(1)

vyksta svarbus Europos energetikos sektoriaus perėjimas prie mažiau nuo iškastinio kuro priklausančios ekonomikos, kartu užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą. Vykstant tai energetikos pertvarkai ir susijusiam energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų šaltinių decentralizavimui, dėl technologinės pažangos, sektorių susiejimo ir skaitmeninimo Europos elektros tinklas virsta pažangiuoju tinklu. Kartu šis procesas kelia ir naujų grėsmių, nes dėl skaitmeninimo energetikos sistema tampa vis labiau atvira kibernetiniams išpuoliams ir incidentams, galintiems pastatyti energijos tiekimo saugumą į pavojų;

(2)

priėmus visus aštuonis dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ pasiūlymus dėl teisės aktų (1), iš kurių svarbiausias – energetikos sąjungos valdymo teisės aktas, suteikiama galimybė užtikrinti palankias sąlygas energetikos sektoriaus skaitmeninei transformacijai. Be to, juo pripažįstama kibernetinio saugumo svarba energetikos sektoriui. Visų pirma, nauja Reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos (2) redakcija numatoma priimti elektros energijos technines taisykles, kaip antai tinklo kodeksą dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektams taikomų sektoriaus taisyklių, dėl bendrų būtinųjų reikalavimų, planavimo, stebėsenos, informacijos teikimo ir krizių valdymo. Reglamente dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje (3) iš esmės vadovaujamasi tuo pačiu požiūriu kaip ir Reglamente dėl dujų tiekimo saugumo (4), pabrėžiant poreikį tinkamai įvertinti visą riziką, įskaitant susijusią su kibernetiniu saugumu, ir siūlant priimti šios nustatytos rizikos prevencijos ir mažinimo priemones;

(3)

2013 m. priimtoje Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategijoje (5) Komisija prioritetą teikė Sąjungos kibernetinio atsparumo didinimui. Vienas iš pagrindinių strategijos įgyvendinimo rezultatų – 2016 m. liepos mėn. priimta Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (6) (toliau – TIS direktyva). TIS direktyva, pirmuoju horizontaliuoju kibernetinio saugumo srities ES teisės aktu, Sąjungoje didinamas bendras kibernetinio saugumo lygis: plėtojami nacionaliniai kibernetinio saugumo gebėjimai ir didinamas ES lygmens bendradarbiavimas, o įmonėms (t. y. esminių paslaugų operatoriams) nustatoma informacijos apie saugumą ir incidentus teikimo prievolė. Teikti informaciją apie incidentus privaloma pagrindiniuose sektoriuose, įskaitant energetikos sektorių;

(4)

įgyvendindamos kibernetinio saugumo srities pasirengimo priemones atitinkamos suinteresuotosios šalys, įskaitant energetikos sektoriaus esminių paslaugų operatorius, kaip nustatyta TIS direktyva, turėtų atsižvelgti į TIS bendradarbiavimo grupės, įsteigtos TIS direktyvos 11 straipsniu, paskelbtas horizontaliąsias rekomendacijas. Bendradarbiavimo grupė, kurią sudaro valstybių narių, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) ir Komisijos atstovai, yra priėmusi rekomendacinius dokumentus, susijusius su saugumo priemonėmis ir pranešimu apie incidentus. 2018 m. birželio mėn. ta grupė parengė specialią energetikos srities darbo procedūrą;

(5)

2017 m. bendrame komunikate dėl kibernetinio saugumo (7) pripažįstama sektoriams, įskaitant energetikos sektorių, aktualių argumentų ir ES lygmens reikalavimų svarba. Pastaraisiais metais Sąjungoje vyko išsamių diskusijų kibernetinio saugumo ir galimų politinių pasekmių temomis. Taigi šiuo metu tampa vis aiškiau, kad atskiri ekonomikos sektoriai susiduria su specifinėmis kibernetinio saugumo problemomis, todėl, atsižvelgdami į platesnį bendrųjų kibernetinio saugumo strategijų kontekstą, turi kurti specialius sektorinius metodus;

(6)

pagrindiniai kibernetinio saugumo elementai – keitimasis informacija ir pasitikėjimas. Komisija siekia skatinti atitinkamų suinteresuotųjų šalių keitimąsi informacija, organizuodama specialius renginius, pavyzdžiui, 2017 m. kovo mėn. Romoje vykusią aukšto lygio apskritojo stalo diskusiją energetikos sektoriaus kibernetinio saugumo klausimais ir 2018 m. spalio mėn. Briuselyje surengtą aukšto lygio konferenciją energetikos sektoriaus kibernetinio saugumo klausimais. Be to, Komisija siekia skatinti atitinkamų suinteresuotųjų šalių ir specializuotų subjektų, kaip antai Europos keitimosi informacija ir jos analizės centro, bendradarbiavimą;

(7)

ENISA (ES kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo reglamentu (Kibernetinio saugumo reglamentu) (8) bus padidinti ES kibernetinio saugumo agentūros įgaliojimai tinkamiau remti valstybes nares šalinant kibernetinio saugumo grėsmes ir reaguojant į išpuolius. Reglamentu taip pat nustatoma Europos kibernetinio saugumo sistema, skirta produktų, procesų ir paslaugų sertifikavimui, galiosiančiam visoje Sąjungoje ir ypač svarbiam energetikos sektoriui;

(8)

Komisija pateikė rekomendaciją (9) dėl kibernetinio saugumo grėsmių, susijusių su 5-osios kartos (5G) tinklų technologijomis, kurioje išdėstė tinkamos nacionalinio lygmens rizikos analizės ir valdymo priemonių gaires, taip pat koordinuotos Europos rizikos analizės parengimo ir bendro geriausių rizikos valdymo priemonių sąvado sudarymo proceso gaires. Išplėtoti 5G tinklai taps įvairiausių paslaugų, svarbių vidaus rinkos veikimui ir esminių visuomeninių ir ekonominių funkcijų, kaip antai energetikos, vykdymui, centrine ašimi;

(9)

šia rekomendacija valstybėms narėms ir atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma tinklų operatoriams ir technologijų tiekėjams, pateikiamos neišsamios aukštesnio lygio kibernetinio saugumo įgyvendinimo gairės, atsižvelgiant į specialius energetikos sektoriui nustatytus realiojo laiko reikalavimus, grandininį poveikį ir esamų bei moderniausių technologijų derinimą. Šiomis gairėmis siekiama suinteresuotosioms šalims padėti paisyti specialių energetikos sektoriaus reikalavimų įgyvendinant tarptautiniu mastu pripažintus kibernetinio saugumo standartus (10);

(10)

konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, Komisija planuoja šią rekomendaciją reguliariai peržiūrėti atsižvelgdama į Sąjungoje padarytą pažangą. Komisija toliau dės pastangas siekdama didinti energetikos sektoriaus kibernetinį saugumą, visų pirma pasitelkdama TIS bendradarbiavimo grupę, užtikrinančią valstybių narių strateginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija kibernetinio saugumo klausimais,

1)

2)

3)

4)

5)

6)

7)

8)

9)

10)

11)

12)

13)

14)

15)