(1)

2019 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo strategiją, kuria pradedamas 2020 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. gruodžio 17 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Jungtinė Karalystė nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)

2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos ir įsigaliojus Susitarimui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo), prasidėjo Jungtinei Karalystei taikomas pereinamasis laikotarpis, kuris truks iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vienu sprendimu, Sąjungos ir Jungtinės Karalystės priimtu iki 2020 m. liepos 1 d. Susitarime dėl išstojimo numatytame Jungtiniame komitete, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki vienų arba dvejų metų. Per šį laikotarpį Sąjungos teisė, įskaitant su Europos semestru susijusią teisę, toliau taikoma Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje;

(3)

2020 m. vasario 26 d. paskelbta 2020 m. Jungtinei Karalystei skirta ataskaita. Joje įvertinta Jungtinės Karalystės pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas (4) (toliau – 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos), veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Jungtinės Karalystės pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, šalių visuomenė ir ekonomika pateko į ekstremaliąją didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Ji daro didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdo pasaulines tiekimo grandines, kelia nestabilumą finansų rinkose, lemia vartotojų paklausos sukrėtimus ir daro neigiamą poveikį įvairiems sektoriams. Ji kelia grėsmę žmonių darbo vietoms ir pajamoms, taip pat įmonių verslui. Jos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas jau turi skaudžių pasekmių Sąjungoje. 2020 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo raginama užtikrinti suderintą ekonominį atsaką į krizę, įtraukiant visus nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotuosius subjektus;

(5)

kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos bei tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(6)

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (5) 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. 2020 m. kovo 20 d. komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos, ir paprašė Tarybos šią išvadą patvirtinti. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Jie sutiko, kad dėl didelio ekonomikos nuosmukio reikia ryžtingo, ambicingo ir suderinto atsako. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali nuspręsti, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nesustabdomos. Ji suteikia valstybėms narėms galimybę nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(7)

siekiant apriboti ir kontroliuoti COVID-19 pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, įmonėms bei namų ūkiams teikiamomis paramos priemonėmis sušvelninti socialinius bei ekonominius pandemijos padarinius ir užtikrinti tinkamas sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, Sąjunga turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos parengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto mūsų šalių visuomenės ir ekonomikos veikimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir pasinaudodamos krizės metu įgyta patirtimi;

(8)

dėl COVID-19 krizės išryškėjo vidaus rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto, siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtinės priemonės, neleidžiančios įprastai veikti vidaus rinkai, turėtų būti panaikintos iškart, kai tik jos nebebus būtinos. Dabartinė krizė parodė, kad sveikatos sektoriuje reikia pasirengimo krizėms planų. Vieni iš esminių platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementų yra geresnės pirkimo strategijos, diversifikuotos tiekimo grandinės ir strateginiai būtiniausių prekių rezervai;

(9)

dėl skirtingų specializacijos modelių tikėtina, kad įvairiuose Jungtinės Karalystės regionuose socialiniai ir ekonominiai COVID-19 pandemijos padariniai bus nevienodi. Todėl kyla didelė rizika, kad regioniniai skirtumai Jungtinėje Karalystėje toliau didės. Dabartinėmis aplinkybėmis reikia tikslinių atsakomųjų politikos priemonių;

(10)

2020 m. nacionalinę reformų programą Jungtinė Karalystė pateikė 2020 m. balandžio 30 d., o 2020 m. konvergencijos programą – 2020 m. gegužės 7 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(11)

šiuo metu Jungtinei Karalystei taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2018 m. liepos 13 d. Taryba rekomendavo Jungtinei Karalystei užtikrinti, kad 2019–2020 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (6) nominalusis augimas neviršytų 1,6 % – tai atitiktų 0,6 % bendrojo vidaus produkto (BVP) metinį struktūrinį koregavimą. Bendrame Komisijos vertinime patvirtinama, kad esama rizikos, jog 2019–2020 m. ir bendrai 2018–2019 m. bei 2019–2020 m. laikotarpiais bus labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo. 2019–2020 m. galutiniai duomenys bus pateikti 2020 m. rudenį;

(12)

2019–2020 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja nominaliojo balanso pablogėjimą nuo 2,2 % BVP deficito 2019–2020 m. iki 2,5 % BVP deficito 2020–2021 m. Numatoma, kad 2021–2022 m. deficitas padidės iki 3,1 % BVP, o iki 2024–2025 m. sumažės iki 2,4 % BVP. 2019–2020 m. konvergencijos programoje numatoma, kad iki 83,2 % BVP įverčio 2019–2020 m. sumažėjęs valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020–2021 m. sumažės iki 82,9 %. Tačiau makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, nebeatrodo realistiškas, nes jame neatsižvelgiama į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį. Programoje pateiktose prognozėse taip pat neatsižvelgiama į priemones, apie kurias Jungtinė Karalystė paskelbė reaguodama į COVID-19 pandemiją. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos;

(13)

reaguodama į COVID-19 pandemiją, Jungtinė Karalystė ėmėsi savalaikių biudžeto priemonių, kad padidintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Į konvergencijos programos projekcijas šios priemonės neįtrauktos, tačiau Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje į jas atsižvelgta. Biudžeto priemonės sudaro apie 5,5 % BVP ir apima paramą darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms, taip pat socialines priemones. Be to, Jungtinė Karalystė paskelbė apie priemones, kurios, nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, padės teikti likvidumo paramą įmonėms. Šios priemonės apima paskolų garantijas (apie 16 % BVP). Visiškas neatidėliotinų priemonių ir fiskalinių paramos priemonių įgyvendinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu;

(14)

remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Jungtinės Karalystės valdžios sektoriaus balansas sudarys -10,7 % BVP 2020–2021 m. ir -6,2 % BVP 2021–2022 m. Numatoma, kad 2020–2021 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pasieks 102,5 % BVP, o 2022 m. –100,2 % BVP. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama konvergencijos programa, neatsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį, todėl jame pateiktos skolos ir deficito projekcijos labai skiriasi nuo Komisijos projekcijų;

(15)

dėl 2020–2021 m. Jungtinės Karalystės planuojamo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Apskritai iš analizės galima spręsti, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžtas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(16)

dėl dabartinės COVID-19 krizės atsirado ekonominės ir socialinės politikos iššūkių, kurie neturi precedento kelis pastaruosius dešimtmečius. Numatoma, kad 2020 m. nedarbas išaugs beveik 3 procentiniais punktais iki 6,7 % ir šiek tiek sumažės iki 6 % 2021 m., palyginti su 3,8 % 2019 m. Jungtinės Karalystės Vyriausybė ėmėsi neatidėliotinų priemonių neigiamiems sukrėtimo padariniams sušvelninti. Tiesioginės fiskalinės paramos dydis priklausys nuo paklausos, tačiau ji gali sudaryti apie 110 mlrd. GBP (5,5 % BVP), o ją papildo 330 mlrd. GBP (16 % BVP) banko paskolų kredito garantijos. Siekiant apsaugoti užimtumą pradėtos taikyti sutrumpinto darbo laiko sistemos, taip pat nustatytos savarankiškai dirbančių asmenų rėmimo priemonės. Laikinai pagerinta universaliojo kredito avansų aprėptis ir teisė į juos, o pagrindinė teisė į universalųjį kreditą laikinai pratęsta dvylikai mėnesių. Vietos valdžios institucijos taip pat turi gauti papildomą vienkartinį finansavimą ekonomiškai pažeidžiamiems asmenims ir namų ūkiams remti. Vyriausybė taip pat paskelbė trijų mėnesių moratoriumą, taikomą būsto savininkų, patiriančių sunkumų dėl koronaviruso, hipotekos mokėjimams;

(17)

kad pagerintų įmonių finansinę būklę, Bank of England du kartus sumažino bankų palūkanų normą (iš viso nuo 0,75 % iki 0,1 %), iki 0 % sumažino Jungtinės Karalystės anticiklinio kapitalo rezervo normą, nukrypdamas nuo ankstesnio plano, kad iki 2020 m. gruodžio mėn. ji sudarytų 2 %, iki 645 mlrd. GBP išplėtė savo obligacijų pirkimo programą ir padidino savo paramą komercinių bankų skolinimui realiajai ekonomikai kartu su Vyriausybės paskolų garantijomis. Vyriausybė tam tikriems sektoriams pasiūlė metus trunkantį įmonėms nustatytų tarifų mokėjimo moratoriumą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo atidėjimą ir pinigines dotacijas mažesnėms įmonėms. Likvidumo parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nesiekiančioms tam tikros apyvartos ribos, taip pat buvo teikiama garantijų ir mišrių dotacijų forma pagal valstybės pagalbos schemą „Coronavirus Business Interruption Loan Scheme“, naudojant įvairius verslo finansavimo produktus, pavyzdžiui, atnaujinamąsias kredito priemones ir kitus produktus, be kita ko, terminuotąsias paskolas. Be to, visų ekonomikos sektorių MVĮ, o ir didesnėms įmonėms taikoma bendra likvidumo užtikrinimo schema, kuri galėtų apimti paramą investicijoms. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą;

(18)

COVID-19 pandemija atskleidė Jungtinės Karalystės sveikatos sistemos pasirengimo ir pajėgumo reaguoti į tokius protrūkius trūkumus, visų pirma susijusius su infrastruktūra, personalu ir reikmenimis. Todėl visoje Jungtinėje Karalystėje COVID-19 pacientams buvo skubiai įrengtos laikinos lauko ligoninės. Šalies gamybos pramonė paraginta pritaikyti savo gamybos linijas, kad siekiant patenkinti numatomą paklausą būtų skubiai pagaminta papildomos medicinos įrangos, pavyzdžiui, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. COVID-19 krizė dar labiau išryškino esamą sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą. Norint valdyti panašias krizes ateityje, visoje Jungtinėje Karalystėje reikia investuoti į sveikatos sistemas, įskaitant veiksmingas ir tinkamais ištekliais aprūpintas visuomenės sveikatos priemones. Šiomis investicijomis turėtų būti siekiama suteikti būtiną įrangą, infrastruktūrą ir reikiamą kvalifikuotą darbo jėgą, taip pat apskritai užtikrinti pajėgumą teikti visas numatomas įprastas sveikatos priežiūros paslaugas kartu su COVID-19 ar panašiomis infekcinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūra;

(19)

tikėtina, kad dabartinė krizė turės didesnį poveikį pažeidžiamiausiems asmenims, todėl didės skurdas. Nepaisant rekordiškai mažo nedarbo, skurdo ar socialinės atskirties rizika didėjo jau prieš krizę. Dirbančiųjų ir vaikų skurdas taip pat yra didelis. Socialinių išmokų mažinimas ir reformos gali pakenkti dideliam Jungtinės Karalystės mokesčių ir socialinių išmokų sistemos pajėgumui sumažinti skurdą. Būtų galima didinti paramą pažeidžiamiausiems asmenims, įskaitant skurstančius vaikus, ypač atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog dėl krizės dar labiau išaugs pajamų nelygybė;

(20)

didelis iššūkis Jungtinei Karalystei tebėra pagerinti darbo našumą. Jungtinėje Karalystėje našumas per valandą yra gerokai mažesnis nei daugelyje kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių ir vos didesnis nei prieš finansų krizę. BVP augimą skatino užimtumo augimas, bet našumas pastaruoju metu beveik nedidėjo. Nepaisant įtampos darbo rinkoje, Jungtinės Karalystės darbo našumas nuo 2018 m. pradžios iš esmės nekito. Realusis darbo užmokestis taip pat didėjo lėtai. Daugelis Jungtinės Karalystės regionų yra santykinai nepasiturintys, o investicijų į įgūdžius ir infrastruktūrą lygis yra palyginti žemas. Žemos kvalifikacijos darbuotojų ribotos karjeros perspektyvos neigiamai veikia ir našumą, ir skurdą. Ši padėtis nesikeis ir netgi gali dar labiau paaštrėti atsižvelgiant į COVID-19 krizę. Pastarojo meto pandemija taip pat kelia didelių iššūkių Jungtinės Karalystės švietimo ir mokymo sistemoms, visų pirma dėl nuotolinio mokymosi ir skirtingų galimybių užsiimti struktūriniu mokymusi. Todėl našumą būtų galima padidinti sprendžiant plataus masto problemas, pavyzdžiui, mažų investicijų į įrangą, infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat įgūdžių, visų pirma pagrindinių ir techninių įgūdžių, stokos problemas. Jungtinė Karalystė siekia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir gerinti esamų technologijų naudojimą visoje ekonomikoje;

(21)

siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Jungtinėje Karalystėje nuolat jaučiamas būsto stygius. Atsiranda pajėgumų apribojimų, o gyvenamųjų namų statybų apimtis atsilieka nuo to, kas būtina numatomai paklausai patenkinti. Naujiems būstams skiriamos žemės kiekį ir vietos pasirinkimą varžo griežtas žemės rinkos reguliavimas, ypač aplink didmiesčius ir miestus. Statybos sektorius tebėra labai svarbus siekiant aprūpinti būstu, taip pat siekiant būsimų energijos vartojimo efektyvumo ir klimato tikslų, nors buitiniam šildymui suvartojamos energijos kiekį mažinti sudėtinga dėl esamų būstų senumo ir lėto jų pakeitimo. Po kelių dešimtmečių per mažų viešųjų investicijų Vyriausybė pradeda spręsti nepakankamos infrastruktūros problemą. Padaryta vilčių teikiančios pažangos investuojant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, o energetikos sektoriuje gerokai sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis. Tačiau pereinant prie poveikio klimatui neutralumo dar patiriama iššūkių visoje ekonomikoje. Jungtinės Karalystės kelių, geležinkelių ir aviacijos tinklai naudojami beveik visu pajėgumu, todėl didėja spūstys ir oro tarša. Jungtinė Karalystė siekia pirmauti naudojant netaršias transporto priemones, tačiau didžioji geležinkelių tinklo dalis dar nėra elektrifikuota. Nors šviesolaidinių tinklų aprėptis Jungtinėje Karalystėje vis dar nedidelė, konkurencija šioje rinkoje didėja, nes Vyriausybė labai didina viešąją paramą tokiems tinklams diegti. Tačiau kartu su tokiomis investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą reikia geresnių skaitmeninių įgūdžių, nes Jungtinėje Karalystėje jaučiamas struktūrinis IT specialiųjų įgūdžių deficitas;

(22)

nors šioje Rekomendacijoje išdėstytose šaliai skirtose rekomendacijose (toliau – 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos) dėmesys sutelktas į pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikai atsigauti sudarymą, 2019 m. šaliai skirtose rekomendacijose taip pat aptartos reformos, būtinos siekiant reaguoti į vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per Europos semestrą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos;

(23)

Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie ekonomikos tvarumo. Savo 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindama, kad būtų visapusiškai įgyvendintos 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos, Jungtinė Karalystė prisidės prie pažangos siekiant DVT;

(24)

per 2020 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Jungtinės Karalystės ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2020 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2020 m. konvergencijos programą, 2020 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Jungtinė Karalystė ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Jungtinės Karalystės politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(25)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2020 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (7) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

2.

3.