(1)

COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, būtinos siekiant suvaldyti viruso plitimą ir apsaugoti gyvybes, sukėlė plataus masto užsitęsusį ekonomikos sukrėtimą Europos Sąjungoje. Trečiąjį 2020 m. ketvirtį ES BVP buvo beveik 4,2 % mažesnis palyginti su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu. Nuo antrojo 2020 m. pusmečio vyko tvirtas, bet ne visiškas atsigavimas, tačiau numatoma, kad dėl naujo viruso protrūkio vyks nuosaikus ekonomikos susitraukimas ir atsigavimo bus galima tikėtis tik antrąjį 2021 m. pusmetį (1);

(2)

politinis atsakas į COVID-19 pandemiją nacionaliniu ir ES lygmenimis yra labai svarbus, siekiant apriboti socialinį ir ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį. Sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašių darbo vietų išsaugojimo priemonių taikymas iki šiol neleido nedarbo lygiui augti atitinkamai su ekonominės veiklos mažėjimu. ES lygmeniu nedarbo lygis nuo pirmojo iki trečiojo 2020 m. ketvirčio padidėjo mažiau nei vienu procentiniu punktu. Įgyvendinant politikos kryptis, buvo sudaromos lanksčios sąlygos pasinaudoti finansavimu iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas (CRII (2) ir CRII+ (3)) ir iš Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) (4);

(3)

galima numatyti, kad krizės sukelti vartojimo įpročių pokyčiai ir dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka, kartu su Europos žaliuoju kursu (5) ir Europos skaitmenine strategija (6), pakeis mūsų ekonomiką. Kai kurie sektoriai kurį laiką gali nesugebėti visavertiškai atsigauti, jeigu apskritai atsigaus, o įmonės po krizės gali patirti finansinių sunkumų (7). Nors tikimasi, kad vykstant Europos žaliojo kurso skatinamam perėjimui link žalesnės ekonomikos, iki 2050 m. visoje ES bus sukurta iki 2 milijonų papildomų darbo vietų (8), kils pavojus, kad tam tikrų sektorių darbuotojai bus atleisti iš darbo. Tokios tendencijos trumpuoju laikotarpiu gali lemti didesnį nedarbą, nes naujų kokybiškų darbo vietų kūrimas, priklausomai nuo ekonomikos perspektyvų ir nuo to, ar bus kvalifikuotų darbuotojų, gali užtrukti. Augant nedarbui ir didėjant neveiklumui, gali būti prarandami įgūdžiai, o tai gali daryti žalingą poveikį atitinkamiems asmenims ir visai ekonomikai. Jei nebus imtasi įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo priemonių, nedarbo rizika taps nuolatinė;

(4)

jei nebus deramo politinio atsako, didžiausią poveikį, tikėtina, pajus jaunimas. Jaunimo nedarbo lygis palyginti su bendru nedarbo lygiu nuo pirmojo iki trečiojo 2020 m. ketvirčio padidėjo tris kartus (9). Negalėdama ilgai patekti į darbo rinką, ši karta gali būti paženklinta dar daugelį metų;

(5)

be to, krizė gali neigiamai paveikti nepalankioje padėtyje esančių arba darbo rinkoje nepakankamai atstovaujamų grupių, pvz., moterų, vyresnio amžiaus darbuotojų, žemos kvalifikacijos žmonių, neįgaliųjų, kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančių asmenų, LGBTIQ asmenų, romų ir kitų etninių ar rasinių mažumų grupių, kurioms gresia atskirtis ar diskriminacija, taip pat migrantų kilmės asmenų, padėtį darbo rinkoje. Visų pirma, nors vidutinis moterų užimtumo lygis ES dabar yra kaip niekad didelis, daugeliui moterų vis dar iškyla kliūčių patekti į darbo rinką ir joje išlikti, o jų užimtumo lygis turėtų būti pagerintas (10);

(6)

siekiant užtikrinti laipsnišką perėjimą nuo neatidėliotinų priemonių, taikomų dėl pandemijos, ir tų, kurios reikalingos palengvinti darbo jėgos ir kapitalo perskirstymo procesą ekonomikos gaivinimo etapu, būtinas strateginis požiūris ES ir nacionaliniu lygmenimis. ES ir valstybės narės turėtų veikti išvien, skatindamos dinamišką ir įtraukų ekonomikos gaivinimą kuriant darbo vietas bei sudarydamos palankesnes sąlygas vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką Europos darbo rinkoje. Reikėtų atkreipti dėmesį į riziką, kuri gali kilti dėl laipsniško neatidėliotinų priemonių atsisakymo, jei nebus parengta veiksminga nauja politika, nukreipta į darbuotojų ir įmonių rėmimą ekonomikos gaivinimo etapu;

(7)

suderintas aktyvios darbo rinkos politikos krypčių rinkinys, kuris apima laikinosios samdos ir veiklos keitimo paskatas, įgūdžių politiką ir geresnes užimtumo tarnybų paslaugas (toliau vadinamas „Veiksminga aktyvia parama užimtumui“ arba EASE) reikalingas tam, kad būtų remiami veiklos keitimo pokyčiai darbo rinkoje, susiję su ekonomikos gaivinimu ir dvejopa pertvarka, visapusiškai išnaudojant šiam tikslui skirtas ES lėšas;

(8)

laiku suteikta ir kruopščiai parengta parama užimtumui gali būti naudinga darbuotojams ir įmonėms bei ekonomikai ir visai visuomenei. Jei parama krizės paveiktų ekonomikos sektorių darbuotojams suteikiama laiku ir aktyviai, jie tikriausiai ras kokybišką darbą ne tik besiplečiančiuose sektoriuose, kaip antai, žaliajame ir skaitmeniniame sektoriuose, arba sektoriuose, kuriuose vyrauja novatoriški verslo modeliai, bet taip pat socialinės ekonomikos srityje ir tuose sektoriuose, kuriuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, pavyzdžiui, sveikatos ir priežiūros sektoriuose;

(9)

laikinosios samdos paskatos darbo rinkoje gali būti veiksmingos skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą, ekonomikai lėtai augant pradiniais ekonomikos gaivinimo etapais. Jos turėtų būti skirtos ir parengtos taip, kad sudarytų palankesnes sąlygas keisti darbo vietas ir kurti tokias darbo vietas, kurių be šių paskatų nebūtų buvę sukurta. Tikslinės grupės gali apimti pažeidžiamas ir per mažai atstovaujamas gyventojų grupes, be kita ko, į darbo rinką įsiliejantį jaunimą. Visų pirma, pameistrystės rėmimas gali būti veiksminga priemonė ugdyti įgūdžius, kurių reikia darbo rinkai, ir padėti jaunimui įsidarbinti. Be to, veiklos keitimo paskatos, kuriomis nauji darbdaviai skatinami samdyti tuos darbuotojus, kurie gali būti pakeisti kitais, gali palengvinti veiklos keitimą, o besiplečiančiuose sektoriuose padidėtų gebėjimų pasiūla. Parama verslumui, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, moterims ir socialinio verslo atstovams, gali būti naudinga ir papildyti tokias priemones, įskaitant paramą padėti joms spręsti kai kuriuos didžiausius MVĮ kylančius uždavinius, tokius kaip reguliavimo prievoles, pavėluotus mokėjimus ir galimybes gauti finansavimą;

(10)

remiantis ekonomikos srities literatūra, samdos paskatos užimtumui gali būti veiksmingesnės nei kitos aktyvios darbo rinkos politikos kryptys. Kartu su mokymo programomis jos turi didžiausią vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, nes gerina darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir įgūdžius. Samdos ir veiklos keitimo paskatos kartu su mokymu darbo vietoje gali būti veiksmingesnės nei kitos mokymo formos, diegiant darbo rinkai tinkamus įgūdžius. Rizika, kad tokios paskatos galėtų prisidėti prie darbo vietų, kurios būtų buvusios sukurtos bet kuriuo atveju, kūrimo gali būti sumažinta, įdarbinimo reikalavimus nukreipiant į tikslines grupes, atliekant jų stebėseną ir nuolat juos taikant. Be to, tokia rizika krizės sąlygomis, kai labiau tikėtina, kad samdos ir perkvalifikavimo priemonės turės teigiamą poveikį, yra mažesnė (11);

(11)

įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybės, pritaikytos darbo rinkos poreikiams, gali būti naudingos visoms įmonėms ir darbuotojams, bet visų pirma atleistiems iš darbo darbuotojams arba tiems, kurie gali būti atleisti, kai darbo rinkose vyksta reikšmingi struktūriniai pokyčiai. Šios priemonės turėtų būti grindžiamos žinių apie įgūdžius rinkimu ir individualizuotu požiūriu, užtikrinant, kad darbuotojai turėtų teisę į individualius mokymus. Trumpi mokymo kursai gali būti svarbūs ir patvirtinti mikrokredencialais, taip pat gali būti remiamos viešųjų ir privačių suinteresuotųjų subjektų partnerystės;

(12)

veiksminga politika, kuria skatinamas profesinės veiklos keitimas, turėtų būti įgyvendinama kartu su gerai veikiančiomis užimtumo tarnybomis, turinčiomis sustiprintus institucinius pajėgumus ir galinčiomis teikti konkrečiai darbo ieškantiems asmenims pritaikytą paramą, be kita ko, labiau naudojant skaitmenines priemones;

(13)

kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinė sistema (12) ir Stažuočių kokybės sistema (13) suteikia gaires ir geriausios praktikos pavyzdžių, kurios ekonomikai atsigaunant taps vis svarbesnės. Kad užtikrintų pameistrystės galimybių pasiūlą, ypač remiamos turėtų būti mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), visų pirma taikant priemokas už laikiną įdarbinimą arba prireikus sumažinant darbo sąnaudas;

(14)

labai svarbų vaidmenį atlieka socialiniai partneriai, kurie padeda geriau atkurti mūsų ekonomiką ir vykdydami dialogą prisideda prie pandemijos sukeltų užimtumo ir socialinių padarinių bei su dvejopa pertvarka susijusių problemų sprendimo. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema skatinamas, be kita ko, jų įsitraukimas į restruktūrizavimo veiklą, pokyčių numatymą ir įgūdžių paklausos nustatymą;

(15)

verslo restruktūrizavimo aplinkybėmis lengvesnis darbo jėgos perskirstymas bus ypač svarbus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 (14) užtikrinama, kad finansinių sunkumų patiriančios gyvybingos įmonės galėtų pasinaudoti ankstyvojo perspėjimo priemonėmis ir prevencinio restruktūrizavimo sistemomis, kurios leistų joms tęsti veiklą. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje (15) nurodomi gerosios patirties pavyzdžiai, siekiant numatyti įgūdžių ir mokymo poreikį verslo restruktūrizavimo procesuose;

(16)

naujos Europos pramonės strategijos (16) tikslas – sukurti pasaulio mastu konkurencingą, neutralaus poveikio klimatui, švarią, žiedinę ir skaitmeninę Europos pramonę. Joje sutelkiamas dėmesys į Europos pramonės ekosistemas, kurios apima visus vertės grandinėje veikiančius subjektus: įmones ir akademinę bei mokslinių tyrimų bendruomenę, paslaugų teikėjus ir tiekėjus. Ekosistemų nustatymas gali būti naudinga sistema norint išsiaiškinti, kokie yra įgūdžių poreikiai;

(17)

pagal Europos socialinių teisių ramstį, kiekvienas turi teisę į paramą siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai, tai, be kita ko, teisė į paramą ieškant darbo ir mokantis, o įdarbinimo sąlygos turėtų atitikti kokybės kriterijus (17);

(18)

skatinant įtraukumą, darbo rinkoje būtina sudaryti vienodas galimybes pereiti iš vienos darbo vietos į kitą, nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti žemos kvalifikacijos ir (arba) mažai įgūdžių turintiems suaugusiesiems ir migrantų statusą turintiems žmonėms. Taip pat nereikėtų nuošalyje palikti nė vienos vietovės: nei didžiųjų miestų ar kaimo vietovių, pakrantės sričių ar atokių vietovių visoje ES, įskaitant atokiausius regionus;

(19)

Jaunimo užimtumo rėmimo dokumentų rinkinys (18) buvo priimtas atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais jaunimas susiduria visoje ES, siekiant jauniems žmonėms suteikti tarpinių priemonių, kurias pasitelkdami jie galėtų tvirtai integruotis į darbo rinką. Reaguodamos į šiuos sunkumus, valstybės narės priėmė dvi Tarybos rekomendacijas, skirtas sustiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą (19) ir profesinį rengimą bei mokymą (20), kurias šiuo metu įgyvendina;

(20)

Europos įgūdžių darbotvarkėje, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (21) išdėstytas išsamus planas, siekiant ugdyti daugiau ir geresnių įgūdžių, kad būtų lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Be to, Įgūdžių paktu (22) viešosios ir privačiosios organizacijos raginamos sutelkti jėgas ir imtis konkrečių veiksmų žmonių įgūdžiams tobulinti ir jiems perkvalifikuoti Europoje;

(21)

EASE priemonių politikos dokumentų rinkiniai bus veiksmingiausi, jei, atsižvelgiant į bendrą viešųjų finansų tvarumą, bus grindžiami teisingomis pagrindinėmis sąlygomis, įskaitant modernias darbo rinkos institucijas, investavimo kliūčių pašalinimą, įmonių patekimą į rinką, jų augimą ir pasitraukimą iš rinkos, efektyvią mokesčių ir socialinių išmokų sistemą, gerai veikiantį viešąjį administravimą. Susijusių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, Tarybos priimtų pagal dabartinę Europos semestro sistemą, įgyvendinimas yra dar svarbesnis skatinant ekonomikos gaivinimą ir užtikrinant jo ilgalaikį poveikį;

(22)

tam, kad būtų galima kovoti su sunkumais, kylančiais gaivinant ekonomiką ir vykdant dvejopą pertvarką, reikia skirti tinkamus išteklius EASE priemonėms finansuoti. Laikantis horizontalaus principo, valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų dvigubo finansavimo, teikiamo pagal Sąjungos programas ir priemones. Jos taip turi užtikrinti, kad tos paramos priemonės būtų parengtos taip, kad, kai tinkama, atitiktų valstybės pagalbos taisykles;

(23)

taikant aktyvias darbo rinkos priemones ir priemones, skirtas valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumams stiprinti, galima naudotis struktūrinių fondų, ypač „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (23) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (24), taip pat Teisingos pertvarkos fondo (25), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), skirto atleistiems iš darbo darbuotojams remti (26), iniciatyvos „REACT-ES“ (27) ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo (28) teikiama parama. Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti parama iš techninės paramos priemonės (29) tam, kad parengtų ir įgyvendintų reformas įgūdžių ir aktyvios darbo rinkos politikos srityse;

(24)

šioje rekomendacijoje pateikiamos priemonės, skirtos darbo vietų kūrimui ir užimtumui remti, visų pirma tos, kurias taikant vykdomi uždaviniai, nurodyti atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, gali būti remiamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, kaip suderintų reformų ir investicijų paketų dalis. Valstybių narių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose siūlomos EASE priemonės turėtų atitikti tinkamumo ir vertinimo kriterijus, nustatytus reglamente, kuriuo sukuriama priemonė (30). Paprastai pagal priemonę negali būti finansuojamos nuolatinės išlaidos, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, ir gali būti finansuojamos tik tos reformos ir investicijos, kurios turi ilgalaikį poveikį ir lemia struktūrinius administravimo ar atitinkamos politikos krypties pokyčius. Finansavimas pagal priemonę bus teikiamas tik Komisijai teigiamai įvertinus atskiras valstybių narių pasiūlytas priemones, Tarybai patvirtinus planus ir tinkamai įvykdžius susijusius etapus bei tikslus;

(25)

Tarybos išvadose dėl 2021 m. Europos semestro (31) valstybės narės raginamos į jų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti pagrindines reformas ir investicijas į darbo rinką, socialinę politiką, sveikatos priežiūros ir švietimo bei mokymo sritis. Komisijos gairėse valstybėms narėms dėl planų (32) pabrėžiama, kad šie planai turėtų būti galimybė skatinti tvirtą politinį atsaką palaikant užimtumo politikos pokytį, kai ji tampa ne užimtumo išsaugojimo, o kokybiškų darbo vietų kūrimo politika, ir skatinti darbo vietos keitimą, kad struktūriniai pokyčiai vyktų lengviau ir sparčiau,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.