(1)

2018 m. gegužės 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė Komisijos reglamentą (ES) 2018/683 (2) (toliau – laikinasis reglamentas), kuriuo tam tikroms į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121 (toliau – nagrinėjamasis produktas), nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Gavusi 2017 m. birželio 30 d. Koalicijos prieš nesąžiningą padangų importą (angl. coalition against unfair tyres imports, toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina daugiau nei 25 % visų naujų ir restauruotų autobusų arba sunkvežimių padangų, vardu pateiktą skundą, 2017 m. rugpjūčio 11 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) inicijavo tyrimą.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/163 (3) Komisija nustatė KLR kilmės importuojamo nagrinėjamojo produkto registracijos reikalavimą. Reikalavimas registruoti importuojamus produktus buvo atšauktas 2018 m. gegužės 8 d. įsigaliojus laikinosioms priemonėms.

(4)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(5)

Nustačius laikinuosius antidempingo muitus, skundo pateikėjas, Kinijos metalų, mineralinių ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC), Kinijos gumos pramonės asociacija (toliau – CRIA), penki Kinijos eksportuojantys gamintojai, penki nesusiję importuotojai, Sąjungos importuotojų asociacija „l'Association Française des Importateurs de Pneumatiques“ (toliau – AFIP) ir vienas Sąjungos tiekėjas (toliau – „Kraiburg“) raštu pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų.

(6)

2018 m. liepos 2 d., gerokai po termino pastaboms po pirminio faktų atskleidimo teikti, viena suinteresuotoji šalis „Hämmerling The Tyre Company GmbH“ (toliau – „Hämmerling“) pateikė papildomų pastabų dėl negalutinių išvadų. Šias pastabas Komisija išnagrinėjo kartu su kitomis pastabomis, kurios galutiniu etapu gautos dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento.

(7)

Suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai buvo surengti su CCCMC ir CRIA; su visais atrinktais eksportuojančiais gamintojais: „Aeolus Group“ (4), „Pirelli Tyre Co., Ltd“ (toliau – „Pirelli“) ir susijęs importuotojas „Prometeon Tyre Group S.r.l.“ (toliau – „Prometeon“), „Giti Group“ (5), „Hankook Group“ (6) ir „Xingyuan Group“ (7); su dviem nesusijusiais importuotojais ir Sąjungos gamintojais, asociacijomis ir Sąjungos protektorių bei remonto medžiagų tiekėjais, pritariančiais priemonėms.

(8)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė negalutines išvadas.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti galutines išvadas. Siekiant patikrinti klausimyno atsakymus, kurie nebuvo patikrinti pirminiu procedūros etapu, tikrinamieji vizitai buvo surengti šių šalių patalpose:

(10)

Po galutinio faktų atskleidimo tikrinamasis vizitas surengtas Sąjungos gamintojo Nyderlanduose „Roline N.V.“ patalpose.

(11)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms padangoms, naudojamoms autobusams ir sunkvežimiams (toliau – galutinis faktų atskleidimas), ir galutinai surinkti laikinuoju muitu užtikrintas sumas.

(12)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Skundo pateikėjas, Kinijos eksportuojantys gamintojai („Aeolus Group“, „Giti Group“, „Hankook Group“, „Pirelli“ ir jo susijęs importuotojas „Prometeon“), pramonės asociacijos (CRIA, CCCMC, „Associazione Italiana Ricostruttori Pneumatici“, „Assoiaçao Nacional de Industriais de Recauchtagem de Pneus“, „Bipaver“, „Bundesverband Reifenhandel und Vulkaniseur-Handwerk“, Čekijos restauruotų padangų gamintojų asociacija, Padangų restauravimo asociacija), importuotojai („Hämmerling“ ir „Kirkby Tyres Ltd“), restauruotojas gamintojas („Rula-BRW“) ir restauruotojai žaliavų tiekėjai („Vipal“, „Kraiburg“, „RemaTipTop“) pateikė pastabų raštu.

(13)

Po galutinio faktų atskleidimo surengti klausymai su CRIA ir CCCMC, „Aeolus Group“, „Giti Group“, „Prometeon“, skundo pateikėju ir „Bipaver“.

(14)

2018 m. rugpjūčio 16 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas surengė klausymą „Hankook Group“ prašymu, o 2018 m. rugpjūčio 29 d. – „Hämmerling“ prašymu.

(15)

2018 m. rugsėjo 10 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pateikė papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentą, skirtą tik konkrečiam 3 pakopos tikslinio pelno lygio aspektui.

(16)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas trijų dienų terminas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumento. Skundo pateikėjas, Kinijos eksportuojantys gamintojai („Aeolus Group“, „Giti Group“, „Pirelli“ ir jo susijęs importuotojas „Prometeon“, „Xingyuan“), pramonės asociacijos (CRIA, CCCMC, „Associazione Italiana Ricostruttori Pneumatici“, „Bipaver“, „Bundesverband Reifenhandel und Vulkaniseur-Handwerk“, Čekijos restauruotų padangų gamintojų asociacija, Padangų restauravimo asociacija), importuotojai („Hämmerling“, „Heuver“ ir „Kirkby Tyres Ltd“), restauruotojas („Rula-BRW“), naudotojų asociacija (Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA)) ir žaliavų restauruotojams tiekėjas („Kraiburg“) pateikė pastabų raštu.

(17)

2018 m. rugsėjo 14 d. po papildomo galutinio faktų atskleidimo surengtas klausymas su „Prometeon“.

(18)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(19)

Paskelbus laikinąjį reglamentą „Pirelli“ nurodė, kad „Pirelli Tire Co., Ltd“ nebuvo „Aeolus Group“ patronuojamoji įmonė, kaip klaidingai nurodyta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė paaiškino, kad „Pirelli Tyre Co.“ nepriklauso nuo „Aeolus Tyre Co., Ltd“ ir „Aeolus Group“.

(20)

Pripažinusi klaidą, Komisija ją ištaisė 2018 m. liepos 10 d. (8) klaidų ištaisyme.

(21)

Dėl nuorodos į „Aeolus Group“, Komisija pastebėjo, kad jos tyrimas yra susijęs su bendrovėmis ar susijusių bendrovių grupėmis. Eksportuojančių gamintojų ryšys analizuojamas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (9) 127 straipsnį. Todėl šiame tyrime „Pirelli Tire Co., Ltd“ ir „Aeolus Tyre Co., Ltd“ laikomos susijusiomis bendrovėmis, nes tiriamuoju laikotarpiu abi turėjo bendrą akcininką – „China National Tire & Rubber Co., Ltd“ (toliau – CNRC). Siekiant supaprastinti nuorodą į susijusias bendroves, laikinajame reglamente naudojamas sutrumpintas pavadinimas „Aeolus Group“. Ši sutrumpinta forma pasirinkta todėl, kad „Aeolus Tyre Co., Ltd“ yra didžiausia gamintoja tarp susijusių bendrovių. Nepaisant sutrumpinto pavadinimo, vartojamo laikinajame reglamente, dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas atskirai kiekvienam susijusiam eksportuojančiam gamintojui, o tada visoms susijusioms bendrovėms buvo nustatytas vienas vidutinis svertinis dempingo skirtumas.

(22)

Po galutinio faktų atskleidimo „Pirelli“ tvirtino, kad ji neturėtų būti laikoma CNRC ir „Aeolus Group“ susijusia bendrove. „Pirelli“ nesutiko su Reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnio taikymu susijusioms bendrovėms nustatytam vidutiniam svertiniam dempingo skirtumui apskaičiuoti. „Pirelli“ siūlė taikyti Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 4 straipsnį bendrovių ryšiui nustatyti.

(23)

Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 4 straipsnis yra susijęs su Sąjungos pramonės apibrėžtimi ir Sąjungos gamintojų bei eksportuojančių gamintojų ryšiu. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos gamintojas nelaikomas Sąjungos pramonės dalimi, jei jį kontroliuoja eksportuojantis gamintojas (10). Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje aiškiai daroma nuoroda į Reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnį, jei reikia nustatyti, ar siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą dvi šalys yra susijusios. Išnagrinėjus, ar šalys yra susijusios, užtikrinama, kad antidempingo priemonės būtų taikomos veiksmingai. Tiksliau išvengiama eksporto nukreipimo per susijusią bendrovę, kuriai nustatytas mažesnis antidempingo muitas, rizikos. Be to, pranešime apie inicijavimą (11) tyrimo pradžioje aiškiai nurodytas Reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnis.

(24)

Pagal Reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnio d dalį du asmenys laikomi susijusiais, jei: trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas. CNRC yra didžiausias „Pirelli“ akcininkas. Tiriamuoju laikotarpiu CNRC priklausė 65 % „Pirelli“ akcijų. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. jam vis dar priklausė 46 % „Pirelli“ akcijų. Todėl šiame tyrime „Pirelli“ ir „Aeolus Group“ laikomos susijusiomis per bendrą patronuojančiąją bendrovę (CNRC). Todėl „Pirelli“ tvirtinimas, kad ji neturėtų būti laikoma CNRC ar „Aeolus Group“ susijusia bendrove, atmestas.

(25)

Po galutinio faktų atskleidimo „Pirelli“ toliau tvirtino, kad ji turėtų būti laikoma tik bendradarbiaujančia šalimi, o ne eksportuojančiu gamintoju, nes 2017 m. lapkričio mėn. ji sustabdė nagrinėjamojo produkto gamybą.

(26)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu „Pirelli“ buvo eksportuojantis gamintojas. Tai, kad vėliau „Pirelli“ nutraukė gamybą, šio fakto nekeičia. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisijos pirminis faktų atskleidimas buvo nepakankamas, todėl turėjo įtakos jų teisėms į gynybą, ir paprašė Komisijos pateikti daugiau paaiškinimų ir atskleisti išsamesnius faktus, taip pat pakartojo tuos pačius prašymus po galutinio faktų atskleidimo.

(28)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nekonfidencialioje byloje ir laikinajame reglamente jau pateikta pakankamai informacijos, kuri leidžia visoms suinteresuotosioms šalims visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Vis dėlto, prieš galutinį faktų atskleidimą į nekonfidencialią bylą buvo įtrauktas bylos prierašas (12), kuriame pateikiami laikinojo reglamento paaiškinimai, be to, dviem eksportuojantiems gamintojams buvo pateikta papildomų paaiškinimų dėl duomenų, kuriais pagrįsti individualių dempingo skirtumų skaičiavimai.

(29)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad CRIA ir CCCMC pareiškė, kad Komisija neatskleidė jiems ir Kinijos eksportuotojams išsamios informacijos apie priverstinio kainų mažinimo ir pardavimo sumažintomis kainomis skaičiavimo metodiką, taip nesuteikdama jiems galimybės patikrinti galimas Komisijos klaidas arba pateikti pastabų dėl tam tikrų to skaičiavimo aspektų.

(30)

CRIA, CCCMC ir Kinijos eksportuotojai gavo visą informaciją dėl savo procedūrinių teisių. Atrinktiems Kinijos eksportuotojams buvo pateiktas sąrašas produkto kontrolės numerių (PKN), pagal kuriuos buvo parduodami produktai, ir nurodyta vieneto pardavimo kaina ir susijęs visos pardavimo apimties intervalas (13). Kaip nurodyta 45–49 konstatuojamosiose dalyse, Komisija negali atskleisti informacijos, kuri dėl pagrįstos priežasties yra laikoma konfidencialia, be konkretaus tokios informacijos teikėjo sutikimo.

(31)

„Aeolus Group“ tvirtino, kad žalos nustatymas taikant GATT 1994 VI straipsnį turėtų būti pagrįstas tiek a) importo dempingo kaina apimties bei importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms vidaus rinkoje, tiek b) dėl to atsirandančio šio importo poveikio tokių produktų vidaus gamintojams tiesioginiais įrodymais ir objektyviu vertinimu. Ji laikėsi nuomonės, kad Komisija turėtų grįsti savo sprendimus ne neaiškiais elementais arba šalių pateiktais konfidencialiais duomenimis, o visa turima informacija ir objektyviais faktais. Reikalavimas atlikti „objektyvų vertinimą“ reiškia, kad vidaus pramonė ir importo dempingo kaina poveikis turi būti nagrinėjami objektyviai, per tyrimą nesuteikiant pirmenybės kurios nors suinteresuotosios šalies ar suinteresuotųjų šalių grupės interesams (14). „Aeolus Group“ teigimu, dauguma tyrimo duomenų išliko konfidencialūs, todėl suinteresuotosios šalys negalėjo pasinaudoti teise į gynybą. Tačiau „Aeolus Group“ teigė, kad tyrimo inicijavimu buvo akivaizdžiai siekiama apsaugoti konkretaus Sąjungos pramonės sektoriaus (t. y. padangų restauravimo sektoriaus) interesus neatsižvelgiant į tai, kad dauguma didžiųjų Europos padangų gamintojų taip pat importuoja nagrinėjamąjį produktą iš KLR ir perparduoda jį Sąjungos rinkoje.

(32)

Atsakydama į šias pastabas Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 19 straipsnyje konkrečiai nustatyta, kad suinteresuotosios šalys gali suteikti informaciją konfidencialiu pagrindu, jei tai pagrįsta. Be to, į suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtą nekonfidencialią bylą įtraukta prasminga konfidencialios informacijos santrauka. Tai, kad tam tikrų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų tapatybė buvo laikoma konfidencialia, netrukdė Komisijai objektyviai vertinti faktų, o suinteresuotosioms šalims pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Be to, suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą buvo užtikrintos įsikišus bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kaip paaiškinta 37 konstatuojamojoje dalyje.

(33)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Kinijos mažieji ir vidutiniai (MVĮ) gamintojai buvo diskriminuojami, palyginti su Sąjungos MVĮ gamintojais, kadangi Sąjungos MVĮ turėjo teisę pildyti mažiau išsamų (taigi mažiau patikimą) klausimyną. Šios šalys tvirtino, kad Kinijos MVĮ gamintojai galėjo būti atgrasyti nuo dalyvavimo tyrime dėl didelės naštos, kuri tenka pildant išsamų klausimyną.

(34)

Be to, CRIA ir CCCMC tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog nustatydama žalą Komisija (tariamai klaidingai) daugiausia rėmėsi mažos MVĮ pardavimo apimties duomenimis, Kinijos MVĮ gamintojų nepakankamą atstovavimą dar labiau apsunkino tai, kad Sąjungos MVĮ gamintojai galėjo pateikti mažiau išsamius ir kartu mažiau patikimus atsakymus. Panašus tvirtinimas pakartotas po galutinio faktų atskleidimo. Be to, CRIA ir CCCMC paprašė Komisijos atskleisti konkrečius duomenis apie Sąjungos gamintojų atranką, visų pirma siekdami patikrinti, ar atrinktos Sąjungos pramonės bendrovės yra tipiškos tiek naujų, tiek restauruotų padangų bendrovės. Tvirtinimas pakartotas po galutinio faktų atskleidimo.

(35)

Pareiškimas, kad žalos nustatymas daugiausia buvo grindžiamas Sąjungos MVĮ gamintojų duomenimis, yra neteisingas, nes siekdama tiksliai išnagrinėti Sąjungos gamintojų žalingą padėtį Komisija atrinko tipiškas bendroves. Komisija nustatė svertinę Sąjungos pardavimo apimtį, siekdama užtikrinti, kad MVĮ pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje būtų tinkamai atspindėta. Be to, Komisijos nuolatinė praktika nusiųsti supaprastintą klausimyną Sąjungos MVĮ gamintojams neturi jokios įtakos pateiktų duomenų teisingumui ar tyrimo tikslumui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(36)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad konfidencialumas neleido patikrinti, ar skundo pateikėjui iš tiesų tenka daugiau nei 25 % visos Sąjungos gamybos. Jos taip pat teigė negalėjusios patikrinti, ar atrinktos Sąjungos pramonės bendrovės buvo pakankamai tipiškos.

(37)

Atsižvelgdamos į šiuos tvirtinimus Komisijos tarnybos paprašė bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimo, kad būtų užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. 2018 m. liepos 12 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas įtraukė nekonfidencialios bylos prierašą, jame nurodydamas šias dvi išvadas:

(38)

Todėl Komisija manė, kad suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

(39)

Galiausiai kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad nežinodami apie galimus anoniminių skundo pateikėjų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų ryšius jie negalėjo pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Tačiau jie negalėjo pagrįsti, kaip žinios apie tokį galimą ryšį būtų galėjusios jiems pasitarnauti ginant savo poziciją. NET jei hipotetiškai būtų ryšys tarp vieno ar kelių anoniminių Sąjungos gamintojų ir vieno ar kelių Kinijos eksportuojančių gamintojų, dempingo ir žalos analizei nebūtų padaryta didelio poveikio.

(40)

„Giti Group“ teigė, kad atrinkdama Sąjungos gamintojus Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kokia viso Sąjungos pardavimo dalis tenka kiekvienai pakopai. Toks metodas būtų buvęs objektyvesnis, palyginti su dabartiniu metodu, kai, „Giti Group“ nuomone, labiausiai pažeistos 3 pakopos duomenų svarba yra padidinta.

(41)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, atrinkdama Sąjungos gamintojus Komisija iš tiesų atsižvelgė į pakopas. Be to, laikinojo reglamento 157 ir 158 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje minėtame bylos prieraše pateiktuose patikslinimuose pateikiamas išsamus paaiškinimas dėl metodikos, naudotos tam, kad analizuojant mikroekonominius rodiklius būtų tinkamai atsižvelgta į visas pakopas (žr. 4.5.1.2 skirsnį).

(42)

CRIA ir CCCMC paprašė, kad jų teisiniams atstovams būtų suteikta visiška prieiga prie Komisijos atliktų dempingo skirtumo, kainų poveikio ir žalos skirtumo skaičiavimų, įskaitant prieigą prie visos kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos konfidencialios informacijos, kuria grindžiami tokie skaičiavimai (laikantis tinkamų neatskleidimo įsipareigojimų). CRIA ir CCCMC nurodė, kad pagrindinio reglamento 19 straipsnio reikalavimai turėtų būti suderinti su teisėmis į gynybą, kurios garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniu.

(43)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad teisininkai, kuriems būtų suteikta prieiga, yra registruoti Europos advokatų asociacijoje, jiems taikomos griežtos advokatų taisyklės, todėl, jei jie atskleistų konfidencialią informaciją savo klientams, jiems grėstų griežtos drausminės priemonės, įskaitant pašalinimą iš advokatų asociacijos ir galimus baudžiamuosius veiksmus. Todėl CRIA ir CCCMC tvirtino, kad gavus prieigą prie konfidencialios bylos nebūtų pažeista Komisijos prievolė saugoti konfidencialią informaciją ir būtų užtikrintas veiksmingas teisių į gynybą įgyvendinimas. Be to, šios šalys manė, kad bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimas, kad jis gautų prieigą prie konfidencialios informacijos ir pateiktų išvadą suinteresuotosioms šalims, negali būti laikomas kita šių skaičiavimų patikrinimo alternatyva.

(44)

Per 2018 m. rugpjūčio 16 d. klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu „Hankook Group“ tvirtino, kad Komisija pažeidė bendrovės teises į gynybą, nes nesuteikė jai prieigos prie duomenų, kuriuos „Hankook Group“ laikė nepagrįstai konfidencialiais. „Hankook Group“ pateikė bendrą prašymą keisti politiką dėl konfidencialių duomenų tvarkymo, taip pat paragino Komisijos tarnybas keisti dabartinę tvarką dėl skaičiavimų atskleidimo ir paragino ateityje suinteresuotųjų šalių teisiniams atstovams suteikti prieigą prie išsamių skaičiavimų. „Hankook Group“ nuomone, konfidencialių duomenų apsauga turėtų būti taikoma tiek, kiek tokia apsauga yra reikalinga siekiant atitinkamas bendroves apsaugoti nuo galimos žalos. Tokia žala nebūtų daroma, jei teisiniai atstovai veiktų pagal konfidencialumo susitarimus su Komisijos tarnybomis. Dėl dabartinio tyrimo „Hankook Group“ taip pat paprašė jos teisiniams atstovams suteikti prieigą prie visų dempingo ir žalos skaičiavimų, įskaitant prie visų normaliosios vertės duomenų.

(45)

Pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nustatyta, kad Komisija negali atskleisti jokios informacijos, kuri dėl pagrįstos priežasties yra konfidencialaus pobūdžio arba kurią dėl pagrįstos priežasties tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, be konkretaus tokios informacijos teikėjo sutikimo. Nenumatyta, kad kokiai nors trečiajai šaliai, įskaitant Europos advokatų asociacijoje registruotus teisininkus, būtų suteikta tokia prieiga. Taip pat būtina pabrėžti, kad 2018 m. sausio 9 d. CRIA ir CCCMC pateikė bendradarbiaujančių ir atrinktų eksportuojančių gamintojų pasirašytus įgaliojimus. Komisija nustatė, kad dalis įgaliojimų, kuriuos atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai suteikė CRIA ir CCCMC, neapėmė prieigos prie konfidencialios informacijos, o tik suteikė teisę dalyvauti klausymuose ir teikti pastabas bei informaciją.

(46)

Be to, remiantis Teisingumo Teismo praktika, paaiškėjo, kad teisių į gynybą apsauga privalo, jei reikia, būti suderinta su konfidencialumo principu, kuris konkrečiai nustatytas pagrindinio reglamento 19 straipsnyje. Šiuo konkrečiu atveju buvo įrodyta, kad tai yra pagrįsta, nes kelios suinteresuotosios šalys paprašė jų pavadinimus laikyti konfidencialiais baimindamosi, kad pirkėjai ar konkurentai gali imtis atsakomųjų veiksmų. Komisija įvertino šiuos tvirtinimus ir manė, kad jie yra pagrįsti. Todėl ji padarė išvadą, kad tokios konfidencialios informacijos atskleidimas turėtų didelį neigiamą poveikį šioms šalims.

(47)

Laikantis minėto derinimo galima gauti nekonfidencialias konfidencialios informacijos santraukas (pvz., intervalų ir (arba) indeksuotų informacijos elementų forma), jei nekonfidencialia informacija neatskleidžiamos verslo paslaptys. Tačiau visiškas konfidencialios informacijos atskleidimas nebuvo laikomas suderinamu su pareiga apsaugoti tokią informaciją. Be to, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė tokios išimties pagrindiniame reglamente, Komisija mano, kad tai, jog Europos advokatų asociacijoje registruotiems teisininkams yra taikomos griežtos advokatų taisyklės ir kad pažeidus tas taisykles jiems gali būti taikomos sankcijos, neleidžia, kad Komisija suteiktų prieigą prie konfidencialios informacijos, nes tai prieštarauja taikomiems teisės aktams. Todėl Komisija nusprendė, kad teisininkams, registruotiems Europos advokatų asociacijoje, prieiga prie konfidencialios informacijos nebus suteikta. Bet kuriuo atveju papildomas suinteresuotųjų šalių teisių į gynybą užtikrinimo elementas yra galimybė pagal 2012 m. vasario 29 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo dėl bylas nagrinėjančio pareigūno funkcijų ir įgaliojimų atliekant tam tikrus prekybos tyrimus (16) 15 straipsnį kreiptis į prekybos bylas nagrinėjantį pareigūną. Kadangi suinteresuotosios šalys į bylas nagrinėjantį pareigūną šiuo klausimu nesikreipė, tvirtinimas turi būti atmestas.

(48)

Be to, Komisija nusprendė, kad suinteresuotosioms šalims, įskaitant CRIA, CCCMC ir „Hankook Group“, skirtoje nekonfidencialioje byloje buvo pateikta visa susijusi bylos informacija, naudota atliekant tyrimą. Jei informacija buvo laikyta konfidencialia, nekonfidencialioje byloje buvo pateiktos prasmingos tokios informacijos santraukos. Visos suinteresuotosios šalys, įskaitant CRIA ir CCCMC, galėjo susipažinti su nekonfidencialia byla.

(49)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad informacija, pateikta atskleidimo dokumentuose ir nekonfidencialioje byloje, yra pakankama, kad būtų patenkintos visų suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Vis dėlto, po klausymo su bylas nagrinėjančiu pareigūnu Komisija atskleidė tam tikrus papildomus duomenis, susijusius su dempingo ir žalos skaičiavimais, kaip nustatyta 77 ir 178 konstatuojamosiose dalyse.

(50)

„Hämmerling“ paprašė surengti klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu, kad galėtų iškelti teisinius klausimus, susijusius su dabartiniu tyrimu, ir tam tikrus horizontalius klausimus, susijusius su konfidencialios ir nekonfidencialios informacijos duomenų, įtrauktų į TRON prekybos apsaugos priemonių duomenų bazę, apsauga ir su dabartine tvarka per tą duomenų bazę suinteresuotosioms šalims už Sąjungos teritorijos ribų suteikti prieigą prie nekonfidencialių bylų.

(51)

Komisija pastebėjo, kad šiai bylai netaikomas naujasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (17). Be to, „Hämmerling“ patvirtino, kad asmens duomenų apsaugos klausimas nebuvo tiesiogiai susiję su galimu konkrečiu jo teisių į gynybą pažeidimu pagal prekybos apsaugos teisės aktus. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas neturėjo įtakos „Hämmerling“ individualiai pozicijai per tyrimą ir jos teisėms į gynybą.

(52)

Kelios suinteresuotosios šalys pakartojo tvirtinimą, kad naujos ir restauruotos padangos negali būti vienas nagrinėjamasis produktas arba vieno segmento dalis. Be to, kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos rinka turėtų būti suskirstyta bent į keturias pakopas: turėtų būti nustatytos trys pakopos naujoms padangoms ir ketvirta nauja kategorija restauruotoms padangoms. Arba turėtų būti nustatyta nauja pakopa pigioms importuojamoms padangoms. CRIA ir CCCMC taip pat tvirtino, kad reikėtų papildomo segmento originaliajai įrangai ir atsarginėms padangoms.

(53)

Kaip minėta laikinojo reglamento 72–74 konstatuojamosiose dalyse, naujų (restauruojamų arba nerestauruojamų) ir restauruotų padangų techninės, pagrindinės fizinės ir cheminės savybės nesiskiria. Po pirminio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys nepateikė papildomų įrodymų priešingai nuomonei pagrįsti. Todėl Komisija atmetė CRIA ir CCCMC tvirtinimą, kad naujos ir restauruotos padangos negali būti tas pats nagrinėjamasis produktas. Dėl prašymo nustatyti ketvirtą pakopą restauruotoms padangoms Komisija pabrėžė, kad naujos ir restauruotos padangos pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis ir iš esmės yra tarpusavyje pakeičiamos. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 55–57 konstatuojamosiose dalyse, restauruotos padangos dažniausiai patenka į 3 pakopą. Todėl joms nereikia sukurti ketvirtos pakopos. Todėl Komisija taip pat atmetė šį tvirtinimą.

(54)

„Aeolus Group“ tvirtino, kad Komisija turėjo išbraukti naujas padangas iš tyrimo aprėpties. Šalis nurodė PPO apeliacinio komiteto ataskaitą byloje Europos Bendrijos – Asbestui ir asbesto turintiems produktams taikomos priemonės (18), pagal kurią nustatant, ar du produktai yra panašūs, iš esmės reikia nustatyti, ar produktai tarpusavyje konkuruoja. „Aeolus Group“ tvirtino, kad spręsdama, ar galima du produktus laikyti panašiais, Komisija turėtų atsižvelgti į šį metodą.

(55)

Komisija laikėsi nuomonės, kad naujos ir restauruotos padangos tarpusavyje konkuruoja. Kaip nurodyta 4.6 skirsnyje pateiktoje pakopų sąsajos analizėje, importuotos (naujos) 3 pakopos padangos konkuruoja su Sąjungoje restauruojamomis padangomis ir šiuo metu perima 3 pakopos restauruotų padangų rinkos dalį. Tai atitinkamai daro atvirkštinį kaskadinį poveikį 2 ir 1 pakopos padangoms, todėl paveikė Sąjungos 1 ir 2 pakopų padangų gamintojų konkurencinę padėtį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

„Hankook Group“ tvirtino, kad jos prekės ženklas „Hankook“ turėtų būti priskiriamas 2 pakopai, nes pagal visus tris Komisijos taikomus kriterijus gaunamas tas pats rezultatas: i) prekės ženklo atpažinimas, ii) restauravimo galimybė ir iii) padangų pardavimas tiesiogiai autobusų ir sunkvežimių gamintojams, t. y. originaliosios įrangos pardavimas.

(57)

Dėl pirmojo kriterijaus (prekės ženklo atpažinimas) „Hankook Group“ teigė, kad ne tik ETRMA (2017 m. ir 2018 m. ataskaitose), bet ir 2016 m. birželio mėn. parengtoje Pasaulinėje padangų tyrimo ataskaitoje ir 2016 m. kovo mėn. JAV tarptautinės prekybos komisijos ataskaitoje „Hankook“ buvo laikomas 2 pakopos prekės ženklu (19). Komisija pripažino, kad pagal „Hankook“ atpažinimą šis prekės ženklas keturiose ataskaitose buvo nurodytas kaip 2 pakopos prekės ženklas. Kartu „Hankook Group“ savo svetainėje savo prekės ženklą pristato kaip aukštos klasės prekės ženklą. Be to, kaip jau minėta laikinojo reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai per tikrinamąjį vizitą pateiktame bendrovės vidaus dokumente nurodyta, kad prekės ženklas perkeltas į 1 pakopą. Todėl Komisija nustatė, kad „Hankook Group“ vertinimas rinkoje ir savęs vertinimas nevisiškai sutampa.

(58)

„Hankook Group“ taip pat pateikė konfidencialius lengvųjų automobilių padangų vidaus tyrimus, atliktus 2017 m. „Hankook“ pasaulinės rinkodaros strategijos komandos užsakymu Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Pasak bendrovės, šie dokumentai rodo, kad kiti 1 pakopos prekių ženklai šiose šalyse yra geriau žinomi pirkėjų. Komisija nustatė, kad iš šių duomenų gali būti išskirtos dvi pagrindinės išvados. Pirma, „Hankook Group“ pati pripažino, kad prekių ženklų skirstymas į pakopas yra dinamiška visų prekių ženklų koncepcija. Pvz., Jungtinėje Karalystėje vienas iš jos konkurentų buvo laikomas 2 pakopos prekės ženklo gamintoju, o tas pats konkurentas Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje yra tarp geriausių rinkos dalyvių arba 1 pakopos prekės ženklo gamintojas. Antra, atsižvelgiant į pirkėjų žinias apie lengvuosius automobilius, atrodo, kad „Hankook Group“ yra tarp dviejų pakopų: „Hankook“ prekės ženklo žinomumas pagal padedamąjį atpažinimą (angl. aided awareness) (20) paprastai buvo mažesnis nei 1 pakopos prekių ženklų, o žinomumas be padedamojo atpažinimo (angl. unaided awareness) (21), išskyrus Jungtinę Karalystę, buvo toks pats arba net šiek tiek didesnis nei kitų konkurentų prekių ženklų, kuriuos Komisija priskyrė 1 pakopos prekių ženklams.

(59)

Tada Komisija nagrinėjo antrą kriterijų. Ji priminė, kad 1 pakopos padangos kuriamos taip, kad jas būtų galima kelis kartus atnaujinti, todėl dar labiau padidėja ir taip didelė originaliojo produkto rida (įprastai naudojant padangas, jas restauruoti galima iki trijų kartų), kaip nurodyta laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo požiūriu „Hankook Group“ teigė, kad pagal sutartinę garantiją „Hankook“ padangas galima restauruoti ne daugiau kaip vieną kartą ir kad jos pačios restauruotų padangų prekės ženklo „Alphatread“ rinkos dalis yra nereikšminga ir mažėja. Be to, jos padangų karkasų kaina yra mažesnė už rinkos lyderių karkasų kainas.

(60)

Viena vertus, Komisija atsižvelgė į „Alphatread“ padėtį rinkoje, tačiau nustatė, kad šis faktas gali būti labiau susijęs su bendrovės sprendimu verstis vertikaliai integruotu restauravimo verslu ar ne. Komisija taip pat pripažino, kad „Hankook“ padangų teisinė garantija taikoma tik vienai restauravimo operacijai. Kita vertus, restauravimo galimybė priklauso ne tik nuo „Alphatread“ padangų restauravimo ar nuo „Hankook Group“ teisinės garantijos, kuri yra konservatyvaus pobūdžio. Skirstymui į pakopas svarbiau nustatyti, kaip dažnai padangos faktiškai restauruojamos rinkoje ir dėl to konkuruoja su kitomis 1 pakopos padangomis.

(61)

Todėl Komisija užklausė Sąjungos restauravimo veiklos vykdytojų, ar „Hankook“ padangas galima restauruoti tik vieną kartą, du kartus ar daugiau nei du kartus. Padangų restauruotojų asociacija BIPAVER pranešė Komisijai, kad visi septyni apklausti padangų restauruotojai (trys iš Vokietijos, vienas iš Portugalijos, vienas iš Ispanijos, vienas iš Italijos ir vienas iš Jungtinės Karalystės) atsakė, kad „Hankook“ padangas galima restauruoti du kartus. Be to, remiantis BIPAVER apklaustų restauruotojų Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje duomenimis, tam tikrų dydžių „Hankook“ padangas galima restauruoti ir daugiau nei du kartus. Kitas padangų restauruotojas iš Italijos atskirai atsakė, kad „Hankook“ padangos, kurių pločio ir šoninės sienelės aukščio santykis yra mažas (angl. low aspect ratio tyres), restauruojamos tik vieną kartą, o padangas, kurių minėtas santykis yra didesnis, galima restauruoti du kartus. Prancūzijos padangų restauruotojas atskirai atsakė, kad „Hankook“ padangos restauruojamos du arba daugiau nei du kartus. Kitas Ispanijos restauruotojas pranešė, kad „Hankook“ padangų karkasai yra tokios pačios kokybės kaip ir aukštos klasės padangų, kaip antai „Michelin“, „Continental“, „Goodyear“ ir „Bridgestone“. Atsižvelgdama į šiuos faktus, Komisija nustatė, kad „Hankook“ padangos Sąjungoje dažniausiai restauruojamos du kartus, o dėl kai kurių dydžių padangų karkasų kokybės jas restauruoti galima dar dažniau.

(62)

Dėl trečiojo kriterijaus „Hankook Group“ teigė, kad jos originaliosios įrangos pardavimas Sąjungoje sudarė tik 1,6 % viso originaliosios įrangos pardavimo 2017 m. Tokios mažos rinkos dalies nepakanka, kad šią įrangą būtų galima priskirti 1 pakopai. Komisija nesutiko su šiuo vertinimu. Ji pabrėžė, kad „Hankook“ originaliosios įrangos pardavimas didėja. Nors „Hankook Group“ 2014 m. neturėjo jokių originaliosios įrangos pardavimo sutarčių, jos originaliosios įrangos verslas augo kasmet iki 2017 m. Be to, nors absoliučiaisiais skaičiais 1,6 % nėra daug, šis pardavimas sudaro daug didesnę [7–12] % vieno iš pagrindinių Europos sunkvežimių gamintojų verslo dalį. Komisija nustatė, kad pats faktas, jog šis svarbus sunkvežimių gamintojas pasitiki aukšta „Hankook“ prekės ženklo kokybe, yra reikšmingas. 2018 m. birželio 20 d. klausyme „Hankook Group“ toliau teigė, kad originaliosios įrangos pardavimui skirtos padangos buvo pristatytos iš Pietų Korėjos, o ne iš KLR. Taigi, originaliosios įrangos pardavimo negalima susieti su iš Kinijos eksportuojamomis padangomis. Komisija nepatikrino šio pareiškimo. Tačiau net jei jis būtų faktiškai teisingas, jis nepaaiškina, kodėl „Hankook Group“ artimiausiu metu negalėtų pritaikyti savo praktinės patirties Kinijos gamyklose ir taip pat vykdyti KLR pagamintų padangų originaliosios įrangos pardavimo. Taigi, Komisija nustatė, kad „Hankook Group“ galėjo vykdyti originaliosios įrangos pardavimą žinomiems Europos sunkvežimių gamintojams ir artimiausiu metu jį išplėsti.

(63)

Atsižvelgdama į visus tris kriterijus, Komisija patvirtino savo pirminio etapo išvadą, kad „Hankook“ prekės ženklas perkeltas iš 2 pakopos į 1 pakopą. Nors dėl vyraujančio atpažinimo rinkoje jis vis dar priskiriamas 2 pakopai, du tyrimo metu nustatyti „Hankook Group“ įsivertinimo elementai ir prekės ženklo tyrimų apžvalga rodo, kad „Hankook“ padangos veikiau priklauso 1 pakopai. Taigi „Hankook Group“ vertinama kaip esanti tarp pakopų. Tačiau padangų restauruotojų atsiliepimai rodo, kad „Hankook“ padangos šiuo metu Sąjungoje yra restauruojamos mažiausiai du kartus, o dėl padangų kokybės jai taip pat pavyko išplėsti originaliosios įrangos pardavimą gerai žinomiems Europos sunkvežimių gamintojams. Todėl Komisija šiame tyrime „Hankook Group“ priskyrė 1 pakopos gamintojams.

(64)

„Hankook Group“ taip pat teigė, kad jos prekės ženklas „Aurora“ turėtų būti priskiriamas 3 pakopai. Tačiau kadangi prekių ženklų „Aurora“ ir „Hankook“ skirtumas nėra toks didelis ir kadangi Komisija patvirtino „Hankook“ priskirianti 1 pakopos prekės ženklui, ji taip pat pasiliko prie nuomonės, kad „Aurora“ turėtų būti priskirtas 2 pakopai.

(65)

„Giti Group“ tvirtino, kad jos prekės ženklas „Primewell“ turėtų būti priskiriamas 3 pakopai. Komisija pritarė šiam tvirtinimui, nes „Primewell“ prekės ženklas atitiko 3 pakopos kriterijus: tai žemesnės kokybės prekės ženklas su labai nedidele restauravimo galimybe, be to, nevykdomas šio prekės ženklo originaliosios įrangos pardavimas.

(66)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad neturėtų būti atmestos laikinojo reglamento 68–83 konstatuojamosiose dalyse nurodytos konkurencijos bylos ir trečiųjų šalių atliekami tyrimai, ir pakartojo šį tvirtinimą po galutinio faktų atskleidimo. Užuot atmetusi minėtų bylų sprendimus dėl procedūrinių priežasčių, Komisija turėjo išnagrinėti jų su šia byla susijusias išvadas. Šios šalys pakartojo, kad reikėtų atsižvelgti į Eurazijos ekonomikos komisijos, Egipto, Indijos ir JAV atliktus tyrimus ir į 1996 m. gegužės mėn. inicijuotą konkurencijos tyrimą, kuris buvo aktualus dabartiniam tyrimui (22). Be to, CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisija negali paprasčiausiai atmesti Komisijos išvadų susijungimo byloje (23), kad pigios naujos atsarginės padangos nėra restauruotų padangų pakaitalai. Šios šalys manė, kad tokios išvados labai svarbios Komisijos atliekamai segmentacijai ir apskritai žalos analizei.

(67)

Atsižvelgdama į šiuos tvirtinimus, Komisija pakartojo, kad konkurencijos ir antidempingo tyrimai labai skiriasi tuo, kaip apibrėžiamas atitinkamas nagrinėjamasis produktas. Be to, pagal PPO antidempingo susitarimą nariai turi plačią diskreciją apibrėžti nagrinėjamąjį produktą ir panašų produktą. Todėl atliekant tyrimą negalima tiesiogiai taikyti nei konkurencijos, nei kitų antidempingo bylų trečiosiose šalyse. Todėl tie tvirtinimai atmesti.

(68)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad skiriasi naujų ir restauruotų padangų esminės fizinės, cheminės ir techninės savybės, taikymas ir pardavimo kanalai, ir šį tvirtinimą pakartojo po galutinio faktų atskleidimo. Šios šalys tvirtino, kad žaliavos, skirtos naujų padangų gamybai, gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikia restauruotų padangų gamybai. Todėl restauruojamos padangos arba padangos, kurias galima kelis kartus atnaujinti, neturėtų būti įtrauktos į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(69)

Kaip minėta laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje, naujoms ir restauruotoms padangoms būdingos tos pačios techninės savybės, sudedamosios dalys ir naujos padangos struktūra. Restauravimo pramonėje naudojamas naujos padangos karkasas. Protektorius yra panašus į naujos padangos. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(70)

Be to, CRIA ir CCCMC tvirtino, kad restauruotos ir naujos padangos nėra pritaikomos vienodai, nes restauruotų padangų saugos savybės yra gerokai prastesnės nei naujų padangų, ir pakartojo šiuos tvirtinimus po galutinio faktų atskleidimo. Kaip įrodymą jos pateikė JAV įstatymo citatą (24). Be to, jos tvirtino, kad Sąjungos institucijos taip pat mano, kad restauruotos padangos ir naujos padangos yra atskiri produktai kitose srityse. Iš tikrųjų restauruotoms padangoms netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 (25). Todėl priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje, joms nebūtų taikomi tie patys teisės aktai.

(71)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje Komisija atkreipė dėmesį į tai, kaip padangos suvokiamos saugumo charakteristikų požiūriu, ir padarė išvadą, kad lygiai taip pat skirtingai suvokiamos skirtingoms pakopoms priklausančių dviejų naujų padangų techninės charakteristikos, kokybė ir saugos aspektai. Be to, 2006 m. kovo 13 d. Tarybos sprendime, iš dalies keičiančiame Sprendimus 2001/507/EB ir 2001/509/EB siekiant, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklės Nr. 109 ir Nr. 108 dėl restauruotų padangų taptų privalomos (26), nustatyta, kad JT/EEK taisyklės Nr. 108 ir Nr. 109 turi būti taikomos kaip būtina sąlyga Sąjungos rinkai pateikiant restauruotas padangas, kad restauruotos padangos atitiktų panašius saugos ir kokybės kontrolės reikalavimus kaip naujos padangos (27).

(72)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad naujų padangų gamybos procesas iš esmės skiriasi nuo padangų restauravimo proceso. Nors Komisija sutinka su tomis šalimis, kad gamybos procesas skiriasi, tačiau naujos ir restauruotos padangos naudojamos taip pat – jos montuojamos ant autobusų arba sunkvežimių ratų, kad susilietimas su keliu būtų minkštas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Visi atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai, CRIA ir CCCMC paprašė Komisijos atskleisti daugiau informacijos apie palyginimui naudotas padangų rūšis. Jie teigė, kad labai tikėtina, jog iš PKN/produktų rūšių nebuvo matyti tam tikrų skirtumų, todėl reikėtų atlikti koregavimus. Kinijos eksportuotojai ir CRIA bei CCCMC tvirtino, kad negalėjo nustatyti tokių skirtumų, nes neturėjo informacijos apie atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamus produktus. Šalys šiuos tvirtinimus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo.

(74)

Komisija nustatė, kad nekonfidencialioje byloje jau buvo pateikta pakankamai informacijos apie PKN/produkto rūšių apibrėžtį. Produkto rūšies apibrėžtis yra gana sudėtinga, apimanti septynias savybes (įskaitant skerspjūvio plotį, matmenų santykį, konstrukcijos tipą, ratlankio ir rato diametrą, padangų padėtį, žiemines padangas (taip arba ne), padangą be kameros (taip arba ne)). Todėl Komisija padarė išvadą, kad PKN savybės buvo pakankamai išsamios, kad būtų galima atsižvelgti į visas Sąjungos rinkoje nustatytas produkto savybes. Jokia kita suinteresuotoji šalis nenurodė, kad iš PKN nebūtų matyti visi įvairių rūšių produktų skirtumai ir kad tos pačios rūšies Sąjungoje pagamintas produktas skirtųsi nuo tos pačios rūšies KLR pagaminto produkto. Jokia suinteresuotoji šalis taip pat nepateikė informacijos apie tai, kokios kitos savybės būtų būtinos, kad būtų užtikrintas išsamesnis ar geresnis importuojamų ir vietinių nagrinėjamojo produkto rūšių palyginimas. Todėl Komisija mano, kad kiekvieno PKN savybės buvo pakankamai išsamios, kad atspindėtų visus įvairių rūšių produktų skirtumus ir leistų atlikti sąžiningą produktų (ir kainos) palyginimą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(75)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad neaišku, ar skiriasi produktų rūšių ir PKN sąvokos, ir paprašė Komisijos patikslinti šį klausimą. Šio tyrimo tikslais Komisija patvirtino, kad abi sąvokos yra tarpusavyje pakeičiamos.

(76)

CRIA ir CCCMC, „Aeolus Group“ ir „Pirelli“, „Hankook Group“ ir „Giti Group“ prieštaravo tam, kad ne tik panašios šalies gamintojo tapatybė, bet ir išsamus normaliosios vertės skaičiavimas buvo laikomi konfidencialiais. Šalys tvirtino, kad dėl to negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir pateikti reikšmingų pastabų dėl normaliosios vertės skaičiavimo. „Giti Group“ ir „Hankook Group“ pakartojo šį tvirtinimą po galutinio faktų atskleidimo.

(77)

Komisija priminė, kad panašios šalies gamintojas paprašė laikyti jo tapatybę konfidencialia ir pateikė pagrindimą. Komisija išnagrinėjo anonimiškumo prašymo pagrįstumą ir nustatė, kad egzistuoja didelė atsakomųjų veiksmų galimybė, ir pripažino, kad bendrovės pavadinimas neturėtų būti atskleistas. Be to, panašios šalies gamintojas pateikė įrodymų, kad, remdamiesi jo pardavimo ir išlaidų duomenimis, ypač pardavimo pagal pakopą duomenimis, konkurentai galėtų nustatyti jo tapatybę ir grasinti atsakomaisiais veiksmais, jei jis tęstų bendradarbiavimą. Todėl Komisija su gamintoju sutiko, kad išsamus normaliosios vertės skaičiavimas turėtų būti laikomas konfidencialiu arba turėtų būti pateikiami intervalai. Po 14 konstatuojamojoje dalyje minėto klausymo su bylas nagrinėjančiu pareigūnu Komisija atskleidė papildomos informacijos apie panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudas ir bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA).

(78)

Po pirminio faktų atskleidimo „Giti Group“, CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisijos sprendimas toliau taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį (iki 2017 m. gruodžio 19 d. priimto pakeitimo (28)) pažeidė Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus Kinijos prisijungimo prie PPO protokole, todėl buvo neteisėtas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, „Giti Group“ nesutiko su Komisijos tvirtinimu, kad įrodinėjimo pareiga tenka „Giti Group“, ir kaip galutinį punktą pažymėjo, kad nėra jokių teisinių kliūčių, draudžiančių Komisijai nustatyti normaliąją vertę remiantis „Giti Group“ išlaidų ir pardavimo (vidaus rinkoje) duomenimis.

(79)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama tyrimą Komisija vadovavosi tyrimo metu taikomu teisės aktu, įskaitant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus. Šiuo požiūriu tvirtinimas, kad įrodinėjimo pareiga neturi tekti „Giti Group“, yra nesuderinamas su taikomu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktu, kuriame teigiama, kad „pagal b punktą paduotas skundas turi būti išdėstomas raštu ir jame turi būti pateikta pakankamai įrodymų, jog gamintojas dirba rinkos ekonomikos sąlygomis <…>.“ Be to, dėl normaliosios vertės nustatymo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte teigiama, kad normalioji vertė gali būti apskaičiuojama „pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotąją vertę, arba pagal kainą, taikomą importuojant iš tokios trečiosios valstybės į kitas valstybes, įskaitant Sąjungą <…>“.

(80)

Po pirminio faktų atskleidimo „Giti Group“ taip pat teigė, kad Komisija, atmetusi bendrovės RER prašymą, pažeidė jos teises į gynybą dviem būdais:

(81)

Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių:

(82)

Apibendrinant, po pirminio faktų atskleidimo pastabos dėl RER nesukėlė abejonių dėl faktinių išvadų ir nebuvo tokios, kad pakeistų Komisijos išvadas dėl RER. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą Komisija sprendimą dėl to, ar „Giti Group“ atitiko RER kriterijus, priėmė per septynis mėnesius, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius, nuo tyrimo inicijavimo, po to, kai Sąjungos pramonei buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Todėl Komisija nusprendė, kad „Giti Group“ teisės į gynybą dėl RER išvadų buvo visiškai užtikrintos.

(83)

Laikinajame reglamente Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį panašia šalimi pasirinko Braziliją.

(84)

Po pirminio faktų atskleidimo „Giti Group“ tvirtino, kad Brazilija nėra tinkama panaši šalis, nes: 1) Brazilijoje sąlygos gauti žaliavų yra mažiau palankios, nes Kinija yra didesnis natūraliojo kaučiuko gamintojas ir yra arčiau pagrindinių gamybos šaltinių Pietryčių Azijoje; 2) Brazilija nustatė antidempingo muitus kelioms šalims; 3) Brazilijoje galioja dideli 16 % dydžio įprasti importo muitai tam tikroms autobusų ir sunkvežimių padangoms.

(85)

Komisija priminė, kad Brazilija yra konkurencinga rinka, kurioje penki dideli gamintojai aktyviai gamina autobusų ir sunkvežimių padangas. Nepaisant antidempingo muitų ir įprastų muitų, Brazilijos vartojimo rinka yra didelė ir jos importo ir eksporto skaičiai yra įspūdingi. Komisija taip pat priminė, kad ji neturėjo jokios kitos tinkamos alternatyvos. Vienintelis bendradarbiauti norėjęs Tailando gamintojas gamino tik padangas su kameromis, todėl nebuvo tinkamas, nes daugiau nei 95 % eksporto į Sąjungą sudaro padangos be kameros. Pagaliau Pietų Afrika buvo daug mažesnė gamybos ir suvartojimo požiūriu, o joje taikomi įprasti antidempingo muitai buvo dar didesni, todėl ji mažiau tinkama nei Brazilija. Komisija patvirtino, kad Brazilija yra tinkamiausia panaši šalis iš siūlomų alternatyvų.

(86)

Be to, Komisija nuodugniai išanalizavo, kokią panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudų dalį sudaro natūralusis kaučiukas. Panašios šalies gamintojo pagamintų autobusų ir sunkvežimių padangų kilogramui teko [4,1–4,5] RMB kaučiuko sąnaudų, kurios atitiko Kinijos eksportuojančių gamintojų sąnaudas, pateiktas klausimyno atsakymuose. Apskritai panašios šalies gamintojo vieno kilogramo produkcijos gamybos sąnaudos yra didesnės už Kinijos eksportuojančių gamintojų vieno kilogramo gamybos sąnaudas. Tačiau pagrindinis Brazilijos gamybos sąnaudų lygio skirtumas susidaro dėl didesnių darbo sąnaudų, tiesioginių nusidėvėjimo sąnaudų ir kitų tiesioginių ir netiesioginių gamybos sąnaudų. Todėl prašymas atlikti koregavimą atsižvelgiant į žaliavų kainų skirtumą panašioje šalyje ir KLR buvo atmestas.

(87)

Po pirminio faktų atskleidimo „Giti Group“, „Hankook Group“, „Aeolus Group“ ir „Pirelli“ tvirtino, kad reikėjo apskaičiuoti didžiosios dalies jų pardavimo Sąjungai normaliąją vertę, ir nurodė, kad tai kelia didelių abejonių dėl produktų, kurie yra parduodami panašios šalies vidaus rinkoje, rūšių palyginamumo. Po galutinio faktų atskleidimo „Giti Group“ pakartojo šį tvirtinimą.

(88)

Nagrinėjamasis produktas apima daug rūšių įvairaus dydžio ir kitų savybių produktų. Faktas, kad Brazilijoje nebuvo gaminamos tam tikrų dydžių ir rūšių padangos, nereiškia, kad Brazilijos produktų rūšys nebuvo panašios. Iš tiesų Brazilijos gamintojų gaminami produktai priklauso tai pačiai produktų grupei ir tam tikru mastu galima rasti jų ir atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamų produktų atitikmenis. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(89)

Kadangi daugiau pastabų dėl panašios šalies tinkamumo negauta, laikinojo reglamento 112 konstatuojamosios dalies preliminari Komisijos išvada panašia šalimi pasirinkti Braziliją patvirtinama.

(90)

Normaliosios vertės skaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 113–115 konstatuojamosiose dalyse.

(91)

Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad normaliosios vertės apskaičiavimo metodas, kurį Komisija taikė pirminiu etapu, lėmė nepaprastai didelius dempingo skirtumus ir rezultatus, kurie, atrodo, neatitiko tikrovės, t. y. 2 ir 3 pakopoms nustatyta normalioji vertė nesumažėjo, nors iš tikrųjų 2 ir 3 pakopos padangos visada yra pigesnės. Eksportuojantys gamintojai paragino Komisiją atlikti normaliosios vertės koregavimus, kurie atspindėtų 2 ir 3 pakopos gamybos sąnaudų mažėjimą. „Giti Group“ taip pat paprašė atlikti koregavimą, kad būtų atsižvelgta į didesnio skerspjūvio pločio padangų gamybos sąnaudų mažėjimą.

(92)

Komisija pritarė tvirtinimui, kad metodas, kurį ji laikinai naudojo atitikmenų neturinčių PKN normaliajai vertei apskaičiuoti, galėjo nepakankamai atspindėti skirstymą į pakopas. Komisija išanalizavo produktų, kuriuos panašios šalies gamintojas pagamino visose trijose pakopose, rūšis ir pastebėjo, kad 2 pakopos vieneto gamybos sąnaudos sudarė vidutiniškai [83–87] % 1 pakopos vieneto gamybos sąnaudų, o 3 pakopos vieneto gamybos sąnaudos sudarė vidutiniškai [77–82] % 1 pakopos vieneto gamybos sąnaudų. Todėl Komisija nusprendė patikslinti normaliosios vertės apskaičiavimo metodą, kad būtų atsižvelgta į šiuos kiekvienos pakopos vieneto gamybos sąnaudų skirtumus. Pirma, buvo apskaičiuotas panašios šalies gamintojo pagamintų visų 1 pakopos padangų vidutinės vieno kilogramo gamybos sąnaudos, t. y. [19–21] RMB už kg. Antra, buvo sumažintos 2 pakopos vieno kilogramo gamybos sąnaudos, naudotos apskaičiuojant normaliąją vertę, atėmus vidutinį 1 ir 2 pakopos vieneto gamybos sąnaudų skirtumą, t. y. [83–87] %, ir taip gautos 2 pakopos vieno kilogramo gamybos sąnaudos – [16–18] RMB už kg; 3 pakopos vieno kilogramo gamybos sąnaudos buvo sumažintos atėmus vidutinį 1 ir 3 pakopos vieneto gamybos sąnaudų skirtumą, t. y. [77–82] %, ir taip gauta [15–17] RMB už vienetą. Visų trijų pakopų rūšių produktai, kuriuos pagamino panašios šalies gamintojas, sudarė [70–80] % panašios šalies gamybos apimties, todėl buvo laikomi tipiškais, kad būtų naudojami kaip koregavimo pagrindas.

(93)

Komisija apskaičiavo kiekvienos rūšies Kinijos gamintojų eksportuojamo atitikmens neturinčio produkto normaliąją vertę padaugindama produkto svorį iš kiekvienos pakopos atitinkamų vieno kilogramo gamybos sąnaudų. Vėliau Komisija pridėjo pagrįstas kiekvienos rūšies produkto PBA išlaidas ir pagrįstą pelną.

(94)

Remdamasi pirmiau nurodytais koregavimais, Komisija apskaičiavo visų rūšių produktų, kurie neturi atitikmens (PKN), normaliąją vertę, atsižvelgdama į trijų pakopų gamybos sąnaudų skirtumus.

(95)

Atsižvelgdama į tvirtinimus, kad panašios šalies gamintojo PBA išlaidos yra nepagrįstai didelės, Komisija iš naujo išnagrinėjo gamintojo PBA išlaidas ir pastebėjo, kad vidaus transporto išlaidos pirminiu etapu buvo apskaičiuotos du kartus. Todėl Komisija išbraukė šias išlaidas iš normaliosios vertės skaičiavimo, dėl ko PBA išlaidos, naudotos normaliajai vertei apskaičiuoti, sumažėjo nuo [35–45 %] iki [20–30 %] panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudų. Šis patikslinimas neturi įtakos laikinojo muito dydžiams, nes dėl jo laikinasis dempingo skirtumas netapo mažesnis už žalos skirtumo lygį. Visų trijų pakopų atrinktų gamintojų pataisytos PBA išlaidos atitinka Sąjungos pramonės vidutines PBA išlaidas. Todėl Komisija mano, kad šis pataisytas PBA išlaidų lygis yra pagrįstas.

(96)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti Group“ tvirtino, kad Komisija neatliko koregavimų atsižvelgiant į tai, kad 1 pakopos gamintojų rinkodaros išlaidos paprastai būna daug didesnės (nustatant PBA) ir kad 1 pakopos gamintojų pelningumas yra daug didesnis nei 2 ar 3 pakopos gamintojų (nustatant pelną). Todėl bendrovė teigė, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija 2 pakopos padangoms turėtų naudoti mažesnį pelno dydį nei 1 pakopos padangoms ir dar mažesnį pelno dydį 3 pakopos padangoms.

(97)

Komisija primena, kad po pirminio etapo ji pakoregavo normaliosios vertės apskaičiavimo metodiką, kad atsižvelgtų į pakopų skirtumus (žr. 92 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į panašios šalies gamintojo duomenis joks kitas koregavimas nebūtų pagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(98)

Dėl prašymo koreguoti normaliąją vertę atsižvelgiant į didelių padangų mažėjančias gamybos sąnaudas Komisija pažymėjo, kad „Giti Group“ nepateikė išsamaus tyrimo, kuriame būtų kiekybiškai įvertinta, kokiu mastu didesnių padangų gamyba yra pigesnė ir ar yra aiškus gamybos sąnaudų mažėjimo modelis. Galiausiai „Giti Group“ nepateikė jokios galimos tokio koregavimo metodikos. Po galutinio faktų atskleidimo „Giti Group“ tvirtino, kad ji negavo pakankamai duomenų, kad galėtų pasiūlyti galimą metodiką koregavimams atsižvelgiant į padangų dydį atlikti. Komisija mano, kad „Giti Group“ galėjo naudoti savo duomenis, kad įrodytų, jog labai skiriasi didesnių ir mažesnių padangų gamybos sąnaudos, ir tuo pagrindu pasiūlytų koregavimo metodiką. Tačiau pasiūlymų nebuvo pateikta. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(99)

„Giti Group“ taip pat nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu Brazilijos centrinio banko paskelbtos palūkanų normos svyravo nuo 14,25 % iki 11,25 %, o tuo pačiu laikotarpiu Kinijos banko „People's Bank of China“ paskelbta palūkanų norma buvo 4,35 %. „Giti Group“ tvirtino, kad jei didelė PBA išlaidų dalis būtų susijusi su finansinėmis išlaidomis, šios išlaidos turėtų būti koreguojamos ir mažinamos, kad atspindėtų didesnę paskolų palūkanų normą Brazilijoje, palyginti su KLR.

(100)

Komisija priminė, kad dėl didelių konkurencijos iškraipymų, susijusių su dideliu valstybės kišimusi KLR, ji turėjo naudoti panašios šalies išlaidas. Kadangi Kinijos bendrovių galimybė gauti banko finansavimą yra vienas iš tų konkurencijos iškraipymų, Komisija nusprendė, kad būtų tikslinga taikyti panašios šalies palūkanų normą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(101)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti Group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad Komisija turėjo atlikti koregavimą, kad būtų atsižvelgta į finansavimo išlaidų skirtumus KLR ir Brazilijoje, tiksliau į Kinijos banko „People's Bank of China“ ir Brazilijos centrinio banko taikomų palūkanų normų skirtumą. „Giti Group“ taip pat pateikė prašymą atlikti koregavimą ir sumažinti panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudas, kad būtų kompensuotos jo didesnės pridėtinės išlaidos, ir sumažinti PBA išlaidas, kad būtų kompensuotos kitos išlaidos ir didesni mokesčiai.

(102)

Komisija priminė, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktais, KLR normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuota normaliąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje, KLR esama didelių konkurencijos iškraipymų, kurie turi įtakos Kinijos finansavimo išlaidoms. Todėl tuo, kad gali skirtis KLR ir panašios šalies finansavimo išlaidos, nepateisinamas prašymas atlikti koregavimą. Dėl papildomo tvirtinimo, kad panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudos turėtų būti koreguojamos ir mažinamos siekiant kompensuoti didesnes pridėtines išlaidas ir mokesčius Brazilijoje, Komisija priminė, kad ji atmetė „Giti group“ RER prašymą. Viena šio atmetimo priežasčių – grupės apskaitos dokumentuose netinkamai nurodytos visos PBA išlaidos. Todėl Komisija negalėjo remtis „Giti group“ konkrečios bendrovės sąnaudų duomenimis ir jų nei naudojo, nei juos tikrino. Reiškia ji negalėjo atlikti palyginimo su tariamai didesnėmis pridėtinėmis išlaidomis ir mokesčių sąnaudomis Brazilijoje. Kadangi priėmusi prašymą atlikti koregavimą Komisija būtų turėjusi naudoti tokius nepatikimus Kinijos duomenis, Komisija atmetė ir šį tvirtinimą.

(103)

Eksporto kainos skaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 116–119 konstatuojamosiose dalyse.

(104)

„Hankook Group“ tvirtino, kad ji turėtų būti laikoma vienu ekonominės veiklos vykdytoju, todėl koregavimai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį yra nereikalingi ir nepagrįsti. Ji tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį išbraukus susijusių bendrovių Sąjungoje PBA išlaidas ir pelną, iš eksporto kainos buvo išbrauktos visos pardavimo eksportui padalinio patirtos sąnaudos ir išlaidos bei pelno dalis. Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook Group“ pakartojo tvirtinimą, jog ji yra vienas ekonominės veiklos vykdytojas, ir, jos nuomone, Komisija neturėjo koreguoti nei susijusių prekiautojų Sąjungoje PBA išlaidų, nei jų pelno. Vietoje to Komisija turėjo naudoti faktines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje ir, jos nuomone, ta kaina yra patikima.

(105)

Dėl eksporto kainos apskaičiavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tai, kad yra vienas ekonominės veiklos vykdytojas, netrukdo Komisijai apskaičiuoti eksporto kainos pagal 2 straipsnio 9 dalį (29). Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirmą ir antrą pastraipas Komisija turi teisę apskaičiuoti eksporto kainą, kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo ryšio. Tokiu atveju norint nustatyti patikimą eksporto kainą prie Sąjungos sienos, ji koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, įskaitant muitus ir mokesčius, patirtas nuo importavimo iki perpardavimo, taip pat į uždirbtą pelną. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą išlaidos, kurios turi būti koreguojamos, apima įprastines išlaidas, kurias patiria importuotojas, tačiau padengia kita šalis, įskaitant pagrįstą PBA išlaidų ir pelno skirtumą. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad toks ryšys egzistuoja, nes eksportuojantys gamintojai ir importuotojai priklauso tai pačiai bendrovių grupei – „Hankook Group“. Todėl Komisija turi teisę koreguoti „Hankook Group“ patirtas PBA išlaidas ir grupės susijusių importuotojų pelną. Komisija taip pat manė, kad bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų uždirbtas patikrintas pelnas yra tinkamas pagrindas eksporto kainai apskaičiuoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(106)

„Hankook Group“ teigė, kad jei Komisija atmetė jos tvirtinimą, kuriuo prieštaraujama dėl „Hankook Group“ eksporto kainos koregavimų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, ji turėjo koreguoti panašios šalies gamintojo normaliąją vertę ir išskaičiuoti pardavimo išlaidas ir pagrįstą pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą. Jos nuomone, į skaičiavimą įtraukus panašios šalies gamintojo pardavimo išlaidas ir pelno dydį gaunama asimetrija, kuri daro poveikį kainų palyginamumui ir turi būti pakoreguota. Po papildomo faktų atskleidimo „Hankook Group“ nurodė, kiek, jos nuomone, reikia atlikti panašios šalies gamintojo PBA išlaidų ir pelno koregavimų, kad nebeliktų kainų palyginamumui poveikį darančios asimetrijos.

(107)

Komisija patikslino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atliktų koregavimų tikslas yra nustatyti patikimą eksporto kainą, kuriai įtakos neturi eksportuotojo ir importuotojo Sąjungoje ryšys, kaip priminta 105 konstatuojamojoje dalyje. Kartu Teismas nusprendė, kad normaliosios vertės nustatymui ir eksporto kainos nustatymui taikomos atskiros taisyklės, todėl PBA išlaidos abiem atvejais nebūtinai turi būti vertinamos vienodai (30). Komisija patvirtino savo poziciją, kad panašios šalies gamintojo galutinė pardavimo kaina buvo sumažinta iki tokio paties gamintojo kainos EXW sąlygomis prekybos lygio, ją koreguojant pagal tinkamai patikrintas išmokas, nurodytas sandorių lentelėje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(108)

Laikinojo reglamento 120 ir 121 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kaip buvo atliktas normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas.

(109)

„Giti Group“, „Hankook Group“, CCCMC ir CRIA pastabose dėl negalutinių ir galutinių išvadų nesutiko su PVM koregavimo metodika dėl kelių priežasčių, kaip išsamiai aprašyta 110–117 konstatuojamosiose dalyse.

(110)

Šios šalys teigė, kad, atmetusi Kinijos kainas ir išlaidas normaliajai vertei nustatyti, Komisija vėliau į normaliosios vertės skaičiavimą iš naujo įtraukė Kinijos PVM mokesčio tarifus. Be to, šios šalys tvirtino, kad dėl metodikos padidėjo dempingo skirtumas, ypač dėl to, kad buvo koreguojama normalioji vertė, o ne eksporto kaina.

(111)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atliekamų koregavimų tikslas yra užtikrinti, kad dempingo skirtumas būtų nustatytas remiantis sąžiningu normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pagrindą, kuriuo remiantis nustatoma normalioji vertė, įskaitant ir tuos atvejus, kai normalioji vertė nustatoma panašioje šalyje, nes bendrovėms nesuteikiamas RER. Dėl PVM koregavimo, atlikto pagal 2 straipsnio 10 dalies b punktą, Komisija patikino, kad normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos tuo pačiu apmokestinimo lygiu, kaip toliau paaiškinta 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse, remiantis nusistovėjusia teismų praktika (31).

(112)

„Giti Group“ tvirtino, kad, jos nuomone, Komisijos nurodyta situacija iš teismų praktikos, t. y. sprendimas dėl „Dashiqiao“ (32), skyrėsi nuo „Giti Group“ situacijos, nes minėtu sprendimu nagrinėjamajai bendrovei buvo suteiktas RER ir nebuvo atliktas joks koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą.

(113)

Komisija pripažino, kad sprendime dėl „Dashiqiao“ nagrinėto tyrimo aplinkybės buvo kitokios. Toje byloje tiriamuoju laikotarpiu vykdytam pardavimui eksportui buvo taikomas visas 17 % PVM tarifas, todėl tos normaliosios vertės nereikėjo koreguoti norint užtikrinti sąžiningą palyginimą su normaliąja verte, į kurią įtrauktas toks pat PVM tarifas. Šiame tyrime, priešingai, pardavimui eksportui buvo taikoma sumažinta PVM mokėjimo prievolė, todėl reikėjo atlikti koregavimą, kad normalioji vertė, į kurią įskaičiuotas PVM, būtų sumažinta iki tokio paties apmokestinimo lygio, kuris turi įtakos pardavimui eksportui. Kaip nustatyta 111 konstatuojamojoje dalyje, nėra svarbu, ar KLR eksportuojančiam gamintojui suteiktas RER. Svarbu yra tai, ar siekiant užtikrinti sąžiningą kainos palyginimą eksporto kaina ir normalioji vertė palygintos tuo pačiu apmokestinimo lygiu.

(114)

„Giti Group“ taip pat tvirtino, kad įrodinėjimo pareiga dėl koregavimo reikalingumo tenka Komisijai. „Hankook Group“ pabrėžė, kad pagal Kinijos teisės aktus pardavimui eksportui nebuvo taikomas joks PVM, todėl koregavimo atlikti nereikėjo. Be to, „Hankook Group“ tvirtino, kad net jei ir reikėjo atlikti koregavimą dėl PVM mokėjimo prievolės, reikėjo koreguoti eksporto kainą, o ne normaliąją vertę. „Giti Group“ taip pat tvirtino, kad koregavimas dėl PVM mokėjimo prievolės turėjo veikiau būti atliktas tam, kad būtų kompensuotas grupės galiausiai sumokėto PVM skirtumas po to, kai kompensuojamas PVM ar kiti mokesčiai, sumokėti už žaliavų įsigijimą laikantis PVM mokėjimo prievolės dėl atitinkamai pardavimo eksportui ir pardavimo vidaus rinkoje. Kitaip tariant „Giti“ tvirtino, kad bet koks PVM koregavimas turėtų atspindėti eksportuotų ir vidaus rinkoje parduotų medžiagų išlaidų skirtumą.

(115)

„Giti Group“ ir „Hankook Group“ pateikti argumentai yra paremti neteisingai suprastu koregavimo atsižvelgiant į PVM mokėjimo prievolę pagrindimu. Pirma, kalbant apie koregavimo esmę, abi šalys neužginčijo fakto, kad dėl nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui atsiranda PVM mokėjimo prievolė eksportuojančiam gamintojui. Iš tiesų šalys nurodė, kad arba turėjo būti koreguota eksporto kaina, arba turėjo būti koreguojama tam, kad būtų kompensuotas pardavimo vidaus rinkoje ir pardavimo eksportui išlaidų (t. y. išlaidų, kurios susidaro dėl to, kad neįmanoma susigrąžinti viso PVM, sumokėto už įsigytas žaliavas, dėl to, kad dėl nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui atsiranda PVM mokėjimo prievolė) skirtumas. Nors Komisija nesutiko su tais argumentais dėl 116 ir 117 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių, ji pastebi, kad tie argumentai patvirtina, kad dėl pardavimo eksportui atsiranda PVM mokėjimo prievolė (priešingai, nei tvirtino „Hankook Group“), atitinkanti eksportui taikomą vadinamąja nekompensuotiną normą, kuri yra nagrinėjamojo produkto FOB eksporto kainai taikoma fiksuotoji norma. Antra, dėl paties koregavimo Komisija pakartojo, kad koregavimo tikslas yra užtikrinti, kad normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos tuo pačiu PVM tarifo lygiu.

(116)

Tuo remdamasi Komisija pirmiausia nustatė normaliąją vertę, įtraukdama 17 % PVM tarifą, kuris yra įprastas PVM tarifas, taikomas pardavimui KLR vidaus rinkoje. Tada Komisija tą normaliąją vertę koregavo ir sumažino, kad ji atitiktų nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui PVM mokėjimo prievolės mažesnįjį tarifą (t. y. vadinamąją nekompensuotiną normą). Taip buvo užtikrinta reikiama normaliosios vertės ir eksporto kainų simetrija netiesioginio apmokestinimo lygiu. Atsakydama į „Hankook Group“ argumentus, kad turėtų būti koreguojama eksporto kaina, Komisija pastebėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte aiškiai nustatyta, kad į visus netiesioginio apmokestinimo lygio skirtumus turi būti atsižvelgiama koreguojant normaliąją vertę, o ne eksporto kainą.

(117)

Dėl argumento, kad turėtų būti koreguojama tam, kad būtų kompensuojami visi pardavimo eksportui ir pardavimo vidaus rinkoje žaliavų sąnaudų skirtumai, atsirandantys dėl likutinės PVM mokėjimo prievolės dėl tų sąnaudų, Komisija priminė, kad šiomis aplinkybėmis atlikto koregavimo tikslas nėra atsižvelgti į visus tariamus žaliavų sąnaudų skirtumus. Koregavimu veikiau užtikrinama, kad palyginimui naudojamos kainos būtų to paties apmokestinimo lygio. Pagaliau dėl „Giti Group“ argumento, susijusio su įrodinėjimo pareiga, Komisija primena, kad tai, jog dėl nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui atsiranda PVM mokėjimo prievolė, iš tiesų buvo nustatyta atliekant tyrimą ir tam neprieštaravo nė viena grupė, o tai veikiau reiškia, kad šiam faktui (eksporto kainos koregavimas ar koregavimas atsižvelgiant į sąnaudų skirtumą) išnagrinėti reikia kito metodo. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(118)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook Group“ pakartojo, kad ji yra vienas ekonominės veiklos vykdytojas ir dėl to Komisija neturėjo atlikti koregavimų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atsižvelgiant į komisinius.

(119)

Komisija patvirtino savo poziciją, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą ji turi teisę atlikti koregavimą atsižvelgiant į komisinius, sumokėtus vykdant nagrinėjamąjį pardavimą. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad šalių sutartyje buvo numatyti komisiniai ir eksportuojantys gamintojai juos faktiškai sumokėjo susijusioms šalims. Mokėjimai buvo nurodyti, juos pripažino eksportuojantis gamintojas ir jie buvo patikrinti atliekant tyrimą. Nustatyta, kad jie turi įtakos kainų palyginimui. Todėl Komisija turėjo atlikti koregavimus atsižvelgiant į komisinius nepaisant to, ar bendrovės buvo vienas ekonominės veiklos vykdytojas, ar ne. Komisija taip pat priminė, kad vieno ekonominės veiklos vykdytojo sąvoka atliekant koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo išplėtota Teismo praktikoje (33) kalbant apie „tariamus komisinius“, įskaitant prekiautojo gautą antkainį, kaip nurodyta 2 straipsnio 10 dalies i punkto antroje pastraipoje, o ne apie situacijas, kai tikri komisiniai yra aiškiai apibrėžti ir faktiškai sumokėti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(120)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook Group“ pakartojo tvirtinimą, kad Korėjos būstinei mokami autoriniai atlyginimai už „Hankook“ technologijų ir prekės ženklo naudojimą neturėtų būti išskaičiuoti iš eksporto kainos. Komisija dar kartą išnagrinėjo tvirtinimą, nustatė, kad jis buvo pagrįstas ir atitinkamai perskaičiavo dempingo skirtumą.

(121)

Kaip nurodyta 3.1–3.3 skirsniuose, Komisija atsižvelgė į daug suinteresuotųjų šalių pastabų, gautų po pirminio faktų atskleidimo, ir perskaičiavo visų atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumus. Dėl to sumažėjo laikinai nustatyti dempingo skirtumai. Šis pakeitimas taip pat turėjo įtakos visų kitų bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumui, nes jis yra pagrįstas atrinktų bendrovių skirtumais.

(122)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Galutiniai dempingo skirtumai

(123)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 127–129 konstatuojamosiose dalyse, panašų produktą Sąjungoje gamino daugiau nei 380 gamintojų, kurie gamino ir naujas, ir restauruotas padangas. Kartu jie apibrėžiami kaip Sąjungos pramonė.

(124)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad restauruotojai, kurie veikia pagal žaliavų perdirbimo susitarimus arba ne, negali būti laikomi Sąjungos pramone. Jie manė, kad restauravimas priklauso antrinei rinkai, kurios negalima apsaugoti antidempingo priemonėmis, nes restauruotojai esamą padangą, kuri yra iš dalies nusidėvėjusi, perdirba taip, kad ji vėl galėtų būti naudojama. Be to, pagal žaliavų perdirbimo susitarimą veikiantiems restauruotojams negali priklausyti padangų karkasai. Kol padangų karkasams suteikiama paslauga ir prieš grąžinant savininkui ant nusidėvėjusios padangos uždedamas naujas protektorius, pirkėjai pasilieka padangų karkasų nuosavybės teises.

(125)

Komisija pažymėjo, kad restauravimo pramonė nusidėvėjusios padangos karkasui suteikia antrą gyvenimą (arba daugiau, nes tą patį karkasą galima restauruoti kelis kartus). Nusidėvėjusią padangą nesaugu naudoti keliuose ir ji nebegali būti naudojama. Be restauravimo proceso nusidėvėjusi padanga būtų išmetama; tačiau dalis jos gali būti pirolizuojama, siekiant pagaminti kurą iš padangų. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje, restauravimas iš esmės yra perdirbimo procesas, kai nusidėvėjusios padangos atnaujinamos pakeičiant protektorių ant seno padangos karkaso. Todėl restauravimas nėra vien paslauga, tai ir gamybos procesas. Nepriklausomai nuo nuosavybės susitarimų restauruotojai yra Sąjungos gamintojai, kurių gamybos procesas prasideda nuo padangos karkaso ir kurie pagamina padangą.

(126)

Be to, nusidėvėjusių padangų gyvavimo ciklas baigiasi vienu iš šių dviejų būdų: jos gali būti išmetamos kaip atliekos arba naudojamos kaip geras restauruotinas padangos karkasas. Jei nusidėvėjusios padangos išmetamos, jų savininkui gali tekti mokėti mokestį už nusidėvėjusios padangos išmetimą. Antruoju atveju nusidėvėjusi padanga tampa pajamų šaltiniu. Restauruotojai gali pirkti nusidėvėjusias padangas iš automobilių remonto dirbtuvių arba restauruoti nusidėvėjusią padangą pagal žaliavų perdirbimo susitarimą. Visi patikrinti restauruotojai naudojasi dviem tiekimo šaltiniais (arba padangų karkasai iš remonto dirbtuvių, arba pagal žaliavų perdirbimo susitarimą) padangoms gaminti. Nusidėvėjusios padangos įsigijimo kaina vidutiniškai sudaro apie 10 % visų restauruotos padangos gamybos sąnaudų. Komisija mano, kad padangų karkaso restauravimo abiem būdais gamybos sąnaudų ar pridėtinės vertės skirtumas nebuvo didelis ir šiuos du būdus laikė dviem skirtingais restauravimo verslo modeliais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad restauruotojai priklauso Sąjungos pramonei.

(127)

Dėl to žalos rodikliams nustatyti ir žalos skirtumui apskaičiuoti buvo naudojami restauruotojų pateikti ir Komisijos patikrinti duomenys (įskaitant faktines išlaidas ir pardavimo kainas).

(128)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 162 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos segmentaciją Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo analizuojama bendrai, o kai kurie mikroekonominiai rodikliai – pakopų lygmeniu. Kai kurios suinteresuotosios šalys po galutinio faktų atskleidimo pakartojo tuos pačius tvirtinimus, kad žalos analizėje pagal segmentus turėtų būti atsižvelgiama į visus žalos rodiklius ir priežastinio ryšio rodiklius. Jos rėmėsi Apeliacinio komiteto ataskaita byloje Jungtinės Valstijos – Japonijos kilmės karštai valcuoti plieno produktai (34). Be to, šios šalys paprašė, kad Komisija taip pat atskirtų naujas ir restauruotas padangas, originaliąją įrangą ir atsargines padangas, nes originaliosios įrangos rinka buvo apsaugota nuo Kinijos konkurencijos, ir dar kartą nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje Jungtinės Valstijos – Japonijos kilmės karštai valcuoti plieno produktai (35). Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC pakartojo tuos pačius tvirtinimus.

(129)

Iš minėtos jurisprudencijos matyti, kad tyrimą atliekančios institucijos, kurios nagrinėja vidaus pramonės dalį, „iš esmės turėtų tokiu pačiu būdu nagrinėti ir visas kitas dalis, kurios sudaro pramonę, be to, nagrinėti visą pramonę kaip vieną junginį (36)“. Tačiau Apeliacinio komiteto ataskaitoje tyrimą atliekančioms institucijoms nenustatoma prievolė pateikti visus žalos rodiklius pagal segmentus.

(130)

Be to, minėtoje byloje faktinės aplinkybės buvo kitokios. Apeliacinio komiteto ataskaitoje byloje Jungtinės Valstijos – Japonijos kilmės karštai valcuoti plieno produktai didelė dalis vidaus gamybos Jungtinėse Amerikos Valstijose (uždaroji gamyba) vidaus rinkos struktūroje buvo apsaugota nuo tiesioginės konkurencijos su importuojamais produktais. Toje konkrečioje situacijoje Apeliacinis komitetas klausimą išsprendė atlikęs kiekvienos vidaus rinkos dalies lyginamąjį nagrinėjimą, per kurį buvo sugretinta prekių rinka ir uždaroji rinka. Apeliacinio komiteto nuomone, tai sustiprino tyrimą atliekančių institucijų galimybes priimti tinkamą sprendimą dėl visos vidaus pramonės padėties. Tačiau šiuo atveju 1 ir 2 pakopos Sąjungos rinkos segmentai nėra apsaugoti. Iš Kinijos importuojami produktai daugiausia parduodami atsarginių padangų rinkoje; tai yra faktinė padėtis, kuriai Sąjungos rinkos struktūra neturi jokio poveikio. Be to, nagrinėjamasis produktas taip pat buvo parduotas originaliosios įrangos gamintojams. Todėl tvirtinimas, kad Sąjungos originaliosios įrangos rinka buvo apsaugota nuo Kinijos konkurencijos ir todėl turėtų būti analizuojama atskirai, atmestas.

(131)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 160 konstatuojamojoje dalyje, teismų praktika taip pat patvirtina, kad nagrinėjant, ar žala padaryta visai Sąjungos pramonei, tokioje analizėje daugiausia dėmesio gali būti skiriama segmentui, kuriam importas dempingo kaina daro didžiausią poveikį. Šiuo atveju apie 65 % Kinijos importuojamų padangų yra susijusios su 3 pakopa. Todėl atlikus tinkamą žalos analizę negalima neatsižvelgti į importo dempingo kaina poveikį, ypač rinkos aplinkybėmis, kai 3 pakopos padangų pardavimo apimtis nuolat didėja ir kai visos pakopos, kurios sudaro Sąjungos padangų rinką, yra tarpusavyje susijusios.

(132)

Dėl šių priežasčių Komisija nusprendė tinkamai išnagrinėti visą pramonę.

(133)

Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, Komisija surengė tikrinamuosius vizitus dviejų nesusijusių importuotojų patalpose. Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importas taip pat buvo deklaruotas pagal KN kodus 4011 90 00 ir 4011 99 00. Šis importas buvo susijęs su 3 pakopos padangomis. Tačiau nebuvo įmanoma nustatyti, ar tai buvo nagrinėjamojo produkto deklaravimo sisteminė klaida, ar problema buvo susijusi tik su šiuo konkrečiu importuotoju.

(134)

Be to, bendra bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikta apimtis tiriamuoju laikotarpiu viršijo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importo apimtį, kurią nurodė Eurostatas (Comext). Tačiau kadangi šie eksportuojantys gamintojai nenurodė ankstesnių metų duomenų, Komisija nusprendė vadovautis konservatyviu metodu ir neperžiūrėti importo iš KLR apimties.

(135)

Po pirminio faktų atskleidimo nustatyta, kad protektorių tiekėjų, kurie nėra „ETRMA Europool“ nariai, pardavimo apimtis nebuvo įtraukta nustatant Sąjungos suvartojimą. Todėl Komisija peržiūrėjo Sąjungos suvartojimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(136)

Sąjungos suvartojimo (37) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(137)

Atitinkamai per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas padidėjo 6,1 % – nuo maždaug 20,5 mln. iki maždaug 21,7 mln. padangų tiriamuoju laikotarpiu.

(138)

Kai kurios suinteresuotosios šalys ginčijo negalutines išvadas dėl naujų ir restauruotų padangų sąsajos ir pakopų sąsajos ir pakartojo tuos pačius tvirtinimus po galutinio faktų atskleidimo. Komisija surinko visą informaciją šiuo klausimu bylos prieraše dėl sąsajos (38).

(139)

Dėl laikinojo reglamento 140 konstatuojamosios dalies CRIA ir CCCMC tvirtino, kad 1 ir 2 pakopų padangų vertė nėra susijusi su padangų restauravimo pramonės buvimu.

(140)

Informacija apie padangų restauravimo verslo svarbą yra išplatinta ir viešai prieinama. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, naujų padangų gamintojai taip pat gamina restauruotas padangas. Kai kurie Kinijos eksportuojantys gamintojai turi savo restauruotų padangų prekių ženklus, kaip antai „Hankook Alphatread“ arba „Giti Genesis“. Kaip paaiškinta bylos prieraše dėl sąsajos, Komisija nustatė, kad pagrindiniai padangų gamintojai, įskaitant Kinijos eksportuojančius gamintojus, užsiėmė padangų restauravimo verslu. Užsiimdama restauravimo veikla „Hankook Group“ dirba su Sąjungos restauruotojais, kaip antai „Vacu-Lug“ Jungtinėje Karalystėje arba „B.R.P. Pneumatici“ Italijoje. „Giti Genesis“, anksčiau žinomas kaip „GT Ree Tread“, dirba su „Vacu-Lug“ Jungtinėje Karalystėje.

(141)

Be to, 2009 m. „Pirelli Italy“ paskelbė apie sutartį, pasirašytą su „Marangoni“ (Sąjungos padangų restauravimo sprendimų teikėja), pagal kurią projektu, kuris yra „Pirelli Truck“ teikiamų paslaugų stiprinimo ir plėtros strategijos dalis, siekiama pridėtinės vertės visų pirma 88 serijos ir 01 serijos naujiems produktams, kurie buvo pradėti eksploatuoti Europos rinkoje 2009 m. ir kuriems, be kitų savybių, būdinga didelė restauravimo galimybė (39). Kiti gamintojai taip pat reklamuoja savo padangas kaip tinkamas restauruoti, pavyzdžiui „Athos“ prekės ženklo importuotojas teigia, kad „Athos“ padangos gali būti pergrioviuojamos (angl. regroovable) ir tinkamos šaltajam ir karštajam restauravimui, kaip ir „Aeolus“ prekės ženklo padangos (40) (abi bendrovės priskirtos 3 pakopai). Tai rodo, kad restauravimo galimybė yra svarbus veiksnys tiek Europos Sąjungoje, tiek nagrinėjamojoje šalyje. Iš tiesų Komisijos tyrimas parodė, kad „aukštesnės pakopos“ gamintojai labai priklauso nuo padangų restauravimo pramonės buvimo ir jų paslaugų prieinamumo ne tik tam, kad sukurtų aukštos vertės rinkos koncepciją, bet ir parengtų vartotojų ir veiklos tęstinumo strategijas. Be to, kaip matyti iš bylos prierašo dėl sąsajos, Sąjungos ir nagrinėjamosios šalies gamybos pramonė padangų restauravimą vertina ne tik kaip rinkodaros privalumą, bet ir kaip tikrąjį aukštesnių pakopų vertės variklį. Todėl aukštesnių pakopų vertė ir pardavimo kaina yra neatskiriamai susietos su sveika padangų restauravimo pramone tolesnėje grandyje. Būtent dėl tų priežasčių Komisija laikinojo reglamento 140 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „didelė dalis vertės, siejamos su 1 ir 2 pakopos padangomis, faktiškai susijusi su 3 pakopos restauravimo pramonės buvimu“.

(142)

Tuo remdamasi Komisija patvirtino savo pradines išvadas dėl naujų ir restauruotų padangų sąsajos ir pakopų sąsajos.

(143)

Dėl laikinojo reglamento 141 konstatuojamosios dalies CRIA ir CCCMC manė, kad Komisija neatskleidė, kokiais duomenimis remdamasi nustatė, kad restauruotų padangų pakeičiamumo, dėl kurio pirkėjui priimant sprendimą pirkti restauruotas arba 3 pakopos naujas padangas lemiamas vaidmuo tenka kainai, lygis yra aukštas.

(144)

Komisija pritarė šiam tvirtinimui. Atitinkamai, savo bylos prieraše dėl sąsajos ji nurodė skirtingų pakopų padangų, turinčių bendrus pardavimo kanalus, pavyzdžių.

(145)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“ tvirtino, kad analizuodama Komisija turėjo atsižvelgti į Sąjungos suvartojimo padidėjimą ir atlikti atskirą trijų pakopų analizę. Šalys tvirtino, kad 1 ir 2 pakopų importas iš Kinijos sumažėjo atitinkamai 2,7 % ir 2 %, o 3 pakopos importas nuo 2015 m. ir 2016 m. padidėjo 3,9 %. Galiausiai jos teigė, kad bet koks tariamas importo padidėjimas (absoliučia arba santykine išraiška) tiriamuoju laikotarpiu nebuvo didelis ir nedarė žalos Sąjungos pramonei.

(146)

Kaip paaiškinta 128 ir 132 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo analizuojama bendrai, įskaitant importo analizę. Atsižvelgiant į Sąjungos rinkos segmentaciją tik kai kurie pagrindiniai mikroekonominiai rodikliai buvo papildomai analizuojami pakopų lygmeniu. Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis padidėjo. Remiantis Eurostato Comext importo statistiniais duomenimis (kurie gali būti nepakankamai įvertinti, kaip paaiškinta 133 ir 134 konstatuojamosiose dalyse), toks importo iš KLR apimties padidėjimas buvo didelis tiek absoliučia, tiek santykine išraiška.

(147)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“ tvirtino, kad Komisijos analizėje trūko nuorodos į rinkos segmentaciją ir kad joje pateikti tik Eurostato duomenys, nenurodant importo duomenų, gautų iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(148)

Kaip nurodyta 128 ir 132 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos segmentaciją Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo analizuojama bendrai, o kai kurie mikroekonominiai rodikliai – taip pat pakopų lygmeniu. Tačiau skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą atrinktų eksportuojančių gamintojų kainos iš tikrųjų buvo palygintos su Sąjungos gamintojų kainomis atsižvelgiant į konkrečią pakopą, kuriai gamintojai yra priskiriami.

(149)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“ taip pat tvirtino, kad valiutos kurso svyravimai darė didelį poveikį importo kainoms. Komisija nenustatė, kad valiutos kursas būtų svarbus, nes žalos skirtumui apskaičiuoti atliktame palyginime visos naudojamos kainos buvo išreikštos eurais. Vadinasi, USD ir EUR kurso svyravimas neturėjo reikšmės nei skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, nei nustatant priemonių lygį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(150)

Kai kurios suinteresuotosios šalys („Pirelli“, „Giti Group“) tvirtino, kad Eurostato duomenimis per pastaruosius trejus metus Kinijos importo kainos (daugiausia susijusios su 3 pakopos padangomis) sumažėjo tik dėl žaliavų kainų mažėjimo (15,6 EUR už vienetą). Šalys teigė, kad žaliavų (natūraliojo kaučiuko ir alyvų) kainos labai sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu tai turėjo nuolatinės įtakos importo kainoms.

(151)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida ir pagrindinių žaliavų kainų raida:

3 lentelė

Importo ir pagrindinių žaliavų kainų raida

(152)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Kinijos importo kainų nebuvo matyti, kad keitėsi žaliavų kainos. Nors nuo 2014 m. iki 2015 m. Kinijos importo kainos buvo stabilios, pagrindinių žaliavų kaina labai sumažėjo – 20 % natūraliojo kaučiuko ir apie 45 % butadieno ir „Brent“ naftos rodiklių. Nors Kinijos importo kainos nuo 2015 m. iki 2016 m. sumažėjo 12 %, žaliavų kainos buvo gana stabilios. Galiausiai 2016 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai dauguma žaliavų kainų labai padidėjo nuo 2016 m. antrojo ketvirčio iki 2017 m. pirmojo ketvirčio, Kinijos importo kainos buvo stabilios. Komisija padarė išvadą, kad Kinijos importo kainos nebuvo susijusios su žaliavų kainų raida. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(153)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas turėtų būti nustatytas pagal analogiją su dempingo skirtumo skaičiavimo metodika, remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies ir kiekvieno segmento produkto vidutinių svertinių pardavimo kainų nesusijusiems pirkėjams palyginimu su visų panašių eksporto sandorių vidutinėmis svertinėmis kainomis. Be to, CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisija turėtų koreguoti ir padidinti Kinijos kainas arba sumažinti Sąjungos restauruotų padangų kainas, kad užtikrintų, jog lyginamos kainos atspindėtų panašią ridą, taip pat koreguoti, kad būtų atsižvelgta į paslaugas po pardavimo ir garantines paslaugas, kurias teikia Sąjungos gamintojai, parduodantys restauruotas padangas (ypač 3 pakopos), nes Kinijos gamintojai neteikia tokių paslaugų. Šalys šiuos tvirtinimus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo.

(154)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse, pagal priverstinio kainų mažinimo palyginimo metodiką buvo atsižvelgta į kiekvienos rūšies (PKN) ir kiekvieno segmento produkto vidutinę pardavimo kainą. Priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas remiantis panašiais sandoriais pagal tam tikros rūšies produktą arba kiekvienos rūšies produktą. Kadangi kiekvienos pakopos padangos laikomos panašiomis pagal ridą, todėl bendras koregavimas nereikalingas. Tas pats pasakytina ir apie garantines paslaugas, išskyrus 3 pakopą, kurioje priešingai nei Kinijos gamintojai Sąjunga iš tiesų gali teikti paslaugas po pardavimo ir garantines paslaugas. Todėl Komisija prireikus koregavo atrinktų Sąjungos gamintojų kainas, kad būtų atsižvelgta į paslaugas po pardavimo ir garantines paslaugas 3 pakopoje. Priverstinio kainų mažinimo ir pardavimo sumažintomis kainomis skirtumai buvo nustatyti be jokios svertinės vertės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(155)

Dėl dempingo ir žalos skaičiavimų analogijos Komisija pažymėjo, kad skaičiuojant dempingą iš tikrųjų reikia atsižvelgti į „visus panašius eksporto sandorius“, kai skaičiuojami viso panašaus produkto dempingo skirtumai (41). Priešingai, „tyrimą atliekanti institucija neprivalo <…> nustatyti, ar egzistuoja kiekvienos tiriamosios rūšies produktų arba viso prekių asortimento, kuris sudaro vidaus rinkos panašų produktą, priverstinis kainų mažinimas. Tačiau tyrimą atliekanti institucija privalo objektyviai išnagrinėti importo dempingo kaina poveikį vidaus rinkos kainoms“ (42). Šiuo atveju Komisiją tenkino Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų Sąjungos rinkoje parduodamų produktų rūšių labai aukštas atitikmenų lygis (bendras atitikmenų skaičius svyruoja nuo 80 % iki 90 %). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(156)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisija turėtų atskleisti papildomą informaciją apie visų rūšių padangų, naudojamų palyginimui, fizines savybes, nes labai tikėtina, kad yra skirtumų, kurie neatsispindi PKN ir dėl kurių reikalingas koregavimas, tačiau Kinijos eksportuotojai, CRIA ir CCCMC paprasčiausiai negali nustatyti tokių skirtumų, nes neturi informacijos apie atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamus produktus. Šalys tvirtino, kad PPO apeliacinio komiteto ataskaitoje byloje EK – Laikikliai (43) pritariama šiam požiūriui. Šalys šiuos tvirtinimus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo.

(157)

Komisija šio argumento nepriėmė. Ji nurodė, kad pirmiau minėta Apeliacinio komiteto ataskaita yra susijusi su faktine aplinkybe, kad nebuvo pateikta reikalinga informacija apie konkretaus produkto, kuris naudotas nustatant normaliąją vertę, savybes. Dėl to susiklostė situacija, kai gamintojai negalėjo nuspręsti, ar reikia prašyti koreguoti prekybos lygį, kad skaičiuojant dempingą būtų užtikrintas sąžiningas palyginimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Tačiau kolegijos ataskaitoje toje pačioje byloje nurodyta, kad „nors akivaizdu, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies bendri reikalavimai dėl objektyvaus vertinimo ir tiesioginių įrodymų riboja tyrimą atliekančios institucijos diskreciją jai vykdant priverstinio kainų mažinimo analizę, tai nereiškia, kad turi būti taikomi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies reikalavimai koreguoti atsižvelgiant į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui.“ (44) Todėl šia jurisprudencija negalima remtis šioje byloje, kai CRIA ir CCCMC spekuliuoja dėl informacijos apie „bet kokias kitas svarbias savybes“ ir skirtumų, kurių neatspindi PKN, neatskleidimo siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir žalą. Be to, Komisija, siekdama užtikrinti teisingą palyginimą, priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus atliko pagal savo įprastą praktiką, kai PKN pakankamai atspindi fizinius ir visus kitus Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšių skirtumus. Be to, jei eksportuojantys gamintojai mano, kad jų produktai pasižymi specifinėmis savybėmis, kurios paprastai skiriasi nuo Sąjungos produktų savybių ir kurios, jų nuomone, neužfiksuotos pagal PKN, jie turėjo apie tai pranešti tinkamu metu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(158)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija nenustatė priverstinio kainų mažinimo visam nagrinėjamajam laikotarpiui. Išsamus priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas atliktas tik dėl tiriamojo laikotarpio. Nors vidutinės Kinijos importo kainos ankstesniais laikotarpiais gali būti lyginamos su Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, toks palyginimas iš esmės yra nereikšmingas, nes 1) nėra atskirų duomenų apie Kinijos importo kainas pagal pakopas ir 2) šios vidutinės kainos nustatytos neatsižvelgiant į galimybę, kad produktų asortimentas atitinkamu laikotarpiu galėjo pasikeisti.

(159)

PPO apeliacinio komiteto ataskaitoje byloje Kinija – HP-SSST (ES) (45) reikalaujama, kad tyrimą atliekanti institucija įvertintų dėl importo dempingo kaina vykdomo priverstinio kainų mažinimo reikšmę tai gamybos vidaus rinkoje daliai, kurios atžvilgiu nebuvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas. Šalys manė, kad Komisija tokio vertinimo neatliko. Šalys šiuos tvirtinimus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo.

(160)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pagal taikytiną jurisprudenciją atliko įprastą skaičiavimą pagal PKN ir pakopas, pagrįstą patikrintais tiriamojo laikotarpio duomenimis. Visi susiję skaičiavimai buvo atskleisti suinteresuotosioms šalims, užtikrinant jų procesines teises. Tiriamuoju laikotarpiu bendras priverstinio kainų mažinimo lygis siekė 21 %, o, Komisijos nuomone, tai reikšmingas dydis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(161)

Tačiau CRIA ir CCCMC nusprendė, jog tikėtina, kad Komisija priverstinį kainų mažinimą nustatė tik nedidelės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimties atžvilgiu. Jų nuomone, Komisija turi įvertinti spaudimą kainoms, jei toks yra, kuris dėl importo iš Kinijos galėjo būti daromas likusiam Sąjungos pardavimui, kurio atžvilgiu priverstinio kainų mažinimo nenustatyta.

(162)

Šis tvirtinimas buvo atmestas, kadangi atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis, sutampanti su Kinijos eksportuojančių gamintojų importo apimtimi, yra didelė (80–90 %). Be to, nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas trijose pakopose buvo reikšmingas – nuo 18 % iki 24 %.

(163)

„Aeolus Group“ ir „Heuver“ paprašė peržiūrėti „Aeolus“ CIF kainas, kad jose būtų matyti „Heuver“ išlaidos po importo. „Pirelli“ tvirtino, kad lygindama „Pirelli“ padangas su kitomis Sąjungos pramonės gaminamomis ir (nepriklausomiems) mažmenininkams parduodamomis padangomis Komisija turi atsižvelgti į bendrovės papildomas išlaidas.

(164)

Komisija nustatė, kad „Heuver“ nebuvo susijusi su „Aeolus Group“. Todėl koregavimas nebuvo pagrįstas. Kalbant apie „Pirelli“, vidutinė svertinė CIF kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, kaip aprašyta laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(165)

Kelios šalys tvirtino, kad analizuodama priverstinį kainų mažinimą ir nustatydama žalos lygį Komisija negali remtis apskaičiuotosiomis eksporto kainomis ir kad taikyta metodika neatitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkto ir 3 straipsnio 3 dalies. Be to, „Hankook Group“ tvirtino, kad skaičiuojant dempingo ir žalos skirtumus ji turėtų būti laikoma vienu ekonominės veiklos vykdytoju.

(166)

Pirma, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje kalbama apie importo dempingo kaina poveikį, dėl kurio Sąjungos gamintojams gali būti daroma žala, o ne apie bendrovės (susijusio importuotojo) perpardavimo kainą Sąjungoje kitam pirkėjui.

(167)

Antra, dėl priverstinio kainų mažinimo pagrindiniame reglamente nenustatyta jokia konkreti tam skirta metodika. Todėl institucijos turi plačią diskreciją šiam žalos veiksniui įvertinti. Šią diskreciją riboja būtinybė išvadas pagrįsti tiesioginiais įrodymais ir atlikti objektyvų vertinimą, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(168)

Dėl elementų, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (visų pirma dėl eksporto kainos), Komisija turi nustatyti pirmąjį momentą, kada prasideda (ar gali prasidėti) konkurencija su Sąjungos gamintojais Sąjungos rinkoje. Šis momentas iš tiesų yra pirmojo nesusijusio importuotojo pirkimo kaina, nes ta bendrovė turi pasirinkimą produktą pirkti iš Sąjungos pramonės arba iš užsienio pirkėjų. Vis dėlto nesusijusių importuotojų perpardavimo kainos nėra tas momentas, kada prasideda konkurencija. Tai tik momentas, kada eksportuotojo sukurtos pardavimo struktūros bando surasti pirkėjus, bet jau po momento, kada priimamas sprendimas importuoti. Iš tiesų, kai eksportuotojas sukuria susijusių bendrovių Sąjungoje sistemą, šios bendrovės jau būna nusprendusios, kad jų prekės bus tiekiamos iš užsienio. Taigi, palyginimo momentu turėtų būti momentas, kai prekės kerta Sąjungos sieną, o ne vėliau platinimo grandinėje, pvz., kai prekės parduodamos galutiniam naudotojui.

(169)

Šis metodas taip pat užtikrina nuoseklumą tais atvejais, kai eksportuojantis gamintojas prekes parduoda tiesiogiai nesusijusiam pirkėjui (importuotojui arba galutiniam naudotojui), nes pagal šį scenarijų perpardavimo kainos iš esmės nebūtų naudojamos. Pasirinkus kitą metodą eksportuojantys gamintojai būtų diskriminuojami remiantis vien jų naudojamu pardavimo kanalu.

(170)

Šiuo atveju negalima naudoti importo kainos jos nominaliąja verte, nes eksportuojantis gamintojas ir importuotojas yra susiję. Todėl, norint atkurti patikimą importo kainą įprastomis rinkos sąlygomis, ji turi būti iš naujo apskaičiuota naudojant susijusio importuotojo pradinio momento perpardavimo kainą. Norint ją iš naujo apskaičiuoti laikomasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nustatytų eksporto kainos skaičiavimo taisyklių, kaip kad jų laikomasi skaičiuojant eksporto kainą dempingui nustatyti. Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį galima gauti kainą, kuri būtų visiškai panaši į CIF kainą (Sąjungos pasienyje), kuri yra naudojama nagrinėjant pardavimą nesusijusiems pirkėjams.

(171)

Todėl siekiant sąžiningo palyginimo iš susijusio importuotojo perpardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos pagrįstai išskaičiuojamos PBA išlaidos ir pelnas, kad būtų gauta patikima CIF kaina.

(172)

Kai kurios šalys paprašė Komisijos atskleisti tam tikrų išlaidų po importo pobūdį ir taikomą procentinį dydį, taip pat nurodyti šaltinį. Be to, „Xingyuan Group“ tvirtino, kad šios pastoviosios išlaidos turėtų būti priskirtos kaip fiksuota suma už padangą, o ne procentinis dydis, kuris nesąžiningai paveiktų eksportuotojus, kurių kainos yra mažesnės.

(173)

Komisija pastebėjo, kad ji 3,2 % padidino CIF vertę atsižvelgdama į išlaidas po importo (iš kurių 60 % sudarė transporto, 32 % – tvarkymo ir 8 % – muitinės išlaidos). Procentiniai dydžiai buvo apskaičiuoti pagal patikrintas išlaidas po importo vienam vienetui ir vėliau buvo išreikšti patikrintų nesusijusių importuotojų CIF kainos procentine dalimi.

(174)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCMC ir CRIA tvirtino, kad norint per tyrimą atlikti sąžiningą palyginimą priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis nustatyti turėtų būti atsižvelgta į naujų ir restauruotų padangų skirtumus.

(175)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje, naujų ir restauruotų padangų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(176)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook Group“ nustatė neatitikimą tarp 1 pakopai nurodyto tikslinio pelno ir tikslinio pelno, kuris buvo naudojamas priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis nustatyti.

(177)

Komisija peržiūrėjo priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir aptiko korektūros klaidą, padarytą nustatant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą 1 ir 2 pakopoms. Todėl Komisija pataisė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo skaičiavimą.

(178)

Po 14 konstatuojamojoje dalyje minėto klausymo su „Hankook“ Komisija atskleidė papildomos informacijos apie PBA išlaidas, kurios buvo išskaičiuotos iš kainos pirmam nepriklausomam pirkėjui, kad būtų pasiektas gamintojo kainos EXW sąlygomis lygis. Komisija patvirtino, kad buvo išskaičiuotos šios išlaidos: vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomos išlaidos, pakavimo ir kredito išlaidos, nuolaidos ir komisiniai. Komisija iš Sąjungos gamintojų kainų neišskaičiavo netiesioginių pardavimo išlaidų, MTTP, finansavimo ir rinkodaros išlaidų, taip pat pelno.

(179)

Kelios šalys paprašė išsamesnės informacijos apie laikinojo reglamento 157 ir 158 konstatuojamosiose dalyse aprašytą pirminiu etapu naudotą metodiką svertinei vertei pagal skirtingas bendrovių (didelės arba MVĮ) kategorijas ir pagal pakopas nustatyti.

(180)

Svertinės vertės nustatymas buvo pagrįstas pardavimu, nes tai yra svarbus parametras, atsižvelgiant į pardavimo kainą Sąjungoje gamybos sąnaudoms nustatyti arba pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumui apskaičiuoti.

(181)

Vienas iš Sąjungos gamintojų atrankos kriterijų buvo Sąjungos gamintojų tipiškumas pagal dydį, t. y. įtraukiant tiek MVĮ, tiek didesnes bendroves (laikinojo reglamento 24 konstatuojamoji dalis). Buvo atrinktos penkios MVĮ. Viena MVĮ nusprendė sustabdyti bendradarbiavimą per tyrimą. Keturios bendrovės pateikė atrankos klausimyno atsakymus. Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikrino MVĮ, kurios patalpose iki laikinųjų priemonių nustatymo nebuvo surengtas tikrinamasis vizitas, klausimyno atsakymus.

(182)

Be to, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas, kuriose teigiama, kad atrenkant Sąjungos gamintojus reikėjo atsižvelgti į rinkos pasidalijimą į tris pakopas (laikinojo reglamento 20 konstatuojamoji dalis). Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantys gamintojai pateikė papildomos informacijos. Sąjungos gamintojų buvo paprašyta pateikti informaciją apie pardavimo vertę ir gamybos apimtį, taip pat Sąjungos pardavimą pagal pakopas, o restauruotų padangų atveju – apie padangų karkasų šaltinį (žaliavų perdirbimo susitarimai/padangų karkasai iš remonto dirbtuvių). Atrankos klausimyne arba Sąjungos gamintojo klausimyne nepateikta informacijos apie padangų restauruotojų naudojamų padangų karkasų kilmę ar prekės ženklą.

(183)

Komisija atrinko vienuolika Sąjungos gamintojų. Toks tirtinų Sąjungos gamintojų skaičius yra neįprastai didelis. Tačiau, nepaisant šių pastangų, reikėjo nustatyti MVĮ veiklos rezultatų ir kiekvienos pakopos veiklos rezultatų svertinę vertę, kad būtų galima atlikti tinkamą mikroekonominių žalos rodiklių apibendrinimo analizę.

(184)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas skirtingose pakopose buvo panašus: 60–70 % 1 pakopoje, 15–25 % 2 pakopoje ir 10–20 % 3 pakopoje. MVĮ teko 7–10 % viso Sąjungos pardavimo, apie kurį pranešė bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai. Be to, atrinkti Sąjungos gamintojai gamina naujas ir restauruotas 2 ir 3 pakopų padangas. Maždaug pusę atrinktų bendrovių pardavimo 3 pakopoje sudaro restauruotos padangos.

(185)

Pirmiausia reikėjo įvertinti didelių bendrovių ir MVĮ pardavimo pasiskirstymą. MVĮ pardavimo įvertis buvo pagrįstas ETRMA pateikta informacija (dėl gamybos šaltojo proceso būdu) ir protektoriaus tiekėjų, kurie nėra „ETRMA Europool“ nariai, duomenimis. Atliekant šį tyrimą buvo nuspręsta, kad šaltojo proceso būdu pagamintus produktus parduoda MVĮ, o karštojo proceso būdu pagamintus produktus – dideli gamintojai. Tai konservatyvus požiūris siekiant įvertinti MVĮ pardavimą, nes Komisija tikrino vieną MVĮ gamintoją abiem būdais. Didelių bendrovių pardavimo apimties įvertis yra skirtumas tarp Sąjungos gamintojų viso Sąjungos pardavimo, atėmus MVĮ pardavimo apimties įvertį. Pirminiu etapu Komisija nustatė, kad 2016 m. MVĮ pardavimas sudarė apie 15 % Sąjungos pramonės viso pardavimo (kaip minėta pirmiau, tai buvo konservatyvus vertinimas, nes kai kurios MVĮ taip pat taiko karštąjį restauravimo procesą). Dėl to buvo nustatyta, kad didelėms bendrovėms tenka apie 85 %, o MVĮ – apie 15 % pardavimo apimties.

(186)

Antrasis žingsnis buvo lyginti 85 %/15 % santykį su atrinktų bendrovių santykiu (kai didžiųjų bendrovių yra daugiau kaip 95 %). Be to, atrinktų MVĮ pardavimo duomenys sudarė apie 4 % Sąjungos MVĮ gamintojų apskaičiuoto viso Sąjungos pardavimo. Siekdama užtikrinti, kad nagrinėjant mikroekonominius rodiklius būtų tinkamai atspindėta abiejų Sąjungos gamintojų kategorijų santykinė svarba, Komisija nustatė individualios bendrovės rodiklių svertinę vertę, šiuos rodiklius apibendrindama pagal pirmiau minėtą 85 %/15 % santykį. Pagal šią metodiką padidėjo 3 pakopos pardavimo, pagal kurį buvo nustatyti mikroekonominiai rodikliai, svertinė vertė.

(187)

Pirminiu etapu abi svertinės vertės – tiek pagal bendrovių kategorijas, tiek pagal pakopas – buvo taikomos vienodai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, remiantis 2016 m. duomenimis. Atsižvelgdama į turimus įrodymus Komisija mano, kad šis metodas yra pagrįstas.

(188)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisija turėjo taikyti ne fiksuotą santykį (tiksliau 2016 metams apskaičiuotą santykį) visam nagrinėjamajam laikotarpiui, o santykį kiekvienam nagrinėjamojo laikotarpio laikotarpiui. Be to, jie tvirtino, kad kai kurie dideli protektorių gamintojai restauruotas padangas gamino šaltojo proceso būdu ir kad du restauruotų padangų gamintojai priklausė didesnei grupei, dėl ko juos reikėtų laikyti didele bendrove. Todėl šalys tvirtino, kad naudota metodika negalėjo būti laikoma konservatyvia ir kad MVĮ pardavimo apimtis buvo pervertinta. „Bipaver“ tvirtino, kad karštąjį procesą taiko ne vienas, o keli Sąjungos restauruotojai (46).

(189)

Pirma, Komisija nagrinėjo pateiktus tvirtinimus ir šalių pateiktus įrodymus. Ji nustatė, kad kai kurie dideli rotektorių tiekėjai iš tiesų turi susijusių patronuojamųjų bendrovių, kurios restauruotas padangas gamina šaltojo proceso būdu. Be to, abu šalių minėti gamintojai, kurie buvo laikyti MVĮ, priklauso didesnei grupei, todėl jų negalima laikyti MVĮ. Todėl Komisija pakoregavo svertinei vertei nustatyti naudotus santykius. Dideli tiekėjai ir MVĮ pateikė savo pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenis. Nurodyta bendra apimtis yra 227 000–254 000 restauruotų padangų, o tai sudaro apie 5,5 % apskaičiuoto restauruotų padangų pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(190)

Antra, dėl MVĮ karštojo proceso būdu pagaminto produkto pardavimo Komisija nustatė, kad restauruotas padangas karštojo proceso būdu gamina daugiau nei viena MVĮ. Komisija paprašė, kad keli gamintojai pateiktų gamybos karštojo proceso būdu nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenis. Nurodyta bendra apimtis yra 132 000–150 000 restauruotų padangų, o tai sudaro apie 3,2 % apskaičiuoto restauruotų padangų pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(191)

Trečia, Komisija perskaičiavo MVĮ pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu apimtį pridėdama MVĮ karštojo proceso būdu pagamintų produktų pardavimo apimtį ir atimdama didelių bendrovių šaltojo proceso būdu pagamintų produktų pardavimo apimtį.

(192)

Galiausiai Komisija apskaičiavo MVĮ pardavimo, palyginti su visu Sąjungos pardavimu, dalį kiekvienu nagrinėjamojo laikotarpio laikotarpiu:

4 lentelė

MVĮ pardavimo, palyginti su visu Sąjungos pardavimu, dalis (%)

(193)

Kaip matyti iš 4 lentelės, MVĮ dalis, palyginti su visu Sąjungos pardavimu, nagrinėjamuoju laikotarpiu 2014 m. padidėjo 2,3 procentinio punkto, 2015 m. – 0,7 procentinio punkto, o 2016 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir tiriamuoju laikotarpiu – 1,4 procentinio punkto. Komisija padarė išvadą, kad santykio nustatymas pagal metus turėjo nedidelio poveikio bendriems analizės rezultatams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, išvados, pagrįstos laikinojo reglamento tendencijomis, lieka galioti.

(194)

Dėl antro koregavimo pagal pakopas pirminiu etapu Komisija rėmėsi skunde pateikta informacija (15 priedas), su kuria pateikti kiekvienos pakopos Sąjungos suvartojimo 2016 m. svertinės vertės įverčiai. Tačiau, kaip minėta 188 konstatuojamojoje dalyje, CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisija turėjo naudoti santykį kiekvienam nagrinėjamojo laikotarpio laikotarpiui.

(195)

Per šį tyrimą negauta jokių duomenų, kurie būtų buvę tinkamesni ir kuriuos atitinkamai būtų buvę galima naudoti pakopų svertinei vertei per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nustatyti, be to, suinteresuotosios šalys nesugebėjo tokių duomenų pateikti. Todėl Komisija nusprendė galutiniu etapu netaikyti antrojo koregavimo pagal pakopas. Šis metodas padidino 1 ir 2 pakopų svertinę vertę, naudotą mikroekonominiams rodikliams nustatyti.

(196)

Kaip matyti iš 5 lentelės, patikslinus svertinę vertę išvados, pagrįstos laikinajame reglamente nustatytomis tendencijomis, lieka galioti visiems bendrai analizuotiems mikroekonominiams rodikliams:

5 lentelė

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

(197)

Kaip matyti iš 6 lentelės, patikslinus svertinę vertę išvados, pagrįstos laikinajame reglamente nustatytomis tendencijomis, lieka galioti 3 pakopai:

6 lentelė

3 pakopos pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

(198)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad svertinės vertės nustatymo procedūra buvo neteisėta, nes pagrindiniame reglamente neleista keisti atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie turėtų būti tipiški visos Sąjungos pramonės atžvilgiu. Be to, šalys teigė, kad Komisijos metodika neatitiko reikalavimo žalos nustatymą pagrįsti tiesioginiais įrodymais objektyviam vertinimui atlikti, nes galiausiai žalos vertinimo rezultatai buvo paremti labai nedaugelio bendrovių duomenimis, nepasinaudojant daug didesniu duomenų rinkiniu, kurio svarba buvo sumenkinta. Šalys šiuos tvirtinimus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo. Be to, po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisija negali remtis keturių atrinktų MVĮ pateikta informacija, kuri būtų pagrindas žalos rodiklių svertinei vertei nustatyti.

(199)

Komisija priminė metodiką, naudotą 179–195 konstatuojamosiose dalyse.

(200)

Be to, Komisija pakartojo, kad nustačius svertinę vertę atrinktos bendrovės tapo statistiškai tipiškesnėmis visos Sąjungos pramonės atžvilgiu, vadovaujantis taikytina PPO ir ES teismų praktika (47). Be to, taip Komisija galėjo geriau atsižvelgti į neatrinktų Sąjungos gamintojų (MVĮ ir didelių gamintojų) veiklos rezultatus, kurie kitu atveju nebūtų pakankamai atspindėti žalos rodikliuose, jei Komisija būtų pagrindusi savo išvadas atrinktų bendrovių duomenimis, šiuo atveju netaikydama svertinės vertės. Atsižvelgdama į suskaidytą Sąjungos pramonės pobūdį, Komisijai negalėjo paprasčiausiai neatsižvelgti į MVĮ gamintojų Sąjungos rinkoje reikšmę. Kaip minėta 186 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų MVĮ pateikti pardavimo duomenys sudarė apie 4 % Sąjungos MVĮ gamintojų apskaičiuoto viso Sąjungos pardavimo. Norėdama parodyti santykinę abiejų bendrovių kategorijų svarbą, Komisija savo išvadas pagrindė patikrintais atrinktų bendrovių duomenimis ir pritaikė svertinės vertės nustatymo procedūrą. Su informacija, kuria remiamasi, buvo galima susipažinti nekonfidencialioje byloje, be to, prireikus ji buvo tinkamai patikrinta. Todėl Komisija nusprendė, kad ji atliko objektyvų žalos esmės vertinimą remdamasi tiesioginiais įrodymais. Todėl tie tvirtinimai atmesti.

(201)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad turi abejonių dėl tam tikros informacijos, susijusios su makroekonominiais rodikliais, patikimumo.

(202)

Kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, dokumentas, kuriame pateikiami paaiškinimai dėl laikinojo reglamento, į nekonfidencialią bylą buvo įtrauktas prieš galutinį faktų atskleidimą.

(203)

Dėl makroekonominių rodiklių nustatymo Komisija rėmėsi įvairiais šaltiniais, įskaitant Europos padangų ir gumos gamintojų asociacijos (ETRMA) pateiktus duomenis. ETRMA skelbia rinkos analizę, kuri yra viešai prieinama jos interneto svetainėje. Į nekonfidencialią skundo versiją įtrauktas ETRMA parengtas dokumentas (16 priedas. 2016 m. ETRMA brošiūra (48)). Komisija pažymėjo, kad kai kurie eksportuojantys gamintojai ir tam tikri Sąjungos gamintojai yra ETRMA nariai, taip pat teikė informaciją, paremtą ETRMA duomenimis (pvz., „Hankook Group“ ir „Pirelli“).

(204)

Kaip nurodyta 135 konstatuojamojoje dalyje, į Sąjungos gamybos apimtį laikinajame reglamente neįtraukti protektorių tiekėjų, kurie nėra „ETRMA Europool“ nariai, pardavimo duomenys. Be to, nustatant gamybos pajėgumus buvo padaryta korektūros klaida.

(205)

Visa apskaičiuota Sąjungos gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas buvo atitinkamai atnaujinti; jų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(206)

Kaip matyti iš 7 lentelės, gamyba tiriamuoju laikotarpiu buvo gana stabili (21,1 mln. vienetų), o pajėgumų naudojimo koeficientas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 7,4 procentinio punkto (nuo 72,2 % iki 79,6 %), atsižvelgiant į sumažėjusius gamybos pajėgumus.

(207)

Kaip nurodyta 135 konstatuojamojoje dalyje, į bendrą pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį laikinajame reglamente neįtraukti protektorių tiekėjų, kurie nėra „ETRMA Europool“ nariai, pardavimo duomenys.

(208)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis atitinkamai atnaujinta. Jų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(209)

Augančioje rinkoje pardavimas Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo. Todėl rinkos dalis sumažėjo 5,3 procentinio punkto (nuo 72,4 % iki 67,1 %), o KLR importo apimtis padidėjo daugiau kaip 1,1 mln. padangų arba 4,2 procentinio punkto rinkos dalies (nuo 17,1 % iki 21,3 %).

(210)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“ tvirtino, kad pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje per pastaruosius trejus metus nesikeitė ir Sąjungos pramonės rinkos dalis nuo 2014 m. iki 2017 m. sumažėjo 5 procentiniais punktais, o tai yra nereikšmingas sumažėjimas.

(211)

Be to, šalys tvirtino, kad skundo pateikėjų nurodyta Sąjungos pardavimo apimtimis 2013–2016 m. labai sumažėjo 3 pakopoje (– 30 %), 2 pakopoje (– 7 %) ir šiek tiek 1 pakopoje (– 1 %). Taigi akivaizdu, kad vienintelė žala gali būti nustatyta 3 pakopos segmente ir kad analizuojant žalą turi būti atsižvelgta į rinkos segmentaciją.

(212)

Komisija pažymėjo, kad pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodyti skaičiai susiję tik su skundo pateikėjų, o ne visos Sąjungos pramonės pardavimu. Jie taip pat susiję su kitu laikotarpiu. Todėl skundo pateikėjų pardavimo apimties raidos negalima pritaikyti Sąjungos pramonei. Kaip paaiškinta 128 ir 132 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė, kad materialinę žalą reikia nustatyti nagrinėjamajam produktui ir visai Sąjungos pramonei, o ne tik tam tikrai jos daliai. Todėl Komisija nenagrinėjo atskirų, t. y. kiekvienos pakopos, tendencijų, nes ji laikėsi apibendrinimo metodo.

(213)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 6,1 %. Nepaisant didėjančio suvartojimo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 1,7 %, tad Sąjungos pramonė neteko rinkos dalies. Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo (daugiau nei 4 procentiniais punktais).

(214)

„Giti Group“ tvirtino, kad reikėjo analizuoti Sąjungos suvartojimo vertę, o ne apimtį. Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo vertė sumažėjo 5 % ir tik nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio pradėjo lėtai didėti.

(215)

Komisija tvirtinimą atmetė. Sąjungos suvartojimas rodo, kiek konkrečiu momentu Sąjungos rinkoje yra padangų. Paprastai skaičiuojama Sąjungos suvartojimo apimtis, siekiant išvengti, kad rinkos dalyvių kainodara nepaveiktų tendencijų nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(216)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(217)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“ nurodė, kad užimtumas, kuris Komisijos duomenimis sumažėjo 11 %, susijęs tik su padangų restauravimo pramone. Našumo raidą galima paaiškinti tuo, kad Sąjungos pramonė pastaruoju metu išgyveno restruktūrizavimo ir racionalizavimo laikotarpį.

(218)

Suinteresuotųjų šalių pareiškimas dėl užimtumo mažėjimo yra faktiškai klaidingas, nes maždaug pusė užimtumo mažėjimo yra susijusi su dideliais gamintojais. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(219)

„Heuver“ paprašė pateikti laikinojo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje minėtų 85 padangų restauruotojų pavadinimus.

(220)

Laikinajame reglamente Komisija, remdamasi pirkėjų sąrašu, kurį per tyrimą pateikė protektorių tiekėjai, padarė išvadą, kad bent 85 gamintojai sustabdė gamybą. Komisija sutiko laikyti pirkėjų tapatybę ir kiekvieno pirkėjo pardavimo apimtį konfidencialia, nes tai yra jautri verslo informacija. Be to, suinteresuotųjų šalių neprašoma pateikti tokio tipo dokumento santraukos. Todėl, išskirtinėmis aplinkybėmis, protektorių tiekėjai pateikė jų pateiktų pastabų santrauką, kurią galima rasti nekonfidencialioje byloje.

(221)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisijos prielaida, kad visus šaltojo proceso būdu pagamintus produktus parduoda MVĮ, yra klaidinga, nes daug didelių bendrovių naudoja restauravimo taikant šaltąjį procesą metodiką. Šalys padarė išvadą, kad atliktas užimtumo ir našumo įvertinimas buvo nepatikimas.

(222)

Kaip minėta 189 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad didelės bendrovės, kurios gamina šaltojo proceso būdu, pagamina gana nedidelį kiekį produktų, todėl negalima atmesti Komisijos atlikto užimtumo ir našumo įvertinimo. Be to, našumas daugiausia susijęs su gamybos rūšimi (restauravimas arba naujų padangų gaminimas). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(223)

Be to, CRIA ir CCCMC tvirtino, kad iš vieno protektorių tiekėjo pateikto pirkėjų sąrašo matyti, kad vienas minėtas pirkėjas yra neveiksnus, nors jo vietos valdžios institucijoms pateiktos finansinės ataskaitos rodo, kad 2017 m. bendrovė vis dar buvo veiksni. Komisija bylos prieraše (49) paaiškino, kad sąrašas sudarytas apibendrinus aštuonių protektorių tiekėjų pateiktą informaciją apie pardavimą. Atliekant tyrimą restauruotojas laikytas sustabdžiusiu gamybą, kai jis nebepirko protektorių. Todėl neįmanoma padaryti teigiamos išvados dėl to, ar restauruotojas yra veiksnus ar neveiksnus, remiantis vien tik vienintelio tiekėjo pateiktu sąrašu ir (arba) pateiktomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, nors CCCMC nurodyta bendrovė iš tiesų neužsidarė, ji patvirtino Komisijai, kad ji nebeeksploatuoja restauravimo dirbtuvių. Todėl Komisija toliau naudojo sąrašą, koks jis buvo sudarytas.

(224)

Visi dempingo skirtumai buvo peržiūrėti, kaip nurodyta 122 konstatuojamojoje dalyje, ir visi tebėra dideli. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(225)

„Giti Group“ paprašė Komisijos taip pat atskleisti mikroekonominių veiksnių raidą nenustatant jų svertinių verčių rezultatų, kuriuos pritaikė Komisija, kad būtų galima išanalizuoti, ar dėl tokių nepakeistų duomenų susidarytų kitoks žalos vaizdas. Po galutinio faktų atskleidimo CRIA, CCCMC ir „Giti Group“ pakartojo šį tvirtinimą.

(226)

Komisija atmetė šį tvirtinimą, nes žalos rodiklių atskleidimas be svertinių verčių neatitiktų realios Sąjungos pramonės padėties, nes neįmanoma atrinkti tiek MVĮ, kiek reikėtų, kad jos atspindėtų jų tikrąją svertinę vertę Sąjungos gamintojų atžvilgiu.

(227)

CRIA ir CCCMC paprašė Komisijos paaiškinti, ar nustatant žalos rodiklius buvo atsižvelgta į susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kainas.

(228)

Kai susijusios bendrovės vykdė pardavimą, atrinktų gamintojų buvo prašoma pateikti duomenis apie pardavimą pirmiems nepriklausomiems pirkėjams. Dėl žaliavų pirkimo per susijusias bendroves, Komisija išnagrinėjo tarpusavio sandorių kainų politiką ir neatliko jokių koregavimų.

(229)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“ tvirtino, kad Komisija turėtų svarstyti galimybę analizuoti ne tik visą pramonę, bet ir skirtumą tarp naujų ir restauruotų padangų arba tarp skirtingų pakopų kategorijų. Šalys tvirtino, kad pagal skundą 1 arba 2 pakopos padangų atsargos nepadidėjo. Priešingai, 2013–2016 m. 1 ir 2 pakopų atsargos sumažėjo atitinkamai 15 % ir 21 %. Tačiau skunde buvo nurodyta, kad 3 pakopos padangų atsargos padidėjo 17 %. Šalių nuomone, nurodytas atsargų padidėjimas susijęs tik su padangų restauravimo pramone. Be to, atsargų svyravimus galima paaiškinti įvairiais veiksniais. Pavyzdžiui, atsargų gali padidėti dėl padidėjusio pardavimo, kuris vykdomas pagal numatomus užsakymus. Pavyzdžiui, „Prometeon Tyre Group S.r.l.“ užfiksavo atsargų padidėjimą dėl kelių veiksnių, kurių visi susiję su Europos ekonomikos krize. Padangų gamyba yra glaudžiai susijusi su gabenimu, o gabenimas iš esmės priklauso nuo prekybos apskritai. Prekybos krizė lemia mažesnės apimties gabenimą, o tai, logiškai, reiškia mažesnę padangų pardavimo apimtį.

(230)

Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų padidėjimas užfiksuotas nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio. Todėl jis nebuvo tiesiogiai susijęs su 2011 m. finansų krize. Be to, suinteresuotųjų šalių pateikti skaičiai buvo susiję tik su skundo pateikėju ir neatspindėjo atrinktų Sąjungos gamintojų padėties. Todėl pagal juos padarytos bet kokios tyrimo išvados negali būti laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės atžvilgiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(231)

Dėl investicijų „Aeolus Group“ ir „Pirelli“ tvirtino, kad tyrimo rezultatai buvo priešingi skundo pateikėjo pateiktiems duomenims. „Giti Group“ tvirtino, kad visos Sąjungos pramonės pelningumas buvo nepakankamai įvertintas, nes Komisija pasirinko atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis, kad padidintų 3 pakopos duomenų svarbą. „Giti Group“ taip pat tvirtino, kad vienintelis pramonės segmentas, kuriame mažėja (ir yra mažas) pelnas, buvo 3 pakopos segmentas. Tačiau šis rinkos segmentas sudarė tik 20 % viso Sąjungos pardavimo ir (arba) suvartojimo. „Aeolus Group“ ir „Pirelli“ manė, kad Sąjungos pramonė apskritai yra labai pelninga ir aiškiai teigiama 1 pakopos ir teigiama 2 pakopos segmentuose.

(232)

Dėl pastabos dėl pelningumo skaičiavimo metodikos Komisija 179–195 konstatuojamosiose dalyse paaiškino metodiką, taikomą mikroekonominių rodiklių svertinei vertei nustatyti, kad būtų atspindėta Sąjungos gamintojų ekonominė realybė. Ji taip pat pažymėjo, kad visų pakopų pelningumas nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos pablogėjo, o absoliutūs pelningumo rodikliai turėjo būti aiškinami kartu su jos išvadomis dėl pakopų sąsajos.

(233)

Suinteresuotosios šalys apskritai pritarė rinkos padalijimo į tris pakopas principui. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 54–59 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinkoje prekės ženklai buvo priskirti vienai iš trijų pakopų. Visose pakopose pardavimas paprastai buvo vykdomas per bendrus pardavimo kanalus.

(234)

Kai kurios suinteresuotosios šalys ginčijo negalutines išvadas dėl pakopų sąsajos ir pakartojo tuos pačius tvirtinimus po galutinio faktų atskleidimo. Komisija sukaupė informaciją šiuo klausimu bylos prieraše dėl naujų ir restauruotų padangų sąsajos ir pakopų sąsajos (50).

(235)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad idėja, jog 3 pakopos kainos daro poveikį 1 ir 2 pakopų kainodarai (laikinojo reglamento 203 ir 207 konstatuojamosios dalys), yra nepagrįsta ir kad Komisija nepateikė jokio šio tariamo poveikio pagrindimo. NET darant prielaidą, kad pirmiau minėti nustatyti faktai buvo teisingi, nė vienas iš jų nėra toks, kad būtų galima daryti išvadą, kad 3 pakopos kainos darytų poveikį 1 ir 2 pakopų kainoms. Šalys taip pat tvirtino, kad padangų kainos priklauso nuo žaliavų sąnaudų ir kad neteisinga, jog konkurencija vyksta tarp skirtingų segmentų. Jos tvirtino, kad Komisija paprasčiausiai nurodo „kainų žemesnėse pakopose poveikį kainų nustatymui aukštesnėje pakopoje“ (laikinojo reglamento 203 konstatuojamoji dalis), pritardama skundo pateikėjui be jokių patvirtinamųjų įrodymų. „Giti Group“ teigė, kad Komisijos atvirkštinio kaskadinio poveikio teorija nebuvo pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis (ir iš tiesų joms prieštaravo). Šiuo atžvilgiu „Giti Group“ taip pat priminė, kad skunde nurodyta, jog: „dalyviai, kainodara, konkurencija ir strategijos labai skiriasi skirtinguose segmentuose, o vienam segmentui lemiamas veiksnys gali būti nesvarbus kitam. Nors tarp segmentų kraštutinybių gali egzistuoti tiesioginė konkurencija, tarpusavio konkurencija iš esmės yra strateginio kokybės ir kainos pasirinkimo rezultatas.“ (51)

(236)

Kaip minėta 234 konstatuojamojoje dalyje, Komisija parengė bylos prierašą, kuriame nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis buvo nuspręsta, kad egzistuoja pakopų sąsaja. Ši išvada buvo pagrįsta daugeliu elementų. Pirma, konkurencija tarp pakopų prasideda tuo momentu, kai priimamas sprendimas dėl pirkimo. Tada pirkėjas turi galimybę pasirinkti:

(237)

Šis sprendimas, išreikštas kainomis, reikalauja dvilypės analizės: išankstinio mokėjimo ir vienos padangos bendrų sąnaudų. Kalbant apie išankstinį mokėjimą, 1 pakopos padangoms reikia didesnių investicijų. Tačiau jų sąnaudos vienam kilometrui yra mažiausios. Kintamieji yra visiškai priešingi 3 pakopos padangų atveju, kai išankstinis mokėjimas yra mažiausias, tačiau sąnaudos vienam kilometrui yra didžiausios (52).

(238)

Kitas elementas, kuris atliko svarbų vaidmenį, buvo bendri pardavimo kanalai, kuriais paprastai kartu parduodamos skirtingų pakopų padangos, taip palengvinant pakopų sąsajos dinamiką (53).

(239)

Komisija taip pat pažymėjo, kad tvirtinimas dėl žaliavų sąnaudų nebuvo pagrįstas įrodymais.

(240)

Galutinio faktų atskleidimo dokumente Komisija nurodė skirtingų pakopų Sąjungos pardavimo raidą pasiremdama suinteresuotųjų šalių („Prometeon“/„Pirelli“) pateikta lentele. Ši lentelė buvo pavadinta „Apskaičiuota Sąjungos gamintojų (ETRMA narių) Sąjungos pardavimo raida“. Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad skaičiai skiriasi nuo galutinio faktų atskleidimo dokumento 4 lentelės skaičių. Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir paprašė ETRMA pateikti paaiškinimą. ETRMA paaiškino, kad galutinio faktų atskleidimo dokumento 6 lentelėje pateikti duomenys buvo klaidingai pavadinti. Iš tiesų galutinio faktų atskleidimo dokumento 6 lentelėje pateikti duomenys buvo susiję su Sąjungos naujų atsarginių padangų rinkos raida (šio reglamento 10 lentelė). Remiantis šiais duomenimis, Sąjungos gamintojai aiškiai ir vis daugiau domisi mažesnės kainos 3 pakopos rinkos segmentu.

10 lentelė

Apskaičiuota Sąjungos naujų atsarginių padangų rinkos raida

(241)

Remiantis šia lentele numatoma, kad 2018 m. 3 pakopos naujų padangų pardavimas padidės daugiau kaip 53 %, palyginti su 2014 m., o 1 ir 2 pakopų padangų pardavimo apimtis išliks panaši ir turėtų padidėti vos 6 %, palyginti su 2014 m. Ši tendencija turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad 2014–2018 m. labai padidėjo konkurencija 3 pakopoje su nagrinėjamosios šalies eksportuojančiais gamintojais, taip pat į Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojų finansiškai neperspektyvų 3 pakopos pelną.

(242)

Komisija pastebėjo, kad šis pasikeitimas Sąjungos atsarginių padangų rinkoje turėjo įtakos Sąjungos gamintojams, kurie uždirbdavo daug didesnį pelną 1 ir 2 pakopose. Tai gali būti suprantama tik atsižvelgiant į 141 konstatuojamojoje dalyje ir toliau pateiktas priežastis, t. y. kaip sprendimą apsaugoti pagrindinį aukštesnių pakopų vertės variklį, atskiriant Sąjungos 1 ir 2 pakopų pardavimą nuo 1 ir 2 pakopų importo iš nagrinėjamosios šalies. 3 pakopos mažo pelningumo pardavimo didėjimas ir atitinkamai konkurencija 3 pakopos pardavimo segmente rodo, kad Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojai tiriamuoju laikotarpiu ir prieš jį juto dėl atvirkštinio kaskadinio poveikio darytą spaudimą 1 ir 2 pakopų pardavimui ir kad šis spaudimas didės net po tiriamojo laikotarpio.

(243)

CRIA ir CCCMC pabrėžė, kad Komisija nurodė, jog mažėja galimybių restauruoti kokybišką nusidėvėjusią padangą (laikinojo reglamento 202 konstatuojamoji dalis). Tačiau nebuvo pateikta jokių skaičių. Faktas, kad gali būti uždaromos restauruotojų gamyklos ir dirbtuvės, nebūtinai reiškia, kad mažėja galimybių restauruoti kokybiškas nusidėvėjusias padangas, nes, kaip teigia pati Komisija (laikinojo reglamento 200 konstatuojamoji dalis), tokių kokybiškų padangų paklausa sumažėjo po ekonomikos krizės. CRIA ir CCCMC paprašė Komisijos atskleisti 1 pakopos padangų pardavimo duomenis ir faktinius restauravimo pajėgumus, kad būtų galima įvertinti, kiek faktiškai sumažėjo galimybės naudoti restauravimo įrenginius, atsižvelgiant į mažėjantį 1 pakopos padangų pardavimą. „Giti Group“ pažymėjo, kad Komisija nepateikė duomenų apie rinkos dalį pagal pakopas, kurie būtini siekiant patikrinti, ar Komisijos atvirkštinio kaskadinio poveikio teorija yra pagrįsta faktais. Ši teorija buvo pagrįsta prielaida, kad pigių 3 pakopos produktų importas darė spaudimą Sąjungos gamintojų kainoms ir iš Sąjungos gamintojų perėmė 2 pakopos (ir 1 pakopos) rinkos dalį. Tačiau jei rinkos dalies duomenys pagal pakopas rodytų, kad 1 pakopos ir (arba) 2 pakopos Sąjungos gamintojai iš tiesų sugebėjo išlaikyti (ar net padidinti) savo rinkos dalį, tai iš esmės sugriautų šią teoriją. „Giti Group“ nėra aišku, ar Komisija nusprendė neatskleisti informacijos apie rinkos dalį, ar tokia informacija paprasčiausiai nebuvo surinkta. Bet kuriuo atveju „Giti Group“ paragino Komisiją atskleisti (ir prireikus surinkti) šią informaciją, kad galėtų patikrinti Komisijos atvirkštinio kaskadinio poveikio teorijos teisingumą.

(244)

„Giti Group“ paprašė analizuoti kiekvienos pakopos makroekonominius rodiklius, tačiau Komisija 128 ir 132 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kad buvo tikslinga analizuoti visos Sąjungos pramonės ekonominę padėtį. Visose pakopose buvo pajėgumų, vykdyta gamyba ir importas. Kaip nurodyta laikinajame reglamente, 3 pakopa, kur vyrauja didžioji dalis Kinijos importo, smukdė visą pramonę. Tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos dempingo kainų priverstinai labai mažintos Sąjungos pramonės kainos visose pakopose. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo bendri Sąjungos pramonės veiklos rezultatai. Kai kurios gamyklos, kurios gamino skirtingų pakopų padangas, turėjo užsidaryti (55), o daug padangų restauruotojų turėjo sustabdyti gamybą. Komisija nustatė, kad mažiausiai 85 MVĮ sustabdė gamybą, o tai sumažino padangų restauravimo pajėgumus, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 202 konstatuojamojoje dalyje.

(245)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad Komisijos teiginį, jog „Sąjungos naujų padangų gamintojai neturi pasirinkimo ir privalo stiprinti savo pozicijas ir 3 pakopoje“ (laikinojo reglamento 202 konstatuojamoji dalis) buvo sunku suprasti, kadangi pati Komisija paaiškino, kad visi integruoti padangų restauruotojai (t. y. naujų padangų gamintojai, kurie taip pat atlieka padangų restauravimą) priklauso 2 pakopai (laikinojo reglamento 58 konstatuojamoji dalis).

(246)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pastaboje, kurioje aprašytos naujos ir restauruotos padangos pagal prekės ženklą, buvo įvardyti Sąjungos naujų padangų gamintojų prekių ženklai, priskirti 3 pakopai.

(247)

Komisija pareiškė, kad „iš Komisijos turimos informacijos matyti“, kad kainodaros tendencija pasikeitė ir dabar tariamai 3 pakopos kainos pradėjo daryti atvirkštinį poveikį 1 pakopos kainoms (laikinojo reglamento 206 konstatuojamoji dalis). CRIA ir CCCMC paprašė, kad ši informacija būtų prieinama suinteresuotosioms šalims.

(248)

Komisija manė, kad pakopų sąsaja taip pat apima kainų nustatymo įvairiose pakopose pagrindimą. Iš tiesų Sąjungos naujų padangų gamintojai, vadovaudamiesi daugialypių prekių ženklų strategija, pritarė, kad kainų pasikeitimas vienoje pakopoje neišvengiamai skatina koreguoti viso portfelio kainą, o vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų pateikė pagrįstą paaiškinimą, į kurį Komisija taip pat atsižvelgė prieidama prie išvados dėl kainų spaudimo visose pakopose (56).

(249)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad 1, 2 ir 3 pakopų pelningumo raida nesusijusi su pakopų sąsaja. Jos nurodė, kad 1 pakopos Sąjungos gamintojų pelningumas tiriamuoju laikotarpiu (17,5 %) yra didesnis už Komisijos nustatytą 15,6 % tikslinį pelną, t. y. pelną, kurį būtų galima tikėtis uždirbti, jei nebūtų importo dempingo kaina (kaip aprašyta 196 konstatuojamojoje dalyje, po galutinio faktų atskleidimo pelningumas buvo patikslintas (15,4 %)). Panašiai, 2 pakopos Sąjungos gamintojų pelningumas tiriamuoju laikotarpiu (15,3 %) buvo iš esmės toks pat kaip tikslinis pelnas. Be to, jei 1 ir 2 pakopų Sąjungos gamintojų pelningumą (netiesiogiai) paveikė pigus 3 pakopos importas, būtų galima tikėtis panašios pelningumo raidos kaip ir 3 pakopos Sąjungos gamintojų atveju. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Nors 3 pakopos pelningumas 2015 m. sumažėjo nuo 6,1 % iki 0,6 % (kaip aprašyta 197 konstatuojamojoje dalyje, po galutinio faktų atskleidimo pelningumas buvo patikslintas ir sumažintas nuo 5,9 % iki 0,5 %), 2014–2015 m. laikotarpiu 1 pakopos gamintojų pelningumas faktiškai padidėjo nuo 17,9 % iki 21,8 %. Priešingai, nors 1 ir 2 pakopų pelningumas 2015–2016 m. sumažėjo, tuo pačiu laikotarpiu 3 pakopos gamintojų pelningumas išaugo keturis kartus nuo 0,5 % iki 2,7 %. Trumpai tariant, šios šalys tvirtina, kad nėra tarpusavio ryšio tarp 3 pakopos pelningumo raidos ir 1 bei 2 pakopų pelningumo raidos. Vienintelis laikotarpis, kai būta pelningumo raidos tarpusavio ryšio, yra nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio. Tačiau šiek tiek sumažėjusį pelningumą tiriamuoju laikotarpiu tariamai galima paaiškinti staigiu žaliavų sąnaudų padidėjimu, dėl kurio dar nebuvo padidėjusios pardavimo kainos. Dėl pardavimo kainų raidos, laikinajame reglamente pateiktais duomenimis, nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos sumažėjo 9 % (1 pakopoje) ir 12 % (2 pakopoje). Šios mažėjimo tendencijos negalima priskirti 3 pakopos Kinijos importui dėl toliau išvardytų priežasčių. Pirma, kaip Komisija pripažino kituose laikinojo reglamento skirsniuose (tačiau, atrodo, neatsižvelgė į tai kurdama atvirkštinio kaskadinio poveikio teoriją), gamybos sąnaudos (dėl žaliavų kainų mažėjimo) tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo. 1 pakopos gamybos sąnaudos sumažėjo 9 %, šis sumažėjimas atitiko pardavimo kainų sumažėjimą. Panašiai mažėjo ir 2 pakopos gamybos sąnaudos (9 %). Kitaip tariant, šios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisijos nustatytą kainų mažėjimą visiškai (1 pakopos) ir 75 % (2 pakopos) paaiškina gamybos sąnaudų sumažėjimas. Šalys tvirtina, kad akivaizdu, jog nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjus gamybos sąnaudoms didėjo ir pardavimo kainos. Antra, Sąjungos rinkoje pradėta rinktis mažesnes padangas. Mažesnių padangų vieneto kaina yra mažesnė nei didelių padangų ir tuo galima paaiškinti dalį pardavimo kainų sumažėjimo per nagrinėjamą laikotarpį. Minėtos suinteresuotosios šalys tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į šią raidą.

(250)

Komisija laikėsi nuomonės, kad skirtingų pakopų pelningumo raidos neatitikimus galima paaiškinti tuo, kaip buvo priimti pirkimo sprendimai. Atsižvelgiant į produkto pobūdį ir naudotojo pasirinkimo galimybes pagal situaciją, susidaro laiko tarpas. Naudotojo pasirinkimo galimybės priklausys nuo to, ar jis jau turi padangą, jei taip, ar ji gali būti restauruojama, nuo santykinės galimo pasirinkimo kainos ir pan. Pavyzdžiui, jei naudotojui reikia nusipirkti padangą, sprendimą jis veikiausiai priims atsižvelgęs į visą esamą asortimentą. Tačiau jei naudotojas jau turi restauruotiną padangą, jo turimos padangos restauravimo kaina greičiausiai konkuruos su 3 pakopos naujos padangos pirkimo kaina, iš jos atėmus pardavus padangos karkasą gautas pajamas.

(251)

Be to, Komisijos surinkta informacija apie įvairių dydžių padangas, parduotas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu, nebuvo galima pagrįsti argumento, kad kainos ir sąnaudos buvo mažesnės dėl santykinai didesnio mažesnių padangų skaičiaus rinkoje (57). Iš duomenų matyti, kad produktų asortimentas rinkoje buvo stabilus ir išlieka populiarūs pagrindinių dydžių produktai. Be to, iš Eurostato Kinijos importo duomenų nematyti tokio vidutinio produkto dydžio sumažėjimo, jie kaip tik rodo, kad nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio importuojamų padangų iš Kinijos svertinė vertė padidėjo 3 %. Tuo tarpu Komisija atkreipė dėmesį į bendrus Sąjungos pramonės atliktus struktūrinius pakeitimus, siekiant sumažinti sąnaudas dėl grandininio poveikio skirtingoms pakopoms.

(252)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad daug importuota iš kitų šalių (rinkos dalis sudarė 11,9 % ir išaugo 1 %, palyginti su 2014 m.), o kainos mažėjo (nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina sumažėjo 17 %). Iš šio importo kainodaros taip pat buvo matyti, kad šis importas buvo skirtas 1 ir (arba) 2 pakopos rinkos segmentams. Dėl importo iš Turkijos, Tailando, Japonijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių (išskyrus Rusiją) buvo nuolat priverstinai 10–25 % mažinamos 1 pakopos Sąjungos gamintojų kainos. Pirminiu etapu ir po galutinio faktų atskleidimo „Giti Group“ tvirtino, kad kainos 1 ir 2 pakopose galėjo mažėti dėl 1 ir 2 pakopų importo iš kitų šalių, o ne dėl Kinijos 3 pakopos padangų daromo spaudimo kainoms. Vėl gi, tokia padėtis iš esmės sumenkintų Komisijos teoriją. Bet kuriuo atveju ši šalis pažymėjo, kad neišnagrinėjus 1 ir 2 pakopų padangų importo iš kitų šalių apimties (ir importo kainų) neįmanoma nustatyti, ar Komisijos teorija yra faktiškai teisinga.

(253)

Atsižvelgdama į šį tvirtinimą, Komisija konstatavo, kad „Giti Group“ atlikta analizė buvo klaidinga, nes buvo manoma, jog visi importuoti produktai buvo tiesiogiai parduoti pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Minėtoje teorijoje neatsižvelgiama į galimą poveikį vidutinėms kainoms, kai dalis importuojamų produktų parduodama suinteresuotosioms susijusioms šalims. Be to, importo statistikoje nenurodoma vidutinė vienos pakopos kaina, todėl Komisija negalėjo išnagrinėti importo kainų pagal pakopas, kaip to reikalavo „Giti Group“. Todėl siūloma analizė negali būti atliekama remiantis informacija, kurią Komisijai pavyko surinkti per tyrimą, arba iš suinteresuotųjų šalių gauta informacija, todėl analizė buvo atmesta.

(254)

Taigi, Komisija atmetė suinteresuotųjų šalių pateiktus tvirtinimus ir patvirtino savo pradines išvadas.

(255)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus faktus, Komisija patvirtino savo pradines išvadas, nurodytas laikinojo reglamento 208 ir 209 konstatuojamosiose dalyse. Visai Sąjungos pramonei darytas intensyvus spaudimas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo gamybos pajėgumai, investicijos ir užimtumas ir, nepaisant mažėjančių pardavimo kainų, prarasta didelė rinkos dalis. Dėl Kinijos importo priverstinai labai mažintos Sąjungos pramonės kainos. Visos Sąjungos pramonės pelningumas taip pat sumažėjo ir netgi mažėjo sparčiau nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje. Be to, padidėjo visų rūšių padangų atsargos, ypač tiriamuoju laikotarpiu, o tai turėjo neigiamos įtakos Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Daugelis padangų restauravimo MVĮ sustabdė gamybą ir negalėjo pasinaudoti ekonomikos atsigavimu. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į AIRP, „Bundesverband Reifenhandel und Vulkaniseur-Handwerk“ (atitinkamai Italijos ir Vokietijos padangų restauruotojų asociacijų) arba „Banden Plan Europa B.V.“ (Sąjungos padangų restauruotojo) ar „Vipal Europe“ (protektorių tiekėjo) pateiktą informaciją ir pastebėjo, kad laikinųjų priemonių nustatymas jau paskatino teigiamą poveikį šiame sektoriuje. Visų pirma, padangų restauruotojai keliose Sąjungos valstybėse narėse pastebėjo, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. padidėjo užsakymų skaičius, ir mano, kad ši optimistiška perspektyva tęsis, jei bus patvirtintos laikinosios priemonės.

(256)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti Group“ tvirtino, kad pagerėję restauruotojų veiklos rezultatai gal būti labiau susiję su didėjančiomis žaliavų sąnaudomis, o ne su laikinųjų priemonių nustatymu. Komisija nerado įrodymų, susiejančių žaliavų sąnaudų raidą su restauruotojų nurodytų komercinių užsakymų skaičiaus padidėjimu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(257)

Dėl Sąjungos pramonės pelningumo Komisija pripažino kritines pastabas, gautas iš „Aeolus Group“, kad 3 pakopoje per tiriamąjį laikotarpį buvo patirta nuostolių (– 0,7 %), o 1 ir 2 pakopų pelningumas išreiškiamas dviženkliais skaičiais. Tačiau Komisija nepritarė išvadai, kad šis rodiklis, rodantis, kad pelningumas skiriasi priklausomai nuo pakopų, gali paneigti nustatytą faktą, kad visai Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(258)

Visi susiję rodikliai rodo, kad 3 pakopoje Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Be neigiamo pelno dydžio smarkiai sumažėjo užimtumas, ypač padangų restauravimo versle. Priverstinis kainų mažinimas 3 pakopoje siekė net 31 %, šioje pakopoje buvo labiausiai juntamas ir Kinijos konkurencijos poveikis apimčiai. Kaip parodyta 9 lentelėje, Sąjungos gamintojai naujų padangų pardavimą pastebimai ir nuosekliai (kasmet) perkelia į 3 pakopą. 9 lentelėje pateikta 2016 m. Sąjungos pardavimo apimtis 3 pakopoje siekė 5 mln. padangų. Tokia plėtra tęsėsi ir 2017 m. 2018 m. prognozėje matomas dar aktyvesnis pardavimo perkėlimas į 3 pakopą, taip aiškiai įrodant spaudimą kainoms, kurį patiria Sąjungos gamintojai 1 ir 2 pakopose.

(259)

Šiuo atžvilgiu, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 210 ir 211 konstatuojamosiose dalyse ir papildomai pagrįsta šio reglamento 4.6 skirsnyje, Komisija liko prie nuomonės, kad esama stiprios pakopų sąsajos, kuri daro atvirkštinį kaskadinį poveikį. Priešingai daugelio suinteresuotųjų šalių pastaboms, Sąjungos gamintojų požiūriu yra tik viena padangų rinka, kuri suskirstyta į tris pakopas daugiausia dėl rinkodaros strategijos ir kokybės skirtumų. Tai reiškia, kad Sąjungos gamintojai atsižvelgia į pasikeitimus visose trijose pakopose. Todėl kainų ir apimties spaudimas 3 pakopoje daro tiesioginį poveikį kitoms dviem pakopoms, kaip nurodyta 234 konstatuojamojoje dalyje ir tolesnėse dalyse. Be to, padangų vartotojai renkasi visų trijų pakopų padangas: jie derina norą mokėti didesnę kainą su tikimąja naudojimo trukme ir susijusiomis sąnaudomis. Atitinkamai gamintojų ir vartotojų elgesys patvirtina, kad yra stipri pakopų sąsaja. Tai reiškia, kad dėl stebimo perėjimo prie 3 pakopos padangų daromas nuolatinis spaudimas kitoms dviem pakopoms. Šiuo klausimu Komisija toliau tvirtino, kad importas dempingo kaina yra susijęs daugiausia su 3 pakopa. Atsižvelgdama į pakopų sąsają ir didėjančią 3 pakopos svarbą, Komisija nusprendė, kad neigiamos tendencijos, kurios jau pastebimos visoje Sąjungos pramonėje, artimiausiu metu gali tik blogėti.

(260)

Be to, nepaisant aiškaus kvietimo teikti pastabas laikinojo reglamento 213 ir 214 konstatuojamosiose dalyse, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepaneigė Sąjungos pramonės teiginio, jog yra žalos didėjimo grėsmė. Todėl Komisija sutiko su tuo, kad KLR nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 40 % dabartinio Kinijos eksporto.

(261)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad joms nereikėjo teikti pastabų dėl tvirtinimų dėl KLR nepanaudotų pajėgumų lygio, nes jie nebuvo svarbūs šiai bylai.

(262)

Komisija nesutinka. Pavojų, kad žala tik didės, taip pat rodo Kinijos chemijos ir naftos pramonės plėtros 13-asis penkerių metų planas, kuriuo siekiama technologijų naujovių, struktūrinio koregavimo ir ekologiško vystymosi. Šis planas taikomas padangų pramonei, o lygiagrečiame antisubsidijų tyrime Komisija jau nustatė daug subsidijų. Jos pagrindžia tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi struktūrinį pranašumą kildami vertės grandine ir toliau naudodamiesi pigiu finansavimu. Jeigu kokybiškesnės KLR padangos dempingo kaina vis daugiau konkuruotų su Sąjungos padangomis, sumažėtų Sąjungos padangų pramonės pelno dydis ir atitinkamai galimybė investuoti ir diegti inovacijas. Tai savo ruožtu veikiausiai priverstų Sąjungos pramonę pereiti prie prastesnės kokybės padangų, kurios reikalauja nedaug investicijų į MTTP, taip dar labiau sumažinant galimybes jas restauruoti ir sukeliant žalą visoms trims pakopoms.

(263)

Dėl žalingos 3 pakopos padėties ir šiuo metu jaučiamo atvirkštinio kaskadinio poveikio 2 ir 1 pakopoms Komisija taip pat nepakeitė išvados, kad visai pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(264)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija neįrodė, kaip Kinijos padangų importo apimtis ir kainų lygis (atskirai ar kartu) padarė materialinį poveikį Sąjungos pramonei. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos eksportuotojų į Sąjungą padidėjo 1 124 101 vnt., vartojimas Sąjungoje taip pat padidėjo 1 249 178 vnt. Taigi padidėjęs Kinijos importas konkurencingomis kainomis savaime negalėjo pakenkti Sąjungos pramonės pardavimui rinkoje. Be to, tai, kad kai kurie Sąjungos gamintojai turėjo išeiti iš rinkos segmento ir kad Sąjungos rinkoje pasikeitė kainodara, nebūtinai reiškia, kad Sąjungos pramonei materialinė žala padaryta dėl Kinijos importo. Fakto, kad Kinijos eksportuotojų kainos buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos ir kad Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu ir turėjo sumažinti savo kainas, kad būtų konkurencingesni, nepakanka įrodyti, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl Kinijos importo.

(265)

Komisija pakartojo, kad tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos dempingo kainų priverstinai labai mažintos Sąjungos pramonės kainos visose pakopose. Visu nagrinėjamuoju laikotarpiu jos buvo vidutiniškai gerokai mažesnės. Be to, fakto, kad 2014–2015 m. importo kainos išliko stabilios, 2016 m. sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu išliko tokios pačios žemos (žr. laikinojo reglamento 147 konstatuojamąją dalį), negalima paaiškinti žaliavų kainų raida. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje žaliavų kainos sumažėjo, bet tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Nepaisant to, Kinijos eksportuojantys gamintojai savo kainų nepadidino. Tai reiškia, kad jie norėjo užimti dar didesnę rinkos dalį, darydami žalą Sąjungos pramonei.

(266)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad tarp Kinijos importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos nėra priežastinio ryšio, nes Kinijos eksportas dominuoja 3 pakopos rinkoje, o dauguma Sąjungos gamintojų parduoda 1 ir 2 pakopų produktus. Šis teiginys yra faktiškai neteisingas. Produktai, priskiriami 1 ir 2 pakopoms, sudaro apie 35 % viso Kinijos importo. Be to, kaip paaiškinta 4.7 skirsnyje dėl apie naujų ir restauruotų padangų sąsajos ir pakopų sąsajos, tarp skirtingų pakopų yra simbiozinių ryšių. Kainų ir apimties spaudimas dėl Kinijos padangų mažomis dempingo kainomis 3 pakopoje taip pat turi įtakos kainai kitose pakopose. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(267)

Tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad žalos ir kartu priežastinio ryšio analizė turėtų būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad 3 pakopos padangų kaina buvo mažesnė, nes jų tarnavimo laikas gerokai trumpesnis nei 1 ir 2 pakopų padangų. Rinkos dalies vertinimas turėtų būti atliekamas rinkos dalis lyginant pagal vertę, o ne kiekį. Jei būtų į tai atsižvelgiama, Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas ir Kinijos eksportuojančio gamintojo rinkos dalies padidėjimas nebūtų tokie reikšmingi.

(268)

Komisija pripažino, kad padangų tarnavimo laikas yra svarbus analizės aspektas, kuris rodo pakopų sąsają. Tačiau ji nesutiko, kad šis aspektas paneigtų išvadą dėl priežastinio ryšio. NET jei būtų pripažinta, kad Kinijos padangų rinkos dalies Sąjungoje vertė yra mažesnė dėl trumpesnio tarnavimo laiko, o ne pagal vieneto vertę, tai nekeičia fakto, kad dėl padidėjusio patrauklumo vartotojams pirkti pigias kiniškas mažos ridos padangas Sąjungos pramonei darytas spaudimas ir materialinė žala.

(269)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Kinijos importo kainos sumažėjo dėl produktų asortimento pasikeitimo, kurį lėmė didėjanti mažesnių padangų paklausa. Šis tvirtinimas neparemtas jokiais įrodymais. Bet kuriuo atveju, net jei dydis turėjo įtakos vidutinių kainų raidai, dėl Kinijos importo taip pat priverstinai mažintos Sąjungos pramonės tokio paties dydžio produkto kainos, nes visada lyginama pagal produkto rūšį. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(270)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija turėtų toliau analizuoti Rusijos importo, kurio kaina atitiko Kinijos importo kainos lygį, poveikį.

(271)

Komisija nustatė, kad importo apimtis labai skiriasi. Nors Kinijos importas padidėjo nuo 3,5 mln. padangų 2014 m. iki 4,6 mln. padangų (t. y. apie 1 100 000 vienetų) tiriamuoju laikotarpiu, Rusijos importas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 0,2 mln. padangų iki 0,3 mln. padangų (t. y. tik 100 000 vienetų). Atsižvelgiant į nedidelį produkto kiekį iš Rusijos (tik 6 % visos importo iš KLR apimties ir tik 1,29 % Sąjungos rinkos dalies) už panašią kainą, šis importas negali susilpninti Kinijos importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(272)

Kitos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad importas iš kitų šalių, kaip antai Japonijos, Pietų Korėjos ir Turkijos, buvo vykdomas dideliais kiekiais ir mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės kainos. Dėl šio importo kainos ir apimties tariamai nutrūksta Kinijos importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(273)

Komisija pažymėjo, kad importo iš Japonijos, Pietų Korėjos ir Turkijos kainos buvo gerokai didesnės už Kinijos importo kainas. Be to, daugiausia jos yra tarpusavio sandorių su susijusiais importuotojais kainos. Todėl šios importo kainos negali būti palyginimo su Sąjungos pramonės kainomis pagrindas. Galiausiai Japonijos, Pietų Korėjos ir Turkijos padangos buvo parduotos už kainą, atitinkančią jų atitinkamą pakopą Sąjungos rinkoje. Todėl šis importas neturėtų daryti žalos Sąjungos pramonei. Kalbant apie šio importo apimtį, rinkos dalis išliko stabili (Pietų Korėjos importo apimtis sumažėjo 50 000 vienetų, Japonijos – išliko stabili, o Turkijos – padidėjo 170 000 vienetų) ir sudarė maždaug pusę KLR kilmės importo apimties. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(274)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad visu nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė nuostolių, nes jos eksportas buvo nuostolingas, dėl to sumažėjo investicijų grąža ir galimybė investuoti. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 226 konstatuojamojoje dalyje, vidutinėms eksporto kainoms poveikį daro tarpusavio sandorių su susijusioms bendrovėms vertė. Be to, laikinojo reglamento 176 konstatuojamojoje dalyje nurodytos gamybos sąnaudos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimą nesusijusiems pirkėjams. Todėl negalima padaryti reikšmingų išvadų remiantis šių dviejų duomenų rinkinių palyginimu. Be to, mikroekonominiai rodikliai parodė, kad atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas buvo pelningas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(275)

Komisija pakartojo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu apimtys išliko stabilios. Be to, šios kainos yra susijusiųjų šalių tarpusavio sandorių kainos, todėl iš to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu šios kainos mažėjo, negalima daryti jokios išvados. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. Taigi Komisija patvirtina, kad nėra jokių įrodymų, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto galėtų susilpnėti importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys.

(276)

„Giti Group“ tvirtino, kad sumažėjus sąnaudoms naujos padangos tapo pigesnės, tačiau padangų restauruotojai negalėjo pasinaudoti šiuo sumažėjimu, nes jų gamybos sąnaudų žaliavų dalis yra daug mažesnė, palyginti su naujomis padangomis. Tai paaiškina nuostolius, kuriuos patyrė padangų restauravimo pramonė 3 pakopoje daugiausia dėl žaliavų kainų raidos, nes jos nuo 2012 m. nuolatos mažėjo ir tik 2017 m. pradėjo didėti.

(277)

Kaip minėta 152 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos importo kainos nebuvo susijusios su žaliavų kainų raida, o Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos atspindėjo šią raidą (58). Šie nuostoliai atsirado dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl Kinijos importo priverstinai labai mažintos Sąjungos pramonės kainos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(278)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog du didieji gamintojai daug investavo į savo padangų restauravimo verslą. Tuo galima tariamai paaiškinti, kodėl kiti Sąjungos gamintojai turėjo pasitraukti iš rinkos 3 pakopos. Pasak šių šalių, dėl ekonomikos krizės du didieji gamintojai („Goodyear“ ir „Continental“) buvo priversti investuoti į padangų restauravimo verslą ir atidarė savo padangų restauravimo gamyklas. Remiantis turima informacija, kiekvienos gamyklos gamybos pajėgumai yra lygūs dešimties mažų padangų restauruotojų metinei gamybai. „Aeolus Group“ mano, kad dėl šių investicijų sau padaryta žala. Manoma, kad dėl šių investicijų atsirado pertekliniai pajėgumai ir dirbtinai padidintos vieneto sąnaudos – dėl to sumažėjo pelnas. Investicijų poveikis visai Sąjungos pramonei tariamai yra pakankamas, kad sumažintų bet kokį galimą importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį, nesvarbu, ar investicijos nagrinėjamos atskirai, ar kartu su kitais žinomais veiksniais.

(279)

Remiantis ETRMA ir kai kurių didelių gamintojų pateikta informacija, kaip aprašyta 189–191 konstatuojamosiose dalyse, didelių gamintojų (kurie daugiausia naudoja karštąjį restauravimo procesą) gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu faktiškai sumažėjo (nuo 2,4 mln. 2014 m. iki 2,2 mln. tiriamuoju laikotarpiu). Todėl šiais skaičiais nebuvo galima pagrįsti tvirtinimo, kad dėl dviejų didžiųjų gamintojų investicijų susidarė pertekliniai pajėgumai. Todėl tvirtinimas apie sau padarytą žalą buvo atmestas.

(280)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad didėjanti mažesnių padangų paklausa tikriausiai paveikė produktų asortimentą skirtingais metais taip, kad tiriamajam laikotarpiui einant į pabaigą buvo parduota proporcingai daugiau mažų padangų. Dėl miesto transporto priemonių padangų svorio ir dydžio apribojimų bei elektroninės prekybos verslo augimo (krovinius reikia suskirstyti į mažesnio kiekio krovinius, o tam reikia daugiau lengvųjų sunkvežimių ir lengvųjų komercinių furgonų), padidėjo mažesnių padangų paklausa. Ši pastaba buvo taikoma ne tik Sąjungos gamintojų pardavimui. Kinijos importas taip pat didino mažesnių padangų paklausą, todėl (iš dalies) paaiškėjo, kodėl Kinijos importo pardavimo kainos sumažėjo.

(281)

Dėl tvirtinimo apie produktų asortimento raidą, Komisijos surinkta informacija apie įvairių dydžių padangas, parduotas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu, neparėmė argumento, kad kainos ir sąnaudos buvo mažesnės dėl santykinai didesnio mažesnių padangų skaičiaus rinkoje (59). Iš tiriamojo laikotarpio duomenų matyti, kad produktų asortimentas rinkoje buvo stabilus ir pagrindinių dydžių produktai išlieka populiarūs. Be to, iš Eurostato Kinijos importo duomenų nematyti tokio vidutinio produkto dydžio sumažėjimo, jie kaip tik rodo, kad nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio importuojamų padangų iš Kinijos svertinė vertė padidėjo 3 % (60). Tuo tarpu Komisija atkreipė dėmesį į bendrus pramonės atliktus struktūrinius pakeitimus, siekiant sumažinti sąnaudas dėl grandininio poveikio skirtingoms pakopoms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(282)

Nei Rusijos importas (dėl jo nedidelės apimties), nei importas iš Japonijos, Pietų Korėjos ir Turkijos (dėl jo savitarpio sandorių kainų, kurios buvo net didesnės nei Kinijos kainos) nebuvo pagrindinė Sąjungos pramonės žalos priežastis. Be to, Sąjungos eksporto rezultatai ir jo sąnaudų raida nebuvo Sąjungos žalingos padėties priežastis. Žalingos padėties taip pat negalima paaiškinti kitais faktais, pvz., dviejų didžiųjų gamintojų investicijomis į padangų restauravimo verslą ir produktų asortimento raida.

(283)

Tad Komisija patvirtino savo išvadas, padarytas laikinojo reglamento 229 ir 232 konstatuojamosiose dalyse, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš KLR dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(284)

Komisija patvirtino savo negalutines išvadas, nurodytas laikinojo reglamento 234 ir 235 konstatuojamosiose dalyse, kad priemonių nustatymas bus naudingas Sąjungos gamintojams.

(285)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“, „Giti Group“ ir „Kirkby“ manė, kad sumažėjusi pasiūla ir padidėjusi karkasų kaina neigiamai paveiktų Sąjungos padangų restauravimo pramonę. Jų nuomone, antidempingo priemonės, taikomos 1 ir 2 pakopų padangoms, turėtų neigiamos įtakos nepriklausomiems Sąjungos padangų restauruotojams, kurie naudoja šių pakopų padangų karkasus savo gamybos linijoje. „Giti Group“ panašius tvirtinimus pakartojo po galutinio faktų atskleidimo.

(286)

Komisija nesutiko su šiuo vertinimu. Nepaisant to, kad dideli Sąjungos gamintojai vykdo integruotas restauravimo operacijas, daugumą jų padangų karkasų vis dar restauruoja nepriklausomi Sąjungos restauruotojai. Be to, nepriklausomi Sąjungos restauruotojai pranešė Komisijai, kad šiuo metu padangų karkasų pasiūla yra per didelė. Jų vertinimu, daugeliui vartotojų pigiau pirkti žemos pakopos kiniškas padangas, nei restauruoti esamas. Tai reiškia, kad daug padangų karkasų, kuriuos būtų galima restauruoti, turėjo būti išmesti. Svarbiausia, kad nepriklausomi restauruotojai ir asociacijos pritaria priemonėms ir nė vienas Sąjungos restauruotojas neprieštaravo priemonėms. Tai rodo, kad priemonės atitinka Sąjungos padangų restauravimo pramonės interesus.

(287)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA ir CCCMC tvirtino, kad vienas Sąjungos restauruotojas nurodė, kad priemonės neatitinka jo interesų. Tačiau tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais, todėl atmestas.

(288)

„Aeolus Group“ ir „Pirelli“, „Giti Group“ ir „Heuver“ tvirtino, kad jei būtų priimtos priemonės, sumažėtų Kinijos importas ir atitinkamai apskritai sumažėtų pasiūla. Tai, savo ruožtu, sukeltų spekuliacinį kainų augimą ir padarytų žalą galutiniams naudotojams. Sąjungos pramonę apsaugančios priemonės taip pat reikštų, kad galutiniai vartotojai turėtų mažiau produkto pasirinkimo galimybių.

(289)

Komisija manė, kad Sąjungoje buvo pakankamai bendrų pajėgumų vidaus rinkai aprūpinti, kaip nurodyta 4 lentelėje. Be to, trečiosiose šalyse (Turkijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Rusijoje, Tailande ir daugelyje kitų šalių) yra daug gamintojų, kurie jau parduoda produktą Sąjungos rinkai. Jų bendra pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti pastovi, o rinkos dalis sudarė apie 10 %. Komisija priminė, kad Kinijos kainos buvo gerokai mažesnės už visų kitų pagrindinių importuojančių šalių kainas. Eurostato duomenimis, vidutinė importo iš Kinijos Liaudies Respublikos kaina buvo 128,8 EUR už vienetą (kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 lentelėje), o importo iš visų kitų šalių kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo 189 EUR už vienetą (kaip nurodyta laikinojo reglamento 18 lentelėje). Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad Sąjungos rinkoje atkūrus vienodas sąlygas importu iš visų šalių būtų užtikrinta reikiama pasiūla.

(290)

Komisija taip pat priminė, kad Sąjungos rinka yra konkurencinga rinka, kurioje daugelis visose pakopose veikiančių gamintojų įnirtingai konkuruoja. Todėl importas sąžiningomis kainomis ir toliau darys papildomą konkurencinį spaudimą Sąjungos pramonės kainoms.

(291)

Keletas importuotojų tvirtino, kad nustačius priemones jie iš viso gali pasitraukti iš rinkos. Komisija priminė, kad antidempingo priemonių tikslas yra atkurti vienodas sąlygas, kad Sąjungos gamintojai ir trečiųjų šalių gamintojai konkuruotų vienodomis sąlygomis. Todėl muitai nustatomi tik tokiu mastu, kad Kinijos importas ir toliau galėtų konkuruoti su Sąjungos gamintojais, tačiau sąžiningomis kainomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nustačius priemones sumažės didelis skirtumas tarp Kinijos dempingo kainų ir importo iš visų kitų šalių kainų, importuotojai turės daugiau verslo galimybių parduoti autobusų ir sunkvežimių padangas iš kitų šalių.

(292)

Po galutinio faktų atskleidimo Padangų restauravimo asociacija tvirtino, kad pasiūla yra užtikrinta. Asociacijos teigimu, produktų trūkumo nėra, nes prekybos duomenys rodo, kad gamintojai keičia tiekimo šaltinius ir Kinijos Liaudies Respublikos į kitas šalis, kaip antai Pietų Korėją. Šalis tvirtino, kad paskelbus apie laikinuosius muitus vietos paklausa padidėjo nuo 5 % iki 10 %.

(293)

Komisija padarė išvadą, kad priemonės neatitiktų importuotojų, kurie daugiausia importuoja labai pigias kiniškas padangas, interesų. Tačiau tikėtina, kad sąžiningos konkurencijos atkūrimas greičiausiai neturės didelio poveikio importuotojams, kurių portfelis yra platesnis.

(294)

Kadangi jokių pastabų šiuo klausimu negauta, Komisija patvirtino išvadą, pateiktą laikinojo reglamento 242 konstatuojamojoje dalyje, kad priemonės atitinka protektorių tiekėjų interesus.

(295)

Nesant priešingų pastabų, pateiktų iki termino, nustatyto pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo dokumento teikti (61), Komisija patvirtino išvadas, padarytas laikinojo reglamento 243–249 konstatuojamosiose dalyse, kad priemonės atitinka Sąjungos politiką dėl atliekų mažinimo ir tvaraus žaliavų tvarkymo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad padangų restauravimo sektoriuje veiklą vykdo daugiausia MVĮ, priemonių nustatymas taip pat derėtų su svarbiu Komisijos tikslu remti MVĮ.

(296)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 234–249 konstatuojamosiose dalyse pateiktą išvadą. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nėra įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(297)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importas turėjo būti registruojamas nuo 2018 m. vasario 3 d. iki laikinųjų priemonių įsigaliojimo 2018 m. gegužės 8 d., su galimybe muitus registruotam importui surinkti atgaline data.

(298)

Tyrimo galutiniu etapu buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima galutinius muitus rinkti atgaline data.

(299)

Registracijos metu turimi duomenys parodė, kad labai padidėjo importas pagal KN kodo lygį. Tačiau naujesni duomenys rodo, kad importo apimtis toliau nedidėjo, palyginti su importo lygiu tiriamuoju laikotarpiu. Todėl ši sąlyga pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą nėra įvykdyta.

(300)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad galutinių muitų surinkimas atgaline data šiuo atveju nėra pagrįstas.

(301)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad buvo plačiai susitarta dėl Sąjungos rinkos suskaidymo į tris pakopas ir kad laikinajame reglamente buvo atlikta išsami analizė ir pateikti duomenys apie kiekvieną segmentą. Tačiau pirminiu etapu panaudotas vieno tikslinio pelno visoms pakopoms metodas pernelyg apsaugojo Sąjungos gamintojus, kurie negalėjo pasiekti visai pramonei numatyto tikslinio pelno, nuo 3 pakopos padangų importo dempingo kainomis. Todėl, norėdama tinkamai taikyti mažesnio muito taisyklę, Komisija turėtų naudoti kiekvienos pakopos pelningumą, kad apskaičiuotų nežalingą kainą ir žalos skirtumą.

(302)

Komisija pritarė šiam tvirtinimui. Ji laikėsi nuomonės, kad šiuo konkrečiu atveju tikslingiau nustatyti tikslinį pelną kiekvienai pakopai, nes priemonių forma yra fiksuoto dydžio muitas už padangą, kuris savo ruožtu grindžiamas žalos skirtumu, nustatomu kiekvienoje pakopoje pagal produkto kontrolės numerį. Todėl ji pakoregavo tikslinį pelną iki 17,9 % 1 pakopai, 17,9 % – 2 pakopai ir 6,1 % – 3 pakopai.

(303)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giti Group“ tvirtino, kad tiksliniam pelnui nustatyti naudoti 2014 m. buvo neįprasti metai, nes 1 ir 2 pakopų pelningumas buvo vienodas, nors per kitus dvejus metus jis skyrėsi.

(304)

Komisija priminė, kad tikslinį pelną ji privalo nustatyti išrinkdama metus, kuriais konkurencijos sąlygos buvo įprastos, jų neiškraipė importas dempingo kaina. Remiantis šiuo kriterijumi 2014 m. yra metai, kai importui dempingo kaina teko mažiausia rinkos dalis, palyginti su 2015 ar 2016 m., todėl į pastaruosius metus nereikėtų atsižvelgti. Taip pat Komisija negalėjo remtis ankstesniais metais iki 2014 m., nes nėra patikrintos tų metų informacijos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(305)

Kai kurios suinteresuotosios šalys (skundo pateikėjas, Suomijos padangų specialistai, Italijos padangų restauruotojų asociacija, „Bipaver“, VIPAL, Portugalijos restauravimo pramonės asociacija, „Bundesverband Reifenhandel und Vulkaniseur-Handwerk“) manė, kad galutinio faktų atskleidimo dokumente 3 pakopai naudotas 6,1 % tikslinis pelnas buvo per mažas, kad būtų pašalinta restauruotojams padaryta žala, ir kad reikėtų pagrįstai naudoti maždaug 10 % pelno, kuris buvo uždirbamas prieš užplūstant importui, normą.

(306)

Komisija priminė, kad 3 pakopos rinkai būdinga, kad joje parduodamos restauruotos ir naujos padangos, kurios aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl rinkos dalies. Kaip preliminariai nustatyta laikinojo reglamento 209 konstatuojamojoje dalyje, restauravimo pramonės patiriami nuostoliai nėra tvarūs ir kyla pavojus viso Sąjungos padangų restauravimo sektoriaus išlikimui. Laikinojo reglamento 230 konstatuojamojoje dalyje taip pat preliminariai nustatyta, kad šie nuostoliai taip pat daro poveikį pelningumui, kurį 1 ir 2 pakopoje veikiančios bendrovės gali pasiekti. Šiuos nustatytus faktus reikėtų vertinti atsižvelgiant į aiškų Sąjungos interesą turėti stiprią restauravimo pramonę, kaip nustatyta laikinojo reglamento 243–249 konstatuojamosiose dalyse ir galutinio faktų atskleidimo dokumento 232 punkte.

(307)

Todėl Komisija nusprendė įvertinti tvirtinimą, kad 2014 m. 3 pakopoje pasiektas 6,1 % pelningumas, kaip pažymėta galutinio faktų atskleidimo dokumente, nepakankamai užtikrintų Sąjungos restauravimo pramonės išlikimą.

(308)

Tam ji nusprendė išnagrinėti toje pakopoje veikiančių bendrovių 2014 m. pasiektą pelningumo lygį, remdamasi patikrintuose klausimyno atsakymuose nurodytais duomenimis. 3 restauravimo verslo pakopoje veikiančių atrinktų didelių bendrovių 2014 m. pelningumo dydis siekė – 6,04 %. Atrinktų MVĮ pelningumas buvo 2,71 %. Šie duomenys rodo, kad restauravimo pramonei, kuri sudaro didelę visos Sąjungos pramonės dalį, Kinijos importas 2014 m. jau darė poveikį.

(309)

Komisija atitinkamai siekė nustatyti, kokį tikslinį pelną Sąjungos gamintojai turėtų uždirbti 3 pakopoje įprastomis konkurencijos sąlygomis, tinkamai atsižvelgdama į restauruotojus. Šiam vertinimui atlikti ji pasinaudojo byloje surinkta informacija. Skunde nustatyta, kad 3 pakopos nagrinėjamojo produkto gamintojų tikslinis pelnas yra 9,2 % – toks pelnas, skundo pateikėjų teigimu, užtikrintų pakankamas operacijas visiems 3 pakopoje veikiantiems gamintojams (įskaitant nagrinėjamojo produkto restauruotojus). Šis skaičius taip pat atitiko nagrinėjamojo produkto restauruotojų pastabas, pateiktas atsakant į galutinio faktų atskleidimo dokumentą, kuriose tvirtinta, kad 3 pakopos gamintojams Komisija turėtų naudoti apytiksliai 9 % pelningumo lygį. Jų argumentas daugiausia buvo paremtas 2014 m. duomenimis, kurie jau rodė, kad Sąjungos restauruotojų pramonės būklė yra pažeista. Komisija taip pat atsižvelgė į atrinktų Sąjungos restauruotojų pateiktus 2006 ir 2007 m. duomenis, kurie, Sąjungos restauruotojų teigimu, buvo paskutiniai metai, kuriais vyravo įprastos konkurencijos sąlygos. Tais metais Sąjungos restauruotojų pelningumas siekė 9,4 %.

(310)

Komisija šiuos skaičius palygino su apibendrintais atrinktų Sąjungos gamintojų 3 pakopos pelningumo 2014 m. skaičiais. Neatsižvelgiant į MVĮ veiklos rezultatų reikšmę, palyginti su visa Sąjungos pramone, pelningumas 3 pakopoje tais metais siekė 9,2 %. Šis nesvertinis rezultatas buvo tinkamesnis nei pirmesnis svertinis rezultatas (6,1 %). 2014 m. MVĮ 3 pakopoje jau buvo labai stipriai paveiktos Kinijos importo, todėl tų metų svertiniai rezultatai visapusiškai nerodo įprastų konkurencijos sąlygų restauravimo pramonėje.

(311)

Dėl to Komisija manė, kad būtų tikslingiau 2014 m. tikslinį pelną apskaičiuoti taip, kad būtų sumažintas tais metais jau užfiksuotas Kinijos importo žalingas poveikis ir Sąjungos restauruotojų pramonei. Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą informaciją Komisija nusprendė 3 pakopos nagrinėjamojo produkto gamintojams nustatyti 9,2 % tikslinį pelną. Tai yra minimali nežalinga kaina, kurią Sąjungos 3 pakopos gamintojai turi gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, tinkamai atsižvelgiant į restauravimo pramonės poreikius.

(312)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atskleidė šiuos papildomus nustatytus faktus ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(313)

„Heuver“ tvirtino, kad Komisija negali atskirti restauruotų padangų nuo naujų padangų, nes jos nuosekliai buvo laikomos tuo pačiu produktu pagal jų pakeičiamumą. Be to, visa žalos ir priežastinio ryšio analizė buvo atlikta tų padangų neatskiriant.

(314)

Šalis tvirtino, kad Komisija nepateikė tinkamo pagrindimo, kodėl per šį tyrimą buvo nukrypta nuo nagrinėjamojo laikotarpio, ir kad 2014 m. Kinijos importas jau buvo padaręs poveikį visai Sąjungos pramonei. Be to, ta šalis tvirtino, kad tai, jog šis tikslinis pelnas neuždirbtas tada, kad importas iš KLR nedarė žalos Sąjungos pramonei (2008–2014 m.), aiškiai rodo, kad nėra kitų žalos priežasčių.

(315)

„Hämmerling“ taip pat tvirtino, kad trijų dienų terminas pastaboms dėl esminių dokumento pakeitimų ir Komisijos galutinių pastabų pateikti buvo per trumpas ir dėl to buvo pažeistos bendrovės teisės į gynybą.

(316)

„Xingyuan Group“ tvirtino, kad 9,2 % tikslinis pelnas buvo netinkamas, nes jis buvo nepatikrintas. 2006 ir 2007 m. buvo per toli nuo dabartinės padėties ir nebuvo įrodymų, kad Sąjungos pramonei 2014 m. daryta žala. Be to, ta šalis tvirtino, kad tikslinio pelno tikslas buvo ne užtikrinti pramonės išlikimą, o pašalinti žalingo dempingo poveikį. Ji tvirtino, kad nesvertinio pelningumo dydžio naudojimas buvo netinkamas

(317)

„Aeolus Group“ tvirtino, kad Komisija neanalizavo Kinijos importo ir Sąjungos restauravimo pramonės veiklos rezultatų priežastinio ryšio. Be to, ta šalis tvirtino, kad pelno dydis turėjo būti toks, kokį Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis. Ji tvirtino, kad nustatydama 3 pakopos tikslinį pelną Komisija neturi skirstyti produkto į naujas ir restauruotas padangas. Pagaliau ji tvirtino, kad Komisija nepagrindė, kodėl 3 pakopai ji nustatė 9,2 % tikslinį pelną.

(318)

CCCMC ir CRIA tvirtino, kad 3 pakopai nustatant 9,2 % tikslinį pelną nebuvo atsižvelgta į įprastas konkurencijos sąlygas ir kad 2006 ir 2007 m. nėra tinkamas lyginamasis kriterijus žalai nustatyti. Kadangi Komisija per daug dėmesio skyrė 3 pakopos restauruotojams, ji taip pat sumenkino žalos visai Sąjungos pramonei analizę.

(319)

„Prometeon“ tvirtino, kad patikslintas žalos skirtumo skaičiavimas sustiprina išvadą, kad tariama žala yra nežymi. Iš viso 3 pakopai priskiriami nuostoliai sudaro apie 54 mln. EUR, t. y. 91 % Sąjungos pramonei padarytos visos žalos, o 1 ir 2 pakopose nuostolių praktiškai nebuvo. Šalis taip pat pakartojo tvirtinimą, kad reikėtų naudoti kitokios formos priemonę.

(320)

Komisija tvirtinimus atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių.

(321)

Pirma, 3 pakopos 9,2 % tikslinis pelnas pagrįstas faktiniu atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumu 3 pakopoje 2014 m., prieš nustatant bendrovių svertinę vertę pagal pakopas. Nėra netinkama šiam tikslui nenustatyti svertinės vertės, kad būtų sumažintas MVĮ, kuriems didelis Kinijos importas jau turėjo įtakos, veiklos rezultatų poveikis.

(322)

Antra, Komisijos nuoroda į 2006–2007 m. šio vertinimo nekeičia. Veikiau patvirtina nustatytus faktus, pagrįstus nesvertiniais 2014 m. rezultatais, kaip pagrįstą lyginamąjį kriterijų. Nė viena suinteresuotoji šalis neteigė, kad 2006–2007 m. konkurencijos sąlygos buvo iškraipytos. Atrinkti restauruotojai finansinėmis ataskaitomis pagrindė tvirtinimą, kad jų įprastas pelningumas 2006–2007 m. vidutiniškai siekė 9–10 %.

(323)

Trečia, 3 pakopos tikslinis pelnas, pagrįstas nesvertiniais 2014 m. rezultatais, taip pat atitinka skunde siūlomą tikslinio pelno dydį. Sąjungos pramonė jau inicijavimo etapu, t. y. gerokai iki to momento, kada Komisija pradėjo svertinės vertės nustatymo procedūrą, šį dydį (9,2 %) laikė tinkamu tiksliniu pelnu.

(324)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimus ir patvirtino savo pasirinkimą 3 pakopos padangoms taikyti 9,2 % tikslinį pelną.

(325)

Pagaliau pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį šalims turėtų būti suteikiamas 10 dienų terminas pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo teikti. Šiuo atveju Komisija šiam tikslui suteikė dvi pilnas savaites. Jei reikia papildomo galutinio faktų atskleidimo, gali būti nustatytas trumpesnis terminas. Priešingai, nei tvirtino „Hämmerling“, papildomas galutinis faktų atskleidimas nebuvo nei sudėtingas, nei esminis. Veikiau jame buvo nagrinėjamas konkretus aspektas – tikslinis pelnas, kuris buvo išaiškintas dviejų puslapių dokumente. Tokiomis aplinkybėmis trijų dienų termino pastaboms teikti pakako, kad visos šalys galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

(326)

Galutinės antidempingo priemonės importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(327)

Todėl galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

11 lentelė

Galutinio antidempingo muito normos

(328)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios individualios antidempingo muito normos (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(329)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(330)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(331)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(332)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (62), yra tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(333)

Kaip minėta laikinojo reglamento 263 konstatuojamojoje dalyje, gali kilti priemonių vengimo pavojus veiklos vykdytojams importuojant ratus su kiniškomis padangomis. Todėl Komisija manė, kad siekiant sumažinti pavojų būtų tikslinga stebėti ratų ir priekabų bei puspriekabių ratų su naujomis arba restauruotomis guminėmis pneumatinėmis padangomis, naudojamomis autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, importą.

(334)

„Hämmerling“ tvirtino, kad pagrindiniu reglamentu Komisijai nesuteikiamas teisinis pagrindas klasifikuoti prekes muitinės tikslais ir kad dėl to laikinojo reglamento 1 straipsnio 5 dalis buvo neteisėta. Kaip minėta laikinojo reglamento 263 konstatuojamojoje dalyje, pagal Suderintos sistemos paaiškinimų 8708 ir 8716 pozicijų paaiškinimus, ratai ir priekabų bei puspriekabių ratai su padangomis turi būti priskiriami 8708 ir 8716 pozicijoms. Toje konstatuojamojoje dalyje paaiškintas Komisijos ketinimas stebėti naujų arba restauruotų guminių pneumatinių padangų, naudojamų autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, kurios buvo montuojamos ant rato ir pagal muitų teisę teisingai priskiriamos Kombinuotosios nomenklatūros 87 skirsniui (63), importą. Norint patikslinti, kad Komisija ketino ne klasifikuoti prekes muitinės tikslais remdamasi pagrindiniu reglamentu, o stebėti importą, buvo atitinkamai parengta šio reglamento atitinkamo straipsnio, t. y. 1 straipsnio 4 dalies, susijusi formuluotė.

(335)

„Aeolus Group“ tvirtino, kad turėtų būti nustatyta ad valorem muito formos antidempingo priemonė. Jos manymu, fiksuoto dydžio muitas pažeistų pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį, pagal kurias reikalaujama, kad nustatytas laikinasis ir galutinis antidempingo muitas neviršytų skirtumo, kurio pakanka pašalinti žalą Sąjungos pramonei. Todėl tinkamiausias sprendimas būtų, jei Komisija taikytų skirtingus ad valorem muitus, pagrįstus rinkos segmentacija, t. y. 1, 2 ir 3 pakopomis. „Aeolus Group“ tvirtino, kad toks sprendimas atitiktų Komisijos nuomonę, kad svarbu išvengti neproporcingų priemonių aukštos kokybės padangoms ir kad reikia pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą dėl padangų, kurios pasižymi kitomis fizinėmis savybėmis, taip sukuriant daug sveikesnę rinką.

(336)

Kaip minėta 302 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikslino žalos skirtumą ir kiekvienai pakopai nustatė tikslinį pelną. Todėl ji manė, kad, jei būtų proporcingai taikomas skirtingoms pakopoms, gautas fiksuoto dydžio muitas tinkamai pašalintų Sąjungos pramonei padarytą žalą.

(337)

CRIA ir CCCMC tvirtino, kad fiksuoto dydžio muitai yra netinkami, ypač 3 pakopai, ir siūlė Komisijai svarstyti nustatyti ad valorem muitus arba, kaip alternatyvą, fiksuoto dydžio muitus aukštos kokybės produktams ir ad valorem muitus žemos kokybės produktams. Be to, kai kurios šalys tvirtino, kad Komisija turėtų atsižvelgti į padangų dydžius, nes dydžio skirtumai matyti iš padangos kainos. CRIA ir CCCMC taip pat tvirtino, kad ad valorem muitas būtų tinkamesnė alternatyva.

(338)

„Giti Group“ ir „Prometeon“ tvirtino, kad turėtų būti nustatytas kintamasis muitas, ir padangoms, kurių kaina neviršytų tam tikros minimalios importo kainos (MIK) arba konkrečios pakopos MIK, muitas nebūtų taikomas. Be to „Giti Group“ tvirtino, kad nebendradarbiaujantiems gamintojams turėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams nustatytas ad valorem muitas, kad 1 ir 2 pakopos nepapultų į galutinių priemonių taikymo sritį.

(339)

Kaip minėta 302 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikslino žalos skirtumą ir kiekvienai pakopai nustatė tikslinį pelną. Todėl ji manė, kad, jei būtų proporcingai taikomas skirtingoms pakopoms, gautas fiksuoto dydžio muitas tinkamai pašalintų Sąjungos pramonei padarytą žalą.

(340)

Dėl tvirtinimų, kad viena MIK visoms pakopoms arba konkrečiai pakopai nustatyta MIK būtų tinkamesnė priemonė dėl importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti, Komisija pateikė toliau nurodytus argumentus.

(341)

Dėl tvirtinimų, kad reikėjo pasirinkti ad valorem muitų priemonės formą, Komisija pasilieka prie nuomonės, kad ad valorem muitas būtų tapęs paskata toliau importuoti pigesnius asortimento produktus, kaip nurodyta laikinojo reglamento 270 ir 271 konstatuojamosiose dalyse. Dėl padangų dydžio Komisija nustatė, kad mažos padangos sudarė apie 15 % atrinktų Kinijos gamintojų eksporto apimties ir kad importuotojai paprastai importuoja visų dydžių padangas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šis argumentas nenusveria naudos, kurią duotų fiksuoto dydžio muito nustatymas.

(342)

Taigi Komisija pasiliko prie nuomonės, kad galutinių priemonių forma yra fiksuoto dydžio muitas.

(343)

„Xingyuan Group“ tvirtino, kad į importo kainą, kuri naudojama kaip pagrindas fiksuoto dydžio muitui apskaičiuoti, neteisingai įtrauktos išlaidos po importo. Komisija šiam tvirtinimui pritarė ir atitinkamai pakoregavo skaičiavimą.

(344)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti laikinuoju antidempingo muitu, nustatytu laikinuoju reglamentu, užtikrintas sumas. Sumos, viršijančios galutinę muito normą, nustatytą pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, turėtų būti nerenkamos.

(345)

Komisijai buvo pranešta, kad bendrovė „Chonche Auto Double Happiness Tyre Corp., Ltd.“ (papildomas TARIC kodas C333) 2018 m. rugpjūčio 13 d. pakeitė pavadinimą į „Aeolus Tyre (Taiyuan) Co., Ltd“. Todėl priemonės, kurios buvo laikinai taikomos „Chonche Auto Double Happiness Tyre Corp., Ltd.“, turi būti taikomos „Aeolus Tyre (Taiyuan) Co., Ltd“.

(346)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,