(1)

Sąjungos piliečių ir valstybių narių solidarumas yra viena iš visuotinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Šia bendrąja vertybe grindžiami Sąjungos veiksmai, užtikrinama būtina vienybė kovojant su dabartinėmis ir būsimomis visuomenės problemomis, kurias jaunieji europiečiai nori padėti spręsti praktiškai demonstruodami solidarumą. Solidarumu taip pat skatinamas jaunimo susidomėjimas bendru Europos projektu. Solidarumo principas įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulėje;

(2)

2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžiamas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama Europos solidarumo korpuso idėja, siekiant visoje Sąjungoje suteikti galimybių jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomeninės veiklos, demonstruoti solidarumą, tobulinti savo įgūdžius, ugdyti kompetencijas ir gerinti žinias ir taip įgauti neįkainojamos žmogiškosios patirties, kuri taip pat labai svarbi siekiant aktyvaus ir įsipareigojančio Sąjungos pilietiškumo;

(3)

2016 m. gruodžio 7 d. komunikate, pavadintame „Europos solidarumo korpusas“, Komisija pabrėžė, kad reikia sutvirtinti solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje, sudaryti daugiau ir geresnių galimybių jaunuoliams dalyvauti aukštos kokybės solidarumo veikloje įvairiose srityse ir remti subjektus, veikiančius nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, jiems stengiantis įveikti įvairius sunkumus ir krizes. Tuo komunikatu pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas, įgyvendinant įvairias Sąjungos programas, pagal kurias jaunimui visoje Sąjungoje siūloma vykdyti savanorišką veiklą, stažuotis arba įsidarbinti. Neatsižvelgiant į tai, ar solidarumo veikla bus vykdoma prieš įsigaliojant reglamentui arba jam jau įsigaliojus, toliau turėtų būti taikomos taisyklės ir sąlygos, numatytos tam tikrose Sąjungos programose, pagal kurias ta veikla finansuojama pirmuoju Europos solidarumo korpuso etapu;

(4)

šiame reglamente solidarumas gali būti suprantamas kaip kiekvieno žmogaus atsakomybės už kitus žmones jausmas ir įsipareigojimas siekti bendros gerovės, pasireiškiantis konkrečiais veiksmais, už kuriuos nesitikima gauti atlygio;

(5)

jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos galimybės dalyvauti aukštos kokybės solidarumo veikloje, kuriai turi būti būdingas tvirtas Europos aspektas ir kuri padėtų jiems prisidėti stiprinant sanglaudą, solidarumą, socialinę įtrauktį ir demokratiją dalyvaujančiosiose šalyse vietos bendruomenių labui, tuo pačiu gerinant kompetencijas, naudingas jų asmeniniam tobulėjimui, taip didinant jų savigarbą, savarankiškumą ir motyvaciją mokytis, skatinant jų edukacinį, socialinį, meninį, kalbinį, kultūrinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą bei sudarant palankesnes sąlygas jų aktyviam pilietiškumui, įsidarbinamumui ir perėjimui į darbo rinką. Ta solidarumo veikla taip pat bus remiamas dalyvių judumas;

(6)

šiuo reglamentu įsteigiama Sąjungos veiksmų programa, vadinama Europos solidarumo korpusu, kuri yra pagrindas teigiamiems visuomenės pokyčiams įgyvendinti, remiant asmenų ir subjektų bendruomenes, pasiryžusias stiprinti solidarumą visoje Europoje. Taigi reglamentu numatoma Sąjungos veiksmų finansavimo priemonė, kuri taikoma nuolat nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, ir taip pat nustatomi Europos solidarumo korpuso, kaip bendruomenės ir kaip įkvėpimo šaltinio, siekiant stipresnės solidarumo dvasios Europoje, ir šiuo tikslu užtikrinant platesnį korpuso veiklos poveikį, pagrindai;

(7)

jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti aukštos kokybės, t. y. ja turėtų būti padedama siekti Europos solidarumo korpuso tikslų ir įveikti visuomenei kylančius iššūkius, kartu tenkinant vietos bendruomenių reikmes. Vykdant solidarumo veiklą jaunuoliams turėtų būti suteikiama galimybė įgyti vertingų kompetencijų jų asmeniniam, socialiniam, pilietiniam ir profesiniam tobulėjimui, jai turėtų būti būdingi aiškūs mokymosi ir mokymo aspektai, ji turėtų būti prieinama visiems jauniems žmonėms, įgyvendinama saugiomis ir sveikomis sąlygomis ir jos rezultatai turėtų būti tinkamai patvirtinami. Solidarumo veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio esamoms darbo vietoms ar stažuotėms ir turėtų padėti sustiprinti įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus, o ne juos pakeisti;

(8)

bet koks subjektas, norintis dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar finansavimas užtikrinamas iš Europos solidarumo korpuso biudžeto, ar iš kitos Sąjungos programos biudžeto arba kito finansavimo šaltinio, turėtų gauti kokybės ženklą, jeigu tenkinami visi specialieji reikalavimai. Reikalavimas gauti kokybės ženklą neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neoficialios Europos solidarumo korpuso dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti. Kokybės ženklas suteikiamas Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančiosioms organizacijoms ir parodo tų organizacijų gebėjimą užtikrinti jų siūlomos solidarumo veiklos kokybę. Kokybės ženklo suteikimo procedūrą prieinamu ir skaidriu būdu turėtų vykdyti Europos solidarumo korpuso įgyvendinančios institucijos. Suteiktą kokybės ženklą reikėtų reguliariai vertinti iš naujo ir jį turėtų būti galima atšaukti, jeigu, iš naujo atlikus vertinimą, nustatoma, kad sąlygos, kuriomis jis buvo suteiktas, nebetenkinamos;

(9)

Europos solidarumo korpusas turėtų būti viena bendra prieiga prie solidarumo veiklos visoje Sąjungoje. Reikėtų užtikrinti Europos solidarumo korpuso nuoseklumą ir papildomumą su atitinkamomis kitomis Sąjungos politikos kryptimis, programomis ir priemonėmis. Europos solidarumo korpusas turėtų būti grindžiamas esamų ir ankstesnių programų, visų pirma programų „Erasmus+“ ir „Veiklus jaunimas“, pranašumais ir sinergija. Juo taip pat turėtų būti papildomos valstybių narių pastangos remti jaunuolius ir palengvinti jų perėjimą iš besimokančiųjų į dirbančiųjų kategoriją pagal tokias programas, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, valstybių narių nustatomą, atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (3), suteikiant jiems papildomų galimybių dalyvauti solidarumo veikloje, atliekant stažuotes arba dirbant savo valstybėje narėje arba tarpvalstybiniu lygmeniu. Papildomumas taip pat turėtų būti užtikrintas jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, pavyzdžiui, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, EURES ir tinklu „Eurodesk“. Be to, reikėtų tinkamu būdu skatinti jau veikiančių susijusių sistemų, visų pirma, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis veikiančių solidarumo, savanoriškos veiklos, pilietinės tarnybos ir jaunuolių judumo sistemų ir Europos solidarumo korpuso papildomumą ir lojalų bendradarbiavimą bei atitinkamai papildomumą ir lojalų bendradarbiavimą, įgyvendinant su solidarumu ir jaunimu susijusius prioritetus dalyvaujančiosiose šalyse, kad būtų galima abipusiai gerinti ir plėsti tokių sistemų poveikį ir savybes ir remtis gerąja patirtimi. Europos solidarumo korpusas neturėtų pakeisti panašių nacionalinių solidarumo, savanoriškos veiklos, pilietinės tarnybos ir judumo sistemų. Visiems jaunuoliams turėtų būti užtikrinamos vienodos galimybės dalyvauti nacionalinėje solidarumo veikloje. Turėtų būti skatinamos partnerystės su Europos tinklais, kurie specializuojasi sprendžiant tam tikras neatidėliotinas socialines problemas;

(10)

siekiant užtikrinti kuo didesnį Europos solidarumo korpuso poveikį reikėtų numatyti, kad Europos solidarumo korpuso tikslams įgyvendinti būtų galima naudoti kitas Sąjungos programas, remiant į Europos solidarumo korpuso taikymo sritį patenkančius veiksmus. Ši pagalba turėtų būti finansuojama pagal taikytinus teisės aktus, susijusius su atitinkamomis programomis, siekiant aktyviau įtraukti jaunimą, pilietinę visuomenę ir valstybėse narėse jau vykdomas savanoriškos veiklos programas. Galiojantį kokybės ženklą gavusioms dalyvaujančiosioms organizacijoms, atsižvelgiant į siūlomos solidarumo veiklos rūšį, turėtų būti suteikiama prieiga prie Europos solidarumo korpuso portalo ir kokybės ir paramos priemonių;

(11)

Europos solidarumo korpusas turėtų sudaryti naujas galimybes jaunuoliams tapti savanoriais, stažuotis arba įsidarbinti, taip pat savo iniciatyva rengti ir įgyvendinti solidarumo projektus, kurie suteikia aiškios Europos pridėtinės vertės. Tos galimybės turėtų padėti tenkinti nepatenkintus visuomenės poreikius ir prisidėti stiprinant bendruomenes bei jaunuolių asmeninį, edukacinį, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą. Europos solidarumo korpusas taip pat turėtų remti jo dalyvių ir dalyvaujančiųjų organizacijų tinklaveikos veiklą, taip pat priemones, kuriomis siekiama užtikrinti remiamos veiklos kokybę ir gerinti mokymosi rezultatų patvirtinimą. Be to, jis turėtų padėti remti ir stiprinti esamas solidarumo veiksmus įgyvendinančias organizacijas;

(12)

savanoriška veikla yra turininga formaliojo ir neformaliojo ugdymo patirtis, skatinanti jaunuolių asmeninį, socialinį, edukacinį ir profesinį tobulėjimą, įsidarbinamumą bei aktyvų pilietiškumą. Savanoriška veikla neturėtų pakeisti stažuočių arba įdarbinimo ir turėtų būti grindžiama raštiška savanoriškos veiklos sutartimi. Komisija ir valstybės narės, taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą, bendradarbiaus su jaunimu susijusios savanorystės politikos klausimais;

(13)

stažuotės ir įdarbinimas turėtų būti aiškiai atskirti nuo savanoriškos veiklos tiek finansiniu, tiek organizaciniu aspektais. Stažuotės niekada neturėtų pakeisti įdarbinimo. Tačiau apmokamos stažuotės ir įdarbinimas gali paskatinti palankių sąlygų neturinčius jaunuolius ir mažiau galimybių turinčius jaunuolius dalyvauti su solidarumu susijusioje veikloje, kuri kitu atveju jiems galėtų būti neprieinama. Stažuotės gali padėti jaunuoliams pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją ir didinti jaunų žmonių įsidarbinamumą, nes tai būtina, jiems siekiant tvariai įsilieti į darbo rinką. Europos solidarumo korpuso siūlomose stažuočių ir įsidarbinimo vietose atlyginimą visada turėtų mokėti dalyvaujančioji organizacija, priimanti ar įdarbinanti dalyvį. Stažuotės turėtų būti grindžiamos raštiška stažuotės sutartimi, kuri, kai tikslinga, atitiktų šalyje, kurioje vyksta stažuotė, taikomą reguliavimo sistemą ir kuria būtų atsižvelgiama į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos (4) išdėstytus principus.

Įdarbinimas turėtų būti grindžiamas darbo sutartimi, atitinkančia dalyvaujančiosios šalies, kurioje įdarbinama, nacionalinę reguliavimo sistemą arba taikytinas kolektyvines sutartis, arba abu šiuos elementus. Finansinė parama dalyvaujančiosioms organizacijoms, siūlančioms įdarbinti, neturėtų būti teikiama ilgiau kaip dvylika mėnesių. Stažuotės ir įdarbinimas turėtų būti papildyti su dalyvavimu susijusiu tinkamu pasirengimu, mokymu darbo vietoje ir parama po stažuotės ar įdarbinimo. Tam tikri darbo rinkos dalyviai, visų pirma, valstybinės ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai, taip pat ir EURES priklausančios organizacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 (5) tarpvalstybinės veiklos atveju galėtų sudaryti palankesnes sąlygas paskiriant į stažuotes ir įdarbinant;

(14)

jaunuolių iniciatyvumo dvasia ir aktyvus jų pilietiškumas yra svarbus visuomenės turtas. Europos solidarumo korpusas turėtų padėti jį skatinti siūlydamas galimybę jaunuoliams rengti ir įgyvendinti savo projektus, kurie teikia aiškią pridėtinę vertę ir kuriais siekiama spręsti svarbiausius iššūkius vietos bendruomenių, ypač kaimo, atokiose ar atskirtose vietovėse esančių bendruomenių, labui. Tie projektai turėtų suteikti jaunimui galimybę kurti novatoriškus sprendimus, tvariai išbandyti idėjas ir įgyti patirties, patiems skatinant solidarumo veiksmus. Jie taip pat galėtų būti atspirties taškas, norint toliau dalyvauti solidarumo veikloje, ir galėtų būti pirmasis žingsnis, skatinant dalyvius dirbti socialinio verslo srityje arba savanoriškai dirbti asociacijose, nevyriausybinėse organizacijose (NVO), jaunimo organizacijose arba kitose organizacijose, veikiančiose solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose, ir steigti savo pačių asociacijas. Parama po stažuotės ar įdarbinimo padės jaunuoliams toliau dalyvauti ir išlikti aktyviems solidarumo sektoriuje, įskaitant dalyvavimą asociacijų, kooperatyvų, socialinių įmonių, jaunimo organizacijų ir bendruomenių centrų veikloje;

(15)

vykdant savanorišką veiklą ir solidarumo projektus turėtų būti padengtos dalyvių išlaidos, susijusios su dalyvavimu tokioje solidarumo veikloje, tačiau tai neturėtų reikšti, kad tokios solidarumo veiklos dalyviai gauna atlyginimą ir ekonominę naudą;

(16)

dalyviai ir dalyvaujančiosios organizacijos turėtų jausti, kad priklauso solidarumą visoje Europoje ir už jos ribų siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančiosioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumus siūlyti aukštos kokybės solidarumo veiklą didėjančiam dalyvių skaičiui ir pritraukti naujų dalyvių. Europos solidarumo korpusas turėtų remti tinklaveikos veiklą, kurios tikslas – gerinti jaunuolių gebėjimus ir didinti dalyvaujančiųjų organizacijų pajėgumus dalyvauti bendruomenės gyvenime, puoselėti Europos solidarumo korpuso dvasią, taip pat skatinti keitimąsi naudingos solidarumo praktikos ir patirties pavyzdžiais, prireikus pasiremiant ir civilinės saugos srities patirtimi. Tinklaveikos veikla taip pat turėtų būti padedama veiksmingiau skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą viešiesiems ir privatiesiems subjektams bei rinkti dalyvių ir dalyvaujančiųjų organizacijų atsiliepimus apie Europos solidarumo korpuso įgyvendinimą;

(17)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos solidarumo korpuse siūlomos solidarumo veiklos ir kitokių galimybių kokybės užtikrinimui, visų pirma siūlant dalyviams internetinį ir neinternetinį mokymą, kalbinę paramą, laikantis daugiakalbystės principo, draudimą, administracinio pobūdžio paramą, paramą prieš solidarumo veiklą, jai pasibaigus arba paramą abiem atvejais, taip pat per Europos solidarumo korpusą įgytų kompetencijų patvirtinimą. Tos paramos priemonės turėtų būti parengtos ir teikiamos bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis ir kitomis ne pelno bei pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant pasinaudoti jų praktine patirtimi šioje srityje. Įgyvendinant tas paramos priemones turėtų būti atsižvelgiama į aplinką ir dalyvių vykdomos veiklos pobūdį, atkreipiant ypatingą dėmesį į bet kokius galimus rizikos veiksnius;

(18)

siekiant užtikrinti Europos solidarumo korpuso veiklos poveikį asmeniniam, edukaciniam, meniniam, socialiniam, pilietiniam ir profesiniam dalyvių tobulėjimui, reikėtų tinkamai nustatyti ir dokumentuoti, vykdant tokią veiklą, įgytas kompetencijas, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus, kaip rekomenduojama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (6). Tuo tikslu turėtų būti skatinama Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis atitinkamais atvejais naudoti veiksmingas neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo priemones, pavyzdžiui, „Youthpass“ ir „Europass“;

(19)

bet kuris viešasis arba privatusis subjektas, įskaitant tarptautines organizacijas, pilietinės visuomenės organizacijas, jaunimo organizacijas ir socialines įmones, turėtų turėti galimybę teikti paraišką kokybės ženklui gauti. Reikėtų numatyti atskirus kokybės ženklus už savanorišką veiklą, stažuotes ir įdarbinimą, siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančiosios organizacijos nuolat veiksmingai laikytųsi Europos solidarumo korpuso principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis visuose solidarumo veiklos etapuose. Kokybės ženklas turėtų būti būtinoji dalyvavimo sąlyga, bet jo gavimas neturėtų reikšti, kad finansavimas iš Europos solidarumo korpuso bus skiriamas automatiškai;

(20)

dalyvaujančiosios organizacijos Europos solidarumo korpuso sistemoje gali atlikti keletą funkcijų. Kaip priimančiosios organizacijos, jos atliks veiklą, susijusią su dalyvių priėmimu, įskaitant, dalyvių veiklos organizavimą, dalyvių orientavimą ir paramą jiems tinkamu būdu solidarumo veiklos metu. Kaip remiančiosios organizacijos, jos atliks veiklą, susijusią su dalyvių siuntimu ir rengimu prieš išvykstant, solidarumo veiklos metu ir tokiai veiklai pasibaigus, įskaitant dalyvių mokymą ir pagalbą, jiems užmezgant ryšius su vietos organizacijoms, pasibaigus solidarumo veiklai;

(21)

Europos solidarumo korpuso išteklių centrai turėtų teikti pagalbą įgyvendinančioms institucijoms, dalyvaujančiosioms organizacijoms ir dalyviams siekiant gerinti solidarumo veiklos kokybę ir įgyvendinimą ir taip pat gerinti, vykdant solidarumo veiklą, įgytų kompetencijų nustatymą ir patvirtinimą, taip pat ir išduodant „Youthpass“;

(22)

Europos solidarumo korpuso portalą reikėtų nuolat tobulinti, siekiant užtikrinti galimybę nesunkiai prisijungti prie Europos solidarumo korpuso ir sukurti vieno langelio principu grindžiamą sistemą suinteresuotiesiems asmenims ir organizacijoms, inter alia, registruojantis, nustatant ir derinant poreikius ir galimybes, kuriant tinklus ir vykdant virtualius mainus, rengiant mokymą internetu, teikiant kalbinę paramą ir bet kokią kitą paramą prieš solidarumo veiklą, jai pasibaigus arba abiem atvejais bei atliekant kitas naudingas funkcijas, kurių gali prireikti ateityje;

(23)

įgyvendinimo struktūros imsis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad registruotiems kandidatams per pagrįstą ir santykinai nuspėjamą laikotarpį būtų pasiūlyta savanoriškos veiklos, stažuočių ir įdarbinimo galimybių. Be to, siekiant skatinti registruotų kandidatų dalyvavimą, bus reguliariai vykdoma informavimo, komunikacijos ir tinklaveikos veikla;

(24)

šiuo reglamentu 2018–2020 m. laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti laikomas bendru biudžetu pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punktą;

(25)

siekiant užtikrinti pagal programas, kuriomis prisidedama prie Europos solidarumo korpuso, remiamos veiklos tęstinumą, finansinė parama solidarumo veiklai turėtų būti preliminariai paskirstoma taip: 90 proc. – savanoriškai veiklai ir solidarumo projektams, 10 proc. – arba stažuotėms, arba įdarbinimui, arba stažuotėms ir įdarbinimui, bet ne daugiau nei 20 proc. veiklai šalies viduje;

(26)

siekiant užtikrinti kuo didesnį Europos solidarumo korpuso poveikį, reikėtų parengti nuostatas, pagal kurias dalyvaujančiosios šalys galėtų skirti papildomą nacionalinį, regioninį arba vietos finansavimą pagal Europos solidarumo korpuso taisykles;

(27)

siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, kuo labiau turėtų būti naudojamos fiksuotosios sumos, fiksuotieji vieneto įkainiai ir finansavimas taikant fiksuotąją normą;

(28)

valstybės narės turėtų turėti galimybę dalyvauti savanoriškoje veikloje, su stažuotėmis, įdarbinimu ir solidarumo projektais susijusioje veikloje ir tinklaveikos veikloje. Be to, kaip Europos savanorių tarnybos atveju, galimybę dalyvauti savanoriškoje veikloje, solidarumo projektuose ir tinklaveikos veikloje turėtų turėti ir kitos šalys, ypatingą dėmesį skiriant Sąjungos kaimyninėms šalims. Tas dalyvavimas prireikus užtikrinamas, pasinaudojant papildomais asignavimais, kurie turi būti teikiami pagal su atitinkamomis šalimis sutartą tvarką;

(29)

Europos solidarumo korpuso veikloje turėtų galėti dalyvauti 18–30 metų jaunuoliai. Norint dalyvauti solidarumo veikloje, reikėtų pirmiausia užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale – tai padaryti gali 17–30 metų asmenys;

(30)

reikėtų ypač siekti užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma jaunuoliai, turintys mažiau galimybių, kaip išsamiau nurodyta įtraukties ir įvairovės strategijoje, parengtoje ir taikomoje įgyvendinant jaunimui skirtą programos „Erasmus+“ dalį. Tad reikėtų įgyvendinti ypatingas priemones, pavyzdžiui, deramas solidarumo veiklos formas ir individualiai pritaikytas orientavimo priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis, palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimas, atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (8). Be to, dalyvaujančiosios šalys turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Europos solidarumo korpuso veikimas. Be kita ko, jei įmanoma ir nedarant poveikio Šengeno acquis ir Sąjungos teisės aktams dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti administracinius klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi;

(31)

subjektas, norintis pateikti paraišką finansavimui gauti, kad galėtų siūlyti solidarumo veiklą pagal Europos solidarumo korpuso programą, pirmiausia turėtų prieinamu ir skaidriu būdu gauti kokybės ženklą, kuris yra būtinoji sąlyga. Šis reikalavimas neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neoficialios dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti. Kompetentingos įgyvendinančios institucijos turėtų vykdyti kokybės kontrolę, siekdamos užtikrinti, kad tie fiziniai asmenys laikosi Europos solidarumo korpuso reikalavimų;

(32)

vietos bendruomenių poreikiai ir lūkesčiai turėtų būti svarbus projektų kokybės vertinimo kriterijus. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyti atitinkami rodikliai;

(33)

norint efektyviai valdyti veiklą, įskaitant stebėseną ir vertinimą, reikia nustatyti specialių, išmatuojamų ir realistiškų kokybinių bei kiekybinių rodiklių, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie atspindėtų intervencijos logiką, rinkinį;

(34)

Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą informavimą, viešinimą ir informacijos apie Europos solidarumo korpuso remiamų veiksmų galimybes ir rezultatus sklaidą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinėms įmonėms – jos turėtų būti skatinamos remti Europos solidarumo korpuso veiklą. Informavimo, viešinimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Europos solidarumo korpuso įgyvendinančias institucijas, bet nedidinant joms tenkančios administracinės naštos, prireikus padedant kitiems pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams;

(35)

norint geriau pasiekti Europos solidarumo korpuso tikslus, pageidautina, kad Komisija, valstybės narės ir nacionalinės agentūros glaudžiai bendradarbiautų, įgyvendindamos partnerystes su NVO, jaunimo organizacijomis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, turinčiais praktinės patirties solidarumo veiksmų srityje;

(36)

siekdamas užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Europos solidarumo korpusas turėtų kuo labiau išnaudoti pagal programą „Erasmus+“ jau galiojančius valdymo susitarimus. Taigi Europos solidarumo korpuso įgyvendinimas turėtų būti patikėtas egzistuojančioms struktūroms, t. y. Komisijai, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai ir nacionalinėms agentūroms, atsakingoms už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013 (9) III skyriuje išvardytų veiksmų valdymą. Atitinkamuose programavimo dokumentuose, pavyzdžiui, metinėje darbo programoje ir programos vadove, bus nustatytos aiškios ir išsamios procedūros, skirtos dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms ir apimančios visus solidarumo veiklos etapus. Europos solidarumo korpuso įgyvendinimo klausimais Komisija turėtų reguliariai konsultuotis su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant dalyvaujančiąsias organizacijas;

(37)

siekiant užtikrinti finansiniu požiūriu patikimą Europos solidarumo korpuso įgyvendinimą ir išsamią stebėseną nacionaliniu lygmeniu, svarbu pasitelkti esamas nacionalines institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje išvardytų veiksmų valdymą;

(38)

nacionalinės institucijos, paskirtos vykdyti Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat turėtų veikti kaip nacionalinės institucijos šio reglamento tikslais. Tačiau tai neturėtų kliudyti paskirti daugiau nei vieną nacionalinę instituciją pagal nacionalinę teisę ir praktiką, kaip numatyta to reglamento 27 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, jei dalyvaujančioji šalis Europos solidarumo korpuso įgyvendinimo laikotarpiu pageidautų pakeisti nacionalinę instituciją, turėtų būti taikoma to reglamento 27 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra;

(39)

kiekviena nacionalinė institucija, siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį saugumą kiekvienoje dalyvaujančiojoje šalyje, turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausoma audito įstaiga galėtų būti ta pati įstaiga, kuri paskirta imtis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje nurodytų veiksmų;

(40)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti viso išlaidų ciklo metu taikant proporcingas priemones, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai sumokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijų taikymą;

(41)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(42)

Komisija, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (11), turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programose turėtų būti numatytos priemonės, kurias reikia įgyvendinti atsižvelgiant į bendruosius ir konkrečius Europos solidarumo korpuso tikslus, atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai ir visi kiti svarbūs dalykai. Darbo programos ir visi jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais pagal nagrinėjimo procedūrą;

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Europos solidarumo korpusą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(44)

veiksmingumo ir efektyvumo sumetimais Reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 įsteigtas komitetas taip pat turėtų padėti Komisijai įgyvendinti šį reglamentą. Kalbant apie Europos solidarumo korpusą, į posėdžius turėtų būti sušaukiamas specialiosios sudėties komitetas, kurio įgaliojimai turėtų būti suderinti siekiant atlikti šį naują vaidmenį. Dalyvaujančiosios šalys, atsižvelgdamos į Europos solidarumo korpuso dalyką, paskirtį, tikslus ir veiksmus, į tuos posėdžius turėtų skirti atitinkamus atstovus;

(45)

Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant atsižvelgti į pokyčius Europos savanorių tarnyboje dėl savanoriškos veiklos pagal šį reglamentą;

(46)

Europos solidarumo korpuso finansinį paketą pagal daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategoriją sudaro ir iš programos „Erasmus+“ perskirtos lėšos. Tos lėšos turėtų būti surenkamos vien tik iš asignavimų, kuriais siekiama finansuoti Europos savanorių tarnybos veiklą, kuri pagal šį reglamentą būtų priskiriama savanoriškos veiklos sričiai;

(47)

Europos solidarumo korpuso finansinį paketą pagal daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategoriją taip pat reikėtų papildyti finansiniais įnašais iš kitų programų ir išlaidų kategorijų, dėl kurių reikia iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1293/2013 (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES (13);

(48)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos. Siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente numatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,