(1)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija gavo skundą, kad Portsmuto miesto taryba (toliau – Taryba) įmonei „MMD Shipping Services Ltd.“ (toliau – MMD) suteikė neteisėtą pagalbą. Prieš pateikdamas oficialų skundą skundo pateikėjas 2012 m. birželio 8 d. ir per 2012 m. lapkričio 29 d. posėdį pateikė neoficialų skundą.

(2)

Komisija 2013 m. gegužės 8 d. skundą persiuntė Jungtinei Karalystei. Jungtinė Karalystė 2013 m. liepos 1 d. pateikė savo pastabas. Komisija 2013 m. spalio 10 d. nusiuntė prašymą pateikti papildomos išsamios informacijos apie tariamas priemones. Jungtinė Karalystė 2013 m. lapkričio 25 d. ir gruodžio 9 d. pateikė atsakymą.

(3)

Komisija 2014 m. balandžio 10 d. susitiko su skundo pateikėju, o 2014 m. balandžio 16 d. skundo pateikėjui nusiuntė nekonfidencialią Jungtinės Karalystės pateiktos medžiagos versiją ir suteikė jam galimybę pateikti savo pastabas. Skundo pateikėjas 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė pastabas.

(4)

2016 m. rugsėjo 19 d. raštu Komisija Jungtinei Karalystei pranešė apie savo sprendimą dėl priemonės pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Jungtinė Karalystė 2016 m. lapkričio 21 d. raštu pateikė pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl priemonių.

(6)

Komisija gavo pastabas iš dviejų suinteresuotųjų šalių – skundo pateikėjo ir anoniminės suinteresuotosios šalies. Ji tas pastabas 2017 m. sausio 21 d. persiuntė Jungtinei Karalystei ir suteikė jai galimybę pareikšti savo nuomonę dėl pastabų. Jungtinė Karalystė 2017 m. vasario 15 d. raštu pateikė pastabas.

(7)

2017 m. balandžio 26 d. Komisija surengė posėdį su Jungtine Karalyste. Po šio posėdžio Jungtinė Karalystė 2018 m. sausio 12 d. raštu pateikė papildomos informacijos.

(8)

2018 m. balandžio 18 d. Komisija surengė telefoninę konferenciją su Jungtine Karalyste, po jos 2018 m. birželio 5 ir 22 d. raštais Jungtinė Karalystė pateikė papildomos informacijos.

(9)

Nuo 2008 m. įmonė MMD yra Tarybai visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė, teikianti krovinių tvarkymo paslaugas (daugiausia vaisių ir kitų šviežių produktų krovos, sandėliavimo uoste ir platinimo paslaugas) Portsmuto tarptautinio uosto (toliau – uostas), nuosavybės teise taip pat priklausančio Tarybai ir jos valdomo, klientams. Įmonė MMD yra uosto pagrindinė krovinių tvarkymo įmonė, ilgam laikui išsinuomojusi pagrindines krovinių tvarkymo krantines. Kitos uosto operacijos yra susijusios su ro-ro keltais ir kruiziniais laivais.

(10)

Įmonės MMD metinė apyvarta yra apie 15 mln. Didžiosios Britanijos svarų (GBP), įmonė turi beveik 200 darbuotojų. Kol jos neįsigijo Taryba, įmonė MMD bent nuo 2002–2003 finansinių metų veikė nuostolingai. 2008 m. Tarybai įsigijus įmonę MMD, šios finansiniai rezultatai buvo beveik subalansuoti dėl Tarybos skiriamų metinių pajamų dotacijų, ir be jų įmonė MMD 2008–2016 m. būtų patyrusi veiklos nuostolių. 2016–2017 finansiniai metai buvo pirmieji metai, kuriais įmonė MMD gavo pelno be jokių Tarybos skiriamų pajamų dotacijų (žr. 1 lentelę).

(11)

Savo 2013 m. skunde skundo pateikėjas nurodė keletą priemonių, kurios tariamai yra neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba, Tarybos skirta įmonei MMD. Tariamos pagalbos priemonės yra šios:

(12)

Pirminiame skunde apskritai teigta, kad Taryba, įsigydama ir finansiškai remdama nuostolingą įmonę, nuo 2008 m. nuolat patiriančią nuostolių, veikė nesilaikydama rinkos ekonomikos investuotojo principo. Skunde apskaičiuota, kad bendra parama, kurią Taryba suteikė įmonei MMD, 2014 m. lapkričio mėn. duomenimis būtų 17,3 mln. GBP. Įmonė MMD, negaudama Tarybos nuolat teikiamos paramos, būtų negalėjusi išlikti rinkoje. Taigi, kaip nurodyta skunde, Tarybos nuolat teikiama parama, naudojant viešąsias lėšas, įmonei MMD suteiktas didžiulis ekonominis pranašumas, ir dėl šio pranašumo įmonė MMD esamiems ir galimiems klientams galėjo taikyti mažesnius krovinių tvarkymo įkainius. Dėl to buvo tariamai iškraipyta konkurencija importuojamų šviežių produktų tvarkymo ir laikymo rinkoje.

(13)

Taryba įmonę MMD iš jos ankstesnio privataus savininko įsigijo už 2,07 mln. GBP. Imdamasi pradinių investicijų Taryba į įmonę MMD taip pat papildomai investavo 2,34 mln. GBP dydžio kapitalą, t. y. teikė kapitalo dotacijas, ir planavo padengti įmonės MMD 2008–2009 ir 2009–2010 finansinių metų nuostolius, iš viso skirdama 1,443 mln. EUR.

(14)

Nepaisydama skundo pateikėjo teiginių Komisija sprendime pradėti tyrimą padarė išvadą, kad Taryba, tomis sąlygomis įsigydama įmonę MMD, veikė laikydamasi rinkos ekonomikos investuotojo principo, todėl 1 priemone jokio ekonominio pranašumo įmonei MMD nesuteikta ir ši priemonė nėra valstybės pagalba. Be to, nei skundo pateikėjas, nei anoniminė suinteresuotoji šalis nepateikė jokiu papildomų argumentų arba įrodymų, susijusių su 1 priemone. Atsižvelgiant į tai, 1 priemonė šiame sprendime nevertinama.

(15)

Nuo pat įsigijimo 2008 m., Taryba įmonei MMD kasmet teikė pajamų dotacijas, t. y. pervesdavo grynuosius pinigus ir tai įregistruodavo kaip „kitos veiklos pajamos“, taigi didindavo veiklos pelną (ir taip mažindavo veiklos nuostolius). Pradinių investicijų dokumentuose buvo numatyta, kad įmonės MMD nuostolius reikės dengti tik pirmus dvejus metus ir kad bendra suma bus iki 1,443 mln. GBP. Tačiau Taryba pajamų dotacijas teikė ir po 2009–2010 finansinių metų, ir bendra iki 2016 m. suteikta pajamų dotacijų suma buvo 16,71 mln. GBP (žr. 1 lentelę). 2016–2017 finansiniais metais pajamų dotacija nebuvo suteikta, ir įmonė MMD tais metais gavo pelno.

1 lentelė

Pajamų dotacijos, kurias Taryba teikė įmonei MMD, ir įmonės MMD pelnas arba nuostolis nuo 2008–2009 iki 2016–2017 finansinių metų

(16)

Dotacijos buvo teikiamos pervedant grynuosius pinigus įmonės MMD metiniams prekybos nuostoliams padengti. Skundo pateikėjas tvirtina, kad įmonė MMD nebūtų gyvavusi be Tarybos nuolat teikiamos finansinės paramos. Be to, jis tvirtina, kad Taryba neatliko jokios tinkamos analizės, ar papildomų dotacijų skyrimas įmonei MMD buvo ekonomiškai pagrįstas.

(17)

2010 m. Taryba nusprendė įmonei MMD suteikti ilgalaikę (iki 20 metų) 6,944 mln. GBP dydžio paskolą. Paskolos palūkanų norma yra 4,81 %, ir tai atitinka Tarybos patirtas skolinimosi išlaidas ir 0,25 % dydžio administravimo mokestį. Paskolos tikslas – remti įmonės MMD kapitalo išlaidas. Paskolos bendrosios sąlygos yra išdėstytos Tarybos ir įmonės MMD komercinės paskolos sutartyje, o kiekvienos išmokamos paskolos sumos atžvilgiu reikia parengti papildomus dokumentus (juose pateikiama informacija apie kapitalo išlaidas, kurias ketinama padengti paskola, finansinis kiekvienos išmokamos sumos įvertinimas, atliekamas įmonės MMD ir Tarybos, atitinkami užstato dokumentai). 2010–2017 m. pagal šią paskolos priemonę įmonei MMD iš viso išmokėta 5,7 mln. GBP.

(18)

Skundo pateikėjas tvirtina, kad Tarybos paskola įmonei MMD ilgalaikis finansavimas suteiktas tokiomis sąlygomis, kokių įprasti komerciniai skolintojai netaikytų. Skundo pateikėjas taip pat teigia, kad Tarybos ir įmonės MMD paskolos sutartis ne tik yra nepasirašyta, bet ir joje nėra nuostatų, kurių bet kuris komercinis skolintojas paprastai reikalauja (pavyzdžiui, nuostatų dėl finansinių sąlygų arba nuostatų, taikytinų įsipareigojimų nevykdymo atveju). Galiausiai, skundo pateikėjas teigia, kad dėl Tarybos skirto finansavimo įmonė MMD gali investuoti į naują veiklos infrastruktūrą ir turtą, taigi tuo jai suteikiamas konkurencinis pranašumas. Todėl skundo pateikėjas tvirtina, kad ilgalaikė paskola neatitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo sąlygų ir, kadangi atitikta visiems kitiems kriterijams, ši priemonė yra neteisėta valstybės pagalba.

(19)

Siekdama paremti įmonės MMD veiklą Taryba nusprendė 2010 ir 2011 m. nupirkti du mobiliuosius uosto kranus, kiekvieną kainavusį po beveik 2,1 mln. GBP, ir pagal 7 metų veiklos nuomos sutartį išnuomoti juos įmonei MMD. Buvo apskaičiuotas metinis 16 000 GBP (daugiau kaip 190 000 GBP per metus) nuomos mokestis už kiekvieną kraną, kad Tarybos investicija atsipirktų per tikėtiną 15 metų kranų naudojimo laikotarpį, kartu padengiant pačios Tarybos patirtas kapitalo sąnaudas (iš viso taikyta faktinė 4,46 ir 4,62 % palūkanų norma).

(20)

Nors skunde nepateikta jokių konkrečių argumentų dėl šios konkrečios priemonės, kranų įsigijimas ir išnuomojimas yra viena iš įvairių finansavimo priemonių, skunde nurodyta kaip priemonė, kuria Taryba remia įmonės MMD investicijas į naują įrangą ir tai daro rinkos sąlygų tariamai neatitinkančiu būdu.

(21)

Įvykdžius įsigijimą, įmonei MMD buvo pradėti taikyti Tarybos bankiniai ryšiai su banku „Lloyds TSB Bank“. Už tai bankas „Lloyds TSB“ pareikalavo papildomo garantinio 1 mln. GBP dydžio piniginio užstato. 2009 m. gegužės mėn. šis garantinis piniginis užstatas buvo padidintas iki 1,2 mln. GBP, o 2010 m. pavasarį sumažintas iki 0,55 mln. GBP. 2011 m. šis garantinis piniginis užstatas bankui „Lloyds TSB Bank“ buvo papildytas 1 mln. GBP dydžio kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas garantija, kurią bankui suteikė Taryba.

(22)

Bankas „Lloyds TSB Bank“ įmonės MMD įprastiems komerciniams sandoriams užtikrinti pareikalavo piniginio užstato, o vėliau ir garantijos, kad tai būtų mokėjimų, kuriuos bankas atlieka įmonės MMD vardu (pavyzdžiui, tarpuskaitos namų automatinio mokėjimo sistemos (CHAPS) mokėjimų, sistemos BACS mokėjimų, muitinės garantijos priemonės mokėjimų ir įmonės išlaidų kortelės mokėjimų), garantija. Bankas „Lloyds TSB Bank“ turi galimybę pasinaudoti piniginiu užstatu arba garantija tuo atveju, jeigu šių banko atliktų mokėjimų įmonė MMD vėliau nepadengia.

(23)

Į skundą, be kitų priemonių, kuriomis Taryba įmonei MMD nuolat teikė finansinę paramą, įtraukta ir kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas garantija, ir ja įmonei MMD tariamai suteikiamas nederamas ekonominis pranašumas.

(24)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija išreiškė susirūpinimą, kad nuolatinė parama įmonei MMD, teikiant metines pajamų dotacijas, gali neatitikti rinkos ekonomikos investuotojo principo. Tarybos parama, skiriant pajamų dotacijas, teikta ilgiau ir didesnė nei buvo planuota pradinių investicijų dokumentuose (16,71 mln. GBP per 8 metus, palyginti su iš pradžių planuota 1,44 mln. GBP suma per dvejus metus), todėl kilo susirūpinimas, kad šias grynųjų pinigų dotacijas galima laikyti trumpalaike ir laikina parama įmonei restruktūrizuoti.

(25)

Be to, jau pirmais finansiniais metais (2008–2009) buvo akivaizdu, kad pirminės finansinės prognozės neišsipildys. Be to, nors įrodymų, kad atlikta tinkama ekonominė įmonės MMD įsigijimo analizė, buvo, byloje buvo mažai įrodymų (jeigu jų apskritai buvo), iš kurių būtų matyti, kad buvo tinkamai išanalizuotas kiekvienos papildomų pajamų dotacijos ekonominis pagrįstumas.

(26)

Argumentas, kad dotacijos beveik atitinka pajamų srautus, Tarybos gaunamus iš įmonės MMD, ir tų srautų būtų netekta, jeigu įmonės veikla būtų nutraukta, laikytas turinčiu trūkumų, nes nepateikta įrodymų, jog įmonės MMD naudojamas uosto turtas (krantinės, sandėliai ir kt.) būtų nenaudojamas, jeigu įmonė MMD būtų likviduota, arba dėl to būtų visiškai netekta nuomos ir tonažo mokesčių, mokamų įmonei MMD.

(27)

Galiausiai nepateikta jokių įrodymų, kad Taryba savo nuolatinę paramą būtų vertinusi pagal alternatyvius scenarijus (pvz., įmonės MMD likvidavimo scenarijų), siekdama parodyti, kad per visą laikotarpį tai iš tikrųjų buvo ekonomiškai naudingiausia galimybė.

(28)

Atsižvelgdama į įmonės MMD negebėjimą per kelerius metus tapti pelninga be Tarybos paramos Komisija sprendime pradėti tyrimą išreiškė susirūpinimą dėl to, ar paskolos sąlygos atitiko riziką, kad įmonė MMD neįvykdys savo įsipareigojimų. Atrodė abejotina, kad privatus kreditorius, net ir būdamas patronuojančiąja įmone, tokią paskolą būtų suteikęs tinkamai nepašalinęs savo patronuojamosios įmonės finansinių sunkumų.

(29)

Tai, kad paskolos sąlygos kelia susirūpinimą, patvirtinta ir 2008 m. Komisijos komunikatu dėl orientacinių normų nustatymo, – jame nustatyta, kad sunkumų patiriančiai įmonei (be nuolatinės Tarybos paramos įmonė MMD beveik be abejonės būtų buvusi sunkumų patirianti įmonė) taikoma rinkos norma būtų 5,48 % 2011 m. ir 5,46–5,74 % 2012 m., net darant prielaidą, kad esama didžiulio užstato (to įrodymų nėra). Be užstato norma būtų buvusi 11 %

(30)

Galiausiai, Jungtinės Karalystės pateikta komercinės paskolos sutartis buvo gana bendro pobūdžio, joje nebuvo tam tikrų paprastai reikalaujamų standartinių nuostatų (pavyzdžiui, nuostatų dėl finansinių sąlygų arba nuostatų, taikytinų įsipareigojimų nevykdymo atveju).

(31)

Kadangi priemonė savo poveikiu yra labai panaši į pirmiau analizuotą ilgalaikę paskolą (įmonės MMD kapitalo išlaidų finansavimas, atsižvelgiant į Tarybos patiriamas skolinimosi sąnaudas), sprendime pradėti tyrimą išreikštas susirūpinimas, panašus į susirūpinimą, išreikštą dėl ilgalaikės paskolos.

(32)

Remiantis sprendimu pradėti tyrimą, Jungtinės Karalystės pateiktuose dokumentuose, kuriuose analizuojamas įmonės MMD įsigijimas, neatsižvelgta į tai, kad Tarybos suteiktas piniginis užstatas buvo padidintas. Tačiau, net jeigu argumentą, kad toks piniginis užstatas buvo netiesiogiai numatytas, būtų galima laikyti tinkamu, nepateikta įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad Taryba vėliau būtų atlikusi savo toliau turimos pozicijos analizę. Nepaisydama nuolatinių įmonės MMD nuostolių Taryba tiesiog toliau teikė garantiją įmonės MMD darbinio kapitalo paskolos priemonėms.

(33)

Taigi, Komisija sprendime pradėti tyrimą išreiškė susirūpinimą, kad įmonė MMD tokias priemones būtų galėjusi gauti be Tarybos paramos, ir kartu buvo sunkiai tikėtina, kad privati patronuojančioji įmonė, kurios padėtis būtų tokia pati, būtų toliau teikusi tokią finansinę paramą, tinkamai nešalindama savo patronuojamosios įmonės finansinių sunkumų.

(34)

Skundo pateikėjas savo pastabose pritarė sprendimui pradėti tyrimą, bet susilaikė nuo pozicijos dėl išvados, susijusios su 1 priemone, tačiau šios priemonės atžvilgiu nepateikė jokių papildomų argumentų ar įrodymų. Dėl 2–5 priemonių skundo pateikėjas nurodė savo anksčiau pateiktą medžiagą ir pakartojo esąs įsitikinęs, kad nėra jokių priežasčių, dėl kurių Taryba būtų galėjusi pagrįstai daryti išvadą, kad jos finansinė parama kada nors duos tinkamą komercinę grąžą, tačiau savo pastabose nepateikė jokių papildomų įrodymų ar argumentų. Taigi, skundo pateikėjas Komisiją paragino padaryti išvadą, kad 2–5 priemonės yra nesuderinama valstybės pagalba, kurią reikia susigrąžinti.

(35)

Anoniminė suinteresuotoji šalis pritarė sprendime pradėti tyrimą pateiktai preliminariai analizei ir laikėsi nuomonės, kad 2–5 priemonės aiškiai yra valstybės pagalba įmonei MMD, kuria Taryba teikė nuolatinę finansinę paramą nuolatos neveiksmingai ir nepelningai įmonei. Ji teigė, kad be nuolat teikiamos paramos įmonė MMD jau seniai būtų tapusi nemoki ir pasitraukusi iš verslo. Anoniminė suinteresuotoji šalis pastabų dėl 1 priemonės nepateikė.

(36)

Anoniminė suinteresuotoji šalis laikėsi nuomonės, kad Taryba neveikė kaip racionalus komercinis investuotojas, nes įmonei MMD toliau teikė finansavimą neužtikrindama jokio naudingo arba sėkmingo įmonės MMD restruktūrizavimo jos problemoms išspręsti. Ši šalis teigė, kad joks racionalus investuotojas nebūtų pirkęs žlungančios įmonės ir toliau daugelį metų padengęs jos nuostolius, nesiekdamas jokių reformų įmonės problemoms spręsti.

(37)

Kalbant apie pajamų dotacijas (2 priemonė), anoniminė suinteresuotoji šalis sutiko su sprendimu pradėti tyrimą ir pabrėžė, kad Taryba kiekvienais metais tiesiog kompensuodavo įmonės MMD veiklos nuostolius, neatlikdama jokio tinkamo vertinimo. Dėl 3 ir 4 priemonių anoniminė suinteresuotoji šalis ir vėl pritarė sprendimui pradėti tyrimą ir teigė, kad be Tarybos paramos įmonė MMD nebūtų gavusi finansavimo panašiomis sąlygomis. Galiausiai, ši šalis pritarė, kad 5 priemone įmonei MMD taip pat suteikta nederama nauda, kurios nebūtų suteikęs racionalus ekonomikos investuotojas.

(38)

Anoniminė suinteresuotoji šalis taip pat pritaria sprendime pradėti tyrimą pateiktam preliminariam vertinimui, kad šios pagalbos priemonės neatitinka net pagrindinių sąlygų, kurias įvykdžius tai būtų suderinama sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba.

(39)

Anoniminė suinteresuotoji šalis taip pat pabrėžia, kad šios dotacijos turėjo didžiulį poveikį konkurencijai, nes šviežių produktų tvarkymo sektorius yra labai konkurencinga rinka, kuriai būdingos mažos maržos ir kurioje teisėtai veikiantys bei pagalbos negaunantys veiklos vykdytojai yra itin pažeidžiami dėl veiklos vykdytojo, kuriam teikiama neteisėta valstybės pagalba. Ši šalis taip pat teigia, jog buvo žinoma, kad įmonė MMD siūlo mažesnius nei rinkos tvarkymo įkainius (įskaitant tai, kad ji tariamai siūlo nemokamą laikymą) klientams pritraukti ir išlaikyti. Taigi, pagalba buvo žalinga ne tik konkretiems konkurentams, bet ir apskritai rinkos veikimui.

(40)

Todėl anoniminė suinteresuotoji šalis Komisijos paprašė pareikalauti, kad įmonei MMD suteikta neteisėta ir nesuderinama pagalba būtų susigrąžinta.

(41)

Jungtinė Karalystė savo pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą nesutiko su Komisijos preliminaria išvada, kad 2–5 priemonės gali būti valstybės pagalba, ir pateikė papildomų argumentų savo teiginiui, kad visos priemonės atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą, pagrįsti. Jungtinė Karalystė taip pat pateikė papildomų ex ante įrodymų savo teiginiui pagrįsti.

(42)

Jungtinė Karalystė visų pirma tvirtino, kad Tarybos sprendimas remti įmonę MMD po 2008 m., skiriant pajamų dotacijas arba kitomis priemonėmis, buvo komerciniu požiūriu motyvuotas sprendimas, pagrįstas galimos naudos ir rizikos vertinimu. Be kita ko, buvo atsižvelgta į tai, kad išlaikius komercinę veiklą sklype, į kurį turimos visos nuosavybės teisės ir kuriame veikla yra ribojama įstatymais bei su uostais susijusios veiklos politika, bus užtikrina gausi tarpusavyje susijusi ekonomija ir sinergija. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad tęstinės paramos įmonei MMD ekonominis pagrįstumas buvo nuolat vertinamas, vertinant visas pagrįstas alternatyvas, galimas šiame sklype, kuriam taikomi apribojimai.

(43)

Jungtinė Karalystė tvirtino, kad Taryba kruopščiai atliko finansinį savo investicijų į įmonę patikrinimą, ir kad dėl to Komisijos teiginys, jog Taryba „aklai“ laikėsi pernelyg optimistinių įmonės MMD vadovybės prognozių, yra neteisingas. Taryba savo vyriausiąjį finansų pareigūną paskyrė įmonės MMD direktoriumi, kad šis prižiūrėtų verslo finansinius rodiklius, užtikrintų „tinkamą finansinį įžvalgumą“ ir tinkamą Tarybai pagal įstatymus tenkančių finansinio valdymo pareigų vykdymą. Kaip matyti iš vidaus dokumentų, kuriuos Jungtinė Karalystė pridėjo prie savo pateiktos medžiagos, Tarybos nariai reguliariai svarstė, ar veiksniais, dėl kurių 2008 m. buvo įsigyta įmonė, tebegalima pagrįsti tolesnį paramos teikimą. Be to, kaip bet kuris kitas rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas, turintis interesų, susijusių su jam visiškai priklausančiu sklypu, kurio alternatyvaus panaudojimo galimybės yra ribotos, ir galintis pasinaudoti atitinkama tiekimo grandinės ekonomija, Taryba ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo žemės vertę ir gautų tvarias pajamas.

(44)

Panašiai kaip ir visų su uostais susijusių įmonių, įmonės MMD pagrindinė veikla (vaisių tvarkymas) yra permaininga ir trumpalaikėje perspektyvoje yra pažeidžiama pavienių klientų skaičiaus mažėjimo arba didėjimo požiūriu. Per pirmuosius kelerius metus po 2008 m. įmonę ištiko problemos, kurių nebuvo galima numatyti. Tačiau įmonės MMD finansiniai rezultatai labai pagerėjo (nors ne taip greitai, kaip iš pradžių buvo numatyta), nes atsirado keletas naujų klientų ir vykdyta aktyvi restruktūrizavimo programa (nustatyta 2008 m. ekonominiame pagrindime, taikytame perkant įmonę MMD ir atnaujintame rengiant įmonės MMD perspektyvinius verslo planus), dėl kurios sumažintos sąnaudos ir racionalizuota veikla, kad būtų konkurencingesnė.

(45)

Jungtinė Karalystė taip pat pabrėžia, kad Taryba nuosavybės teise turi ir valdo judrų keltų uostą, esantį greta įmonės MMD sklypo. Taryba gali pasinaudoti abiejų verslų sinergija (ir tą daro), ir tai naudinga keltų uostui, nes, pavyzdžiui, Taryba komerciniams keltų valdytojams gali siūlyti įmonės MMD teikiamas krovos paslaugas komerciniams kroviniams tvarkyti. Tai padėjo keltų uoste rastis naujam verslui.

(46)

Be to, Taryba gauna pajamų iš įmonės MMD; tai pajamos iš nuomos mokesčių, tonažo mokesčių, laivavedybos mokesčių, taip pat kitos pajamos. Nors tuo savaime nebūtinai būtų galima pagrįsti nuolatinę ilgesnio laikotarpio paramą įmonei, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad Taryba gali atsižvelgti į tuos pajamų srautus vertindama bendrą komercinį pagrįstumą, kuriuo remdamasi ji galėtų tęsti savo paramą.

(47)

Jungtinė Karalystė taip pat pabrėžia, kad įvairiu metu buvo svarstytos ir su esama padėtimi lygintos galimos įmonės MMD veiklos tęsimo, Tarybai teikiant paramą, alternatyvos, vertinant jų ekonominę naudą.

(48)

Pirma, nuo 2008 m. Taryba svarstė įvairinti įmonės MMD verslą, įtraukiant kitus krovinius, bet dėl įvairių logistinių priežasčių nėra alternatyvios veiklos, kuria greičiausiai būtų pagerinti finansiniais įmonės MMD rezultatai (3).

(49)

Antra, Taryba svarstė alternatyvą likviduoti įmonę ir vėl įsigyti žemę kitai paskirčiai (pvz. 2013 m. aptariant padėtį, kai toliau investuojama, žr. 57 konstatuojamąją dalį), bet buvo daug veiksnių, rodančių, kad šis variantas yra netinkamas:

(50)

Atsižvelgdama į šiuos apribojimus Jungtinė Karalystė tvirtina, kad Taryba, investuodama į įmonę MMD, kaip tvarų ir gyvybingą nuomininką, yra motyvuota gauti didžiausią įmanomą grąžą iš turto, t. y. žemės.

(51)

Siekdama pagrįsti savo teiginius Jungtinė Karalystė taip pat pateikė ekonominio modelio, kurį Taryba parengė siekdama įvertinti savo investicijas į įmonę MMD ir išanalizuoti įvairias esamas galimybes bei apskaičiuoti jų ekonominę naudą, kopijas. Šis modelis buvo reguliariai atnaujinamas siekiant atsižvelgti į įmonės MMD rezultatus, kintančias rinkos sąlygas, perspektyvas ir kt., taigi, tolesnės paramos įmonei MMD, teikiant pajamų dotacijas ir kitą finansavimą, ekonominis pagrįstumas buvo reguliariai tikrinamas atliekant palyginimą su alternatyviomis galimybėmis. Jungtinė Karalystė paaiškino neturinti visų ankstesnių šio modelio versijų, susijusių su pavieniais metais, nes tai yra vienas bendras Excel failas, nuolat atnaujinamas ankstesnių rezultatų nearchyvuojant. Tačiau Jungtinė Karalystė patvirtino, kad modelis buvo nuosekliai naudojamas kaip pagrindas priimant sprendimą, ar ekonominiu požiūriu prasminga tęsti paramą įmonei MMD, ar veikiau reikia rinktis kitą alternatyvą. Jungtinė Karalystė pateikė dvi darbines 2013 m. gegužės ir birželio mėn. modelio versijas, rastas failuose.

(52)

Palyginusi visus tuos veiksnius Taryba patvirtino požiūrį, kad komerciniu požiūriu palankiau vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje tęsti paramą įmonei MMD ir imtis įvairių restruktūrizavimo priemonių jos pelningumui atkurti. Jungtinė Karalystė pabrėžia, kad esama tvirto esminio komercinio pagrindo remti įmonę. Įmonė MMD yra geroje vietoje šviežių produktų kroviniams, atvežamiems iš pietinių gamintojų, tvarkyti, ir tai vienas iš kelių uostų, turinčių būtiną patirtį ir gebėjimą tvarkyti laivų-šaldytuvų siuntas, kuriose būna atšaldytų šviežios produkcijos krovinių. Įmonė sėkmingai prisitaikė prie tendencijų, kurias nulemia naujų tipų laivai, ir dėl to buvo įgyta daug naujų klientų. Jos investicijomis į specializuotą šviežių vaisių ir daržovių tvarkymą (sandėlius-šaldytuvus, kranus ir pervežimą) bus užtikrinta, kad ji ir toliau gebėtų konkuruoti, kaip pagrindinė vieta, per kurią vaisių importuotojai įveža savo prekes.

(53)

Jungtinė Karalystė taip pat pabrėžė, kad teigiami finansiniai įmonės MMD rezultatai 2016–2017 finansiniais metais rodo, jog finansiniai rodikliai labai pagerėjo, ir patvirtina jos ankstesnes prielaidas, kad įmonė MMD gali tapti pelningu verslu net ir be nuolatinių pajamų dotacijų.

(54)

Galiausiai, Jungtinė Karalystė nurodo faktą, kad taikant kriterijų, kurį Komisija turi taikyti vertindama, ar 2–5 priemonės atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą, vertinama, ar privatus akcininkas, kurio padėtis tokia pati, būtų motyvuotas tokiomis aplinkybėmis tęsti paramą įmonei. Tam reikia ex ante, o ne ex post vertinimo, pagrįsto informacija, kurią Taryba turėjo reikiamu metu. Taryba yra įsitikinusi, kad visos jos paramos priemonės buvo tinkamai apsvarstytos ir pasvertos atsižvelgiant į tikėtiną naudą bei riziką. Nė karto po to, kai įsigijo įmonę MMD, Taryba į savo finansinius įmonės MMD vertinimus neįtraukė su ekonomika nesusijusių kriterijų (pvz., vietos užimtumo, rizikos aplinkai arba regioninės politikos). Ji visą laiką veikė taip, kaip privatus akcininkas būtų veikęs panašiomis aplinkybėmis.

(55)

Po 2017 m. balandžio 26 d. įvykusio posėdžio su Komisija Jungtinė Karalystė pateikė daugiau informacijos apie kintančias įmonės MMD verslo aplinkybes per visą atitinkamą laikotarpį ir nurodė, ką Taryba žinojo tuo metu, kai teikė kiekvieną paramos priemonę. Kiekvienų metų pagrindiniai įvykiai, turėję poveikį įmonės MMD finansiniams rezultatams, buvo svarstomi siekiant parodyti, kad Taryba „aklai“ nesilaikė nepagrįstų, pernelyg optimistiškų prognozių, kurias teikė įmonės MMD vadovybė. Priešingai, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad iš įrodymų aiškiai matyti, jog, kilus klausimams, įmonės MMD vadovybė juos sprendė energingai ir komerciniu požiūriu pagrįstai, siekdama būsimo pelningo verslo, o Taryba tuo metu, kai buvo priimami svarbiausi sprendimai, vykdė tinkamą priežiūrą.

(56)

Ši Jungtinės Karalystės pateikta medžiaga buvo papildyta papildomais dabartiniais įrodymais, kad įmonė MMD ir Taryba vykdė šiuos ekonominius ir komercinius ex ante vertinimus. Be to, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad daugelis vidaus informacinių pranešimų, Tarybai teiktų apie įmonę MMD, buvo teikiami žodžiu, o ne raštu, todėl rašytiniais įrodymais jų pagrįsti neįmanoma. Vis dėlto, Jungtinė Karalystė laikosi nuomonės, kad pateikti dokumentai yra pakankamas įrodymas, jog Taryba nuo pat įmonės MMD įsigijimo 2008 m. priiminėjo pagrįstus, komerciniu požiūriu motyvuotus su įmone MMD susijusius sprendimus.

(57)

Be to, pateiktoje papildomoje medžiagoje taip pat pabrėžiama (ir pateikiami atitinkami dokumentiniai įrodymai), kad per atitinkamą laikotarpį buvo keletas atvejų, kai Taryba svarstė alternatyvius pasiūlymus:

(58)

Galiausiai po 2018 m. balandžio 18 d. telefoninės konferencijos Jungtinė Karalystė pateikė papildomų dabartinių įrodymų, kad buvo atliktas galimų variantų ex ante ekonominis vertimas, kartu su išsamiu esminio ekonominio modelio taikymo metodikos paaiškinimu.

(59)

Kalbant apie skundo pateikėjo pastabas, Jungtinė Karalystė nurodė, kad jose tiesiog pakartoti sprendime pradėti tyrimą išdėstyti teiginiai, jog esama valstybės pagalbos, bet nepateikta jokių konkrečių pastabų arba įrodymų. Jungtinės Karalystės pozicija dėl šių teiginių buvo išdėstyta jos pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą.

(60)

Kalbant apie anoniminės suinteresuotosios šalies pastabas, Jungtinė Karalystė taip pat nurodė, kad daugelyje pastabų tiesiog pakartoti sprendime pradėti tyrimą išdėstyti teiginiai, bet nepateikta jokių konkrečių pastabų arba įrodymų. Tačiau Jungtinė Karalystė pateikė pastabų trimis konkrečiais anoniminės suinteresuotosios šalies iškeltais klausimais.

(61)

Pirma, Jungtinė Karalystė nesutiko su teiginiu, kad Taryba sutiko padengti įmonės MMD nuostolius nesiekdama restruktūrizuoti arba reformuoti verslo. Kaip Jungtinė Karalystė aiškina savo pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą, Taryba kartu su įmonės MMD vadovybe ėmėsi keleto veiksmų siekdamos restruktūrizuoti verslą, sumažinti sąnaudas, padidinti veiksmingumą ir padaryti verslą konkurencingesnį. Imtasi šių priemonių:

(62)

Restruktūrizavimo planas buvo dalis pradinio ekonominio pagrindimo, kuriuo remtasi 2008 m. įsigyjant įmonę MMD, be to, Tarybai buvo reguliariai teikiamos žodinės ir rašytinės ataskaitos apie įmonės MMD pažangą įgyvendinant restruktūrizavimo programą. Taigi, Taryba, užtikrindama būtinus verslo pakeitimus, kad būtų galima pagerinti veiklos rezultatus ir padidinti konkurencingumą, veikė kaip privatus veiklos vykdytojas. Šios priemonės yra tinkamai pagrįstos Tarybos ir įmonės MMD ex ante vidaus dokumentais, kuriuos Jungtinė Karalystė pateikė kaip įrodymą.

(63)

Antra, Jungtinė Karalystė atmetė teiginį, kad įmonė MMD tariamai siūlė mažesnius nei rinkos norma tvarkymo įkainius, kad pritrauktų ir išlaikytų šviežios produkcijos klientus, ir kad įmonė MMD klientams net siūlė nemokamą laikymą. Anoniminė suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, tiesiog konstatavo, jog „buvo žinoma“ arba „buvo pranešta“, kad įmonė MMD siūlo tokias kainas, tačiau nenurodyta, kas apie tai pranešė. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad šie teiginiai neturi pagrindo, nes įmonės MMD kainos atspindi tarifus, taikomus kituose uostuose, ir iš tikrųjų jos dažnai yra net didesnės už konkurentų kainas. Jungtinė Karalystė pateikė įrodymų, kad iš tikrųjų įmonės MMD įkainiai nebuvo sumažinti, kai Taryba 2008 m. įsigijo įmonę MMD. Priešingai, padėklų įkainiai per šį laikotarpį padidėjo beveik […] proc. Be to, nors uostų kainodara nelabai skaidri, keletas klientų per derybas su įmone MMD dėl kainų nurodė įkainius, kuriuos jiems siūlė kiti uostai. Iš nurodytų įkainių matyti, kad įmonės MMD kainos atitinka kituose uostuose taikomas kainas. Panašiai Jungtinė Karalystė atmetė teiginį, kad įmonė MMD savo klientams siūlė nemokamą laikymą.

(64)

Trečia, Jungtinė Karalystė atmetė teiginį, kad dėl neteisėtos valstybės pagalbos šviežia produkcija tapo mažiau patraukliu pasiūlymu pagalbos neganantiems veiklos vykdytojams. Ir vėl nėra jokių šio teiginio įrodymų, ir, kaip nurodyta Jungtinės Karalystės pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą, kiti uostai, pavyzdžiui, Doverio uostas, toliau investuoja į šviežios produkcijos tvarkymą (Doverio uostas neseniai įsigijo įmonę „Hammond“, vykdančią vaisių tvarkymo veiklą).

(65)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(66)

Atsižvelgiant į Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje pateiktą valstybės pagalbos sąvokos apibrėžtį, valstybės pagalbos sudedamosios dalys yra šios: i) įmonės buvimas, ii) priemonės priskyrimas valstybei, priemonės finansavimas iš valstybinių išteklių, iii) ekonominio pranašumo suteikimas, iv) priemonės atrankusis pobūdis ir v) priemonės poveikis konkurencijai bei valstybių narių tarpusavio prekybai. Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi atitikti visus šiuos kriterijus.

(67)

Jungtinė Karalystė teigia, kad šiomis priemonėmis įmonei MMD neteikiama jokio ekonominio pranašumo, nes jos atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą. Remiantis šiuo principu, viešojo sektoriaus institucijų, kurios veikia kaip investuotojai, vykdomais ekonominiais sandoriais kitai sandorio šaliai nesuteikiama jokio pranašumo, todėl jie nelaikomi valstybės pagalba, jeigu vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis (4).

(68)

Todėl, siekdama nustatyti, ar tariamos pagalbos priemonės yra valstybės pagalba, Komisija pirmiausia analizuos ekonominio pranašumo kriterijų.

(69)

Priėmus sprendimą pradėti tyrimą, Jungtinė Karalystė pateikė svarbių papildomų įrodymų, iš kurių matyti, kad visos priemonės (pajamų dotacijos arba įvairios finansavimo formos), kurių Taryba ėmėsi siekdama padėti įmonei MMD, imtos taikyti prieš tai atlikus nuodugnią jų ekonominės naudos analizę. Siekdama įvertinti, ar šiuo atveju esama pranašumo, Komisija taiko rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų. Remdamasi pateiktais papildomais įrodymais ir argumentais Komisija analizuos, ar hipotetinis rinkos ekonomikos investuotojas, kurio padėtis būtų panaši į Tarybos padėtį (tai pirmiausia reiškia, kad jis būtų 100 % įmonės MMD akcijų turintis akcininkas, papildomai vykdantis komercinę veiklą uoste ir esantis panašaus dydžio kaip ir Taryba), būtų taikęs 2–5 priemones (5). Šis vertinimas turi būti grindžiamas ex ante įrodymais, iš kurių matyti, kad sprendimai taikyti 2–5 priemones buvo pagrįsti ekonominiais vertinimais, panašiais į vertinimus, kuriuos tokiomis aplinkybėmis prieš priimdamas sprendimą investuoti ir atsižvelgdamas į galimas alternatyvias galimybes būtų atlikęs racionalus privatus investuotojas, kurio padėtis kiek įmanoma panašesnė į valstybės narės padėtį (6). Be to, šis vertinimas turi būti atliekamas neatsižvelgiant į aspektus, kurie išskirtinai susiję su valstybės narės, veikiančios kaip viešosios valdžios subjektas, funkcijomis (pavyzdžiui, į socialinės, regioninės ar sektorių politikos aspektus) (7).

(70)

Siekdama patikrinti, ar 2–4 priemonės atitinka rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų, Komisija remiasi laikotarpiu, per kurį buvo taikytos finansinės paramos priemonės (8).

(71)

Iš Jungtinės Karalystės argumentų ir įrodymų matyti, kad 2–5 priemonės praktiškai buvo dalis bendros finansinės paramos įmonei MMD, kurią Taryba, kaip patronuojančioji įmonė, suteikė siekdama palengvinti ir padėti vykdyti verslo restruktūrizavimo procesą, kad būtų pasiektas įmonės veiklos tvarumas ir pelningumas. Todėl priemonės buvo nuolat visais aspektais vertinamos, siekiant nustatyti ekonomiškai racionaliausius tolesnius veiksmus. Taigi, visos priemonės buvo ekonominio modelio, Tarybos taikyto atliekant šį vertinimą, dalis. Dėl to kiekvienos iš 2–5 priemonių atitikties rinkos ekonomikos investuotojo principui priemonių vertinimas yra glaudžiai tarpusavyje susijęs ir negali būti vertinama pagal kiekvieną priemonę atskirai. Dėl šios priežasties Komisija pirmiausia analizuos 2–5 priemonių, kaip visumos, atitiktį rinkos ekonomikos investuotojo principui ir tik vėliau, tiek, kiek tai būtina, vertinimą papildys konkrečiais aspektais, susijusiais su pavienėmis priemonėmis.

(72)

Jungtinės Karalystės pateikti dokumentai yra objektyvus, patikrinamas ir teisiškai svarus įrodymas, kad Taryba nuo pat įmonės MMD įsigijimo kruopščiai analizavo savo faktinę padėtį ir komercines perspektyvas, atsižvelgdama tik į ekonominius aspektus. Dokumentuose iš esmės tinkamai nurodyta data ir pateikta pagrįsta Tarybos atlikta analizė, taip pat Tarybos prognozės, paremtos iš esmės pagrįstomis prielaidomis. Taigi, dokumentuose pačios įmonės MMD pateikti skaičiai ir argumentai kritiškai vertinami, o ne tiesiog remiamasi jais, ir tuo įrodoma, kad Taryba vykdė aktyvią ir nuolatinę ekonominę įmonės MMD priežiūrą.

(73)

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad įprasta ekonominė analizė apėmė ir aspektus, susijusius su įvairia tarpusavyje susijusia ekonomija bei sinergija, kurias nulemia komercinė veikla visiškai nuosavame sklype, visų pirma sinergija su kita Tarybai visiškai priklausančia veikla Portsmuto uoste (daugiausia tai su keltais ir kruiziniais laivais susijusi veikla). Šią sinergiją nulemia:

(74)

Atsižvelgdama į visiškai komercinį šios sinergijos pobūdį Komisija laikosi nuomonės, kad hipotetinis rinkos ekonomikos investuotojas į tokią sinergiją atsižvelgtų atlikdamas bet kurių įmonei MMD skirtų paramos priemonių ekonominės naudos ex ante vertinimą.

(75)

Papildomai, rinkos ekonomikos investuotojas svarstydamas iš tikrųjų būtų atsižvelgęs į tikėtiną būsimą pajamų srautą Tarybai, kuris būtų gaunamas dėl įmonės MMD mokamų nuomos, laivų vedimo ir uosto mokesčių, ir į tikimybę, kad to pajamų srauto būtų netekta arba jis būtų mažesnis, jeigu būtų pasirinktos alternatyvios galimybės. Tokios būsimos pajamos yra svarbios vertinant priemonių, kurių ketina imtis rinkos ekonomikos patronuojančioji įmonė savo patronuojamajai įmonei remti, ekonominį pagrįstumą. Todėl, nors vien šiais pajamų srautais negalima pagrįsti nuolatinės paramos įmonei MMD, jų įtraukimas į bendrą ekonominį modelį atitinka tai, ką būtų daręs hipotetinis rinkos ekonomikos investuotojas.

(76)

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytą sinergiją ir pajamų srautus Tarybos kontroliuojamų įmonių grupėje Jungtinė Karalystė pateikė ekonominio modelio, kuriuo analizuojamos įvairios galimybės ir apskaičiuojama jų ekonominė nauda, kopijas. Šis modelis buvo parengtas siekiant išanalizuoti užsitęsusių investicijų į įmonę MMD ekonominį pagrindą ir buvo reguliariai atnaujinamas. Taigi, tolesnės paramos teikimo įmonei MMD, ir skiriant pajamų dotacijas, ir įvairiomis finansinėmis priemonėmis, ekonominis pagrįstumas buvo reguliariai ex ante tikrinamas pagal kitas alternatyvias galimybes.

(77)

Tarybos svarstytos alternatyvios galimybės įvairiais jos dalyvavimo valdant įmonę MMD etapais:

(78)

Jungtinė Karalystė paaiškino, kad Taryba negali pateikti visų ankstesnių šio ekonominio modelio versijų, skirtų kiekvieniems metams, nes modelis rengtas viename Excel faile, ir šis buvo nuolat atnaujinamas sistemingai nearchyvuojant ankstesnių rezultatų. Tačiau Jungtinė Karalystė patvirtino, kad ekonominis modelis buvo naudojamas kaip standartinis pagrindas priimant sprendimą, ar ekonominiu požiūriu pagrįsta tęsti paramą įmonei MMD, ar veikiau reikia rinktis kitą galimybę.

(79)

Jungtinė Karalystė pateikė dvi ekonominio modelio versijas, parengtas 2013 m. gegužės ir birželio mėn., kai vyko viena iš diskusijų dėl būsimo Tarybos dalyvavimo valdant įmonę MMD (taip pat žr. šio sprendimo 51 konstatuojamąją dalį). Modelis atitinka standartines rinkos priemones, pagrįstas ateityje tikėtinų pinigų srautų pasirinkus įvairias svarstomas alternatyvas, grynosios dabartinės vertės skaičiavimu. Taikant šį konkretų modelį svarstytos trys pagrindinės galimybės: 1) pasilikti įmonę MMD, 2) parduoti veiklą tęsiančią įmonę MMD už jos grynąją turto vertę (2,4 mln. GBP), 3) likviduoti įmonę MMD ir jos sklypą alternatyviai naudoti kaip sandėliavimo vietą (tai naudingiausias galimas alternatyvus sklypo naudojimas). Taikant modelį apskaičiuojama kiekvienos šios alternatyvos grynoji dabartinė tikėtinų pinigų srautų vertė, kaip diskonto normą taikant 4,23 % kapitalo sąnaudų svertinį vidurkį.

(80)

Taikant šį ekonominį modelį vertinamos individualios galimybės, paremtos metodikų deriniu:

(81)

Komisija laikosi nuomonės, kad ekonominiame modelyje pateiktos prielaidos yra pagrįstos, ir patvirtina, kad jomis neatsižvelgta į jokius kitus, išskyrus ekonominius, veiksnius, taigi į viešosios politikos aspektus nebuvo atsižvelgta.

(82)

2013 m. birželio mėn. ekonominio modelio versijoje buvo pateikti šie atskirų alternatyvių galimybių rezultatai, gautini per du svarstytus investicinius laikotarpius – 5 ir 10 metų.

(83)

2013 m. birželio mėn. ekonominio modelio rezultatai rodo, kad iš visų svarstytų metodikų, galimybė pasilikti įmonę MMD buvo ekonomiškai naudingiausia esama galimybė.

(84)

Nors Komisija pateikė kelis prašymus, Jungtinė Karalystė negalėjo pateikti papildomų kitais laikotarpiais taikyto ekonominio modelio kopijų. Tačiau iš daugybės kitų turimų patvirtinamųjų dokumentų matyti, kad Tarybos dalyvavimo valdant įmonę MMD ekonominis pagrįstumas buvo reguliariai vertinamas per visą analizuojamą laikotarpį. Visais turimais įrodymais taip pat patvirtinama, kad vertinimas buvo pagrįstas tik ekonominiais ir komerciniais aspektais, neatsižvelgiant į jokius viešosios politikos aspektus, į kuriuos hipotetinis rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų atsižvelgęs.

(85)

Be to, Taryba kruopščiai vykdė finansinę investicijų į įmonę MMD priežiūrą, savo vyriausiąjį finansų pareigūną paskirdama įmonės MMD direktoriumi, kad šis rūpintųsi įmonės finansiniais rezultatais. Jungtinė Karalystė pateikė gausių įmonės MMD komercinės ir finansinės padėties ir ateities perspektyvų (Taryba jas reguliariai persvarstydavo) ataskaitų kopijas (13). Įmonės MMD verslo planas buvo nuolat atnaujinamas siekiant atspindėti rinkos pokyčius, o Tarybos pareigūnai atidžiai stebėjo įmonės MMD pažangą. Jungtinė Karalystė taip pat įrodė, kad Taryba išsamiai vertino įmonės MMD prekybos knygos poziciją, vertindama jos finansinius rezultatus, restruktūrizavimo priemonių pažangą, prarandamų arba įgyjamų klientų skaičių ir vadovybės teikiamas verslo prognozes, ir tai buvo atliekama tiek pasitelkiant specialistų komitetus, vykdžiusius įmonės MMD priežiūrą, tiek per Tarybos vyriausiąjį finansų pareigūną vykdant finansinę priežiūrą. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad Tarybai teiktomis ataskaitomis ir verslo plano santraukomis suteikta galimybė objektyviai ir subalansuotai vertinti verslą, įskaitant įmonei MMD kylančius uždavinius ir riziką.

(86)

Be to, Komisija nustatė, kad Taryba toliau vykdė įvairias restruktūrizavimo priemones, siekdama sumažinti įmonės MMD sąnaudas ir padidinti jos pelningumą bei konkurencingumą. Iš tikrųjų, Taryba buvo pasirengusi tolesnes investicijas tvirtinti tik remdamasi vykdomu ir reguliariai atnaujinamu verslo planu. Pavyzdžiui, po trejų metų sudėtingų derybų 2016 m. su įmonės MMD darbuotojais buvo pasirašytos naujos darbo sutartys, ir tuo numatyta kasmet sutaupyti apie 250 000 GBP darbo sąnaudų. Į restruktūrizavimo planą taip pat įtraukti keli investiciniai projektai, kuriais siekta padidinti įmonės MMD konkurencingumą (būtent, investicijos į kokybės sertifikavimą, kontroliuojamos temperatūros sandėlių pagerinimas, nauja įranga konteineriams tvarkyti, papildomos erdvės konteineriams įrengimas ir tolesnis dažnai atliekamas infrastruktūros gerinimas siekiant padidinti veiklos efektyvumą). Vėliau 2014 m. įmonė MMD priėmė sprendimą nebesiūlyti savo paslaugų, susijusių su tolesniu į įmonę MMD atvežamų prekių vežimu, ir, kad galėtų sutelkti dėmesį į savo pagrindinį verslą, dėl šių paslaugų sudaryti išorės sutartis. Be to, įsigijusi įmonę MMD Taryba padarė keletą jos verslo valdymo pakeitimų – ne tik pagerino finansinę atskaitomybę, bet ir maksimaliai padidino sinergiją su Tarybos veikla uoste. Galiausiai įmonė MMD taip pat investavo į santykių su pagrindiniais klientais gerinimą ir plėtimą.

(87)

Taigi, Jungtinė Karalystė įrodė, kad įmonės MMD finansiniai rezultatai buvo nuolat peržiūrimi ir kad dėl peržiūrų buvo atlikti restruktūrizavimo plano pakeitimai. Dėl to įmonė MMD faktiškai vėl tapo pelninga, ir 2016–2017 finansiniais metais iš Tarybos ji negavo jokios pajamų dotacijos.

(88)

Todėl, kalbant konkrečiai apie pajamų dotacijas (2 priemonė), Jungtinė Karalystė Komisijai pateikė svarių įrodymų, kad būtų galima išsklaidyti abejones, išdėstytas sprendime pradėti tyrimą. Jungtinė Karalystė įrodė, kad nors Tarybos tolesnė parama įmonei MMD pajamų dotacijomis viršijo tai, kas buvo nustatyta pradiniame investicijų plane, tiek sumos, tiek trukmės atžvilgiu, visais reikšmingais laiko momentais ji ekonominiu požiūriu elgėsi racionaliai, ir jos veiksmai buvo naudingesni jai nei visos kitos turėtos galimybės.

(89)

Kalbant konkrečiai apie 2010 m. Tarybos įmonei MMD suteiktą ilgalaikės paskolos priemonę (3 priemonė), Komisija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, atliekant bendrą įmonei MMD nuolat teikiamos paramos ekonominį vertinimą, buvo visiškai atsižvelgta į tos priemonės buvimą ir jos atitinkamą ekonominį poveikį Tarybai, ir tai buvo įtraukta į pirmiau aprašytą ekonominį modelį.

(90)

Be to, Jungtinė Karalystė pateikė įrodymų, kuriais patvirtinama, kad įmonės MMD finansinė padėtis buvo įvertinta prieš suteikiant paskolą ir kad atitinkamose komercinėse ir finansinėse prognozėse buvo matyti geros perspektyvos grąžinti paskolą per kelerius ateinančius metais, kai bus įgyvendintos suplanuotos restruktūrizavimo priemonės. Jungtinė Karalystė taip pat pateikė išsamų kiekvieno atskiro projekto, remiamo paskola, vertinimą, kuriuo analizuota laukiama ekonominė nauda ir kiekvienas projektas lygintas su kitomis turimomis galimybėmis. Todėl pateiktais įrodymais patvirtinama, kad prieš išmokant kiekvieną paskolos dalį buvo tinkamai išnagrinėtas atitinkamų investicijų ekonominis pagrindimas. Be to, visos paskolos dalys buvo naudojamos tik kapitalo išlaidoms padengti, taigi iš esmės verslo ir Tarybos investicijų vertė padidėjo.

(91)

Be to, Jungtinė Karalystė teigė, kad atitinkamas lyginamasis standartas yra ne nepriklausomas privatus skolintojas, bet privati patronuojančioji įmonė, kurios padėtis panaši. Pasak Jungtinės Karalystės, ekonominiu požiūriu būtų pagrįsta tai, kad patronuojančioji įmonė teikia paskolą savo patronuojamajai įmonei, kai padengiamos patronuojančiosios įmonės patiriamos skolinimosi išlaidos, turint tikslą finansuoti investicijas, kuriomis siekiama padidinti patronuojamosios įmonės konkurencingumą ir galiausiai jos vertę patronuojančiajai įmonei.

(92)

Komisija pripažįsta, jog vertinant paskolos priemonę turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad įmonė MMD 100 % priklausė (ir tebepriklauso) Tarybai. Tarybos paskolos tikėtino pelno ekonominis vertinimas neapsiriboja tik tikėtinomis palūkanų įmokomis, kaip vertintų komerciniai bankai, nes būtinai turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad dėl paskolos padidės įmonės MMD gebėjimas ateityje gauti pelno ir taip padidinti Tarybos turimos nuosavybės dalies vertę. Iš tikrųjų, finansavimas taikant paskolos priemonę yra glaudžiai susijęs su restruktūrizavimo priemonėmis, kuriomis šalinami įmonės MMD finansiniai sunkumai ir siekiama ilgalaikio pelningumo. Be to, Tarybos parengtu ex ante ekonominiu modeliu patvirtinta, kad, nors įmonė MMD ilgą laiką veikė nuostolingai, taikyti finansines priemones, įskaitant paskolos priemonę, ekonominiu požiūriu buvo racionaliausias ekonominis elgesys, vertinant pagal turėtas alternatyvias galimybes.

(93)

Tačiau, net neatsižvelgdama į šį argumentą ir vertindama vien įmonę „MMD Shipping“ Komisija nustatė, kad paskolos sąlygomis įmonei MMD nesuteikta jokio juntamo ekonominio pranašumo. Jungtinė Karalystė nepateikė jokios informacijos apie įmonės MMD reitingus, kuria remiantis būtų galima patikrinti šios įmonės kreditingumą, vertinant tik šią įmonę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonė, ją įsigijus, buvo rekapitalizuota, tapo apskritai pelninga ir turi pagrįstai gerų ateities verslo perspektyvų, jos reitingas būtų bent B (silpnas), kaip nustatyta 2008 m. Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų. Atsižvelgiant į įprastą įkeisto turto lygį (žr. 93 konstatuojamąją dalį), atitinkama marža pagal 2008 m. Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų būtų 400 bazinių punktų. Kadangi 2010 m. lapkričio mėn. Jungtinei Karalystei taikyta 1,35 % bazinė norma, atitinkama tariama rinkos norma būtų 5,35 % Tarybos nustatyta 4,81 % norma yra labai artima tai (gana atsargiai nustatytai) tariamai rinkos normai, o metinių palūkanų įmokų, skaičiuojant nuo visos paskolos, skirtumas būtų tik 37 000 GBP (apie 43 000 EUR), ir tai bet kuriuo atveju mažiau nei 200 000 EUR de minimis riba per bet kuriuos 3 iš eilės metus.

(94)

Be to, pagal 2008 m. Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatant tariamą rinkos normą neatsižvelgiama į tai, kad Tarybai priklauso 100 % įmonės MMD akcijų (žr. 91 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgdama į bendras Tarybos ir įmonės MMD ryšių aplinkybes Komisija mano, kad hipotetinė rinkos ekonomikos patronuojančioji įmonė būtų pasirengusi paskolos priemonę taikyti panašiomis sąlygomis.

(95)

Galiausiai, Jungtinė Karalystė pateikė išsamią paskolos sutarties kopiją, ir sutartyje yra visos standartinės paskolos sutarties nuostatos, įskaitant kintamo dydžio turto įkeitimą Tarybos naudai, apimant visą įmonės MMD turtą ir susigrąžintinas sumas, kaip užstatą nemokumo atveju. Kadangi viso grynojo turto, įtraukto į 2010–2011 finansinių metų ekonominį modelį, vertė buvo didesnė nei 10 mln. GBP, užstatas buvo pakankamas.

(96)

Todėl Jungtinė Karalystė pateikė pakankamą papildomą įrodymą ir tuo išsklaidė sprendime pradėti tyrimą išreikštas abejones dėl 3 priemonės, taip pat įrodė, kad ilgalaikė paskola buvo suteikta taip, kaip tai būtų dariusi racionali privati patronuojančioji įmonė.

(97)

Kalbant apie tai, kad Taryba įsigijo du kranus ir vėliau 2010 bei 2011 m. juos ilgam laikui išnuomojo įmonei MMD (4 priemonė), šio įsigijimo vertinimas yra analogiškas ilgalaikės paskolos priemonės vertinimui, nes abiem atvejais finansavimo sąlygos panašios.

(98)

Visų pirma, iš Jungtinės Karalystės pateiktų įrodymų matyti, kad Taryba kartu su įmone MMD iš tikrųjų ieškojo ekonomiškai efektyviausio sprendimo siekdamos gauti kranus, būtinus įmonės MMD veiklai. Nors verslo plane tuo metu, kai įsigyta įmonė MMD, buvo numatyta, kad bet kokio kranų keitimo būtų imamasi nuomojantis kranus iš trečiosios šalies, iš deramai pagrįstos turimų galimybių įsigyti kranus ex ante vidaus analizės, kurią Taryba parengė savo sprendimo priėmimo procesui pagrįsti, matyti, kad ekonomiškai naudingiausia buvo Tarybai įsigyti kranus ir vėliau juos išnuomoti įmonei MMD. Be to, į nuomos sutartis buvo įtrauktos standartinės sutartinės nuostatos ir teisinės apsaugos priemonės abiejų šalių atžvilgiu, ir tai atitiko įprastas nuomos sutartis, sudaromas tarp komercinių įmonių. Nuomos mokesčio suma apskaičiuota taip, kad per 15 metų būtų užtikrinta Tarybos investicijos į kranus grąža, įskaitant vidutines skolinimosi išlaidas, ir tai gali būti laikoma įprasta komercine praktiką, tarpusavyje taikoma vykdant tokius grupės vidaus sandorius. Iš tikrųjų ekonomiškai pagrįsta, kad patronuojančiosios įmonės, kurioms 100 % priklauso patronuojamosios įmonės, imtųsi ekonominiu požiūriu veiksmingiausio (visos grupės požiūriu) sandorio, kuriuo siekiama įsigyti patronuojamosios įmonės veiklai būtiną įrangą. Kranai įmonei MMD buvo išnuomoti septyneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad kranų naudojimo trukmė yra 15 metų, vidaus ataskaitose pabrėžta, kad Taryba, pasibaigus nuomos laikotarpiui, kranus gali vėl išnuomoti įmonei MMD arba parduoti antrinėje rinkoje. Iš ataskaitos matyti, kad esama stiprios antrinės rinkos tokiems kranams, ir Taryba kranus galėtų parduoti, jeigu padėtis pasikeistų.

(99)

Todėl Jungtinė Karalystė pateikė pakankamų įrodymų, iš kurių matyti, kad racionali privati patronuojančioji įmonė būtų sutikusi finansuoti kranų įsigijimą tokiomis sąlygomis, dėl kokių susitarė Taryba ir įmonė MMD.

(100)

Galiausiai, kalbant apie kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas garantiją (5 priemonė), sprendime pradėti tyrimą išreikštos abejonės ir vėl buvo susijusios su tariamai probleminiu pajamų dotacijų pobūdžiu, tačiau vykstant oficialiam tyrimui šios aplinkybės buvo išaiškintos. Be to, Jungtinė Karalystė pateikė vidaus dokumentus, iš kurių matyti, kad įvairių apyvartinio kapitalo priemonių taikymas buvo racionalus komercinis Tarybos sprendimas, nes tai buvo veiksmingiausias būdas užtikrinti sklandų įmonės MMD, kaip patronuojamosios įmonės, veikimą. Be to, taikant pirmiau paminėtą ekonominį modelį į tai buvo taip pat atsižvelgta. Kalbant apie tai, kad piniginis užstatas buvo pakeistas Tarybos garantija, ex ante vidaus dokumente, kuriuo buvo pagrįstas Tarybos sprendimas, padaryta išvada, kad tokia garantija iš tikrųjų ekonomiškai naudingesnė ir įmonei MMD, ir Tarybai, palyginti su piniginiu užstatu, nes taip Taryba galėjo išvengti piniginio indėlio palūkanų praradimo. Taigi, Jungtinė Karalystė įrodė, kad patronuojančioji įmonė, taikydama apyvartinio kapitalo priemones, kuriomis užtikrinamas sklandus jai visiškai priklausančios patronuojamosios įmonės veikimas, ekonominiu požiūriu veikė racionaliai.

(101)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad 2–5 priemonės buvo taikytos laikantis rinkos ekonomikos investuotojo principo, taigi, jomis įmonei MMD nederamas pranašumas nesuteiktas. Todėl 2–5 priemonės nėra valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

(102)

Kadangi 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams nuo to pranešimo gavimo, nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nuspręstų tą terminą pratęsti. Dėl šios priežasties, nepažeidžiant nė vienos susitarimo dėl išstojimo nuostatos, šis sprendimas taikomas tik iki tol, kol Jungtinė Karalystė nustos būti valstybe nare.

(103)

Komisija daro išvadą, kad Jungtinės Karalystės suteiktos priemonės nėra valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje,