Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32021D1757

Komisijos sprendimas (ES) 2021/1757 2020 m. gruodžio 4 d. dėl pagalbos schemos SA.38399 – 2019/C (ex 2018/E), kurią suteikė Italija – Uostų pelno apmokestinimas Italijoje (Tekstas autentiškas tik italų kalba) (Tekstas svarbus EEE)

C/2020/8498

OL L 354, 2021 10 6, p. 1–28 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/1757/oj

2021 10 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/1

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1757

2020 m. gruodžio 4 d.

dėl pagalbos schemos SA.38399 – 2019/C (ex 2018/E), kurią suteikė Italija – Uostų pelno apmokestinimas Italijoje

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pagal pirmiau nurodytą (-as) nuostatą (-as) (1) paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2013 m. liepos 3 d. raštu Komisija visoms valstybėms narėms išsiuntė išsamų klausimyną, kad surinktų informaciją apie uostų pelno apmokestinimą ir galimas kitas valstybės paramos įvairių rūšių investicijoms ar uostų eksploatavimui formas. Italijos valdžios institucijos atsakymus į minėtą klausimyną išsiuntė 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu ir 2013 m. spalio 1 d. raštu. 2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos, ją Italija pateikė 2014 m. vasario 14 d., 2014 m. rugsėjo 11 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. raštais. 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Italijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją. 2017 m. balandžio 27 d. raštu Komisija išsiuntė Italijos valdžios institucijoms papildomą prašymą pateikti informaciją, į jį pastarosios atsakė 2017 m. gegužės 24 d.

(2)

2018 m. balandžio 30 d. raštu Komisija, vadovaudamasi Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (2) (toliau – Procedūrų reglamentas) 21 straipsniu, informavo Italiją apie preliminarų vertinimą, ar nuostatos dėl uostų pelno mokesčio yra valstybės pagalba, ir paragino Italijos valdžios institucijas pateikti pastabų. 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 27 d. įvyko Komisijos ir Italijos valdžios institucijų susitikimai. 2018 m. liepos 3 d. raštu Italija atsakė į 2018 m. balandžio 30 d. Komisijos raštą. 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Italija pateikė daugiau informacijos.

(3)

2019 m. sausio 8 d. Komisija pasiūlė atitinkamas priemones pagal Procedūrų reglamento 22 straipsnį. Komisija paragino Italiją priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad ekonominę veiklą vykdančioms uostų sistemos direkcijoms pelno mokestis būtų taikomas taip pat, kaip ir kitoms įmonėms. Be to, Komisija paragino Italijos valdžios institucijas per du mėnesius nuo pasiūlymo gavimo raštu pranešti jai, kad jos pagal Procedūrų reglamento 23 straipsnio 1 dalį besąlygiškai, vienareikšmiškai ir visiškai pritaria pasiūlymui dėl atitinkamų priemonių.

(4)

2019 m. kovo 7 d. raštu Italija oficialiai atmetė Komisijos pasiūlymą. 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. įvyko tolesni Italijos valdžios institucijų ir Komisijos susitikimai. Šiuose susitikimuose Italija pakartojo savo poziciją.

(5)

Kadangi Italijos valdžios institucijos nepritarė pasiūlymui dėl atitinkamų priemonių, Komisija 2019 m. lapkričio 15 d. raštu nusprendė pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą pagal Procedūrų reglamento 23 straipsnio 2 dalį. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paprašė Italijos ir suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(6)

2020 m. vasario 4 d. raštu Italija pateikė savo pastabas Komisijai.

(7)

Komisija gavo šių suinteresuotųjų šalių pastabas:

1)

„Confetra – Confederazione Generale Italiana dei Trasporti e della Logistica“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija);

2)

„Conftrasporto-Confcommercio“ (Transporto, vežimo ir logistikos asociacijų konfederacija);

3)

„Assoporti“ (Italijos uostų asociacija);

4)

„Federazione Italiana Lavoratori Trasporti FILT-CGIL“, „Federazione Italiana Trasporti FIT-CISL“, „Unione Italiana dei Lavoratori dei Trasporti UILTRASPORTI“ (Italijos transporto darbuotojų federacija, Italijos transportininkų federacija, Italijos transporto darbuotojų sąjunga);

5)

„Associazione Nazionale Imprese Portuali ANCIP“ (Nacionalinė uosto įmonių asociacija).

(8)

Komisija taip pat gavo vadinamojo Laisvosios Triesto zonos tarptautinio laikinojo atstovo pastabas.

(9)

Komisija šias pastabas perdavė Italijai, suteikdama jai galimybę pateikti savo pastabas dėl jų. Italija pastabų nepateikė.

2.   TIRTOS PRIEMONĖS APRAŠYMAS IR TYRIMO APLINKYBĖS

(10)

Uostų sistemos direkcijoms (toliau – USD) Italijoje nėra taikomas pelno mokestis (it. imposta sul reddito delle società, toliau – IRES). USD atleidimas nuo pelno mokesčio yra šiame sprendime nagrinėjama priemonė.

2.1.   Uostų veiklos organizavimas ir reguliavimas Italijoje

2.1.1.   Įstatymas Nr. 84/1994 ir uostų sistemos direkcijų įsteigimas

(11)

Įstatymu Nr. 84/1994 (4) su pakeitimais (toliau – Įstatymas Nr. 84/1994) reglamentuojama uostų veikla ir reguliuojami uostų sistemos direkcijų, Jūrų laivybos administracijos ir kitų su uostų veikla susijusių įmonių uždaviniai ir funkcijos.

(12)

Uostai, kuriuose yra USD, vadinami „nacionalinės ir tarptautinės ekonominės svarbos uostais arba specialiosiomis uostų teritorijomis“ (II kategorija, I ir II klasės uostai).

(13)

„Nacionalinės ir tarptautinės ekonominės svarbos uostai arba specialiosios uostų teritorijos (II kategorija, I ir II klasės) atlieka šias funkcijas:

1)

prekybos ir logistikos;

2)

pramonės ir naftos;

3)

keleivių vežimo paslaugų, įskaitant kruizinių laivų keleivius;

4)

žvejybos;

5)

turizmo ir laisvalaikio.

(14)

Įsigaliojus Įstatyminiam dekretui Nr. 169/2016, Italijoje įsteigta 16 USD, veikiančių 57 didžiuosiuose uostuose. USD administruojami uostai išvardyti A priede, kuris yra neatskiriama Įstatymo Nr. 84/1994 dalis. A priedas gali būti iš dalies keičiamas, kad į jį būtų galima įtraukti uostą arba uostą perkelti į kitą USD, laikantis tam tikrų sąlygų.

(15)

Įstatyme Nr. 84/1994 nustatyta, kad USD yra neekonominiai valstybinės reikšmės viešieji subjektai, turintys specialų teisinį statusą ir administracinį, organizacinį, reguliavimo, biudžeto ir finansinį savarankiškumą. Infrastruktūros ir transporto ministrui suteikti jų priežiūros įgaliojimai. Jų biudžetą ir balansą tvirtina infrastruktūros ir transporto ministras, suderinęs su ekonomikos reikalų ir finansų ministru. Audito Rūmai atlieka USD finansų valdymo auditą.

(16)

Pagal Įstatymą Nr. 84/1994 USD turi parengti strateginio planavimo programą, kurioje nustatomi jų plėtros tikslai. Jos turi skatinti ir parengti planavimo dokumentą dėl priemonių, skirtų energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui uostuose didinti.

(17)

Pagal Įstatymą Nr. 84/1994 valstybė yra atsakinga už tai, kad II kategorijos (I ir II klasės) uostuose būtų atliekami pagrindiniai infrastruktūros darbai (laivybos kanalų, apsauginių pylimų, dokų ir įrengtų krantinių statyba, jūros dugno valymas ir gilinimas). Regionai, savivaldybės arba USD gali prisidėti savo lėšomis. Kad padengtų atliktų darbų išlaidas, USD gali nustatyti papildomus mokesčius už pakraunamas ar iškraunamas prekes arba padidinti koncesijos rinkliavų sumą.

2.1.2.   Uostų sistemos direkcijų ir Jūrų laivybos administracijos užduotys

(18)

Pagal Įstatymo Nr. 84/1994 6 straipsnį USD pavesta vykdyti šias užduotis:

1)

Įstatymo Nr. 84/1994 16 (žr. 2.1.4 skirsnį), 17 ir 18 (žr. 2.1.5 skirsnį) straipsniuose nurodytų uosto operacijų ir paslaugų valdymą, programavimą, koordinavimą, reguliavimą, skatinimą ir kontrolę, leidimų ir koncesijų suteikimą, taip pat kitą uostuose vykdomą komercinę ir pramonės veiklą;

2)

įprastą ir neeilinę uosto teritorijos bendrųjų dalių priežiūrą, įskaitant jūros dugno priežiūrą;

3)

visuotinės svarbos paslaugų, kurios nėra glaudžiai susijusios su 16 straipsnyje nurodytomis uosto operacijomis (žr. 2.1.4 skirsnį), teikimo uosto naudotojams priskyrimą ir kontrolę;

4)

uosto teritorijoje valdžios institucijų ir įstaigų vykdomos administracinės veiklos koordinavimą;

5)

išimtinį žemės ir prekių, priklausančių jūrų turtui, administravimą pagal Įstatymo Nr. 84/1994 ir Laivybos kodekso nuostatas;

6)

ryšių su logistikos sistemomis už uosto ribų ir tarp uostų koordinavimą ir skatinimą.

(19)

Pagal Įstatymą Nr. 84/1994 Jūrų laivybos administracija yra atsakinga už policijos ir saugumo funkcijas, numatytas Laivybos kodekse ir specialiuose teisės aktuose.

(20)

Vadovaujantis Įstatymo Nr. 84/1994 6 straipsniu, USD neleidžiama tiesiogiai arba per įmones, į kurias investuojama, vykdyti uosto operacijų (5) ir glaudžiai susijusios veiklos. Be to, USD negali teikti laivavedybos, vilkimo, švartavimo ir plūdurų įrengimo techninių ir navigacijos paslaugų.

(21)

Turi būti įsteigiamas konsultacinis komitetas, kurį sudaro penki uoste veikiančių įmonių darbuotojų atstovai, vienas USD darbuotojų atstovas ir po vieną kiekvienos iš šių uoste veikiančių įmonių kategorijų atstovą: laivo savininkų; pramonės įmonių; 16 (žr. 2.1.4 skirsnį) ir 18 (žr. 2.1.5 skirsnį) straipsniuose nurodytų bendrovių; ekspeditorių; jūreivių ir agentų bei uosto sektoriuje dirbančių vežėjų. Šis komitetas atlieka patariamąsias funkcijas suteikiant, sustabdant ar panaikinant leidimus ir koncesijas.

(22)

USD steigia savo teritorinius biurus, kuriuose USD generalinis sekretorius arba jo atstovas, be kitų užduočių, yra atsakingas už koncesijų suteikimą ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui ir atitinkamų koncesijos rinkliavų nustatymą, atsižvelgiant į konsultacinio komiteto ir valdymo komiteto nuomonę.

2.1.3.   Uostų sistemos direkcijų finansiniai ištekliai

(23)

USD pajamas sudaro:

1)

koncesijos rinkliavos, nurodytos Įstatymo Nr. 84/1994 18 straipsnyje (žr. 2.1.5 skirsnį), už valstybei priklausančias teritorijas ir dokus uosto teritorijoje ir gretimose teritorijose;

2)

Įstatymo Nr. 84/1994 16 straipsnyje nurodytos rinkliavos už leidimus vykdyti uosto operacijas (žr. 2.1.4 skirsnį);

3)

inkaravimo rinkliavos (it. tassa di ancoraggio);

4)

rinkliavos už iškrautas ir pakrautas prekes (it. tassa portuale);

5)

regionų, vietos valdžios institucijų ir kitų viešųjų įstaigų įmokos;

6)

kitos pajamos.

(24)

Italijos infrastruktūros ir transporto ministerijos ataskaitoje nurodyta, kad 2017 m. „uosto rinkliavos“ (t. y. rinkliavos už iškrautas ir pakrautas prekes ir inkaravimo mokesčiai (atitinkamai tassa portuale ir tassa di ancoraggio)) kartu su koncesijos rinkliavomis buvo du pagrindiniai Italijos uostų pajamų komponentai ir atitinkamai sudarė 53,2 proc. ir 27,1 proc. veiklos pajamų (6).

2.1.4.   Uosto operacijos (Įstatymo Nr. 84/1994 16 straipsnis)

(25)

Uosto operacijos yra prekių ir visų kitų medžiagų pakrovimas, iškrovimas, perkrovimas, sandėliavimas ir apskritai perkėlimas, atliekamas uosto teritorijoje. Uosto paslaugos yra specializuotos, papildomos ir pagalbinės paslaugos, susijusios su uosto operacijų ciklu. USD gali nustatyti šias paslaugas pagal specialias taisykles, kurios paskelbiamos transporto ir laivybos ministro dekretu.

(26)

USD reguliuoja ir prižiūri uosto operacijas ir uosto paslaugas bei kiekvienos įmonės viešai skelbiamų tarifų taikymą ir reguliariai teikia ataskaitas transporto ir laivybos ministrui.

(27)

Savo sąskaita arba trečiųjų šalių vykdomoms uosto operacijoms ir teikiamoms uosto paslaugoms reikalingas USD leidimas. Tas leidimas turi apimti uosto operacijų vykdymą arba vienos ar kelių uosto paslaugų teikimą, nurodomą pačiame leidime.

(28)

Leidimus gavusios įmonės turi būti registruojamos atskiruose USD tvarkomuose registruose, turi mokėti metinę rinkliavą ir pateikti užstatą.

(29)

Suteikiant leidimus, transporto ir laivybos ministras dekretu nustato:

1)

asmeninius, finansinius ir profesinius reikalavimus veiklos vykdytojams ir prašymą pateikusioms įmonėms;

2)

leidimų suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo kriterijus, procedūras ir terminus, taip pat susijusius patikrinimus;

3)

parametrus, pagal kuriuos nustatomos mažiausios ir didžiausios metinių rinkliavų ir užstato sumos, susijusios su leidimo galiojimo trukme ir ypatumais, atsižvelgiant į investicijų dydį ir numatomą vykdyti veiklą.

(30)

Uosto operacijų tarifus viešai skelbia USD. Leidimus gavusios įmonės turi pranešti USD apie tarifus, kuriuos ketina taikyti naudotojams, taip pat apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

(31)

Leidimo galiojimo trukmė susijusi su įmonės siūloma veiklos programa arba, jei patvirtinta įmonė taip pat yra koncesininkas pagal Įstatymo Nr. 84/1994 18 straipsnį (žr. 2.1.5 skirsnį), yra tokia pati, kaip ir pačios koncesijos trukmė. Leidimo galiojimas gali būti pratęstas pateikus naujas veiklos programas arba pratęsus koncesiją.

(32)

USD, pasikonsultavusios su vietos patariamuoju komitetu, nustato didžiausią išduosimų leidimų skaičių, atsižvelgdamos į uosto veiklos reikalavimus ir krovinių srautą, bet kuriuo atveju užtikrindamos kuo didesnę konkurenciją šiame sektoriuje.

2.1.5.   Žemės ir dokų koncesijos (Įstatymo Nr. 84/1994 18 straipsnis)

(33)

USD suteikia uosto teritorijoje esančios valstybinės žemės ir dokų koncesijas Įstatymo Nr. 84/1994 16 straipsnyje nurodytoms įmonėms uosto operacijoms vykdyti.

(34)

Koncesijos suteikiamos tinkamai apie jas viešai paskelbus, kaip nustatyta transporto ir laivybos ministro dekretu, suderintu su finansų ministru. Tame pačiame dekrete taip pat nurodoma:

1)

koncesijos trukmė, koncesijas suteikiančių institucijų priežiūros ir tikrinimo įgaliojimai, koncesijos pratęsimo sąlygos ir objektų perdavimas naujam koncesininkui;

2)

mažiausios koncesijos rinkliavos, kurias turi mokėti koncesininkai.

(35)

Tam, kad koncesijos būtų suteiktos, pareiškėjai turi:

1)

pateikti verslo planą, pagrįstą atitinkamomis garantijomis, skirtą uosto krovinių srautui ir našumui didinti;

2)

turėti tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, taip pat ir susijusių su sauga, kad galėtų patenkinti savo ir trečiųjų šalių nenutrūkstamo ir integruoto gamybos ir veiklos ciklo poreikius;

3)

sudaryti personalo planą, kuris atitinka verslo planą.

(36)

Kiekviename uoste valstybinės žemės koncesininkas turi tiesiogiai vykdyti tą veiklą, kuriai suteikta koncesija. Koncesininkas tuo pat metu negali būti kitos valstybinės žemės koncesininkas tame pačiame uoste, nebent veikla, kuriai vykdyti reikalinga nauja koncesija, skiriasi nuo veiklos, kuriai vykdyti toje pačioje valstybinėje žemėje yra suteiktos koncesijos, ir negali vykdyti uosto veiklos teritorijose, kurios nebuvo priskirtos suteikiant koncesiją.

(37)

USD atlieka metinius patikrinimus, kad įsitikintų, ar laikomasi koncesijos suteikimo metu nustatytų reikalavimų ir ar vykdomos verslo plane numatytos investicijos.

(38)

Koncesininkui nepagrįstai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir nepasiekus verslo plane nustatytų tikslų, USD panaikina koncesiją.

2.2.   Italijos pelno mokesčio sistema ir USD atleidimas nuo mokesčio

(39)

Italijos pelno mokestis reglamentuojamas 1986 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu Nr. 917: Testo Unico delle Imposte sui Redditi (Konsoliduotas mokesčių įstatymas, toliau – TUIR) (7). TUIR II antraštinėje dalyje nustatytos pelno apmokestinimo taisyklės.

(40)

Toliau pateikiami pagrindiniai Italijos pelno mokesčio (Imposta sul reddito sulle società IRES, toliau – IRES) elementai (8).

2.2.1.   Apmokestinamieji asmenys (TUIR 73 ir 74 straipsniai)

(41)

TUIR 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pelno mokestis taikomas šiems subjektams:

1)

akcinėms bendrovėms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, ribotos atsakomybės bendrovėms, kooperatinėms bendrovėms ir savidraudos bendrovėms, Europos bendrovėms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 (9) ir Europos kooperatinėms bendrovėms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 (10), kurios yra rezidentės valstybėje;

2)

viešiesiems ir privatiems subjektams, išskyrus bendroves, taip pat patikos fondams, kurie yra rezidentai valstybėje ir kurių vienintelis arba pagrindinis tikslas yra vykdyti komercinę veiklą;

3)

viešiesiems ir privatiems subjektams, išskyrus bendroves, patikos fondams, kurių vienintelis arba pagrindinis tikslas nėra vykdyti komercinę veiklą, taip pat kolektyvinio santaupų investavimo subjektams, kurie yra rezidentai valstybėje;

4)

bet kokios rūšies bendrovėms ir įstaigoms, įskaitant patikos fondus, turinčioms juridinio asmens statusą arba jo neturinčioms, kurios nėra rezidentės valstybėje.

(42)

TUIR 74 straipsnyje nustatytos specialios nuostatos valstybės ir viešosioms įstaigoms ir apibrėžta veikla, kuri nelaikoma komercine veikla.

(43)

Pagal TUIR 74 straipsnio 1 dalį valstybės įstaigos ir administracijos, įskaitant savarankiškas administracijas, ir jei jos turi juridinio asmens statusą, savivaldybės, vietos įstaigų konsorciumai, asociacijos ir viešąjį turtą administruojančios įstaigos, kalnų bendruomenės, provincijos ir regionai neapmokestinami pelno mokesčiu. Pagal TUIR 74 straipsnio 2 dalį viešųjų įstaigų vykdomos valstybės funkcijos nėra komercinė veikla.

2.2.2.   Apmokestinamosios pajamos

(44)

Visos komercinę veiklą vykdančių įmonių gautos pajamos laikomos verslo pajamomis ir joms taikomas IRES (TUIR 81 straipsnis). Mokesčio bazė yra visame pasaulyje gautos pajamos, nurodytos pelno ir nuostolio ataskaitoje, parengtoje už atitinkamus finansinius metus pagal bendrovių teisės normas, ir pakoreguotos pagal mokesčių įstatymų nuostatas, taikomas verslo pajamoms.

(45)

Iš nekilnojamojo turto gautų pajamų apmokestinimas pelno mokesčiu priklauso nuo nekilnojamojo turto rūšies. Jeigu nekilnojamojo turto objektas faktiškai ir išimtinai naudojamas komercinei veiklai vykdyti (arba dėl savo savybių gali būti naudojamas tik komercinei veiklai vykdyti), iš nekilnojamojo turto gautos pajamos laikomos verslo pajamomis. Todėl tokios pajamos įtraukiamos į bendrovės apmokestinamąsias pajamas.

2.2.3.   Mokestinis laikotarpis

(46)

Taikant pelno mokestį, mokestinis laikotarpis yra bendrovės finansiniai metai, kaip nustatyta teisės aktuose arba įstatuose. Jei finansiniai metai nėra nustatyti arba jei jie ilgesni nei dveji metai, mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (TUIR 76 straipsnis).

2.2.4.   Tarifai

(47)

IRES tarifas yra 24 proc. (TUIR 77 straipsnis) (11).

(48)

2019 m. gruodžio 27 d. Įstatymo Nr. 160 1 straipsnio 716 dalyje nustatytas naujas 3,5 procentinio punkto papildomas IRES mokestis, taikomas pajamoms, gautoms vykdant veiklą pagal uosto leidimus ir koncesijas, suteiktus pagal Įstatymo Nr. 84/1994 16 ir 18 straipsnius (12). Tai laikina priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik 2019–2021 finansiniais metais.

2.2.5.   Uostų sistemos direkcijų apmokestinimas Italijoje

(49)

USD Italijoje nėra taikomas pelno mokestis (IRES). USD atleidimas nuo pelno mokesčio yra šiame sprendime nagrinėjama priemonė. Šis atleidimas visų pirma grindžiamas TUIR 74 straipsniu, kaip jį aiškina ir taiko Italijos valdžios institucijos.

(50)

Pagal TUIR 74 straipsnį valstybės įstaigos ir administracijos, įskaitant turinčias savarankišką struktūrą, net jei jos turi juridinio asmens statusą, savivaldybės, vietos valdžios institucijų konsorciumai, asociacijos ir kolektyvinį turtą administruojančios įstaigos, kalnų bendruomenės, provincijos ir regionai neapmokestinami pelno mokesčiu.

(51)

Italijos valdžios institucijų nuomone, USD yra viešosios įstaigos, kurioms pavestos tik administracinės funkcijos, todėl joms taikytinas TUIR 74 straipsnis. Jų teigimu, priešingai, pagal TUIR 73 straipsnį būtų daroma prielaida, kad atitinkamas subjektas vykdo komercinę veiklą, nors ji yra nepagrindinė veikla, todėl jis nebūtų taikytinas USD.

(52)

73 ir 74 straipsniai, kaip juos aiškina ir taiko Italijos valdžios institucijos, lemia tai, kad USD Italijoje atleidžiamos nuo pelno mokesčio, įskaitant jų pajamas, gaunamas iš uostų infrastruktūros eksploatavimo.

2.3.   Pagrindas pradėti procedūrą

(53)

2019 m. sausio 8 d. Komisija pasiūlė tinkamas priemones pagal Procedūrų reglamento 22 straipsnį ir paragino Italiją priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad ekonominę veiklą vykdančios USD būtų apmokestinamos pelno mokesčiu taip pat, kaip ir kitos įmonės. Tačiau 2019 m. kovo 7 d. raštu Italija oficialiai atmetė Komisijos pasiūlymą ir atsisakė priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad ekonominę veiklą vykdančios USD būtų apmokestinamos pelno mokesčiu taip pat, kaip ir kitos įmonės.

(54)

Kadangi Komisija vis dar laikėsi nuomonės, kad USD, kurios vykdo ekonominę veiklą, palankus atleidimas nuo pelno mokesčio yra esama valstybės pagalbos schema, ir turėjo abejonių dėl tokios pagalbos schemos suderinamumo su vidaus rinka, ji nusprendė pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą pagal Procedūrų reglamento 23 straipsnio 2 dalį. Šiame sprendime Komisija padarė preliminarią išvadą, kad atleidimas nuo pelno mokesčio, kuriuo naudojasi USD, yra esama valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kuri negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

3.   ITALIJOS IR SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

3.1.   Bendrosios pastabos

(55)

Italija ir kitos suinteresuotosios šalys teigia, kad, nesant Sąjungos teisės dėl uostų ir bendros uostų administracijų sąvokos Sąjungos teisėje, valstybės narės turi kompetenciją nustatyti ir reglamentuoti uostus valdančių įstaigų pobūdį ir funkcijas, kaip matyti iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/352 (13).

(56)

Jos mano, kad Komisijos sprendimuose, priimtuose konkrečiose bylose dėl kitų valstybių narių, nustatytų principų taikymas Italijai yra nepagrįstas. Jų nuomone, padėtis Italijoje skiriasi nuo padėties kitose valstybėse narėse (14).

3.2.   Įmonės ir (arba) ekonominė veikla

3.2.1.   Neekonominė veikla, vykdoma siekiant viešojo intereso

(57)

Italijos ir daugumos suinteresuotųjų šalių pastabose nurodyta, USD nėra įmonės ir nevykdo ekonominės veiklos (15). Pagal Italijos teisės sistemą reikalaujama, kad USD būtų neekonominės nacionalinės svarbos viešosios įstaigos, turinčios administracinį, organizacinį, reguliavimo, biudžeto ir finansinį savarankiškumą.

(58)

USD priežiūrą vykdo Infrastruktūros ir transporto ministerija, o jų, kaip ir visų viešojo administravimo įstaigų, finansų valdymo ataskaitų auditą atlieka Audito Rūmai. Jos įtrauktos į Italijos statistikos instituto sudaromą sąrašą, pagal kurį nustatoma valstybės konsoliduota finansinė ataskaita. Todėl USD ne tik priklauso valstybei, bet ir yra tikros neekonominės viešosios įstaigos (16).

(59)

Italija ir dauguma suinteresuotųjų šalių pažymi, kad pačios USD neteikia uosto paslaugų ar techninių ir navigacijos paslaugų (17). Laivavedybos, vilkimo, švartavimo ir plūdurų įrengimo techninių ir navigacijos paslaugų reguliavimo įgaliojimai suteikti Jūrų laivybos administracijai, kuri yra decentralizuotas Infrastruktūros ir transporto ministerijos padalinys. Leidimų teikti šias paslaugas suteikimo taisyklės nustatytos Italijos laivybos kodekse ir jo įgyvendinimo reglamentuose. Be to, pačios USD nevykdo ir kitos veiklos, pavyzdžiui, laivų bunkeriavimo ir atliekų surinkimo.

(60)

Italijos valdžios institucijų ir daugumos suinteresuotųjų šalių teigimu, USD, atsižvelgdamos į viešąjį interesą, užtikrina nediskriminacinę prieigą prie uosto paslaugų rinkų laisvos konkurencijos sąlygomis ir užtikrina, kad valstybės turtas būtų valdomas visiškai skaidriai ir nešališkai (18). Įstatyme Nr. 84/1994 nurodyta USD veikla vykdoma siekiant viešojo intereso užtikrinti tinkamą uosto teritorijų funkcionavimą.

3.2.2.   Koncesijos nesuteikiamos siekiant pelno

(61)

Italija ir kelios kitos suinteresuotosios šalys mano, kad USD suteikiamos uosto koncesijos yra reguliavimo veikla, kuria siekiama našesnio uosto infrastruktūros paskirstymo uosto bendruomenės ir uosto naudotojų interesais. USD užtikrina, kad koncesijos naudotis valstybei priklausančia uosto žeme būtų suteikiamos siekiant pagerinti uosto ir visos su juo susijusios veiklos valdymą. Koncesijos jokiu būdu nesuteikiamos siekiant pelno. Tai nėra daroma konkurencinėje rinkoje (19).

(62)

Italija ir kitos suinteresuotosios šalys nurodo, kad koncesininkai atrenkami taikant skaidrias ir nediskriminacines procedūras (20). Jų atranką nebūtinai lemia didžiausio pelningumo perspektyvos, t. y. didesnis atlygis už žemės naudojimą. Veikiau siekiama kuo labiau padidinti uosto teritorijų naudingumą ir vertę, atsižvelgiant į viešąjį interesą.

3.2.3.   Koncesijos rinkliavos nėra rinkos kainos

(63)

Italija ir kelios kitos suinteresuotosios šalys mano, kad rinkliavos už koncesijas ir leidimus, kuriuos USD suteikia privačioms įmonėms, kad jos komerciniais tikslais galėtų naudotis pagrindine uosto infrastruktūra ir teikti paslaugas, nėra atlygis už suteiktą paslaugą ar pasiūlytą prekę. Jų nuomone, atitinkamos paslaugos negali būti laikomos ekonomine veikla (21).

(64)

USD suteikia koncesijas vykdydamos skaidrias, konkurencingas ir nediskriminacines procedūras. Koncesijos suteikimo procedūra, pagal kurią atrenkamas koncesininkas, yra visiškai atsieta nuo rinkliavos sumos. USD privalo prižiūrėti koncesininką ir tikrinti, ar jis laikosi koncesijos sąlygų. Jos atlieka atitikties patikras ir turi konkrečius įgaliojimus koncesininkui taikyti nuobaudas, pavyzdžiui, gali panaikinti koncesiją, jei nevykdomi įsipareigojimai. Su laivų savininkais ir operatoriais USD nesieja tiesioginiai sutartiniai ryšiai – tokie ryšiai su jais sieja tik koncesininkus.

(65)

Italija ir kelios kitos suinteresuotosios šalys nurodo, kad skirtumas tarp valstybei priklausančio turto suteikimo koncesininkams (kaip yra Italijos atveju) ir tokio turto nuomos yra didelis (22). Teisės, kurias koncesininkui suteikia USD, yra ne tokios svarbios, kaip tipinio nuomininko teisės, įgyjamos užmezgus nuomos santykius pagal tradicinius uosto nuomotojo modelius. Tai įrodo šie Italijos sistemos ypatumai:

1)

išimtinis koncesininko naudojimasis viešuoju turtu negali prieštarauti viešajam interesui;

2)

USD gali bet kada panaikinti koncesijas dėl konkrečių priežasčių, susijusių su jūros naudojimu, arba dėl kitų priežasčių, susijusių su viešuoju interesu; tokiu atveju koncesininkas neturi teisės gauti kompensaciją;

3)

rinkliavos išieškomos taikant priverstinio vykdymo procedūras, panašias į mokestinių skolų išieškojimo procedūras;

4)

pasibaigus koncesijų terminui, valstybei priklausančiu turtu gali naudotis USD, o visi atlikti darbai ar pagerinimai lieka valstybės nuosavybe; koncesininkas negaus jokių mokėjimų ar kompensacijų už tokius darbus ir pagerinimus.

(66)

Todėl, Italijos ir kelių suinteresuotųjų šalių teigimu, koncesininkų USD mokamos koncesijos rinkliavos nėra nei nuomos mokesčiai, nei rinkos kainos, nes derybų šalys negali veikti savo nuožiūra. Jos nustatomos teisės aktais ir turi mokesčio, kurį koncesininkas moka valstybei per USD mainais už galimybę patekti į uosto ekonominės veiklos rinką, visų pirma vykdyti veiklą ir teikti paslaugas naudojantis viešuoju turtu, požymių (23).

(67)

Tai reiškia, kad USD nevykdo jokios ekonominės veiklos, nes negali daryti jokios įtakos pagrindiniam bet kokio rinkos sąlygomis sudaromo ekonominio sandorio elementui, t. y. paslaugos kainai (24).

(68)

Kai kurios suinteresuotosios šalys (25) pažymi, kad pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką ekonominė veikla nėra vykdoma, jei konkretūs tam tikrų prekių ar paslaugų siūlymo būdai yra tiesiogiai nustatyti teisės aktais, todėl nėra pagrįsti ekonominiais pasiūlymus teikiančių šalių vertinimais (26). Taigi infrastruktūrą eksploatuojanti įmonė laikoma įmone su sąlyga, kad ji tiesiogiai nustato komercinę rinkliavą (27).

3.2.4.   Ekonominis koncesijos rinkliavų komponentas

(69)

Italija ir kai kurios suinteresuotosios šalys teigia, kad USD vykdoma valstybei priklausančio uosto turto valdymo veikla neturi jokios įtakos viešajam turtui. Tai reiškia, kad nors kai kurie USD veiklos elementai yra ekonominio pobūdžio, negalima daryti išvados, kad USD yra įmonės (28). Italijos teigimu, pagal Teisingumo Teismo praktiką subjektai, kurie yra įsteigti viešosioms ir neekonominėms funkcijoms ir veiklai vykdyti ir kurie yra reguliuojami, tačiau tuo pat metu vykdo tam tikrą ekonominę veiklą, nelaikomi įmonėmis (29).

(70)

Italija pripažįsta, kad ekonominį komponentą koncesininkų mokamos rinkliavos turi. Rinkliavos nustatomos pagal nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus. Tačiau nustatant rinkliavas atsižvelgiama ir į koncesininko prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su krovinių kiekiu bei srautais ir investicijų rūšimi. Todėl bazinė rinkliava gali būti sumažinama, pavyzdžiui, kai koncesininkai investuoja į didelio masto infrastruktūros darbus arba vykdo ypatingą viešųjų gėrybių, kurios priklauso USD jurisdikcijai, priežiūrą.

(71)

Apibendrinant galima teigti, kad, Italijos valdžios institucijų nuomone, koncesijos rinkliavas sudaro tiek fiksuotoji, tiek kintamoji dalis. Fiksuotoji dalis yra proporcinga teritorijų plotui ir nustatoma atsižvelgiant į keletą kitų parametrų (vietą, atitinkamų teritorijų infrastruktūros lygį). Kintamoji dalis apskaičiuojama remiantis paskatų mechanizmais, kuriais siekiama didesnio našumo, geresnių energetinių ir aplinkosauginių rodiklių ir geresnio paslaugų lygio, ypač uostų transporto ir įvairių transporto rūšių integracijos srityje. Koncesijos rinkliavų kintamosios dalies skatinamieji parametrai paprastai nustatomi atsižvelgiant į krovinių srautus – tiek laivus, prekių kiekį ir rūšis, tiek konkrečios rinkos išvystymą ir paslaugų kokybės rodiklius (vidutinę prekių saugojimo trukmę sandėliuose; perėjimo prie kitų transporto rūšių operacijų efektyvumą; viso uosto ciklo energijos vartojimo ir aplinkosaugos efektyvumą; našumą, tenkantį uosto teritorijos, kuriai taikoma koncesija, ploto vienetui).

(72)

Todėl koncesijos rinkliava (fiksuotoji ir kintamoji dalis) apima, viena vertus, uosto valdymo ir uosto turto, kaip pagrindinės infrastruktūros, naudojimo atlygio dalį, kuri yra neekonominio pobūdžio, ir, kita vertus, viešojo turto eksploatavimą ir naudojimą, kuris leidžia koncesininkams vykdyti veiklą.

(73)

Italija laikosi nuomonės, kad koncesijos rinkliavos neekonominės (fiksuotosios dalies) ir ekonominės (kintamosios dalies) dalių atskyrimas netiesiogiai patvirtinamas Reglamentu (ES) 2017/352. Tame reglamente nustatyta, kad uosto infrastruktūros mokesčiai gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į uosto ekonominę strategiją ir teritorijų planavimo politiką, siekiant skatinti efektyviau naudoti uosto infrastruktūrą (30).

(74)

Italija taip pat laikosi nuomonės, kad, vertinant koncesijos rinkliavų pobūdį, reikia atsižvelgti į USD veiklą, kurią jos vykdo kaip viešosios įstaigos, valdančios viešąjį turtą. Iš teismų praktikos matyti, kad, jei viešoji įstaiga vykdo ekonominę veiklą, kurią galima atskirti nuo viešųjų įgaliojimų vykdymo, ji veikia kaip įmonė tokios veiklos atžvilgiu. Tačiau, jei ši ekonominė veikla yra neatsiejama nuo jos viešųjų įgaliojimų vykdymo, visa šios įstaigos vykdoma veikla yra veikla, susijusi su šių įgaliojimų vykdymu (31).

(75)

USD atveju veikla, kuri gali turėti ekonominės reikšmės uosto turto valdymui ir kuri gali būti svarbi nustatant koncesijos rinkliavą, bet kuriuo atveju yra neatsiejama nuo viešosios veiklos, kuri teisės aktais pavesta USD, pavyzdžiui, uosto turto kontrolės ir valdymo bei visos veiklos planavimo naudojantis uosto teritorija. Todėl USD renkamos rinkliavos neturėtų būti laikomos įmonės pajamomis.

(76)

Italija pripažįsta, kad kintamoji koncesijos rinkliavų dalis yra ekonominio pobūdžio, todėl teoriškai yra pagrindo ją įtraukti į galimo įmonės pajamų apmokestinimo bazę.

(77)

Tačiau, jos nuomone, koncesijos rinkliavų kintamosios dalies skatinamieji parametrai lemia tai, kad rinkliavos dydis yra laipsniškai mažinamas koncesininkams pasiekus ekonominius tikslus. Italijos teigimu, dėl to apskritai mažėja pati koncesijos rinkliava. Todėl visas arba beveik visas USD pajamas sudaro fiksuotoji dalis, kuri yra skirta tik USD valdymo ir reguliavimo veiklos sąnaudoms kompensuoti. Todėl, Italijos nuomone, USD nevykdo jokios ekonominės veiklos.

3.3.   Valstybiniai ištekliai

(78)

Pagal gautas kai kurių suinteresuotųjų šalių pastabas, USD netaikant prievolės mokėti pelno mokestį, mokestinės pajamos neprarandamos, nes USD yra valstybės dalis. Todėl valstybiniai ištekliai nenaudojami – fiskalinių ar biudžeto išlaidų nėra (32).

(79)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat pažymi, kad dėl sumų, kurias USD sumokėtų valstybei, jeigu būtų apmokestintos jų pajamos, sumažėtų jų lėšos, kurių nebūtų galima panaudoti jų institucinei misijai vykdyti. Tuomet valstybė turėtų padidinti USD skiriamas lėšas.

3.4.   Atrankumas

(80)

Dėl USD atleidimo nuo pelno mokesčio (IRES) Italija ir dauguma suinteresuotųjų šalių teigia, kad šios šalies konsoliduotame mokesčių įstatyme TUIR USD priskiriamos neekonominių viešųjų įstaigų kategorijai, o tai reiškia, kad jos atleidžiamos nuo pelno mokesčio (33). Tai nėra sistemos išimtis ar konkreti USD palanki priemonė, nes ji visiškai atitinka Italijos mokesčių sistemos principus (34).

(81)

Be to, Italijos TUIR nustatyta mokesčių sistema visiškai atitinka USD pobūdį ir joms priskirtas funkcijas, nes jos yra viešosios įstaigos, kurioms pavestos tik administracinės funkcijos, todėl joms taikomas TUIR 74 straipsnis. Priešingai, pagal TUIR 73 straipsnį daroma prielaida, kad atitinkamas subjektas vykdo komercinę veiklą, nors ir kaip antrinę veiklą, todėl jis nėra taikytinas USD (35).

3.5.   Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(82)

Viena suinteresuotoji šalis mano, kad priemonė neturi poveikio prekybai ir konkurencijai, nes Italijoje nėra privačių uostų (36). USD nereikia skatinti potencialių koncesininkų siūlant mažas arba sumažintas koncesijos rinkliavas, nes prieigos prie uosto teritorijų paklausa bet kuriuo atveju yra didesnė už teritorijų pasiūlą.

(83)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigia, kad uostai nekonkuruoja su kitais transporto paslaugų teikėjais, nes įvairios transporto infrastruktūros skirtos skirtingoms prekėms, o transporto rinkos negali pakeisti viena kitos.

4.   VERTINIMAS

4.1.   Valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį

(84)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

4.1.1.   Įmonių buvimas

4.1.1.1.   Įmonės sąvoka

(85)

Pagal teismų praktiką, įmonės sąvoka apima bet kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir finansavimo būdą (37). Tai, kad subjektas nesiekia pelno, nėra lemiamas veiksnys nustatant, ar jis yra įmonė (38). Nėra lemiamas veiksnys ir tai, kad jis priklauso valstybei.

(86)

Kaip išaiškino Sąjungos teismai, bet kokia veikla, kurią sudaro prekių ir paslaugų siūlymas tam tikroje rinkoje, t. y. paprastai už atlygį teikiamos paslaugos, yra ekonominė veikla. Esminis atlygio požymis yra tas, kad juo atsilyginama už atitinkamą paslaugą (39). Be to, pelno nesiekiantys subjektai gali siūlyti prekes ir paslaugas rinkoje (40).

(87)

Kalbant apie viešosios infrastruktūros sukūrimą ir eksploatavimą, Sąjungos teismai yra išaiškinę, kad būtent būsimas infrastruktūros naudojimas, t. y. ar ji bus ekonomiškai eksploatuojama, ar ne, lemia tai, ar tokios infrastruktūros sukūrimo finansavimui taikomos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės (41). Pripažįstama, kad uosto arba oro uosto infrastruktūros komercinis eksploatavimas ir jos sukūrimas tokiam komerciniam eksploatavimui vykdyti yra ekonominė veikla (42).

(88)

Vadovaudamasi šia teismų praktika, Komisija ne viename sprendime padarė išvadą, kad uostų infrastruktūros sukūrimas ir komercinis eksploatavimas yra ekonominė veikla (43). Pavyzdžiui, uosto ar oro uosto terminalo komercinis eksploatavimas, leidžiant juo naudotis už tam tikrą rinkliavą, yra ekonominė veikla (44). Todėl uosto infrastruktūros viešasis finansavimas skatina ekonominę veiklą ir iš esmės jam taikytinos valstybės pagalbos taisyklės (45).

(89)

Priešingai, jei investuojama į infrastruktūrą, būtiną veiklai, kurią vykdydama viešuosius įgaliojimus turi vykdyti valstybė, tokioms investicijoms valstybės pagalbos taisyklės netaikytinos (46). Tik infrastruktūros, kurios yra esminių valstybės funkcijų dalis, yra neekonominio pobūdžio.

4.1.1.2.   USD vykdo ekonominę ir neekonominę veiklą

(90)

Italija ir dauguma suinteresuotųjų šalių teigia, kad USD yra neekonominės nacionalinės svarbos viešosios įstaigos, turinčios administracinį, organizacinį, reguliavimo, biudžeto ir finansinį savarankiškumą. Jų nuomone, USD nevykdo ekonominės veiklos ir nėra įmonės.

(91)

Komisija mano, kad USD priskyrimas neekonominėms viešosioms įstaigoms pagal Italijos teisę nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jos nėra įmonės. Norint nustatyti, ar USD vykdoma veikla yra įmonės veikla, apibrėžta Sutartyje, būtina nustatyti jų veiklos pobūdį (47).

(92)

Remdamasi USD veiklos aprašymu (žr. 2.1.2–2.1.5 skirsnius), Komisija mano, kad prieigos prie uostų suteikimas už atlygį (inkaravimo rinkliavas ir rinkliavas už pakrautas ir iškrautas prekes), leidimų atlikti uosto operacijas suteikimas už atlygį ir koncesijų suteikimas už atlygį yra ekonominė veikla. Todėl Komisija daro išvadą, kad USD vykdo tiek neekonominę, tiek ekonominę veiklą.

(93)

Komisija neginčija, kad USD gali būti pavesta vykdyti tam tikrus viešuosius įgaliojimus, kurie nėra ekonominio pobūdžio (pavyzdžiui, savarankiškai arba kartu su kitomis viešosiomis įstaigomis, pavyzdžiui, Jūrų laivybos administracija, vykdyti jūrų eismo kontrolę ir saugą arba taršos prevencijos priežiūrą) (48). Vykdydamos šią veiklą, jos nėra įmonės pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(94)

Tačiau tai, kad USD, vykdydamos tam tikrą veiklą, naudojasi valdžios institucijos įgaliojimais, savaime netrukdo jų priskirti įmonėms (49).

(95)

USD taip pat vykdo ekonominę veiklą. Jos teikia bendrąsias paslaugas uostų naudotojams (laivų savininkams ir operatoriams), suteikdamos laivams prieigą prie uosto infrastruktūros už atlygį, kuris įprastai vadinamas uosto rinkliavomis (t. y. rinkliavomis už iškrautas ir pakrautas prekes ir inkaravimo rinkliavomis). Suteikdamos leidimus ir koncesijas už atlygį, jos suteikia galimybę tam tikra infrastruktūra ar žeme naudotis įmonėms, kurios tas teritorijas naudoja savo reikmėms arba teikdamos paslaugas laivų savininkams ir operatoriams.

(96)

Italija ir kelios kitos suinteresuotosios šalys teigia, kad USD nesieja tiesioginiai sutartiniai ryšiai su laivų savininkais ir operatoriais (tokie ryšiai su jais sieja tik koncesininkus). Vis dėlto Komisija laikosi nuomonės, kad dėl to, jog koncesininkai naudojasi tam tikra uosto žeme ir infrastruktūra, kad galėtų teikti paslaugas laivų savininkams ir operatoriams, negalima atmesti prielaidos, kad tam tikra USD vykdoma veikla, pavyzdžiui, uosto žemės ir infrastruktūros nuoma šioms trečiųjų šalių įmonėms, taip pat yra ekonominio pobūdžio (50).

(97)

Ši pozicija atitinka Komisijos poziciją, kurios ji laikėsi keliose bylose dėl valstybės pagalbos Italijos USD (51). Be to, bylose dėl Belgijos ir Prancūzijos uostų atleidimo nuo pelno mokesčio Komisija taip pat aiškiai nurodė, kad viešojo turto nuoma už atlygį yra ekonominė veikla (52). Šią poziciją patvirtino Bendrasis Teismas (53).

(98)

Apibendrinant galima teigti, kad USD turėtų būti laikomos įmonėmis, jei – ir tiek, kiek – jos iš tikrųjų vykdo vieną ar daugiau ekonominės veiklos rūšių (54). USD suteikia laivų savininkams ir operatoriams prieigą prie uosto infrastruktūros už atlygį (t. y. rinkliavas už iškrautas ir pakrautas prekes ir inkaravimo rinkliavas). Jos suteikia leidimus vykdyti uosto operacijas už atlygį (leidimų rinkliavos) ir išnuomoja viešąjį turtą už atlygį (koncesijos rinkliavos). Ši veikla laikoma ekonomine. Todėl Komisija mano, kad USD yra įmonė dėl jų vykdomos ekonominės veiklos.

4.1.1.3.   Pelno nesiekimas nėra pakankamas pagrindas nelaikyti įmonėmis

(99)

Italija ir kelios suinteresuotosios šalys teigia, kad USD nesivadovauja komercine logika ir nesiekia kuo didesnio pelno. Šiuo klausimu Komisija nori pabrėžti, kad tai, jog prekės ar paslaugos yra siūlomos nesiekiant pelno, netrukdo šias operacijas rinkoje vykdančio subjekto laikyti įmone (55).

(100)

Komisija pažymi, kad nei Italija, nei suinteresuotosios šalys neteigia, kad USD renkamos rinkliavos tėra simbolinės ar nesusijusios su teikiamų paslaugų sąnaudomis. Komisija taip pat pažymi, kad uosto rinkliavos (t. y. rinkliavos už iškrautas ir pakrautas prekes ir inkaravimo rinkliavos) ir rinkliavos už leidimus ir koncesijas sudaro didžiausią USD pajamų dalį. Remiantis Italijos infrastruktūros ir transporto ministerijos ataskaita, 2017 m. uosto rinkliavos (rinkliavos už iškrautas ir pakrautas prekes ir inkaravimo rinkliavos) ir koncesijos rinkliavos atitinkamai sudarė 53,2 proc. ir 27,1 proc. USD pajamų (56).

4.1.1.4.   Rinkliavų nustatymas teisės aktais nepaneigia ekonominės veiklos buvimo

(101)

Italija ir kelios suinteresuotosios šalys teigia, kad rinkliavos už koncesijas ir leidimus, kuriuos USD suteikia privačioms įmonėms, kad jos komerciniais tikslais galėtų naudotis pagrindine uosto infrastruktūra ir vykdyti uosto operacijas bei teikti paslaugas, nėra atlygis už suteiktą paslaugą ar pasiūlytą prekę (žr. 3.2.3 skirsnį).

(102)

Italija teigia, kad koncesijos rinkliavos nustatomos teisės aktais. Todėl USD nevykdo ekonominės veiklos, nes negali daryti jokios įtakos pagrindiniam bet kokio rinkos sąlygomis sudaromo ekonominio sandorio elementui, t. y. paslaugos kainai.

(103)

Visų pirma, Komisija nori priminti, kad, pagal teismų praktiką, paslaugos, kurias galima apibūdinti kaip ekonominę veiklą, yra tokios, kokios paprastai teikiamos už atlygį. Esminis atlygio požymis yra tas, kad juo atsilyginama už atitinkamą naudą (57). Todėl atlygio buvimas yra lemiamas veiksnys siekiant nustatyti, ar būta ekonominės veiklos (58).

(104)

Paslaugų teikimas už teisės aktais nustatytą atlygį pats savaime nėra pakankamas, kad atitinkama veikla nebūtų laikoma ekonomine veikla (59).

(105)

Todėl Komisija mano, kad argumento, jog koncesijos rinkliavos nustatomos teisės aktais, nepakanka padaryti išvadai, kad USD nevykdo ekonominės veiklos. Komisija taip pat pažymi, kad teisės aktais nustatomos tik minimalios koncesijos rinkliavos, todėl USD gali daryti įtaką rinkliavoms pagal savo verslo strategiją. Bet kuriuo atveju, net jei koncesijos rinkliavos visiškai nustatomos teisės aktais, tai nėra svarbu, nes USD suteikia galimybę naudotis tam tikra infrastruktūra ar žeme įmonėms už atlygį, o tai laikoma ekonomine veikla.

(106)

Todėl Komisija daro išvadą, kad koncesijų suteikimas už atlygį turėtų būti prilyginamas ekonominei veiklai.

4.1.1.5.   Ekonominės paskatos

(107)

Komisija pažymi, kad rinkliavų nustatymas teisės aktais nereiškia, jog rinkliavos bent iš dalies nenustatomos remiantis ekonominiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, prieš nustatant koncesijos rinkliavas ir rinkliavas už uosto operacijų leidimus nacionaliniu lygmeniu, konsultuojamasi su daugeliu viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų (nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis, USD ir kitomis viešosiomis įstaigomis, uosto paslaugas teikiančiomis ir uosto operacijas vykdančiomis įmonėmis, profesinėmis sąjungomis). Tas pats pasakytina ir apie uosto rinkliavas (rinkliavas už pakrautas ir iškrautas prekes ir inkaravimo rinkliavas).

(108)

Komisija mano, kad dėl to, kad USD atleistos nuo pelno mokesčio, jos gali taikyti mažesnes rinkliavas. Rinkliavų dydis yra svarbus uostų įgyvendinamos komercinės politikos elementas, kuriuo siekiama skatinti laivų savininkus ir operatorius naudotis uosto infrastruktūra, o bendroves – įsikurti, kad jos čia plėtotų savo gamybos ar paslaugų teikimo veiklą (60).

(109)

Be to, nacionaliniu lygmeniu nustatoma tik viena koncesijos rinkliavos dalis (minimali rinkliava). Ši rinkliavos dalis yra fiksuotoji koncesijos rinkliavos dalis. Kintamoji koncesijos rinkliavos dalis leidžia USD įgyvendinti verslo strategiją atsižvelgiant į konkrečias rinkos aplinkybes.

(110)

Iš tiesų koncesijos rinkliavas sudaro fiksuotoji ir kintamoji dalis. Fiksuotoji dalis paprastai būna proporcinga atitinkamų koncesijos teritorijų plotui ir yra nustatoma atsižvelgiant į keletą kitų parametrų (vietą, atitinkamų teritorijų infrastruktūros lygį). Kintamąją dalį sudaro ekonominių paskatų mechanizmai, kuriais siekiama didesnio našumo, geresnių energetinių ir aplinkosauginių rodiklių ir geresnio paslaugų lygio, ypač uostų transporto ir įvairių transporto rūšių integracijos srityje.

(111)

Italija pripažįsta, kad kintamoji koncesijos rinkliavų dalis yra ekonominio pobūdžio, todėl būtų pagrįsta į ją atsižvelgti nustatant galimo USD pajamų apmokestinimo vertinimo bazę. Tačiau, koncesininkams pasiekus nustatytus ekonominius tikslus, atitinkama rinkliavos suma būtų laipsniškai mažinama, todėl sumažėtų bendra koncesijos rinkliava. Todėl, Italijos valdžios institucijų teigimu, praktikoje beveik visas USD pajamas iš koncesijų sudaro fiksuotoji dalis, kuri skirta tik USD valdymo ir reguliavimo veiklos sąnaudoms kompensuoti. Kadangi Italija mano, kad fiksuotoji koncesijos rinkliavų dalis yra atlygis už neekonominę veiklą, ji daro išvadą, kad USD nevykdo jokios ekonominės veiklos.

(112)

Tačiau Komisija pažymi, kad nei Italija, nei kuri nors iš suinteresuotųjų šalių nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginį, kad dėl kintamosios rinkliavos dalies sumažėja bendra koncesijos rinkliava.

(113)

Dar svarbiau yra tai, kad nėra ginčijama, jog koncesijos rinkliavos nustatomos taip, kad atspindėtų teikiamos paslaugos vertę (apimtį, vietą ir infrastruktūros lygį). Koncesijos rinkliavos taip pat nėra tik simbolinės.

(114)

Todėl Komisija daro išvadą, kad tai, jog dėl kintamosios koncesijos rinkliavų dalies gali sumažėti bendros pajamos iš koncesijos rinkliavų, kai koncesininkai pasiekia koncesijos sutartyje nustatytus ekonominius tikslus, nėra pakankamas pagrindas atmesti prielaidą, kad USD vykdo ekonominę veiklą. Komisija taip pat mano, kad tai, jog pajamomis iš koncesijos mokesčių gali būti finansuojama ir tam tikra neekonominė veikla, nekeičia aplinkybės, kad rinkliavos gaunamos mainais už paslaugą, t. y. prieigą prie uosto infrastruktūros (61).

4.1.1.6.   Rinkliavos nėra mokesčiai

(115)

Italija ir kelios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtina, kad USD mokamos rinkliavos turi mokesčio, kurį koncesininkas moka valstybei per USD, požymių.

(116)

Komisija laikosi nuomonės, kad, nustatant, ar USD vykdo ekonominę veiklą, šis argumentas nėra svarbus, nes vien tuo, kaip tai apibūdinama nacionalinėje teisėje, negalima remtis siekiant apeiti bendrų Sąjungos taisyklių taikymą. Paslaugos, kurias galima apibūdinti kaip ekonominę veiklą, yra tos, kurios paprastai teikiamos už atlygį (62). USD gaunamos rinkliavos yra atlygis, kurį naudotojai moka mainais už konkrečių paslaugų teikimą. Kaip Bendrasis Teismas jau yra pažymėjęs Ispanijos uostų byloje, kurioje uostai taip pat tvirtino, kad uosto rinkliavos yra mokesčiai, uosto rinkliavos yra mokėjimai už naudojimąsi uosto infrastruktūra (63).

4.1.1.7.   Ekonominė USD veikla nėra pagalbinė veikla

(117)

Italija laikosi nuomonės, kad ekonominė veikla, kurią USD vykdo valdydamos uostus, yra nereikšminga ir nepakankama, kad USD būtų laikomos įmonėmis. Pagal Teisingumo Teismo praktiką subjektai, kurie yra įsteigti viešosioms ir neekonominėms funkcijoms ir veiklai vykdyti ir kurie yra reguliuojami, tačiau tuo pat metu vykdo tam tikrą ekonominę veiklą, nelaikomi įmonėmis (64).

(118)

Italija taip pat mano, kad veikla, kuri gali turėti ekonominės reikšmės uosto turto valdymui ir kuri gali būti svarbi nustatant koncesijos rinkliavas, yra neatsiejama nuo viešosios veiklos, kuri teisės aktais pavesta USD, pavyzdžiui, uosto turto kontrolės ir valdymo. Todėl, Italijos teigimu, USD renkamos rinkliavos neturėtų būti laikomos įmonės pajamomis.

(119)

Komisija norėtų priminti, kad tai, jog subjektas, vykdydamas dalį veiklos, naudojasi viešosios valdžios įgaliojimais, savaime netrukdo jo priskirti įmonių kategorijai Sąjungos konkurencijos teisės tikslais dėl jo vykdomos ekonominės veiklos (65).

(120)

Pagal teismų praktiką, jei viešasis subjektas vykdo ekonominę veiklą, kurią galima atskirti nuo jo, kaip valdžios institucijos, prerogatyvų įgyvendinimo, toks subjektas šios veiklos atžvilgiu veikia kaip įmonė. Kita vertus, jei ši ekonominė veikla yra neatsiejama nuo jo, kaip viešosios valdžios institucijos, prerogatyvų įgyvendinimo, visa šio subjekto vykdoma veikla lieka veikla, susijusi su šių prerogatyvų įgyvendinimu (66).

(121)

Komisija pažymi, kad nei Italija, nei suinteresuotosios šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad uostų vykdoma ekonominė veikla yra neatsiejama nuo jų, kaip valdžios institucijų, prerogatyvų. Vien tai, kad tarp tų veiklos rūšių gali būti ekonominis ryšys, t. y. uostų ekonomine veikla galima visiškai ar iš dalies finansuoti jų neekonominę veiklą, nėra pakankamas įrodymas, kad šių veiklos rūšių neįmanoma atskirti, kaip tai suprantama pagal teismų praktiką (67).

(122)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje USD ekonominė veikla nėra privaloma dėl jų neekonominės veiklos, vykdomos dėl viešojo intereso, o jos nevykdant neekonominė veikla nebūtinai praranda naudingumą (68).

(123)

Komisija taip pat pažymi, kad nei Italija, nei suinteresuotosios šalys neįrodė, kad uostų ekonominė veikla papildo jų neekonominę veiklą, kuri vykdoma ir (arba) įgyvendinama siekiant viešojo intereso (69). Priešingai, uosto rinkliavos (t. y. rinkliavos už iškrautas ir pakrautas prekes ir inkaravimo rinkliavos) ir koncesijos rinkliavos sudaro didžiąją USD veiklos pajamų dalį, nes susijusios veiklos rūšys sudaro pagrindinę USD veiklą (70).

(124)

Todėl Komisija daro išvadą, kad USD ekonominė veikla nėra neatsiejama nuo neekonominės veiklos, vykdomos ir (arba) įgyvendinamos siekiant viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal teismų praktiką (71). Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad USD turėtų būti laikomos įmonėmis, jei – ir tiek, kiek – jos iš tikrųjų vykdo vieną ar daugiau ekonominės veiklos rūšių (72).

4.1.1.8.   Teisinis monopolis nėra pakankamas pagrindas USD veiklą laikyti neekonomine

(125)

Italija ir kelios suinteresuotosios šalys tvirtina, kad USD neturi konkurentų ir nėra rinkos, kurioje jos galėtų vykdyti veiklą. Nesant rinkos, kurioje USD galėtų siūlyti paslaugas, jos negalėtų būti laikomos įmonėmis. Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat nurodo, kad uostų valdymas skiriasi nuo oro uostų valdymo.

(126)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad subjektas, turintis teisinį monopolį, tikrai gali siūlyti prekes ir paslaugas rinkoje, todėl būti įmone pagal Sutarties 107 straipsnį. Ekonominės veiklos sąvoka yra objektyvi ir atsiranda dėl faktinių aplinkybių, visų pirma dėl atitinkamų paslaugų rinkos buvimo (73).

(127)

Komisija taip pat primena, kad Sąjungos teismai nusprendė, jog oro uostų paslaugų teikimas oro transporto bendrovėms už tam tikrą mokestį yra ekonominė veikla (74). Komisija mano, kad nėra esminio skirtumo tarp leidimo naudotis oro uosto infrastruktūra mainais už oro uosto mokesčius ir leidimo naudotis uosto infrastruktūra mainais už uosto teises (75), ypač todėl, kad oro uostai taip pat turi teisinį monopolį, panašų į tą, kurį turi Italijos USD. Pačios USD valdo uosto infrastruktūrą, kai laivų savininkams ir operatoriams suteikia prieigą prie uosto infrastruktūros arba ją nuomoja už atlygį (76).

(128)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Italijos ir kai kurių suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų nepakanka, kad USD vykdomą veiklą būtų galima laikyti neekonomine.

4.1.1.9.   Išvada

(129)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad USD vykdo ekonominę veiklą, todėl laikytinos įmonėmis pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

4.1.2.   Valstybinių išteklių naudojimas ir priskyrimas valstybei

(130)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį pagalbos priemonė laikoma valstybės pagalba, jei ji taikoma valstybės narės ar bet kokia forma naudojant valstybinius išteklius. Nagrinėjamu atveju atleidimas nuo pelno mokesčio visų pirma grindžiamas TUIR 74 straipsniu, kaip jį aiškina ir taiko Italijos valdžios institucijos (žr. 50–52 konstatuojamąsias dalis). Pagal TUIR 74 straipsnį valstybės įstaigos ir administracijos bei kitos teritorinės įstaigos, pavyzdžiui, regionai ir savivaldybės, nemoka pelno mokesčio. Italijos valdžios institucijų nuomone, USD yra viešosios įstaigos, kurioms patikėtos tik administracinės funkcijos, todėl joms taikomas TUIR 74 straipsnis. Todėl priemonė priskirtina valstybei.

(131)

Be to, mokestinių pajamų netekimas prilygsta valstybinių išteklių naudojimui patiriant biudžeto išlaidų.

(132)

Iš tiesų, kaip nusprendė Sąjungos teismai, priemonė, kuria valdžios institucijos tam tikras įmones atleidžia nuo mokesčio ir dėl kurios, nors pinigai iš valstybinių išteklių nėra tiesiogiai pervedami, nuo mokesčio atleistų asmenų padėtis tampa palankesnė nei kitų mokesčių mokėtojų, atitinka valstybinių išteklių sampratą pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį (77).

(133)

Taigi Italijos valdžios institucijos, atleisdamos ekonominę veiklą vykdančias USD nuo pelno mokesčio, atsisako pajamų, kurios yra valstybiniai ištekliai. Dėl to Komisija mano, kad dėl nagrinėjamos priemonės prarandami valstybiniai ištekliai, taigi ji taikoma naudojant valstybinius išteklius.

(134)

Dėl kai kurių suinteresuotųjų šalių pateikto argumento, kad dėl USD atleidimo nuo prievolės mokėti pelno mokestį neprarandamos mokestinės pajamos, nes USD yra valstybės dalis, primenama, kad Sąjungos teisinė tvarka nuosavybės sistemos požiūriu yra neutrali (78) ir jokiu būdu nevaržo valstybių narių teisės veikti kaip ekonominės veiklos vykdytojoms. Kita vertus, kai valdžios institucijos bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo ekonominius sandorius, joms yra taikomos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės (79). Todėl, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, įsipareigojimus, kuriuos valstybė prisiima kaip įmonės savininkė, reikia atskirti nuo įsipareigojimų, kuriuos ji prisiima kaip valdžios institucija (80). Tai reiškia, kad į pajamas, kurias valstybė gali gauti turėdama nuosavybės teisę į valstybinę įmonę, negalima atsižvelgti vertinant, ar jai suteikta mokestinė lengvata turi įtakos valstybiniams ištekliams. Be to, nei Italija, nei kuri nors suinteresuotoji šalis nepateikė jokių argumentų, įrodančių, kad mokestinė lengvata, susijusi su USD atleidimu nuo pelno mokesčio, neviršija sumos, reikalingos USD institucinėms užduotims finansuoti.

4.1.3.   Pranašumas

(135)

Tam, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ja gavėjui taip pat turi būti suteikiamas finansinis pranašumas. Pranašumo sąvoka apima ne tik pozityvią naudą, bet ir priemones, kuriomis įvairiais būdais mažinami įmonės mokami mokesčiai (81).

(136)

Pagal šią priemonę USD atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o kitoms įmonėms iš esmės taikomas pelno mokestis. Dėl atleidimo nuo mokesčio sumažėja išlaidos, kurios paprastai įtraukiamos į ekonominę veiklą vykdančios įmonės veiklos sąnaudas. Tai suteikia USD ekonominį pranašumą, palyginti su kitomis įmonėmis, kurios negalėtų pasinaudoti tokia mokesčių lengvata, nors ir vykdo ekonominę veiklą. Tai reiškia, kad šia priemone USD suteikiamas pranašumas.

(137)

Komisija pažymi, kad Italijos valdžios institucijos neteigia, jog USD yra pavesta teikti viešąsias paslaugas ir atleidimas nuo mokesčio kompensuoja jų išlaidas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Komisija taip pat nemano, kad vykdomi Sprendimo Altmark kriterijai (82), nes USD neprivalo vykdyti aiškiai apibrėžtų viešųjų paslaugų įsipareigojimų. Be to, nagrinėjama priemonė, pagal kurią pagalbos suma siejama su gaunamu pelnu, nėra susijusi su viešosios paslaugos užduoties grynosiomis sąnaudomis arba jomis neapsiriboja. Ji taip pat nėra numatyta pavedime priemonės gavėjams užtikrinti šios užduoties vykdymą.

(138)

Taigi Italijos valdžios institucijos, atleisdamos ekonominę veiklą vykdančias USD nuo pelno mokesčio, suteikia joms pranašumą. Todėl Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemone USD suteikiamas pranašumas.

4.1.4.   Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai

(139)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kad priemonė būtų laikoma pagalba, ji turi daryti poveikį Sąjungos vidaus prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę ją iškraipyti.

4.1.4.1.   Konkurencija ir konkurencinės rinkos

(140)

Komisija visų pirma primena, kad vykstant viešoms konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis dėl uostų sektoriaus reglamento projekto visi suinteresuotieji subjektai pabrėžė, jog Sąjungoje būtina užtikrinti stabilias ir vienodas uostų konkurencijos sąlygas (83).

(141)

Iš tiesų kai kurių valstybių narių teisinėse sistemose numatyta, kad pagrindinė uosto infrastruktūra gali būti patikėta tik tam tikriems subjektams. Todėl kitų valstybių narių veiklos vykdytojai negali eksploatuoti pagrindinės uostų infrastruktūros tose valstybėse narėse, o ši konkreti rinka bent jau tam tikru mastu gali būti laikoma neliberalizuota ar neatvira konkurencijai. Tačiau ši konkreti rinka nėra vienintelė rinka, kurioje uostų direkcijoms suteikiamas pranašumas gali iškraipyti konkurenciją (84).

(142)

Pirma, logistikos ir transporto įmonės, norinčios gabenti prekes, gali pasirinkti įvairius būdus, t. y. naudotis kitais (užsienio ar šalies) uostais, kuriuos valdo kitos uostų direkcijos, arba net visiškai nesinaudoti jokiais uostais. Skirtingų valstybių narių uostai gali turėti bendrą žemyninę dalį, todėl uostų direkcijos konkuruoja dėl transporto paslaugų teikimo veiklos vykdytojams, norintiems teikti paslaugas toje žemyninėje dalyje. Pavyzdžiui, taip gali būti vykdant uosto operacijas Italijos šiaurės vakarinėje dalyje ir Pietų Prancūzijoje. Taigi USD teikiamos paslaugos (leidimas naudotis uostais) bent jau tam tikru mastu konkuruoja su kitų uostų direkcijų ir kitų transporto paslaugų teikėjų Italijoje ir kitose valstybėse narėse teikiamomis paslaugomis. Apskritai Komisija pažymi, kad bet koks Italijos USD suteiktas pranašumas taip pat gali turėti poveikį konkurencijai ir Sąjungos vidaus prekybai, nes uostams tenka didelė tarptautinio prekių ir keleivių vežimo dalis.

(143)

Šiuo atžvilgiu tai, kad USD yra vieninteliai subjektai, turintys teisę valdyti savo uosto infrastruktūrą (ir siūlyti galimybę naudotis uosto infrastruktūra), nekelia abejonių, kad yra didesnė konkurencinė rinka, kurioje USD teikiamos transporto paslaugos (prieiga prie uosto infrastruktūros) konkuruoja su kitų Italijoje įsisteigusių vežėjų ir kitų uostų ar transporto paslaugų teikėjų kitose valstybėse narėse teikiamomis paslaugomis (85). Uosto infrastruktūros naudotojai gali naudotis kitais uostais (Italijoje ar užsienyje) ir kitais transporto būdais, todėl USD teikia paslaugas konkuruodamos su kitais veiklos vykdytojais didelėje transporto paslaugų rinkoje ir mažesnėje uosto paslaugų rinkoje (kiti Sąjungos uostai suteikia galimybę patekti į Sąjungos rinką, taigi ir į Italiją, kartais kartu su keliais, geležinkeliais ar vandens keliais) (86).

(144)

Be to, koncesininkai, norintys teikti uosto paslaugas, gali tai daryti kituose uostuose, kuriuos valdo kitos uosto direkcijos. USD konkuruoja dėl šių veiklos vykdytojų (uosto paslaugas teikiančių koncesininkų) pritraukimo. Rinkliavų, kurias USD renka mainais už koncesininkams suteikiamą žemę ir infrastruktūrą (uosto įrangą), dydis taip pat turi įtakos koncesininkų pasirinkimui įsikurti konkrečiame uoste (87). Teismų praktikoje pripažįstama, kad šioje rinkoje yra konkurencija ir tarpvalstybinis poveikis (88).

(145)

Be to, įmonės, norinčios įsikurti netoli uosto, gali įsikurti ir už uosto ribų (ir nebūtinai uosto direkcijai priklausančioje ar jos valdomoje žemėje), todėl USD konkuruoja su kitais veiklos vykdytojais, nuomojančiais žemę už uostų ribų.

(146)

Apibendrindama Komisija mano, kad USD gali konkuruoti tarpusavyje ir su kitais Europos uostais, todėl USD atleidimas nuo mokesčių taip pat gali daryti poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių.

4.1.4.2.   Konkurencijos iškraipymas

(147)

Valstybės taikoma priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu dėl jos gavėjo konkurencinė padėtis gali pagerėti, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja (89). Tai, kad konkurencija yra iškraipoma pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, paprastai nustatoma tada, kai valstybė suteikia kokiai nors įmonei finansinį pranašumą sektoriuje, kuriame yra arba galėtų būti konkurencija (90). Valstybės parama gali iškraipyti konkurenciją, net jei ja įmonei gavėjai nepadedama didinti turimos rinkos dalies ar jos įgyti. Užtenka vien to, kad tokia pagalba jai suteikiama galimybė išlaikyti stipresnę konkurencinę padėtį, nei ji būtų turėjusi, jeigu ta pagalba nebūtų suteikta. Tokiomis aplinkybėmis tam, kad pagalba būtų laikoma iškraipančia konkurenciją, paprastai užtenka remtis tuo, kad dėl pagalbos gavėjui suteikiamas pranašumas, nes ja sumažinamos jo išlaidos, kurias jis priešingu atveju būtų turėjęs patirti vykdydamas kasdienę verslo veiklą (91).

(148)

Kadangi nagrinėjama priemonė yra pagalbos schema, taikoma skirtingo dydžio, geografinės padėties ir veiklos rūšių USD, norint įrodyti, kad ji yra valstybės pagalba, nebūtina atskirai įrodyti, kad dėl šios priemonės iškraipoma kiekvienos USD konkurencija ir daromas poveikis prekybai (92).

(149)

Atleidžiant nuo pelno mokesčio USD suteikiamas pranašumas, kuris gali sustiprinti jų konkurencinę padėtį. Visų pirma, USD teikiamų paslaugų kaina (leidimų ir koncesijos rinkliavos, rinkliavos už iškrautas ir pakrautas prekes ir inkaravimo rinkliavos) yra vienas iš veiksnių, lemiančių santykinį įvairių Europos uostų konkurencingumą (93).

(150)

Italija teigė, kad USD turi tik ribotą įtaką nustatant rinkliavą už jų vykdomą veiklą. Tačiau viešajame dekrete nustatytais leidimų ir koncesijos rinkliavų nustatymo kriterijais apibrėžiama tik minimali rinkliava, todėl USD paliekama veiksmų laisvė nustatyti savo rinkliavų dydį (žr. 4.1.1.5 skirsnį). Bet kuriuo atveju, net jei rinkliavos būtų nustatomos tik centralizuotai, o atskiros USD neturėtų jokios veiksmų laisvės daryti įtaką centralizuotai nustatomų rinkliavų dydžiui, tai nepaneigtų galimo konkurencijos iškraipymo, nes įmonės taip pat gali konkuruoti ne pagal kainų parametrus (paslaugų kokybę ir pan.), o dėl atleidimo nuo mokesčio USD suteiktas pranašumas taip pat gali padėti joms pagerinti savo pasiūlos kokybę ir pritraukti laivų savininkų ir operatorių.

(151)

Taigi Komisija daro išvadą, kad Italijos valdžios institucijos, atleisdamos ekonominę veiklą vykdančias USD nuo pelno mokesčio, suteikia joms pranašumą, kuris gali turėti poveikį konkurencijai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjama priemone iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija.

4.1.4.3.   Poveikis prekybai

(152)

Valstybės parama įmonėms yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį tik kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Nebūtina nustatyti, kad pagalba daro faktinį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka nustatyti, ar pagalba gali daryti poveikį tokiai prekybai (94). Visų pirma, Sąjungos teismai nusprendė, kad jeigu valstybės finansinė pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis Sąjungos vidaus prekyboje, manoma, kad minėta pagalba paveikė tokią prekybą (95).

(153)

Tokios teismų praktikos gali būti laikomasi šioje byloje, nes atleidimas nuo pelno mokesčio sustiprina USD padėtį. Jis leidžia joms sumažinti rinkliavas ir padaryti jų valdomą uosto infrastruktūrą patrauklesnę laivų savininkams ir operatoriams, ypač iš kitų valstybių narių.

(154)

Šioje byloje Italijos uostai dalyvauja Sąjungos vidaus prekyboje, todėl atitinkamai USD suteiktas pranašumas turi poveikį Sąjungos vidaus prekybai. Italijos uostai aktyviai dalyvauja Sąjungos vidaus prekyboje, o keli Italijos uostai yra vieni svarbiausių Sąjungos masto uostų pagal konteinerių krovą ir krovinių tonažą. Remiantis viešai skelbiama informacija matyti, kad 2019 m. du Italijos uostai, t. y. Genujos ir Džoja Tauro, buvo tarp 15 didžiausių Europos konteinerių uostų. (96)

(155)

Atleidus šias USD nuo mokėtino pelno mokesčio, kurį jos būtų turėjusios sumokėti ir kurį turi mokėti konkuruojančios įmonės, atlaisvinamos lėšos, kurias šios įmonės gali investuoti į vykdomą verslo veiklą, o tai savo ruožtu daro įtaką sąlygoms, kuriomis jos gali siūlyti savo produktus ir paslaugas rinkoje, taip iškraipydamos konkurenciją vidaus rinkoje. Todėl USD atleidimas nuo mokesčių turi poveikį Sąjungos vidaus prekybai.

(156)

Dėl Italijos argumento, kad dauguma Italijos uostų anaiptol nekonkuruoja, net potencialiai, Europos rinkose, o daugiausia konkuruoja su Šiaurės Afrikos uostais, Komisija pažymi, kad Italijos valdžios institucijos nepateikė jokių šią nuomonę pagrindžiančių duomenų (97).

(157)

Todėl Italijos valdžios institucijos, atleisdamos ekonominę veiklą vykdančias USD nuo pelno mokesčio, suteikia joms pranašumą, kuris gali turėti poveikį Sąjungos vidaus prekybai.

4.1.5.   Priemonės atrankumas

(158)

Kad būtų laikoma valstybės pagalba, priemonė turi būti atrankioji (98), tai yra ja turi būti palaikomos tik tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika (99), mokestinės priemonės esminio atrankumo vertinimą sudaro trys etapai: pirma, reikia nustatyti ir išnagrinėti bendrą arba „įprastą“ apmokestinimo tvarką (t. y. pamatinę sistemą), taikomą atitinkamoje valstybėje narėje. Antra, atsižvelgiant į šią bendrą arba „įprastą“ apmokestinimo tvarką, reikia įvertinti ir nustatyti, ar nagrinėjama mokestine priemone suteikiamas pranašumas gali būti atrankusis. Tam reikia įrodyti, kad šia priemone nukrypstama nuo tokios bendros sistemos tiek, kad ja diferencijuojami ekonominės veiklos vykdytojai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į šios sistemos tikslą, yra panaši. Trečia, jeigu tokia diferenciacija yra, būtina patikrinti, ar ji atsiranda dėl mokesčių sistemos, kuriai priklauso tokia priemonė, pobūdžio arba bendros struktūros, taigi ar ji gali būti pateisinama sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra. Šiuo aspektu būtent valstybė narė turi įrodyti, kad skirtingą apmokestinimo tvarką tiesiogiai lemia pagrindiniai tos sistemos principai (100).

4.1.5.1.   Pamatinė sistema

(159)

Norint įvertinti mokestinės priemonės atrankumą, visų pirma reikia apibrėžti atitinkamą pamatinę sistemą ir tada nustatyti, ar nagrinėjama priemonė yra diskriminacinė pagal tą sistemą. Pamatinę sistemą sudaro nuoseklus taisyklių rinkinys, kuris, remiantis objektyviais kriterijais, paprastai taikomas visoms į jo taikymo sritį, kuri apibrėžta jo tikslu, patenkančioms įmonėms.

(160)

Komisija mano, kad šioje byloje pamatinė sistema yra Italijos pelno mokesčio sistema, nustatyta Italijos konsoliduotame mokesčių įstatyme TUIR (žr. 38–43 konstatuojamąsias dalis), įskaitant apmokestinamųjų asmenų ir apmokestinamųjų pajamų apibrėžtį, kuri nustatyta TUIR 72 straipsnyje ir 73 straipsnyje.

(161)

TUIR 72 straipsnyje įtvirtintas principas, kad pelno mokestis taikomas visoms pajamoms pinigais ir natūra.

(162)

Pagal TUIR 73 straipsnio 1 dalį pelno mokesčiu apmokestinamos visų rūšių bendrovės, įskaitant savidraudos bendroves, taip pat kooperatyvai, viešieji ir privatūs subjektai, kurie nėra bendrovės, ir patikos fondai, neatsižvelgiant į tai, ar jų vienintelis arba pagrindinis tikslas yra vykdyti komercinę veiklą, ar ne.

(163)

75 straipsnyje įtvirtintas principas, kad pelno mokestis taikomas visoms grynosioms pajamoms, o bendrovių ir viešųjų arba privačių subjektų, kurių vienintelis arba pagrindinis tikslas yra vykdyti komercinę veiklą (TUIR 81–141 straipsniai) (101), ir viešųjų arba privačių subjektų, kurių vienintelis arba pagrindinis tikslas nėra vykdyti komercinę veiklą (TUIR 143–150 straipsniai) (102), apmokestinamosioms pajamoms apibrėžti taikomos skirtingos taisyklės. 76 ir 77 straipsniuose atitinkamai apibrėžiamas pelno mokesčio tarifas ir mokestinis laikotarpis.

(164)

Iš to, kas nurodyta pirmiau, matyti, kad pagal Italijoje taikomas pelno mokesčio taisykles pelno mokesčiu iš esmės apmokestinamos visų rūšių pajamos, kurias gauna bendrovės (73 straipsnio 1 dalies a punktas) arba viešieji ar privatūs subjektai, kurie nėra bendrovės (73 straipsnio 1 dalies b ir c punktai), įskaitant atvejus, kai atitinkamų subjektų vienintelis ar pagrindinis tikslas nėra vykdyti komercinę veiklą.

4.1.5.2.   Nukrypti leidžianti nuostata

(165)

TUIR 74 straipsnyje nustatytos taisyklės, taikomos konkrečiai valstybei ir viešosioms įstaigoms. Jame taip pat nurodoma veikla, kuri nelaikoma komercine veikla.

(166)

Pagal TUIR 74 straipsnį valstybės įstaigos ir administracijos, įskaitant turinčias savarankišką struktūrą, net jei jos turi juridinio asmens statusą, savivaldybės, vietos valdžios institucijų konsorciumai, asociacijos ir kolektyvinį turtą administruojančios įstaigos, kalnų bendruomenės, provincijos ir regionai neapmokestinami pelno mokesčiu. Italijos valdžios institucijos USD laiko viešąjį turtą administruojančiomis institucijomis. Todėl TUIR 74 straipsnis, kaip jį aiškina ir taiko Italijos valdžios institucijos, lemia tai, kad USD Italijoje atleidžiamos nuo pelno mokesčio, įskaitant jų pajamas, gaunamas iš USD infrastruktūros eksploatavimo.

(167)

Jeigu kokia nors priemone yra palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba, kurių teisinė ir faktinė padėtis yra panaši atsižvelgiant į pamatinės sistemos tikslą, tokia priemonė yra prima facie atrankioji. Nagrinėjamu atveju USD ir kiti juridiniai asmenys yra panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje, nes IRES tikslas yra apmokestinti bendrovių ir kitų juridinių asmenų pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar jų vienintelis arba pagrindinis tikslas yra komercinės veiklos vykdymas. Todėl, atsižvelgiant į IRES tikslą, TUIR 74 straipsnis, kaip jį aiškina ir taiko Italijos valdžios institucijos, yra palankesnis USD nei kitiems juridiniams asmenims, kuriems taikomas IRES.

(168)

Italijos valdžios institucijų teigimu, USD atleidimas nuo pelno mokesčio ne nukrypsta nuo bendrųjų šalies pelno mokesčio sistemos principų, o veikiau atitinka jos logiką, t. y. tai, kad nekomercinė veikla paprastai neapmokestinama pelno mokesčiu. Tai reiškia, kad visa USD veikla yra nekomercinė. Tačiau Komisija pažymi, kad pagal 73 straipsnį pelno mokesčiu apmokestinami visi viešieji ir privatieji subjektai, taip pat ir tie, kurių vienintelis ar pagrindinis tikslas nėra vykdyti komercinę veiklą. Taigi, nukrypstant nuo šio principo, pagal TUIR 74 straipsnį valstybė ir kitos viešosios įstaigos atleidžiamos nuo pelno mokesčio.

(169)

Italijos valdžios institucijos taip pat mano, kad USD taikomas ne TUIR 73 straipsnis, o 74 straipsnis. Italijos valdžios institucijų teigimu, TUIR 74 straipsnyje numatyta, kad viešosios įstaigos, kurioms patikėtos tik administracinės funkcijos (žr. 51 ir 52 konstatuojamąsias dalis), nėra apmokestinamos pelno mokesčiu. Todėl, Italijos valdžios institucijų nuomone, TUIR 74 straipsnis negali būti aiškinamas kaip nuostata, leidžianti nukrypti nuo TUIR 73 straipsnio. Priešingai, TUIR 73 ir 74 straipsnių taikymo sritys yra skirtingos ir lygiagrečios. Italijos valdžios institucijų teigimu, jais nustatomos dvi skirtingos įprastos apmokestinimo tvarkos, taikomos bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms konkrečioms subjektų kategorijoms, kurių faktinė ir teisinė padėtis nėra panaši. Todėl Italija tvirtina, kad atleidimas nuo pelno mokesčio nėra atrankus, nes TUIR 74 straipsnis taikomas tiek USD, tiek valstybei, įvairioms viešosioms įstaigoms ir kitiems viešojo administravimo subjektams remiantis objektyviais, bendrais ir abstrakčiais kriterijais. Visų šių subjektų, kuriems taikomas TUIR 74 straipsnis, faktinė ir teisinė padėtis yra vienoda.

(170)

Komisija pažymi, kad pagal 74 straipsnį valstybė ir kitos viešosios įstaigos atleidžiamos nuo pelno mokesčio tiek, kiek jų veikla susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Priešingai, šių institucijų komercinė veikla iš esmės apmokestinama pelno mokesčiu. Jei pagal TUIR 74 straipsnį (arba administracijos pateiktą jo aiškinimą) USD visais atvejais (įskaitant atvejus, kai jos vykdo veiklą, kuri pagal valstybės pagalbos taisykles laikoma ekonomine) nemokėtų pelno mokesčio, būtų diskriminuojamos įmonės, vykdančios ekonominę veiklą, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnyje. Tokiu atveju pagal TUIR 74 straipsnį, kaip jį aiškina Italijos valdžios institucijos, būtų suteikiamas pranašumas konkrečiai įmonių kategorijai (103), būtent USD, nors jos yra panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje kaip ir kitos įmonės (vertinant pagal pajamas, kurias jos gauna vykdydamos ekonominę veiklą) (104).

(171)

Iš tiesų Komisija mano, kad USD netaikomi konkretūs „veikimo principai, jas aiškiai išskiriantys iš kitų ūkio subjektų“, kuriems taikomas pelno mokestis (105). Visų pirma tai, kad USD nevykdo veiklos, kuria siekiama pelno, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jų padėtis skiriasi nuo kitų veiklos vykdytojų, kuriems taikomas pelno mokestis (106). Nė vienas iš argumentų, kuriais Italija remiasi siekdama įrodyti, kad USD nėra įmonės ir nevykdo ekonominės veiklos (žr. 3.2 skirsnį), nėra tinkamas ir nuoseklus atsižvelgiant į pelno mokesčio sistemos tikslą – apmokestinti bendrovių ir kitų juridinių asmenų pajamas (107).

(172)

Todėl, net jei TUIR 74 straipsnis būtų teisinis pagrindas USD nemokėti pelno mokesčio, šis atleidimas nuo mokesčio būtų prima facie atrankusis USD ekonominės veiklos atžvilgiu (108).

4.1.5.3.   Pagrįstumas sistemos logika

(173)

Kadangi Komisija mano, kad aptariamas atleidimas nuo mokesčio yra prima facie atrankusis, ji, remdamasi Sąjungos teismų praktika, turės nustatyti, ar šis atleidimas yra pagrįstas sistemos, pagal kurią jis taikomas, pobūdžiu arba bendrąja schema. Taigi priemonė, kuri yra bendrosios mokesčių sistemos išimtis, gali būti pagrįsta, jeigu atitinkama valstybė narė gali įrodyti, kad ji sukurta tiesiogiai remiantis pagrindiniais arba svarbiausiais jos mokesčių sistemos principais.

(174)

Nei Italijos valdžios institucijos, nei suinteresuotosios šalys tokių argumentų nepateikė. Tokių pagrindžiančių aplinkybių nenustatė ir Komisija. Taigi ji mano, kad priemonė nėra pagrįsta mokesčių sistemos logika, ir daro išvadą, kad priemonė yra atrankioji.

4.1.5.4.   Išvada

(175)

Komisija daro išvadą, kad Italijos USD atleidimas nuo pelno mokesčio yra nepagrįstas nukrypimas nuo šalies pelno mokesčio sistemos principo, pagal kurį pelno mokestis taikomas visų rūšių pajamoms, kurias gauna bendrovės arba viešieji ar privatūs subjektai, kurie nėra bendrovės. Net jei būtų manoma, kad USD atleidimas nuo pelno mokesčio yra suderinamas su Italijos pelno mokesčio sistema, nes, jos valdžios institucijų teigimu, USD atlieka tik viešąsias funkcijas, tai reikštų, kad pagal SESV 107 straipsnį „tam tikroms“ įmonėms arba „tam tikrų“ prekių gamybai sudaromos palankesnės sąlygos (109). Todėl Komisija daro išvadą, kad neapmokestinant USD ekonominės veiklos pelno mokesčiu suteikiamas atrankusis pranašumas.

(176)

Be to, Komisija daro išvadą, kad tokia palankesnė tvarka, kurią valstybė taiko įmonėms ir kuri priskiriama valstybei, gali iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką Sąjungos vidaus prekybai. Todėl ji daro išvadą, kad USD atleidimas nuo mokesčių yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį (110).

5.   SUDERINAMUMAS

(177)

Valstybės pagalbos priemonės gali būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka remiantis Sutarties 93 straipsnyje, 106 straipsnio 2 dalyje, 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis išimtimis.

5.1.   Sutarties 93 straipsnis

(178)

Sutarties 93 straipsnyje nustatyta, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jei ji „skirta transporto koordinavimo reikmėms arba jei ji kompensuoja tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka“.

(179)

Komisija visų pirma pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių požymių, kad pagalba finansuojamos priemonės, skirtos transporto koordinavimo reikmėms. Priešingai, pagalbą sudaro atleidimas nuo pelno mokesčio, kuris nėra susijęs su jokiomis konkrečiomis investicijomis ir yra visiškai nesusijęs su transporto koordinavimo reikmėmis. Priemonė taip pat nėra skirta viešosios paslaugos įsipareigojimams kompensuoti.

(180)

Todėl Komisija mano, kad priemonė negali būti laikoma suderinama pagal Sutarties 93 straipsnį.

5.2.   Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalys

(181)

Kadangi nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, reikėtų išnagrinėti, ar ji yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

(182)

Italijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų dėl Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje aprašytų išimčių taikymo USD suteiktam atleidimui nuo pelno mokesčio.

(183)

Komisija mano, kad nėra taikoma nė viena iš Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, nes nagrinėjama priemone nėra siekiama nė vieno iš toje dalyje nustatytų tikslų. Tiksliau, nagrinėjama priemonė nėra susijusi su socialinio pobūdžio pagalba, teikiama individualiems vartotojams, pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ar pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų ūkiui.

(184)

Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: a) pagalba, skirta tam tikrų regionų plėtrai skatinti; b) pagalba, skirta tam tikriems bendriems Europos interesams svarbiems projektams; c) pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti; d) pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, ir e) Tarybos sprendime nurodyta pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(185)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą pagalbą galima teikti regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Ši išimtis netaikoma.

(186)

Be to, priemone neskatinamas bendriems Europos interesams svarbaus projekto vykdymas ar atitaisomas didelis Italijos ekonomikos sutrikimas, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte.

(187)

Priemonė neskirta ir kultūrai remti ar paveldui išsaugoti, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punkte.

(188)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, galėtų būti pripažįstama suderinama, jei ji netrikdytų prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Tačiau iš turimos informacijos nematyti, kad suteikta mokesčių lengvata būtų susijusi su konkrečiomis investicijomis, kurioms galima skirti pagalbą pagal Sąjungos taisykles ir gaires.

(189)

Priešingai, Komisija mano, kad šia priemone sumažinami mokesčiai, kuriuos įprastai turėtų mokėti USD, vykdydamos įprastą veiklą, todėl ji galėtų būti laikoma veiklos pagalba. Paprastai tokia pagalba nelaikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji nėra nei ribotos trukmės, nei būtina ar proporcinga išlaidoms, susijusioms su aiškiai nustatyto Europai svarbaus tikslo įgyvendinimu, finansuoti.

(190)

Todėl Komisija mano, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys netaikomos.

(191)

Dėl to, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad priemonė negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka remiantis Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

5.3.   Sutarties 106 straipsnio 2 dalis

(192)

Jei valstybė pagalbos gavėjui yra patikėjusi teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, pagalba taip pat gali būti suderinama pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį.

(193)

Tačiau Italijos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad USD atleidimas nuo pelno mokesčio galėtų būti pagrįstas pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjama priemonė, pagal kurią pagalbos suma susiejama su subjektų apmokestinamuoju pelnu, nėra susijusi su viešosios paslaugos užduoties grynosiomis sąnaudomis arba jomis neapsiriboja. Ji taip pat nėra numatyta pavedime priemonės gavėjams užtikrinti šios užduoties vykdymą. Todėl Komisija mano, kad priemonė negali būti laikoma su vidaus rinka suderinama kompensacija už viešąją paslaugą ir yra nesuderinama pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį.

6.   IŠVADA

(194)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad USD atleidimas nuo pelno mokesčio Italijoje negali būti laikomas suderinamu su vidaus rinka.

7.   ESAMA PAGALBA

(195)

Pagal Procedūrų reglamento 1 straipsnio b dalį esama pagalba laikoma iki Sutarties įsigaliojimo Italijoje galiojusi priemonė; patvirtinta priemonė; priemonė, laikoma esama pagalba pagal Procedūrų reglamento 17 straipsnį; arba priemonė, kuri tuo metu, kai įgyvendinta, nebuvo pagalba, bet ja tapo dėl bendrosios rinkos raidos. Visa esamos pagalbos apibrėžties neatitinkanti pagalba pagal Procedūrų reglamento 1 straipsnio c dalį laikoma nauja pagalba.

(196)

Italijos USD atleidimas nuo pelno mokesčio visų pirma grindžiamas TUIR 74 straipsniu, kaip jį aiškina ir taiko jos valdžios institucijos.

(197)

Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad iki 1958 m. USD taikyta lygiai tokia pati apmokestinimo tvarka, kaip ir dabar. Visų pirma, jos patvirtino, kad uosto direkcijoms niekada nebuvo taikomas pelno mokestis. Be to, Komisija neturi jokių duomenų, kurie tam prieštarautų.

(198)

Todėl Komisija mano, kad tai yra esama pagalba pagal Procedūrų reglamento 1 straipsnio b punkto i papunktį.

8.   IŠVADA

(199)

Italijos USD atleidimas nuo pelno mokesčio yra esama valstybės pagalbos schema, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka.

(200)

Todėl Italijos valdžios institucijos turėtų nutraukti pagalbos schemos taikymą, panaikindamos USD atleidimą nuo pelno mokesčio. Ši priemonė turėtų būti priimta per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos ir taikoma pajamoms iš ekonominės veiklos, gautoms ne vėliau kaip nuo finansinių metų, einančių po šios priemonės priėmimo, pradžios ir ne vėliau kaip 2022 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Uostų sistemos direkcijų atleidimas nuo pelno mokesčio yra esama pagalbos schema, nesuderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

Italija panaikina 1 straipsnyje nurodytą atleidimą nuo pelno mokesčio. Priemonė, kuria Italija įvykdo įsipareigojimus, priimama per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos. Ši priemonė taikoma nuo finansinių metų, einančių po jos priėmimo, pradžios ir ne vėliau kaip 2022 m.

3 straipsnis

Italija per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša Komisijai apie priemones, kurių ėmėsi šiam sprendimui įvykdyti.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 4 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė

(1)   OL C 7, 2020 1 10, p. 11.

(2)   2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Legge 28 gennaio 1994, n. 84 Riordino della legislazione in materia portuale (GU Serie Generale n.28 del 04-02-1994 - Suppl. Ordinario n. 21).

(5)  Uosto operacijos yra prekių ir visų kitų medžiagų pakrovimas, iškrovimas, perkrovimas, sandėliavimas ir apskritai perkėlimas, atliekamas uosto teritorijoje. Uosto paslaugos yra specializuotos, papildomos ir pagalbinės paslaugos, susijusios su uosto operacijų ciklu. Uosto operacijų apibrėžtis nurodyta Įstatymo Nr. 84/1994 16 straipsnyje ir šio sprendimo 2.1.4 punkte pateiktame aprašyme.

(6)  Relazione sull’attività delle autorità di sistema portuale, Anno 2017, Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, paskelbta 2019 m. rugsėjo 16 d. http://www.mit.gov.it/node/11420.

(7)  Testo Unico delle Imposte sui Redditi (TUIR), D.P.R., 22/12/1986 n° 917, G.U. 31/12/1986.

(8)  2020 m. standartinis IRES tarifas yra 24 proc. IRES tarifas buvo sumažintas nuo 33 proc. 2004 m. iki 27,5 proc. 2008 m. ir iki 24 proc. 2018 ir 2019 m.

(9)   2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1).

(10)   2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).

(11)  Žr. 8 išnašą.

(12)  Legge 27 dicembre 2019, n. 160, Bilancio di previsione dello Stato per l'anno finanziario 2020 e bilancio pluriennale per il triennio 2020-2022, GU Serie Generale n.304 del 30.12.2019 - Suppl. Ordinario n. 45. Papildomas mokestis taip pat taikomas pajamoms, gautoms iš veiklos, vykdomos pagal greitkelių koncesijas, oro uostų valdymo koncesijas ir geležinkelių koncesijas.

(13)   2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės (OL L 57, 2017 3 3, p. 1).

(14)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(15)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Assoporti“ (Italijos uostų asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija); FILT CGIL, FIT-CISL, UILTRASPORTI (Italijos transporto darbuotojų federacija, Italijos transportininkų federacija, Italijos transporto darbuotojų sąjunga).

(16)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(17)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Assoporti“ (Italijos uostų asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(18)   „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(19)   „Assoporti“ (Italijos uostų asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija); „Conftrasporto-Confcommercio“ (Transporto, vežimo ir logistikos asociacijų konfederacija).

(20)   „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(21)   „Assoporti“ (Italijos uostų asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija); „Conftrasporto-Confcommercio“ (Transporto, vežimo ir logistikos asociacijų konfederacija); FILT CGIL, FIT-CISL, UILTRASPORTI (Italijos transporto darbuotojų federacija, Italijos transportininkų federacija, Italijos transporto darbuotojų sąjunga).

(22)   „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(23)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Assoporti“ (Italijos uostų asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija); „Conftrasporto-Confcommercio“ (Transporto, vežimo ir logistikos asociacijų konfederacija).

(24)   „Conftrasporto-Confcommercio“ (Transporto, vežimo ir logistikos asociacijų konfederacija).

(25)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija).

(26)   1993 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Christian Poucet / Assurances Générales de France ir Caisse Mutuelle Régionale du Languedoc-Roussillon, sujungtos bylos C-159/91 ir C-160/91, ECLI:EU:C:1993:63, 18 punktas.

(27)   1993 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Christian Poucet / Assurances Générales de France ir Caisse Mutuelle Régionale du Languedoc-Roussillon, sujungtos bylos C-159/91 ir C-160/91, ECLI:EU:C:1993:63, 18 punktas. 2002 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Aéroports de Paris / Europos Bendrijų Komisija, C-82/01 P, ECLI:EU:C:2002:617, 78 punktas.

(28)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija).

(29)   1994 m. sausio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas SAT Fluggesellschaft mbH / Eurokontrolė, C-364/92, ECLI:EU:C:1994:7. 2009 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Selex Sistemi Integrati / Komisija, C-113/07 P, ECLI:EU:C:2009:191.

(30)  Reglamento (ES) 2017/352 13 straipsnio 4 dalis.

(31)   2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Compass-Datenbank, C-138/11, ECLI:EU:C:2012:449, 38 punktas. 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Vokietija / Komisija, T-347/09, ECLI:EU:T:2013:418, 29 punktas. 2009 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Selex Sistemi Integrati / Komisija, C-113/07 P, ECLI:EU:C:2009:191, 71–80 punktai.

(32)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Assoporti“ (Italijos uostų asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija); FILT CGIL, FIT-CISL, UILTRASPORTI (Italijos transporto darbuotojų federacija, Italijos transportininkų federacija, Italijos transporto darbuotojų sąjunga).

(33)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(34)  Italija nurodo 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / World Duty Free Group, C-20/15 P, ECLI:EU:C:2016:981, 58 punktą.

(35)  ANCIP (Nacionalinė uosto įmonių asociacija); „Assoporti“ (Italijos uostų asociacija); „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(36)   „Confetra“ (Italijos generalinė transporto ir logistikos konfederacija).

(37)   1991 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klaus Höfner ir Fritz Elser / Macrotron GmbH, C-41/90, ECLI:EU:C:1991:161, 21 punktas.

(38)   2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimas MOTOE, C-49/07, ECLI:EU:C:2008:376, 27 ir 28 punktai.

(39)   2018 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, sujungtos bylos C-622/16 P–C-624/16 P, ECLI:EU:C:2018:873, 104 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

(40)   1980 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Van Landewyck / Komisija, sujungtos bylos 209–215 ir 218/78, ECLI:EU:C:1980:248, 88 punktas. 1995 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas FFSA ir kiti / Ministère de l’Agriculture et de la Pêche, C-244/94, ECLI:EU:C:1995:392, 21 punktas. 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimas MOTOE, C-49/07, ECLI:EU:C:2008:376, 27 ir 28 punktai. Taip pat žr. Komisijos pranešimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19), 9 punktą.

(41)   2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas Freistaat Sachsen ir kiti / Komisija ir Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, sujungtos bylos T-443/08 ir T-455/08, ECLI:EU:T:2011:117, 95 punktas, patvirtintas 2012 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimu Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, C-288/11, ECLI:EU:C:2012:821, 42–44 punktai.

(42)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 47 punktas.

(43)   2009 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 385/2009, Viešasis uosto infrastruktūros finansavimas Ventspilio uoste (OL C 72, 2010 3 20, 53–58 konstatuojamosios dalys). 2011 m. birželio 15 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 44/2010, Viešasis uosto infrastruktūros finansavimas Krievu saloje (OL C 215, 2011 7 21, p. 21, 60–68 konstatuojamosios dalys). 2012 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.30742 (N/2010), Keleivinių ir krovinių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas Klaipėdoje (OL C 121, 2012 4 26, p. 1, 45–47 konstatuojamosios dalys).

(44)   2013 m. rugsėjo 18 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.36953 (2013/N), Kadiso įlankos uosto direkcija (OL C 335, 2013 11 16, p. 1, 29 konstatuojamoji dalis).

(45)   2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.38302, Salerno uostas (OL C 156, 2014 5 23, 32–36 konstatuojamosios dalys). 2012 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.30742 (N/2010), Keleivinių ir krovinių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas Klaipėdoje (OL C 121, 2012 4 26, p. 1, 45–47 konstatuojamosios dalys). 2013 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.35418 (2012/N), Pirėjaus uosto plėtra, (OL C 256, 2013 9 5, p. 2, 21 ir 22 konstatuojamosios dalys). Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, 215 punktas, p. 47).

(46)  Tokios neekonominės veiklos pavyzdžiai: a) jūrų eismo kontrolė; b) gaisrų gesinimas; c) policija; d) muitinė. Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, 215 punktas, p. 47).

(47)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 54 punktas.

(48)  Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, 17 punktas, p. 5).

(49)   2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 64 punktas. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 53 ir 54 punktai.

(50)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 48 punktas.

(51)   2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.34940, Augustos uostas (OL C 077, 2013 3 17, 42 ir 43 konstatuojamosios dalys). 2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.38302, Investicinė pagalba Salerno uostui (OL C 156, 2014 5 23, 33–36 konstatuojamosios dalys). 2015 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.39542, Taranto uosto gilinimas ir iškastų medžiagų šalinimas (OL C 259, 2015 8 7, 38–41 konstatuojamosios dalys). 2016 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.36112, Neapolio uosto direkcija ir „Cantieri del Mediterraneo S.p.A.“ (OL C 369, 2016 10 7, 44–47 konstatuojamosios dalys).

(52)   2017 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.38393, Belgijos uostų apmokestinimas (OL L 332, 2017 12 14, 62 punktas). 2017 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.38398, Uostų apmokestinimas Prancūzijoje (OL L 332, 2017 12 14, 55 punktas).

(53)   2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 65 ir 66 punktai. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 47 punktas. Šie teismo sprendimai nebuvo apskųsti.

(54)   2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 64 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

(55)   2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimas MOTOE, C-49/07, ECLI:EU:C:2008:376, 27 punktas. 2017 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C-74/16, ECLI:EU:C:2017:496, 46 punktas. 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Vokietija / Komisija, T-347/09, ECLI:EU:T:2013:418, 48 punktas. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 80 punktas.

(56)  Relazione sull’attività delle autorità di sistema portuale, Anno 2017, Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, paskelbta 2019 m. rugsėjo 16 d. http://www.mit.gov.it/node/11420.

(57)   2017 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C-74/16, ECLI:EU:C:2017:496, 47 punktas ir jame nurodyta teismo praktika. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 75 punktas.

(58)   2012 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, C-288/11, ECLI:EU:C:2012:821, 40 punktas. 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas Freistaat Sachsen ir kiti / Komisija ir Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, sujungtos bylos T-443/08 ir T-455/08, ECLI:ES:T:2011:117, 93 punktas. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 76 punktas.

(59)   2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Vokietija / Komisija, T-347/09, ECLI:EU:T:2013:418, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 78 punktas.

(60)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 81 punktas.

(61)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 82 punktas.

(62)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 75 punktas.

(63)   2018 m. kovo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Naviera Armas / Komisija, T-108/16, ECLI:EU:T:2018:145, 124 punktas.

(64)   1994 m. sausio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas SAT Fluggesellschaft / Eurokontrolė, C-364/92, ECLI:EU:C:1994:7. 2009 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Selex Sistemi Integrati / Komisija, C-113/07, ECLI:EU:C:2009:191.

(65)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 85 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

(66)   2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Compass-Datenbank, C 138/11, ECLI:EU:C:2012:449, 38 punktas. 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Vokietija / Komisija, T-347/09, ECLI:EU:T:2013:418, 29 punktas. 2009 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Selex Sistemi Integrati / Komisija, C-113/07, ECLI:EU:C:2009:191, 71–80 punktai. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 86 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 82 punktas.

(67)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 87 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 84 punktas.

(68)   2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Compass-Datenbank, C 138/11, ECLI:EU:C:2012:449, 41 punktas. 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Vokietija / Komisija, T-347/09, ECLI:EU:T:2013:418, 41 punktas. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 89 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 82 punktas.

(69)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 90 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 87 punktas.

(70)  Relazione sull’attività delle autorità di sistema portuale, Anno 2017, Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, paskelbta 2019 m. rugsėjo 16 d. http://www.mit.gov.it/node/11420.

(71)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 89 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 84 punktas.

(72)   2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Compass-Datenbank, C-138/11, ECLI:EU:C:2012:449, 37 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 64 punktas.

(73)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 56 punktas.

(74)   2002 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Aéroports de Paris / Komisija, C-82/01 P, ECLI:ES:C:2002:617, 78 punktas. 2000 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Aéroports de Paris / Komisija, T-128/98, ECLI:EU:T:2000:290, 121 punktas.

(75)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 71 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 65 punktas.

(76)   2012 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Mitteldeutsche Flughafen ir Flughafen Leipzig-Halle / Komisija, C-288/11, ECLI:EU:C:2012:821. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 72 punktas.

(77)   1994 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Banco Exterior de España / Ayuntamiento de Valencia, C-387/92, ECLI:EU:C:1994:100, 14 punktas.

(78)  Sutarties 345 straipsnyje nustatyta, kad „Sutartys jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą“.

(79)  Žr., pavyzdžiui, 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija / Komisija, 40/85, ECLI:EU:C:1986:305, 12 punktą.

(80)   1994 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ispanija / Komisija, sujungtos bylos C-278/92, C-279/92 ir C-280/92, ECLI:EU:C:1994:325, 22 punktas.

(81)   1961 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas De Gezamenlijke Steenkolenmijnen in Limburg / High Authority of the European Coal and Steel Community, 30/59, ECLI:EU:C:1961:2, 19 punktas. 2001 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke, C-143/99, ECLI:EU:C:2001:598, 38 punktas.

(82)   2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg, C-280/00, ECLI:EU:C:2003:415.

(83)  Žr. pasiūlymo dėl reglamento dėl uosto paslaugų 2.1 punktą. Taip pat žr. Komisijos komunikato dėl Europos uostams skirtos politikos (COM/2007/0616 final) II.4.2 punktą.

(84)  Žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą, nurodytą 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, ECLI:EU:C:2018:712, 66 punkte: „<...> Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad toks liberalizavimo nebuvimas nebūtinai reiškia, jog valstybės pagalba negalėjo daryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ar iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta“. Taip pat žr. 2019 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fallimento Traghetti del Mediterraneo, C-387/17, ECLI:EU:C:2019:51, 38 ir paskesnius punktus.

(85)  Šiuo atžvilgiu Komisijos pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos 188 punkte nustatytos sąlygos nėra įvykdytos. Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, p. 1–50).

(86)   „Uostų konkurencija taip pat gali apimti uostų direkcijų konkuravimą siūlant geriausias sąlygas (tiek materialines, tiek nematerialines) visiems įvairių sektorių tiekimo grandinės dalyviams (pvz., krovos bendrovėms, laivybos bendrovėms, krovinių siuntėjams ir daugiarūšio transporto veiklos vykdytojams)“. Notteboom T., de Langen P. (2015) Container Port Competition in Europe. In: Lee CY., Meng Q. (eds) Handbook of Ocean Container Transport Logistics. International Series in Operations Research & Management Science, vol 220.

(87)   „Uosto direkcijos lygmeniu pagrindinė kova vyksta siūlant geriausias pagrindinės infrastruktūros (dokų, krantinių) ir „infostruktūros“ (IT) sąlygas, geriausias logistikos ir (arba) platinimo sąlygas ir mažiausias uosto naudotojo išlaidas“. Notteboom T., de Langen P. (2015) Container Port Competition in Europe. In: Lee CY., Meng Q. (eds) Handbook of Ocean Container Transport Logistics. International Series in Operations Research & Management Science, vol 220.

(88)   2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 99 punktas. 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 103 punktas.

(89)   1980 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Philip Morris Holland BV / Europos Bendrijų Komisija, 730/79, ECLI:EU:C:1980:209, 11 punktas. 2000 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alzetta ir kiti / Komisija, sujungtos bylos T-298/97, T-312/97, T-313/97, T-315/97, T-600/97–607/97, T-1/98, T-3/98–T-6/98 ir T-23/98, ECLI:EU:T:2000:151, 80 punktas.

(90)   2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg, C-280/00, ECLI:EU:C:2003:415, 78 ir 79 punktai.

(91)   2005 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Heiser, C-172/03, ECLI:EU:C:2005:130, 55 punktas.

(92)   2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas UPF / Komisija, T-747/17, ECLI:EU:T:2019:271, 102 punktas.

(93)  Uostų teikiamų transporto paslaugų kaina dažnai sudaro didelę visų transporto išlaidų dalį. Žr. 2013 m. gegužės 23 d. Europos Komisijos informacinį pranešimą „Uždaviniai, kuriuos Europos uostams reikia spręsti iki 2030 m.“: „Europos verslas labai priklauso nuo uosto paslaugų kainų ir kokybės. Išlaidos uosto paslaugoms gali sudaryti nemažą visų logistikos išlaidų dalį. Krovinių perkrovimo išlaidos, uostų mokesčiai ir uostų navigacijos paslaugų išlaidos gali sudaryti 40–60 proc. visų „nuo durų iki durų“ logistikos išlaidų įmonėms, transportuojančioms savo prekes trumpųjų nuotolių jūrų transportu.“ (pabraukta Komisijos). Žr. 72 išnašą.

(94)   2015 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eventech, C-518/13, ECLI:EU:C:2015:9, 65 punktas. 2013 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Libert ir kiti, sujungtos bylos C-197/11 ir C-203/11, ECLI:EU:C:2013:288, 76 punktas.

(95)   2015 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eventech, C-518/13, ECLI:EU:C:2015:9, 66 punktas. 2013 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Libert ir kiti, sujungtos bylos C-197/11 ir C-203/11, ECLI:EU:C:2013:288, 77 punktas. 2001 m. balandžio 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Regione autonoma Friuli-Venezia Giulia / Komisija, T-288/97, ECLI:EU:T:2001:115, 41 punktas.

(96)  Top 15 container ports in Europe in 2019: TEU volumes and growth rates. T. Notteboom, 21.2.2020. https://www.porteconomics.eu/2020/02/21/top-15-container-ports-in-europe-in-2019-teu-volumes-and-growth-rates.

(97)  Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad Italijos USD konkuruoja su kitų Viduržemio jūros regiono šalių, pavyzdžiui, Ispanijos, Prancūzijos, Maltos ir Graikijos, uostais. Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Piano Strategico Nazionale della Portualità e della Logistica (2014) https://mit.gov.it/mit/mop_all.php?p_id=23291, 23, 91 ir 152 puslapiai. Panaro, Buonfanti, Murgia, Ripoli, Porti e Mediterraneo, Assoporti e SRM (2011) https://www.assoporti.it/media/3047/porti_e_mediterraneo_def.pdf, 3 puslapis. Arianna Buonfanti, Lo shipping e la portualità nel Mediterraneo: opportunità e sfide per l’Italia, Rivista di Economia e Politica dei Trasporti (2013), n° 3, articolo 1, ISSN 2282-6599, 6 ir 12 puslapiai.

(98)   2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Italija / Komisija, C-66/02, ECLI:EU:C:2005:768, 94 punktas.

(99)  Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19), 128 punktas.

(100)   2006 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Portugalija / Komisija, C-88/03, ECLI:EU:C:2006:511, 81 punktas.

(101)  TUIR 81 straipsnyje nustatyta, kad į bendrovių ir subjektų, kurių vienintelis arba pagrindinis tikslas yra vykdyti komercinę veiklą, apmokestinamąsias pajamas įtraukiamos visos pajamos „iš bet kokio šaltinio“.

(102)  TUIR 143 straipsnyje paaiškinama, kad subjektų, kurių vienintelis ar pagrindinis tikslas nėra vykdyti komercinę veiklą, apmokestinamąsias pajamas sudaro „pajamos iš žemės, kapitalo, verslo ir kito turto, nesvarbu, kur jos gautos ir kokios paskirties, išskyrus neapmokestinamąsias pajamas ir pajamas, apmokestinamas išskaičiuojamuoju arba pakaitiniu mokesčiu“.

(103)   2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija ir Ispanija / Gibraltaro Vyriausybė ir Jungtinė Karalystė, sujungtos bylos C-106/09 P ir C-107/09 P, ECLI:EU:C:2011:732, 101–104 punktai; 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Havenbedrijf Antwerpen ir Maatschappij van de Brugse Zeehaven / Komisija, T-696/17, ECLI:EU:T:2019:652, 132–133 ir 194–195 punktai.

(104)   2011 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Paint Graphos ir kiti, sujungtos bylos C-78/08–C-80/08, ECLI:EU:C:2011:550, 54 punktas; 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Port autonome du Centre ir de l'Ouest ir kiti / Komisija, T-673/17, ECLI:EU:T:2019:643, 178 punktas.

(105)   2011 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Paint Graphos ir kiti, sujungtos bylos C-78/08–C-80/08, ECLI:EU:C:2011:550, 55 punktas.

(106)   2006 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Cassa di Risparmio di Firenze ir kiti, C-222/04, ECLI:EU:C:2006:8, 123 punktas.

(107)   2011 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Paint Graphos ir kiti, sujungtos bylos C-78/08–C-80/08, ECLI:EU:C:2011:550, 54 punktas; 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Port autonome du Centre ir de l'Ouest ir kiti / Komisija, T-673/17, ECLI:EU:T:2019:643, 178–180 punktai.

(108)   2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija ir Ispanija / Gibraltaro Vyriausybė ir Jungtinė Karalystė, sujungtos bylos C-106/09 P ir C-107/09 P, ECLI:EU:C:2011:732, 101 punktas; 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas Port autonome du Centre ir de l’Ouest ir kiti / Komisija, T-673/17, ECLI:EU:T:2019:643, 191 punktas.

(109)   2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija ir Ispanija / Gibraltaro Vyriausybė ir Jungtinė Karalystė, sujungtos bylos C-106/09 P ir C-107/09 P, ECLI:EU:C:2011:732, 101 punktas.

(110)  Panašioje byloje dėl tam tikroms Italijos valstybinėms įmonėms, įsteigtoms vietos valdžios institucijų, suteikto trejų metų atleidimo nuo pelno mokesčio 2002 m. Komisija priėmė neigiamą sprendimą ir nurodė susigrąžinti pagalbą; sprendimas buvo patvirtintas 2011 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimu A2A / Komisija, C-318/09 P, ECLI:EU:C:2011:856.

Top