This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32020R1294
Commission Implementing Regulation (EU) 2020/1294 of 15 September 2020 on the Union renewable energy financing mechanism (Text with EEA relevance)
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1294 2020 m. rugsėjo 15 d. dėl Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo (Tekstas svarbus EEE)
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1294 2020 m. rugsėjo 15 d. dėl Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo (Tekstas svarbus EEE)
C/2020/6123
OL L 303, 2020 9 17, p. 1–17
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
|
2020 9 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 303/1 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/1294
2020 m. rugsėjo 15 d.
dėl Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2018 m. gruodžio 11 d. Reglamentą (ES) 2018/1999 (1) dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, ypač į jo 33 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo sukurtas reikiamas teisinis pagrindas, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai, skaidriai ir nuspėjamai valdyti energetikos sąjungą ir klimato politikos veiksmus. Jo tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendinti energetikos sąjungos tikslai ir įvykdyti ilgalaikiai Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įsipareigojimai, atitinkantys Paryžiaus susitarimą, visų pirma, siektinos reikšmės ir tikslai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančios dujų (ŠESD) kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų šaltinių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje; |
|
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (2) buvo nustatytas naujas privalomas Sąjungos tikslas, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 32 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo; |
|
(3) |
siekdamos įgyvendinti privalomą Sąjungos tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 32 proc., valstybės narės turi užtikrinti, kad tam tikrą bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Bendras privalomas Sąjungos tikslas grindžiamas valstybių narių įpareigojimais atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudoti ir šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 23 ir 25 straipsniuose. Be to, Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta 2021–2030 m. orientacinė trajektorija dėl kiekvienos valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos įnašo ir Sąjungos tikslo ir trys atskaitos taškai, kurie turi būti pasiekti 2022, 2025 ir 2027 m.; |
|
(4) |
siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija galėtų vykdyti tinkamą stebėseną ir imtis ankstyvų taisomųjų veiksmų, Komisija turėtų įvertinti atskaitos taškų pasiekimą 2022, 2025 ir 2027 m. remdamasi, be kita ko, valstybių narių integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis; |
|
(5) |
jei tomis aplinkybėmis Komisija padaro išvadą, kad vienas ar daugiau Sąjungos atskaitos taškų nepasiekti, savo nacionalinio atskaitos taško nepasiekusios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, siekiant panaikinti atotrūkį nuo 2030 m. ES atsinaujinančiųjų šaltinių energijos tikslo, būtų įgyvendintos papildomos priemonės. Viena iš tokių priemonių galėtų būti savanoriška finansinė įmoka į Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, siekiant iš dalies ar visiškai panaikinti atotrūkį nuo nacionalinių atskaitos taškų, atsižvelgiant į tai, kiek atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pagamintos finansavimo mechanizmo lėšomis finansuojamuose įrenginiuose, galima statistiškai priskirti dalyvaujančioms valstybėms narėms pagal jų santykines įmokas. Taikant tą mechanizmą valstybėms narėms būtų suteikta galimybė padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros, šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose; |
|
(6) |
pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 Komisija turi remti valstybių narių užmojį atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje taikydama sąlygų sudarymo sistemą, be kita ko, aktyviau panaudodama Sąjungos lėšas. Visų pirma, tokia parama turėtų būti siekiama sumažinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas ir stiprinti regioninį valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus projektus ir bendras paramos schemas ir atveriant galimybes kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams dalyvauti atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos schemose. Šiuo požiūriu, laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 5 straipsnio reikalavimų, valstybės narės dalyvavimą mechanizme galima laikyti paramos schemų, taikomų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai, atvėrimu; |
|
(7) |
siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą visoje Sąjungoje mechanizmas turėtų prisidėti prie sąlygų sudarymo sistemos, visų pirma teikiant paramą paskolų ir dotacijų pavidalu; |
|
(8) |
siekiant paremti dvejopą tikslą, t. y. atotrūkio panaikinimo funkciją, įtvirtintą Reglamente (ES) 2018/1999, ir Direktyvoje (ES) 2018/2001 numatytą sąlygų sudarymo sistemą, Reglamentu (ES) 2018/1999 Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išdėstomos būtinos nuostatos dėl Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo sukūrimo ir veikimo; |
|
(9) |
Reglamente (ES) 2018/1999 numatoma išteklius mechanizmui gauti iš valstybių narių įmokų, Sąjungos fondų ar privačiojo sektoriaus įnašų. Tokius išteklius reikėtų apskaityti atskirai ir priskirti prie specialių lėšų šaltinių mechanizmo biudžeto eilutėje; |
|
(10) |
kaip numatyta Reglamento 2018/1999 33 straipsnyje, papildomos valstybių narių įmokos, kuriomis būtų finansuojami konkretūs išlaidų punktai, kaip antai parama naujiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams Sąjungoje, turėtų būti laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (3) 21 straipsnio 5 dalimi. Komisija turėtų užtikrinti išorės asignuotųjų pajamų panaudojimo skaidrumą reguliariai teikdama valstybėms narėms ataskaitas; |
|
(11) |
Sąjungos finansavimas pagal mechanizmą gali būti derinamas su finansavimu kitų Sąjungos programų lėšomis, kai tai numatyta atitinkamame pagrindiniame teisės akte ir laikomasi jame nustatytų sąlygų; |
|
(12) |
siekiant padėti įgyvendinti mechanizmo tikslus, visų pirma, mažinant kapitalo sąnaudas priimančiosiose valstybėse narėse ir taip skatinant investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, gali būti naudojamas koordinavimas su Sąjungos paramos investicijoms priemonėmis ir fondais ar programomis ir derinimo operacijos pagal Sąjungos paramos investicijoms priemonę; |
|
(13) |
Sąjungos ir nacionalinės paramos naujiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams koordinavimas gali vykti pagal ilgalaikį grafiką, paskelbtą remiantis Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 3 dalimi; |
|
(14) |
svarbų vaidmenį finansuojant mechanizmą ir skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimą pagal tą mechanizmą gali atlikti privačiojo sektoriaus įnašai. Tokie įnašai turėtų padėti pasiekti privalomą bent 32 proc. Sąjungos tikslą. Taigi privačiojo sektoriaus įnašai gali sukurti pridėtinę vertę ir užtikrinti projektų papildomumą. Todėl siekiant padidinti tokio papildomumo skaidrumą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, gaminamą vykdant iš privačiojo sektoriaus įnašų remiamus projektus, galima susieti su Sąjungos masto žaliuoju ženklu, nurodytu Direktyvos (ES) 2018/2001 19 straipsnio 13 dalyje, laikantis tvaraus finansavimo taksonomijos. Siekiant paskatinti privatųjį sektorių prisidėti, įnašą mechanizmui skiriantis privatusis subjektas gali prašyti jo įnašui proporcingos gaminamos energijos kilmės garantijos, kuri gali būti išduodama atsinaujinančiųjų šaltinių energijos gamybai, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 19 straipsniu ir laikantis nacionalinės teisės aktų; |
|
(15) |
Reglamente (ES) 2018/1999, be kita ko, numatoma mechanizmo parama, kuri yra priemoka, mokama papildomai prie rinkos kainų. To reglamento 33 straipsnyje nurodyti konkursai ir pasiūlymų teikimas vyks naudojant dotacijų pavidalu skiriamą finansinę mechanizmo paramą; |
|
(16) |
pagal mechanizmą projektams, kuriems skirta parama, turėtų būti laiku skiriami pakankami finansiniai ištekliai; tai gali būti parama investicijoms, išmokama iš anksto arba pasiekus tam tikrus tarpinius siekinius; |
|
(17) |
be to, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2018/1999, pagal mechanizmą parama gali būti teikiama finansinių priemonių forma, pavyzdžiui, teikiant mažų palūkanų paskolas. Siekiant įgyvendinti tokias finansines priemones ir kartu užtikrinti koordinavimą su pastangomis racionalizuoti Sąjungos finansines priemones pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, tokią paramą reikėtų teikti pagal kitas Sąjungos priemones ar programas. Paramos išlaidų efektyvumą galima padidinti derinant grąžintinos ir negrąžintinos paramos formas, pavyzdžiui, teikiant įnašus į derinimo operacijas pagal Sąjungos paramos investicijoms priemonę; |
|
(18) |
mechanizmo parama turėtų būti skirstoma skelbiant konkursinius kvietimus siūlyti naujus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, o finansavimo mechanizmo lėšomis finansuoti tinkamos turėtų būti visos technologijos, kurios Direktyvoje (ES) 2018/2001 yra apibrėžtos kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos. Energijos kaupimas gali būti remiamas mechanizmo lėšomis tik jei jis naudojamas kartu su naujais atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumais. Mechanizmo lėšomis remiami atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai turėtų atitikti taikytinus aplinkos srities Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus ir visiškai atitikti tarptautinę teisę; |
|
(19) |
remdamasi priimančiųjų ir įmokas mokančių valstybių narių prioritetais, Komisija, taikydama Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, turėtų turėti galimybę į dotacijų skyrimo procedūras įtraukti tik konkrečias technologijas, kai galimybę siekti paramos suteikus visiems energijos, visų pirma elektros, iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojams būtų gautas neoptimalus rezultatas; |
|
(20) |
remdamasi Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 5 dalimi ir priimančiųjų ir įmokas mokančių valstybių narių prioritetais, Komisija gali organizuoti specialias dotacijų skyrimo procedūras, kurių tikslas – remti nedidelio masto projektus ar novatoriškus projektus, įskaitant projektus atokiausiuose regionuose ir izoliuotose ar mažose salose; taip mechanizmas prisidėtų prie sąlygų sudarymo sistemos; |
|
(21) |
mechanizmo paramos skyrimo procedūra turėtų užtikrinti pakankamą konkurenciją siekiant sudaryti sąlygas pareiškėjams atskleisti savo tikrąsias sąnaudas ir išvengti antikonkurencinio veiksmų derinimo konkursuose, kuo labiau sumažinti Komisijos ir pareiškėjų sandorių išlaidas ir padidinti tikimybę, kad konkursą laimėję pareiškėjai įgyvendins naujus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus; |
|
(22) |
pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 parama projektams, finansuojamiems savanoriškomis valstybių narių įmokomis, kurias jos skyrė siekdamos panaikinti atotrūkį nuo savo nacionalinės orientacinės trajektorijos, turėtų būti skiriama tiems projektams, kurių atveju siūloma mažiausia kaina ar priemoka. Projektams gali būti nustatyti kiti paramos skyrimo kriterijai, taip pat tinkamumo finansuoti ar atrankos kriterijai, taikant mechanizmo funkciją sudaryti sąlygas, be kita ko, atsižvelgiant į projektų poveikį aplinkai; |
|
(23) |
be to, mechanizmo paramos išmokėjimas turėtų būti susietas su patikrintu atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos elektros, šildymo ir vėsinimo ar transporto sektoriuose padidėjimu įgyvendinant projektus, kuriems mechanizmo lėšomis skirtos dotacijos. Tokie rezultatai turėtų būti nurodyti dotacijos susitarime ir, kai iš esmės nepavyksta pasiekti planuoto pajėgumų (kW) ar tiekiamos energijos kiekio padidinimo, kuris buvo nustatytas dotacijos susitarime, dotaciją skirianti institucija gali pritaikyti atitinkamas Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 nuostatas dėl paramos sustabdymo, nutraukimo ir sumažinimo; |
|
(24) |
mechanizmas turėtų būti įgyvendinamas remiantis Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytais patikimo finansų valdymo ir veiklos rezultatų principais. Visų pirma, Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pavyzdžiui, imantis prevencinių priemonių kovai su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, sukčiavimo ar įsipareigojimų nevykdymo atvejų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas; |
|
(25) |
kai dotacijų skyrimo procedūra nepavyksta, Komisija gali įmokas mokančiai valstybei narei pasiūlyti galimybę susigrąžinti sumokėtą sumą arba palaukti, kol Komisija paskelbs naują kvietimą teikti pasiūlymus, jeigu mechanizmo lėšas, laikomas išorės asignuotosiomis pajamomis, galima automatiškai perkelti. Tuo tikslu reikėtų sukurti tinkamą apskaitos sistemą. Jeigu valstybė narė laukia, kol Komisija organizuos naują konkursą, reikėtų apsvarstyti galimybę imtis papildomų priemonių, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalyje, kol bus suorganizuotas naujas konkursas; |
|
(26) |
jeigu pareiškėjas projekto neįgyvendina, siekiant apsaugoti teisėtus valstybių narių lūkesčius, reikėtų laikyti, kad valstybės narės, dalyvaujančios projekte, kurio pareiškėjas neįgyvendino, ėmėsi papildomų priemonių, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalyje, dėl energijos kiekio, kurį Komisija apskaičiavo ir įtraukė į apskaitą atskirai, atsižvelgdama į tikėtinus gamybos pajėgumus, tos valstybės narės sumokėtą finansinę įmoką ir aukščiausias kainas, taikomas konkurse, kuriame ta valstybė narė įsipareigojo dalyvauti, už laikotarpį, per kurį projektas būtų davęs statistinę naudą pagal 27 straipsnio 2 dalį. Tai neturėtų daryti poveikio Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytam Sąjungos tikslui iki 2030 m. bent 32 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių; |
|
(27) |
kalbant apie dotacijų skyrimo procedūras, Komisija turėtų įgyvendinti finansavimo mechanizmą tiesiogiai arba per vykdomąją įstaigą. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 69 straipsnį Komisija turėtų turėti galimybę prireikus pavesti tam tikras įgyvendinimo užduotis vykdomajai įstaigai, pavyzdžiui, rengti kvietimus teikti pasiūlymus, vykdyti vertinimo procedūrą, tvarkyti dotacijų sutartis ir stebėti projektų įgyvendinimą. Visų kitų Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytų rūšių, išskyrus dotacijas, parama bus skiriama pagal kitas Sąjungos priemones ar programas pavedant biudžeto vykdymo užduotis; |
|
(28) |
pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 3 dalį priimančiosios valstybės narės pasilieka teisę nuspręsti, ar jos leidžia jų teritorijoje esantiems įrenginiams pasinaudoti mechanizmo teikiama parama, ir jeigu taip, kokiomis sąlygomis. Pagal tą nuostatą priimančiosioms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nurodyti savo prioritetus dėl kvietimų teikti pasiūlymus, skelbiamų pagal mechanizmą, susijusius su projekto įgyvendinimu jų teritorijoje, be kita ko, atsižvelgiant į projektų poveikį aplinkai; |
|
(29) |
atsižvelgiant į dvejopą mechanizmo tikslą, viena vertus, panaikinti atotrūkį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 1 dalyje, ir, kita vertus, paremti sąlygų sudarymo sistemą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 2 dalyje, svarbų vaidmenį įgyvendinant mechanizmą turėtų atlikti valstybės narės; |
|
(30) |
atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kasmet pagaminamą įrenginiais, kuriems mechanizmo lėšomis buvo skirta negrąžintina finansinė parama, statistiškai reikėtų priskirti dalyvaujančioms valstybėms narėms taip, kad atsispindėtų santykiniai finansiniai įnašai ir statistinės naudos pasiskirstymas tarp įmokas mokančių ir priimančiųjų valstybių narių, kaip nurodyta konkrečiame kvietime teikti pasiūlymus. Statistiškai priskirtą atsinaujinančiųjų išteklių energiją reikėtų įtraukti į dalyvaujančių valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies apskaičiavimą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 7 straipsnį. Laikotarpiu nuo projekto dotacijos susitarimo pasirašymo iki atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vykdant tą projektą pradžios turėtų būti laikoma, kad dalyvaujančios valstybės narės ėmėsi papildomų priemonių, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalyje, dėl energijos kiekio, apskaičiuoto remiantis tikėtinais projekto gamybos pajėgumais, atitinkamu finansiniu įnašu ir kvietimui teikti pasiūlymus taikomomis aukščiausiomis kainomis. Pasibaigus šiam laikotarpiui turėtų būti laikoma, kad valstybės narės ėmėsi papildomų priemonių, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalyje, dėl faktiškai pagamintos energijos. Atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pagaminamą įrenginiais, kurie buvo finansuojami tik iš kitų nei valstybių narių įmokos šaltinių, reikėtų statistiškai priskirti ne prie valstybių narių nacionalinių įnašų, o prie Sąjungos tikslo, kad iki 2030 m. bent 32 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija; |
|
(31) |
taigi ir įmokas mokančios, ir priimančiosios valstybės narės turi daug paskatų dalyvauti mechanizme, tad statistinės naudos paskirstymas joms turėtų būti naudingas. Įmokas mokančioms valstybėms narėms mechanizmas turėtų būti atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieskyros už kiekvieną sumokėtą eurą galimybė, galimybė susimažinti išlaidas ir įvairiuose sektoriuose išnaudoti pigios atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, palyginti su atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimu tik nacionaliniu lygmeniu, patiriant nedideles sandorių išlaidas. Be to, taikant mechanizmą turėtų būti lengviau laikytis 2020 m. pradinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo; |
|
(32) |
mechanizmas turėtų būti suteikti galimybę priimančiosioms valstybėms narėms gauti įvairios naudos, galbūt nepatiriant išlaidų, gauti naudos iš vietos investicijų ir kuriamų darbo vietų, gauti naudos dėl mažesnio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir geresnės oro kokybės, modernizuoti savo nacionalines energetikos sistemas ir mažinti priklausomybę nuo importo. Be to, priimančiosios valstybės narės turėtų gauti statistinės naudos, susijusios su faktiškai įgyvendinamo projekto sąnaudomis, pavyzdžiui, tinklo sąnaudomis. Siekiant padengti tokias sąnaudas, būtų tikslinga, kad tokią statistinę naudą priimančiosios valstybės narės gautų ir tuo atveju, kai įrenginiai yra finansuojami iš kitų nei valstybių narių įmokos šaltinių; |
|
(33) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1999 44 straipsnį įsteigto Energetikos sąjungos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos nuostatos, kurios yra būtinos, kad būtų įgyvendintas ir veiktų Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmas (toliau – mechanizmas).
2 straipsnis
Tikslai
1. Mechanizmu remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas visoje Sąjungoje.
2. Tuo tikslu mechanizmas atlieka šias dvi funkcijas:
|
a) |
skiriama parama naujiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams Sąjungoje siekiant panaikinti atotrūkį nuo orientacinės Sąjungos trajektorijos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 1 dalį (toliau – atotrūkio panaikinimo funkcija); |
|
b) |
prisidedama prie sąlygų sudarymo sistemos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 2 dalį, taip remiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą visoje Sąjungoje, neatsižvelgiant į atotrūkį nuo orientacinės Sąjungos trajektorijos (toliau – sąlygų sudarymo funkcija). |
3. Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, mechanizmo ištekliai paskirstomi taip, kad būtų remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas visoje Sąjungoje, laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių ir nedarant skirtumo tarp šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dviejų funkcijų.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
mechanizmas – Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnyje nurodytas Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmas; |
|
2) |
mechanizmo funkcijos – atotrūkio panaikinimo funkcija ir sąlygų sudarymo funkcija, kurias atlieka Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmas; |
|
3) |
įmokas mokanti valstybė narė – valstybė narė, mokanti tiesiogines įmokas į mechanizmą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 1 ar 2 dalį; |
|
4) |
priimančioji valstybė narė – valstybė narė, leidžianti savo teritorijoje įrengti mechanizmo lėšomis finansuojamus fizinius įrenginius energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti; |
|
5) |
dalyvaujančios valstybės narės – įmokas mokančios valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės; |
|
6) |
projekto rengėjas – asmuo ar subjektas, rengiantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektą; |
|
7) |
Sąjungos fondai – bet kokios formos Sąjungos finansinė parama, įskaitant Sąjungos paramos investicijoms priemones ir fondus ar programas, pagal kuriuos numatomos finansinės priemonės, įtrauktos arba neįtrauktos į Europos Sąjungos biudžetą; |
|
8) |
savanoriška finansinė įmoka – valstybių narių mokama įmoka atotrūkio panaikinimo funkcijai vykdyti pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 1 dalį; |
|
9) |
papildomos įmokos – įmokos, kurias valstybės narės moka tiesiogiai sąlygų sudarymo funkcijai vykdyti pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 2 dalies a punktą; |
|
10) |
įmoka – papildoma įmoka ir savanoriška finansinė įmoka; |
|
11) |
koordinavimas – finansavimo mechanizmo derinimas su bet kokiomis kitomis Sąjungos ar nacionalinėmis finansavimo priemonėmis pagal 24 straipsnį; |
|
12) |
derinimo operacija – iš Sąjungos biudžeto remiama operacija, kuria visų formų negrąžintina ir grąžintina parama arba grąžintina parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų arba su komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama; |
|
13) |
aukščiausia kaina – didžiausia kaina už kWh ar kW, kuri gali būti nustatyta rengiant konkretų konkursą ir kurią viršijančios paraiškos pašalinamos iš dotacijų skyrimo procedūros; |
|
14) |
atsinaujinančiųjų išteklių energija, arba atsinaujinančioji energija, – terminas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte; |
|
15) |
papildomas vienetas – nustatytas gamybos pajėgumų (kW) ar gaminamos energijos (kWh) kiekis pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 7 straipsnį, sietinas tik su mechanizmo lėšomis teikiama parama; |
|
16) |
mokėjimas pagal pasiūlytą kainą – dotacijų skyrimo procedūra, kurią taikant pareiškėjui skiriama dotacija, atitinkanti jo pasiūlyme nurodytą papildomo vieneto kainą; |
|
17) |
mokėjimas pagal ribinę kainą – dotacijų skyrimo procedūra, kurią taikant pareiškėjams skiriamos dotacijos, atitinkančios užbaigiant dotacijų skyrimo procedūrą nustatytą papildomo vieneto kainą; |
|
18) |
kintamoji priemoka – kaip veiklos parama skiriama priemoka už kWh, apskaičiuojama kaip vidutinės didmeninės kainos kainų zonoje, kurioje yra įrenginys, ir vykdant dotacijų skyrimo procedūrą nustatytos kainos skirtumas; |
|
19) |
fiksuotoji priemoka – papildomai prie rinkos kainos kaip veiklos parama skiriama priemoka už kWh, kurios dydis nustatomas vykdant dotacijų skyrimo procedūrą; |
|
20) |
parama investicijoms – su papildomų vienetų pajėgumų įrengimu susijusios išmokos už kW iš mechanizmo lėšų; |
|
21) |
veiklos parama – su nuolatiniu įmonės veikimu susijusios išmokos iš mechanizmo lėšų, mokamos už papildomus pagamintų kWh vienetus. |
4 straipsnis
Finansavimo šaltiniai
1. Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnį mechanizmo veiksmai gali būti finansuojami iš valstybių narių įmokų, Sąjungos fondų ar privačiojo sektoriaus įnašų.
2. Mechanizmui gali būti skiriamos savanoriškos valstybių narių įmokos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalies d punktą arba papildomos valstybių narių įmokos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 2 dalies a punktą.
3. Mechanizmas gali būti papildomas biudžeto įnašais iš kitų Sąjungos programų pagal taikytinus pagrindinius aktus. Kai tai numatyta taikytinuose pagrindiniuose aktuose, tie įnašai naudojami remiantis šio reglamento nuostatomis, visų pirma siekiant prisidėti prie sąlygų sudarymo sistemos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 5 dalį. Kuriems kvietimams teikti pasiūlymus šie įnašai bus naudojami, sprendžia Komisija.
4. Mechanizmas gali būti papildomas privačiojo sektoriaus įnašais, kuriuos gali skirti bet koks privatus subjektas (fizinis ar juridinis asmuo). Prieš mokėdamas įnašą į mechanizmą privatus subjektas gali nurodyti, kuriam kvietimui teikti pasiūlymus jis norėtų skirti savo įmoką arba kurią technologiją ar galutinio naudojimo paskirtį jis norėtų remti, neiškraipant konkurencijos rinkoje, ir gali prašyti kilmės garantijų, kurias galima išduoti dėl gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Komisija gali į tokį prioritetą atsižvelgti, bet jis nėra jai privalomas. Gavęs informaciją apie galutinius kvietimo teikti pasiūlymus elementus, privatus subjektas per tris mėnesius sumoka įnašą į mechanizmą.
5 straipsnis
Finansavimo įgyvendinimas ir formos
1. Mechanizmas įgyvendinamas taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
2. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsniu, 2 straipsnyje nustatyti mechanizmo tikslai įgyvendinami teikiant Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytų formų finansavimą, įskaitant dotacijas. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
3. 2 straipsnyje nustatytus mechanizmo tikslus taip pat galima įgyvendinti skiriant finansinę paramą ją derinant su kitomis priemonėmis ir Sąjungos programomis, kaip nustatyta III skyriuje.
6 straipsnis
Mechanizmo indėlis į sąlygų sudarymo sistemą
1. Mechanizmas prisideda prie sąlygų sudarymo sistemos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siekiant sumažinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas ir stiprinti regioninį valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą. Šiuo tikslu:
|
a) |
Komisija gali paskirstyti Sąjungos lėšas, gautas pagal 4 straipsnio 3 dalį; |
|
b) |
pagal mechanizmą skiriama parama gali būti derinama su finansavimu pagal kitas nacionalines ar Sąjungos programas ir (arba) priemones, laikantis šio reglamento nuostatų. |
2. Kai pagal mechanizmą parama teikiama prisidedant prie sąlygų sudarymo sistemos, atitinkamai taikomi šio reglamento 15 straipsnio 4 dalyje nustatyti dotacijų skyrimo procedūros principai ir visos kitos susijusios nuostatos.
II SKYRIUS
NEGRĄŽINTINA PARAMA DOTACIJŲ FORMA
I SKIRSNIS
Valstybių narių pareiškiamas susidomėjimas ir dotacijų skyrimo procedūra
7 straipsnis
Valstybių narių pareiškiamas susidomėjimas
1. Kasmet Komisija paragina valstybes nares pareikšti susidomėjimą dalyvauti pagal mechanizmą organizuojamose dotacijų skyrimo procedūrose kaip įmokas mokančioms ir (arba) priimančiosioms valstybėms narėms ir pateikia valstybėms narėms orientacinį tvarkaraštį, apimantį procedūros etapus nuo susidomėjimo pareiškimo iki kvietimų teikti pasiūlymus, bei nurodo, kada Komisija ketina skelbti kitą kvietimą pareikšti susidomėjimą.
2. Valstybės narės, suinteresuotos dalyvauti kaip priimančiosios valstybės narės, ir tam tikrais atvejais trečiosios valstybės, atitinkančios Direktyvos 2018/2001 11 straipsnio reikalavimus, pateikia Komisijai bent šią informaciją:
|
a) |
didžiausias bendras pajėgumas ar pagaminamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis priimančiosios valstybės narės teritorijoje, kuriuo galima naudotis vykdant pagal mechanizmą finansuojamus projektus, kai taikytina, suskirstytas pagal technologijas ir metus; |
|
b) |
technologijos ir galutinio naudojimo sektoriai, kuriems teikiama pirmenybė; |
|
c) |
projektų didžiausias pajėgumas ar pagaminamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis, kai taikytina, suskirstytas pagal technologijas; |
|
d) |
bet kokie vietos ar geografiniai apribojimai, kai taikytina; |
|
e) |
prašoma mažiausia statistinės naudos dalis, priskirtina priimančiajai valstybei narei pagal 27 straipsnį, kai taikytina, suskirstyta pagal technologijas, įskaitant apskaičiuotąsias sistemos integravimo sąnaudas; |
|
f) |
su kiekviena technologija susijusi nacionalinė reguliavimo tvarka, taikytina projekto rengėjams dėl tinklo sąnaudų paskirstymo; |
|
g) |
visi kiti prioritetai ar apribojimai, įskaitant aplinkosauginius kriterijus, su paaiškinimu. |
3. Valstybės narės, suinteresuotos dalyvauti kaip įmokas mokančios valstybės narės, pateikia Komisijai bent šią informaciją:
|
a) |
pagaminamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis kWh, kurį jos ketina remti per mechanizmą ir už kurį tikisi gauti statistinę naudą; |
|
b) |
orientacinis didžiausias biudžetas kWh arba kW vienetui, kurį jos gali skirti siekdamos statistinės naudos; |
|
c) |
didžiausias numatomas finansinis įnašas eurais į finansavimo mechanizmą vienai dotacijų skyrimo procedūrai; |
|
d) |
pirmenybės teikimas dotacijų technologiškai neutraliems projektams, įvairių technologijų projektams, konkrečios technologijos projektams, konkrečiam projektui ar konkrečios galutinio naudojimo paskirties projektams skyrimo procedūroms, laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų; |
|
e) |
prašoma mažiausia statistinės naudos dalis, priskirtina joms pagal 27 straipsnį, kai taikytina, suskirstyta pagal technologijas; |
|
f) |
kiti su jų finansiniu įnašu susiję prioritetai, įskaitant aplinkosauginius kriterijus. |
4. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 (4), Komisija viešai neskelbia jokios informacijos, kurią valstybė narė pateikė pareikšdama susidomėjimą, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė yra davusi aiškų sutikimą.
5. Komisija atsižvelgia į priimančiųjų ir įmokas mokančių valstybių narių pagal šį straipsnį teikiamą informaciją rengdama kvietimus teikti pasiūlymus, visų pirma nustatydama:
|
a) |
kvietimo tikslus; |
|
b) |
dotacijų formą (parama investicijoms ar veiklos parama); |
|
c) |
per paramos laikotarpį pagaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį arba pajėgumą (kWh ar kW), pagal kurį bus skiriama dotacija; |
|
d) |
tinkamas finansuoti technologijas; |
|
e) |
aukščiausią kainą; |
|
f) |
vietos, geografinius ir reguliavimo apribojimus bei aplinkosauginius kriterijus; |
|
g) |
projektų įgyvendinimo laikotarpį; |
|
h) |
statistinės naudos paskirstymą įmokas mokančioms ir priimančiosioms valstybėms narėms; |
|
i) |
finansinės paramos skyrimo kriterijus. |
6. Komisija apskaičiuoja šio straipsnio 5 dalyje nurodytą aukščiausią kainą remdamasi, be kita ko, susidomėjimą pareiškusių valstybių narių pateikta informacija, aktualiais lyginamaisiais duomenimis, kaip antai ankstesnių kvietimų rezultatais, sąnaudų tyrimais ir, kai tinkama, modeliavimo rezultatais. Apskaičiuojant atsižvelgiama į reguliariai koreguojamas išlygintas energijos gamybos sąnaudas, susijusias su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos technologija.
7. Komisija visoms valstybėms narėms praneša apie savo ketinimą paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus ir numatomus jo elementus, išvardytus dviejose pirmesnėse dalyse, prieš paskelbdama kvietimą.
8. Valstybės narės gali išreikšti nuomonę apie Komisijos pagal pirmesnę dalį pateiktą informaciją. Išnagrinėjusi šias pastabas atsižvelgdama į mechanizmo tikslus Komisija praneša valstybėms narėms apie galutinius elementus, nurodytus 5 ir 6 dalyse.
8 straipsnis
Privalomi priimančiųjų valstybių narių įsipareigojimai
1. Per tris mėnesius nuo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos gavimo priimančiosios valstybės narės Komisijai patvirtina, kad neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja dalyvauti mechanizme, kad jų teritorijoje esantiems įrenginiams galėtų būti pagal mechanizmą skiriama parama, laikantis nacionalinės reguliavimo tvarkos. Įsipareigojimas yra privalomas.
2. Kalbant apie reikalavimus, kuriuos turi tenkinti jų teritorijoje vykdomi projektai, kad jiems būtų skiriama parama pagal mechanizmą, priimančiosios valstybės narės pateikia šią informaciją:
|
a) |
didžiausias pajėgumas priimančiosios valstybės narės teritorijoje, kuriuo galima naudotis vykdant pagal mechanizmą finansuojamus projektus, kai taikytina, suskirstytas pagal technologijas ir metus; |
|
b) |
didžiausias vykdant projektus pagaminamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis ir vietos apribojimai, kai taikytina; |
|
c) |
nacionalinė tvarka, taikytina projekto rengėjams dėl remiamų tinklo sąnaudų; |
|
d) |
kiti svarbūs elementai. |
3. Komisija atsižvelgia į informaciją, gautą pagal šio straipsnio 2 dalį, rengdama dotacijų skyrimo procedūrą.
4. Savo įsipareigojimą patvirtinusi priimančioji valstybė narė Komisijai teikia mechanizmui įgyvendinti reikalingą administracinę pagalbą, visų pirma susijusią su duomenų apie tai, kiek energijos pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių priimančiojoje valstybėje narėje vykdant projektus, kuriems iš mechanizmo lėšų skirta negrąžintina parama, teikimu.
5. Šio straipsnio nuostatos atitinkamai taikomos trečiosioms valstybėms, dalyvaujančioms mechanizme ir priimančioms projektus.
9 straipsnis
Komisijos pranešamos aukščiausios kainos
Remdamasi privalomais priimančiųjų valstybių narių įsipareigojimais ir taikydama 7 straipsnio 6 dalyje nurodytą metodą Komisija nustato ir dalyvaujančioms valstybėms narėms praneša kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus aukščiausią kainą ir didžiausią biudžetą eurais, taip pat nurodo valstybės narės pasirinkimo galimybes, jeigu kvietimo teikti pasiūlymus rezultatas būtų mažesnis nei aukščiausia kaina.
10 straipsnis
Privalomi įmokas mokančių valstybių narių įsipareigojimai
Per tris mėnesius nuo 9 straipsnyje nurodyto pranešimo apie aukščiausias kainas gavimo įmokas mokančios valstybės narės Komisijai patvirtina, kad neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja mokėti įmokas į mechanizmą, skirtas vienam ar keliems kvietimams teikti pasiūlymus. Įmokas mokančių valstybių narių įsipareigojimas yra privalomas ir aprėpia bent toliau išvardytus elementus, susijusius su įmokomis į mechanizmą:
|
a) |
dotacijų skyrimo procedūrai valstybės narės skiriamo finansinio įnašo suma (EUR) arba valstybės narės remsima atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba kW ar kWh, už kurią ji gaus statistinę naudą, remiantis galutine aukščiausia kaina, kartu atsižvelgiant į didžiausią turimą biudžetą eurais; |
|
b) |
įmokų mokėjimo grafikas; |
|
c) |
nuoroda, ar įmoka mokama remiantis Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 1 ar 2 dalimi; |
|
d) |
statistinės naudos paskirstymas įmokas mokančioms ir priimančiosioms valstybėms narėms. |
11 straipsnis
Kvietimas teikti pasiūlymus
1. Remdamasi privalomais priimančiųjų valstybių narių bei tam tikrais atvejais trečiųjų valstybių įsipareigojimais ir privalomais įmokas mokančių valstybių narių įsipareigojimais Komisija laiku paskelbia kvietimą ar kvietimus teikti pasiūlymus. Komisija gali skelbti kelis kvietimus vienu metu arba pagal vieną kvietimą vykdyti kelias dotacijų skyrimo procedūras. Komisija taip pat gali priimti sprendimą neskelbti kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu atsižvelgiant į įmokas mokančių valstybių narių ir (arba) priimančiųjų valstybių narių pareikštą susidomėjimą kiekiai yra pernelyg maži, kad būtų galima sėkmingai įgyvendinti procedūrą, arba jeigu susijusios sandorių išlaidos būtų pernelyg didelės; tai vertinama kiekvieno konkretaus kvietimo teikti pasiūlymus atveju.
2. Kvietimas teikti pasiūlymus skelbiamas valstybių narių įmokas pervedus į Sąjungos biudžetą.
12 straipsnis
Vertinimo procedūra
1. Patikrinusi tinkamumo kriterijus Komisija pateiktus pasiūlymus vertina Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 200 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Dotacijos pirmiausia skiriamos paraiškai, kurioje siūloma mažiausia kaina, ir toliau iš eilės nuo mažiausios iki didžiausios kainos, išskyrus atvejus, kai pagal 21 straipsnį taikomi kiti dotacijų skyrimo kriterijai.
13 straipsnis
Neįvykusi dotacijų skyrimo procedūra
Jeigu įmokas mokančiai valstybei narei sumokėjus įmoką į mechanizmą dotacijų skyrimo procedūra nėra užbaigiama, be kita ko, dėl to, kad į kvietimą teikti pasiūlymus neatsiliepė nė vienas tinkamas pareiškėjas, Komisija įmokas mokančiai valstybei narei pasiūlo galimybę susigrąžinti sumokėtą sumą arba palikti įmoką mechanizme, kad ji būtų panaudota, kai bus skelbiamas naujas kvietimas teikti pasiūlymus, dėl kurio valstybė narė turės patvirtinti savo įsipareigojimą, kaip numatyta 10 straipsnyje.
14 straipsnis
Projekto rengėjo projekto neįvykdymas
1. Jeigu projekto rengėjas nepasiekia rezultatų pagal kvietimą teikti pasiūlymus ir atitinkamą dotacijos susitarimą, taikomos atitinkamos Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 nuostatos dėl paramos sustabdymo, nutraukimo ir sumažinimo.
2. Jeigu, kaip nurodyta 1 dalyje, vykdant projektą nepavyksta užtikrinti numatytų gamybos pajėgumų arba pagaminti numatyto atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio, statistinė nauda valstybėms narėms priskiriama pagal faktiškai užtikrintus pajėgumus ar pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį. Tokiu atveju laikoma, kad valstybės narės ėmėsi papildomų priemonių, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalyje, dėl energijos kiekio, kurį Komisija apskaičiavo atsižvelgdama į tikėtinus gamybos pajėgumus, valstybės narės sumokėtą finansinį įnašą ir aukščiausias kainas, taikomas vykdant konkursą, kuriame valstybė narė įsipareigojo dalyvauti, už laikotarpį, per kurį projektas būtų davęs statistinę naudą pagal 27 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį.
II SKIRSNIS
Dotacijų skyrimo procedūros rengimas
15 straipsnis
Dotacijų skyrimo procedūros principai
1. Dotacijos skiriamos skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir vėliau rengiant dotacijų skyrimo procedūrą.
2. Jeigu valstybė narė prisideda prie mechanizmo sumokėdama savanorišką finansinę įmoką pagal Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalį, tokia įmoka gali būti skiriama tik projektams, atrinktiems vykdant dotacijų skyrimo procedūrą, kurios vienintelis skyrimo kriterijus yra mažiausia kaina.
3. Jeigu valstybė narė prisideda prie mechanizmo sumokėdama papildomą įmoką pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnio 2 dalį, tokia įmoka gali būti skiriama jungtiniams projektams, su trečiosiomis valstybėmis vykdomiems jungtiniams projektams, jungtinėms paramos schemoms, mažo masto ar novatoriškiems technologijų projektams, projektams atokiausiuose regionuose ir izoliuotose ar mažose salose, plėtros projektams, kuriais siekiama integruoti atsinaujinančiuosius išteklius į energetikos sistemą, ar kitiems projektams, kuriais prisidedama prie sąlygų sudarymo sistemos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 5 dalį.
4. Dotacijų skyrimo procedūra rengiama laikantis šių principų:
|
a) |
užtikrinti dotacijų paraiškų konkurencija grindžiamą procesą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra būtų ekonomiškai efektyviai; |
|
b) |
sumažinti pareiškėjams kylančią finansinę riziką vykdant įvairias dotacijų skyrimo procedūras; |
|
c) |
apriboti pareiškėjų ir įmokas mokančių valstybių narių patiriamas sandorių išlaidas. |
16 straipsnis
Dotacijų skyrimo procedūros aprėptis
1. Dotacijų formos parama skiriama vykdant dotacijų skyrimo procedūras, kurių aprėptis gali skirtis, laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų, kaip aprašyta toliau:
|
a) |
įvertinama galimybė vykdyti technologiškai neutralias dotacijų skyrimo procedūras, pagal kurias finansavimas gali būti skiriamas visoms Direktyvoje (ES) 2018/2001 numatytoms technologijoms; |
|
b) |
kita vertus, apsvarstoma galimybė rengti dotacijų skyrimo įvairioms technologijoms procedūras, pagal kurias tarpusavyje galės konkuruoti tik tam tikros Direktyvoje (ES) 2018/2001 numatytos technologijos; |
|
c) |
dotacijų skyrimo konkrečiai technologijai procedūros, pagal kurias finansavimas gali būti skiriamas vienai konkrečiai Direktyvoje (ES) 2018/2001 numatytai technologijai; |
|
d) |
dotacijų skyrimo konkrečiam projektui procedūros, pagal kurias tarpusavyje konkuruoja projektų rengėjai, kad galėtų įgyvendinti iš anksto nustatytą projektą, kuris gali apsiriboti konkrečia technologija ir (arba) konkrečia vieta, iš anksto nustatyta priimančiosios valstybės narės; |
|
e) |
dotacijų skyrimo konkrečiai galutinio naudojimo paskirčiai procedūros, pagal kurias gali būti finansuojami tik su konkrečia galutinio naudojimo paskirtimi (pavyzdžiui, šildymu ir vėsinimu ar transportu) susiję projektai. |
2. Komisija sprendimą dėl dotacijų skyrimo procedūros aprėpties priima atsižvelgdama į įmokas mokančių ir priimančiųjų valstybių narių prioritetus, atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos plėtrą Sąjungoje ir kitas svarbias aplinkybes.
3. Siekiant išnaudoti potencialą ekonomiškai efektyviai ir skatinti konvergenciją ir bendradarbiavimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose dotacijų skyrimo procedūrose gali dalyvauti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai elektros energijos, šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose.
17 straipsnis
Dotacijų forma ir skirstymas
1. Taikant mechanizmą dotacijos skiriamos kaip:
|
a) |
parama investicijoms, kuria siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus; |
|
b) |
veiklos parama, kuria siekiama skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių veiklą skiriant fiksuotąsias ir kintamąsias priemokas papildomai prie rinkos pajamų. |
2. Komisija sprendimą dėl paramos laimėjusiems projektams formos priima atsižvelgdama į įmokas mokančių ir priimančiųjų valstybių narių prioritetus, atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos plėtrą Sąjungoje ir kitas svarbias aplinkybes.
18 straipsnis
Parama investicijoms
Jeigu pagal mechanizmą skiriama parama investicijoms, atitinkamame kvietime ar kvietimuose teikti pasiūlymus nustatoma paramos forma, jos išmokėjimo sąlygos ir kitos konkrečios taisyklės.
19 straipsnis
Veiklos parama
Jeigu pagal mechanizmą skiriama veiklos parama, tai gali būti fiksuotoji priemoka arba kintamoji priemoka. Jos išmokėjimo sąlygos ir kitos konkrečios taisyklės nustatomos atitinkamame kvietime ar kvietimuose teikti pasiūlymus.
20 straipsnis
Tinkamumo ir atrankos kriterijai
Tinkamumo ir atrankos kriterijai nustatomi kvietime teikti pasiūlymus tinkamai atsižvelgiant į veiksmo tikslus ir laikantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 197 ir 198 straipsnių.
21 straipsnis
Dotacijų skyrimo kriterijai
1. Dotacijų skyrimo kriterijai nustatomi kvietime teikti pasiūlymus ir turi atitikti Direktyvos (ES) 2018/2001 15 straipsnio 2 dalį atotrūkio panaikinimo funkcijos atveju ir tos direktyvos 3 straipsnio 5 dalį – sąlygų sudarymo funkcijos atveju.
2. Kalbant apie sąlygų sudarymo funkciją, dotacijų skyrimo kriterijai, kiek įmanoma, turi atitikti valstybių narių prioritetus, visų pirma susijusius su aplinkosauginiais kriterijais.
3. Kvietimuose teikti pasiūlymus vykdyti svarbių inovacijų parodomuosius projektus gali būti nustatyti konkretūs dotacijų skyrimo kriterijai, visų pirma paraiškoms, gautoms vykdant dotacijų skyrimo konkrečiai technologijai procedūrą ar dotacijų skyrimo konkrečiam projektui procedūrą.
22 straipsnis
Dotuojamas objektas ir kiekis
1. Pagal dotacijų skyrimo procedūrą dotuojamas objektas ir kiekis gali būti nurodomi kaip įrengtoji galia kW arba pagaminamas energijos kiekis kWh. Kita vertus, kiekis gali būti nurodomas nustatant biudžetą eurais ir gamybos pajėgumas ar energijos gamyba gali būti remiami tol, kol bus išnaudotos biudžeto lėšos.
2. Jeigu dotacijų skyrimo procedūra rengiama nustatant pajėgumą ar pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, nustatomas tikslinis kiekis ir parama skiriama projektams, įvertintiems aukščiausiu balu pagal taikomus dotacijų skyrimo kriterijus, kol bus pasiektas tikslinis kiekis.
3. Jeigu dotacijų skyrimo procedūra rengiama nustatant biudžetą, nustatoma didžiausia biudžeto suma, paskirstoma projektams, įvertintiems aukščiausiu balu pagal taikomus dotacijų skyrimo kriterijus, kol bus išnaudotos biudžeto lėšos.
4. Konkurso tvarka rengiamos dotacijų skyrimo procedūros apimtis nustatoma iki prasidedant procedūrai ir jai vykstant nekeičiama.
23 straipsnis
Įgyvendinimo laikotarpiai
1. Įgyvendinimo laikotarpiai priklauso nuo konkrečios technologijos ir atitinka realistiškus kiekvienos technologijos projektų vykdymo laikotarpius, kartu iš pasiūlymų teikėjų reikalaujant siūlyti projektus, kuriems jau gana gerai pasirengta.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, technologiškai neutralių dotacijų skyrimo procedūrų ar dotacijų skyrimo įvairioms technologijoms procedūrų atveju įgyvendinimo laikotarpiai gali būti vienodi visoms technologijoms, kad būtų galima atrinkti greičiausiai įgyvendinamus projektus ir technologijas, nediskriminuojant tam tikrų technologijų, kurioms įgyvendinti reikia ilgesnio laiko.
3. Įgyvendinimo laikotarpiai įvairiose valstybėse narėse turi būti vienodi, nebent Komisija, remdamasi pagrįstomis išimtimis, kuriomis siekiama sušvelninti sistemingai susiklostančias nepalankias sąlygas konkrečioje šalyje vykdomiems projektams, padarytų išvadą, kad tikslinga nustatyti konkrečiai šaliai skirtus įgyvendinimo laikotarpius.
III SKYRIUS
PARAMOS KOORDINAVIMAS
24 straipsnis
Mišrus finansavimas ir paramos pagal finansavimo mechanizmą derinimas su kitomis Sąjungos ar nacionalinėmis priemonėmis
1. Projektams gali būti teikiamas mišrus finansavimas iš mechanizmo lėšų ir kitų Sąjungos ar nacionalinių – viešųjų ar privačiųjų – programų ir (arba) priemonių lėšų, jeigu tokie nacionaliniai viešieji mechanizmai atitinka valstybės pagalbos teisės aktus ir Sąjungos biudžeto lėšomis tos pačios išlaidos nefinansuojamos du kartus.
2. Taikant 1 dalį:
|
a) |
mechanizmo darbo programos ir dotacijų skyrimo procedūra, įskaitant tvarkaraštį, paraiškų teikimo procesą ir stebėseną, gali būti koordinuojamos su kitų Sąjungos ar nacionalinių fondų darbo programomis; |
|
b) |
parama derinant mechanizmo lėšas su kitų Sąjungos priemonių ar programų lėšomis turi neviršyti bendrų projekto išlaidų; |
|
c) |
projektui skiriamas finansavimas iš mechanizmo lėšų nederinamas su finansavimu iš valstybių narių paramos schemų lėšų, kuriomis būtų finansuojami tie patys papildomi vienetai; |
|
d) |
Sąjungos ar nacionalinės – viešosios ar privačiosios – grąžintinos ar negrąžintinos paramos suma, skirta tam tikram projektui pagal 5 straipsnio 2 dalį, turi neviršyti bendrų projekto išlaidų; |
|
e) |
tam tikram projektui skirta grąžintina parama Sąjungos priemonių ar programų lėšomis nenaudojama išankstiniam tam pačiam projektui iš mechanizmo lėšų skiriamos dotacijos finansavimui; |
|
f) |
tam tikram projektui iš mechanizmo lėšų skiriama dotacija nenaudojama tam pačiam projektui skiriamai grąžintinai paramai Sąjungos priemonių ar programų lėšomis kompensuoti. |
IV SKYRIUS
VALSTYBIŲ NARIŲ ĮMOKOS Į MECHANIZMĄ IR STATISTINĖS NAUDOS PASKIRSTYMAS
25 straipsnis
Įmokas mokančių valstybių narių įmokos
Remdamasi privalomu įmokas mokančių valstybių narių įsipareigojimu pagal 10 straipsnį Komisija išduoda įmokas mokančiai valstybei narei debetinį dokumentą. Valstybė narė perveda įmoką į debetiniame dokumente nurodytą sąskaitą per nurodytą laiką.
26 straipsnis
Statistinės naudos paskirstymas valstybėms narėms
1. Statistinė nauda, susijusi su atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagaminama vykdant projektus, kurie yra finansuojami dotacijomis, susidedančiomis tik iš valstybių narių įmokų į mechanizmą, paskirstoma dalyvaujančioms valstybėms narėms remiantis Direktyvos (ES) 2018/2001 7 straipsniu ir laikantis kvietime teikti pasiūlymus nustatytų sąlygų.
2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagaminama vykdant projektus, kurie yra finansuojami per mechanizmą tik Sąjungos fondų ar privačiųjų įnašų lėšomis, nėra statistiškai paskirstoma atskiroms valstybėms narėms, bet įskaitoma į privalomą Sąjungos tikslą, nurodytą Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje.
3. Priimančioji valstybė narė gauna statistinės naudos dalį, susijusią su atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagaminama jos teritorijoje vykdant projektus, remiamus dotacijomis, kurios yra finansuojamos iš kitų šaltinių, o ne iš valstybių narių įmokų mechanizmo sąlygų sudarymo funkcijai vykdyti. Statistinė nauda priimančiajai valstybei narei paskirstoma remiantis 27 straipsniu.
4. Sąjungos fondai ar privatieji įnašai, naudojami gaminti energijai, kuri įskaitoma į privalomą Sąjungos tikslą, nurodytą Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje, apskaitomi atskirai nuo kolektyvinio valstybių narių įnašo.
5. Už atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pagaminamą vykdant projektus, kuriems skiriamos mechanizmo dotacijos, finansuojamos ir iš valstybių narių įmokų lėšų ir iš Sąjungos fondų ar privačiųjų įnašų lėšų, įmokas mokančios valstybės narės gauna statistinę naudą, kuri yra proporcinga valstybių narių įmokomis finansuojamai daliai, laikantis kvietime teikti pasiūlymus nustatytų statistinės naudos paskirstymo įmokas mokančioms ir priimančiosioms valstybėms narėms sąlygų . Paskirstant statistinę naudą priimančiosioms valstybėms narėms taikoma 3 dalis.
27 straipsnis
Statistinės naudos paskirstymas įmokas mokančioms ir priimančiosioms valstybėms narėms
1. Atsinaujinančiųjų išteklių energija, paskirstoma įmokas mokančioms valstybėms narėms ir priimančiosioms valstybėms narėms, yra atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagaminama įrenginiuose, remiamuose pagal konkretų kvietimą teikti pasiūlymus, kuriame dalyvavo valstybės narės.
2. Už mechanizmo lėšomis remiamų įrenginių gaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją įmokas mokančios valstybės narės gauna statistinę naudą kvietimuose teikti pasiūlymus nurodytą įgyvendinimo laikotarpį, apie kurį valstybėms narėms buvo pranešta pagal 7 straipsnio 7 ir 8 dalis, apskaičiuojamą atsižvelgiant į tikėtiną remiamos technologijos nuvertėjimo ar naudojimo trukmę. Pasibaigus tam laikotarpiui visa statistinė nauda tenka priimančiosioms valstybėms narėms.
3. Laikantis 2 dalies, mechanizmo lėšomis remiamų įrenginių gaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija statistiškai paskirstoma remiantis Direktyva (ES) 2018/2001 tokiu santykiu:
|
a) |
80 proc. – įmokas mokančioms valstybėms narėms; |
|
b) |
20 proc. – priimančiosioms valstybėms narėms. |
4. Komisija gali pasiūlyti nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto paskirstymo ir energiją įmokas mokančioms ir priimančiosioms valstybėms narėms paskirstyti skirdama 50–100 proc. įmokas mokančiai valstybei narei ir 0–50 proc. – priimančiajai valstybei narei taip, kad bendras ir įmokas mokančiai, ir priimančiajai valstybėms narėms skiriamas kiekis sudarytų 100 proc. Siūlomas paskirstymas taikomas pagal konkretų kvietimą teikti pasiūlymus ir grindžiamas šiais kriterijais:
|
a) |
tikimybe, kad kvietimas sulauks subalansuoto susidomėjimo iš įmokas mokančių valstybių narių ir priimančiųjų valstybių narių, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją dėl kvietimo teikti pasiūlymus; |
|
b) |
tikimybe, kad kvietimo rezultatai lems tai, parama mechanizmo lėšomis nebus išmokėta ar jos bus išmokėta mažai; |
|
c) |
galimomis sąnaudomis, įskaitant sistemos integravimo sąnaudas, kurių gali patirti priimančiosios valstybės narės. |
5. Komisija informuoja valstybes nares apie paskirstymą, kurį ji ketina įtraukti į kvietimą teikti pasiūlymus, pagal 7 straipsnio 7 ir 8 dalis.
6. Jeigu atsinaujinančiųjų išteklių energija gaminama mechanizmo lėšomis remiamuose įrenginiuose, kurie yra mechanizme dalyvaujančiose trečiosiose valstybėse, visa statistinė nauda (100 proc.) paskirstoma įmokas mokančioms valstybėms narėms, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 11 straipsnyje.
28 straipsnis
Duomenų apie pagaminamą energijos kiekį teikimas ir Komisijos atliekamas statistinės naudos apskaičiavimas
1. Priimančiosios valstybės narės ir mechanizme dalyvaujančios trečiosios valstybės, kuriose vykdomi projektai, turimus duomenis apie tam tikrais metais vykdant mechanizmo lėšomis finansuojamus projektus pagaminamą energijos kiekį teikia Komisijai du kartus – iki metų, einančių po gamybos metų, sausio 1 d. ir liepos 1 d.
2. Komisija kasmet apskaičiuoja faktinę statistinę naudą, kurią reikia paskirstyti dalyvaujančioms valstybėms narėms, ir apie ją praneša dalyvaujančioms valstybėms narėms iki metų, einančių po gamybos metų, spalio 1 d.; dalyvaujančios valstybės narės savo ruožtu šiuos duomenis teikia laikydamosi Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatų. Bendra paskirstyta statistinė nauda turi atitikti faktiškai pagamintą energijos kiekį, remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis ir rinkos vertėmis.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29 straipsnis
Vertinimas
1. Komisija įvertina mechanizmo veikimą atlikdama peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 45 straipsnį.
2. Atliekant vertinimą pirmiausia įvertinama mechanizmo ir kitų susijusių Sąjungos programų sinergija, tai, ar mechanizmas veiksmingai padeda siekti tikslų, nustatytų Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento (ES) 2018/1999 32 straipsnio 3 dalies d punkte, 32 straipsnio 4 dalyje ir 33 straipsnyje, ar iš mechanizmo lėšų projektams veiksmingai skiriama grąžintina parama ir ar grąžintina parama veiksmingai derinama su negrąžintina parama vykdant derinimo operacijas pagal Sąjungos paramos investicijoms priemonę.
3. Remdamasi 1 dalyje nurodytų vertinimų rezultatais, kai tinkama, Komisija teikia pasiūlymus siekdama užtikrinti, kad mechanizmas būtų naudingas siekiant 2 dalyje nurodytų tikslų.
4. Komisija pateikia pagal 1 ir 2 dalis atliktų vertinimų rezultatus Energetikos sąjungos komitetui ir juos viešai paskelbia.
30 straipsnis
Ataskaitų teikimas
1. Iki kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija Energetikos sąjungos komitetui pateikia ataskaitą dėl mechanizmo veikimo ir jo indėlio siekiant 2030 m. Sąjungos privalomo atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslo ir Europos žaliojo kurso tikslų. Ataskaita skelbiama viešai.
2. Iki kiekvienų metų spalio 31d. Komisija Energetikos sąjungos komitetui ir Europos Parlamentui pateikia ataskaitą dėl mechanizmui skirtų valstybių narių išorės asignuotųjų pajamų ir Sąjungos fondų panaudojimo, ankstesniais metais paskirstytos paramos sumos ir mechanizme likusių nepaskirstytų lėšų.
31 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2020 m. rugsėjo 15 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.
(2) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(3) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(4) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).