(1)

2012 m. birželio 1 d. Komisija gavo Ispanijos institucijų skundą dėl Gibraltaro naujo pelno mokesčio įstatymo, t. y. dėl 2010 m. Pelno mokesčio įstatymo (toliau – 2010 m. PMĮ).

(2)

2013 m. spalio 16 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama patikrinti, ar 2010 m. Pelno mokesčio įstatymu nustatytas pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių yra atrankiai palankus tam tikroms bendrovėms, pažeidžiant Sąjungos valstybės pagalbos taisykles (priimtas sprendimas, kuriuo pradėtas tas tyrimas, toliau šiame sprendime vadinamas pirmuoju sprendimu pradėti tyrimą) (2).

(3)

2013 m. gruodžio 4 d. Jungtinės Karalystės institucijos Komisijai pateikė pranešimą apie mokesčio netaikymą pajamoms iš autorių teisių ir Gibraltaro Vyriausybės parengtą teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas 2010 m. PMĮ siekiant Gibraltare apmokestinti pajamas iš autorių teisių, projektą. Gavusios prašymą, Gibraltaro institucijos 2013 m. gruodžio 6, 12 ir 16 d. e. laiškais papildė šią informaciją.

(4)

2013 m. gruodžio 16 d. Gibraltaras paprašė pastabų dėl pirmojo sprendimo pradėti tyrimą pateikimo terminą pratęsti iki 2014 m. sausio 17 d. Komisija tą pačią dieną patenkino tą prašymą.

(5)

2013 m. gruodžio 20 d. Jungtinė Karalystė pateikė pastabas dėl tyrimo pradėjimo pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį. Kalbant apie trečiųjų šalių pastabas, 2013 m. gruodžio 27 d. jas pateikė Ispanijos darbdavių konfederacija (toliau – C.E.O.E) (3) ir Vokietija, 2014 m. sausio 6 d. – Ispanija ir 2014 m. sausio 17 d. – Gibraltaro Vyriausybė.

(6)

2014 m. sausio 7 d. e. laišku Gibraltaro institucijos Komisijai pateikė 2013 m. gruodžio 24 d. Pelno mokesčio (pakeitimo) įstatymą, kuriuo iš dalies pakeistos 2010 m. PMĮ nuostatos dėl autorinio atlyginimo apmokestinimo.

(7)

2014 m. balandžio 16 d. raštu Komisija Jungtinę Karalystę pakvietė pateikti savo pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų, susijusių su oficialios tyrimo procedūros pradėjimu. Jungtinė Karalystė 2014 m. birželio 2 d. raštu pateikė atsakymą.

(8)

2014 m. spalio 1 d. Komisija Jungtinei Karalystei pranešė nusprendusi (4) išplėsti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir įtraukti Gibraltare taikomą sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktiką (toliau šiame sprendime tas sprendimas vadinamas sprendimu išplėsti tyrimą).

(9)

2014 m. lapkričio 10 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, susijusios su Gibraltare taikoma sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika. Jungtinė Karalystė 2014 m. gruodžio 8 d. pateikė tą informaciją.

(10)

2015 m. kovo 4 d. Jungtinei Karalystei buvo nusiųstas sprendimo išplėsti tyrimą klaidų ištaisymas.

(11)

2015 m. kovo 23 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, susijusios su sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika. Jungtinė Karalystė 2015 m. balandžio 23 d. pateikė tą informaciją.

(12)

Jungtinė Karalystė 2015 m. kovo 31 d. pateikė savo pastabas dėl sprendimo išplėsti tyrimą.

(13)

2015 m. kovo 9 d. gavusi Jungtinės Karalystės e. laišką, kuriuo pateikti pasiūlymai dėl teisės akto ir aiškinamųjų pastabų, susijusių ir su teritoriškumo principu, ir su sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika, Komisija 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu Jungtinei Karalystei pateikė keletą pasiūlymų dėl teisės akto projekto ir aiškinamųjų pastabų.

(14)

2015 m. spalio 19 d. Jungtinė Karalystė Komisijai pateikė persvarstytą nuostatų projektą ir aiškinamąsias pastabas, susijusias su sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika, taip pat 20 sprendimų dėl mokesčių vertinimus. 2015 m. lapkričio 11 d. Komisija paprašė informacijos apie 2 299 bendroves, kurių pajamos sukauptos arba gautos Gibraltare. Jungtinė Karalystė 2015 m. lapkričio 24 d. pateikė prašytą informaciją. Komisijai 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. vasario 19 d. ir rugpjūčio 31 d. buvo nusiųsti papildomi sprendimų dėl mokesčių vertinimai.

(15)

2016 m. liepos 14 d. Jungtinei Karalystei nusiųstas naujas prašymas pateikti informacijos ir apie sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktiką, ir apie pelno mokesčio netaikymą pajamoms iš pasyviųjų palūkanų bei autorių teisių. Jungtinė Karalystė 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateikė atsakymą.

(16)

Sprendimas išplėsti tyrimą 2016 m. spalio 7 d. buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje (5).

(17)

2016 m. spalio ir lapkričio mėn. savo pastabas dėl sprendimo išplėsti tyrimą pateikė šešios suinteresuotosios šalys, įskaitant Gibraltarą ir Ispaniją.

(18)

2016 m. lapkričio 9 d. Gibraltaras Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateikė ieškinį dėl sprendimo išplėsti tyrimą panaikinimo (6).

(19)

2016 m. gruodžio 7 d. Komisija Jungtinę Karalystę pakvietė pateikti pastabas dėl gautų trečiųjų šalių pastabų. Jungtinė Karalystė 2017 m. sausio 31 d. pateikė savo pastabas.

(20)

Komisija 2017 m. vasario 16 d. Jungtinės Karalystės paprašė papildomų paaiškinimų, susijusių su Gibraltaro sprendimais dėl mokesčių. Jungtinės Karalystės institucijos 2017 m. kovo 31 d. pateikė atsakymą ir, laikydamosi pratęsto termino, 2017 m. gegužės 3 d. pateikė papildomą informaciją.

(21)

2017 m. lapkričio 29 d. Jungtinė Karalystė pateikė visų ataskaitų, kurias Gibraltaro mokesčių administratorius parengė, kai buvo atliktas sprendime išplėsti tyrimą nurodytų 165 sprendimų dėl mokesčių vertinimas, kopiją.

(22)

Atsakydama į Komisijos 2017 m. gruodžio 7 d. pateiktas pastabas Jungtinė Karalystė 2018 m. sausio 18 d. pateikė papildomą informaciją, įskaitant teisės akto projektą ir aiškinamąsias pastabas.

(23)

2018 m. vasario 9 d. Komisija paprašė papildomai paaiškinti Jungtinės Karalystės atsiųstą teisės akto projektą. Komisija taip pat paprašė papildomai paaiškinti kelių sprendimų dėl mokesčių vertinimų, kuriuos 2017 m. lapkričio mėn. pateikė Jungtinė Karalystė, faktinius ir teisinius aspektus.

(24)

2018 m. vasario 21 d. raštu Jungtinė Karalystė atsakė į tą prašymą pateikti informacijos. 2018 m. kovo 1 d. e. laišku Komisija Jungtinės Karalystės paprašė paaiškinti tam tikrus konkrečius sprendimus dėl mokesčių. Jungtinė Karalystė 2018 m. kovo 15 d. atsakė į tą prašymą. Gavusi Komisijos 2018 m. gegužės 3 d. prašymą Jungtinė Karalystė 2018 m. gegužės 24 d. pateikė papildomą tų klausimų paaiškinimą.

(25)

2013 m. gruodžio 5 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. spalio 5 d. buvo surengti posėdžiai su Jungtinės Karalystės atstovais, juose taip pat dalyvavo Gibraltaro institucijų atstovai.

(26)

Gibraltaras yra Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Mokesčių klausimais Gibraltarui suteikta visiška vidinė savivalda, tačiau Jungtinės Karalystės Vyriausybė yra atsakinga už jo tarptautinius ryšius, pavyzdžiui, derybas dėl mokesčių sutarčių.

(27)

2010 m. PMĮ (7) įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., juo pakeistas ankstesnis 1952 m. Pelno mokesčio įstatymas (toliau – 1952 m. PMĮ). Juo nustatytas bendras 10 % dydžio pelno mokesčio tarifas, taikytinas visų Gibraltaro ekonomikos sektorių bendrovėms, išskyrus komunalines įmones, telekomunikacijų paslaugų teikėjus ir bendroves, užimančias dominuojančią padėtį rinkoje ir piktnaudžiaujančias ja, nes joms taikomas 20 % tarifas.

(28)

Gibraltaro mokesčių mokėtoja gali būti ir bendrovė (8), įprastai reziduojanti (9) Gibraltare, ir bendrovė, įprastai nereziduojanti Gibraltare, bet pastaruoju atveju mokesčių mokėtoja ji yra, tik jeigu Gibraltare prekybą vykdo per filialą arba agentūrą (10).

—

A lentelėje – pajamos iš prekybos, verslo, profesinės veiklos, amato ir nekilnojamojo turto,

—

B lentelėje – darbo pagal darbo sutartį ir savarankiško darbo pajamos,

—

C lentelėje – kitos pajamos (dividendai (11), fondų pajamos, pajamos iš teisių, pensijos ir bendra pajamų grupė, apimanti pajamas, kurioms taikomos 2010 m. PMĮ 40 skirsnio ir 4 priedo kovos su mokesčių vengimu nuostatos).

(29)

Bendrovių mokesčių bazės apskaičiavimo tikslais 2010 m. PMĮ 16 skirsnyje nustatyta, kad, taikant tam tikras išimtis, bendrovės apmokestinamasis pelnas arba vertės padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį turi būti visa bendrovės pelno arba vertės padidėjimo per tą ataskaitinį laikotarpį suma, taikant apmokestinimo teritoriniu pagrindu principą, apibūdintą 30–32 konstatuojamosiose dalyse.

(30)

2010 m. PMĮ yra pagrįstas teritorine apmokestinimo sistema, o tai reiškia, kad pelnas arba vertės padidėjimas apmokestinamas, tik jeigu pajamos sukauptos arba gautos Gibraltare. Pagal 2010 m. PMĮ 74 skirsnį žodžių junginys „sukauptos arba gautos“ žymi veiklos, dėl kurios gaunamas pelnas, vykdymo vietą (12), ir paprastai ta vieta nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, remiantis ta nuostata, laikoma, kad veikla, kuriai reikia licencijos arba kuri reglamentuojama pagal bet kurį Gibraltaro įstatymą, yra vykdoma Gibraltare.

(31)

Gibraltaro mokesčių administratoriaus taikomos kaupimo ir gavimo sąvokos taip pat yra pagrįstos Slaptosios tarybos teisminės komisijos (angl. Judicial Committee of the Privy Council) (13) jurisprudencijos principais, taikytais keliuose precedentiniuose sprendimuose, pavyzdžiui, Hang Seng (14) ir HK-TVB (15), – abu šie sprendimai yra susiję su teritoriškumo principo taikymu Honkonge. Nors Slaptosios tarybos teisminės komisijos sprendimai dėl kitų šalių, ne Gibraltaro, nėra privalomi Gibraltarui, Gibraltaro teismai gali jais remtis, jeigu mano, kad tie sprendimai yra aktualūs. Jungtinės Karalystės nuomone, akivaizdu, kad tai galima taikyti šioje konstatuojamojoje dalyje paminėtiems sprendimams, nes abiejų teritorijų teisės aktai yra panašūs (16).

(32)

Remiantis 31 konstatuojamojoje dalyje paminėta teismo praktika, priimant sprendimą, ar asmens pelnas buvo sukauptas ir gautas Gibraltare, Gibraltaro mokesčių administratorius turėtų vertinti, ką tas asmuo darė arba siūlo daryti, kad gautų atitinkamą pelną, arba kur tas asmuo tai darė arba ketina daryti. Todėl svarbiausia yra nustatyti geografinę veiklos, dėl kurios gautas atitinkamų sandorių pelnas, vykdymo vietą. Kalbant apie bendrovės teikiamas paslaugas, Gibraltaro institucijos nurodė, kad, siekdamos nustatyti vietą, kurioje teikiamos paslaugos, už kurias mokamas mokestis, jos remiasi pirmiausia geografine vieta, kurioje vykdoma visa veikla, iš kurios gaunamos pajamos (o ne vieta, kurioje tik administruojamos paslaugos arba vykdomos administravimo paramos funkcijos).

(33)

Pagal pirminės redakcijos 2010 m. PMĮ pajamos iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių nebuvo apmokestinamos (17), neatsižvelgiant į pajamų šaltinį arba teritoriškumo principo taikymą. Pasyviųjų palūkanų sąvoka daugiausia susijusi su skolinimo tarp įmonių palūkanomis. Priešingai, palūkanos buvo apmokestinamos, jeigu buvo laikomos prekybos pajamomis, t. y. jeigu jos buvo neatsiejama bendrovės pajamų srauto dalis (18).

(34)

2010 m. Pelno mokesčio įstatymas 2013 m. buvo iš dalies pakeistas (pakeitimai įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d.) siekiant nustatyti, kad visoms skolinimo tarp įmonių palūkanoms (gaunamoms ir šalyje, ir užsienyje) būtų taikomas bendras 10 % mokesčio tarifas, jeigu kiekvienos skolinančios įmonės gaunamos arba gautinos palūkanos viršija 100 000 GBP per metus (19). Kalbant apie pajamas iš autorių teisių, 2013 m. gruodžio 24 d. įsigaliojo kitas teisės aktas, kuriuo nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. autoriniam atlyginimui (gautam arba gautinam Gibraltare registruotos bendrovės) taikomas 10 % mokesčio tarifas (20).

(35)

Pagal 2010 m. PMĮ 1 priedo C lentelę dividendai, kuriuos bendrovė sumokėjo arba turi sumokėti kitai bendrovei, yra neapmokestinami. Tai bendra taisyklė, taikoma neatsižvelgiant į bendrovės vietą ir neatsižvelgiant į dalyvaujančių bendrovių veiklą (t. y. neatsižvelgiant į tai, ar tos bendrovės yra kontroliuojančiosios bendrovės, ar prekybos veiklą vykdančios bendrovės). Tas pat taikoma dividendams, kuriuos gauna bendrovės nerezidentės nuolatinė buveinė (esanti Gibraltare).

(36)

Gibraltaro pelno mokesčio pareigūnas (angl. Commissioner of Income Tax), vykdydamas savo bendrąją pareigą užtikrinti tinkamą Pelno mokesčio įstatymo administravimą ir būdamas atsakingas už pelno mokesčio apskaičiavimą bei surinkimą Gibraltare, turi teisę priimti sprendimus dėl mokesčių. Tokie bendri įgaliojimai yra suteikti 2010 m. PMĮ 2 skirsnio 1 ir 2 dalyse.

(37)

Kalbant apie sprendime dėl tyrimo išplėtimo nurodytus sprendimus dėl mokesčių, dauguma atvejų prašymais priimti sprendimus dėl mokesčių siekiama gauti patvirtinimą, ar bendrovė rezidentė turi būti apmokestinta Gibraltare dėl to, kad taikomi pagrindiniai teisiniai apmokestinimo principai, t. y. pajamų kaupimo ir gavimo pagal teritorinę sistemą principai, ar ne.

(38)

Be to, 2010 m. PMĮ 42 skirsnyje nustatyta konkreti procedūra, taikytina teikiant patvirtinimą, susijusį su kovos su mokesčių vengimu klausimais. Tokie sprendimai gali būti priimti tik siekiant nustatyti, ar tam tikri sandoriai arba susitarimai yra apmokestinami pagal 2010 m. PMĮ 4 priedo 40 skirsnį, t. y. siekiant nustatyti, ar susitarimas yra dirbtinis arba fiktyvus ir sudarytas norint išvengti mokėtino mokesčio arba sumažinti jo sumą, ar ne.

(39)

Pirmajame sprendime pradėti tyrimą Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad 2010 m. Pelno mokesčio įstatyme nustatytas mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų (skolinimo tarp įmonių) palūkanų ir autorių teisių yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir pareiškė abejojanti dėl tos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka.

(40)

Kalbant apie esminį priemonės atrankumą, Komisija nustatė, kad mokesčio netaikymas pasyviosioms pajamoms (palūkanoms, autoriniam atlyginimui ir dividendams) yra prima facie atrankusis. Tačiau dividendų atžvilgiu Komisija nustatė, kad mokesčio netaikymas yra pagrįstas dvigubo apmokestinimo išvengimo logika. Ir priešingai – Komisija nenustatė jokio mokesčio netaikymo pajamoms iš pasyviųjų palūkanų arba autorių teisių pagrindimo. Visų pirma, Komisija nesutiko, kad mokesčio netaikymas iš užsienio šaltinio gaunamoms pasyviosioms palūkanoms yra pagrįstas teritorinės apmokestinimo sistemos logika. Komisija taip pat nesutiko su argumentu, kad mokesčio netaikymas iš savo šalies šaltinio gautoms pasyviosioms palūkanoms galėtų būti pagrįstas valdomumo priežastimis (t. y. tuo, kad mokesčio surinkimo sąnaudos yra per didelės). Galiausiai, kalbant apie mokesčio netaikymą autoriniam atlyginimui, Komisija nesutiko, kad poreikis užtikrinti Gibraltaro sistemos paprastumą ir veiksmingumą yra tinkamas mokesčio netaikymo pagrindimas.

(41)

Preliminariai Komisija taip pat padarė išvadą, kad priemonė buvo finansuota valstybės ištekliais, ja įmonėms suteiktas ekonominis pranašumas, padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir dėl jos, tam tikroms įmonėms sudarant palankesnes sąlygas, gali būti iškraipyta konkurencija. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad mokesčio netaikymas pasyviosioms palūkanoms ir autoriniam atlyginimui yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(42)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad ta pagalba yra nauja pagalba, nes mokesčio netaikymas pasyviosioms palūkanoms pagal 1952 m. PMĮ nebuvo nustatytas automatiškai ir, tai nustatant, reikėjo įvertinti teritoriškumą. Be to, 2010 m. PMĮ nustatyta, kad mokestis netaikomas autoriniam atlyginimui, o 1952 m. PMĮ to nebuvo nustatyta. Šiuo klausimu Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad teritorinės sistemos taikymas reiškia, jog visos Gibraltaro bendrovės gaunamos pajamos iš autorių teisių yra sukaupiamos arba gaunamos Gibraltare.

(43)

Galiausiai, Komisija pareiškė abejojanti dėl mokesčio netaikymo pajamoms iš pasyviųjų (skolinimo tarp įmonių) palūkanų ir autorių teisių suderinamumo su vidaus rinka. Visų pirma, Komisija nenustatė jokių galimų suderinamumo priežasčių, nustatytų Sutarties 107 straipsnio 2 arba 3 dalyje.

(44)

Sprendimu išplėsti tyrimą Komisija nusprendė išplėsti oficialią tyrimo procedūrą ir įtraukti 165 sprendimus dėl mokesčių, kuriuos Gibraltaro mokesčių administratorius priėmė nuo 2011 m. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (iš visų 340 per tą laikotarpį priimtų sprendimų).

(45)

Komisija laikėsi nuomonės, kad keturios sąlygos, kurias įvykdžius priemonė laikoma valstybės pagalba, iš esmės buvo įvykdytos. Visų pirma, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad priemonės, susijusios su sprendimais dėl mokesčių, buvo iš esmės atrankiosios, nes Gibraltaro mokesčių administratorius, vadovaudamasis jam suteikta diskrecija, apskritai tinkamai neįvertino bendrovės mokestinių prievolių. Komisijos nuomone, toks veikimo būdas buvo galimas dėl to, kad teisės nuostatos buvo neaiškiai apibrėžtos. Komisija taip pat laikėsi preliminarios nuomonės, kad keliais atvejais Gibraltaro mokesčių administratorius priėmė sprendimus dėl mokesčių, neatitinkančius taikytinų mokesčių nuostatų.

(46)

Siekdama pagrįsti savo preliminarią nuomonę, kad priemonės, susijusios su sprendimais dėl mokesčių, yra atrankiosios, nes esama diskrecinės praktikos, taisyklės taikytos netinkamai arba nebuvo atliktas tinkamas vertinimas, ar veikla veiksmingai vykdoma, Komisija apibrėžė septynias tipines atvejų kategorijas, nustatytas pagal skirtingas sprendimų rūšis, veiklą arba pajamas.

(47)

Preliminariai Komisija laikėsi nuomonės, kad tokius sprendimus dėl mokesčių priimdamas tik dėl tam tikrų tarptautinių bendrovių, palyginti su kitomis tik savo šalies bendrovėmis, neprašiusiomis priimti sprendimo dėl mokesčių, mokesčių administratorius bendrovėms, kurių teisinė ir faktinė padėtis vienoda, taikė skirtingas sąlygas. Todėl buvo nustatyta, kad priemonės yra prima facie atrankiosios. Be to, Komisija nenustatė jokio priimtino pagrindimo, paremto pagrindinės sistemos pobūdžiu arba bendra struktūra (žr. sprendimo išplėsti tyrimą 57 konstatuojamąją dalį). Šiuo klausimu taip pat nurodyta, kad bet koks pagrindimas būtų galimas, tik jeigu būtų tinkamos kontrolės ir priežiūros procedūros (21) (siekiant užtikrinti nuoseklų mokesčių sistemos taikymą), o šiuo atveju, atrodo, to nėra.

(48)

Komisija taip pat padarė preliminarią išvadą, kad priemonės, susijusios su sprendimais dėl mokesčių, buvo suteiktos naudojant valstybės išteklius, jomis įmonėms suteiktas ekonominis pranašumas, padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir dėl jų, tam tikroms įmonėms sudarant palankesnes sąlygas, galėjo būti iškraipyta konkurencija. Komisija pareiškė abejojanti dėl tų priemonių suderinamumo su vidaus rinka. Todėl Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad priemonės, susijusios su sprendimais dėl mokesčių, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad tokia valstybės pagalba yra nauja pagalba.

(49)

Išplėstas tyrimas buvo susijęs ne tik su 165 pavieniais sprendimais, bet ir apskritai su sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika pagal 2010 m. PMĮ, kai, atrodo, 2010 m. PMĮ nuostatos reguliariai netinkamai taikytos.

(50)

Kalbant apie 165 sprendimų dėl mokesčių ir bendros sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktikos suderinamumą su vidaus rinka, Komisija nenustatė jokių galimų suderinamumo priežasčių, grindžiamų Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis išimtimis.

(51)

Baigiant galima pasakyti, jog Komisija pareiškė preliminarią nuomonę, kad 165 sprendimai dėl mokesčių, nurodyti sprendimo išplėsti tyrimą priede, ir Gibraltare taikoma sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir pareiškė abejojanti dėl jų suderinamumo su vidaus rinka. Komisija taip pat paragino Jungtinę Karalystę ir Gibraltaro institucijas pateikti jai ex post kontrolės įrodymų. Galiausiai, Komisija Jungtinę Karalystę paragino paaiškinti, ar ir dėl kokių priežasčių būtų galima manyti, kad sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika arba bet kuris iš 165 sprendimų dėl mokesčių yra suderinami su vidaus rinka.

(52)

Jungtinės Karalystės 2013 m. gruodžio 20 d. pateiktas pastabas galima apibendrinti taip:

(53)

Jungtinės Karalystės 2015 m. kovo 31 d. pateiktus argumentus, kuriais prieštaraujama sprendimui išplėsti tyrimą, galima apibendrinti taip:

(54)

Komisija pastabas gavo iš keturių suinteresuotųjų šalių – Gibraltaro, Ispanijos, Vokietijos ir Ispanijos verslo organizacijų konfederacijos (CEOE).

(55)

Savo pastabose Gibraltaras pritarė Jungtinės Karalystės pateiktiems argumentams, kad priemonė nėra atrankioji, nes taikoma visuotinai ir ją galima taikyti visų rūšių prekėms, paslaugoms bei bendrovėms, taip pat kad, jeigu būtų nustatyta, kad priemonė yra atrankioji, ji turėtų būti laikoma pagrįsta sistemos logika ir bendruoju pobūdžiu, atsižvelgiant į tai, kad taikomas teritoriškumo principas. Gibraltaras taip pat nurodė, kad mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių yra pateisinamas administraciniu valdomumu, nes tikėtina, kad su mokesčio surinkimu susijusios išlaidos bus didesnės nei faktinės surinktos mokestinės pajamos.

(56)

Kalbant apie mokesčio netaikymą pajamoms iš autorių teisių, Gibraltaras taip pat nurodė, kad mokesčio netaikymas negali būti laikomas atrankiuoju, nes bendrovės, per trejų metų laikotarpį, kurį mokestis buvo netaikomas, gavusios autorinį atlyginimą, veikia įvairiuose sektoriuose – mažmeninės prekybos maisto produktais, prekybos drabužiais įprastose parduotuvėse, lošimų ir draudimo. Be to, atitinkamo autorinio atlyginimo rūšys taip pat buvo skirtingos ir apėmė autorių teises, prekių ženklus, praktinę patirtį ir patentus.

(57)

Gibraltaras taip pat laikėsi nuomonės, kad, jeigu būtų vis dėlto nustatyta, kad priemonė yra atrankioji, priemonė turėtų būti laikoma esama pagalba, nes tai senosios tvarkos, pagal kurią palūkanos iš užsienio šaltinių buvo neapmokestinamos, remiantis paskolos suteikimo vietos analize, tolesnis de facto taikymas. Dėl tos priežasties priemonė nauja pagalba galėtų būti laikoma tiek, kiek ji susijusi su savo šalyje gaunamomis pajamomis iš palūkanų.

(58)

Kalbant apie bet kokį galimą susigrąžinimą, Gibraltaras taip pat nurodė, kad negauto mokesčio sumos nesiektų de minimis ribos, nustatytos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 (24). Visų pirma Gibraltaras teigė, kad, remiantis informacija, surinkta iš 18 bendrovių, gavusių pajamų iš autorių teisių, – jų bendrosios pajamos iš autorių teisių visos kartu sudarė 90 mln. GBP – matyti, kad visa grynoji pajamų iš autorių teisių suma, gaunama atskaičius galimas atskaityti išlaidas, sudarė ne daugiau kaip 18 mln. GBP. Be to, kalbant apie Gibraltare gautas pasyviąsias palūkanas, didžiausios mokestinės pajamos būtų apie 250 000 GBP ir būtų gautos iš bent 17 bendrovių. Taip pat, Gibraltaro nuomone, susigrąžinimas greičiausiai būtų neįmanomas dėl praktinių priežasčių ir būtų susidurta su neįveikiamais sunkumais, nes aptariamų bendrovių lėšos yra mobilaus pobūdžio, taip pat dėl to, jog taikomas tarptautinės teisės principas, kad vienos valstybės teismai negali leisti kitos valstybės vardu teikti reikalavimus dėl mokesčių arba užtikrinti tų reikalavimų vykdymą.

(59)

Kalbant apie procedūrą, Gibraltaras tvirtino, kad Komisija nukrypo nuo įprastos praktikos, taikytinos pagal Procedūrų reglamentą, ir pateikė argumentus, panašius į pateiktuosius Jungtinės Karalystės institucijų.

(60)

Savo pateiktoje medžiagoje Ispanija, Vokietija ir CEOE pritarė Komisijos analizei, kad priemonė yra valstybės pagalba, nes ja atrankiai tam tikrų rūšių pajamoms netaikytas apmokestinimas, ji turėjo neigiamą poveikį Sąjungos vidaus prekybai ir ja iškraipyta konkurencija.

(61)

Be to, Ispanija pareiškė esanti susirūpinusi dėl 2013 m. birželio 7 d. pakeitimų, susijusių su pasyviųjų palūkanų apmokestinimu, veiksmingumo, nes bendrovėms, kurios gavo pajamų iš palūkanų ir kurios Gibraltare atleistos nuo mokesčio, nebuvo nustatyta pareiga teikti kokias nors mokesčių deklaracijas. Ispanijos nuomone tai apsunkintų galimų priemonės gavėjų nustatymą ir pajamų iš palūkanų pranešimo ir apmokestinimo ex post kontrolę.

(62)

Ispanija taip pat teigė, kad nauja 100 000 GBP riba, nustatyta 2013 m. pakeitimais, yra per aukšta. Be to, kovos su piktnaudžiavimu nuostata, kuria reikalaujama, kad susijusių bendrovių gautos palūkanos būtų sumuojamos, bendrovių gavėjų lygmeniu netaikoma. Todėl su ribos nustatymu susijusią nuostatą galima lengvai apeiti taikant paprastą bendrovių grupės restruktūrizavimo praktiką, kai Gibraltare įsteigiamos kelios bendrovės ir joms paskirstomos gautos palūkanos.

(63)

Kalbant apie mokesčio netaikymą dividendams, Ispanija paprieštaravo Komisijos pateiktam pagrindimui, susijusiam su siekiu išvengti dvigubo apmokestinimo. Ispanijos nuomone, priešingai nei nurodyta Elgesio kodekso grupės 2011 m. darbų rinkinyje, susijusiame su verslo apmokestinimo aiškinamosiomis pastabomis, Gibraltaras neįgyvendino veiksmingos kovos su piktnaudžiavimu nuostatos, kuria būtų siekiama užtikrinti apmokestinimą. Visų pirma, Ispanija laikėsi nuomonės, kad Gibraltaro teisės akte nereikalaujama, kad atitinkama įmonė turėtų mokėti mokestį (Gibraltare arba kitoje šalyje), kad galėtų pasinaudoti atleidimu nuo mokesčio. Dėl to, Ispanijos nuomone, kyla visiško neapmokestinimo rizika.

(64)

Kalbant apie autoriniam atlyginimui taikomą apmokestinimo tvarką, Ispanijos institucijos laikėsi nuomonės, kad mokesčio netaikymas buvo atrankiai palankus bendrovėms, gaunančioms pajamų iš autorių teisių, ir kad toks mokesčio netaikymas negali būti pagrįstas siekiu išvengti dvigubo apmokestinimo.

(65)

Ir Ispanijos institucijos, ir CEOE taip pat nurodė tai, kad mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių privalo būti nagrinėjamas atsižvelgiant į bendrą 2010 m. PMĮ poveikį. Jų nuomone, 2010 m. Pelno mokesčio įstatymu ketinta toliau užtikrinti ankstesnės apmokestinimo sistemos (Teisingumo Teismas jau yra nustatęs, kad tai yra valstybės pagalba) poveikį, palankų lengvatinio apmokestinimo bendrovėms, palyginti su Gibraltare reziduojančiomis bendrovėmis.

(66)

Galiausiai, Ispanija taip pat paprieštaravo Komisijos atliktam vertinimui, susijusiam su regioniniu atrankumu, atskiriant Azorų saloms taikomą statusą (Komisija tai paminėjo savo analizėje, pateiktoje pirmame sprendime pradėti tyrimą) ir Gibraltarui taikomą statusą. Visų pirma, Ispanijos institucijos laikėsi nuomonės, jog, be to, kad nagrinėjami trys kriterijai – institucinė, procedūrinė ir finansinė autonomija, turėtų būti nagrinėjamas ir netiesioginis kriterijus, susijęs su mokesčių suderinimu (to, Ispanijos institucijų nuomone, Gibraltare tikrai nėra). Ispanija taip pat nurodė keletą kitų su apmokestinimu susijusių klausimų, pavyzdžiui, Gibraltare esančių priedangos įmonių, kurios neapmokestinamos, skaičių.

(67)

Komisija gavo šešių suinteresuotųjų šalių – Gibraltaro, Ispanijos, Gibraltaro apskaitininkų organizacijos ir trijų bendrovių, sprendime išplėsti tyrimą nurodytų kaip galimos sprendimų dėl mokesčių adresatės, – pastabas.

(68)

Gibraltaras pateikė pastabų, susijusių ir su procedūromis, ir su esme. Pastabos atitinka Jungtinės Karalystės pateiktus argumentus ir jas galima apibendrinti taip:

(69)

Ispanijos institucijų 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktas pastabas galima apibendrinti taip:

(70)

2016 m. lapkričio 3 d. savo pastabas dėl sprendimo išplėsti tyrimą pateikė Gibraltaro apskaitininkų organizacija – pagrindinis Gibraltare dirbantiems profesionaliems apskaitininkams atstovaujantis subjektas. Pastabas galima apibendrinti taip:

(71)

Komisija taip pat gavo trijų bendrovių, esančių sprendime išplėsti tyrimą nurodyto sprendimo dėl mokesčių adresatėmis, arba jų vardu pateiktas pastabas, t. y. bendrovės „International Power Ltd“; potencialios bendrovės atstovo tuo metu, kai buvo teikiamas prašymas priimti sprendimą, ir „Hastings Insurance Group Ltd“. Jų pastabas galima apibendrinti taip:

(72)

2014 m. balandžio 16 d. Komisija iš suinteresuotųjų šalių gautas pastabas dėl mokesčio netaikymo pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių persiuntė Jungtinei Karalystei. Jungtinės Karalystės atsakymą į tas pastabas būtų galima apibendrinti taip:

(73)

Komisija suinteresuotųjų šalių pastabas dėl sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktikos, nustatytos sprendime išplėsti tyrimą, 2016 m. gruodžio 7 d. persiuntė Jungtinei Karalystei. Jungtinės Karalystės atsakymą į tas pastabas būtų galima apibendrinti taip:

(74)

Pirmame sprendime pradėti tyrimą Komisija padarė preliminarią išvadą, kad mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų (skolinimo tarp įmonių) palūkanų ir autorių teisių yra valstybės pagalba, ir pareiškė turinti abejonių dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka.

(75)

Nuo 2013 m. liepos 1 d. pajamos iš pasyviųjų palūkanų yra apmokestinamos (jeigu iš vieno šaltinio (bendrovės) gautos arba gautinos palūkanos viršija 100 000 GBP per metus). Nuo 2014 m. sausio 1 d. pajamos iš autorių teisių (gautos arba gautinos Gibraltare registruotos bendrovės) yra apmokestinamos.

(76)

Šio sprendimo taikymo sritis (pagal 7 skirsnį) apima tik laikotarpiu nuo 2010 m. PMĮ įsigaliojimo (2011 m. sausio 1 d.) iki 2013 m. birželio 30 d. (vertinant palūkanas) arba 2013 m. gruodžio 31 d. (vertinant autorinį atlyginimą) gautas arba gautinas pajamas iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių (25).

(77)

Siekiant nacionalinę priemonę laikyti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, reikia, kad būtų įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos. Pirma, turi būti valstybės įsikišimas arba įsikišimas naudojant valstybinius išteklius. Antra, įsikišimas turi būti toks, kad gali būti daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, dėl įsikišimo pagalbos gavėjui turi būti suteiktas atrankusis pranašumas. Ketvirta, dėl įsikišimo turi arba gali būti iškraipoma konkurencija (26).

(78)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi būti ir priskirtina valstybei narei, ir finansuojama iš valstybės išteklių.

(79)

Kadangi mokesčio netaikymas nustatytas Gibraltaro parlamento įstatymu, galima laikyti, kad jis priskirtinas Gibraltarui.

(80)

Dėl mokesčio netaikymo finansavimo naudojant valstybės išteklius, pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką priemonė, pagal kurią valstybės institucijos leidžia neapmokestinti tam tikrų įmonių ir dėl to, nors iš tikrųjų ir neperduodami valstybės ištekliai, šių asmenų, kuriems tai taikoma, finansinė padėtis tampa geresnė negu kitų mokesčių mokėtojų, yra valstybės pagalba (27). Dėl nagrinėjamos mokesčio priemonės Gibraltaras atsisako mokestinių pajamų, kurias kitokiu atveju būtų turėjęs teisę gauti iš Gibraltare reziduojančių bendrovių, gaunančių pajamas iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių. Atsisakius tų pajamų, netenkama iš mokesčio priemonės gaunamų valstybės išteklių, kaip nurodyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (28).

(81)

Pagal Sąjungos teismų praktiką pagalbos sąvoka apima ne tik pozityviąsias išmokas, bet ir priemones, kuriomis įvairiais būdais mažinami mokesčiai, paprastai įtraukiami į įmonės biudžetą (29). Pranašumas gali būti suteikiamas įvairiais įmonės mokesčių naštos mažinimo būdais, visų pirma – mažinant taikomą mokesčio tarifą, mokesčio bazę arba mokėtino mokesčio sumą (30). Priemone, susijusia su mokesčio mažinimu, suteikiamas pranašumas, nes dėl jos įmonių, kurioms ji taikoma, finansinė padėtis tampa palankesnė nei kitų mokesčių mokėtojų, ir dėl to valstybė netenka pajamų (31).

(82)

Šiuo atveju priemonė prieštarauja bendrajam principui, kad pelno mokestis renkamas iš visų apmokestinamųjų asmenų, gaunančių pajamas, kurios kaupiamos arba gaunamos Gibraltare. Laikantis to principo, pajamos iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių paprastai turėtų patekti į apmokestinimo taisyklių taikymo sritį, taikant teritoriškumo principą. Kalbant apie autorinį atlyginimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal teritoriškumo principą Gibraltaro bendrovės pajamos, gaunamos iš autorių teisių, laikomos pajamomis, sukauptomis arba gautomis Gibraltare. Kalbant apie pajamas iš pasyviųjų palūkanų, tokių pajamų apmokestinimas tokiu pelno mokesčiu pagal teritorinę sistemą priklauso nuo paskolos suteikimo vietos taisyklės taikymo, o ši yra grindžiama keturiais kartu taikomais kriterijais (32), susijusiais su pajamų šaltiniu. Todėl keletu atvejų pajamos iš pasyviųjų palūkanų, gaunamos iš užsienio šaltinio, dėl teritorinės sistemos taikymo gali būti neapmokestinamos pelno mokesčiu Gibraltare, net jeigu ir netaikomas ginčijamas atleidimas nuo mokesčio. Tačiau atleidimas nuo mokesčio taikant teritoriškumo principą netaikomas automatiškai, ir siekiant nustatyti, ar palūkanos buvo sukauptos arba gautos Gibraltare pagal paskolos suteikimo vietos taisyklę, reikia atsižvelgti į kitus kriterijus, ne tik į palūkanų šaltinį (t. y. paskolos užtikrinimo priemonės buvimo vietą).

(83)

Dėl to atleidimu nuo mokesčio sumažinamas mokestis, kurį nuo mokesčio atleistos bendrovės kitaip turėtų mokėti. Tuo suteikiamas pranašumas, nes bendrovėms nereikia patirti išlaidų, būdingų jų ekonominei veiklai, ir todėl jų finansinė padėtis tampa palankesnė nei kitų mokesčių mokėtojų (gaunančių aktyviųjų pajamų).

(84)

Priemonė laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatoma, kad ji yra atrankioji, nes ja palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba.

(85)

Preliminariai vertinant Ispanijos pateiktas pastabas dėl regioninio atrankumo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pirmajame sprendime pradėti tyrimą Komisija nepareiškė abejonių dėl regioninio atrankumo ir laikėsi nuomonės, kad pagrindinė mokesčio netaikymo vertinimo sistema apima tik geografinę Gibraltaro teritoriją (33). Komisija laikosi savo nuomonės, kad mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių nėra susijęs su regioniniu atrankumu. Visų pirma, yra įvykdyti visi trys autonomijos (institucinės, procedūrinės ir finansinės) kriterijai, Teisingumo Teismo nustatyti sprendimuose Azores (34) ir Union General de Trabajadores de la Rioja (35). Taigi, Gibraltaro institucijos laikomos turinčiomis pakankamą autonomiją nuo Jungtinės Karalystės centrinės valdžios, todėl pagrindinė sistema sutampa su Gibraltaro teritorijos geografinėmis ribomis (36).

(86)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, siekiant nustatyti esminį atrankumą, pirmiausia turi būti nustatyta bendra arba įprasta apmokestinimo tvarka, taikoma atitinkamoje mokesčių jurisdikcijoje (toliau – pagrindinė sistema). Antra, turi būti nustatyta, ar konkrečia priemone skiriami ekonominės veiklos vykdytojai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į tai sistemai būdingus tikslus, yra panaši. Jeigu taip, priemonė laikoma prima facie atrankiąja (37). Vėliau – trečiame vertinimo etape – reikia nustatyti, ar toks prima facie atrankumas yra pateisinamas (bendros) sistemos pobūdžiu arba bendra struktūra (38). Jeigu prima facie atrankioji priemonė yra pateisinama sistemos pobūdžiu arba bendra struktūra, ji nebus laikoma atrankiąja, taigi nepateks į Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

(87)

Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių priemonė laikoma atrankiąja, neatsižvelgiant į tai, ar sistema parengta taip, kad bendrovėms, kurioms suteiktas atrankusis pranašumas, paprastai taikoma tokia pati mokesčių našta, kaip ir kitoms bendrovėms, tačiau kartu joms taikomos ir išimtys, todėl atrankųjį pranašumą galima apibrėžti kaip skirtumą tarp įprastinės mokesčių naštos ir tos, kuri taikoma tokioms pirmosioms bendrovėms (39).

(88)

Iš tikrųjų, toks atrankumo vertinimas reikštų, kad tik mokesčių sistema, parengta pagal tam tikrą reguliavimo tvarką, galėtų būti laikoma atrankiąja ir kad kitaip parengtos nacionalinės mokesčių taisyklės išvengtų valstybės pagalbos kontrolės, nors jų rezultatas praktiškai ir teisiškai būtų toks pats. Tai prieštarautų nusistovėjusiai teismų praktikai, kuria remiantis laikoma, kad, vertinant atrankumą, Sutarties 107 straipsnio 1 dalis priemonėms netaikoma skirtingai, atsižvelgiant į priemonių priežastis arba tikslus, bet veikiau tos priemonės apibrėžiamos pagal jų poveikį, taigi visiškai neatsižvelgiama į taikytą tvarką (40).

(89)

Pagrindinė sistema yra lyginamasis standartas, kuriuo remiantis vertinama, ar priemonė yra atrankioji. Pagrindinę sistemą sudaro nuoseklus taisyklių rinkinys, kuris, remiantis objektyviais kriterijais, paprastai taikomas visoms į jo taikymo sritį, kuri apibrėžta jo tikslu, patenkančioms įmonėms. Tose taisyklėse apibrėžiama ne tik sistemos taikymo sritis, bet ir sąlygos, kuriomis ta sistema taikoma, įmonių, kurioms ji taikoma, teisės ir pareigos, taip pat techniniai sistemos veikimo aspektai (41). Kalbant apie mokesčius, pagrindinė sistema yra grindžiama tokiais elementais kaip mokesčio bazė, apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo momentas ir mokesčių tarifai (42).

(90)

Nagrinėjamuoju atveju pagrindinė sistema yra 2010 m. PMĮ. Ilgu to įstatymo pavadinimu nurodoma, kad tai „įstatymas, kuriuo apmokestinamos pajamos ir reglamentuojamas mokesčio surinkimas“ (43). Kalbant apie bendrovių apmokestinimo bazę, 2010 m. PMĮ 16 skirsnyje nustatyta, kad „išskyrus, kai toliau nurodyta kitaip, bendrovės apmokestinamasis pelnas arba vertės padidėjimas yra visa bendrovės pelno arba vertės padidėjimo per bet kurį ataskaitinį to laikotarpio laikotarpį suma“. Dėl to, atlikus kokį nors 2010 m. PMĮ nustatytą koregavimą, dėl kurio suma padidėja arba sumažėja, apskaičiuojant Gibraltare mokėtiną pelno mokestį mokesčio baze laikomas apskaitinis pelnas.

(91)

Kita vertus, kaip nurodė Jungtinės Karalystės institucijos (44), remiantis Gibraltare taikoma teritorinės apmokestinimo sistemos vidaus logika, visos pajamos – ir aktyviosios, ir pasyviosios – kurių šaltinis yra ne Gibraltare, nepatenka į Gibraltaro mokesčių sistemos taikymo sritį ir turi būti apmokestintos toje jurisdikcijoje, kurioje pajamos yra gautos arba sukauptos.

(92)

Bendrosios Gibraltaro pelno mokesčio sistemos laikymas pagrindine sistema atitinka Teismo praktiką – Teismas nuosekliai laikėsi nuomonės, kad, esant priemonėms, susijusioms su mokėtino pelno mokesčio nustatymu, laikoma, kad pagrindinė sistema yra atitinkamos valstybės narės pelno mokesčio sistema, apskritai taikytina įmonėms, o ne tos sistemos tam tikros nuostatos, taikytinos tik tam tikriems mokesčių mokėtojams arba tam tikriems sandoriams. Pavyzdžiui, sprendime World Duty Free, susijusiame su taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamos investicijos į akcijas, Teismas patvirtino Komisijos poziciją, kad pagrindinė sistema yra Ispanijos pelno mokesčio sistema, o ne tam tikros taisyklės, kuriomis reglamentuojamas tokių investicijų apmokestinimas (45).

(93)

Nors 2010 m. PMĮ tikslas yra surinkti pajamų iš Gibraltaro apmokestinamųjų mokesčių mokėtojų (t. y. mokesčių mokėtojų, gaunančių arba sukaupiančių pajamas Gibraltare) (46), to įstatymo 1 priede tam tikrų kategorijų pajamos neįtrauktos į apmokestinamųjų pajamų kategorijas (47). Todėl mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių nėra susijęs su tuo, kad oficialiai nukrypta nuo mokesčių sistemos, nes veikiau tai yra tam tikrų pajamų neįtraukimas į pajamų, patenkančių į Gibraltaro mokesčių sistemos taikymo sritį, kategoriją (netiesioginis mokesčio netaikymas).

(94)

Pagal Gibraltare paprastai taikomą teritorinę apmokestinimo sistemą (48) Gibraltare pelno mokesčiu apmokestinamos tik pajamos, gautos arba sukauptos Gibraltare. Tačiau įsigaliojus 2010 m. PMĮ, nustatyta, kad pelno mokestis automatiškai netaikomas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių, nereikalaujant atsižvelgti į elementus, kurie, taikant teritoriškumo principą, paprastai būna svarbūs nustatant apmokestinimo Gibraltare teritorinę aprėptį. Šiuo klausimu itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, pajamų iš autorių teisių atžvilgiu netaikant atleidimo nuo mokesčio, pagal teritorinę apmokestinimo sistemą būtų laikoma, kad Gibraltaro bendrovės gautos pajamos iš autorių teisių visada yra sukauptos ir gautos Gibraltare (49). Kalbant apie pasyviąsias palūkanas, kaskart reikėtų atlikti teritoriškumo principo vertinimą, kad būtų galima nustatyti veiklos, dėl kurios gaunamos pajamos, vykdymo vietą, taigi ir tai, ar esama apmokestinamųjų pajamų.

(95)

Pirmajame sprendime pradėti tyrimą Komisija nustatė, kad pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių, skirtingai vertinant bendroves, kurių teisinė ir faktinė padėtis panaši, turėtų būti laikomas prima facie atrankiuoju, atsižvelgiant į 2010 m. PMĮ tikslą apmokestinti pajamas, sukaupiamas arba gaunamas Gibraltare.

(96)

Komisija pirmame sprendime pradėti tyrimą taip pat pažymėjo, kad mokesčio netaikymas atrodo yra labai palankus 529 bendrovių, gaunančių pajamas iš pasyviųjų palūkanų arba autorių teisių, grupei, visų pirma bendrovėms, gaunančioms palūkanas iš kitų tos pačios grupės bendrovių arba pajamas iš autorių teisių. Komisija taip pat nustatė, kad didžiausią paskolų palūkanų, kurias gavo Gibraltaro bendrovės, dalį sudarė palūkanos, gautos iš skolinimo tarp įmonių, kai paskolos teiktos užsienio grupės subjektams (50).

(97)

Tokiu atveju kaip šis, kai priemonė atsiranda ne dėl to, kad oficialiai nukrypta nuo mokesčių sistemos, Komisija laikosi nuomonės, kad, vertinant atrankumą, itin svarbu atsižvelgti į priemonės poveikį, kad būtų galima įvertinti, ar priemonė labai palanki konkrečiai įmonių grupei.

(98)

Kalbant apie autorinį atlyginimą, Iš Komisijos atliktos priemonės poveikio analizės (51) matyti, kad jį gavo tik 10 bendrovių (iš 8 003 Gibraltare veikiančių aktyvių bendrovių), ir visos jos yra tarptautinių grupių narės. Be to, pasirodo, kad bent 8 iš jų priklauso didelėms tarptautinėms grupėms, veikiančioms visame pasaulyje. Priešingai, pajamų iš autorių teisių Gibraltare negavo nė viena pavienė bendrovė.

(99)

Kalbant apie palūkanas, iš Jungtinės Karalystės institucijų pateiktos informacijos matyti, kad 99,8 % visos Gibraltaro bendrovių gautos skolinimo tarp įmonių palūkanų sumos (1 400 mln. GBP) yra gauta iš paskolų, suteiktų užsienio (grupės) bendrovėms. O pajamų iš šalyje gautų palūkanų gavo tik dvi Gibraltaro bendrovės – iš viso joms teko ne daugiau kaip 3 256 834 GBP (negauta mokesčių suma – 222 169 GBP) (ši suma atitinka 0,2 % bendros paskolų, kai skolinama tarp įmonių, sumos).

(100)

Iš tų skaičių matyti, kad priemonė buvo labai palanki bendrovėms, priklausančioms tarptautinėms grupėms, kurioms pavesta vykdyti tam tikras funkcijas (grupės viduje teikti paskolas ir (arba) suteikti teisę naudoti intelektinės nuosavybės teises). Visų pirma, priemonė buvo naudinga i) nedideliam skaičiui tarptautinių bendrovių – dauguma jų yra didžiulių tarptautinių grupių, veikiančių visame pasaulyje, narės (gaunančios pajamų iš autorių teisių) ir ii) bendrovėms, esančioms tarptautinių grupių narėmis bei teikiančioms paskolas užsienio bendrovėms, priklausančioms jų grupei. Vertinant pagal 2010 m. PMĮ tikslą (būtent – apmokestinti pajamas, sukauptas arba gautas Gibraltare), šių bendrovių teisinė ir faktinė padėtis yra panaši į visų kitų Gibraltaro bendrovių, turinčių pajamų, gautų arba sukauptų Gibraltare, (arba vykdančių veiklą, kuriai pagal Gibraltaro teisę reikia gauti leidimą, pavyzdžiui, bankininkystės, draudimo arba lošimų veiklą) padėtį.

(101)

Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro institucijos laikosi nuomonės, kad mokesčio netaikymas yra bendroji priemonė, taikoma visoms bendrovėms, kurių padėtis yra panaši, neatsižvelgiant į sektorių. Institucijos taip pat nurodo, jog tai, kad įmanoma nustatyti bendroves, mokesčio taisykle pasinaudojusias labiau nei kitos bendrovės, nereiškia, kad taisyklė yra per se atrankioji. Taisyklė būtų atrankioji, tik jeigu būtų natūraliai tikėtina, kad ji bus naudinga kategorijos, kurią galima nustatyti, grupei. Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro institucijų nuomone, nagrinėjamoji priemonė nėra tokia, nes nėra kitų bendrovių, kurių faktinė ir teisinė padėtis Gibraltare būtų panaši ir kurioms būtų netaikomas atleidimas nuo mokesčio.

(102)

Komisija laikosi nuomonės, kad Jungtinės Karalystės teiginys, kad priemonė prima facie taikoma visoms bendrovėms, neatsižvelgiant į jų sektorių ar veiklą, nėra aktualus vertinant atrankumą. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, tai, kad įmonių, kurios gali naudotis nacionaline priemone, yra labai daug, arba to, kad šios įmonės priklauso skirtingiems veiklos sektoriams, nepakanka norint paneigti šios priemonės atrankųjį pobūdį ir todėl atmesti jos pripažinimą valstybės pagalba (52).

(103)

Priemonė, kuria diferencijuojamos įmonės, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į atitinkamos teisinės tvarkos tikslą, panaši, yra a priori atrankioji. Nagrinėjamuoju atveju buvo nustatyta, kad pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių daugiausia naudingas tarptautinėms grupėms. Kaip nurodyta 100 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į pagrindinės mokesčių sistemos tikslą (2010 m. PMĮ), būtent – apmokestinti pajamas, sukauptas arba gautas Gibraltare, tarptautinių grupių teisinė ir faktinė padėtis yra panaši į visų kitų Gibraltaro bendrovių, turinčių pajamų, sukauptų arba gautų Gibraltare, padėtį. Todėl pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių yra prima facie atrankusis.

(104)

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai, jog mokesčio netaikymas naudingas daugiausia tarptautinėms grupėms, nėra atsitiktinis tvarkos padarinys (53). Mokesčio netaikymas tokiame mažame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte kaip Gibraltaras, neatsižvelgiant į vietą, kurioje buvo vykdoma MTTP veikla, iš esmės teikė daugiau galimybių tarptautinėms grupėms, kurios dėl savo tarptautinės struktūros ir dydžio lengvai gali nematerialųjį turtą ir kapitalą perkėlinėti (o vėliau teikti paskolas ir (arba) teisę naudoti intelektinės nuosavybės teises) grupės viduje. Iš tų skaičių pakankamai aiškiai matyti, kad priemonė buvo parengta pritraukti bendrovių grupes arba palanki bendrovių grupėms, ir visų pirma tarptautinėms grupėms, kurioms pavesta vykdyti tam tikrą veiklą (grupės viduje teikti paskolas ir (arba) suteikti teisę naudoti intelektinės nuosavybės teises). Remdamasi tuo Komisija daro išvadą, kad priemonė yra prima facie atrankioji, nes jos poveikis, labai palankus konkrečios kategorijos bendrovėms, yra neišvengiamas priemonės struktūros padarinys.

(105)

Priemonė, kuri yra prima facie atrankioji, gali būti pateisinama mokesčių sistemos pobūdžiu arba bendra struktūra, jeigu ji atsiranda tiesiogiai dėl jai būdingų svarbiausių arba pagrindinių principų arba yra būdingų mechanizmų, būtinų jos veikimui ir veiksmingumui, rezultatas. Toks atvejis gali būti tada, kai taikomas neutralumo principas, siekiama optimizuoti mokesčių skolų susigrąžinimą arba užtikrinti administracinį valdomumą.

(106)

Jungtinės Karalystės institucijos tvirtino, kad mokesčio netaikymas yra loginis teritoriškumo principo taikymo padarinys, pagrįstas tikslu išvengti dvigubo apmokestinimo. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių, nustatytas 2010 m. PMĮ, negali būti vertinamas tik kaip teritoriškumo principo taikymas. Visų pirma, kaip jau aiškinta 7.1.3.2 skirsnyje, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad taikant teritorinę apmokestinimo sistemą laikoma, jog Gibraltaro bendrovės turimos pajamos iš autorių teisių yra sukauptos arba gautos Gibraltare. Kalbant apie palūkanas, kaskart reikia atlikti teritoriškumo principo vertinimą, kad būtų galima nustatyti veiklos, dėl kurios gaunamos pajamos, vykdymo vietą, taigi ir tai, ar esama apmokestinamųjų pajamų. Todėl mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių, nustatytas 2010 m. PMĮ, negali būti vertinamas tik kaip teritoriškumo principo taikymo atspindys.

(107)

Be to, argumentas, kad teritoriškumo principo taikymas yra susijęs su siekiu išvengti dvigubo apmokestinimo, nėra tinkamas, nes mokančiajam (užsienio) subjektui paprastai leidžiama mokesčių tikslais atskaičiuoti palūkanas arba autorinį atlyginimą (54). Be to, taikant Tarybos direktyvą 2003/49/EB (55) (Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyva), pagal nacionalines nuostatas, kuriomis pirmiau paminėta Direktyva 2003/49/EB perkelta į nacionalinę teisę, tam tikroms grupės vidaus palūkanų ir autorinių atlyginimų išmokoms netaikomi išskaičiuojamieji mokesčiai (mokančiojo užsienio subjekto lygmeniu). Todėl atsižvelgiant į tai, kad kyla ribota dvigubo apmokestinimo rizika, mokesčio visiško ir automatinio netaikymo priemonė yra neproporcinga, o siekis užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui negali būti laikomas priimtinu pateisinimu.

(108)

Be to, vykstant oficialiam tyrimui Jungtinės Karalystės institucijos taip pat tvirtino, kad mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorinio atlyginimo yra pagrįstas administracinio valdomumo priežastimis, nes mokestinės pajamos būtų per mažos, kad būtų galima pagrįsti administracinę naštą, atsirandančią užtikrinant pajamų iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių apmokestinimą. Institucijos šiuo klausimu atkreipė dėmesį į tai, kad palūkanoms iš užsienio šaltinio mokestis būtų bet kokiu atveju netaikomas, nes taikomas Gibraltaro teritoriškumo principas. Kalbant apie Gibraltare gaunamas palūkanas ir autorinį atlyginimą, institucijos laikosi nuomonės, jog mokesčio netaikymas yra pateisinamas tuo, kad mokesčio surinkimo išlaidos būtų didesnės nei tikėtinos pajamos.

(109)

Komisija Jungtinės Karalystės institucijas paragino konkrečiais elementais įrodyti teiginį, kad administracinės pajamų iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių apmokestinimo užtikrinimo išlaidos būtų didesnės nei gautos lėšos. Tačiau, Jungtinės Karalystės institucijos nepateikė jokių konkrečių elementų savo teiginiui pagrįsti. Neturėdama jokių įrodymų Komisija negali sutikti su teiginiu, kad mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorinio atlyginimo yra pateisinamas administracinio valdomumo priežastimis.

(110)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame skirsnyje, Komisija laikosi nuomonės, kad priemonė yra atrankioji, nes ji labai palanki tam tikroms bendrovėms, priklausančioms tarptautinėms grupėms, kurioms pavesta vykdyti tam tikras funkcijas (grupės viduje teikti paskolas ir (arba) suteikti teisę naudoti intelektinės nuosavybės teises), palyginti su kitomis bendrovėmis, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į 2010 m. PMĮ būdingą tikslą, yra panaši.

(111)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ja turi arba gali būti iškraipyta konkurencija ir turi būti daromas poveikis Sąjungos vidaus prekybai.

(112)

Vykstant tyrimui buvo nustatyta, kad dauguma bendrovių, pasinaudojusių mokesčio netaikymu pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių, priklauso bendrovių, veikiančių sektoriuose, kuriuose vykdoma Sąjungos vidaus prekyba, tarptautinėms grupėms (56).

(113)

NET jeigu nuo mokesčio atleistos Gibraltaro bendrovės tiesiogiai nevykdė prekybos, Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad, kai suteikta pagalba sustiprinama tam tikrų įmonių padėtis, palyginti su kitomis Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, manytina, kad pagalba turėjo įtakos šiai prekybai ir ja iškraipyta konkurencija (57).

(114)

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių nėra susijęs su jokiomis konkrečiomis investicijomis, juo nuo mokesčio atleistos bendrovės tiesiog nepatiria išlaidų, kurias paprastai patirtų savo kasdienėje veikloje. Todėl, jeigu būtų nustatyta, kad mokesčio netaikymas yra valstybės pagalba, tai būtų veiklos pagalba. Kad veiklos pagalba iškraipys arba gali iškraipyti konkurenciją, labiau tikėtina, nes ta pagalba nėra skirta konkrečiam rinkos nepakankamumui ištaisyti ir nėra riboto laiko.

(115)

Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro institucijos taip pat teigė, kad bet kokia pagalba, susijusi su mokesčio netaikymu autoriniam atlyginimui, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 yra de minimis ir nepatenka į valstybės pagalbos taikymo taisykles. Vykstant oficialiam tyrimui Jungtinės Karalystės institucijos buvo paragintos įrodyti, kad visos atitinkamos bendrovės įvykdė sąlygas, kad priemonę būtų galima laikyti de minimis ir dėl to nepatenkančia į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį. Tačiau pateikta informacija buvo susijusi tik su keletu bendrovių, ir Jungtinės Karalystės institucijos nepagrindė savo teiginio, kad de minimis sąlygos įvykdytos visų pagalbos gavėjų atžvilgiu. Todėl Komisija negali sutikti su argumentu, kad atleidimu nuo mokesčio pagalba nesuteikta, motyvuojant tuo, kad gautas pranašumas visada būtų de minimis,

(116)

Taigi, Komisija mano, kad šia priemone iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija ir daromas poveikis Sąjungos vidaus prekybai.

(117)

Kadangi visos Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija daro išvadą, kad mokesčio netaikymo pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių schema, tokia, kokia ji buvo prieš 2013 m. įsigaliojant atitinkamiems pakeitimams, yra valstybės pagalba pagal tą straipsnį.

(118)

Pagal Procedūrų reglamento 1 straipsnio c punktą nauja pagalba reiškia visą pagalbą, t. y. visas pagalbos schemas ir visą individualią pagalbą, kuri nėra esama pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus. Esama pagalba yra patvirtinta pagalba arba pagalba, laikoma patvirtinta, kaip nustatyta Procedūrų reglamento 1 straipsnio d punkte.

(119)

Jungtinės Karalystės institucijos ir Gibraltaras teigia, kad, jeigu mokesčio netaikymas iš užsienio šaltinio gautoms palūkanoms yra valstybės pagalba, tai bus esama pagalba, nes tokių palūkanų, kurioms netaikomas mokestis, būklė de facto išliko tokia pati, kaip ir pagal 1952 m. teisės aktą (taikant teritoriškumo principą).

(120)

Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant teritorinę apmokestinimo sistemą, pajamos iš palūkanų turi būti kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos siekiant nustatyti, ar gauta apmokestinamųjų pajamų. Dėl to mokestis atitinkamoms pajamoms nebūtų automatiškai netaikomas. Todėl mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų (iki 2013 m. liepos 1 d.), kaip nustatyta pagal 2010 m. PMĮ, labai skiriasi nuo pajamoms iš pasyviųjų palūkanų iki 2010 m. PMĮ taikytos apmokestinimo tvarkos, taigi, negalima laikyti, kad daromas toks pat poveikis, koks darytas taikant teritoriškumo principą.

(121)

Be to, jeigu taikant teritoriškumo principą mokestis iš tikrųjų būtų netaikomas palūkanoms iš užsienio šaltinio, to nepakaktų, kad būtų galima nustatyti, kad priemonė yra esama pagalba, nes anksčiau mokesčio netaikymas nebuvo riboto masto ir apimantis tik pajamas iš palūkanų iš užsienio šaltinio (mokestis netaikytas tiek iš šalies, tiek iš užsienio šaltinio gautoms palūkanoms). Bet koks galimas mokesčio netaikymo pagrindimas (ir atitiktis teritoriškumo principui) turi būti pagrįstas aiškinimu, taikytinu visoms pajamoms iš palūkanų, o ne vien tam tikrai jų daliai (palūkanoms iš užsienio šaltinio).

(122)

Valstybės pagalba laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji patenka į bet kurią Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nurodytą kategoriją (58), ją taip pat galima laikyti suderinama su vidaus rinka, jeigu ji patenka į bet kurią Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą kategoriją (59). Tačiau valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalį turi įrodyti ją teikianti valstybė narė (60).

(123)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės institucijos nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų matyti, kodėl pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių turėtų būti laikomas suderinamu su vidaus rinka. Visų pirma, Jungtinė Karalystė nepateikė pastabų dėl pirmajame sprendime pradėti tyrimą pareikštų abejonių, susijusių su priemonės suderinamumu.

(124)

Pati Komisija nenustatė jokių galimų suderinamumo priežasčių ir laikosi nuomonės, kad negalioja nė viena Sutarties 107 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyta išimtis, nes, kaip matyti, priemone nesiekiama kurių nors tose nuostatose nurodytų tikslų. Be to, kadangi pelno mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių nėra susijęs su jokiomis konkrečiomis investicijomis ir nuo mokesčio atleistos bendrovės tiesiog nepatiria išlaidų, kurias paprastai patirtų savo kasdienėje veikloje, laikoma, kad tai yra veiklos pagalba. Paprastai tokia pagalba iš esmės negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį, nes ja neskatinama tam tikrų veiklos rūšių arba tam tikrų rūšių ekonomikos sričių plėtra. Be to, mokestinė nauda šiuo atveju nėra riboto laiko, mažėjanti arba proporcinga tam, kas būtina konkrečiam rinkos nepakankamumui ištaisyti arba atitinkamų sričių bendros svarbos tikslui pasiekti. Vadinasi, priemonė negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 arba 3 dalį.

(125)

Darant preliminarią išvadą reikėtų priminti, kad „nesant šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, valstybės narės ir mokestinę autonomiją turintys infravalstybiniai subjektai turi kompetenciją nustatyti apmokestinimo bazes ir paskirstyti mokesčių naštą skirtingiems gamybos veiksniams ir ūkio sektoriams“ (61). Kartu, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, „įgyvendinant suteiktus įgaliojimus negali būti leidžiama vienašališkai tvirtinti priemonių, kurios Sutartimi yra draudžiamos“ (62).

(126)

Visų pirma, Komisija neabejoja valstybių narių mokesčių administratorių vykdomu sprendimų dėl mokesčių priėmimu. Komisija pripažįsta išankstinių sprendimų dėl mokesčių, kaip priemonės mokesčių mokėtojams suteikti teisinį tikrumą, svarbą. Jeigu jais tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams nesuteikiamas atrankusis pranašumas, dėl tokių sprendimų nekyla klausimų pagal valstybės pagalbos teisę (63).

(127)

Tačiau jeigu sprendimu dėl mokesčių patvirtinamas rezultatas, kuris aiškiai neatitinka rezultato, kuris būtų gautas įprastai taikant įprastą mokesčių sistemą, ir jeigu taikant tą atrankiąją tvarką sumažėja sprendimo adresato mokestinis įsipareigojimas valstybėje narėje, palyginti su bendrovėmis, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši, gali būti, kad tuo sprendimu adresatui suteikiamas atrankusis pranašumas (64).

(128)

Sprendime išplėsti tyrimą dėl 165 sprendimų dėl mokesčių, kuriuos Gibraltaro mokesčių administratorius priėmė nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., Komisija padarė preliminarią išvadą, kad sprendimai buvo iš esmės atrankieji, nes Gibraltaro mokesčių administratorius, vadovaudamasis jam suteikta diskrecija, apskritai neatliko tinkamo bendrovių mokestinių prievolių vertinimo. Komisija taip pat laikėsi preliminarios nuomonės, kad keliais atvejais Gibraltaro mokesčių administratorius priėmė sprendimus dėl mokesčių, prieštaraujančius taikytinoms mokesčių nuostatoms (65).

(129)

Preliminariai Komisija laikėsi nuomonės, kad priimdamas tokius sprendimus dėl mokesčių, skirtus tik tam tikroms tarptautinėms bendrovėms, palyginti su kitomis tik savo šalies bendrovėmis, neprašiusiomis priimti sprendimo dėl mokesčių, mokesčių administratorius bendrovėms, kurių teisinė ir faktinė padėtis vienoda, taikė skirtingas sąlygas. Todėl buvo nustatyta, kad priemonės yra prima facie atrankiosios. Be to, Komisija nenustatė jokio priimtino pagrindimo, susijusio su 2010 m. PMĮ pobūdžiu arba bendrąja struktūra.

(130)

Vykstant oficialiam tyrimui Komisija, siekdama nustatyti bet kokią savo nuožiūra taikomą praktiką, neteisingą taisyklių taikymą arba tai, kad nebuvo atliktas tinkamas patikrinimas, ar veikla veiksmingai vykdoma, analizavo atitinkamus Jungtinės Karalystės institucijų pateiktus dokumentus, susijusius su 165 sprendimais, įtrauktais į tyrimą. Komisijos vertinti dokumentai buvo šie:

(131)

Išanalizavusi tą informaciją Komisija galėjo įvertinti, ar atitinkamos bendrovės gavo pajamų, apmokestintinų Gibraltare, taikant teritorinę apmokestinimo sistemą, ir (arba) ar kuris nors sprendimas dėl mokesčių buvo priimtas arba įgyvendintas taip, kad tai neatitiko taikytinų mokesčių nuostatų.

(132)

Išanalizavus didžiąją daugumą sprendimų (160 iš 165 nagrinėjamų sprendimų), nebuvo nustatyta, kad sprendimai būtų priimti taip, kad tai neatitiktų taikytinų bendrųjų mokesčių taisyklių. Dauguma atvejų atitinkamų bendrovių gautos pajamos neatitiko teritorinių reikalavimų, kad būtų apmokestintos Gibraltare. Visų pirma, iš audito ataskaitų ir kitų Jungtinės Karalystės institucijų pateiktų dokumentų buvo matyti, kad bendrovių veikla Gibraltare buvo ribota ir apskritai dėl jos mokesčių administratorius negalėjo padaryti išvados, kad veikla, iš kurios gaunamos pajamos, faktiškai vykdyta Gibraltare. Kitaip sakant, buvo pakankamai įrodymų, kad veikla, iš kurios gaunamas pelnas, nevykdyta Gibraltare. Keliais sprendimais patvirtintas pasyviųjų palūkanų, autorinio atlyginimo ir (arba) dividendų neapmokestinimas, ir tai atitiko taikytinas mokesčių nuostatas, nes sprendimų priėmimo metu galiojusiomis mokesčių nuostatomis nebuvo nustatytas pajamų iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų apmokestinimas. Kaip matyti iš 145–147 konstatuojamųjų dalių, kiti atvejai buvo tinkamai pagrįsti. Pirmiau pateiktos išvados grindžiamos toliau pateiktais pavyzdžiais – jie susiję su įvairių kategorijų verslo veikla (kuriai taikomi 165 sprendimai dėl mokesčių), nustatyta sprendime išplėsti tyrimą (66).

(133)

Pirmas pavyzdys yra susijęs su sprendimu, skirtu bendrovei, Afrikoje teikiančiai valdymo ir konsultacines paslaugas viešbučiams ir kazino. Audito ataskaitoje padaryta išvada, kad paslaugos Afrikoje teiktos pasitelkiant darbuotojus, bendrovės įdarbintus Afrikoje. Iš audito matyti, kad bendrovė Gibraltare arba iš Gibraltaro nevykdė jokios prekybos veiklos. Bendrovės veikla Gibraltare buvo ribota ir susijusi tik su pagrindine administravimo parama, kurią teikė vienas darbuotojas, kurio pareigos – administracijos sekretorius, ir jokia svarbi veikla Gibraltare nevykdyta. Nustatyta, kad tokios pagrindinės sekretoriato paslaugos nėra Gibraltare vykdoma pajamų duodanti veikla. Tai patvirtinta ir apsilankius Gibraltare esančiose bendrovės patalpose – buvo nustatyta, kad jas sudaro tik biuras, išskirtinai skirtas valdybos posėdžiams rengti. Mokesčių administratoriui patalpas stebint kitas dienas, buvo nustatyta, kad jokiais kitais tikslais jos nenaudojamos. Remiantis tuo, ataskaitoje padaryta išvada, kad bendrovė neturi būti apmokestinama Gibraltare, nes Gibraltare negauna ir nesukaupia jokių pajamų (Gibraltare bendrovė nevykdė jokios pajamų duodančios veiklos).

(134)

Antrame pavyzdyje sprendimas buvo skirtas bendrovei, klientams teikiančiai laivybos tarpininkavimo paslaugas laivų savininkų vardu. Auditu patvirtinta, kad paslaugos buvo teikiamos įvairiose grupės vietose Londone, Singapūre, Australijoje arba Monake arba iš tų vietų, o Gibraltare pajamų duodanti veikla nevykdyta. Atliekant auditą nenustatyta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad bendrovė Gibraltare vykdė kokią nors veiklą. Remiantis tuo, audito ataskaitoje nustatyta, kad bendrovė Gibraltare neveikia ir neturi nuolatinės buveinės, išskyrus jos serverį. Todėl padaryta išvada, kad bendrovė neturi būti apmokestinama Gibraltare, nes Gibraltare negavo ir nesukaupė jokių pajamų (Gibraltare bendrovė nevykdė jokios pajamų duodančios veiklos).

(135)

Trečias pavyzdys yra susijęs su sprendimu, skirtu bendrovei, atitinkamai Liuksemburgo bendrovei teikiančiai administracines ir paramos paslaugas viešbučiams ir kazino. Paslaugas teikė du jos direktoriai, kurių gyvenamoji vieta yra Gibraltare. Bendrovė taip pat turėjo paskolų, suteiktų įvairioms grupės bendrovėms, daugiausia esančioms Nyderlanduose. Tų paskolų užtikrinimo priemonės ir užstatai buvo turimi ne Gibraltare (67). 2015 m. atliktu peržiūros tyrimu taip pat padaryta išvada, kad bendrovė fiziškai veikia Gibraltare, nes jos direktoriai rezidentai, priimantys valdymo sprendimus, teikia profesionalias valdymo paslaugas. Iki 2013 m. birželio 30 d. buvo apmokestintos tik bendrovės pajamos iš administracinių ir paramos paslaugų, kadangi pajamos iš skolinimo tarp įmonių palūkanų Gibraltare nebuvo apmokestinamos (68) (nes pagal 2010 m. PMĮ mokestis netaikytas pasyviosioms palūkanoms). Nuo 2013 m. liepos 1 d. bendrovės pajamos iš palūkanų taip pat buvo apmokestintos (1A klasės pajamos, 2010 m. PMĮ 1 priedo C lentelė), nes buvo padarytas pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad skolinimo tarp įmonių palūkanos turi būti apmokestinamos pagal 2010 m. PMĮ. Bendrovės padėtis nuo 2013 m. liepos 1 d. yra visiškai ištaisyta visų apmokestinimo Gibraltare tikslų atžvilgiu.

(136)

Ketvirtame pavyzdyje sprendimas buvo skirtas bendrovei, kuri pagal bendrosios įmonės susitarimą pasamdė trečiąsias šalis, įsisteigusias ne Gibraltare, reklamos, rinkodaros ir skatinimo paslaugoms, susijusioms su nuotolinių kazino veikla, įskaitant prekės ženklo atpažinimą ir plėtojimą, teikti. Bendrovė gavo dalį pajamų, gautų iš nuotolinių kazino veiklos, kurią Maltoje vykdė kita bendrosios įmonės susitarimo šalis. Patikrinimas, apėmęs apsilankymą vietoje ir Gibraltaro mokesčių pareigūnų atliktą Gibraltaro finansų verslo, bankų ir biuro patalpų sektorių žvalgomąjį tyrimą, atskleidė, kad bendrovė Gibraltare fiziškai neveikė ir neturėjo nuolatinės buveinės, taip pat kad jos direktoriai Gibraltare arba iš Gibraltaro nevykdė jokios pajamų duodančios veiklos. Ataskaitoje padaryta išvada, kad bendrovė neturi būti apmokestinama, nes Gibraltare negavo ir nesukaupė jokių pajamų. Gibraltaro mokesčių administratorius 2015 m. liepos 17 d. panaikino sprendimą, nes bedrovės atstovai vietoje vykusiame posėdyje patvirtino, kad nebepalaiko ryšių su bendrove.

(137)

Penktame pavyzdyje sprendimas buvo skirtas bendrovei, kurios veikla – naftos produktų įsigijimas tiesiogiai iš Azijos naftos perdirbimo gamyklų ir tų produktų sandėliavimas, transportavimas bei pristatymas iš bendrovės sandėliavimo terminalų, esančių Azijoje, klientams, esantiems Italijoje, Graikijoje, Izraelyje ir Turkijoje. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrovė Gibraltare fiziškai neveikė ir neturėjo nuolatinės buveinės, o jos vienintelis direktorius nevykdė pajamų duodančios veiklos Gibraltare arba iš Gibraltaro. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad, kaip matyti iš grupės, kuriai priklauso bendrovė, interneto svetainės, prekybos veikla buvo vykdoma įvairiose geografinėse vietose per Honkonge, Jungtinėje Karalystėje, Dubajuje, Omane ir Afganistane esančius biurus. Remiantis tuo, ataskaitoje padaryta išvada, kad bendrovė neturi būti apmokestinama pagal 2010 m. PMĮ 11 skirsnį, nes Gibraltare negavo ir nesukaupė jokių pajamų.

(138)

Šeštame pavyzdyje sprendimas buvo skirtas bendrovei, vykdančiai prekybą nevaistiniais su medicina ir sveikatos priežiūra susijusiais produktais iš Pietų Korėjos į Vokietiją. Atlikus auditą nustatyta, kad dėl valdymo ir komercinių sprendimų išorės sutartys buvo sudarytos su Namibijoje gyvenančiu asmeniu. Auditu taip pat nustatyta, kad bendrovės vienintelis direktorius, gyvenantis Gibraltare, bendrovei teikė bendras konsultacines paslaugas ir aktyviai nedalyvavo kasdienėje bendrovės vykdomoje pardavimo veikloje. Apsilankius vietoje, susitikus su bendrove ir gavus atsakymus į papildomus rašytinius klausimus, taip pat sistemingai atlikus patikras internete, nepavyko nustatyti, kad įmonė fiziškai būtų Gibraltare. Peržiūros tyrimu nustatyta, kad bendrovė neteikė paslaugų Gibraltare arba iš Gibraltaro, todėl padaryta išvada, kad bendrovė neturėjo pajamų, sukauptų arba gautų Gibraltare, šaltinių.

(139)

Septintame pavyzdyje bendrovės veikla buvo internetinių lošimų valdymas per interneto svetainę. Bendrovės pajamas sudarė iš galutinių naudotojų gauti mokesčiai už nebazines funkcijas ir teises, komisiniai, gauti iš lažybų verslo pagal licenciją, suteiktą trečiųjų šalių paslaugų teikėjams, ir su lošimais susijusių produktų pardavimu. Atlikus turimos informacijos analizę nustatyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. visa veikla buvo vykdoma ne Gibraltare. Visų pirma, programinę įrangą plėtojo bendrovės patronuojamoji įmonė, esanti kitoje valstybėje narėje, o pagrindinis serveris buvo Šveicarijoje. Klientų aptarnavimo funkciją vykdė trys laisvai samdomi asmenys iš kitos valstybės narės ir trečiosios valstybės. Narystės mokesčiai buvo tvarkomi Nyderlanduose. Atsižvelgiant į tai, peržiūros tyrimu nustatyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. bendrovės pajamos nebuvo apmokestinamos (69). Nuo 2014 m. sausio 2 d. bendrovė ėmė fiziškai veikti Gibraltare, ji turi pajamų, sukauptų arba gautų Gibraltare, teikia išsamias savo pajamų deklaracijas ir yra Gibraltare visiškai įteisinta visais apmokestinimo tikslais. Sprendimas dėl mokesčių buvo panaikintas 2014 m. sausio mėn.

(140)

Aštuntame pavyzdyje auditu patvirtinta, kad bendrovė žemės ūkio chemines medžiagas iš Vengrijos, Belgijos ir Izraelio pardavinėjo klientams, esantiems buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Slovakijoje. Patikrinus visus bendrovės pateiktus dokumentus, taip pat papildomą bendrovės raštu pateiktą informaciją ir atsižvelgus į susitikimą su bendrovės atstovais (taip pat remiantis kitomis tyrimo funkcijomis), auditu nustatyta, kad Gibraltare nevykdyta jokia pajamų duodanti veikla (Gibraltare arba iš Gibraltaro neteiktos jokios paslaugos ir nevykdyta jokia veikla), todėl padaryta išvada, kad bendrovė neturi būti apmokestinama pagal 2010 m. PMĮ 11 skirsnį.

(141)

Devintas ir galutinis pavyzdys yra susijęs su sprendimu, skirtu bendrovei, nuomojančiai prabangią jachtą (registruotą Jungtinėje Karalystėje) Didžiosios Britanijos Mergelių Salose. Įmonė turėjo interneto svetainę, iš kurios buvo matyti, kad laivų nuoma buvo vykdoma Karibų jūroje. Gibraltaro mokesčių administratorius, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad bendrovė Gibraltare prekybos nevykdė, fiziškai jame neveikė ir neturėjo nuolatinės buveinės. Todėl padaryta išvada, kad nebuvo pajamų duodančios veiklos, dėl kurios bendrovė turėtų būti apmokestinama taikant teritoriškumo principą. Sprendimas baigė galioti 2015 m. spalio mėn., kai Gibraltaro įmonių registras išbraukė ją iš įmonių registro.

(142)

Šie devyni pavyzdžiai yra tik iliustraciniai. Komisija vertino turimą informaciją ir dokumentus, susijusius su visais 160 sprendimų, kad įsitikintų, jog sprendimai buvo priimti laikantis Gibraltare taikytinų mokesčių taisyklių, ir kad atitinkamų bendrovių vykdoma veikla sąžiningai atitiko prašyme priimti sprendimą nurodytą veiklą.

(143)

Iš tų 160 sprendimų dėl mokesčių, 98 buvo iš tikrųjų susiję su teritoriškumo principu (ir Gibraltaro mokesčių administratoriui atlikus patikrinimus buvo nustatyta, kad Gibraltare nevykdyta pajamų duodanti veikla). Taigi, atitinkamų bendrovių gautos pajamos jokiu atveju nepateko į Gibraltaro teritorinės apmokestinimo sistemos aprėptį.

(144)

34 atvejais adresatai gavo pasyviųjų palūkanų, autorinį atlyginimą ir (arba) dividendus (70), ir nustatyta, kad po 2013 m. pakeitimų arba jų padėtis buvo ištaisyta, arba jie nutraukė savo veiklą. Tačiau, kadangi toms bendrovėms taikoma apmokestinimo tvarka yra šio sprendimo 7 skirsnyje nagrinėtos pagalbos schemos įgyvendinimo rezultatas, Komisija remiasi tuo skirsniu. Taigi, bet kokia pagal šiuos sprendimus (per laikotarpį iki 2013 m. pakeitimų įsigaliojimo) suteikta pagalba rezoliucinėje šio sprendimo dalyje nagrinėjama kaip 7 skirsnyje nustatytos pagalbos schemos dalis.

(145)

19 atvejų arba bendrovė buvo neįsteigta, arba prašymuose priimti sprendimą dėl mokesčių aprašyta veikla nebuvo vykdoma, arba bendrovė buvo neaktyvi. Todėl tais atvejais nebuvo ko apmokestinti, ir, neatsižvelgiant į mokesčių administratoriaus poziciją, sprendimai negalėjo būti susiję su kokiu nors pranašumu, teikiamu atitinkamoms bendrovėms.

(146)

Keturiais kitais atvejais sprendimuose padaryta išvada, kad atitinkamos pajamos buvo sukauptos arba gautos Gibraltare, todėl buvo apmokestinamos pagal 2010 m. PMĮ 11 skirsnį. Šiuo atžvilgiu vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokiais atvejais Gibraltaro mokesčių administratoriaus audito ataskaitose pabrėžta, jog sprendimas dėl mokesčių buvo panaikintas dėl teisės aktų arba esminių pasikeitimų. Taip pat nustatyta, kad panaikinimą nulėmė ne 2015 m. atlikti auditai, bet ankstesni patikrinimai (pvz., kai įsigaliojo 2013 m. pakeitimai, susiję su pajamomis iš palūkanų ir autorių teisių). Kitaip sakant, šiais keturiais atvejais atitinkamos bendrovių pajamos, sukauptos arba gautos Gibraltare, turėjo būti apmokestintos.

(147)

Likę penki sprendimai yra susiję su asmens pajamų apmokestinimo (pvz., darbuotojų apmokestinimo) klausimais. Tie sprendimai nėra susiję su atitinkamų bendrovių apmokestinimo lygiu, todėl nepatenka į pelno mokesčio aprėptį.

(148)

Priedo lentelėje apžvelgta tai, ką Komisija nustatė 160 sprendimų, dėl kurių nekyla problemų, atžvilgiu, remiantis šiame skirsnyje apibūdintomis kategorijomis. Iš lentelės matyti, jog nenustatyta nė vieno atvejo, kad kuris nors sprendimas neatitiktų įprastai taikomos Gibraltaro mokesčių sistemos (71).

(149)

Todėl, net jeigu būtų buvę nustatyta, kad Gibraltaro institucijos priėmė 160 sprendimų dėl mokesčių, sprendimų priėmimo metu nesilaikydamos kokios nors nustatytos procedūros arba neatlikusios kokios nors išsamios analizės, praktiškai tai nebūtų turėję poveikio ir nebūtų buvęs suteiktas koks nors pranašumas, nes atitinkamų bendrovių veikla (arba veiklos nebuvimas) nedavė pajamų, apmokestintinų pagal Gibraltaro pelno mokesčio taisykles (72).

(150)

Taigi, atidžiai išnagrinėjusi Jungtinės Karalystės institucijų pateiktus įrodymus Komisija padarė išvadą, kad 160 sprendimų dėl mokesčių buvo patikimai nustatyta tai, kas būtų gauta įprastai taikant įprastą Gibraltaro mokesčių sistemą, ir nenustatyta jokio netinkamo įstatymų taikymo arba kitų požymių, kad būta valstybės pagalbos. Vadinasi, su valstybės pagalba susijusių klausimų dėl tokių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo nebekyla (73).

(151)

Komisijos tyrimu nustatyta, kad dėl penkių priimtų sprendimų, skirtų Nyderlandų ribotos atsakomybės partnerystės bendrijų (nl. Commanditaire vennootschap arba CV) partneriams iš Gibraltaro, su valstybės pagalbos taisyklėmis susijusių klausimų kilo.

(152)

Atitinkami sprendimai buvo priimti 2011 arba 2012 m., jais patvirtina, kad autorinis atlyginimas (ir kiek mažiau – pajamos iš pasyviųjų palūkanų), gautas Nyderlandų partnerystės bendrijų lygmeniu, pagal 2010 m. PMĮ yra neapmokestinamas. Šie sprendimai liko galioti ir mokesčių administratorius jų nepanaikino nei dėl 2013 m. atliktų 2010 m. PMĮ pakeitimų, kuriais palūkanos ir autorinis atlyginimas įtraukti į apmokestinimo sritį, nei 2015 m. atlikus auditus.

(153)

Prašymuose priimti sprendimus nurodytos aplinkybės paprastai atitiko tokią struktūrą:

Ribotos atsakomybės partneris 1 %

Pagrindinis partneris 99 %

GIBB02

Aut. atlyginimas

Licencija

Nyderlandų CV valdo int. nuosavybės teises

Nyderlandų bendrovė naudoja int. nuosavybės teises

GIBB01

(154)

Pagal Nyderlandų teisę CV yra ribotos atsakomybės partnerystės bendrija, paprastai laikoma mokesčių požiūriu skaidriu subjektu, todėl Nyderlanduose pelno mokestis jai netaikomas (74). Todėl partnerystės bendrijos pajamos Nyderlanduose apmokestinamos ne partnerystės bendrijos, bet jos dalyvių lygmeniu pagal jiems tenkančią bendrijos dalį. Kitaip sakant, mokestinė prievolė, susijusi su tokių partnerystės bendrijų pajamomis, Nyderlanduose atsiranda tik tada, kai vienas arba keli partnerystės bendrijos dalyviai yra Nyderlanduose gyvenantys asmenys arba Nyderlandų bendrovės rezidentės.

(155)

Kalbant apie Gibraltare taikomą apmokestinimo tvarką, iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos matyti, kad, 2010 m. PMĮ nesant konkrečių taisyklių, Gibraltaras taiko bendrosios teisės principus, todėl, pagal Jungtinėje Karalystėje taikomas taisykles ir teismų praktiką (75), Nyderlandų partnerystės bendrijas laiko skaidriais subjektais. Todėl laikoma, kad atitinkamą bet kurių pajamų, kurias gauna partnerystės bendrija, dalį Gibraltaro bendrovės, esančios Nyderlandų bendrijos dalimi, gauna tiesiogiai.

(156)

Nesant jokio dvišalio Gibraltaro ir Nyderlandų susitarimo dėl mokesčių, reikalavimas sumokėti mokesčius Gibraltare iš esmės priklausytų nuo to, ar atitinkamų pajamų, kurias gavo Nyderlandų bendrija, dalis turi būti apmokestinama pagal 2010 m. PMĮ. Kadangi pajamos iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių iki 2013 m. birželio mėn. (taikytina pasyviosioms palūkanoms) ir 2014 m. sausio mėn. (taikytina pajamoms iš autorių teisių) buvo neapmokestinamosios pajamos, visos tokios pajamos, gautos Nyderlandų partnerystės bendrijos, partnerių iš Gibraltaro lygmeniu buvo neapmokestinamos. Priešingai, patvirtinus 2010 m. PMĮ pakeitimus, kuriais nustatyta, kad pajamos iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų turi būti apmokestinamos, neatsižvelgiant į jų šaltinį (1A ir 3A klasės pajamos, 2010 m. PMĮ 1 priedo C lentelė), teisingai taikant Gibraltaro mokesčių taisykles, Gibraltaro mokesčių administratorius atitinkamas pajamas iš autorių teisių (gautas nuo 2014 m. sausio 1 d.) ir pasyviųjų palūkanų (gautas nuo 2013 m. liepos 1 d.) turėjo laikyti partnerių iš Gibraltaro lygmeniu apmokestintinomis pajamomis (76).

(157)

Savo medžiagoje, pateiktoje 2018 m. vasario 21 d., Jungtinės Karalystės institucijos patvirtino, kad Gibraltaro pelno mokesčio tarnyba Nyderlandų partnerystės bendrijas laiko mokesčių požiūriu skaidriais subjektais. Tačiau institucijos padarė išvadą, kad Gibraltare pajamos neturi būti apmokestinamos, nes 2010 m. PMĮ nėra jokių konkrečių nuostatų, kuriomis būtų apibrėžta ir nurodyta, kaip turėtų būti apmokestinami partneriai iš Gibraltaro. To priežastis – 2010 m. PMĮ 74 skirsnyje pateikta asmens apibrėžtimi aiškiai nenurodoma Nyderlandų ribotos atsakomybės partnerystės bendrija, todėl nėra jokio konkretaus mechanizmo, pagal kurį būtų galima pelno mokesčiu apmokestinti pajamas iš dalyvavimo valdant partnerystės bendrijas.

(158)

Komisija Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro mokesčių administratoriaus aiškinimo nesupranta dėl šių priežasčių. Pirma, atitinkamas klausimas yra ne tai, ar Nyderlandų partnerystės bendrijos turėtų būti, ar neturėtų būti apmokestinamos Gibraltare, bet tai, ar turėtų būti apmokestinama tokių bendrijų partneriams (gyvenantiems Gibraltare) tenkanti tokių partnerystės bendrijų gaunamų pajamų dalis. Kadangi partnerystės bendrijos Gibraltare (pagal bendrosios teisės principus) laikomos mokesčių požiūriu skaidriais subjektais, Gibraltare gyvenantiems partnerystės bendrijų partneriams tenkanti bendrijų pajamų dalis turėtų būti apmokestinama tiek, kiek tos pajamos turi būti apmokestinamos pagal 2010 m. PMĮ (kalbant apie pajamas iš pasyviųjų palūkanų, tai būtų nuo 2013 m. liepos 1 d., apie pajamas iš autorių teisių – nuo 2014 m. sausio 1 d.) (77). Komisija pareiškė turinti abejonių dėl Jungtinės Karalystės pateikto aiškinimo, bet negavo jokių įtikinamų argumentų šiam aiškinimui paremti.

(159)

Antra, net jeigu 74 skirsnyje pateikta asmens apibrėžtis būtų aktuali nagrinėjamaisiais atvejais (Komisijos nuomone, tai susiję tik su atitinkamomis Gibraltaro bendrovėmis, turinčiomis Nyderlandų partnerystės bendrijų dalį, o ne su pačiomis Nyderlandų partnerystės bendrijomis), būtina pažymėti, kad 74 skirsnyje pateikta apibrėžtis (78) yra labai bendro pobūdžio ir pakankamai plati, kad būtų galima įtraukti Nyderlandų partnerystės bendriją.

(160)

Penkių ginčijamų sprendimų adresatai yra šie:

(161)

Partnerystės bendrijų lygmeniu gauto pelno suma ir atitinkamos to pelno dalys, apmokestinamos tų penkių sprendimų adresatų lygmeniu (pagal jų turimas atitinkamas partnerystės bendrijų dalis), 2014–2016 m. laikotarpiu (81) yra tokia (82):

(162)

Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos atitinkamos pelno sumų dalys turėjo būti įtrauktos į penkių Gibraltaro bendrovių mokesčio bazę ir apmokestintos pagal įprastas Gibraltaro mokesčių taisykles.

(163)

Kaip jau nustatyta 77 konstatuojamojoje dalyje, valstybės pagalba laikoma priemonė pirmiausia privalo būti susijusi su valstybės įsikišimu arba teikiama naudojant valstybės išteklius; antra, įsikišimas turi būti toks, kad galėtų padaryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai; trečia, priemone įmonei turi būti suteikiamas atrankusis pranašumas, ir ketvirta – priemone turi arba gali būti iškraipoma konkurencija (83).

(164)

Kalbant apie valstybės kišimąsi arba valstybės išteklių naudojimą, ginčijamus mokesčių sprendimus priėmė Gibraltaro mokesčių administratorius, esantis Gibraltaro Vyriausybės dalimi. Sprendimai dėl mokesčių reiškia, kad mokesčių administratorius sutiko su tam tikra apmokestinimo tvarka. Remdamiesi tais sprendimais sprendimų adresatai nustatė savo (kiekvienų mokestinių metų) pelno mokesčio įsipareigojimą Gibraltare. Tais atvejais, kai reikalauta, kad sprendimo adresatas teiktų mokesčio deklaraciją (84), sprendimo dėl mokesčių adresatas vėliau tuo sprendimu rėmėsi pildydamas deklaracijas, o Gibraltaro mokesčių administratorius tas deklaracijas priėmė, kaip deklaracijas, atitinkančias sprendimo adresato pelno mokesčio, mokėtino Gibraltare, įsipareigojimą. Tais atvejais, kai teikti mokesčių deklaracijos nereikalaujama dėl to, kad, remiantis sprendimu, nėra apmokestinamųjų pajamų, nebuvo ir mokesčio įsipareigojimo. Todėl bet kokia mokestinė nauda, suteikta pagal ginčijamus sprendimus dėl mokesčių, yra priskirtina Gibraltarui.

(165)

Dėl priemonių finansavimo naudojant valstybės išteklius, pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką priemonė, pagal kurią valstybės institucijos leidžia neapmokestinti tam tikrų įmonių ir dėl to, nors iš tikrųjų ir neperduodami valstybės ištekliai, šių asmenų, kuriems tai taikoma, finansinė padėtis tampa geresnė negu kitų mokesčių mokėtojų, yra valstybės pagalba (85). Šiuo atveju ginčijamais sprendimais dėl mokesčių patvirtinama, kad atitinkama Nyderlandų partnerystės bendrijų gautų pajamų iš autorių teisių ir palūkanų dalis Gibraltaro bendrovių rezidenčių, turinčių tų partnerystės bendrijų dalį, lygmeniu yra neapmokestinama. Todėl galima sakyti, kad apmokestinimo tvarka, taikyta pagal ginčijamus sprendimus dėl mokesčių, buvo sumažintas tų sprendimų adresatų Gibraltare mokėtino pelno mokesčio įsipareigojimas, taigi netekta valstybės išteklių. Taip yra dėl to, kad dėl bet kokio mokesčio netaikymo, nustatyto ginčijamais sprendimais dėl mokesčių, prarandamos mokestinės pajamos, kurias Gibraltaras būtų gavęs, jeigu nebūtų netaikytas mokestis (86). Todėl priemonės yra finansuotos valstybės ištekliais.

(166)

Kalbant apie tai, kad turi būti daroma įtaka prekybai, penkios bendrovės, kurioms skirti ginčijami sprendimai dėl mokesčių, priklauso tarptautinėms grupėms, veikiančioms įvairiose kelių valstybių narių rinkose, taigi bet kokia joms palankia pagalba gali būti daroma įtaka Sąjungos vidaus prekybai. Atitinkamai tarptautinei bendrovių grupei taikydamas palankesnę apmokestinimo tvarką Gibraltaras irgi galėjo atimti investicijas iš valstybių narių, negalinčių arba neketinančių taikyti panašiai palankią apmokestinimo tvarką. Kadangi ginčijamais sprendimais sustiprinta pagalbos gavėjų konkurencinė padėtis, palyginti su kitomis Sąjungos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėms, būtina laikyti, kad tais sprendimais daroma įtaka tokiai prekybai (87).

(167)

Panašiai, kalbant apie tai, kad turi būti iškraipyta konkurencija, laikoma, kad valstybės suteikta priemone iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, kai dėl tos priemonės gali pagerėti konkurencinė tos priemonės gavėjo padėtis, palyginti su kitų įmonių, su kuriomis konkuruoja priemonės gavėjas, padėtimi (88).

(168)

Jungtinės Karalystės institucijos tvirtino, jog nėra įrodymų, kad kuriuo nors sprendimu dėl mokesčių būtų iškraipyta konkurencija. Jų nuomone, priemone konkurencija gali būti iškraipyta tik sektoriuje, kuriame ta priemonė taikoma, arba tam tikrame artimai susijusiame sektoriuje. Toks iškraipymas nėra akivaizdus iš sprendimo išplėsti tyrimą, nes sprendimai dėl mokesčių taikomi daugybėje įvairių sektorių.

(169)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi penkių ginčijamų sprendimų adresatai veiklą vykdo pasaulinėse tiek kelių valstybių narių, tiek trečiųjų valstybių rinkose, pavyzdžiui, pediatrinio maisto, vadovų paieškos, cheminių produktų, skirtų vartotojams ir pramonei. Visose tose rinkose sprendimų adresatai konkuruoja su kitomis įmonėmis. Pagal ginčijamus sprendimus taikoma apmokestinimo tvarka sprendimų adresatai atleidžiami nuo mokesčio įsipareigojimo, kurį kitaip privalėtų vykdyti kasdien valdydami savo įprastą veiklą. Todėl turėtų būti laikoma, kad pagal sprendimus dėl mokesčių suteikta pagalba iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, nes sustiprinama finansinė sprendimo adresatų padėtis rinkose, kuriose jie vykdo veiklą. Atleidus juos nuo mokesčio įsipareigojimo, kurį jie kitokiu atveju būtų turėję vykdyti ir kurį turi vykdyti konkuruojančios įmonės, pagal ginčijamus sprendimus dėl mokesčių taikoma apmokestinimo tvarka bendrovėms suteikiama laisvų išteklių, kuriuos jos gali, pavyzdžiui, investuoti į savo verslo veiklą, imtis kitų investicijų arba akcininkams mokėti didesnį atlygį, taigi iškraipoma konkurencija rinkose, kuriose jie veikia. Todėl šiuo atveju įvykdyta ir ketvirta sąlyga, pagal kurią nustatoma, kad suteikta valstybės pagalba.

(170)

Kalbant apie trečią sąlygą – tai, kad turi būti suteiktas atrankusis pranašumas, – būtina prisiminti, kad sprendimo dėl mokesčių funkcija yra iš anksto patvirtinti, kaip konkrečiu atveju, atsižvelgus į jo konkrečius faktus ir aplinkybes, taikoma įprasta mokesčių sistema. Tačiau, kaip ir taikant bet kurią kitą priemonę, pagal sprendimą dėl mokesčių nustatant apmokestinimo tvarką turi būti laikomasi valstybės pagalbos taisyklių. Kaip jau aiškinta 127 konstatuojamojoje dalyje, jeigu sprendimu dėl mokesčių patvirtinama apmokestinimo tvarka, kuri neatitinka rezultato, kuris būtų gautas įprastai taikant įprastą apmokestinimo sistemą, ir tai nepateisinama, ta priemone jos gavėjui suteikiamas atrankusis pranašumas, jeigu dėl taikomos apmokestinimo tvarkos pagerėja finansinė tos įmonės padėtis valstybėje narėje, palyginti su kitomis įmonėmis, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į mokesčių sistemos tikslą, yra panaši.

(171)

Kai valstybės patvirtina priemone pagerinama įmonės grynoji finansinė padėtis, suteikiamas pranašumas, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (89). Nustatant, ar esama pranašumo, reikia atsižvelgti į pačios priemonės poveikį (90). Kalbant apie mokesčių priemones, pranašumas gali būti suteikiamas įvairiais būdais sumažinant įmonės mokesčių naštą ir, visų pirma, sumažinant mokesčio bazę arba mokėtino mokesčio sumą (91).

(172)

Ginčijamais sprendimais dėl mokesčių, priimtais 2011 arba 2012 m., patvirtinta, kad pajamos iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų, Gibraltaro bendrovių gautos dėl turimos atitinkamų partnerystės bendrijų dalies, pagal 2010 m. PMĮ yra neapmokestinamos. Ta apmokestinimo tvarka buvo nustatytas jų pelno mokesčio įsipareigojimas Gibraltare per ginčijamų sprendimų galiojimo laikotarpį (92), taigi ja galėjo būti suteiktas atrankusis pranašumas.

(173)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje draudžiama tik pagalba, kuri palaiko „tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“, t. y. draudžiamos priemonės, kuriomis suteikiamas atrankusis pranašumas (93). Kaip nurodyta 86 konstatuojamojoje dalyje, siekiant įvertinti atrankumą, būtina nustatyti pagrindinę sistemą ir nukrypimą nuo jos, kuris nepateisinamas mokesčių sistemos logika.

(174)

Todėl analizuoti, ar esama atrankiojo pranašumo, reikia pradėti nustatant valstybėje narėje arba – nagrinėjamuoju atveju – konkrečioje užjūrio teritorijoje taikomą pagrindinę sistemą. Vėliau būtina nustatyti, ar priemone nukrypstama nuo pagrindinės sistemos ir dėl to pradedama taikyti palankesnė tvarka, palyginti su kitomis įmonėmis, kurių faktinė ir teisinė padėtis panaši, atsižvelgiant į sistemos tikslą (prima facie atrankumas) (94). Galiausiai, mokesčių priemonė, kuria nukrypstama nuo pagrindinės sistemos, gali būti vis tiek pagrįsta, jeigu valstybė narė gali parodyti, kad ta priemonė yra tiesioginis tos mokesčių sistemos svarbiausių arba pagrindinių principų rezultatas (95). Jeigu taip yra, mokesčių priemonė nėra atrankioji.

(175)

Kaip jau aiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinę sistemą sudaro nuoseklus taisyklių rinkinys, kuris, remiantis objektyviais kriterijais, paprastai taikomas visoms į jo taikymo sritį, kuri apibrėžta jo tikslu, patenkančioms įmonėms.

(176)

Kalbant apie pelno mokesčio taisyklių taikymą Gibraltare, kaip jau nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinė sistema yra 2010 m. PMĮ, o įstatymo tikslas – rinkti pajamas iš mokesčių mokėtojų, turinčių pajamų, sukauptų arba gautų Gibraltare. 7.1.3.1 skirsnyje pagrindinė sistema apibrėžta išsamiau.

(177)

2010 m. PMĮ 16 skirsnio 1 dalyje nustatyta, kad, taikant kitas 2010 m. PMĮ nuostatas, Gibraltare bendrovės apmokestinamasis pelnas arba vertės padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį turi būti visa bendrovės pelno arba vertės padidėjimo suma per tą ataskaitinį laikotarpį. Pagal bendrosios teisės nuostatas (96), kalbant apie pelną arba vertės padidėjimą, gaunamą iš partnerystės bendrijos (kurios partnerė yra Gibraltaro bendrovė), būtina nustatyti, kokia partnerystės bendrijos pelno arba vertės padidėjimo dalis tenka Gibraltaro bendrovei, ir tokį pelną arba vertės padidėjimą pagal 2010 m. PMĮ nuostatas apmokestinti taip, lyg ta dalis būtų Gibraltaro bendrovės pelnas arba vertės padidėjimas.

(178)

Antra, būtina nustatyti, ar priemone nukrypstama nuo įprasto pagrindinės sistemos taisyklių taikymo, tam tikroms įmonėms, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į pagrindinei sistemai būdingą tikslą, panaši į kitų įmonių, taikant palankesnę tvarką.

(179)

Savo pastabose dėl sprendimo išplėsti tyrimą Gibraltaro apskaitininkų organizacija teigė, kad dauguma tame sprendime išvardytų sprendimų dėl mokesčių buvo priimti tuo metu, kai pajamos iš pasyviųjų palūkanų nebuvo apmokestinamos pagal 2010 m. PMĮ, todėl taikant didžiąją dalį tų sprendimų negalėjo būti jokių apmokestinamųjų pajamų iš palūkanų.

(180)

Kaip jau aiškinta 156 konstatuojamojoje dalyje, iš tikrųjų tuo metu, kai buvo priimti sprendimai dėl mokesčių, jie atitiko taikomas mokesčių nuostatas, nes taikomomis mokesčių nuostatomis nebuvo nustatyta, kad turi būti apmokestinamos pajamos iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų.

(181)

Vis dėl to, kaip nustatyta šio sprendimo 7 skirsnyje, šis mokesčio netaikymas, nustatytas Gibraltaro teisės aktu, yra valstybės pagalbos schema. Todėl iš Gibraltaro apskaitininkų organizacijos pateikto argumento matyti, kad šiais sprendimais dėl mokesčių nustatyta apmokestinimo tvarka buvo valstybės pagalba. Iš tikrųjų pagalbos schemos taikymas pavieniais atvejais yra individualios pagalbos priemonė.

(182)

Be to, leisdamas sprendimų dėl mokesčių adresatams, įsigaliojus 2013 m. pakeitimams, susijusiems su palūkanomis ir autoriniu atlyginimu, toliau taikyti sprendimus Gibraltaro mokesčių administratorius penkiais pavieniais atvejais pratęsė šios schemos taikymą. Be to, jais net nebuvo laikomasi nacionalinių taisyklių. Šiuo palankios apmokestinimo tvarkos taikymo pratęsimu aiškiai nukrypstama nuo įprastos mokesčių sistemos.

(183)

Kalbant apie laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. (nuo 2010 m. PMĮ įsigaliojimo) iki dienos, po kurios įsigaliojo pakeitimai, susiję su pasyviosiomis palūkanomis ir autoriniu atlyginimu (atitinkamai 2013 m. birželio 30 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d.), sprendimų dėl mokesčių, kurie buvo susiję su mokesčio netaikymu pasyviosioms palūkanoms ir autoriniam mokesčiui, dalimi tiesiog patvirtintas tuo metu taikytų mokesčių nuostatų taikymas (97), t. y. patvirtinta tai, kad tokios pajamos Gibraltare neturi būti apmokestinamos. Todėl, mokesčio netaikymas, nustatytas atitinkamais sprendimais dėl mokesčių (per laikotarpį iki 2013 m. pakeitimų priėmimo) turėtų būti laikomas 7 skirsnyje nustatytos valstybės pagalbos dalimi.

(184)

Atitinkamai nuo 2013 m. liepos 1 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. pajamos iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių buvo priskirtos pajamų, kurios turi būti apmokestinamos Gibraltare, kategorijai (98). Taigi, bet koks mokesčio netaikymas penkioms Gibraltaro bendrovėms tenkančiai Nyderlandų partnerystės bendrijų gautų pajamų daliai, nebuvo įprastas įprastos mokesčių sistemos taikymas. Tuo, kad sprendimai dėl mokesčių buvo toliau taikomi net ir įsigaliojus pakeitimams, kuriais nustatyta, kad palūkanos ir autorinis atlyginimas turi būti apmokestinami, ir net po to, kai 2015 m. Gibraltaro mokesčių administratorius atliko auditus, kuriais siekė įvertinti, ar atitinkamoms bendrovėms taikoma apmokestinimo tvarka atitiko taikytinas mokesčių taisykles, toms penkioms bendrovėms suteiktas atrankusis pranašumas.

(185)

NET jeigu minėtas mokesčio netaikymo atvejis būtų atsiradęs tik dėl to, kad įstatymas buvo tiesiog netinkamai taikytas, de facto toliau taikant ankstesnę tvarką, pagal kurią mokestis netaikytas, ir mokesčio netaikymas nebūtų tiesioginis penkių sprendimų dėl mokesčių rezultatas, ši išvada dėl to nepasikeistų, nes priemonės poveikis būtų toks pat.

(186)

Atsižvelgiant į Gibraltaro pelno mokesčio sistemos tikslą (apmokestinti Gibraltare sukauptas arba gautas pajamas), penkių atitinkamų bendrovių teisinė ir faktinė padėtis yra panaši į visų pelno įmonių mokesčių mokėtojų (turinčių Gibraltare sukauptų arba gautų pajamų), Gibraltare turinčių mokėti pelno mokestį, padėtį. Nagrinėjamieji sprendimai dėl mokesčių yra susiję su bendrovėmis, turinčiomis pajamų iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų, kurios, įsigaliojus atitinkamiems teisės akto pakeitimams, turėjo būti apmokestintos visais atvejais (palūkanoms taikant 100 000 GBP ribinę vertę). Taigi, negali būti skirtingai vertinamos kitos bendrovės, gaunančios tų pačių kategorijų arba kitų kategorijų apmokestintinas pajamas (įskaitant atvejus, kai tokios pajamos gaunamos per mokesčių požiūriu skaidrią struktūrą). Dėl to, kad pajamos buvo gautos turint Nyderlandų partnerystės bendrijų dalis, skirtumo neatsiranda, nes Gibraltaro mokesčių taisyklėmis, pagrįstomis bendrosios teisės principais, jeigu nėra konkrečių taisyklių, susijusių su partnerystės bendrijų apmokestinimu, nustatyta, kad tokios pajamos turi būti apmokestinamos partnerių iš Gibraltaro lygmeniu. Todėl pagal ginčijamus sprendimus dėl mokesčių nustatyta apmokestinimo tvarka toms penkioms bendrovėms suteikiamas pranašumas, palyginti su kitais pelno mokesčio mokėtojais, turinčiais Gibraltare sukauptų arba gautų pajamų, nes pastarųjų teisinė ir faktinė padėtis, atsižvelgiant į Gibraltaro pelno mokesčio tikslą, yra panaši.

(187)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad ginčijamais sprendimais dėl mokesčių suteiktas pranašumas yra prima facie atrankusis.

(188)

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, valstybės pagalbos sąvoka neapima valstybės priemonių, kuriomis diferencijuojamos įmonės ir kurios dėl to yra prima facie atrankiosios, kai ši diferenciacija atsiranda dėl mokesčių sistemos pobūdžio ar schemos, ir tai įrodyti turi atitinkama valstybė narė (99).

(189)

Priemonė, kuria nustatoma bendros mokesčių sistemos taikymo išimtis, gali būti pateisinama mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra, jeigu atitinkama valstybė narė gali įrodyti, kad tą priemonę tiesiogiai nulemia jos mokesčių sistemos pagrindiniai arba svarbiausi principai, arba kai priemonė atsiranda dėl būdingų mechanizmų, kurie yra būtini tos sistemos veikimui ir jos veiksmingumui (100). Šiuo klausimu turi būti daromas skirtumas tarp, viena vertus, konkrečiai mokesčių sistemai priskiriamų tikslų, kurie jai nebūdingi, ir, kita vertus, pačiai mokesčių sistemai būdingų mechanizmų, kurie yra būtini siekiant šių tikslų (101).

(190)

Kadangi penkioms Gibraltaro bendrovėms, turinčioms Nyderlandų partnerystės bendrijų dalį, taikoma apmokestinimo tvarka atsirado įgyvendinant šio sprendimo 7 skirsnyje nagrinėjamą pagalbos schemą, Komisija remiasi to skirsnio dalimi, kurioje aptariamas tariamas šios schemos pateisinimas.

(191)

Be to, nei Jungtinė Karalystė, nei trečiosios šalys nepateikė jokio galimo palankios tvarkos, ginčijamais sprendimais dėl mokesčių patvirtintos penkioms Gibraltaro bendrovėms, turinčioms Nyderlandų partnerystės bendrijų dalį, pateisinimo. Komisija šiuo atžvilgiu primena, kad tokio pagrindimo nustatymo našta tenka valstybėms narėms. Todėl, Jungtinei Karalystei nepateikus jokio pateisinimo, Komisija turi daryti išvadą, kad nagrinėjamais sprendimais dėl mokesčių penkiems jų adresatams suteikta mokestinė nauda negali būti pateisinta Gibraltaro pelno mokesčio sistemos pobūdžiu arba bendra struktūra.

(192)

Bet kuriuo atveju Komisijai nepavyko nustatyti jokių galimų priežasčių, kuriomis būtų galima pagrįsti penkioms atitinkamoms bendrovėms taikomą lengvatinę tvarką, kad būtų galima laikyti, jog ji atsiranda tiesiogiai dėl pagrindinės sistemos svarbiausių arba pagrindinių principų arba yra būdingų mechanizmų, būtinų jos veikimui ir veiksmingumui, rezultatas (102).

(193)

Be to, Jungtinės Karalystės institucijų nurodomos Nyderlandų partnerystės bendrijų lygmeniu gautų pajamų neapmokestinimo priežastys (t. y. tai, kad 2010 m. PMĮ nėra jokios konkrečios nuostatos, kuria būtų apibrėžta ir nurodyta, kaip reikėtų apmokestinti Nyderlandų partnerystės bendrijos partnerį iš Gibraltaro) neatitinka taikytinų Gibraltaro mokesčių taisyklių (ir taikytinų bendrosios teisės principų) ir negali būti laikomos pateisinimu, tiesiogiai kylančiu iš pagrindinei sistemai būdingų svarbiausių arba pagrindinių principų.

(194)

Apibendrinant galima teigti, kad sprendimais dėl mokesčių penkiems jų adresatams suteikta mokestinė nauda negali būti pateisinama sistemos pobūdžiu ir logika.

(195)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad mokestinė nauda, pagal ginčijamus sprendimus dėl mokesčių suteikta 160 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms penkioms bendrovėms, savo pobūdžiu yra atrankioji.

(196)

Kadangi pagal penkis ginčijamus sprendimus dėl mokesčių nustatyta apmokestinimo tvarka atitinka visas Sutarties 107 straipsnio 1 dalies sąlygas, turi būti laikoma, kad penkių sprendimų dėl mokesčių (iš 165 sprendimų, nurodytų sprendime išplėsti tyrimą) adresatų pajamų iš autorių teisių ir palūkanų, tų adresatų gautų turint Nyderlandų partnerystės bendrijų dalį, neapmokestinimas yra valstybės pagalba pagal tą nuostatą – remiantis tiek šio sprendimo 7 skirsnyje pateiktu vertinimu (susijusiu su pranašumu, ginčijamais sprendimais suteiktu tų sprendimų adresatams prieš įsigaliojant 2013 m. pakeitimams), tiek 8 skirsniu (susijusiu su pranašumu, suteiktu po to, kai įsigaliojo 2013 m. pakeitimai).

(197)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad visos penkios Gibraltaro bendrovės, gavusios naudos iš ginčijamų sprendimų dėl mokesčių, priklauso didelėms tarptautinėms grupėms. Komisija atkreipia dėmesį ir į tai, kad grupių įmonių struktūra, apimanti Nyderlandų partnerystės bendrijas, Nyderlandų privačias ribotos atsakomybės bendroves ir Gibraltaro partnerius, kaip matyti iš 153 konstatuojamosios dalies, yra naudinga partnerių iš Gibraltaro savininkei (patronuojančiajai bendrovei). Užuot pati naudojusi intelektinės nuosavybės teises, patronuojančioji bendrovė intelektinės nuosavybės teisėms sukūrė sudėtingą įmonių struktūrą (į ją įtraukta Nyderlandų bendrovė, Nyderlandų partnerystės bendrija ir viena arba dvi Gibraltaro kontroliuojančiosios bendrovės) ir dėl to patronuojančioji bendrovė gali gauti pelną iš intelektinės nuosavybės teisių naudojimo neturėdama mokėti mokesčių nuo to pelno. Atsižvelgiant į tai, kad Nyderlandų partnerystės bendrija yra (mokesčių požiūriu) skaidrus subjektas, o Gibraltaro bendrovės nevykdo jokios kitos veiklos, išskyrus tai, kad jos dalyvauja valdant Nyderlandų partnerystės bendriją, galutinis naudos dėl to, kad neapmokestinamas pelnas, gaunamas naudojant intelektinės nuosavybės teises, gavėjas yra patronuojančioji bendrovė.

(198)

Taikant valstybės pagalbos taisykles atskiri juridiniai asmenys gali būti laikomi vienu ūkio subjektu. Tokiu atveju šis ūkio subjektas laikomas atitinkama bendrove, gaunančia naudos iš pagalbos priemonės. Teisingumo Teismas anksčiau yra nusprendęs, kad „[k]onkurencijos teisėje sąvoka „įmonė“ turi būti suprantama kaip reiškianti ūkio subjektą <...>, net jeigu teisiniu požiūriu šį ūkio subjektą sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys“ (103). Siekdamas nustatyti, ar keli subjektai yra vienas ūkio subjektas, Teisingumo Teismas nagrinėja, ar turimas kontrolinis akcijų paketas arba ar yra funkcinių, ekonominių arba struktūrinių ryšių (104). Šiuo atveju Nyderlandų ir Gibraltaro subjektų struktūra yra nustatyta ir intelektinės nuosavybės teisių naudojimo ir mokesčių optimizavimo tikslais visiškai kontroliuojama patronuojančiosios bendrovės. Todėl visa ši įmonių struktūra, t. y. Nyderlandų bendrovė, Nyderlandų partnerystės bendrija, partneriai iš Gibraltaro ir patronuojančioji bendrovė sudaro vieną ūkio subjektą ir turėtų būti laikomi viena įmone, gaunančia naudos iš pagalbos priemonės.

(199)

Todėl Komisija mano, kad, be Nyderlandų partnerystės bendrijų partnerių, esančių Gibraltaro įmonėmis ir gaunančių pagalbą, ginčijamais sprendimais dėl mokesčių valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį suteikta ir Nyderlandų bendrovėms, Nyderlandų partnerystės bendrijoms ir partnerių iš Gibraltaro patronuojančiosioms bendrovėms.

(200)

Jungtinės Karalystės institucijos, taip pat Gibraltaras, Gibraltaro apskaitininkų organizacija ir trečiosios šalys, atstovaujančios kelioms sprendime išplėsti tyrimą nurodytoms bendrovėms, tvirtina, kad sprendimas išplėsti tyrimą yra pagrįstas tuo, kad neteisingai suprantama taikytina teisinė sistema, susijusi su sprendimų dėl mokesčių priėmimo procedūra. Nors ir pripažįsta, kad tas nesusipratimas atsirado dėl Jungtinės Karalystės institucijų pateiktos neteisingos informacijos (neteisingai nurodytas 2010 m. PMĮ 42 skirsnis), Jungtinės Karalystės institucijos ir Gibraltaras mano, kad būtent dėl šios neteisingos informacijos Komisija padarė išvadą, jog nuo 2010 m. priimamus sprendimus dėl mokesčių galbūt galima laikyti nauja pagalba.

(201)

Šiuo klausimu būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Jungtinė Karalystė ir Gibraltaras Komisijai apie tai, kad sprendimų praktika yra pagrįsta 2010 m. PMĮ 2 skirsniu, pranešė tik po to, kai buvo priimtas sprendimas išplėsti tyrimą. Kadangi 2 skirsnyje aiškiai nenustatyta, kad pareigūnui suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, Komisijai nebuvo aišku, kad tie įgaliojimai atsirado dėl toje nuostatoje nustatytų bendrųjų įgaliojimų administruoti 2010 m. PMĮ.

(202)

Antra, Komisijos nuomone, tyrimo procedūros tikslais šiuo atveju nėra svarbu, ar sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika buvo pagrįsta 2010 m. PMĮ 42 skirsniu, ar bendraisiais Gibraltaro mokesčių pareigūno įgaliojimais administruoti tą įstatymą. Sprendime aiškiai nustatyta sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika ir 165 individualūs sprendimai dėl mokesčių, su kuriais ta praktika susijusi. Taigi, nuoroda į (2010 m.) PMĮ 42 skirsnį jokių suinteresuotųjų šalių negalėjo suklaidinti dėl priemonių, kurios bus tiriamos vykdant oficialią tyrimo procedūrą.

(203)

Svarbiau yra tai, jog tame sprendime, pagrindžiant išvadą, kad sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika ir 165 individualūs sprendimai dėl mokesčių yra nauja pagalba, nė karto nesiremta tuo, kad 1952 m. PMĮ nebuvo nuostatos, atitinkančios 2010 m. PMĮ 42 nuostatą.

(204)

Jungtinės Karalystės institucijos teigia, kad sprendimai yra tik dalis nuoseklios praktikos, pradėtos taikyti gerokai anksčiau nei Jungtinė Karalystė 1973 m. prisijungė prie Europos Bendrijų. Ši praktika buvo pagrįsta 1952 m. PMĮ 3 skirsnio 1 dalimi, dabar iš esmės tapačia forma pakartota 2010 m. PMĮ 2 skirsnio 1 ir 2 dalyse, – pelno mokesčio pareigūnui suteikiami bendrieji įgaliojimai užtikrinti deramą įstatymų, susijusių su pelno mokesčio apskaičiavimu ir surinkimu Gibraltare, administravimą. Todėl Jungtinė Karalystė laikosi nuomonės, kad, jeigu būtų nustatytas koks nors valstybės pagalbos elementas, tai tikrai būtų esama, o ne nauja pagalba. Be to, ekonominis, teisinis ir finansinis sprendimų poveikis visada būtų buvęs pagrįstas tuo, kaip pareigūnas aiškina taikytiną teisę, o iki 2010 m. priimami sprendimai visais atžvilgiais buvo iš esmės tapatūs sprendimams, priimtiems po to, kai įsigaliojo 2010 m. PMĮ. Panašias pastabas pateikė ir Gibraltaro institucijos bei Gibraltaro apskaitininkų organizacija.

(205)

Jungtinės Karalystės ir kelių suinteresuotųjų šalių argumentai yra susiję su manymu, kad sprendimas išplėsti tyrimą yra susijęs su pačia sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika. Komisija nesutinka su tokiu manymu, nes iš to sprendimo formuluotės aišku, kad sprendimas yra susijęs su 165 sprendimais dėl mokesčių, priimtais 2011–2013 m. laikotarpiu, kaip nurodyta to sprendimo priede, ir su sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika pagal 2010 m. PMĮ, kaip matyti iš tų sprendimų. Sprendime išplėsti tyrimą Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad sprendimai dėl mokesčių yra valstybės pagalba, nes i) jie buvo priimti nesant specialios procedūros, kurią taikant Gibraltaro mokesčių administratoriui būtų teikiamas prašymas pateikti informaciją, ir ii) Gibraltaro mokesčių administratorius, veikdamas savo nuožiūra, neatliko tinkamo bendrovių mokestinių prievolių vertinimo. Komisija taip pat laikėsi preliminarios nuomonės, kad keliais atvejais Gibraltaro mokesčių administratorius priėmė sprendimus dėl mokesčių, neatitinkančius taikytinų mokesčių nuostatų.

(206)

Kad būtų galima teigti, jog taikyta praktika yra esama pagalba, Jungtinės Karalystės institucijos arba suinteresuotosios šalys turėtų nustatyti, kad iki 1973 m. sausio 1 d. buvo taikoma sprendimų priėmimo praktika, kuri prilygsta de facto pagalbos schemai ir kuria galbūt neteisingai taikytas 1952 m. PMĮ. Jungtinės Karalystės institucijos nenurodė, kad tokia praktika buvo taikyta iki Jungtinės Karalystės įstojimo.

(207)

Vadinasi, net jeigu iki įstojimo priimti sprendimai buvo pagrįsti Gibraltaro pareigūno bendraisiais įgaliojimais administruoti Pelno mokesčio įstatymą, esantį nuo 1953 m., akivaizdu, kad jie nėra susiję su priemonėmis, apibūdintomis sprendime išplėsti tyrimą. Taigi, turi būti pabrėžta, kad teisinė sistema, pagal kurią buvo suteikta pagalba (2010 m. PMĮ), iš esmės skiriasi nuo 1952 m. PMĮ. Pakeitimai apima mokesčio netaikymą pasyviosioms pajamoms pagal 2010 m. PMĮ ir pagal 1952 m. PMĮ taikytų priemonių, palankių „nuo mokesčio atleistoms bendrovėms“ ir „reikalavimus atitinkančioms bendrovėms“, panaikinimą.

(208)

Valstybės pagalba laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji patenka į bet kurią Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nurodytą kategoriją, ji taip pat gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu Komisija nustato, kad ji patenka į bet kurią Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą kategoriją. Tačiau pagalbos suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalį turi įrodyti ją suteikusi valstybė narė.

(209)

Jungtinė Karalystė nenurodė jokių valstybės pagalbos, jos suteiktos pagal ginčijamus sprendimus dėl mokesčių, suderinamumo priežasčių pagal kurią nors iš tų nuostatų. Trečiosios šalys tokių priežasčių taip pat nenurodė.

(210)

Be to, kadangi pagal ginčijamus sprendimus taikoma apmokestinimo tvarka atitinkamos bendrovės atleidžiamos nuo mokesčio įsipareigojimo, kurį kitaip privalėtų vykdyti kasdien valdydami savo įprastą veiklą, pagal tuos sprendimus dėl mokesčių suteikta pagalba yra veiklos pagalba. Paprastai tokia pagalba iš esmės negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį, nes ja neskatinama tam tikrų veiklos rūšių arba tam tikrų rūšių ekonomikos sričių plėtra. Be to, mokestinė nauda šiuo atveju nėra riboto laiko, mažėjanti arba proporcinga tam, kas būtina konkrečiam rinkos nepakankamumui ištaisyti arba atitinkamų sričių bendros svarbos tikslui pasiekti. Todėl ši mokestinė nauda negali būti laikoma suderinama.

(211)

Vadinasi, atitinkamoms penkioms bendrovėms Gibraltaro mokesčių administratoriaus suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

(212)

Sprendime išplėsti tyrimą Komisija pareiškė abejonių ne tik dėl to sprendimo priede nurodytų 165 individualių sprendimų, bet ir apskritai dėl sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktikos, taikytos pagal 2010 m. PMĮ. To priežastis – Gibraltaro mokesčių administratorius, atrodo, periodiškai netinkamai taikė 2010 m. PMĮ nuostatas. Taigi, Komisija pareiškė preliminarią nuomonę, kad 165 sprendimai dėl mokesčių ir Gibraltare taikoma sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir pareiškė abejojanti dėl jų suderinamumo su vidaus rinka.

(213)

Nors Komisijai pagrįstai kilo abejonių tuo metu, kai buvo pradėta oficiali tyrimo procedūra, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 8.3.1 ir 8.3.2 skirsniuose pateiktų nustatytų faktų nepakanka siekiant įrodyti valstybės pagalbos, suteiktos Gibraltare taikyta sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika, buvimą. Visų pirma, iš nustatytų faktų nematyti, kad priimant sprendimus dėl mokesčių periodiškai neteisingai taikytas 2010 m. PMĮ.

(214)

Be to, Gibraltaro mokesčių administratoriaus galimybė vadovautis diskrecija priimant sprendimus dėl mokesčių ir užtikrinant pelno mokesčio taisyklių laikymąsi yra ribojama Gibraltaro priimtais teisės akto ir taisyklių pakeitimais, susijusiais su sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktika, teritoriškumo principu ir kovos su mokesčių vengimu nuostata (žr. šio sprendimo 11 skirsnį).

(215)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad sprendimų priėmimo praktika, nagrinėta šioje byloje, yra nesusijusi su pagalbos schemos buvimu.

(216)

Kaip nurodyta Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje, valstybės narės privalo Komisijai pranešti apie visus ketinimus suteikti pagalbą (pranešimo pareiga) ir negali įgyvendinti numatytų pagalbos priemonių, kol Komisija nepriima galutinio sprendimo (neveikimo pareiga).

(217)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė Komisijai nepranešė apie jokius ketinimus leisti neapmokestinti pajamų iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių arba priimti ginčijamus sprendimus dėl mokesčių, taip pat ji nesilaikė neveikimo pareigos, nustatytos Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje. Todėl pagal Reglamento (ES) 2015/1589 1 straipsnio f punktą mokesčio netaikymas pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių pagal 2010 m. PMĮ ir apmokestinimo tvarka, taikyta pagal ginčijamus sprendimus dėl mokesčių, yra neteisėta pagalba, suteikta pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

(218)

Vadovaujantis Sutartimi ir nusistovėjusia Teismo praktika, Komisija privalo nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi nutraukti arba pakeisti pagalbą, jeigu nustatoma, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka (105). Be to, Teisingumo Teismas nuosekliai laikėsi nuomonės, kad valstybės narės prievolė nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, nustatyta siekiant atkurti anksčiau buvusią padėtį (106).

(219)

Teismas yra nustatęs, kad tas tikslas būna pasiektas, kai gavėjas grąžina sumas, jau suteiktas kaip neteisėta pagalba, taip netekdamas rinkoje turėto pranašumo prieš savo konkurentus, ir yra atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (107).

(220)

Procedūrų reglamento 16 straipsnio 1 dalyje, atitinkančioje teismų praktiką, nustatyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>“.

(221)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos priemonės buvo įgyvendintos pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalį ir yra laikomos neteisėta bei nesuderinama pagalba, iš valstybės narės turėtų būti reikalaujama susigrąžinti pagalbą, kad rinkoje būtų atkurta padėtis, buvusi iki tos pagalbos suteikimo. Pagalbą reikėtų susigrąžinti už laikotarpį nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalbos gavėjas galėjo pradėti disponuoti pagalba, iki faktinio susigrąžinimo dienos; nuo susigrąžintinų sumų iki faktinio susigrąžinimo dienos turėtų būti skaičiuojamos palūkanos.

(222)

Jokia Sąjungos teisės nuostata nereikalaujama, kad Komisija, nurodydama susigrąžinti pagalbą, kuri pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka, nustatytų tikslią susigrąžintinos pagalbos sumą. Priešingai, užtenka, kad Komisijos sprendime būtų pateikta informacija, pagal kurią jo adresatas be pernelyg didelių sunkumų galėtų pats nustatyti šią sumą (108).

(223)

Mokesčių priemonėmis suteikus neteisėtą valstybės pagalbą, susigrąžintina suma turėtų būti apskaičiuojama palyginus iš tikrųjų sumokėtus mokesčius ir sumą, kurią būtų reikėję sumokėti, jeigu nebūtų taikyta lengvatinė apmokestinimo tvarka.

(224)

Šiuo atveju, siekdamos gauti mokesčio sumą, kurią būtų reikėję sumokėti, jeigu nebūtų taikyta lengvatinė apmokestinimo tvarka, Jungtinės Karalystės institucijos turėtų pakartotinai nustatyti subjektų, kuriems taikyta nagrinėjamoji priemonė, mokestinį įsipareigojimą kiekvienais mokestiniais metais, kuriais buvo naudojamasi tomis priemonėmis.

(225)

Vertinant individualią pagalbą, turėtų būti laikoma, kad pagalbos gavėjas galėjo pradėti disponuoti pagalba kiekvienais metais tą dieną, kurią, jeigu tos priemonės nebūtų taikytos, būtų reikėję mokėti negautą mokestį.

(226)

Kiekvienais konkrečiais mokestiniais metais negauto mokesčio suma turėtų būti apskaičiuojama taip:

(227)

Kalbant apie pagalbą, suteiktą netaikant mokesčio pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių, Jungtinė Karalystė ir Gibraltaro institucijos teigė, kad susigrąžinimas greičiausia bus neįmanomas dėl praktinių priežasčių, nes atitinkamų bendrovių lėšos yra mobilaus pobūdžio, taip pat dėl to, jog taikomas tarptautinės teisės principas, kad vienos valstybės teismai negali leisti kitos valstybės vardu teikti reikalavimus dėl mokesčių arba užtikrinti tų reikalavimų vykdymą. Tačiau nei Jungtinė Karalystė, nei Gibraltaro institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad būtų konkrečių sunkumų, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog susigrąžinti pagalbą yra visiškai neįmanoma. Be to, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, visiško negalėjimo įvykdyti sąlyga nėra tenkinama, kai valstybė narė tik praneša Komisijai apie teisines, politines ar praktines kliūtis, susijusias su sprendimo vykdymu, nesiimdama jokių realių veiksmų prieš atitinkamas įmones, kad susigrąžintų pagalbą, ir Komisijai nepasiūlydama alternatyvių sprendimo įgyvendinimo formų, kurios leistų įveikti kliūtis (109). Taigi, Komisija daro išvadą, jog Jungtinė Karalystė ir Gibraltaro institucijos neįrodė, kad būtų visiškai neįmanoma susigrąžinti pagalbą, suteiktą netaikant mokesčio.

(228)

Bet koks mokestis, negautas dėl to, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki dienos, po kurios įsigaliojo atitinkami pakeitimai, kuriais nustatyta, kad pasyviosios palūkanos ir autorinis atlyginimas yra apmokestinami, pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių buvo netaikytas mokestis, turi būti susigrąžintas atsižvelgiant į Gibraltare sukauptas arba gautas pajamas (110).

(229)

Kaip aiškinta 82 konstatuojamojoje dalyje, Gibraltaro bendrovės gautos pajamos iš autorių teisių laikomos sukauptomis ir gautomis Gibraltare. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad Jungtinė Karalystė susigrąžintų iš visų Gibraltaro bendrovių, gavusių pajamų iš autorių teisių nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., negautus mokesčius.

(230)

Kalbant apie Gibraltaro bendrovių nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. gautas pajamas iš pasyviųjų palūkanų, siekdamos nustatyti, ar tokios pajamos buvo sukauptos arba gautos Gibraltare, Jungtinės Karalystės institucijos turės taikyti paskolos suteikimo vietos taisyklę, apibūdintą 82 konstatuojamojoje dalyje, ir teritoriškumo principą.

(231)

Jungtinės Karalystės institucijoms padarius išvadą, kad pajamos iš pasyviųjų palūkanų, buvo sukauptos arba gautos Gibraltare, iš atitinkamos bendrovės turėtų būti susigrąžintas mokestis, negautas dėl mokesčio netaikymo toms pajamoms.

(232)

Turėtų būti reikalaujama, kad Jungtinės Karalystės institucijos nebetaikytų praktikos, pagal kurią neapmokestinama nė vienai Gibraltaro bendrovei, nurodytai 160 konstatuojamojoje dalyje, tenkanti Nyderlandų partnerystės bendrijos, kurioje bendrovė dalyvauja, pajamų iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų dalis.

(233)

Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad Jungtinės Karalystės institucijos iš tų penkių Gibraltaro bendrovių susigrąžintų mokestį, negautą dėl to, kad joms tenkanti Nyderlandų partnerystės bendrijos gautų pajamų iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų dalis buvo neapmokestinta.

(234)

Turėtų būti susigrąžintas mokestis, negautas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tos dienos, kurią Jungtinės Karalystės institucijos nustojo taikyti Gibraltaro bendrovių pajamų, gautų iš dalyvavimo valdant Nyderlandų partnerystės bendrijas, kaip nurodyta 232 konstatuojamojoje dalyje, neapmokestinimo praktiką.

(235)

Kalbant apie Gibraltaro bendrovių pajamas iš autorių teisių, gautas iš dalyvavimo valdant Nyderlandų partnerystės bendrijas, Jungtinės Karalystės institucijos turėtų susigrąžinti sumas, atitinkančias mokestį, negautą nuo tokių pajamų per visą ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytą laikotarpį.

(236)

Kalbant apie Gibraltaro bendrovių pajamas iš pasyviųjų palūkanų, gautas iš dalyvavimo valdant Nyderlandų partnerystės bendrijas, pagalba iš tų Gibraltaro bendrovių turėtų būti susigrąžinta taip:

(237)

Atsižvelgdama į 8.3.2 skirsnyje pateiktas pastabas Komisija laikosi nuomonės, kad Jungtinė Karalystė pirmiausia turėtų iš Gibraltaro bendrovių susigrąžinti jos suteiktą neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą. Jeigu būtų neįmanoma iš atitinkamos Gibraltaro bendrovės susigrąžinti visos pagalbos sumos, Jungtinė Karalystė likusią tos pagalbos sumą turėtų susigrąžinti iš kitų subjektų su ta Gibraltaro bendrove sudarančių vieną ūkio subjektą, t. y. iš atitinkamos Nyderlandų bendrovės, Nyderlandų partnerystės bendrijos arba Gibraltaro bendrovės patronuojančiosios bendrovės, siekiant užtikrinti, kad neliktų suteikto pranašumo ir, pagalbą susigrąžinus, rinkoje būtų atkurta buvusi padėtis.

(238)

Nors dauguma atvejų į oficialios procedūros aprėptį patenkantis sprendimų dėl mokesčių priėmimas nebuvo valstybės pagalba, Komisijai atlikus tyrimą nustatyta tam tikrų Gibraltaro mokesčių sistemos trūkumų, kuriais tarptautinės bendrovės gali pasinaudoti mokesčių planavimo tikslais. Visų pirma, Komisija nustatė, kad Gibraltare taikoma teritorine apmokestinimo sistema galėjo būti suteikta galimybių imtis tarpvalstybinio mokesčių planavimo (labai rizikuojant, kad tam tikrų bendrovių pelnas bus neapmokestintas nei Gibraltare, nei valstybėse, kuriose veikla faktiškai vykdoma). Be to, Komisija nustatė, kad, taikant teritorinę sistemą, mokesčių administratoriui gali būti suteikta per plati diskrecija, nes nėra aiškių gairių, kaip teritoriškumo principą reikėtų praktiškai taikyti.

(239)

Be to, atliekant tyrimą taip pat nustatyta tam tikrų sprendimų dėl mokesčių priėmimo procedūros trūkumų, visų pirma tai, kad nėra jokios specialios procedūros, kuria ir prašymų teikėjams, ir mokesčių administratoriui būtų nustatyti aiškūs reikalavimai, taip pat tai, kad nėra tinkamų ex ante ir ex post kontrolės procedūrų.

(240)

Galiausiai, trūkumų nustatyta ir taikant bendrą kovos su mokesčių vengimu nuostatą, įskaitant sandorių kainodaros taisykles, nustatytas 2010 m. PMĮ 40 skirsnyje, nes nuostatos taikymas priklauso nuo to, ar esama „dirbtinio susitarimo“.

(241)

Nė vienas tas trūkumas pats savaime nėra valstybės pagalba. Tačiau, nesant tinkamų priemonių tiems trūkumams šalinti, mokesčių administratorius gali vadovautis per plačia diskrecija užtikrindamas taisyklių vykdymą, dėl to gali padidėti rizika, kad bus teikiama valstybės pagalba. Be to, sprendime išplėsti tyrimą pareikštos Komisijos abejonės dėl šių trūkumų dar padidėja.

(242)

Siekdama pašalinti tuos trūkumus Gibraltaro Vyriausybė sutiko padaryti teisės akto ir taisyklių pakeitimus, susijusius su jos taikoma sprendimų dėl mokesčių priėmimo procedūra, teritoriškumo principu ir kovos su piktnaudžiavimu ir sandorių kainodara taisyklėmis. Komisijos nuomone, 2018 m. spalio mėn. priimti pakeitimai yra didžiulis žingsnis siekiant padidinti Gibraltaro pelno mokesčių taisyklių skaidrumą ir susiaurinti diskreciją.

(243)

2018 m. spalio 25 d. priimtus ir paskelbtus pakeitimus galima būtų apibendrinti taip:

(244)

Galiausiai, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Gibraltaras priėmė 2010 m. PMĮ 29 skirsnio pakeitimą (114), kuriuo reikalaujama, kad visos Gibraltare registruotos bendrovės teiktų mokesčio deklaraciją, neatsižvelgiant į tai, ar bendrovė turi pajamų, sukauptų arba gautų Gibraltare, ir neatsižvelgiant į tai, ar bendrovė prašė priimti sprendimą dėl mokesčių, ar ne. Šis pakeitimas įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.

(245)

Komisija daro išvadą, kad Jungtinė Karalystė, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, Gibraltare neteisėtai taikė mokesčio netaikymo pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių schemą. Komisija taip pat daro išvadą, kad ta schema yra valstybės pagalba, nesuderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(246)

Komisija laikosi nuomonės, kad Gibraltaro Vyriausybės taikyta apmokestinimo tvarka, pagrįsta penkioms Gibraltaro bendrovėms, turinčioms Nyderlandų ribotos atsakomybės partnerystės bendrijų (nl. Commanditaire Vennootschappen), gavusių pajamų iš autorių teisių ir pasyviųjų palūkanų, dalį, skirtais sprendimais dėl mokesčių, yra individualios pagalbos priemonės, neteisėtai taikytos pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, ir tos priemonės yra nesuderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(247)

Turėtų būti reikalaujama, kad Jungtinė Karalystė pagal Procedūrų reglamento 16 straipsnį susigrąžintų tą pagalbą iš pagalbos gavėjų. Jungtinė Karalystė taip pat turėtų užtikrinti, kad ateityje pagalbos gavėjams arba bet kurioms jų grupės bendrovėms nebūtų teikiama jokia papildoma pagalba, susijusi su mokesčių netaikymu pajamoms iš pasyviųjų palūkanų ir autorių teisių arba ginčijamuose sprendimuose dėl mokesčių nustatyta apmokestinimo tvarka.

(248)

Kadangi 2017 m. kovo 29 d. pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą pasitraukti iš Europos Sąjungos, Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams nuo pranešimo gavimo, nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, nuspręstų tą terminą pratęsti. Todėl, nedarant poveikio jokioms susitarimo dėl išstojimo nuostatoms, šis sprendimas galios tik iki tol, kol Jungtinė Karalystė nustos būti valstybe nare,