(1)

afrikinis kiaulių maras – tai užkrečiama virusinė naminių ir laukinių kiaulių liga, galinti turėti didelio poveikio kiaulininkystės ūkio pelningumui ir sutrikdyti Sąjungos vidaus prekybą ir eksportą į trečiąsias šalis;

(2)

pasitaikius afrikinio kiaulių maro atvejui laukinių kiaulių populiacijoje, atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitas laukinių kiaulių populiacijas ir būti perduotas kiaulių ūkiams. Todėl prekiaujant gyvomis kiaulėmis arba jų produktais liga gali plisti į kitas valstybes nares ir į trečiąsias šalis;

(3)

Tarybos direktyvoje 2002/60/EB (3) nustatytos būtiniausios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės. Visų pirma, Direktyvos 2002/60/EB 15 straipsnyje numatyta, kad patvirtinus laukinėms kiaulėms nustatytą vieną ar daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų, turi būti imtasi tam tikrų priemonių;

(4)

Belgija, nustačius šios ligos atvejų šios valstybės narės Ardėnų regione, pranešė Komisijai apie dabartinę afrikinio kiaulių maro padėtį savo teritorijoje ir laikydamasi Direktyvos 2002/60/EB 15 straipsnio ėmėsi keleto priemonių – be kita ko, nustatė užkrėstą rajoną, kuriame taikomos šios direktyvos 15 straipsnyje nurodytos priemonės, kad būtų užkirstas kelias šios ligos plitimui;

(5)

kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina Sąjungos lygiu nustatyti afrikiniu kiaulių maru užkrėstą rajoną Belgijoje bendradarbiaujant su šia valstybe nare;

(6)

todėl, kol įvyks kitas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdis, į šio sprendimo priedą reikėtų įtraukti Belgijos užkrėstą rajoną ir nustatyti šio skirstymo į regionus trukmę;

(7)

šis sprendimas bus persvarstytas kitame Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdyje,