(1)

siekdama pašalinti kliūtis moterims dalyvauti darbo rinkoje, 2002 m. Europos Vadovų Taryba Barselonoje nustatė tikslus vaikų priežiūros srityje, kuriuos reikėjo pasiekti iki 2010 m.: t. y., teikti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas bent 33 % jaunesnių nei trejų metų amžiaus vaikų ir ne mažiau kaip 90 % vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus (1). Nors, imant Europos Sąjungos vidurkį, tie tikslai buvo pasiekti, išlieka dideli skirtumai tarp valstybių narių ir jų viduje, visų pirma vaikų iš mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių ir jauniausių vaikų grupės atveju;

(2)

šios rekomendacijos tikslas – paskatinti valstybes nares didinti vaikų, kuriems teikiamos prieinamos, įperkamos ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos, skaičių, kartu atsižvelgiant į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų poreikį ir vadovaujantis nacionaliniais šių paslaugų teikimo modeliais, siekiant moterims sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti darbo rinkoje ir skatinti socialinį ir kognityvinį visų vaikų, visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esančių vaikų arba palankių sąlygų neturinčių vaikų, vystymąsi;

(3)

vaikų, ypač labai mažų, priežiūros pareigos labai varžo moterų dalyvavimą darbo rinkoje. 2021 m. darbo jėgos tyrime 27,9 % nedirbančių moterų ir tik 8 % nedirbančių vyrų nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jie neieško darbo, yra tai, kad jie prižiūri vaikus ar suaugusiuosius, kuriems reikia priežiūros. 2019 m., prieš pandemiją, šie skaičiai buvo atitinkamai 32,6 % ir 7,6 % (2). Tuo pat metu asmenų, turinčių jaunesnių nei šešerių metų amžiaus vaikų, užimtumo lygis buvo 90,1 % vyrų atveju, palyginti su 67,2 % moterų atveju. Dėl neapmokamų priežiūros pareigų darbo rinkoje Europoje nedalyvauja apie 7,7 mln. moterų ir tik 450 000 vyrų. Neproporcinga moterims tenkanti priežiūros darbo dalis taip pat yra viena iš pagrindinių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priežasčių (3);

(4)

moterys taip pat labiau linkusios pritaikyti savo darbo modelius prie priežiūros pareigų. Tai daro ilgalaikį poveikį jų karjerai ir prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo bei jų pensijų skirtumo. Dirbančios moterys namų ruošos darbams ir tiesioginei priežiūrai kasdien skiria vidutiniškai 90 minučių daugiau nei dirbantys vyrai. Akivaizdu, kad lyčių nelygybės užimtumo srityje mažinimas yra aktualus ekonominiu požiūriu, nes taip prisidedama prie ekonomikos augimo ir gali turėti teigiamą poveikį produktyvumui. Be to, yra patvirtinta, kad lyčių nelygybės mažinimas turi teigiamą poveikį skurdo mažinimui bei socialinei įtraukčiai, ir tai yra vienas iš būdų spręsti darbo jėgos mažėjimo problemą;

(5)

galimybė naudotis įperkamomis ir aukštos kokybės priežiūros paslaugomis daro reikšmingą teigiamą poveikį prižiūrinčiųjų asmenų, ypač moterų, užimtumo padėčiai. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimas visoje Sąjungoje padidėjo, o vyrų ir moterų užimtumo skirtumas sumažėjo nuo 17,7 procentinio punkto 2002 m. iki 10,8 procentinio punkto 2021 m. Tačiau pastaraisiais metais pažanga sulėtėjo;

(6)

Europos socialinių teisių ramstyje (toliau – Ramstis) pabrėžiama lyčių lygybės, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, kaip itin svarbių Sąjungos tikslų, svarba. Ramstyje nustatyta, kad visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros raidą, turi būti užtikrintas ir skatinamas vienodas požiūris į moteris ir vyrus bei jų lygios galimybės. Jame taip pat pripažįstama vaikų teisė į įperkamas aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, vaikų teisė į apsaugą nuo skurdo ir palankių sąlygų neturinčių vaikų teisė į specialias lygių galimybių didinimo priemones;

(7)

Ramsčio veiksmų plane siūloma, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 78 % 20–64 metų amžiaus gyventojų turėtų turėti darbą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, veiksmų plane nustatytas tikslas bent perpus sumažinti lyčių užimtumo skirtumą, palyginti su 2019 m., be kita ko, teikiant daugiau formaliojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų. Veiksmų plane pripažįstama, kad padidinus formaliojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą būtų remiamas aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir geresnis profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimas;

(8)

valstybės narės labai skirtingai teikia paramą tėvams. Kai kuriose valstybėse narėse daugiau dėmesio skiriama tam, kad bent pirmuosius 12 vaiko gyvenimo mėnesių būtų siūloma galimybė naudotis tinkamai apmokamų arba kompensuojamų vaiko priežiūros atostogų modeliais; dėl šios priežasties vaiko priežiūros atostogomis pasinaudojama labai daug. Kitos valstybės narės daugiau dėmesio skiria ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimui vaikams nuo labai ankstyvo amžiaus. Pastarojoje valstybių narių grupėje vaikai paprastai lanko ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas jau pirmaisiais gyvenimo metais, o apmokamos arba kompensuojamos vaiko priežiūros atostogos neviršija pagal Sąjungos teisę reikalaujamos minimalios trukmės. Šioje rekomendacijoje nustatytu nauju tikslu, susijusiu su jaunesniais nei trejų metų amžiaus vaikais, siekiama šių išsiskiriančių požiūrių pusiausvyros. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, nustatomas bendras jaunesnių nei trejų metų amžiaus vaikų grupei skirtas tikslas – 45 % lankymo lygis, kurio turėtų siekti visos valstybės narės;

(9)

tačiau valstybės narės, kurios nėra pasiekusios ankstesnio 33 % tikslo, nebūtinai turėtų pasiekti ankstesnį arba naująjį tikslą iki 2030 m. Vietoj to rekomenduojama padidinti jose lankymo lygį bent tam tikru procentiniu dydžiu, kuris atspindėtų kiekvienos atitinkamos valstybės narės pradinę padėtį ir pasinaudojimo vaiko priežiūros atostogomis modelį. Tai turėtų realiai padėti toms valstybėms narėms priartėti prie 45 % tikslo. Tikimasi, kad valstybės narės, kurios yra toliau nuo tikslo, labiau stengsis pasivyti kitas šalis;

(10)

atsižvelgiant į reikšmingus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo lygio svyravimus skirtingais metais ir į tai, kad 2021 m. duomenys vis dar atspindi COVID-19 pandemijos poveikį kai kuriose valstybėse narėse, atskaitos tašku nustatant minimalų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo padidinimą tose valstybėse narėse, kurios dar nepasiekė ankstesnio tikslo, buvo pasirinktas vidutinis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo lygis per paskutinius penkerius metus iki šios rekomendacijos priėmimo (remiantis ES SPGS duomenimis);

(11)

Sąjungos lygmeniu keliose rekomendacijose ir direktyvose lyčių lygybės ir darbo sąlygų srityse nagrinėjami tam tikri Barselonos tikslams aktualūs klausimai. Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 (4) sukuriama sistema, kuria užtikrinamas lyčių pusiausvyra grindžiamas naudojimasis vaiko priežiūros atostogomis ir lanksčios darbo sąlygos, taip pat prižiūrinčiųjų asmenų atostogos;

(12)

keliose Sąjungos iniciatyvose pabrėžiama ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros svarba vaikams. Šioje rekomendacijoje remiamasi šiomis politikos iniciatyvomis, būtent: į Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (5) įtrauktas Sąjungos lygmens tikslas, pagal kurį bent 96 % vaikų nuo trejų metų amžiaus iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje; 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (6), kuri valstybėms narėms padeda gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas ir pabrėžiama, kad tokios paslaugos turi būti įtraukios, prieinamos, įperkamos ir kokybiškos; Komisijos komunikate dėl ES vaiko teisių strategijos (7), kuriame nurodomi pagrindiniai veiksmai, kurių imsis Komisija, kad geriau skatintų gerbti ir gintų vaikų teises, ir pripažįstama, kad ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra yra naudingi vaikų kognityvinei ir socialinei raidai; o 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (8), kuria siekiama užtikrinti, kad vaikai, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, galėtų nemokamai ir veiksmingai naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, visuose regionuose, taip pat atokiose ir kaimo vietovėse;

(13)

investuodamos į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, valstybės narės turėtų atsižvelgti ne tik į esamas vietas, bet ir į įvairius kitus aspektus, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo intensyvumą laiko atžvilgiu, jas lankančių vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį, taip pat teikiamų priežiūros paslaugų prieinamumą, įperkamumą ir kokybę. Todėl šioje rekomendacijoje nustatomos priemonės su šiais aspektais susijusiems klausimams spręsti;

(14)

siekiant palengvinti pagrindinių prižiūrinčiųjų asmenų (dauguma jų yra moterų) dalyvavimą darbo rinkoje, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo valandų skaičius turėtų būti pakankamas, kad tėvai galėtų prasmingai dirbti mokamą darbą. Lankymas turėtų būti skatinamas atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu sudarant sąlygas lyčių požiūriu lygiateisiam tėvų pasirinkimui derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą ir naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Tais atvejais, kai vaikai dar nelanko ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų visą darbo dieną, abu tėvai turėtų pasinaudoti Direktyvoje (ES) 2019/1158 nustatytomis teisėmis į vaiko priežiūros atostogas ir lanksčias darbo sąlygas, pvz., darbą ne visą darbo laiką, lanksčias darbo valandas ir nuotolinį darbą, taip užtikrinant vienodą priežiūros pareigų pasidalijimą, o lankymas turėtų laipsniškai didėti vaikui augant. Atsižvelgiant į to aspekto svarbą, svarbu vaikų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo intensyvumą laiko atžvilgiu stebėti kartu su dalyvavimu ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje apskritai;

(15)

be to, menkus profesinius įgūdžius turinčios moterys, migrantės, moterys iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių su vaikais ir vienišos motinos susiduria su daugiau kliūčių norėdamos mokytis ir rasti darbą, taip pat dėl finansinių ir nefinansinių suvaržymų, trukdančių jų vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, jos turi daugiau paskatų nedirbti arba neįsidarbinti iš naujo. Skatinant daugiau pažeidžiamoje padėtyje esančių vaikų ir palankių sąlygų neturinčių vaikų lankyti įtraukias ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, būtų padarytas teigiamas poveikis jų motinų galimybėms grįžti į darbą. Tai taip pat padėtų moterims geriau suderinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą;

(16)

tėvai su negalia ir vaikų su negalia turintys tėvai susiduria su ypatingomis kliūtimis ir iššūkiais, susijusiais su galimybe dalyvauti darbo rinkoje. Palankesnių sąlygų sudarymas negalią turintiems vaikams lankyti bendrąsias ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, kai tinkama, atsižvelgiant į negalios rūšį ir laipsnį, ekspertų vertinimą ir geriausius vaiko interesus, gali padėti jų tėvams geriau suderinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą;

(17)

ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas vaikams teikia visokeriopos naudos. Faktiniai duomenys rodo, kad kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimas yra nepaprastai svarbus gerinant vaikų kognityvinį ir socialinį vystymąsi ir lavinimą nuo ankstyvo amžiaus. Kaip nurodyta Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas gali būti veiksminga priemonė siekiant užtikrinti vienodas galimybes mokytis vaikams, esantiems nepalankioje padėtyje, pavyzdžiui, negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, vaikams, gyvenantiems namų ūkiuose, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant vienišų tėvų namų ūkius, migrantų kilmės vaikams, pabėgėlių vaikams, romų vaikams ir kitų mažumų grupių vaikams, kaimo ir atokiose vietovėse, kuriose yra nepakankama priežiūros infrastruktūra, gyvenantiems vaikams ir vaikams, kuriems teikiama alternatyvi globa;

(18)

Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, ir Tarybos rekomendacijoje dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo (9) pabrėžiama, kad lygios galimybės naudotis kokybiškomis ir įtraukiomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis yra būtinos norint išsivaduoti iš socialinės atskirties, perduodamos iš kartos į kartą, ir užtikrinti lygias galimybes nepalankioje padėtyje esantiems vaikams. Pagal Europos vaiko garantijų sistemą valstybėms narėms rekomenduojama per devynis mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo pateikti nacionalinius jos įgyvendinimo planus. Tačiau nepalankioje padėtyje esančių vaikų, ypač pačių jauniausių vaikų, tokių įstaigų lankymo lygis tebėra gerokai mažesnis, o tai vėliau gali lemti blogesnius mokymosi rezultatus ir didelį mokyklos nebaigusių asmenų, visų pirma romų vaikų arba migrantų kilmės vaikų, taip pat be tėvų globos likusių vaikų skaičių. Todėl svarbu panaikinti šių vaikų ir bendros vaikų populiacijos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo atotrūkį. Taip pat reikia skirti dėmesio tam, kad būtų sumažintas lankymo atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių pajamų kvintilių. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas aktualus ir vaikams, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, taip pat kitiems vaikams, kurie siekia apsaugos Sąjungoje arba ja naudojasi. Visiems šiems galimai pažeidžiamiems vaikams turėtų būti užtikrintos lygios galimybės naudotis bendrųjų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų teikiamomis įtraukiomis ir nesegreguotomis paslaugomis;

(19)

vaikai, turintys negalią, taip pat turi teisę lankyti bendrąsias ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lygiai su kitais vaikais. Pusę vaikų, turinčių negalią, prižiūri tik jų tėvai. Todėl svarbu užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos būtų prieinamos, įtraukios ir derinamos su tikslinėmis priemonėmis, padedančiomis patenkinti konkrečius poreikius, be kita ko, taikant priemones, kuriomis būtų šalinamos kliūtys ir segregacija, darbuotojams suteikiama reikiamų kompetencijų arba samdomi specialieji darbuotojai, kad būtų atsižvelgiama į individualius poreikius ir prireikus įgyvendinamos individualizuotos mokymo programos;

(20)

tais atvejais, kai nacionalinės socialinių reikalų, sveikatos ir švietimo administracijos yra atskirai atsakingos už skirtingas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemos dalis, ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, taip pat negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo spragų panaikinimui;

(21)

aukšta ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybė yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankantys vaikai gautų naudos. Nors nėra vieno būdo apibrėžti ir įvertinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigos kokybę, jos esmė – suaugusiųjų ir vaikų bendravimo kokybė, neatsižvelgiant į taikomą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemą. Valstybės narės turėtų užtikrinti aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą, atsižvelgdamos į įvairius aspektus, išdėstytus Rekomendacijoje dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, įskaitant galimybę naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, darbuotojų kvalifikaciją ir darbo sąlygas, pedagoginę mokymo programą, stebėseną bei vertinimą ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų valdymą bei finansavimą. Ypač svarbūs yra tokie elementai kaip vienam darbuotojui tenkančių vaikų skaičius, darbuotojų kvalifikacija ir tęstinis profesinis mokymas;

(22)

teikiamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybė taip pat yra svarbus veiksnys, skatinantis tėvų ir ugdymo bei priežiūros įstaigų tarpusavio pasitikėjimą, taigi ir svarbus veiksnys skatinant aktyvesnį ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymą;

(23)

prieinamumas yra dar vienas svarbus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimo aspektas. Jis apima tinkamą infrastruktūrą, deramus priėmimo pajėgumus ir darbo valandas, taip pat prisitaikymą prie specialių tėvų poreikių ir pagalbą įveikiant sudėtingas administracines procedūras. Parama susigaudant administracinėse procedūrose turėtų būti teikiama įvairiomis formomis, įskaitant kalbinę ir skaitmeninę pagalbą, visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esančioms arba palankių sąlygų neturinčioms grupėms, kurios, pavyzdžiui, negeba naudotis skaitmeninėmis priemonėmis arba neturi prieigos prie jų. Šis aspektas taip pat apima prieinamumą negalią turintiems asmenims, įskaitant vaikus, tėvus ir specialistus, pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 (10) nustatytus prieinamumo reikalavimus;

(24)

be to, prieinamumas apima procedūrų supaprastinimą ir darbuotojų bei specialistų profesionalizaciją siekiant bendrosiose nesegreguotose įstaigose tinkamai remti negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir kitas pažeidžiamas grupes. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pašalintos kliūtys lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, be kita ko, negalią turintiems asmenims, ir tokių kliūčių neatsirastų, ir kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigos būtų iš tiesų įtraukios;

(25)

sprendžiant prieinamumo klausimą reikėtų atsižvelgti į teritorinį disbalansą. Ilgas kelionės laikas, susijęs su atstumu, transporto jungčių trūkumu arba ribotumu ir eismo spūstimis, gali trukdyti vaikams, visų pirma negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas. Sunkumų kyla ypač atokiose ir kaimo vietovėse, nes vietos lygmeniu nėra pakankamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų. Dėl tokio teritorinio disbalanso gali paaštrėti įperkamumo problemos. Todėl judumo planuose svarbu atsižvelgti į skirtingus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų naudotojų profilius ir renkant duomenis vertinimo ir stebėsenos tikslais įtraukti teritorinę aprėptį;

(26)

daugelyje valstybių narių didelės išlaidos ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai vis dar yra didelė kliūtis tokias įstaigas lankyti. Eurostato duomenys rodo, kad išlaidų veiksnys yra labai svarbus priimant sprendimą nesinaudoti formaliosios vaikų priežiūros paslaugomis daugelyje šalių, ypač namų ūkiuose, kuriems gresia skurdas. Remiantis Sąjungos statistiniais duomenimis apie 2016 m. pajamas ir gyvenimo sąlygas, 13 % tėvų nesinaudoja vaikų priežiūros paslaugomis dėl jų kainos, o 11 % turi nedidelių ar didelių sunkumų jas įperkant. Namų ūkių, kuriems gresia skurdas, atveju ši procentinė dalis daugiau nei dvigubai didesnė – atitinkamai 28 % ir 27 %. Moksliniai tyrimai rodo didelę aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų ekonominę, socialinę, lavinimo ir vystymosi naudą. Įperkamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų užtikrinimas yra naudingas tenkinant moterų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikius ir sudarant palankesnes sąlygas joms dalyvauti darbo rinkoje. Tai daro ilgalaikį teigiamą poveikį švietimui nuo ankstyvo amžiaus, nes padeda užtikrinti teigiamą visą gyvenimą turimą požiūrį į mokymąsi ne tik patiems vaikams, bet ir plačiajai visuomenei. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad išlaidos ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai būtų proporcingos namų ūkio pajamoms ir nesudarytų kliūčių naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Be to, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į kitas išlaidas, susijusias su ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymu, pavyzdžiui, transportą, drabužius ir priemones, kurių reikia norint lankyti tokias įstaigas;

(27)

vienas iš būdų užtikrinti tinkamą prieinamų ir įperkamų aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą – nustatyti juridinę teisę į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, kuria valdžios institucijos užtikrintų vietą visiems vaikams, kurių tėvai to prašo, neatsižvelgiant į jų užimtumą, socialinę ir ekonominę ar šeiminę padėtį. Daugumoje valstybių narių tokia teisė jau egzistuoja, tačiau amžius, nuo kurio įgyjama ši teisė, labai skiriasi. Idealiu atveju iš karto po tinkamai mokamų ar kompensuojamų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų pabaigos turėtų būti suteikta juridinė teisė į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas;

(28)

tikimasi, kad didesnė kokybiškų, prieinamų ir įperkamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pasiūla šeimoms ir darbo sąlygų bei atlyginimų gerinimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje duos ekonominės naudos. Investicijų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje fiskalinį tvarumą galima optimizuoti įvertinant poveikį viešiesiems finansams ir reguliariai stebint bei nuolat gerinant išlaidų efektyvumą, remiantis geriausia patirtimi, įskaitant veiksmingą finansavimo mechanizmų, kurie atitiktų bendrą viešųjų finansų tvarumą, kūrimą;

(29)

visiems tėvams, nepaisant šeimos sudėties ir šeiminės padėties, įskaitant partnerystes, pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, labai svarbu lengvai ir lygiomis teisėmis gauti tinkamą internetinę ir neinternetinę informaciją apie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas. Tai susiję su informacija apie teisę į tinkamas paslaugas ir jų prieinamumą, prieigos būdus ir, kai taikytina, tinkamumą gauti finansinę paramą;

(30)

nepakankamas informuotumas apie tėvų ir vaikų teises ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje ir jo įtaka mokymosi rezultatams ateityje yra papildoma kliūtis norint pasinaudoti paslaugomis, o tai daro poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje. Tinkamai teikiant tėvams išsamią informaciją, jie galėtų priimti gerai apgalvotus ir informacija pagrįstus sprendimus dėl priežiūros galimybių;

(31)

daugelyje šalių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje trūksta darbuotojų. Šią problemą galima spręsti taikant įvairias strategijas, pavyzdžiui, gerinant darbo sąlygas, karjeros perspektyvas ir atlyginimą, užtikrinant reguliarias kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybes, rengiant kūrybiškas įdarbinimo strategijas ir raginant įvairias nepakankamai atstovaujamas grupes, pavyzdžiui, vyrus ar įvairios kultūrinės kilmės žmones, pvz., migrantus ir pabėgėlius, prisijungti prie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbo jėgos. Paprastas ir greitas kvalifikacijų pripažinimo mechanizmas galėtų padėti spręsti trūkumo problemą. Pavyzdžiui, Komisijos rekomendacijoje (ES) 2022/554 (11) aptariama nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų galimybė užsiimti reglamentuojamosiomis profesijomis;

(32)

ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojų teisingų darbo sąlygų skatinimas turėtų padėti pritraukti naujų darbuotojų ir kartu padėti užtikrinti, kad šiame sektoriuje dirbantys asmenys norėtų ir galėtų toliau čia dirbti iki išėjimo į pensiją. Tai taip pat gali padėti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje kovoti su lyčių segregacija. Šiame kontekste TDO politikos gairėse siekiant skatinti deramą ikimokyklinio ugdymo darbuotojų darbą (12) pateikiamos gairės dėl galimo rekomendacijų dėl profesinių galimybių ir karjeros raidos, tinkamo atlyginimo, įskaitant vienodą darbo užmokestį, tvaraus užimtumo ir darbo sąlygų įgyvendinimo, taip pat dėl socialinio dialogo skatinimo šiame sektoriuje;

(33)

vaikų priežiūra reikalinga ir tada, kai jie pradeda lankyti pradinę mokyklą. Vaikų priežiūros poreikiai nuo mokyklinio amžiaus taip pat gali apriboti motinų dalyvavimą darbo rinkoje ir darbo laiką, jei nėra tinkamų, kokybiškų ir įperkamų sprendimų popamokinės priežiūros ir priežiūros atostogų metu nacionalinių mokyklų sistemų kontekste. Jei nėra vyresnio amžiaus vaikų priežiūros galimybių, tai, kad yra galimybė naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis jaunesniems broliams ir seserims, nesudarys sąlygų tėvams dalyvauti darbo rinkoje, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos jaunesnių brolių ir seserų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymui. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą, kokybišką ir įperkamą popamokinę priežiūrą. Rekomenduojama, kad priemonės, kurių imasi valstybės narės, kai aktualu, apimtų pasiūlymą užtikrinti priežiūrą ir pagalbą atliekant namų darbus visiems vaikams, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius vaikus;

(34)

profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tebėra didelis iššūkis daugeliui tėvų, ypač moterims. Darbo ir priežiūros pareigų derinimo sunkumai yra pagrindinė kliūtis, dėl kurios darbo rinkoje moterų yra mažiau. Šiame kontekste lyčių stereotipai dažnai daro įtaką moterų ir vyrų vaidmeniui priežiūros srityje. Moterims tenkančių priežiūros pareigų disbalansas, palyginti su vyrais, savo ruožtu stiprina lyčių stereotipus tiek vyrų, tiek moterų profesijų ir vaidmenų srityse;

(35)

šio nuolatinio vyrams ir moterims tenkančių priežiūros pareigų skirtumo problema turėtų būti sprendžiama, visų pirma, skatinant tėvus pasinaudoti tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir lanksčia darbo laiko tvarka, kai aktualu, kartu užtikrinant, kad poros vienodžiau dalytųsi priežiūros pareigomis, kiek tai susiję su mokamu ir neapmokamu darbu (13). Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1158 turėtų būti sustiprintos priežiūros pareigų turinčių darbuotojų teisės į tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas ir galimybė prašyti lanksčios darbo laiko tvarkos. Tolesniais veiksmais daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informuotumo apie šias naujas teises didinimui ir stebėsenai, ar darbuotojai gali visapusiškai naudotis šiomis teisėmis nepatirdami nepalankaus požiūrio darbe;

(36)

be kitų priemonių, kuriomis siekiama suderinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą, reikiamu mastu turėtų būti skatinami lankstūs ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros naudojimo sprendimai. Pavyzdžiui, priežiūros pareigų turintys darbuotojai galėtų naudotis papildomomis vaikų priežiūros paslaugomis, pavyzdžiui, ankstyvu įstaigų atidarymu, maitinimu ir vėlyvu uždarymu;

(37)

siekdamos geriau suprasti priežiūros poreikius ir apribojimus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pakankamai išsamių, patikimų ir palyginamų duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2019/1158 nėra konkrečių nuostatų dėl duomenų rinkimo, tie duomenys turėtų apimti naudojimąsi tėvystės ir vaiko priežiūros atostogomis, remiantis Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodiklių sistemos metodiniu vadovu, kurį parengė Užimtumo komitetas (EMCO) ir Socialinės apsaugos komitetas (SAK), kad padėtų tinkamai stebėti ir vertinti tą direktyvą;

(38)

šios rekomendacijos įgyvendinimo pažanga turėtų būti reguliariai stebima rengiant Europos semestro dokumentus, metinę lyčių lygybės Sąjungoje ataskaitą ir pasitelkiant Lyčių lygybės strategijos stebėsenos portalą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų visų pirma padėti Komisijai parengti ir apskaičiuoti galimą rodiklį, skirtą vyrų ir moterų priežiūros pareigų skirtumams įvertinti, t. y. moterų ir vyrų priežiūrai skiriamo laiko skirtumą, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir apmokamam ir neapmokamam darbui skiriamą laiką, kad būtų galima geriau suprasti tų elementų tarpusavio priklausomybę, siekiant remti įrodymais grindžiamos lyčių lygybės ir socialinės politikos plėtojimą. Valstybės narės taip pat turėtų toliau dėti pastangas rengdamos ir įgyvendindamos reformas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje, kuo geriau pasinaudodamos Komisijos parama, be kita ko, pagal techninės paramos priemonę, keisdamosi gerąja patirtimi, naudodamos tinkamus procesus bei metodikas ir rinkdamos duomenis, įtraukdamos suinteresuotuosius subjektus, užtikrindamos veiksmingesnį bei efektyvesnį tarpinstitucinį koordinavimą, planuodamos bei paskirstydamos žmogiškuosius išteklius ir užtikrindamos profesinį tobulėjimą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje;

(39)

formuluotė „ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra“ turi būti suprantama taip, kaip apibrėžta Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, kaip nurodanti reguliuojamas ugdymo ir priežiūros priemones, skirtas vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus, neatsižvelgiant į tokių priemonių struktūrą, finansavimą, darbo laiką ar programų turinį, įskaitant dienos priežiūrą centre ir šeimoje, ugdymo paslaugų teikimą finansuojant privačiomis ir viešosiomis lėšomis, ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimą;

(40)

siekdama įvertinti šios rekomendacijos poveikį, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų stebėti jos įgyvendinimo pažangą ir reguliariai apie ją pranešti Tarybai,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.