(1)

Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės (toliau – Jordanija) santykiai plėtojami pagal Europos kaimynystės politiką (toliau – EKP). 1997 m. lapkričio 24 d. Jordanija pasirašė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją (2) (toliau – Asociacijos susitarimas); jis įsigaliojo 2002 m. gegužės 1 d. Pagal Asociacijos susitarimą per 12 metų trukmės pereinamąjį laikotarpį Sąjunga ir Jordanija palaipsniui sukūrė laisvosios prekybos erdvę. Be to, 2007 m. įsigaliojo Europos bendrijos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimas pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių ir iš dalies keičiantis EB ir Jordanijos asociacijos susitarimą bei pakeičiantis to susitarimo I, II, III ir IV priedus bei 1 ir 2 protokolus (3). 2010 m. Sąjunga ir Jordanija susitarė dėl aukštesnio lygio partnerystės statuso, kuris apima platesnes bendradarbiavimo sritis. 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2009 m. gruodį parafuotas Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės protokolas, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas (4). Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas buvo toliau plėtojami pagal Asociacijos susitarimą, ES ir Jordanijos partnerystės prioritetus ir 2017–2020 m. laikotarpio bendrą paramos sistemą;

(2)

siekdama stiprinti parlamentinę demokratiją ir teisinę valstybę, 2011 m. Jordanija pradėjo įgyvendinti nemažai politinių reformų. Buvo įsteigtas Konstitucinis Teismas ir nepriklausoma rinkimų komisija, o Jordanijos Parlamentas priėmė daugelį svarbių įstatymų, įskaitant Rinkimų įstatymą ir Politinių partijų įstatymą, taip pat įstatymus, susijusius su decentralizacija ir savivaldybėmis. Be to, priimta teisės aktų patobulinimų, susijusių su teismų nepriklausomumu ir moterų teisėmis;

(3)

Jordanijos ekonomika smarkiai nukentėjo nuo užsitęsusių konfliktų regione, visų pirma kaimyninėse šalyse – Irake ir Sirijoje. Tie neramumai regione padarė didelę žalą išorės pajamoms ir suvaržė viešuosius finansus. Jie turėjo neigiamo poveikio turizmui ir tiesioginių užsienio investicijų srautams, o prekybos keliai ilgą laiką buvo blokuojami. Taip pat keletą metų buvo sutrikdytas gamtinių dujų srautas iš Egipto, todėl reikėjo pirkti energiją iš alternatyvių šaltinių aukštesne kaina. Be to, Jordanijos ekonomikai poveikį padarė ir didelis Sirijos pabėgėlių srautas, dėl jo padidėjo spaudimas Jordanijos fiskalinei pozicijai, viešosioms paslaugoms ir infrastruktūrai;

(4)

po trejų metų (2012–2015 m.) rezervinio susitarimo dėl 2 000 mln. USD, 2016 m. rugpjūčio mėn. Jordanijos institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) susitarė dėl antrosios ekonominio koregavimo programos, kurią papildė trejų metų 723 mln. USD išplėstinė fondo priemonė (toliau – IFP). 2019 m. gegužės mėn. IFP programa buvo pratęsta iki 2020 m. kovo mėn.;

(5)

2016 m. gruodžio mėn. Sąjunga priėmė (5) antrąją 200 mln. EUR makrofinansinės paramos programą (toliau – MFP-II) paskolų pavidalu, atsižvelgdama į 2016 m. kovo mėn. Jordanijos prašymą ir 2015 m. baigtą įgyvendinti pirmąją 180 mln. EUR makrofinansinės paramos programą. MFP-II priimta vykdant įsipareigojimą, prisiimtą 2016 m. vasario 4 d. Londone įvykusioje konferencijoje „Parama Sirijai ir visam regionui“, kurioje Sąjunga įsipareigojo 2016–2017 m. skirti 2 390 mln. EUR pabėgėlių krizės labiausiai paveiktoms šalims, įskaitant Jordaniją. 2017 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojo susitarimo memorandumas, kuriame nustatytos politinės sąlygos, susijusios su MFP-II. Pirmoji MFP-II dalis buvo išmokėta 2017 m. spalio 17 d., o antroji dalis – 2019 m. birželio 21 d., įgyvendinus sutartas politikos priemones;

(6)

į sprendimą (ES) 2016/2371 buvo įtrauktas bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas, kuriame Komisija, atsižvelgdama į fiskalinius sunkumus ir išskirtines aplinkybes, kurias Jordanija patiria dėl to, kad priėmė daug sirų (Jordanijos institucijų duomenimis, 1,3 mln.), įsipareigojo prireikus pateikti naują pasiūlymą dėl makrofinansinės paramos Jordanijai pratęsimo ir padidinimo, kai bus sėkmingai užbaigta MFP-II, ir su sąlyga, kad bus laikomasi įprastų išankstinių tokios paramos teikimo sąlygų, įskaitant Komisijos atnaujintą Jordanijos išorės finansavimo poreikių vertinimą;

(7)

nuo 2017 iki 2019 m. užsitęsęs regioninis nestabilumas, didelis naftos kainų svyravimas ir skolinimosi išlaidų didėjimas besiformuojančiose rinkose visame pasaulyje toliau neigiamai veikė Jordanijos ekonomiką. Todėl vėl sulėtėjo ekonomikos augimas, labai padidėjo nedarbas, sumažėjo mokestinių pajamų surinkimas ir atsirado naujų fiskalinių ir išorės finansavimo poreikių;

(8)

šiomis sudėtingomis aplinkybėmis Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė dar kelis kartus vėliau įsipareigojo paremti Jordaniją, visų pirma 2017 m. balandžio mėn. Briuselio konferencijoje „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“, 2017 m. liepos mėn. ES ir Jordanijos asociacijos taryboje ir 2018 m. balandžio mėn. įvykusioje II-ojoje Briuselio konferencijoje „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“. 2019 m. vasario mėn. įvykusioje Londono iniciatyvos konferencijoje ir 2019 m. kovo mėn. įvykusioje III-iojoje Briuselio konferencijoje tarptautiniai ir regioniniai paramos teikėjai, įskaitant Sąjungą, dar kartą patvirtino savo ketinimus remti Jordanijos pastangas išsaugoti makroekonominį stabilumą ir didinti augimo perspektyvas;

(9)

nuo krizės Sirijoje pradžios 2011 m. Sąjunga Jordanijai skyrė daugiau nei 2 100 mln. EUR pagal įvairias priemones, įskaitant 380 mln. EUR pagal abi makrofinansinės paramos programas, kad padėtų šaliai išsaugoti ekonominį stabilumą, toliau vykdyti politinę ir ekonominę reformą ir patenkinti Jordanijos humanitarinius, vystymosi ir saugumo poreikius. Be to, Europos investicijų bankas Jordanijai skyrė apie 486 mln. EUR paskolų projektams;

(10)

2019 m. liepos mėn., atsižvelgdama į vis dar sunkią ekonominę padėtį ir prastas perspektyvas, Jordanija paprašė Sąjungos papildomos makrofinansinės paramos;

(11)

2019 m. gegužės 6 d. sėkmingai užbaigus antrąją TVF programos peržiūrą, TVF ir Jordanija pradėjo diskusijas dėl ją pakeisiančios TVF programos po 2020 m. kovo mėn., kada tikimasi sudaryti susitarimą pagal išplėstinę fondo priemonę;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad Jordanija yra šalis, kuriai taikoma EKP, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo reikalavimus;

(13)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus paramos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti trumpuoju laikotarpiu;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad nepaisant TVF ir kitų daugiašalių įstaigų suteiktų lėšų tebėra likęs Jordanijos mokėjimų balanso finansavimo trūkumas, Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas Jordanijai dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis laikomas tinkamu atsaku į Jordanijos prašymą Sąjungai padėti stabilizuoti jos ekonomiką, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansinė parama padėtų Jordanijai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti struktūrinių reformų darbotvarkę, papildydama išteklius, gaunamus pagal TVF finansinį susitarimą;

(15)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama padėti Jordanijai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(16)

Sąjungos makrofinansinės paramos suma nustatoma remiantis visapusišku Jordanijos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiant į jos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių, visų pirma naudojantis turimomis tarptautinėmis atsargomis. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Paramos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius dvišalių ir daugiašalių paramos teikėjų įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Jordanijoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę;

(17)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius įvairių išorės veiksmų sričių principus ir tikslus, tose srityse patvirtintas priemones ir kitą susijusią Sąjungos politiką;

(18)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Jordanijos. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(19)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Jordanijai vykdyti įsipareigojimą laikytis bendrų su Sąjunga vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, žmogaus teisių paisymo, darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principus;

(20)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Jordanija paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrintų teisinę valstybę ir gerbtų žmogaus teises. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės paramos tikslai turėtų būti: didinti Jordanijos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija ir EIVT turėtų reguliariai stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama konkrečių Sąjungos makrofinansinės paramos tikslų;

(21)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję finansiniai jos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Jordanija turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, paskolos susitarime, kurį sudarys Komisija ir Jordanijos institucijos, turėtų būti nuostatų, leidžiančių Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (toliau – OLAF) vykdyti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (6) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (7) nustatytas nuostatas ir procedūras, o Komisijai ir Audito Rūmams atlikti auditus Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus;

(22)

Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams;

(23)

atidėjinių, reikalingų Sąjungos makrofinansinei paramai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(24)

Sąjungos makrofinansinę paramą turėtų valdyti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su ta parama susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(25)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(26)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Jordanijos institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą didelį paramos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, poveikį tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatyta nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos Jordanijai sumą, ta nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant tą paramą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant jos teikimą,