas) (39) išleidimo, taip pat Pramonės struktūros koregavimo rekomendacijų kataloge (2019 m. NDRC) (40) tvirtinimo detalių pramonė nurodyta kaip skatinama pramonės šaka.

(197)

Be minėtų centrinio lygmens dokumentų, vietos, provincijų ar savivaldybių lygmeniu yra daug rekomendacinių dokumentų, kuriais vadovaujamasi ir remiama tvirtinimo detalių pramonės plėtra. Pavyzdžiui, 2019 m. Hajano apskrities tvirtinimo detalių pramonės skatinimo politikoje numatyta, kad: „Hajanas yra „tvirtinimo detalių gimtasis miestas“, o tvirtinimo detalių pramonė taip pat yra viena iš svarbių tradicinių Hajano pramonės šakų. <...> Siekdama <...> paskatinti tvirtinimo detalių pramonės inovacijas ir plėtrą mūsų apskrityje, mūsų apskritis neseniai paskelbė „Trejų metų specialiąją veiksmų politiką, skirtą Hajano apskrities tvirtinimo detalių pramonės skaitmeninimui ir išmaniajai transformacijai“. Susijusių specialių fondų lėšos numatytos bendrovėms, įgyvendinančioms skaitmeninę ir išmaniąją transformaciją tvirtinimo detalių pramonėje“ (41). 2020 m. buvo dar labiau padidintas subsidijų fondas, skirtas tvirtinimo detalių pramonei Hajano apskrityje (42).

(198)

Be to, tvirtinimo detalių pramonei yra naudingos Vyriausybės gairės ir kišimasis, susiję su pagrindine tvirtinimo detalių gamybos žaliava, t. y. plienu. Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (43). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane, galiojusiame tiriamuoju laikotarpiu. Šiame plane buvo nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (44). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (45). 13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (46), galiojusiame tiriamuoju laikotarpiu, numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (47). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (48). Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (49) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(199)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, susijusių su plienu, kuris yra svarbi tvirtinimo detalių gamybos žaliava, Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja tvirtinimo detalių sektoriaus plėtrai taikydama įvairias politikos priemones ir direktyvas ir kontroliuoja beveik visus šio sektoriaus plėtros ir veikimo aspektus. Taigi tvirtinimo detalių pramonei yra naudingos Vyriausybės gairės ir kišimasis, susiję su pagrindine tvirtinimo detalių gamybos žaliava, t. y. plienu.

(200)

Be to, tvirtinimo detalių gamintojai taip pat gauna valstybės subsidijas, o tai aiškiai rodo, kad valstybei šis sektorius svarbus. Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad tvirtinimo detalių gamintojams buvo taikomos kelios finansinių paskatų programos, įskaitant 2019 m. Hajano apskrityje vykdytą 2019 m. tvirtinimo detalių pramonės skatinimo politiką: „Energingai skatinti skaitmeninę ir išmaniąją tvirtinimo detalių įmonių transformaciją: skaitmeninių valdymo sistemų ir integruotų valdymo įtaisų programinės įrangos taikymui, atsižvelgiant į įgyvendinimo metus, bus teikiamos specialios finansinės paskatos, <...>, įmonėms, 2019 m. įgyvendinančioms skaitmeninę ir išmaniąją transformaciją (arba naujai įsigyjančioms) ir modernizuojančioms įrangą, bus suteikta vienkartinė subsidija, sudaranti iki 20 % faktinių investicijų į pagrindinę įrangą, bet ne daugiau kaip 2 mln. RMB; 2020 m. joms bus suteikta vienkartinė subsidija, sudaranti iki 15 % faktinių investicijų į pagrindinę įrangą, bet ne daugiau kaip 1,5 mln. RMB; 2021 m. joms bus suteikta vienkartinė subsidija, sudaranti iki 12 % faktinių investicijų į pagrindinę įrangą, bet ne daugiau kaip 1 mln. RMB“ (50). Subsidijas buvo galima gauti ir 2020 m.: „Remiantis provincijos bandomuoju specialiuoju fondu, kurio dydis 20 mln., apskričių lygmeniu lėšos santykiu 1:1 naudojamos tvirtinimo detalių pramonės pertvarkymui ir modernizavimui. Kartu su „Trejų metų tvirtinimo detalių specialiąja veiksmų politika“ pradinė bazinė subsidijų suma, sudaranti 3 % arba 6 % pramonės programinės įrangos pertvarkymo projektų investicijų, buvo padidinta iki daugiau kaip 12 %, net iki 20 %, <...>, investicijų subsidijų dalis tik programinės įrangos projektams tvirtinimo detalių pramonėje pasiekė daugiau kaip 30 %, net iki 50 %. Iki šiol daugiau kaip 30 įmonių išmokėta daugiau kaip 12 mln. RMB specialiųjų lėšų, skirtų tvirtinimo detalėms. <...> Kalbant apie technologinio pertvarkymo (investicinius) projektus, investicijos į gamybos įrangą turi viršyti 3 mln. RMB“ (51).

(201)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant tvirtinimo detalėms gaminti naudojamo plieno kaip pagrindinės žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(202)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką tvirtinimo detalių sektoriuje, kaip nurodyta 188 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(203)

Be to, tvirtinimo detalių sektoriui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, kaip taip pat nurodyta 188 konstatuojamojoje dalyje. Šis iškraipymas poveikį sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar pagrindiniai jo gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (52).

(204)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tvirtinimo detalių sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 188 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(205)

Galiausiai, Komisija primena, kad tvirtinimo detalėms pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tvirtinimo detalių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(206)

Todėl negalima naudoti ne tik tvirtinimo detalių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(207)

Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(208)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(209)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė ir CCCME pateikė pastabas, kuriose, be kita ko, ginčijo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies teisėtumą, taip pat Komisijos apibūdintus didelius iškraipymus. Šios pastabos išsamiai aptariamos toliau.

(210)

Pirmiausia dėl ataskaitos Vyriausybė teigė, kad nėra įrodymų, jog Komisija ataskaitą patvirtino ar jai pritarė, todėl kyla abejonių, ar ataskaita gali būti laikoma oficialia Komisijos pozicija. Kalbant apie faktines aplinkybes, Kinijos Vyriausybės teigimu, ataskaita yra klaidinga, vienpusė ir nesusijusi su realybe. Be to, Kinijos Vyriausybės teigimu, tai, kad Komisija paskelbė tik kelių atrinktų šalių ataskaitas, kelia susirūpinimą dėl didžiausio palankumo režimo. Be to, Kinijos Vyriausybės nuomone, Komisija neturėtų remtis ataskaitoje pateiktais įrodymais, nes tai neatitinka sąžiningos ir teisingos teisės dvasios, nes iš esmės prilygsta bylos nagrinėjimui iki teismo proceso.

(211)

CCCME analogiškai teigė, kad 2 straipsnio 6a dalis Kinijai taikoma diskriminaciniu būdu ir taip pažeidžiamas didžiausio palankumo principas, nes Komisija paskelbė tik konkrečioms šalims – Kinijai ir Rusijai – skirtas ataskaitas. CCCME taip pat ginčijo ataskaitos įrodomąją vertę.

(212)

Antra, Kinijos Vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad normaliosios vertės apskaičiavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinamas su ADS, ypač su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi, kurioje pateiktas išsamus situacijų, kai galima apskaičiuoti normaliąją vertę, sąrašas ir „didelių iškraipymų“ jame nėra. Be to, Kinijos Vyriausybės teigimu, naudojant tinkamos tipiškos šalies duomenis nesilaikoma GATT VI.1 straipsnio b dalies ir ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, pagal kurias apskaičiuojant normaliąją vertę reikalaujama naudoti kilmės šalies gamybos sąnaudas.

(213)

CCCME taip pat priminė, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnyje numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo standartinės normaliosios vertės ir kainų palyginamumo nustatymo metodikos pagal 1994 m. GATT VI straipsnį ir ADS, bet šios nukrypti leidžiančios nuostatos buvo ribotos trukmės ir baigė galioti 2016 m. gruodžio 11 d. CCCME teigimu, pasibaigus jų galiojimui Sąjunga neturėtų nukrypti nuo standartinės metodikos, taikomos nustatant normaliąją vertę eksportuojančios šalies gamintojams, ir turėtų naudoti tik eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, nebent pagal kitas PPO susitarimų nuostatas, įskaitant ADS, būtų leidžiama kitaip. CCCME teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, kiek pagal ją Sąjungai leidžiama naudoti tinkamos tipiškos šalies duomenis, prieštarauja Sąjungos įsipareigojimui pagal PPO susitarimus, visų pirma jos įsipareigojimui pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį.

(214)

Trečia, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nagrinėdama įvairias praktikas, nesilaiko PPO taisyklių, nes Komisija, pažeisdama ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, neatsižvelgė į Kinijos gamintojo įrašus nenustačiusi, ar šie įrašai atitinka Kinijos bendruosius apskaitos principus. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė priminė, kad Apeliacinis komitetas byloje DS473 ir kolegija byloje DS494 tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, jeigu tiriamo eksportuotojo arba gamintojo saugomi įrašai tiksliai ir patikimai (neviršijant priimtinų ribų) atitinka visas konkretaus gamintojo arba eksportuotojo patirtas tiriamojo produkto faktines sąnaudas, gali būti laikoma, kad jie „pagrįstai atspindi sąnaudas (išlaidas), susijusias su tiriamosios prekės gamyba bei pardavimu“, ir tyrimą atliekanti institucija turėtų naudoti tokius įrašus nustatydama tiriamų gamintojų gamybos sąnaudas.

(215)

Analogiškai CCCME tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO taisyklėmis, nes joje numatyta, kad dėl didelių iškraipymų turi būti neatsižvelgiama į eksportuojančio gamintojo ir eksportuojančios šalies sąnaudas ir kainas. CCCME taip pat priminė, kad byloje „Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ PPO Apeliacinis komitetas nustatė, kad Sąjunga nesilaikė ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, nes nesinaudojo tiriamųjų gamintojų tvarkomais dokumentais, kad jų pagrindu apskaičiuotų tiriamojo produkto gamybos sąnaudas. CCCME visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis ta nutartimi, Argentinoje esantys iškraipymai, dėl kurių susidarė tiriamojo produkto pagrindinės žaliavos vidaus rinkos ir tarptautinių kainų skirtumas, savaime nėra pakankamas pagrindas pagal 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį padaryti išvadą, kad gamintojo įrašai tinkamai neatspindėjo su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių žaliavų sąnaudų, arba neatsižvelgti į tas sąnaudas apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę.

(216)

Dėl argumento, susijusio su ataskaitos statusu pagal ES teisės aktus, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nei nustatytas konkretus ataskaitų dėl didelių iškraipymų formatas, nei apibrėžtas skelbimo kanalas. Ataskaita yra faktais pagrįstas techninis dokumentas, naudojamas tik prekybos apsaugos tyrimuose. Todėl ataskaita atitinkamai parengta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, nes ji yra aprašomojo pobūdžio dokumentas, kuriame nepateikiama jokių politinių pažiūrų, pageidavimų ar sprendimų. Tai nedaro poveikio jos turiniui, t. y. objektyviems informacijos apie didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų buvimą šaltiniams, kurie yra svarbūs taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą. Dėl pastabų, kad ataskaita yra vienpusė ir klaidinga, Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Komisija šiuo klausimu taip pat pažymėjo, kad bendrai ir abstrakčiai atkreipdama dėmesį į ataskaitos trūkumus Kinijos Vyriausybė atsisakė pateikti paneigiančių argumentų dėl ataskaitos turinio ir joje pateiktų įrodymų. Atsakydama į tvirtinimus, kad pažeidžiamas didžiausio palankumo režimas, Komisija primena, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte, šalies ataskaita rengiama dėl bet kurios šalies tik tuo atveju, jei Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad tam tikroje šalyje ar tam tikrame tos šalies sektoriuje gali būti didelių iškraipymų. 2017 m. gruodžio mėn. įsigaliojus naujoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatoms Komisija turėjo tokios informacijos apie didelius iškraipymus Kinijoje. 2020 m. spalio mėn. Komisija taip pat paskelbė ataskaitą dėl iškraipymų Rusijoje (53), o prireikus gali skelbti ir kitas ataskaitas. Be to, Komisija priminė, kad ataskaitos nėra privalomos, kad būtų taikoma 2 straipsnio 6a dalis. 2 straipsnio 6a dalies c punkte aprašytos sąlygos, kuriomis Komisija skelbia šalių ataskaitas, ir pagal 2 straipsnio 6a dalies d punktą skundo pateikėjai neprivalo naudotis ataskaita, o pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą šalies ataskaitos buvimas nėra sąlyga inicijuoti tyrimą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą pakanka turėti skundo pateikėjų pateiktų įrodymų, kad tam tikroje šalyje yra didelių iškraipymų, kurie atitinka 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytus kriterijus, norint tuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Todėl taisyklės dėl didelių iškraipymų tam tikroje šalyje yra taikomos visoms šalims be išimties ir neatsižvelgiant į tai, ar yra parengta tos šalies ataskaita. Todėl iš esmės taisyklės dėl iškraipymų šalyje nepažeidžia didžiausio palankumo statuso principo.

(217)

Dėl Kinijos Vyriausybės ir CCCME antro ir trečio argumentų dėl tariamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumo su PPO teise, ypač ADS 2.2 ir 2.2.1.1 straipsnių nuostatomis, taip pat išvadomis bylose DS473 ir DS494, Komisija pakartojo laikinojo reglamento 72 ir 73 konstatuojamosiose dalyse išreikštą nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka ES įsipareigojimus pagal PPO teisę. Be to, dėl tvirtinimo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje pateikta didelių iškraipymų sąvoka nėra įtraukta į sąrašą atvejų, kai normaliąją vertę leidžiama apskaičiuoti pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį, Komisija priminė, kad nacionalinėje teisėje nebūtina vartoti tiksliai tas pačias sąvokas, kaip ir susitarimuose, kad ji atitiktų tuos susitarimus, ir kad, jos nuomone, 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka atitinkamas ADS taisykles (visų pirma ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje numatytas galimybes apskaičiuoti normaliąją vertę). Be to, dėl bylos DS494 Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos Ginčų sprendimo tarybos. Bet kuriuo atveju to ginčo Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į to ginčo taikymo sritį. Sprendimas dėl bylos DS473 susijęs ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. Komisijos nuomone, pagal PPO teisę, kaip išaiškino PPO kolegija ir Apeliacinė taryba byloje DS473, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Šiuo atžvilgiu panašaus produkto arba jo žaliavų rinkos padėtis (kokia yra Kinijoje) gali būti tokia, kad eksportuotojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje negalima tinkamai palyginti su eksportuotojo nagrinėjamojo produkto pardavimu eksportui.

(218)

Dėl įsipareigojimų pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnį Komisija primena, kad atliekant antidempingo tyrimus dėl Kinijos kilmės produktų, protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nesibaigė, toliau taikomos nustatant normaliąją vertę tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra grindžiama griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, naudojimo atžvilgiu.

(219)

Todėl Komisija atmetė Kinijos Vyriausybės ir CCCME argumentus.

(220)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(221)

Kaip nurodyta 172 ir 173 konstatuojamosiose dalyse, Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti, dėl kurių suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas: vasario 5 d. pranešimą (toliau – pirmasis pranešimas) ir gegužės 4 d. pranešimą (toliau – antrasis pranešimas). Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Komisijos atliktą faktų, įrodymų ir išvadų vertinimą galima apibendrinti, kaip nurodyta toliau.

(222)

Pirmajame pranešime Komisija nustatė penkiasdešimt penkias šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos. Tiriamuoju laikotarpiu Pasaulio bankas šias šalis pagal bendrąsias nacionalines pajamas priskyrė prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių. Tačiau buvo žinoma, kad didelė tiriamojo produkto gamyba vyksta tik aštuoniose iš šių šalių, t. y. Brazilijoje, Kolumbijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Meksikoje, Rusijoje, Turkijoje ir Tailande.

(223)

Pirmajame pranešime Komisija pateikė informacijos apie atitinkamus lengvai prieinamus duomenis, visų pirma apie Brazilijoje, Rusijoje, Turkijoje ir Tailande tiriamąjį produktą gaminančių bendrovių finansinės informacijos prieinamumą, ir apie žaliavų, skirtų tiriamajam produktui gaminti, importą į šias šalis. Antrajame pranešime Komisija patvirtino turinti vienos bendrovės, gaminančios tiriamąjį produktą Malaizijoje, kaip nurodė suinteresuotosios šalys, finansinę informaciją. Kolumbijoje, Indonezijoje ir Meksikoje nebuvo rasta tiriamąjį produktą gaminančių bendrovių, kurių finansinė informacija būtų lengvai prieinama.

(224)

Antrajame pranešime Komisija laikėsi nuomonės, kad, remiantis Pasaulio prekybos atlaso (toliau – GTA) duomenų baze, daugiau kaip 75 % į Braziliją ir Malaiziją importuojamos legiruotojo plieno vielos (HS 722790) buvo įvežama iš KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (55) I priede išvardytų PPO nepriklausančių šalių. Legiruotojo plieno viela sudaro daugiau kaip 45 % tvirtinimo detalių gamybos sąnaudų. Remdamasi tuo, Komisija manė, kad legiruotojo plieno vielos importo vertė, palyginti su kitomis žinomomis tipiškomis šalimis, pavyzdžiui, Turkija ar Tailandu, greičiausiai yra sumažinta ir netipiška. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Brazilijos ir Malaizijos neiškraipytos vertės lengvai prieinamų duomenų rinkinys yra prastesnės kokybės ir jos nelaikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(225)

Antrajame pranešime Komisija nelaikė Rusijos tinkama tipiška šalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, nes visos suinteresuotosios šalys sutiko, kad Rusija nėra tinkama tipiška šalis atliekant šį tyrimą.

(226)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad Tailandas buvo didžiausia standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių gamybos rinka, palyginti su visomis kitomis galimomis tipiškomis šalimis, ir dvigubai didesnė už Turkiją pagal gamybos vertę ir vidaus paklausą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija pranešė apie savo ketinimą Tailandą pasirinkti tinkama tipiška šalimi ir naudoti turimus šešių antrajame pranešime išvardytų Tailando bendrovių finansinius duomenis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką.

(227)

Po antrojo pranešimo EIFI teigė, kad Tailandas nėra tinkama tipiška šalis, remdamasi šiais argumentais:

(228)

Įtariama Tailando nesąžiningos prekybos praktika nebuvo patvirtinta jokiame vykstančiame antidempingo tyrime, todėl toliau nebuvo nagrinėjama. Kalbant apie socialinės ir aplinkos apsaugos lygį Tailande, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką jis vertinamas tik tuo atveju, jei yra daugiau nei viena potenciali tipiška šalis. Kadangi šiame tyrime, kaip išsamiai aprašyta šiame skirsnyje, taip nebuvo, EIFI argumentai šiuo klausimu buvo atmesti.

(229)

CCCME teigė, kad keletas Tailando tvirtinimo detalių gamintojų priklauso Japonijos automobilių gamintojams. Šie gamintojai daugiausia gamintų nestandartines tvirtinimo detales Japonijos automobilių pramonei ir šiuo tikslu importuotų aukštos kokybės žaliavas iš savo susijusių bendrovių Japonijoje. Todėl vidutinė importo kaina Tailande atspindėtų šį brangesnį importą ir neatspindėtų Kinijos gamintojų, kurie daugiausia gamino standartines tvirtinimo detales naudodami pigesnes žaliavas, sąnaudų. Be to, CCCME teigė, kad importo iš Japonijos kainos nebūtų atitikusios įprastų rinkos sąlygų, nes jos daugiausia buvo susijusių bendrovių tarpusavio sandorių rezultatas. Remdamiesi šiais argumentais, CCCME paprašė, kad, jei Tailandas būtų naudojamas kaip tipiška šalis, importo duomenys turėtų būti pakoreguoti iš bendro importo atimant importą iš Japonijos. Šį reikalavimą palaikė atrinktas eksportuojantis gamintojas „Ningbo Jinding“ ir EFDA.

(230)

CCCME nepateikė jokių įrodymų apie Japonijos į Tailandą importuojamų žaliavų, skirtų nestandartinių tvirtinimo detalių, specialiai naudojamų automobilių sektoriuje, gamybai, mastą. Taip pat nepateikta įrodymų, kad importuojama buvo iš susijusių šalių arba kad importo kainos buvo iškraipytos. Vien importo iš Japonijos ir iš kitų trečiųjų šalių į Tailandą kainų skirtumo nepakako išvadai, kad importo iš Japonijos kainos buvo iškraipytos.

(231)

EIFI teigė, kad CCCME ir EFDA pateikta informacija ir argumentai rodo, jog Tailandas nėra tinkama tipiška šalis. Tačiau jis pabrėžė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai gamina ir į Sąjungą eksportuoja visų rūšių tvirtinimo detales, visų pirma nestandartines tvirtinimo detales.

(232)

Remdamasi GTA, Komisija išanalizavo keturių pagrindinių žaliavų eksporto iš Japonijos kainas (t. y. 7228 30 (strypai ir juostos iš legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį), po karštojo valcavimo, karštojo tempimo ar išspaudimo toliau neapdoroti), 7227 90 (karštai valcuoti strypai ir juostos iš legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį), netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo), 7213 99 (karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo, N.E.S.O.I.), 7213 91 (karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo, skritulio, kurio skersmuo mažesnis kaip 14 mm, formos skerspjūvio)). Tiriamuoju laikotarpiu Tailandas buvo viena iš penkių pagrindinių Japonijos eksporto rinkų, kuriai teko 17 % viso šių medžiagų eksporto, o penkioms didžiausioms (išskyrus Kiniją) teko daugiau kaip 60 %. Vidutinė eksporto į Tailandą kaina buvo 17 % didesnė nei į kitas penkias pagrindines šalis (0,90 EUR/kg kaina į Tailandą ir 0,77 EUR/kg į kitas penkias pagrindines eksporto šalis). Remiantis šia informacija, negalima daryti išvados, kad Japonijos eksporto į Tailandą kainos yra nepagrįstai didelės ir netipiškos.

(233)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija atmetė suinteresuotųjų šalių argumentą, kad gamybos veiksnių importo į Tailandą kainos buvo netipiškos arba nepagrįstos.

(234)

CCCME, EFDA ir vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Malaizija yra tinkamiausia tipiška trečioji šalis, remdamiesi šiais argumentais:

(235)

Komisija nustatė, kad importo į Malaiziją pagal HS kodą 722790 iš neiškraipytų šaltinių (t. y. ne iš Kinijos ir ne PPO šalių) apimtis buvo mažesnė nei importo į kitas galimas tipiškas šalis apimtis ir buvo laikoma mažiau patikima kainų atžvilgiu. Taigi, priešingai nei teigia CCCME, pagal HS kodą 722790 į Tailandą buvo importuota apie 187 000 tonų, t. y. beveik dvylika kartų daugiau nei importuota į Malaiziją (16 000 tonų).

(236)

Be to, Komisija nerado nė vienos Malaizijos bendrovės, kuri būtų turėjusi 2019 m. finansinių duomenų. Dėl „Chin Well Fasteners Co. Sdn. Bhd.“, kurią pasiūlė suinteresuotosios šalys, jos kontroliuojančiosios bendrovės („Chin Well Holdings Berhad“) metinė ataskaita iš tiesų buvo paskelbta bendrovės svetainėje. Tačiau į metinę ataskaitą buvo įtrauktos grupės ir kontroliuojančiosios bendrovės 2020 m. birželio 30 d. finansinės padėties ataskaitos (56). Remiantis šia ataskaita (57), grupė vykdė toliau nurodytą veiklą:

(237)

Todėl į grupės pelno (nuostolių) ataskaitą buvo įtraukta ne tik tvirtinimo detalių gamyba Malaizijoje, bet ir kita veikla, visų pirma tvirtinimo detalių gamyba Vietname. Todėl Komisija manė, kad šiam tyrimui naudoti „Chin Well Holdings Berhad“ metinę ataskaitą netikslinga. Todėl atitinkamų suinteresuotųjų šalių argumentai šiuo klausimu buvo atmesti.

(238)

EIFI ir EFDA pasiūlė Taivaną kaip tinkamą tipišką šalį, teigdamos, kad jis yra vienas didžiausių tvirtinimo detalių gamintojų pasaulyje.

(239)

Kaip pažymėta 220 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį vienas iš tipiškos šalies atrankos kriterijų buvo ekonominio išsivystymo lygis, panašus į Kinijos. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į Kinijos. Kadangi Taivanas nebuvo tarp šių šalių, suinteresuotųjų šalių pasiūlymas buvo atmestas.

(240)

CCCME ir EFDA taip pat teigė, kad suinteresuotosios šalys negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą, nes neturėdamos prenumeratos jos negalėjo atlikti paieškos duomenų bazėse, pavyzdžiui, GTA ir „D&B“. Be to, Komisija nepateikė jokių išrašų iš „D&B“ duomenų bazės ir metodikos, kurią „D&B“ naudojo atitinkamiems duomenims gauti, aprašo. Todėl suinteresuotosioms šalims nebuvo pateikti duomenys, kuriais grindžiamas tinkamos tipiškos šalies nustatymas.

(241)

Komisija šias problemas išsprendė nekonfidencialios bylos medžiagoje pateikdama išrašus iš „D&B“ duomenų bazės apie Tailando bendroves ir iš GTA duomenų bazės apie pagrindinių gamybos veiksnių importą į Malaiziją (kadangi pirmajame pranešime jų nebuvo) (58). Išraše iš „D&B“ duomenų bazės buvo pateiktos nuorodos į „D&B“ svetainę, kurioje nurodyta bendra metodika, t. y. balanso, pelno (nuostolių) ir pagrindinių rodiklių rinkinį, kurį sudaro daugelio pasaulio bendrovių duomenys pagal šalis, įskaitant šių pagrindinių rodiklių paaiškinimus.

(242)

Galiausiai CCCME ir EFDA teigė, kad iš antrajame pranešime išvardytų šešių Tailando bendrovių, kurių finansinius duomenis ketinta naudoti PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuojant normaliąją vertę nustatyti, kelios iš jų buvo netinkamos dėl toliau nurodytų priežasčių:

(243)

EIFI pritarė šių šalių vertinimui ir pažymėjo, kad kai kurių išvardytų bendrovių PBA išlaidos ir pelnas buvo per maži (t. y. pelno dydis buvo mažesnis už 6 % minimalų tikslinį pelną, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje).

(244)

Komisija peržiūrėjo turimą informaciją apie šešias Tailando bendroves ir, remdamasi jų svetainėmis, patvirtino, kad:

(245)

Nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kodėl Tailando bendrovių PBA išlaidos buvo per mažos. Be to, EIFI nurodytas mažiausias pelno lygis buvo pelningumo lygis, kurio Sąjungos pramonė pagrįstai gali tikėtis esant įprastoms konkurencijos sąlygoms Sąjungoje prieš padidėjant importui dempingo kaina iš tiriamosios šalies (tikslinis pelnas), ir jis nėra svarbus nustatant tinkamą tipišką šalį.

(246)

Remdamasi pirmiau pateikta analize, Komisija nusprendė Tailandą pasirinkti tinkama tipiška šalimi ir apskaičiuotajai normaliajai vertei nustatyti naudoti penkių bendrovių (59) finansinius duomenis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(247)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Tailandas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(248)

Atsižvelgdama į pateiktą analizę Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą tinkama tipiška šalimi laikyti Tailandą.

(249)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir kita susijusia byloje turima informacija, Komisija pirmajame pranešime sudarė gamybos veiksnių, pvz., medžiagų, energijos ir darbo, tiriamajam produktui gaminti, pradinį sąrašą.

(250)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija taip pat nustatė šaltinius neiškraipytoms kainoms ir lyginamiesiems dydžiams nustatyti. Pagrindinis Komisijos pasiūlytas šaltinis buvo GTA. Galiausiai tame pačiame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnių Suderintos sistemos (SS) kodus, kurie, remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, iš pradžių buvo laikomi naudotinais GTA analizei.

(251)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas kiekvieno tame pranešime nurodyto gamybos veiksnio vertes.

(252)

Vėliau antrajame pranešime Komisija, remdamasi šalių pastabomis ir atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija, atnaujino gamybos veiksnių sąrašą.

(253)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją buvo nustatyti šie su Tailandu susiję gamybos veiksniai ir jų šaltiniai normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti:

1 lentelė

Gamybos veiksniai ir informacijos šaltiniai

(254)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą Komisija kaip pagrindą naudojo vidutinę svertinę importo į tipišką šalį kainą (CIF), kaip nurodyta GTA, iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir šalis, kurios išvardytos Reglamento (ES) 2015/755 1 priede (61). Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR, nes ji padarė išvadą, kad netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte (187–208 konstatuojamosios dalys). Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai darė poveikį eksportui. Prireikus vidutinė svertinė importo kaina buvo pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į importo muitus. Neįtraukus importo iš KLR ir ne PPO narių į Tailandą, žaliavų importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška (nuo 27,1 % iki 99,9 %).

(255)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi tam naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija šiuos gamybos veiksnius laikė vartojimo prekėmis, kaip paaiškinta 268 ir 269 konstatuojamosiose dalyse. Tokio paties požiūrio laikytasi ir garo, kurį naudojo vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, atveju. Nors garas sudarė nereikšmingą jo gamybos sąnaudų dalį, juo paprastai neprekiaujama tarptautinėse rinkose ar viešosiose biržose. Todėl nebuvo galima lengvai nustatyti tinkamo lyginamojo dydžio.

(256)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas sąnaudas.

(257)

Savo pastabose dėl antrojo pranešimo CCCME teigė, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, neturėtų įtraukti importo muitų už žaliavas, sumokėtų tipiškoje šalyje, nes i) tam nėra teisinio pagrindo ir ii) eksportuojantys Kinijos gamintojai daugiausia žaliavų įsigyja šalies viduje Kinijoje. Šalis teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, jei Komisija remiasi tipiška šalimi, sąnaudos, kuriomis remiamasi, turi būti „atitinkamos gamybos ir pardavimo sąnaudos atitinkamoje tipiškoje valstybėje“. Tačiau į atitinkamas sąnaudas Kinijoje nebūtų įtraukti importo muitai. Be to, CCCME teigė, kad GTA duomenys grindžiami CIF kainomis, todėl į juos jau įtrauktos papildomos išlaidos, pavyzdžiui, tarptautinio transporto, draudimo ir tvarkymo išlaidos, kurių Kinijos eksportuojantys gamintojai nepatiria pirkdami vidaus rinkoje.

(258)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normalioji vertė turėtų atspindėti neiškraipytą žaliavų kainą tipiškoje šalyje (šiuo atveju – Tailande), kuri yra tinkamas pakaitinis kintamasis apskaičiuojant normaliąją vertę kilmės šalyje. Todėl ji turėtų atspindėti kainą, kurią tvirtinimo detalių gamintojas Tailande mokėtų už į gamyklą pristatytas žaliavas. Jei importo muitai nebūtų pridedami, gautas lyginamasis dydis atspindėtų ne neiškreiptą kainą Tailando rinkoje, o tik vidutinę CIF kainą atitinkamas žaliavas eksportuojančiose šalyse. Tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktui, todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(259)

Darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojo naujausius Tailando nacionalinio statistikos biuro (62) skelbiamus statistinius duomenis, kuriuose pateikiama informacija apie darbo užmokestį ir su darbo santykiais nesusijusias išmokas įvairiuose ekonomikos sektoriuose pagal ketvirčius yra išsamesnė nei Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) informacija. Tailando nacionalinis statistikos biuras skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Tailando ekonomikos sektoriuose. Komisija nustatė lyginamąjį dydį remdamasi apdirbamosios pramonės sektoriaus duomenimis ir informacija, pateikta KPMG parengtame dokumente apie mokesčius ir rinkliavas Tailande (63). Komisija naudojo šią informaciją darbdavio mokamam socialinio draudimo mokesčiui nustatyti. Komisija apskaičiavo gamybos sektoriaus valandinį atlyginimą, prie kurio buvo pridėtos papildomos su darbu susijusios darbdavio patirtos sąnaudos.

(260)

Kaip minėta 183 konstatuojamojoje dalyje, per nuotolines kryžmines patikras Komisija negalėjo patikrinti, kiek valandų trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų darbuotojai faktiškai dirbo su nagrinėjamuoju produktu. Todėl visų trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų darbo jėgos sąnaudos buvo grindžiamos geriausiais turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tačiau Komisijai pavyko surinkti informaciją apie vieno iš šių eksportuojančių gamintojų nurodytų faktiškai dirbtų valandų ir jo darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skirtumą. Visų trijų eksportuojančių gamintojų vidutinis darbo valandų, tenkančių vienam pagamintam tiriamojo produkto kilogramui, skaičius buvo naudojamas kaip geriausias turimas faktas.

(261)

Nustatydama lyginamąją elektros energijos kainą, Komisija rėmėsi elektros energijos kainomis verslo, pramonės ir valstybinėms įmonėms, kurios skelbiamos Tailando elektros energijos institucijos svetainėje (64) (4.2. tarifas pagal naudojimo laiką (TOU tarifas)). Lyginamoji kaina buvo nustatyta remiantis paskelbta 2018 m. lapkričio mėn. atsiskaitomojo mėnesio elektros energijos kaina ir taikytina metine infliacijos norma (65). Komisija naudojo pramoninės elektros energijos kainų duomenis atitinkamame 4.2.3 suvartojimo intervale: mažiau nei 12 kV.

(262)

Lyginamasis dydis kiekvienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas remiantis atitinkamu suvartojimu piko ir ne piko metu, jei toks buvo. Gautas suvartojimas buvo priskirtas piko ir ne piko normoms. Jei atrinktas eksportuojantis gamintojas neišskyrė piko ir ne piko metu suvartojamo kiekio, buvo taikomi piko metu galiojantys tarifai.

(263)

Mokestis už suvartotą kiekį (kW) buvo nustatytas remiantis nagrinėjamojo produkto gamyboje dalyvaujančių darbuotojų skaičiumi, siekiant nustatyti vidutinį darbo valandų skaičių, kad būtų galima nustatyti fiksuotas sąnaudas. Atitinkamą kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo lyginamąjį dydį sudarė svertinis vidutinis piko ir ne piko metu taikomų tarifų vidurkis.

(264)

Lyginamajai dujų kainai nustatyti Komisija naudojo Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo tarnybos paskelbtas dujų kainas Tailando bendrovėms (pramoniniams naudotojams) (66). Kainos skyrėsi pagal vartojimo apimtį. Komisija naudojo atitinkamas kainas, nurodytas 7.2–4 lentelėje „Galutinis energijos suvartojimas vienam gyventojui“. Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo naujausius duomenis, susijusius su 2019 m.

(265)

Siekdama nustatyti gamtinių dujų lyginamąjį dydį, Komisija suvartojimą 1 000 tonų naftos ekvivalentais perskaičiavo į suvartojimą kubiniais metrais (67).

(266)

Ir elektros, ir dujų atveju Komisija naudojo grynąsias kainas (be PVM).

(267)

Vandens kainą Tailande skelbia Provincijos vandentiekio tarnyba (68). Nustatydama vandens lyginamąją kainą, Komisija naudojo visų regionų, apie kuriuos atitinkama informacija buvo viešai skelbiama, vidutinę kainą.

(268)

Dėl didelio atrinktų eksportuojančių gamintojų naudojamų gamybos veiksnių skaičiaus kai kurios žaliavos, kurių dalis bendrose eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudose ir produkto rūšies lygmeniu yra nedidelė, buvo priskirtos vartojimo prekėms.

(269)

Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(270)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(271)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija naudojo penkių Tailando bendrovių, kurios buvo nurodytos kaip tvirtinimo detalių gamintojos 246 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje išvadoje, PBA išlaidas ir pelną. Todėl, kaip nurodyta toje konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo 2019 m. ir 2020 m. finansinius duomenis, nes tai buvo naujausi Komisijos turimi duomenys. Naudoti šių penkių bendrovių duomenys:

(272)

Remdamasi aprašytomis neiškraipytomis kainomis ir lyginamaisiais dydžiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(273)

Siekdama nustatyti neiškraipytas kiekvieno nagrinėjamąjį produktą gaminančio ir eksportuojančio juridinio subjekto gamybos sąnaudas, Komisija pakeitė kiekvieno eksportuojančio gamintojo gamybos veiksnius, pirktus iš nesusijusių šalių, 1 lentelėje nurodytais gamybos veiksniais.

(274)

Pirma, Komisija neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas nustatė remdamasi kiekvienos bendrovės įsigytais gamybos veiksniais. Tada neiškraipytas vieneto sąnaudas ji pridėjo prie kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktinio suvartojimo.

(275)

Antra, siekdama nustatyti bendras neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 268 ir 269 konstatuojamosiose dalyse nurodytų žaliavų ir vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(276)

Galiausiai Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, nustatytus remiantis penkiomis Tailando bendrovėmis (žr. 486 ir 487 konstatuojamąsias dalis). Produkto gamybos sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų bendrų produkto gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 12,4 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie bendrų neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 6,2 %.

(277)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(278)

Trys atrinkti eksportuojantys gamintojai prekes eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį jų eksporto kaina buvo nustatoma remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(279)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Remiantis faktiniais bendradarbiaujančios bendrovės duomenimis, koreguota atsižvelgiant į tvarkymo, frachto, draudimo, pakavimo, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(280)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina dempingo skirtumui apskaičiuoti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(281)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą apskaičiavo kaip atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinį svertinį dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(282)

Kaip nurodyta 176 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo laikomas žemu. Todėl Komisija manė, kad visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą remiantis didžiausiu dempingo skirtumu, nustatytu atrinktų eksportuojančių gamintojų parduodamam tipiškiausios rūšies produktui. Todėl Komisija manė, kad tikslinga visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti 86,5 % dempingo skirtumą visos šalies mastu.

(283)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentais, atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas po galutinio faktų atskleidimo, apie kurias kalbama 3.9 skirsnyje, yra tokie:

(284)

EIFI pakartojo, kad CCCME negali būti laikomi atstovaujamąja organizacija ir jiems neturėtų būti suteiktas suinteresuotosios šalies statusas šiame tyrime dėl šių priežasčių:

(285)

CCCME pateikė Komisijai 20 Kinijos tvirtinimo detalių gamintojų išduotų įgaliojimų (69), suteikiančių CCCME teisę atstovauti jiems vykdant šį tyrimą. Suinteresuotosios šalys galėjo tinkamai susipažinti su šia informacija. EIFI nurodytos priežastys neleidžia abejoti, kad CCCME yra įgalioti atstovauti gamintojams šiame tyrime, todėl jų tvirtinimas atmetamas. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad CCCME buvo suinteresuotoji šalis, nes atstovavo šiems konkretiems tvirtinimo detalių gamintojams Kinijoje.

(286)

CCCME ir EFDA pakartojo savo teiginį, kad Malaizija, o ne Tailandas, yra tinkamiausia tipiška trečioji šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, dėl įvairių priežasčių. Be kita ko, jos teigė, kad Malaizijos bendrovės daugiausia gamina standartines tvirtinimo detales, todėl jų produktų asortimentas yra panašus į Kinijos gamintojų produktų asortimentą.

(287)

Dėl legiruotojo plieno vielos (HS 722790), kuri yra tvirtinimo detalių gamybos žaliava, importo į Malaiziją kainos CCCME teigė, kad ji yra tipiška, nes yra labai panaši į importo į kitas šalis, pavyzdžiui, Turkiją ar ES, kainą, o tos pačios žaliavos importo į Tailandą kainos (jei būtų įtrauktas importas iš Japonijos) neatitinka importo kainos šiose kitose šalyse, todėl negali būti laikomos tipiškomis.

(288)

Be to, CCCME teigė, kad vertinant tos pačios žaliavos (legiruotojo plieno vielos (HS 722790)) importo į Malaiziją apimtį santykine verte, didžioji dalis importo į Malaiziją ir Tailandą yra iš Kinijos ir PPO nepriklausančių šalių. Todėl santykinė kiekybinė analizė negali būti pagrįsta priežastis, dėl kurios Komisija pasirinko Tailandą, o ne Malaiziją. Tai, kad likusi legiruotojo plieno vielos importo apimtis (atėmus importą iš Kinijos ir kitų PPO nepriklausančių šalių) yra mažesnė Malaizijoje nei Tailande, nereiškia, kad ji netipiška, nes ji vis tiek sudarytų 16 000 tonų, kurios gali būti laikomos pakankamomis, kad būtų laikomos tipiška apimtimi. Be to, Komisija nepateikia jokių įrodymų, kad importo į Malaiziją kaina šiuo pagrindu nėra tipiška arba kad Tailando importo kaina būtų tipiškesnė vien dėl didesnio importuojamo kiekio.

(289)

CCCME pridūrė, kad yra nepateisinama, jog Komisija, siekdama neįtraukti Malaizijos, daugiausia dėmesio skyrė tik legiruotojo plieno vielos (HS 722790) importo apimčiai, nors kitų žaliavų (HS 721391, HS 721399 ir HS 722830) importas kartu sudaro maždaug tokią pačią Kinijos tvirtinimo detalių gamintojų bendrų gamybos sąnaudų procentinę dalį. Iš tiesų, vertinant visas keturias žaliavas kartu, 70 % importo į Malaiziją sudaro importas ne iš KLR ir PPO nepriklausančių narių, o Tailande tik 54 % šių keturių žaliavų importo sudaro importas iš kitų šaltinių, išskyrus KLR ir PPO nepriklausančias šalis.

(290)

Kaip paaiškinta 224 konstatuojamojoje dalyje, daugiau kaip 75 % į Malaiziją importuojamos legiruotojo plieno vielos (HS 722790) kilmės šalis buvo KLR ir PPO nepriklausančios šalys. Be to, kaip nurodyta 235 konstatuojamojoje dalyje, tos pačios žaliavos importas į Tailandą buvo beveik dvylika kartų didesnis. Komisija manė, kad vien šių aplinkybių pakanka, jog būtų galima daryti išvadą, kad importas į Malaiziją kainų požiūriu yra mažiau tinkamas nei importas į Tailandą, nes jį akivaizdžiai paveikė konkurencija su importu iš KLR ir PPO nepriklausančių šalių, kurios kartu sudarė daugiau nei 80 % viso šios žaliavos importo į Malaiziją. Iš tiesų, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad importo iš kitų šaltinių į Malaiziją kaina atitiko labai mažą importo iš KLR ir kitų PPO nepriklausančių šalių kainą. Ši 4,43 CNY už toną kaina buvo artimesnė importo iš KLR ir kitų PPO nepriklausančių šalių kainai (3,9 CNY už toną) nei importo į Turkiją kainai (4,93 CNY už toną), kaip teigė ši šalis.

(291)

Be to, remiantis atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų duomenimis, kitų trijų pagrindinių žaliavų (HS 721391, HS 721399 ir HS 722830) dalis tvirtinimo detalių gamybos sąnaudose buvo ne mažiau kaip 10 % mažesnė nei legiruotojo plieno vielos (HS 722790) dalis. Nepaisant to, Komisija antrajame pranešime taip pat atskleidė santykinį šių kitų žaliavų importo iš KLR ir PPO nepriklausančių šalių svorį, kuris buvo didesnis Malaizijoje nei Tailande, išskyrus vieną iš jų (HS 721391). Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Malaizija nebuvo laikoma tinkama tipiška šalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Todėl Malaizijoje pagamintų tvirtinimo detalių asortimentas nebuvo analizuojamas, o su tuo susiję tvirtinimai buvo atmesti.

(292)

CCCME taip pat teigė, kad tai, jog nėra Malaizijos gamintojų „D&B“ duomenų, yra Komisijos atliktos analizės spraga, t. y. Komisija suinteresuotosioms šalims visai nepateikė Malaizijos „D&B“ duomenų, kaip tai padarė pirmajame pranešime nurodytų šalių atveju. Nepaisant to, kad CCCME savo pastabose dėl antrojo pranešimo pabrėžė, kad svarbiau remtis audituotomis bendrovių finansinėmis ataskaitomis, o ne „D&B“ duomenimis, atrodo, kad Komisija nesistengė ieškoti tokių duomenų apie Malaiziją ar Tailandą.

(293)

EFDA pažymėjo, kad tariamas Malaizijos bendrovių finansinių duomenų nebuvimas susijęs su pačios Komisijos neveikimu, nes Komisija pateikė kelių šalių „D&B“ išrašus, tačiau atsisakė tai padaryti Malaizijos atveju. EFDA taip pat pažymėjo, kad neįmanoma, jog „D&B“ nėra jokios informacijos apie Malaizijos tvirtinimo detalių gamintojus, ir nurodė, kad „D&B“ svetainėje iš tiesų yra išvardytos aštuoniasdešimt penkios bendrovės pagal vieną iš NACE kodų, susijusių su tiriamuoju produktu.

(294)

Atrinktas eksportuojantis gamintojas „Ningbo Jinding“ iš Malaizijos registro gavo audituotas 11 Malaizijos tvirtinimo detalių gamintojų finansines ataskaitas ir tris iš šių bendrovių (kurios veikė pelningai) pasiūlė Komisijai.

(295)

CCCME pridūrė, kad dabar Komisijos turimi Malaizijos bendrovių audituotų finansinių ataskaitų duomenys yra daug patikimesni nei „D&B“ duomenys apie Tailando bendroves, nes:

(296)

dėl turimų duomenų apie tvirtinimo detalių gamintojus Malaizijoje, kaip pažymėta 223 konstatuojamojoje dalyje, Komisija antrajame pranešime patvirtino turinti vienos bendrovės, gaminančios tiriamąjį produktą Malaizijoje, finansinę informaciją. Taigi šios bendrovės „D&B“ duomenų pateikti nereikėjo, nes kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat nurodė šią bendrovę ir pateikė audituotas grupės finansines ataskaitas nekonfidencialioje byloje, su kuria galėjo susipažinti visos šios bylos suinteresuotosios šalys. Be to, pažymima, kad pagal įprastą praktiką Komisija naudojasi turimomis duomenų bazėmis (pvz., „Bloomberg“ ir „D&B“), kad nustatytų visų galimų tipiškų šalių, įskaitant Malaiziją ir Tailandą, gamintojus. Atlikdama tyrimą Komisija siekia nustatyti tiriamojo produkto gamintojus, turinčius visus su tiriamuoju laikotarpiu susijusius finansinius duomenis, kad galėtų nustatyti PBA išlaidas ir pelną apskaičiuotai normaliajai vertei nustatyti. Tai, kad suinteresuotosios šalys rado Malaizijos gamintojus pagal NACE kodus, susijusius su tiriamuoju produktu, nepatvirtina, kad tai iš tiesų yra tiriamojo produkto gamintojai, turintys visus su tiriamuoju laikotarpiu susijusius finansinius duomenis. Nors Komisija neabejoja audituotų finansinių ataskaitų, kai jos yra, naudingumu, ji pažymi, kad CCCME neįrodė, kaip dėl „D&B“ duomenų bazėje pateiktų ataskaitų duomenų standartizuotos bazės padidėja netikrumas dėl tikslios duomenų apimties. „Ningbo Jinding“ audituotų finansinių ataskaitų ir bendrovės duomenų, pateiktų „D&B“, duomenų skirtumai iš tikrųjų atsiranda dėl to, kad „D&B“ pateikta informacija apie pajamas yra susijusi su apskaičiuotomis 2014 m. pajamomis, o audituotose finansinėse ataskaitose pateiktos pajamos yra susijusios su faktinėmis 2014 m. pajamomis. Galiausiai trijų Malaizijos gamintojų audituotos ataskaitos, pateiktos po galutinio faktų atskleidimo, nebuvo toliau nagrinėjamos, nes, kaip nurodyta 291 konstatuojamojoje dalyje, Malaizija nebuvo laikoma tinkama tipiška šalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Todėl šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(297)

CCCME ir EFDA pakartojo savo prašymą, kad, jei Tailandas būtų naudojamas kaip tipiška šalis, keturių pagrindinių žaliavų (HS 721391, HS 721399, HS 722790 ir HS 722830) importo duomenys turėtų būti koreguojami iš bendro importo atimant importą iš Japonijos, nes jo kaina yra nepagrįstai didelė. Šiam teiginiui pritarė atrinktas eksportuojantis gamintojas „Wenzhou“. Šalys tvirtino, kad iš Japonijos į Tailandą importuojami vielos strypai yra daugiausia susiję su aukštos kokybės rūšimis, naudojamomis automobilių tvirtinimo detalėms. Jos yra daug brangesnes nei atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie daugiausia gamina standartines tvirtinimo detales, naudojami žemesnės kokybės vielos strypai. Šios šalys tvirtino, kad Tailande vykdoma intensyvi automobilių gamyba, kuriai reikia didelių kiekių tvirtinimo detalių, pagamintų iš specialios rūšies vielos strypų, o Tailande yra tik vienas tokios specialios rūšies vielos strypų vidaus tiekėjas, kurio pajėgumai yra riboti. Todėl reikia importuoti didelį kiekį specialios rūšies vielos strypų. Kadangi ASEAN regione nėra kitų specialios klasės vielos strypų gamintojų be Japonijos (išskyrus pirmiau minėtą Tailando vidaus gamintoją), importas buvo vykdomas tik iš tos šalies.

(298)

Šios šalys taip pat teigė, kad keturių pagrindinių žaliavų importo iš Japonijos į Tailandą kainos yra netipiškos, remiantis tuo, kad jų importo kainos būtų didesnės už šių medžiagų importo kainas arba vidaus rinkos kainas kitose rinkose (pvz., Turkijoje, ES, JAV ir pan.). CCCME pridūrė, kad Komisija turėjo ne analizuoti Japonijos eksporto į skirtingas rinkas kainas, o lyginti Japonijos importo kainas su importo iš kitų šalių į Tailandą kainomis. Todėl CCCME paprašė, kad Komisija remtųsi Tailando importo duomenimis, išskyrus importą iš Japonijos, arba remtųsi ASEAN importo į Tailandą duomenimis, arba naudotų šių medžiagų Tailando vidaus kainas.

(299)

Kinijos Vyriausybė palaikė teiginį, kad iš Japonijos importuoti vielos strypai yra naudojami Tailando automobilių pramonei skirtoms tvirtinimo detalėms gaminti, todėl jų kainų lygis yra neįprastai aukštas. Kadangi iš KLR į ES eksportuojama nedaug automobilių tvirtinimo detalių, normaliosios vertės nustatymui naudotas lyginamasis dydis neatspindi atitinkamų vielos strypų, naudojamų iš Kinijos į ES eksportuojamose tvirtinimo detalėse, sąnaudų.

(300)

EFDA taip pat teigė, kad HS 721391 ir HS 721399 skirtumas yra tik vielos strypo matmenys, kurie negali pateisinti didelio vidutinės importo kainos pagal HS kodą skirtumo. Ji tvirtino, kad šis kainų skirtumas labiau tikėtinas dėl to, kad pagal HS kodą 721391 importas iš Japonijos sudarė tik 9 %, o pagal HS kodą 721399–65 %. „Wenzhou“ pridūrė, kad bendrovės žaliavų, klasifikuojamų pagal HS 721391 ir HS 721399, pirkimo kaina buvo panaši.

(301)

Nė viena iš minėtų suinteresuotųjų šalių nepagrindė savo teiginių dėl to, kokią bendro importo iš Japonijos į Tailandą dalį sudarė specialios rūšies vielos strypai, naudojami automobilių sektoriuje nestandartinėms tvirtinimo detalėms gaminti, ir kaip atskirti specialios rūšies žaliavą pagal keturis HS kodus, nors nestandartinės tvirtinimo detalės taip pat buvo įtrauktos į šį tyrimą ir joms gaminti gali būti naudojama specialios rūšies žaliava. Remiantis vienos iš šalių pateiktais konfidencialiais duomenimis, automobilių sektoriaus tvirtinimo detalės 2018 m. sudarė mažiau nei 50 % visos pramoninių tvirtinimo detalių paklausos Tailande, todėl Tailande buvo tiek standartinių, tiek nestandartinių tvirtinimo detalių žaliavų paklausa. Tuo pat metu keturių pagrindinių žaliavų importas iš Japonijos į Tailandą sudarė apie 33 % viso šių medžiagų importo, o šalys savo pareiškimuose nepateikė įrodymų, kiek iš jų buvo skirta nestandartinėms tvirtinimo detalėms arba apskritai tvirtinimo detalėms (nes medžiagos buvo naudojamos ir kitiems produktams).

(302)

Kalbant apie importo iš Japonijos ir kitų trečiųjų šalių į Tailandą kainų skirtumą, pirma, į importo iš Japonijos į Tailandą kainas, kurias lygino šalys, muitai buvo įskaičiuoti, o į kainas kitose rinkose – ne. Antra, Komisija manė, kad suinteresuotųjų šalių pateiktas vidutinės Japonijos importo į Tailandą kainos palyginimas su vidutiniais kainų lygiais kitose rinkose nebuvo prasmingas, nes nebuvo lyginamos analogiškos kainos. Nors Japonijos importo į Tailandą kainos, kaip teigė šios šalys, neapėmė ne specialios rūšies vielos strypų, vidutinė kaina kitose rinkose apėmė abi puses – specialios ir ne specialios rūšies vielos strypus, todėl toks palyginimas nedavė reikšmingų rezultatų ir buvo atmestas. Todėl Komisija, siekdama atlikti palyginimą, viso importo į Tailandą kainas (įskaitant specialios ir nespecialios rūšies vielos strypų), lygino su importo arba vidaus rinkos kainomis kitose rinkose, kaip nurodė šalys. Palyginimas, pagrįstas visų rūšių vielos strypų vidutine kaina pagal atitinkamus HS kodus, parodė, kad gerokai skyrėsi tik dviejų rūšių, kurias atrinktas eksportuojantis gamintojas naudojo mažesniais kiekiais, kainos. Todėl vien kainų skirtumas nebuvo reikšmingas. Galiausiai šalys nepagrindė, kodėl vielos strypų matmenų skirtumas negalėjo turėti didelės įtakos kainoms. „Wenzhou“ pirkimo kaina buvo iškreipta, todėl į ją negalėjo būti atsižvelgta.

(303)

Atsižvelgiant į tai, kad i) šalys nepateikė daugiau pagrįstų duomenų apie tai, kiek iš Japonijos importuotų žaliavų buvo skirta nestandartinėms tvirtinimo detalėms ir kaip iš keturių HS kodų išskirti specialios rūšies žaliavas, kad ii) Tailande buvo pakankama žaliavų paklausa tiek standartinėms, tiek nestandartinėms tvirtinimo detalėms gaminti, ir kad iii) importo į Tailandą ir vidutinės vielos strypų kainos kitose rinkose kainų skirtumas nebuvo aktualus, kaip nurodyta pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad Japonijos eksportas į Tailandą nebuvo tipiškas ir todėl turėtų būti atmestas. Taigi šie šalies tvirtinimai buvo atmesti.

(304)

Be to, CCCME pakartojo, kad tam tikrų Tailando gamintojų finansiniai duomenys neturėtų būti naudojami PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Tiksliau „Topy Thailand“, „Thaisin Metals Industries Co., Ltd.“ ir „S.J. Screwthai“ negamino panašių produktų kaip Kinijos gamintojai, todėl dėl skirtingo šių gamintojų produkto pobūdžio jų sąnaudos ir finansiniai duomenys neišvengiamai buvo labai skirtingi ir nepalyginami su atrinktais Kinijos gamintojais.

(305)

EFDA taip pat teigė, kad „Topy Thailand“ negamino tiriamojo produkto, todėl neturėtų būti įtraukta į tyrimą. „Topy Thailand“ gaminamos poveržlės, kaip nurodyta grupės bendrovės Japonijoje interneto svetainėje, buvo atraminės poveržlės, kurios visiškai skyrėsi nuo šiame tyrime nagrinėjamų poveržlių. Be to, „Topy Thailand“" duomenys atrodė nepatikimi, nes „Topy“ grupės konsoliduotas pelnas, nurodytas 2020 m. metinėje ataskaitoje, atitiko Komisijos naudotą „Topy Thailand“ pelną.

(306)

CCCME teigė, kad „D&B“ ir „Orbis“ (toliau – „Orbis“) duomenų bazių (71) duomenys apskritai yra visiškai nepatikimi, o ypač atrinktų Tailando gamintojų duomenys, nes abiejose duomenų bazėse buvo neatitikimų. CCCME teigė, kad į šias duomenų bazes įtraukti duomenys yra apytikriai, ir manė, kad Komisija neturėtų remtis tokiais apytikriais duomenimis, nes Tailando privačių bendrovių finansiniai duomenys nėra vieši, todėl šiose duomenų bazėse neįmanoma nurodyti faktinių skaičių. CCCME pridūrė, kad „D&B“ arba „Orbis“ gali būti patikimos tik tais atvejais, kai finansinės ataskaitos yra paskelbtos viešai.

(307)

Kalbant apie Tailando gamintojus, teiginiai, kad jie negamino tiriamojo produkto, tyrimo metu nepasitvirtino. Kaip pažymėta 244 konstatuojamojoje dalyje, šių bendrovių gaminamų produktų asortimente buvo kelių rūšių tvirtinimo detalių, kurios priskiriamos tiriamajam produktui. Iš „Topy Thailand“ svetainės (72) taip pat matyti, kad bendrovė gamino standartines poveržles, kurios priskiriamos tiriamajam produktui, o ne tik atramines poveržles, kaip buvo teigiama. Todėl Komisija patvirtino, kad atrinktos Tailando bendrovės buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu, ir visi su tuo susiję teiginiai buvo atmesti.

(308)

Be to, dėl tvirtinimo, kad „D&B“ duomenys buvo nepatikimi, kaip nurodyta pirmiau pateiktose konstatuojamosiose dalyse, Komisija pažymi, kad konsoliduotas „Topy“ grupės pelnas yra grupės pajamų ir sąnaudų, susijusių su grupei nepriklausančiomis šalimis, rezultatas, o grupės vidaus pelnas eliminuojamas grupės lygmens ataskaitose. Atsižvelgiant į tai, panašus pelno dydis vienos grupės bendrovės ir visos grupės lygmeniu nėra neįprastas ir nepatvirtina, kad „Topy Thailand“ duomenys „D&B“ sistemoje yra nepatikimi. EFDA pateikta „Topy“ grupės metinė ataskaita nepapildo informacijos šiuo klausimu, nes joje pateikiami tik konsoliduoti grupės duomenys, todėl ji nekelia abejonių dėl Tailando bendrovės veiklos rezultatų.

(309)

„Orbis“ ir „D&B“ duomenų neatitikimai gali atsirasti dėl skirtingo į duomenų bazę įtraukto finansinio straipsnio aprašymo arba skirtingo bendrovės ir (arba) grupės ataskaitos lygio, todėl tai savaime neįrodo, kad duomenys yra nepatikimi. Be to, šie duomenys renkami iš bendrovių ir nebūtinai turi būti skelbiami viešai. Šalis taip pat neįrodė, kad „Orbis“ ir „D&B“ duomenys buvo patikimi tik tais atvejais, kai finansinės ataskaitos buvo paskelbtos viešai. Todėl šiuo klausimu pateikti argumentai buvo atmesti.

(310)

Galiausiai CCCME teigė, kad, jei Komisija naudotųsi Tailando bendrovių finansiniais duomenimis, reikėtų koreguoti pelno dydžius, kad būtų atspindėtos žaliavų sąnaudos be importo iš KLR ir kitų PPO nepriklausančių šalių. Šiuo atžvilgiu šalis neįrodė, kaip toks koregavimas būtų susijęs su šiomis konkrečiomis Tailando bendrovėmis ir kad importo iš KLR ir kitų PPO nepriklausančių šalių neįtraukimas būtų susijęs su šiomis konkrečiomis bendrovėmis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(311)

Dėl geriausių turimų faktų, naudotų darbo jėgos sąnaudoms pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, „Jiangsu“ teigė, kad valandos, kurias Komisija naudojo skaičiavimams, buvo ne laikas, kai darbuotojas įeina į gamybos patalpas arba išeina iš jų, o laikas, kai darbuotojas įeina į gamyklos patalpas arba išeina iš jų. Aštuonių valandų darbo dienos principas turėtų būti aiškinamas kaip maksimalus darbo valandų skaičius per darbo dieną, o Komisijos taikyti patikslinimai buvo nepagrįsti, todėl rezultatai buvo absurdiški. Komisija turėjo taikyti aštuonių valandų darbo dienos principą, nes jis įtvirtintas Darbo valandų (pramonėje) konvencijoje (73), kurią ratifikavo ES valstybės narės. Be to, Kinijoje laikomasi aštuonių valandų darbo dienos principo, todėl aštuonios valandos turėtų būti aiškinamos kaip maksimalus darbo valandų skaičius per darbo dieną.

(312)

Komisija manė, kad „Jiangsu“ nustatytas atvykimo į gamyklos patalpas ir išvykimo iš jų laikas buvo pagrįstas faktiniam darbo laikui apskaičiuoti, nes nebuvo jokios kitos priežasties darbuotojui būti gamyklos patalpose, išskyrus faktinį darbą, arba „Jiangsu“ nenurodė tokių kitų priežasčių. Reikėtų pažymėti, kad Komisijos apskaičiuotas vidutinis darbo valandų skaičius per dieną viršijo aštuonių darbo valandų normą, o tai pateisino aplinkybė, kad viršvalandžius fiksavo ir pati „Jiangsu“. Todėl šie šalies tvirtinimai buvo atmesti.

(313)

„Jiangsu“ taip pat teigė, kad Komisija nepateikė jokio paaiškinimo, kuo remdamasi ji nustatė valandines darbo sąnaudas, o tik pateikė nuorodą į šaltinį. Tailando apdirbamojoje pramonėje faktiškai dirbama daug daugiau nei keturiasdešimt valandų per savaitę. „Jiangsu“ nurodė, kad, remiantis Komisijos naudotu šaltiniu, maždaug 67 % Tailando apdirbamosios pramonės darbuotojų dirbo nuo keturiasdešimt iki keturiasdešimt devynių valandų per savaitę. Be to, šiuo metu Tailande galiojančiame darbo apsaugos įstatyme numatyta, kad maksimalus darbo valandų skaičius per savaitę yra keturiasdešimt aštuonios valandos, todėl tai būtų tinkamesnis pagrindas valandinėms darbo sąnaudoms nustatyti.

(314)

Siekdama apskaičiuoti vienos valandos darbo sąnaudas, Komisija skaičiavo keturiasdešimt valandų per savaitę (t. y. mėnesio darbo sąnaudos tipiškoje šalyje buvo padalytos iš keturių savaičių, tada padalytos iš keturiasdešimties valandų per savaitę), kurios yra standartinis darbo valandų skaičius per savaitę (aštuonios valandos per dieną padaugintos iš penkių darbo dienų). Tai, kad 67 % Tailando apdirbamosios pramonės darbuotojų dirba nuo keturiasdešimt iki keturiasdešimt devynių valandų per savaitę, neparodo, kiek darbuotojų dirba keturiasdešimt valandų arba daugiau nei keturiasdešimt valandų, o Tailando darbo apsaugos įstatyme yra numatytos ne faktinės, o maksimalios darbo valandos. Todėl šis šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(315)

„Ningbo Jinding“ teigė, kad Komisija neturėjo remtis „Jiangsu“ nustatytu darbo valandų skaičiumi kilogramui pagamintų tvirtinimo detalių, nes „Jiangsu“ našumas yra gerokai didesnis nei „Ningbo Jinding“ našumas dėl to, kad „Jiangsu“ gamybos procese naudojamas karštasis kalimas. Ši šalis pridūrė, kad Komisijos turimų faktų taikymas turėtų būti pagrįstas ir, visų pirma, neturėtų lemti visiškai nepagrįstų rezultatų, ypač kai turimi faktai taikomi ne dėl bendradarbiavimo stokos, kaip yra šiuo atveju. EFDA pritarė šiam teiginiui pažymėdama, kad Komisija padidino darbo sąnaudas, taigi ir dempingo skirtumus.

(316)

„Ningbo Jinding“ taip pat pakartojo savo prašymą remtis standartinėmis darbo valandomis teigdama, kad buvo pateikta įrodymų, jog bendrovė laikėsi KLR darbo teisės aktų, nustatančių aštuonių valandų darbo dieną. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad Kinijos darbo teisės aktų nebuvo paisoma arba jie nebuvo vykdomi, todėl Komisija turėtų daryti prielaidą, kad teisės aktų buvo laikomasi.

(317)

Kaip pažymėta 180 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negalėjo patikrinti faktinių bet kurių iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų darbo jėgos sąnaudų, todėl šiuo atžvilgiu rėmėsi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kaip pažymėta 260 konstatuojamojoje dalyje, informacija apie faktinių valandų, apie kurias pranešta, ir „Jiangsu“ nustatyto atvykimo/išvykimo laiko skirtumas neatitiko faktinių „Jiangsu“ darbo valandų sąnaudų. Komisija naudojosi tik atvykimo/išvykimo laiko apskaita kaip turimu faktu, kad galėtų įvertinti faktinį darbo valandų skaičių. Todėl Komisija negalėjo nustatyti darbo valandų, reikalingų skirtingiems gamybos metodams (karštajam ir šaltajam kalimui), skirtumo nė vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo atveju, o ir pati šalis nepateikė įrodymų, kaip jos turėtų būti apskaičiuotos. Remiantis turimais faktais apskaičiuotos septyniolika darbo valandų buvo panašios į standartines darbo valandas, nustatytas kai kuriuose „Ningbo Jinding“ gamybos skyriuose, be to, nebuvo įrodymų, kad viršvalandžiai nebuvo privalomi.

(318)

Be to, kaip pažymėta 183 konstatuojamojoje dalyje, tyrimo metu Komisija nustatė, kad darbuotojams mokamas atlyginimas neatspindėjo faktinio darbo laiko. Priešingai nei teigta, bendrovė nepateikė jokių įrodymų, susiejančių darbo laiką su atlyginimu, todėl negalėjo įrodyti, kad iš tikrųjų buvo laikomasi standartinio darbo laiko, o tik pateikė bendrovės pranešimus darbuotojams, kuriuose nustatytas maksimalus darbo valandų skaičius. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad faktinio darbo laiko nustatymo metodika buvo pagrįsta, o šalių tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(319)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jiangsu“ teigė, kad infliacijos koregavimas, kurį Komisija taikė elektros energijos tarifui koreguoti nuo 2018 m. lapkričio mėn., nepasitvirtino, nes nuo to laiko Tailando elektros energijos tarifas nebuvo pakeistas dėl infliacijos. „Jiangsu“ taip pat teigė, kad Komisija nenurodė priežasčių, kodėl koregavimas yra būtinas. Be to, Komisija nekoregavo vandens ir gamtinių dujų kainų dėl infliacijos ir nepateikė jokių priežasčių.

(320)

„Ningbo Jinding“ teigė, kad elektros energijos sąnaudų lyginamasis dydis buvo nustatytas remiantis paskelbta atsiskaitomojo 2018 m. lapkričio mėn. elektros energijos kaina, pakoreguota pagal taikomą infliacijos normą iki tiriamojo laikotarpio vidurio, todėl neatspindėjo faktinių Tailando elektros energijos vartotojų išlaidų tiriamuoju laikotarpiu. Šalis nurodė, kad su elektros energijos tarifais susijusiose sąlygose, išvardytose svetainėje (74), kurioje Komisija rado tiriamuoju laikotarpiu taikytą elektros energijos kainą, nurodyta, kad „už kiekvieną mėnesį išrašomos sąskaitos už elektros energiją, kurias sudaro elektros energijos bazinis mokestis pagal šiame dokumente nurodytus tarifus ir energijos koregavimo mokestis“. Todėl Komisija turėjo taikyti ne infliacijos koregavimo mokestį, o energijos koregavimo mokestį.

(321)

Komisija peržiūrėjo elektros energijos tarifų Tailande sąlygas ir patvirtino, kad elektros energijos tiekėjas Tailande iš tiesų periodiškai koreguoja energijos koregavimo mokestį (kurį sudaro kintančios kainos elementai). Todėl trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu taikomą lyginamąjį elektros energijos dydį ji pakoregavo pagal energijos koregavimo mokestį, o ne infliaciją. Kitaip nei elektros energijos lyginamasis dydis, kuris buvo grindžiamas ataskaitiniu 2018 m. lapkričio mėn., ir todėl jį reikėjo pakoreguoti tiriamuoju laikotarpiu, kaip paaiškinta pirmiau, Komisijos taikyti vandens ir gamtinių dujų lyginamieji dydžiai jau buvo susiję su tiriamuoju laikotarpiu, todėl papildomų koregavimų nebuvo atlikta.

(322)

„Ningbo Jinding“ taip pat teigė, kad Komisija taikė neteisingą įtampos dydį elektros energijos tarifams, taikomiems „Ningbo Jinding“ tiriamuoju laikotarpiu, nes faktinis bendrovės įtampos dydis yra aukštesnis nei 12 kV. Komisija peržiūrėjo ir pakoregavo lyginamąjį dydį, atsižvelgdama į „Ningbo Jinding“ įtampos dydį, kaip patvirtinta nuotoliniu būdu surinktais įrodymais, susijusį su „Ningbo Jinding“ tiriamuoju laikotarpiu taikomais elektros energijos tarifais.

(323)

„Ningbo Jinding“ teigė, kad Komisija neteisingai apskaičiavo vidaus frachtą, remdamasi žaliavų vertės procentine dalimi, nors frachtas už perkamas žaliavas paprastai nustatomas pagal pirkimo apimtį. Ši šalis pažymėjo, kad pati Komisija nuosekliai taiko praktiką transporto išlaidas paskirstyti pagal apimtį, o ne pagal medžiagos vertę. Be to, Komisija turėjo atsižvelgti į faktinį transportavimo į „Ningbo Jinding“ atstumą.

(324)

„Wenzhou“ teigė, kad pakanka užtikrinti, jog žaliavų kaina EXW sąlygomis nebūtų iškraipyta ir kad bet koks transportavimo išlaidų pridėjimas turėtų atitikti faktinį Kinijos eksportuojančių gamintojų perkamų žaliavų pristatymo terminą. Todėl prie gamintojo kainos EXW sąlygomis turėtų būti pridedamos tik faktinės transportavimo iš tiekėjų į „Wenzhou“ išlaidos. Be to, „Wenzhou“ manė, kad nėra pagrindo žaliavų transportavimo sąnaudas išreikšti nurodytų žaliavų sąnaudų procentine dalimi, o faktines transportavimo sąnaudas apskaičiuoti remiantis kiekiu, o ne verte.

(325)

„Ningbo Jinding“ taip pat teigė, kad nėra pagrindo prie žaliavos kainos pridėti importo muito, nes „Ningbo Jinding“ pirko žaliavas Kinijoje ir nemokėjo jokių importo muitų. Be to, GTA duomenys grindžiami CIF kainomis, todėl į juos jau įtrauktos papildomos išlaidos, pavyzdžiui, tarptautinio transporto, draudimo ir tvarkymo išlaidos, kurios netaikomos perkant vidaus rinkoje, todėl jos turi būti atimamos.

(326)

„Wenzhou Junhao“ taip pat pakartojo savo pastabą dėl pirmojo pranešimo, kad visos „Wenzhou Junhao“ tiriamojo produkto žaliavos buvo perkamos vidaus rinkoje. „Wenzhou Junhao“ teigė, kad į importo į Tailandą kainą (CIF), kuria Komisija rėmėsi nustatydama neiškreiptą žaliavų kainą, gali būti įskaičiuotos didesnės pristatymo išlaidos nei patiriamos žaliavas įsigyjant vidaus rinkoje.

(327)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normalioji vertė turėtų atspindėti neiškraipytą žaliavų kainą tipiškoje šalyje (šiuo atveju – Tailande), kuri yra tinkamas pakaitinis kintamasis apskaičiuojant normaliąją vertę kilmės šalyje. Todėl ji turėtų atspindėti kainą, kurią tvirtinimo detalių gamintojas Tailande mokėtų už į gamyklą pristatytas žaliavas. Jei tarptautinio transporto išlaidos ar importo muitai nebūtų pridedami, gautas lyginamasis dydis atspindėtų ne neiškreiptą kainą Tailando rinkoje, o tik vidutinę CIF kainą atitinkamas žaliavas eksportuojančiose šalyse. Tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktui.

(328)

Be to, nesant jokio transporto sąnaudų lyginamojo dydžio (pagal bendrovę, žaliavų rūšį, transporto kanalą ir pan.), Komisija naudojo eksportuojančio gamintojo transporto sąnaudų ir žaliavų sąnaudų santykį. Šis santykis taikomas žaliavos lyginamajam dydžiui, kuris vėliau dauginamas iš eksportuojančio gamintojo sunaudotos žaliavos kiekio. Tokia metodika atspindi eksportuojančio gamintojo sąnaudų struktūrą, nes išlaikomas transporto sąnaudų ir žaliavų sąnaudų santykis, kuris toliau taikomas neiškraipytam lyginamajam dydžiui.

(329)

Todėl visi šalių tvirtinimai dėl vidaus frachto ir importo muitų koregavimo, taikyto žaliavų lyginamajam dydžiui, apskaičiavimo buvo atmesti.

(330)

„Wenzhou“ teigė, kad dviejų rūšių vielos strypų, naudojamų tvirtinimo detalėms gaminti, t. y. HS 721391 ir HS 721399, nereikėtų atskirti, nes skiriasi tik jų skersmuo (didesnis arba mažesnis nei 14 mm), o jų kaina yra beveik vienoda, kaip nurodyta keliuose pateiktuose šaltiniuose. Be to, skersmuo, didesnis arba mažesnis nei 14 mm, nėra tiriamojo produkto PKN struktūroje išskiriamas rodiklis.

(331)

Kalbant apie žaliavas, klausimyne eksportuojančių gamintojų buvo prašoma nurodyti kiekvienos rūšies žaliavą, naudojamą gaminant tiriamąjį produktą, nurodant tiksliausią muitinės kodą (aštuonių arba dešimties skaitmenų). Tuomet nurodyta žaliava kuo tiksliau sugretinama su tos pačios žaliavos lyginamojo dydžio muitinės kodu tipiškoje šalyje. Nurodant naudojamas žaliavas, šių žaliavų kaina arba PKN struktūra nėra svarbi, nes nei viena iš jų nėra naudojama tos pačios žaliavos lyginamojo dydžio muitinės kodui tipiškoje šalyje nustatyti. Atliekant šį tyrimą „Wenzhou“ nurodė abiejų rūšių naudojamas žaliavas. Remiantis tuo, abiejų rūšių „Wenzhou“ naudojamos žaliavos buvo lyginamos su tos pačia žaliava Tailande. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(332)

„Wenzhou“ taip pat teigė, kad normaliosios vertės apskaičiavimui naudotos PBA išlaidos buvo nustatytos remiantis penkiomis Tailando bendrovėmis, nepateikiant atskirų bendrovių PBA išlaidų suskirstymo. Be to, tiesioginės pardavimo išlaidos, pavyzdžiui, transporto išlaidos, nebuvo išskaičiuotos iš PBA išlaidų. Todėl Komisijos teiginys galutiniame faktų atskleidime, kad ji normaliąją vertę pagal produkto rūšį apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, yra netikslus. Kadangi pardavimas eksportui buvo nustatytas remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis be transporto išlaidų, tokios išlaidos taip pat turėtų būti atimtos iš normaliosios vertės pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(333)

Kaip nurodyta 276 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, įskaitant pagrįstą PBA išlaidų sumą. Nėra informacijos, rodančios, kad į Komisijos naudotas Tailando bendrovių PBA išlaidas buvo įtrauktos pristatymo pirkėjams transporto išlaidos. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(334)

EIFI manė, kad „Jiangsu“ nustatytas dempingo skirtumas buvo pagrįstas prieštaringa informacija. Remiantis „D&B“, „Jiangsu“ turėjo tik 15 darbuotojų, o tai atitinka įprastai prekybos bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių ir neatitinka „Jiangsu“ gaminamų tvirtinimo detalių kiekio. Be to, vidutinė „Jiangsu“ tvirtinimo detalių eksporto kaina tiriamuoju laikotarpiu yra mažesnė už bendrą vidutinę eksporto iš KLR kainą tuo pačiu laikotarpiu. Kadangi bendrovė teigė daugiausia gaminanti tvirtinimo detales pagal karštojo kalimo gamybos procesus, dėl kurių gamybos sąnaudos yra didesnės nei tvirtinimo detalių, gaminamų pagal kitus gamybos procesus, jų pardavimo kaina turėtų būti vidutiniškai didesnė nei vidutinė eksporto iš Kinijos kaina. Be to, „Jiangsu“ yra susijusi su dviem kitomis KLR bendrovėmis, gaminančiomis tvirtinimo detales, apie kurias klausimyno atsakymuose nepranešta, todėl būtų didelė rizika, kad šios bendrovės, pasinaudodamos mažesnėmis muito normomis, eksportuos per „Jiangsu“.

(335)

Kaip pažymėta 92 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atliko nuotolines kryžmines patikras ir patvirtino „Jiangsu“ pateiktus duomenis, įskaitant darbuotojų skaičių ir eksporto kainą. Tai, kad vidutinė „Jiangsu“ eksporto kaina gali būti mažesnė už vidutinę viso eksporto iš KLR kainą, gali būti susiję su nukrypimu nuo vidurkio, atsižvelgiant į KLR eksportuojančių gamintojų skaičių ir iš KLR importuojamų tiriamojo produkto rūšių, kurios įtraukiamos apskaičiuojant vidutinę viso eksporto iš KLR kainą, skaičių. Atlikus tyrimą taip pat nenustatyta jokių susijusių bendrovių, gaminančių nagrinėjamąjį produktą Kinijoje. Todėl šie EIFI tvirtinimai buvo atmesti.

(336)

EFDA teigė, kad norma neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams būtų per didelė ir taip būtų pažeista pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalis. Taip yra todėl, kad Komisija naudojo turimus faktus apie darbo jėgos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, todėl apskaičiuodama vidutinį atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą neturėjo atsižvelgti į 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus. EFDA pasiūlė naudoti „Jiangsu“ dempingo skirtumą siekiant nustatyti dempingo skirtumą, taikomą neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, nes tai būtų buvusi vienintelė bendrovė, kurios atžvilgiu nebuvo naudojami turimi faktai.

(337)

Komisija manė, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalis taikoma tik tada, kai skirtumas yra visiškai nustatytas 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis. Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta 260 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija iš dalies rėmėsi turimais faktais dėl visų trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, įskaitant „Jiangsu“, suvartojamo darbo. Taigi, užuot neatsižvelgusi į visus bendradarbiaujantiems eksportuotojams nustatytus skirtumus, Komisija nusprendė, kad nustatant dempingo skirtumą neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tikslinga remtis visais šiais skirtumais. Todėl šios šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(338)

EFDA pakartojo savo teiginį, kad eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis turėtų būti laikomas aukštu, atsižvelgiant į fragmentišką tvirtinimo detalių pramonės, kurią daugiausia sudaro MVĮ, eksportuojančios per prekybininkus, pobūdį, logistikos sunkumus COVID-19 pandemijos metu, KLR eksportuojančių gamintojų ir skundo pateikėjo verslo santykius, eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis viršijo 50 %, t. y. buvo dvigubai aukštesnis nei Sąjungos gamintojų bendradarbiavimo lygis per ankstesnį tyrimą dėl tvirtinimo detalių, kurie vis tiek „sudarė didžiąją Sąjungos pramonės dalį“ (75), Komisijos požiūrį šioje byloje, susijusį su nepakankamu Sąjungos gamintojų bendradarbiavimu, ir, galiausiai, bendrą Komisijos požiūrį į Sąjungos MVĮ, ypač į MVĮ skirtus supaprastintus klausimynus.

(339)

Kaip paaiškinta 179 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis nustatomas remiantis Kinijos eksportuojančių gamintojų atsakymais į atrankos formą. Prašoma pateikti tik pagrindinę informaciją apie bendrovę, pavyzdžiui, kontaktinę informaciją, pasaulinę apyvartą ir gamybos apimtį, taip pat susijusias bendroves. Ši informacija turėtų būti lengvai ir paprastai prieinama visoms bendrovėms, įskaitant MVĮ. Nė vienas iš eksportuojančių gamintojų nepranešė, kad prašomą informaciją pateikti būtų sunku dėl logistinių sunkumų, o EFDA šio teiginio taip pat nepagrindė. EFDA taip pat nepaaiškino, kaip tariami eksportuojančių gamintojų ir skundo pateikėjo verslo ryšiai turėjo turėti įtakos nustatant bendradarbiavimo lygį. Be to, Sąjungos pramonės bendradarbiavimo lygis ankstesniame antidempingo tyrime buvo laikomas neaktualiu atliekant dabartinį tyrimą. Teiginys, kad nebendradarbiaujantiems Sąjungos gamintojams būtų taikomos kitokios sąlygos nei nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, jau išnagrinėtas 46 konstatuojamojoje dalyje, be to, jis nebuvo laikomas elementu, turinčiu įtakos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygiui. Bet kuriuo atveju „didžiosios Sąjungos pramonės dalies“ sąvoka nėra svarbi vertinant eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, nes abi sąvokos susijusios su visiškai skirtingomis situacijomis. Didžioji Sąjungos pramonės dalis susijusi su inicijavimo metu buvusia padėtimi, o dempingo skirtumu visos šalies mastu siekiama išvengti, kad už nebendradarbiavimą būtų nepagrįstai atlyginama. Argumentas, kad Sąjungos MVĮ, kitaip nei eksportuojantiems gamintojams, būtų naudingi supaprastinti klausimynai, atrankos etape yra neaktualus. Todėl šalies tvirtinimai buvo atmesti.

(340)

EFDA taip pat teigė, remdamasi PPO sprendimų praktika (76), kad net jei Komisija padarytų išvadą, jog bendradarbiavimo lygis buvo žemas, ji negali laikytis baudžiamojo požiūrio. Šiuo atžvilgiu EFDA teigė, kad muito dydis „visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams“ buvo nustatytas remiantis netipiška eksporto apimtimi, pagrįsta tik vienos rūšies produktu.

(341)

Komisija, taikydama turimus faktus pagal 18 straipsnį, turi plačią diskreciją, jei taikomas metodas yra pagrįstas. Be to, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalį, taikant turimus faktus, tyrimo rezultatai šaliai gali būti mažiau palankūs nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi, siekiant išvengti nepagrįsto atlygio už nebendradarbiavimą. Šiuo atveju Komisija, apskaičiuodama muitą visos šalies mastu, turėjo remtis byloje turimais faktais. Metodika buvo pagrįsta, nes ji buvo paremta faktine patikrinta atrinktų eksportuojančių gamintojų informacija, o skaičiavimai buvo grindžiami pasirinktos rūšies produktu, kuris buvo tipiškiausias pagal to eksportuojančio gamintojo eksporto apimtį. Teiginio, kad šios konkrečios rūšies produkto nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai neeksportavo, EFDA nepagrindė ir negalėjo patikrinti. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(342)

EIFI teigė, kad kai kurie eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo suteiktas bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo statusas, neturėtų būti tokiais laikomi, nes jie yra ne gamintojai, o nagrinėjamojo produkto prekybininkai. Kai kurių eksportuojančių gamintojų atrankos formoje nurodyti pavadinimai neatitiko pavadinimų, nurodytų registruojant tą bendrovę PVM mokėtoju, o kai kurių kitų eksporto į Sąjungą kaina buvo nepagrįstai maža. Savo teiginiui pagrįsti EIFI pateikė viešai prieinamais šaltiniais pagrįstą informaciją.

(343)

Komisija pažymi, kad EIFI informacija buvo pateikta labai vėlai procedūros metu, nors tas pats bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašas 2021 m. sausio 6 d. buvo įtrauktas į visoms suinteresuotosioms šalims atvirą bylos medžiagą (77), todėl jos nebebuvo galima patikrinti. Todėl Komisija negalėjo nustatyti, ar EIFI nurodytos priežastys išbraukti tam tikras bendroves iš eksportuojančių gamintojų sąrašo buvo pagrįstos, tad šie teiginiai turėjo būti atmesti.

(344)

KLR prekybos bendrovė „Changshu 5. Rich Trading Co., Ltd.“ (toliau – „Changshu Rich“) teigė, kad ji turėtų būti įtraukta į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašą kartu su jos susijusiu Kinijos gamintoju, nes bendradarbiavo atliekant tyrimą. Komisija pažymi, kad nė viena iš šių šalių per nustatytą terminą neužpildė atrankos formos. „Changshu Rich“ pateikė tik nesusijusiems Sąjungos importuotojams skirtą atsakymą į atrankos formą, kuris nebuvo skirtas KLR esančioms šalims ir buvo pateiktas tik pasibaigus nustatytam terminui. Todėl prašymas įtraukti į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašą buvo atmestas. Kitas eksportuojantis gamintojas, kurį „Changshu Rich“ įvardijo kaip savo „partnerį“, per nustatytą terminą pateikė atrankos formą, todėl buvo įtrauktas į sąrašą.

(345)

Dar vienas eksportuojantis gamintojas „Bulten Fasteners (China) Co., Ltd.“ (toliau – „Bulten Fasteners“) taip pat prašė įtraukti jį į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašą, teigdamas, kad jis bendradarbiavo atliekant tyrimą, nes per nustatytą terminą pateikė informaciją apie KLR eksportuojantiems gamintojams skirtas žaliavas, kaip buvo prašoma pranešime apie inicijavimą. Jis teigė, kad reikalavimai, pagal kuriuos jis gali būti laikomas bendradarbiaujančia šalimi, buvo neaiškūs, o pateikdamas informaciją apie žaliavas jis patvirtino savo ketinimą bendradarbiauti ir elgėsi sąžiningai.

(346)

Komisija pažymėjo, kad „Bulten Fasteners“ nepateikė atsakymo į atrankos formą, kaip buvo prašoma pranešime apie inicijavimą, kuriame taip pat buvo pateiktas sutikimas būti viena iš bendrovių, kurios bus atrinktos ir tiriamos. Kaip vienas iš skunde minimų eksportuojančių gamintojų, jis taip pat gavo konkrečius Komisijos nurodymus inicijavimo metu dvišaliu pranešimu, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad atrankai reikalingos informacijos pateikimas bus sąlyga, kad jis būtų laikomas bendradarbiaujančia šalimi. Bendrovė taip pat nepateikė jokių pastabų dėl 345 konstatuojamojoje dalyje nurodyto bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašo, kuris buvo byloje nuo pat tyrimo pradžios, kai Komisija atrinko eksportuojančius gamintojus. Todėl „Bulten Fasteners“ paprašė, kad ją išklausytų bylas nagrinėjantis pareigūnas. 2021 m. gruodžio 7 d. įvyko klausymas, per kurį bylas nagrinėjantis pareigūnas padarė išvadą, kad vykdant procedūrą nebuvo pažeistos „Bulten Fasteners“ procesinės teisės, nes Komisija pateikė informaciją, į kurią bendrovė nereagavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, kitaip nei eksportuojantys gamintojai, laiku pateikę atrankos formą ir aiškiai sutikę bendradarbiauti atliekant tyrimą, „Bulten Fasteners“ negali būti laikoma bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju, todėl šios šalies prašymas buvo atmestas.

(347)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija pastebėjo, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąraše buvo padaryta keletas rašybos klaidų, kurios buvo ištaisytos. Šie pataisymai buvo pagrįsti atitinkamų šalių atrankos formoje pateikta informacija. Todėl „Shanghai Foreign Trade (Pudong) Co., Ltd.“, kuri pateikė atrankos informaciją apie savo susijusius gamintojus „Shanghai Rongdun Industry Co., Ltd.“ ir „Shanghai Chunri New Energy Technology Co., Ltd.“, buvo išbraukta iš sąrašo ir į jį įtraukti jos susiję gamintojai. Analogiškai iš sąrašo buvo išbraukta „BSC Corporation“, kuri eksportavo susijusios bendrovės „Liaocheng BSC Metal“ pagamintą produktą, ir vietoje jos buvo įtrauktas susijęs gamintojas.

(348)

Po galutinio faktų atskleidimo 154 ir 155 konstatuojamosiose dalyse minėtas polinių sraigtų naudotojas tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į jo teiginį, jog jo pagrindinis konkurentas Indijoje gamina polinius sraigtus ir parduoda juos Sąjungoje panašia kaina kaip iš Kinijos importuojamų sraigtų. Naudotojas teigė, kad tai rodo, jog importo iš Kinijos kainos nėra dempingo kainos. Naudotojas taip pat teigė, kad Komisija turėjo palyginti Indijos polinių sraigtų importo kainas su normaliąja verte. Tačiau, kadangi Komisija to nepadarė, ji negali daryti išvados, kad iš Kinijos importuojami poliniai sraigtai buvo importuojami dempingo kaina.

(349)

Komisija pirmiausia nurodo, kad toks teiginys nebuvo pateiktas iki galutinio faktų atskleidimo. Vien tik nepagrįstas teiginys, kad Indijos gamintojų polinių sraigtų kainų lygis buvo toks pat kaip Kinijos perpardavimo kainos Sąjungos rinkoje, savaime nereiškia, kad eksporto iš Kinijos kainos nėra dempingo kainos. Antra, 3 skirsnyje nustatyti dempingo skirtumai yra pagrįsti viso nagrinėjamojo produkto eksporto kainomis, o atskiri dempingo skirtumai skirtingoms produkto rūšims nebuvo nustatyti. Kaip išsamiai išdėstyta 3 skirsnyje, dideli dempingo skirtumai buvo nustatyti lyginant Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainas su normaliąja verte, remiantis tipiškos šalies duomenimis. Šis naudotojas nepateikė jokių pastabų dėl paties dempingo skirtumų apskaičiavimo ir neginčijo nė vieno skaičiavimams naudoto elemento. Trečia, primenama, kad šis tyrimas atliekamas tik dėl nagrinėjamojo produkto eksporto iš Kinijos, todėl Komisija nebuvo įpareigota ar net neturėjo teisės tirti įtariamo dempingo dėl importo iš Indijos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(350)

Kaip nurodyta 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse, 2020 m. gruodžio 31 d. baigėsi Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamasis laikotarpis ir nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinei Karalystei Sąjungos teisė nebetaikoma. Atsižvelgdama į tai, kad atsakymų į klausimyną ir kitos informacijos pateikimo terminas baigėsi pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti informaciją ES 27 pagrindu. Todėl išvados dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų buvo vertinamos remiantis ES 27 duomenimis.

(351)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino daugiau kaip 70 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(352)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 1 060 569 tonos. Šį skaičių Komisija nustatė remdamasi skundo pateikėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, galutinai buvo atrinkti šeši Sąjungos gamintojai. Jie pagamino 9,5 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(353)

Sąjungos suvartojimą Komisija apskaičiavo prie visos importo apimties, nustatytos pagal Eurostato duomenis, (žr. 3 ir 12 lenteles) pridėdama Sąjungos pramonės visą apskaičiuotą pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį (žr. 6 lentelę).

(354)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(355)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo. Sąjungos suvartojimas iš viso sumažėjo 18 % – nuo 2 134 778 tonų 2017 m. iki 1 748 012 tonų tiriamuoju laikotarpiu.

(356)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi ir bendru Sąjungos suvartojimu.

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(357)

2017–2019 m. importo iš Kinijos apimtis padidėjo 54 %, o nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio išliko palyginti stabili. Iš viso importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 55 %.

(358)

Atsižvelgiant į mažėjantį Sąjungos suvartojimą, importo iš Kinijos rinkos dalis nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio nuolat didėjo (nuo 6 % iki 12 %).

(359)

Po galutinio faktų atskleidimo EIFI nurodė, kad, remiantis jo turimais statistiniais duomenimis, importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis turėtų būti didesnės. EIFI turėjo statistinių duomenų, į kuriuos buvo įtrauktas į tyrimo aprėptį nepatekusių produktų importas, ir, remdamasis žiniomis apie rinką, apskaičiavo bendrą importo apimtį. Tačiau statistiniai duomenys, kuriuos Komisija naudojo nustatydama 3 lentelėje nurodytą importo apimtį, buvo pagrįsti faktines nagrinėjamojo produkto importo apimtimi, užregistruota TARIC kodo, kuris taikomas tik nagrinėjamajam produktui, lygmeniu. Todėl 3 lentelėje nurodyta apimtis atspindi faktinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(360)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA ir CCCME paprašė paaiškinti, kokie duomenys buvo naudojami nustatant importo į Sąjungą apimtį. Po to, kai toks paaiškinimas buvo pateiktas, šios šalys paprašė, kad taip pat būtų atskleisti tikslūs duomenys pagal TARIC kodą. Dėl konfidencialumo priežasčių šie duomenys negali būti atskleisti, todėl šis prašymas buvo atmestas.

(361)

Komisija nustatė vidutines importo kainas remdamasi Eurostato duomenimis, padalijusi bendrą importo iš Kinijos vertę iš bendros importo apimties.

(362)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(363)

Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos 2017–2018 m. padidėjo 11 %, 2019 m. sumažėjo 1 %, o per tiriamąjį laikotarpį sumenko dar 3 %. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos padidėjo 7 %. Tačiau šis padidėjimas toli gražu nepadengė žaliavų kainų padidėjimo, kuris per tą patį laikotarpį siekė 30 %. Be to, importo kainos nuolat buvo mažesnės už Sąjungos pardavimo kainas, kaip nurodyta 8 lentelėje.

(364)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(365)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 28–46 %.

(366)

EFDA ir CCCME teigė, kad standartinės tvirtinimo detalės negali būti keičiamos nestandartinėmis ir kad jos tarpusavyje nekonkuruoja. Šalys pabrėžė, kad nestandartinės tvirtinimo detalės paprastai yra brangesnės už standartines. Kinijos eksportuojantys gamintojai daugiausia eksportuoja standartines tvirtinimo detales, o Sąjungos pramonė daugiausia gamina ir parduoda nestandartines tvirtinimo detales. Todėl bet koks kainų palyginimas turėtų būti grindžiamas kruopščiu standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių atskyrimu. Analogiškai CCCME pabrėžė, kad trys pagrindinės šiame tyrime nagrinėjamos produktų rūšys, t. y. sraigtai, varžtai ir poveržlės, skiriasi viena nuo kitos, todėl lyginant kainas į tai turėtų būti tinkamai atsižvelgta.

(367)

Panašiai Europos „pasidaryk pats“ mažmeninės prekybos asociacija (EDRA) teigė, kad lyginant Sąjungos pardavimo kainą Sąjungos rinkoje ir importo iš Kinijos kainą reikėtų atsižvelgti į standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių skirtumus. Vienas iš importuotojų teigė, kad Sąjungos pramonės gamintojų vidaus produktų kodais standartinės tvirtinimo detalės neatskiriamos nuo nestandartinių, todėl Sąjungos pramonės ir importo iš Kinijos pardavimo kainų palyginimas būtų netinkamas.

(368)

EFDA teigė, kad tvirtinimo detalės, net jei jos gaminamos pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus, gali atitikti ir konkrečius papildomus klientų reikalavimus, t. y. reikalavimus, kurie skiriasi nuo nustatytų standarte, į kuriuos tokiame standarte neatsižvelgiama arba kurie yra griežtesni nei nustatyta standarte. Šios tvirtinimo detalės turėtų būti laikomos nestandartinėmis tvirtinimo detalėmis. CCCME taip pat teigė, kad nestandartinėmis tvirtinimo detalėmis turėtų būti laikomos ne tik tvirtinimo detalės, pagamintos pagal užsakovo brėžinius, bet ir tos, kurios gaminamos atsižvelgiant į kitus užsakovo reikalavimus, net jei tokios tvirtinimo detalės visiškai atitinka tarptautinius produktų standartus.

(369)

EFDA taip pat atkreipė dėmesį į „produktų standartų“ ir „tikrinimo standartų“, taip pat „pagrindinių“ produktų standartų ir „specialiųjų“ produktų standartų skirtumą. Ji teigė, kad nors tvirtinimo detalės, atitinkančios pagrindinius produktų standartus, gali būti laikomos standartinėmis tvirtinimo detalėmis, tvirtinimo detalės, atitinkančios tikrinimo standartus ir specialiuosius produktų standartus, šiame tyrime turėtų būti laikomos nestandartinėmis tvirtinimo detalėmis, nes šie reikalavimai atlieka tą patį vaidmenį kaip ir konkretaus kliento reikalavimai.

(370)

Be to, EFDA ir CCCME pabrėžė, kad Sąjungos pramonės gaminamos tvirtinimo detalės dažnai gaminamos naudojant standartinius gamybos įrenginius, nors jų reikalavimai viršija tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Šios tvirtinimo detalės turėtų būti laikomos nestandartinėmis tvirtinimo detalėmis.

(371)

Galiausiai EFDA ir CCCME nurodė konkrečius sertifikavimo reikalavimus tam tikrose pramonės šakose (daugiausia automobilių pramonėje). Tai yra tvirtinimo detalių tiekėjams taikomi atitikties reikalavimai, kurie apima, pavyzdžiui, pareigą dokumentais įforminti tvirtinimo detalių gamybos procesą, registruoti tam tikrus duomenis ir atlikti kokybės kontrolės veiksmus (78). EFDA teigė, kad būtinos investicijos į tiekėjų gamybos procesą, kad būtų laikomasi tokių reikalavimų, atsispindi didesnėse sąnaudose ir kainose, todėl tokiomis sąlygomis pagamintos tvirtinimo detalės turėtų būti laikomos nestandartinėmis tvirtinimo detalėmis. CCCME teigė, kad visos automobilių pramonėje naudojamos tvirtinimo detalės turėtų būti laikomos nestandartinėmis tvirtinimo detalėmis.

(372)

Komisija pažymėjo, kad standartinės tvirtinimo detalės yra išsamiai aprašytos pramonės standartuose, pavyzdžiui, „Deutsches Institut für Normung“ (DIN), Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ar Europos standartizacijos komiteto (CEN) parengtose ir tvarkomose Europos normose (EN). Kita vertus, nestandartinės tvirtinimo detalės yra tokios, kurios skiriasi nuo pramonėje pripažintų standartų ir dažnai atitinka konkretaus naudotojo projektą ir (arba) reikalavimus. Todėl kliento brėžiniai, kuriais nukrypstama nuo pripažinto tarptautinio standarto, daro tvirtinimo detalę specialia arba nestandartine. Taip pat tvirtinimo detalės, kurios gaminamos standartinėmis gamybos linijomis, buvo laikomos specialiomis tvirtinimo detalėmis, kai jos nevisiškai atitinka konkretų tarptautiniu mastu pripažintą pramonės standartą.

(373)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė iš esmės neginčijo visų teiginių dėl to, kokių rūšių tvirtinimo detalės turėtų būti laikomos nestandartinėmis tvirtinimo detalėmis, išskyrus 374 ir 375 konstatuojamosiose dalyse minėtas tvirtinimo detales, ir tai atitiko supratimą, kad kai tik standartinė tvirtinimo detalė tiksliai neatitinka pramonės produkto standarto, ji turėtų būti laikoma nestandartine ir (arba) specialia tvirtinimo detale.

(374)

Dėl 369 konstatuojamojoje dalyje nurodytų specialių produkto ir tikrinimo standartų Komisija laikėsi nuomonės, kad tiksliai pagal tarptautiniu mastu pripažinto standarto technines specifikacijas pagaminta tvirtinimo detalė turėtų būti laikoma standartine tvirtinimo detale, todėl tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(375)

371 konstatuojamojoje dalyje minimi sertifikavimo reikalavimai yra konkrečių klientų atitikties reikalavimai, kurie gali neturėti tiesioginio poveikio pačios tvirtinimo detalės techniniams reikalavimams, nustatytiems tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose. Taigi atitikties reikalavimai, jeigu jie neturi įtakos fizinėms ir techninėms tvirtinimo detalės savybėms arba nėra konkretaus kliento brėžinys, o daugiausia susiję su tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, gamybos proceso dokumentacijos reikalavimai arba kokybės patikrų registravimas, nebuvo laikomi standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių atskyrimo kriterijumi, todėl su tuo susiję tvirtinimai buvo atmesti.

(376)

CCCME taip pat teigė, kad tvirtinimo detalės galutiniams naudotojams parduodamos beveik išimtinai per platintojus ir kad į tai turėtų būti tinkamai atsižvelgta lyginant kainas, kurios turėtų būti nustatomos platintojų prekybos lygiu. Kaip minėta 278 konstatuojamojoje dalyje, visas pardavimas eksportui buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, todėl lyginant buvo atsižvelgta į sumokėtas arba mokėtinas kainas, o ne į apskaičiuotas eksporto kainas. Be to, Sąjungos pramonė didžiąją dalį savo produkcijos pardavė per platintojus, todėl importo kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje buvo lyginamos tuo pačiu prekybos lygiu. Todėl atliekant šį tyrimą šis argumentas nebuvo svarbus.

(377)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA, CCCME ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje teigė, kad apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumus reikėjo atlikti koregavimus dėl kokybės kontrolės ir dokumentų tvarkymo sąnaudų. EFDA ir CCCME teigė, kad Sąjungos pramonei buvo taikomi specialūs sertifikavimo reikalavimai, nurodyti 371 konstatuojamojoje dalyje, o Kinijos eksportuojantiems gamintojams tokie reikalavimai paprastai nebuvo taikomi. EFDA ir CCCME nurodė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, kad žalos vertinimas turi būti grindžiamas objektyviu tyrimu ir patvirtinančiais įrodymais (įskaitant poveikio kainoms tyrimą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį) ir PPO antidempingo susitarimo 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodomas kainų palyginamumas. Kadangi sertifikavimo reikalavimai daro didelį poveikį sąnaudoms ir kainoms, EFDA, CCCME ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė teigė, kad apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą reikėtų atlikti atitinkamą koregavimą.

(378)

Šios šalys rėmėsi viešai skelbiama informacija ir vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, iš kurios matyti, kad bent vienam iš atrinktų Sąjungos gamintojų buvo taikomas PPAP sertifikavimo reikalavimas, todėl dalį savo produkcijos jis neteisingai deklaravo kaip standartines tvirtinimo detales.

(379)

Dėl tvirtinimų, susijusių su vieno iš tariamai atrinktų Sąjungos gamintojų viešai skelbiama informacija, Komisija pažymėjo, kad visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams buvo taikomas konfidencialumas, todėl bet kokios pastabos dėl tokios informacijos yra nepagrįstos. Tačiau Komisija patvirtino, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta jokių esminių gamybos procesų pagal sertifikavimo reikalavimus ir kitų gamybos procesų sąnaudų skirtumų. Todėl net jei toks koregavimas būtų pagrįstas ir pateisinamas, jo poveikis priverstinio kainų mažinimo skirtumui būtų nereikšmingas, todėl Komisijos išvados dėl didelio priverstinio kainų mažinimo liktų galioti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(380)

Dėl tvirtinimo, kad vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų nestandartines tvirtinimo detales neteisingai deklaravo kaip standartines tvirtinimo detales, primenama, kad, kaip nurodyta 375 konstatuojamojoje dalyje, vien sertifikavimo reikalavimai nelemia, ar tvirtinimo detalė laikytina nestandartine. Taigi toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad atitikties reikalavimai, jeigu jie neturi įtakos fizinėms ir techninėms tvirtinimo detalės savybėms arba nėra konkretaus kliento brėžinys, o daugiausia susiję su tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, gamybos proceso dokumentacijos reikalavimai arba kokybės patikrų registravimas, nebuvo laikomi standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių atskyrimo kriterijumi. Komisija patikrino, ar visi atrinkti Sąjungos gamintojai teisingai nurodė produktų rūšis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(381)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA ir CCCME teigė, kad Sąjungos pramonė dažniausia parduoda per susijusius platintojus galutiniams naudotojams. Kadangi eksportuojantys Kinijos gamintojai parduoda tiesiogiai nesusijusiems Sąjungos platintojams, turėjo būti atlikti atitinkami koregavimai dėl prekybos lygio skirtumų. Šis teiginys nebuvo pagrįstas jokia į bylą įtraukta informacija ir nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Atliekant tyrimą EFDA ir CCCME paprašė papildomos informacijos apie atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo platintojams dalį, kurią pateikė Komisija ir kuri patvirtino 376 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas. Komisija taip pat paaiškina, kad atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas, į kurį atsižvelgta apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, buvo vykdomas nesusijusiems Sąjungos pirkėjams. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(382)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(383)

Kaip nurodyta 26–49 konstatuojamosiose dalyse, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(384)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo pateiktais duomenimis, kuriuos lygino su atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Makroekonominiai duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais.

(385)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA teigė, kad Komisija neatskleidė Sąjungos gamintojų, kurie pateikė į makroekonominius rodiklius įtrauktus duomenis, gamybos ir pardavimo apimties. Atliekant tyrimą Komisija, gavusi prašymą, paaiškino, kad šie duomenys buvo pateikti atskirų bendrovių lygmeniu, todėl jie buvo konfidencialūs. EFDA taip pat teigė, kad Komisija atsisakė pateikti informaciją, kaip duomenys buvo ekstrapoliuoti, nors tai būtų labai svarbus aspektas, atsižvelgiant į tai, kad makroekonominius duomenis pateikė tik nedidelė visų Sąjungos gamintojų dalis.

(386)

Komisijos naudoti šaltiniai ir metodika, kurią ji taikė nustatydama makroekonominius duomenis, nurodyti 384 konstatuojamojoje dalyje. Makroekonominiai duomenys buvo surinkti iš atskirų Sąjungos gamintojų ir pateikti Komisijai per skundo pateikėją. Bendrą makroekonominių duomenų sumą skundo pateikėjas apskaičiavo ekstrapoliuodamas duomenis pagal šių gamintojų dalį bendroje Sąjungos gamyboje. Skundo pateikėjas bendrą Sąjungos gamybą grindė „Prodcom“ turima informacija. Pateikti duomenys buvo pakoreguoti atlikus jų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktų duomenų patikrinimą. Atliekant koregavimus atsižvelgta tik į kai kuriuos duomenų neatitikimus, tačiau skundo pateikėjo pateikti duomenys iš esmės nebuvo keičiami.

(387)

EFDA taip pat kritikavo tai, kad Komisija nepakankamai patikrino duomenis ir kad nekonfidencialios makroekonominių duomenų santraukos buvo pateiktos tik likus vienai dienai iki galutinio faktų atskleidimo. Kaip nurodyta 384 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikrino, ar pateikti duomenys atitinka informaciją, gautą iš atrinktų Sąjungos gamintojų, ir atlikdama išsamų EIFI atsakymo į makroekonominių rodiklių klausimyną trūkumų šalinimo procesą. Su EIFI pateiktų klausimų pobūdžiu šalys galėjo susipažinti atviroje byloje. Komisija buvo patenkinta duomenų tikslumu, todėl manė, kad jie yra tinkamas pagrindas makroekonominiams rodikliams nustatyti. Todėl tvirtinimas dėl nepakankamo patikrinimo buvo atmestas. Nekonfidenciali Sąjungos gamintojų individualiai pateiktos informacijos santrauka buvo atskleista pakankamai anksti, kad būtų galima pateikti pastabas. Be to, EFDA ir CCCME buvo išimties tvarka pratęstas terminas pastaboms pateikti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(388)

Mikroekonominius žalos rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(389)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(390)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(391)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(392)

Kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad atrinktus eksportuojančius gamintojus daugiausia sudarė bendrovės, gaminančios varžtus (o ne sraigtus), todėl jie nėra tipiški Kinijos pramonės ir viso eksporto atstovai. Todėl turėtų būti atskirai atliekama sraigtų ir varžtų žalos analizė.

(393)

Be to, kaip nurodyta 115 ir 156 konstatuojamosiose dalyse, vienas eksportuojantis statybinės medienos sraigtų gamintojas ir vienas eksportuojantis konfirmatų gamintojas teigė, kad šios produktų rūšys nebuvo įtrauktos į šio tyrimo aprėptį. Be to, šios suinteresuotosios šalys teigė, kad šių produktų rūšių žalos analizė turėtų būti atliekama atskirai.

(394)

Kaip minėta 162 konstatuojamojoje dalyje, CCCME paprašė, kad būtų atskirai renkami ir vertinami standartinių tvirtinimo detalių ir nestandartinių tvirtinimo detalių makroekonominiai žalos rodikliai, nes Sąjungos pramonė daugiausia gamina ir parduoda nestandartines tvirtinimo detales, o eksportuojantys Kinijos gamintojai daugiausia gamina ir eksportuoja standartines tvirtinimo detales.

(395)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje teigė, kad suinteresuotosios šalys neturėjo galimybių patikrinti apibendrintų Sąjungos pramonės duomenų, naudotų nustatant makroekonominius rodiklius, nes atrinktiems Sąjungos gamintojams buvo taikomas konfidencialumas.

(396)

Kaip nurodyta 16–20 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad prašymas taikyti konfidencialumą buvo tinkamai pagrįstas ir tinkamai motyvuotas. Todėl visi prieštaravimai dėl tokio konfidencialumo buvo atmesti. Todėl Komisija taip pat negali atskleisti informacijos pagal bendrovių, kurios prisidėjo prie makroekonominių žalos rodiklių, pavadinimus. Metodika paaiškinta 384 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje tvirtinimas buvo atmestas.

(397)

Pastabos dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų tipiškumo jau aptartos 70 konstatuojamojoje dalyje. Analogiškai suinteresuotųjų šalių pastabos ir teiginiai dėl tyrimo produkto apibrėžtosios srities jau išnagrinėti 113–166 konstatuojamosiose dalyse.

(398)

Dėl tvirtinimų, kad žalos analizė turėtų būti atliekama atskirai pagal produktų rūšis, Komisija primena, kad 110 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog atliekant šį tyrimą visos produkto rūšys laikomos vienu produktu, nes turi tas pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tą pačią galutinę paskirtį. Todėl dempingas, žala ir priežastinis ryšys buvo nustatomi atsižvelgiant į produktą kaip visumą. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pateisintų atskirą kiekvienos produkto rūšies analizę. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(399)

CCCME ir EFDA teigė, kad atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie yra MVĮ, mikroekonominių žalos rodiklių svertinės vertės nustatymas prieštarautų pagrindiniam reglamentui ir PPO nuostatoms, todėl neturėtų būti taikomas. Jos teigė, kad tokia metodika dirbtinai padidintų MVĮ pateiktų duomenų svarbą, o didelių bendrovių pateiktų duomenų svarbą dirbtinai sumažintų. Kadangi Komisija nenustatė žalos rodiklių svertinės vertės, šio teiginio toliau nagrinėti nereikėjo.

(400)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA teigė, kad turėjo būti atlikta atskira standartinių tvirtinimo detalių ir nestandartinių tvirtinimo detalių žalos analizė. Jos taip pat teigė, kad turėjo būti atlikta atskira kiekvienos produktų kategorijos, t. y. medsraigčių, savisriegių, varžtų ir poveržlių, žalos analizė, ir šiuo klausimu rėmėsi Apeliacinio komiteto ataskaita „JAV – Karšto valcavimo plienas“ (79) ir Apeliacinio komiteto ataskaita „Kinija – HP-SSST“ (80), taip pat Teisingumo Teismo jurisprudencija (81).

(401)

Dėl standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių CCCME ir EFDA pirmiausia dar kartą pakartojo, kad specialios ir standartinės tvirtinimo detalės priklauso dviem skirtingoms rinkoms pagal savo fizines savybes ir kokybės skirtumus bei galutinę paskirtį ir kad jos nėra tarpusavyje pakeičiamos. Antra, jos pakartojo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai daugiausia gamina standartines tvirtinimo detales, o Sąjungos gamintojai – specialias tvirtinimo detales. CCCME ir EFDA pabrėžė, kad Teisingumo Teismas byloje T-254/18 patvirtino, jog „analizė pagal segmentą gali būti pateisinama, kai tiriami produktai nėra tarpusavyje pakeičiami ir kai importas dempingo kaina būna labiau susijęs su vienu ar keliais rinkos segmentais“.

(402)

Kaip nurodyta 109 ir 110 konstatuojamosiose dalyse, visos tvirtinimo detalės turėjo panašias fizines ir technines savybes ir tą pačią pagrindinę galutinę paskirtį. Be to, kaip jau nurodyta 151 konstatuojamojoje dalyje, nereikalaujama, kad visos produkto rūšys būtų visiškai tarpusavyje pakeičiamos, jei jų visų fizinės ir techninės savybės bei pagrindinė galutinė paskirtis yra tokios pačios. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, kad Sąjungos pramonė gamino ir pardavė standartines ir nestandartines tvirtinimo detales, taip pat eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo pramonės standartus atitinkančias ir neatitinkančias tvirtinimo detales. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad galutinio naudojimo paskirtis sutapo. Sąjungos pramonė prekiavo tvirtinimo detalėmis įvairioms paskirtims ir įvairiems sektoriams. Nepaisant menko bendradarbiavimo, Komisija nustatė, kad importas dempingo kaina konkuruoja su Sąjungos pramonės pardavimu toms pačioms naudojimo paskirtims. NET jei atrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų specialių tvirtinimo detalių buvo nedaug, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi pajėgumų gaminti ir eksportuoti nestandartines tvirtinimo detales (pvz., mugėse Kinijos eksportuojantys gamintojai pasiūlė įvairias nestandartines tvirtinimo detales, o kai kurie Kinijos gamintojai gamino tvirtinimo detales automobilių sektoriui). Atrinktos Sąjungos bendrovės gamina tiek standartines, tiek ir nestandartines tvirtinimo detales. Iš tiesų dauguma atrinktų bendrovių gamino tiek standartines, tiek specialias tvirtinimo detales; tik viena bendrovė daugiausia gamino specialias tvirtinimo detales, o kita – standartines tvirtinimo detales. Kaip minėta 36 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos Sąjungos pramonės bendrovės užtikrino platų produktų asortimentą. Iš Kinijos eksportuojančių gamintojų importuoti produktai atitiko daugiau nei 90 % atrinktų Sąjungos gamintojų gaminamų ir parduodamų rūšių produktų; palyginus standartinių ir nestandartinių tvirtinimo detalių kainas visais atvejais nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis. Nedarydama poveikio tam, kad žalos analizę reikia atlikti Sąjungos pramonės lygmeniu, Komisija pastebėjo, kad visų Sąjungos gamintojų, įskaitant tuos, kurie gamina specialias tvirtinimo detales nepriklausomai nuo produktų asortimento, gamyba ir pardavimo apimtis bei pelno dydis mažėjo. Tai parodė, kad visi atrinkti Sąjungos gamintojai buvo paveikti importo iš Kinijos. Be to, kaip nurodyta 552 konstatuojamojoje dalyje, byloje yra įrodymų, kad Sąjungos gamintojai negalėjo plėsti standartinių tvirtinimo detalių gamybos ir pardavimo, nes importas iš Kinijos darė spaudimą kainoms Sąjungos rinkoje. Makroekonominiu lygmeniu dauguma Sąjungos gamintojų, pateikusių individualius duomenis, gamino ir standartines, ir specialias tvirtinimo detales. Makroekonominių žalos rodiklių pablogėjimas kartu su importo iš Kinijos didėjimu, taip pat visų atrinktų Sąjungos gamintojų mikroekonominių rodiklių mažėjimo tendencija rodo, kad Sąjungos pramonė ir importas iš Kinijos rinkoje konkuravo panašaus produkto lygmeniu, o atlikus tyrimą nebuvo patvirtinti šiuo atžvilgiu pateikti priešingi tvirtinimai. Tai įrodo, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Nei CCCME, nei EDFA nepateikė jokios papildomos informacijos ar papildomų įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę pagrįsta atlikti atskirą standartinių tvirtinimo detalių ir nestandartinių tvirtinimo detalių analizę. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(403)

Dėl medsraigčių, savisriegių, varžtų ir poveržlių tos pačios šalys teigė, kad šie produktai priskiriami skirtingoms KN subpozicijoms, o tai reiškia, kad kiekvienas jų turi specifinių savybių ir jų negalima palyginti tarpusavyje. EFDA taip pat teigė, kad tai patvirtina aplinkybė, jog vienas Sąjungos medsraigčių gamintojas prieštaravo skundui motyvuodamas tuo, kad jis nepajus jokio teigiamo priemonių poveikio.

(404)

109 ir 110 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados taip pat galioja pirmiau minėtų kategorijų produktų atžvilgiu. Nepateikta jokių įrodymų, kad šių kategorijų rinkos būtų atskirtos, išskyrus tai, kad jos klasifikuojamos pagal skirtingus KN kodus. Tačiau tai savaime negali būti laikoma pakankamu įrodymu, nes produktai, nors ir klasifikuojami pagal skirtingus KN kodus, vis tiek gali konkuruoti tarpusavyje. Tai, kad vienas Sąjungos gamintojas prieštaravo skundui, savaime neįrodo ar neparodo, kad rinka yra suskirstyta pagal produktų rūšis. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(405)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(406)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis nuolat mažėjo ir iš viso sumažėjo 25 %.

(407)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai išliko stabilūs ir sudarė maždaug 2 300 000 tonų. Tačiau pajėgumų naudojimas labai sumažėjo dėl gerokai sumažėjusios gamybos apimties – nuo 61 % 2017 m. iki vos 46 % tiriamuoju laikotarpiu.

(408)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA pažymėjo, kad 5 lentelėje pateikti gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo tiriamuoju laikotarpiu indeksai šiek tiek skiriasi nuo EIFI pateiktų makroekonominių rodiklių nekonfidencialios santraukos ir kad tai rodytų, jog Komisija pakoregavo EIFI pateiktus duomenis.

(409)

Kaip minėta 386 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjo pateikta informacija buvo patikrinta ją lyginant su atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis, o dėl kai kurių pataisymų šiuo pagrindu indeksai šiek tiek skiriasi.

(410)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(411)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 27 %, t. y. gerokai daugiau nei suvartojimas, kuris per tą patį laikotarpį sumenko 18 %.

(412)

Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 66 % 2017 m. iki 59 % tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 10 % arba 7 procentiniais punktais.

(413)

Mažėjant suvartojimui Sąjungos pramonė ne tik prarado pardavimo apimties dalį Sąjungoje, bet ir rinkos dalį.

(414)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(415)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas Sąjungos pramonėje sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos ir pardavimo apimties. Dėl to, neatsižvelgiant į netiesioginį užimtumą, darbo jėga sumažėjo 4 %.

(416)

Kadangi gamybos apimtis mažėjo dar sparčiau nei darbuotojų skaičius, Sąjungos pramonės našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 22 %.

(417)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA teigė, kad Komisija nepateikė aiškios informacijos, kaip šie rodikliai buvo apskaičiuoti.

(418)

Minėtų šalių prašymu, atlikdama tyrimą Komisija paaiškino, kad makroekonominiai rodikliai buvo grindžiami individualiai EIFI atstovaujamų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, kuri buvo tikrinama ją lyginant su atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Su makroekonominiais rodikliais susijusi metodika taip pat aprašyta 384 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(419)

Visi šio tyrimo metu nustatyti dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(420)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(421)

Nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos padidėjo 11 %. Tai buvo gerokai mažiau nei Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudų padidėjimas (+ 15 %) nagrinėjamuoju laikotarpiu. Dėl to Sąjungos pardavimo kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas dėl didelio kainų spaudimo, kurį darė importas iš Kinijos, dėl kurio Sąjungos pramonės pardavimo kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai sumažinta 37 %.

(422)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA užginčijo šiuos duomenis ir pažymėjo, kad neaišku, kaip buvo nustatytos vieneto sąnaudos. Jos taip pat nurodė, kad atskleistoje lentelėje buvo padaryta klaida, kurią Komisija ištaisė. Vieneto sąnaudos buvo nustatytos pagal Komisijos praktiką kaip visos sąnaudos, įskaitant gamybos sąnaudas ir PBA išlaidas.

(423)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(424)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 6 %.

(425)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(426)

Nuo 2017 m. iki 2019 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygis padidėjo 16 %, o nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 9 %. Apskritai laikotarpio pabaigos atsargų apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %.

(427)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(428)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(429)

Nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio, kai pelningumas tapo neigiamas, jis kasmet mažėjo. Šią tendenciją daugiausia lėmė tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo atspindėti padidėjusių gamybos sąnaudų savo pardavimo kainose dėl importo dempingo kainomis spaudimo, dėl kurio Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 37 %.

(430)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynasis pinigų srautas nuolat mažėjo, o bendras jo sumažėjimas siekė 63 %, daugiausia dėl per tą patį laikotarpį sumažėjusio pelno iki apmokestinimo.

(431)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Ji mažėjo dar sparčiau nei pelningumas ir pinigų srautas, nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo kiekvienais metais, o tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiama dėl neigiamo pelningumo poveikio. Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonė daugiau nei perpus sumažino savo investicijas, kurios sumažėjo 57 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjęs pelningumas ir pinigų srautas labai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pritraukti kapitalą.

(432)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų pagrindinių žalos rodiklių raida buvo neigiama. Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 25 %, o pardavimo apimtis – 27 %. Suvartojimui sumažėjus 18 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 10 % ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė 59 %.

(433)

Nors pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %, to nepakako, kad būtų kompensuotas gamybos vieneto sąnaudų padidėjimas (+ 17 %), todėl pelningumas nuolat mažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Dėl tokio kainų sumažėjimo tiriamuoju laikotarpiu patirta nuostolių. Panaši mažėjimo tendencija stebėta ir užimtumo, vidutinių darbo sąnaudų, investicijų, investicijų grąžos ir grynojo pinigų srauto atžvilgiu, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo.

(434)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(435)

EFDA ir CCCME teigė, kad Sąjungos pramonei nebuvo daroma žala, ir rėmėsi viešai skelbiama informacija, kurioje nurodoma, kad tam tikrų Sąjungos gamintojų pelningumas 2019 m. buvo teigiamas, arba teigiamomis kai kurių žalos rodiklių tendencijomis.

(436)

Komisijos atlikta žalos analizė buvo grindžiama atrinktų Sąjungos gamintojų apibendrintais duomenimis, susijusiais su panašaus produkto gamyba ir pardavimu Sąjungoje (mikroekonominiai rodikliai), ir visos Sąjungos pramonės duomenimis (makroekonominiai rodikliai). Priešingai, EFDA ir CCCME pateikta informacija buvo pagrįsta viešai skelbiamais duomenimis, susijusiais tik su atskirais Sąjungos gamintojais. Todėl ji nebuvo laikoma tipiška. Be to, Komisijos analizė apėmė visus kelerių metų (nagrinėjamasis laikotarpis) žalos rodiklius, o EFDA ir CCCME pateikta informacija apėmė tik vienus finansinius metus arba tik tam tikrus konkrečius žalos rodiklius, pavyzdžiui, pelningumą. Galiausiai Komisijos surinkti duomenys buvo susiję tik su tiriamuoju produktu ir jie buvo tikrinami. Todėl EFDA ir CCCME pateikta informacija nebuvo laikoma tinkama visos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatyti ir nepaneigė išvadų, pagrįstų tikslesniais Komisijos patikrintais duomenimis. Todėl EFDA ir CCCME tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(437)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA pažymėjo, kad 11 lentelėje nurodytas Sąjungos pramonės pelningumas neatitinka 8 lentelėje nurodytos vieneto pardavimo kainos ir vieneto gamybos sąnaudų. Kaip nurodyta 422 konstatuojamojoje dalyje, Komisija ištaisė rašybos klaidą, susijusią su vieneto gamybos sąnaudomis. Vis dėlto neigiama pelningumo tendencija, kuri nuo 6 % 2017 m. pasiekė -1 % tiriamuoju laikotarpiu, buvo patvirtinta.

(438)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra importas iš kitų trečiųjų šalių, sumažėjęs Sąjungos suvartojimas, struktūriniai pokyčiai automobilių sektoriuje, Sąjungos pramonės vykdomas tvirtinimo detalių importas, žaliavų kainų pokyčiai ir galimas Kinijos eksportuojančių gamintojų konkurencinis pranašumas, COVID-19 pandemija ir įtariamas netinkamas Sąjungos pramonės valdymas.

(439)

Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas sutapo su dideliu importo iš Kinijos padidėjimu, dėl kurio nuolat buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, o tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkos kaina sumažėjo. Kaip minėta 421 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 37 %.

(440)

Importo iš Kinijos apimtis padidėjo nuo maždaug 135 000 tonų 2017 m. iki maždaug 209 000 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 55 %. Rinkos dalis padidėjo 6 procentiniais punktais nuo 6 % 2017 m. iki 12 % tiriamuoju laikotarpiu. Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 27 %, o jos rinkos dalis sumenko nuo 66 % iki 59 %, t. y. 7 procentiniais punktais.

(441)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kainos padidėjo 7 %, t. y. gerokai mažiau nei lygiagrečiai didėjo žaliavos (daugiausia vielos strypų) kainos. Dėl mažų importo kainų Sąjungos rinkoje buvo daromas spaudimas kainoms, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo pakelti kainų iki tvaraus lygio, dėl to mažėjo pelningumas ir tiriamuoju laikotarpiu patirta nuostolių.

(442)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš Kinijos Sąjungos pramonei darė materialinę žalą. Tokia žala darė poveikį apimčiai ir kainoms.

(443)

EFDA ir CCCME, remdamosi skunde pateiktais prima facie įrodymais, tvirtino, kad tam tikri Sąjungos gamintojai bankrutavo dar 2016 ir 2017 m., t. y. prieš padidėjant importui iš Kinijos. CCCME pabrėžė, kad importuojamoms Kinijos kilmės tvirtinimo detalėms galiojančios antidempingo priemonės buvo panaikintos tik 2016 m. kovo mėn. (82) ir iki tos dienos į Sąjungos rinką nebuvo importuojama jokių prekių iš Kinijos. Tai rodytų, kad bet kokia Sąjungos pramonei padaryta žala jau buvo padaryta iki importo iš Kinijos padidėjimo nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio. Todėl bet kokia Sąjungos pramonės patirta žala negali būti siejama su importu iš Kinijos.

(444)

Be to, EFDA, remdamasi viešai skelbiama informacija, teigė, kad kelių Sąjungos gamintojų finansinė padėtis, nepaisant importo iš Kinijos, yra gera. Ji teigė, kad toks importas turėjo vienodai paveikti visus Sąjungos gamintojus, todėl bet kokia materialinė žala visai Sąjungos pramonei negali būti siejama su importu iš Kinijos, o turėjo būti sukelta kitų veiksnių.

(445)

Atliekant tyrimą minėti teiginiai nepasitvirtino. Kaip nurodyta 439–441 konstatuojamosiose dalyse, importo dempingo kaina padidėjimas ir Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas aiškiai sutapo laiko atžvilgiu. Importo didėjimas tęsėsi gerokai ilgiau nei buvo panaikintos importui iš Kinijos taikytos priemonės, todėl toks padidėjimas nelaikytas tik panaikinimo pasekme. Komisija taip pat pažymi, kad buvo vertinama visos Sąjungos pramonės padėtis ir kad atskirų Sąjungos gamintojų padėtis gali skirtis, tačiau ji negali būti laikoma tipiška visai Sąjungos pramonei. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(446)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA paprašė toliau atskleisti vielos strypų kainų pokyčius, kuriais remdamasi Komisija padarė pirmiau minėtas išvadas. Šios šalys ginčijo naudojamo šaltinio tinkamumą, teigdamos, kad duomenys susiję ne su nagrinėjamuoju laikotarpiu. Komisija vertinimą grindė viešai skelbiamais duomenimis (83) apie vielos strypų importo kainų lygius tiriamuoju laikotarpiu, kurie patvirtino pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(447)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA teigė, kad importo iš Kinijos apimtis ir poveikis kainoms neturėjo įtakos Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai. Pirma, jos manė, kad 2017 m. nėra tinkamas pagrindas importo apimties padidėjimui nustatyti, nes antidempingo priemonės Kinijos kilmės tvirtinimo detalių importui buvo nustatytos 2009 m. (84) ir galiojo iki 2016 m., todėl 2017 m. importo iš Kinijos apimtis nebuvo atnaujinta ir buvo neįprastai maža. Komisija pažymi, kad 2017 m. importas iš Kinijos sudarė 6 % Sąjungos suvartojimo, o tai negali būti laikoma nereikšmingu kiekiu, nes tai yra antras pagal dydį eksportas į Sąjungos rinką po Taivano. Be to, ši didėjimo tendencija pastebima ne tik 2017–2018 m., bet ir 2018–2019 m., kai importas iš Kinijos išaugo apie 50 %, o tai yra akivaizdžiai didžiausias augimas, palyginti su kitomis trečiosiomis šalimis.

(448)

Šios šalys taip pat tvirtino, kad importo iš Kinijos kainos padidėjo tiek pat, kiek Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Importo iš Kinijos kainos, kaip nurodyta 4 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos, kaip nurodyta 8 lentelėje, tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 11 %. Taip pat pažymima, kad dėl importo iš Kinijos kainų buvo gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, o Sąjungos rinkoje buvo daromas kainų spaudimas, kuris neleido Sąjungos pramonei didinti kainų atsižvelgiant į sąnaudų padidėjimą (+ 15 % nagrinėjamuoju laikotarpiu). Todėl vien dėl to, kad kainų didėjimas buvo panašus, 441 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados negalėjo būti paneigtos, o šių šalių tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(449)

Kaip minėta 152 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos inkarų gamintojas teigė, kad jo susijęs eksportuojantis gamintojas Kinijoje yra vienintelė bendrovė, turinti oficialų ES betonsraigčių sertifikatą, todėl vienintelė į Sąjungą eksportuoja šios rūšies produktą. Kadangi tiriamuoju laikotarpiu ji šio produkto neeksportavo, ji negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos pramonei.

(450)

Kaip nurodyta 115, 152 ir 156 konstatuojamosiose dalyse, vienas eksportuojantis statybinės medienos sraigtų gamintojas, vienas eksportuojantis konfirmatų gamintojas ir viena betonsraigčių eksportuojančių gamintojų grupė teigė, kad šių rūšių produktai nebuvo įtraukti į šio tyrimo aprėptį. Šios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad priežastinis ryšys turėtų būti nustatomas atskirai. Dėl konfirmatų ir statybinės medienos sraigtų šalys teigė, kad jie nekonkuravo su jokiais Sąjungos pramonės gaminamais produktais, o dėl betonsraigčių eksportuojančių gamintojų grupė patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu šio produkto neeksportavo, todėl negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos pramonei.

(451)

Kaip nurodyta 110 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą visų rūšių produktai buvo laikomi vienu produktu, nes jie pasižymėjo tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir tuo pačia galutine paskirtimi. Todėl, kaip jau buvo nurodyta 398 konstatuojamojoje dalyje, dempingas, žala ir priežastinis ryšys buvo nustatomi atsižvelgiant į produktą kaip visumą. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pateisintų atskirą kiekvienos produkto rūšies analizę. Taip pat nesvarbu, ar tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuojami visų rūšių produktai. Galiausiai, kaip jau nurodyta 151 konstatuojamojoje dalyje, nėra svarbu, ar visos produkto rūšys yra visiškai tarpusavyje pakeičiamos, jei jų visų fizinės ir techninės savybės bei pagrindinė galutinė paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(452)

CCCME teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimas nekonkuravo su importu iš Kinijos, nes Kinijos eksportuojantys gamintojai daugiausia gamino ir eksportavo standartines tvirtinimo detales, o Sąjungos pramonė daugiausia gamino ir pardavė nestandartines tvirtinimo detales. Tuo remdamiesi CCCME teigė, kad Sąjungos pramonės patirta žala negali būti siejama su importuojamomis tvirtinimo detalėmis iš Kinijos.

(453)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos buvo eksportuojamos ir nestandartinės tvirtinimo detalės, o Kinijoje buvo keletas nestandartinių tvirtinimo detalių gamintojų. Be to, keli Sąjungos gamintojai gamina standartines tvirtinimo detales, įskaitant du atrinktus Sąjungos gamintojus. Todėl tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės pardavimo buvo konkurencija, tad šis teiginys buvo atmestas.

(454)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje nurodė, kad beveik visas iš Kinijos eksportuojamas prekes sudarė standartinės tvirtinimo detalės, o Sąjungos pramonė daugiausia gamino ir pardavė nestandartines tvirtinimo detales, todėl importas iš Kinijos ir Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nekonkuruoja. Todėl priežastinio ryšio analizė negali būti grindžiama produktu kaip visuma. Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė Europos Sąjungoje teigė, kad apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumus buvo naudojama mažiau nei 20 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo, o tai patvirtina, kad importas iš Kinijos ir Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nekonkuruoja.

(455)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA ir CCCME teigė, kad atlikus tyrimą importo iš Kinijos poveikis kainoms (priverstinis kainų mažinimas) nustatytas tik nedidelei Sąjungos pramonės daliai, t. y. atrinktiems standartines tvirtinimo detales gaminantiems gamintojams. Kita vertus, žala buvo įvertinta visos Sąjungos pramonės atžvilgiu, tačiau daugiausia dėmesio skirta nestandartinėms tvirtinimo detalėms. Nedidelė Kinijos nestandartinių tvirtinimo detalių importo apimtis gali būti priskirta Sąjungos pramonės importui. Todėl bet koks šio importo poveikis kainoms turi būti laikomas sau padaryta žala. Taigi Sąjungos pramonės patirta žala negali būti siejama su importu iš Kinijos dempingo kaina. Tas pats pasakytina apie poveržles, sraigtus ir varžtus.

(456)

Šie argumentai ir teiginiai yra panašūs į argumentus ir teiginius, pateiktus dėl 400 ir 401 konstatuojamosiose dalyse nurodytos žalos nustatymo, ir jie jau buvo išsamiai išnagrinėti 402–404 konstatuojamosiose dalyse. Komisija nesutinka su pateiktais argumentais dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų importuojamų rūšių produktai ir Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungos rinkoje parduodami produktai iš esmės sutampa. Taigi maždaug 90 % iš Kinijos eksportuotų produkto rūšių taip pat gamino ir Sąjungos rinkoje pardavė atrinktos Sąjungos pramonės bendrovės. Todėl šis argumentas taip pat buvo atmestas.

(457)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(458)

Iš kitų trečiųjų šalių daugiausia importuota iš Taivano, Vietnamo ir Turkijos. Bendra importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, apimtis nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 14 % nuo maždaug 585 000 iki maždaug 500 000 tonų. Atitinkama rinkos dalis padidėjo nuo 27 % 2017 m. iki 29 % tiriamuoju laikotarpiu, kai suvartojimas Sąjungos rinkoje mažėjo. Apskritai vidutinės importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 % ir vidutiniškai buvo gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainas (72 % didesnės per TL), o tai atitiko Sąjungos pramonės kainas. Vienintelė išimtis buvo Vietnamas, kurio kainos buvo tik 8 % didesnės už importo iš Kinijos kainas. Nepaisant to, importo iš Vietnamo rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu (5 %) buvo gerokai mažesnė nei importo iš Kinijos rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu (12 %). Be to, nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio importo iš Vietnamo apimtis sumažėjo 10 %, o importo iš Kinijos apimtis padidėjo 55 %.

(459)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nebuvo Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos šaltinis.

(460)

Inicijavimo metu CCCME teigė, kad importo iš kitų trečiųjų šalių padidėjimas 2017–2018 m. ir Sąjungos pramonei padaryta žala sutapo laike, todėl bet kokia žala turėtų būti priskirta importui iš kitų trečiųjų šalių, o ne iš Kinijos.

(461)

Šiuo argumentu neatsižvelgiama į Sąjungos pramonės raidą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o dėmesys sutelktas tik į dvejus šio laikotarpio metus, nors Sąjungos pramonei žala buvo darome ne tik 2017 ir 2018 m. Be to, jis prieštarauja šio tyrimo išvadoms, iš kurių matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos dempingo kaina palaipsniui ir labai didėjo, o tai sutapo su Sąjungos pramonės pardavimo sumažėjimu ir neigiamais žalos rodiklių pokyčiais. Be to, importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(462)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 18 %. Todėl Komisija išnagrinėjo, ar šis suvartojimo sumažėjimas galėjo susilpninti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį. Tačiau, kaip matyti iš 3 lentelės, nepaisant sumažėjusio suvartojimo, Kinijos pardavimas eksportui nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo ir iš viso išaugo 55 %. Dėl šio padidėjimo rinkos dalis padidėjo nuo 6 % iki 12 %, t. y. 6 procentiniais punktais. Tuo pat metu, kaip nurodyta 365 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 37 %. Kaip matyti iš 6 lentelės, Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 procentiniais punktais, o tai maždaug atitiko importo iš Kinijos rinkos dalies padidėjimą, kai kitų trečiųjų šalių rinkos dalis padidėjo tik 2 procentiniais punktais, o absoliučiaisiais skaičiais sumažėjo. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad suvartojimo sumažėjimas nesukėlė materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(463)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad pastaraisiais metais pasaulinė automobilių rinka mažėjo, be to, joje įvyko svarbių struktūrinių pokyčių. Jos tvirtino, kad šiuos pokyčius daugiausia lėmė didėjanti tendencija elektrifikuoti transporto priemones, atsisakant dyzelinių variklių. Kadangi elektra varomiems varikliams reikia prastesnės specifikacijos tvirtinimo detalių, sumažėjo nestandartinių tvirtinimo detalių paklausa. Šią padėtį dar labiau pablogino bendras transporto priemonių, kurioms reikia mažiau tvirtinimo detalių, dydžio mažinimas. Be to, automobilių sektoriuje įvyko nemažai konsolidacijos dėl didelio masto susijungimų ir įsigijimų, todėl buvo racionalizuoti produktai, o tai savo ruožtu neigiamai paveikė tvirtinimo detalių paklausą. Šios šalys teigė, kad tie pokyčiai ypač paveikė Sąjungos pramonę, kuri daugiausia gamina nestandartines tvirtinimo detales automobilių pramonei.

(464)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad automobilių sektoriui skirtų tvirtinimo detalių suvartojimas Sąjungoje nuo 2008 m. iki tiriamojo laikotarpio neviršijo [25–32 %] visos Sąjungos gamybos. Šis įvertis buvo pagrįstas EIFI pateiktais įrodymais, pagrįstais duomenimis apie bendrą lengvųjų transporto priemonių (LTP) gamybos apimtį ir LTP (įskaitant elektrines, hibridines ir vidaus degimo transporto priemones) gamybai naudotas tvirtinimo detales nuo 2008 m. iki tiriamojo laikotarpio (85). Todėl teiginio, kad visa Sąjungos pramonė daugiausia gamina automobilių pramonei, šiuo tyrimu nebuvo galima patvirtinti. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai tiekė prekes įvairiems pramonės sektoriams, įskaitant tuos, kuriuose naudojamos standartinės tvirtinimo detalės. Todėl nuosmukis automobilių sektoriuje neturėjo vienodo poveikio visai Sąjungos pramonei, o didelei Sąjungos gamybos daliai apskritai neturėjo jokio poveikio. Be to, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad sumažėjusi LTP gamyba savaime neturėjo neigiamo poveikio Sąjungos gamintojams, kurie yra automobilių pramonės tiekėjai. Visų pirma, iš turimos informacijos matyti, kad visiškai elektra varomų automobilių galios pavarų gamyba tebėra palyginti nedidelė, o hibridinių galios pavarų gamyba labai išaugo. Tačiau tvirtinimo detalių hibridiniuose automobiliuose sunaudojama daugiau nei benzininiuose automobiliuose. Todėl, nors pokyčiai automobilių pramonėje galėjo turėti neigiamą poveikį daliai Sąjungos pramonės, tai neturėjo įtakos didelei Sąjungos pramonės daliai, kuri netiekia produkcijos automobilių pramonei, todėl tai negalėjo susilpninti importo iš Kinijos dempingo kaina ir visos Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinio ryšio. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(465)

EFDA ir vienas iš atrinktų importuotojų teigė, kad Sąjungos pramonė importuoja standartines tvirtinimo detales iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, kad įsitvirtintų kaip standartinių tvirtinimo detalių pardavėjai Sąjungoje. Jie teigė, kad importas būtų reikalingas siekiant išlaikyti nestandartinių tvirtinimo detalių, kurios yra pelningesnės už standartines tvirtinimo detales, gamybos pajėgumus. Be to, vienas importuotojas teigė, kad šis importas daugiausia vykdomas iš kitų trečiųjų šalių, siekiant ateityje išvengti antidempingo muitų ir taip užimti geresnę konkurencinę padėtį nei tradiciniai tvirtinimo detalių importuotojai, kurių tiekėjai daugiausia yra Kinijoje.

(466)

Atlikus tyrimą šie teiginiai nebuvo patvirtinti. Atrinktų Sąjungos gamintojų tvirtinimo detalių importas iš Kinijos sudarė mažiau nei 1 % visos jų tvirtinimo detalių gamybos, o importas iš kitų trečiųjų šalių – mažiau nei 3 %. Be to, kaip minėta 458 konstatuojamojoje dalyje, importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo panašios į Sąjungos pramonės kainas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tvirtinimo detalių importas iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių nenutraukė priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos.

(467)

Po galutinio faktų atskleidimo EFDA pakartojo 465 konstatuojamojoje dalyje pateiktą teiginį, kad atrinktų Sąjungos gamintojų iš Kinijos importuojamos tvirtinimo detalės sudarė 5 % viso importo iš Kinijos, todėl jų dalis turi būti laikoma reikšminga. EFDA taip pat teigė, kad į 466 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas neįtrauktas Sąjungos pramonės importas per platintojus, o tik tiesioginis importas, todėl tikroji Sąjungos pramonės importo apimtis būtų daug didesnė nei nurodyta toje konstatuojamojoje dalyje. Siekdama pagrįsti savo argumentą, EFDA remiasi vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų, kuris atsakydamas į klausimyną nurodė, kad tvirtinimo detales iš Kinijos pirko tiesiogiai arba per platintojus, pavyzdžiu.

(468)

EFDA teiginys, kad atrinktų Sąjungos gamintojų importas sudarė 5 % viso importo iš Kinijos per tiriamąjį laikotarpį, yra faktiškai neteisingas, todėl buvo atmestas. 466 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas Komisija grindė patikrinta atrinktų Sąjungos gamintojų informacija, įskaitant tą, kurią nurodė EFDA minėtoje konstatuojamojoje dalyje. Komisija tikrino ir Sąjungos gamintojų tiekėjus, t. y. ar buvo perkama tiesiogiai iš Kinijos tiekėjo, ar per platintoją. Todėl EFDA teiginiai šiuo klausimu buvo atmesti ir patvirtintos 466 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(469)

Vienas iš atrinktų importuotojų teigė, kad Kinijos gamintojai turėtų konkurencinių pranašumų, pavyzdžiui, galėtų naudotis mažesnėmis žaliavų kainomis, mažesnėmis darbo sąnaudomis, ne tokiais griežtais teisiniais aplinkosaugos reikalavimais ir eksporto subsidijomis.

(470)

Kaip nustatyta 187 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, tariami konkurenciniai pranašumai iš tikrųjų buvo dideli Kinijos rinkos iškraipymai, susiję su vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis, todėl atrinktam eksportuojančiam gamintojui normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Šių iškraipymų buvimas Kinijoje negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį. Šie elementai veikiau patvirtina, kad dėl šių iškraipymų buvo dirbtinai sumažintos eksporto kainos ir vykdomas dempingas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(471)

EFDA tvirtino, kad 2020 m. pirmąjį pusmetį prasidėjusi COVID-19 pandemija sukėlė Sąjungos pramonei padarytą materialinę žalą.

(472)

Kaip matyti iš 2 lentelės, Sąjungos suvartojimas pradėjo mažėti jau 2019 m., t. y. prieš COVID-19 pandemiją. Šis mažėjimas tęsėsi tiriamuoju laikotarpiu, kuris apėmė 2020 m. pirmąjį pusmetį. Vis dėlto, kaip nurodyta 462 konstatuojamojoje dalyje, tuo pačiu laikotarpiu importas iš Kinijos padidėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek pagal rinkos dalį, ir į Sąjungos rinką pateko dempingo kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Priešingai, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo absoliučiaisiais skaičiais, o jų importo kainos apskritai vidutiniškai buvo tokios pačios, kaip Sąjungos pramonės kainos.

(473)

Kaip matyti iš 3 lentelės, importas dempingo kaina iš Kinijos kasmet nuolat didėjo jau 2017–2019 m., o per 2019 m., t. y. iki COVID-19 pandemijos pradžios, padidėjo daugiau kaip 54 %. Kitaip tariant, materialinė žala, kurią Sąjungos pramonei darė importas dempingo kaina, kaip matyti iš neigiamos daugumos makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių raidos 2017–2019 m., jau buvo padaryta, kai pasireiškė COVID-19.

(474)

Šiomis aplinkybėmis negalima paneigti, kad COVID-19 pandemija ir tolesnis suvartojimo mažėjimas dar labiau pablogino ir taip blogą Sąjungos pramonės padėtį. Tačiau ši raida nesusilpnina nustatytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos priežastinio ryšio. Kaip jau minėta, Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš Kinijos daryta materialinė žala, kuri per trejus metus iki pandemijos protrūkio padidėjo 54 %, todėl akivaizdu, kad materialinė žala jau buvo padaryta iki pandemijos ir nepaisant jos.

(475)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir EFDA pakartojo tvirtinimą, kad pagrindinė materialinės žalos, kurią Sąjungos pramonė patyrė tiriamuoju laikotarpiu, priežastis buvo COVID-19 pandemija, teigdamos, kad pagrindiniai žalos rodikliai blogėjo daugiausia nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio, lygiagrečiai su COVID-19 pandemija, o importas iš Kinijos nepakito ir jo rinkos dalis nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo tik 1 procentiniu punktu. Šios šalys taip pat nurodė vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų pareiškimą atviroje klausimyno atsakymų versijoje, kuriame nurodyta, kad COVID-19 pandemija darė poveikį jo veiklai; taip pat EIFI pareiškimą susirašinėjant su Komisija, kad tam tikri gamybos ir pardavimo apimties pokyčiai yra susiję su COVID-19 pandemija.

(476)

Nė vienas iš argumentų, pateiktų po galutinio faktų atskleidimo, neprieštaravo 472–474 konstatuojamosiose dalyse išdėstytoms išvadoms, visų pirma, kad COVID-19 pandemija ir po jos sumažėjęs vartojimas dar labiau pablogino ir taip prastėjančią Sąjungos pramonės padėtį, ir jų nepaneigė. Komisija taip pat pažymi, kad Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis sumažėjo jau 2018–2019 m., t. y. prieš COVID 19 pandemiją, kai importas iš Kinijos padidėjo 38 %. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad 2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pastebėtos neigiamos tendencijos yra jau nuo 2017 m. stebėtų neigiamų tendencijų tęsinys, o COVID–19 pandemija tik dar labiau sustiprino šią aiškią esamą tendenciją. Todėl Komisija patvirtino 474 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas ir atmetė visus su tuo susijusius tvirtinimus.

(477)

Vienas iš atrinktų importuotojų teigė, kad Sąjungos gamintojų, kurie taip pat gamina ir parduoda standartines tvirtinimo detales, patirtą žalą lėmė blogi verslo ir investiciniai sprendimai bei vidiniai struktūriniai sunkumai ir jos negalima sieti su Kinijos eksportuojamomis tvirtinimo detalėmis.

(478)

Šis tvirtinimas buvo labai bendro pobūdžio, nebuvo pateikta jokios išsamesnės informacijos ir jį pagrindžiančių įrodymų. Todėl jis buvo atmestas.

(479)

Importo dempingo kaina iš Kinijos didėjimas sutapo su Sąjungos pramonės padėties blogėjimu. Mažėjant vartojimui gerokai padidėjo importo iš Kinijos rinkos dalis, o Sąjungos pramonė prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį. Kalbant apie kainas, dėl didėjančios importo iš Kinijos rinkos dalies buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos, dėl to buvo daromas didelis spaudimas kainoms ir Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų iki tvaraus lygio, būtino pagrįstam pelningumui pasiekti.

(480)

Taip pat nagrinėti kiti galimi veiksniai, tačiau nė vienas iš jų negalėjo susilpninti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio. Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio.