31.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 28/1

(1)

2009 m. liepos 21 d. raštu (Komisija jį užregistravo 2009 m. liepos 22 d. numeriu CP 231/2009) Komisija gavo oro vežėjo „Ryanair Ltd“ (dabar „Ryanair Designated Activity Company“, toliau – „Ryanair“) skundą, kad Airija oro transporto mokesčiu (toliau – OTM), Airijos nustatytu akcizu, taikomu keleivių išvykimui iš Airijos oro uostų, suteikė neteisėtą ir nelegalią valstybės pagalbą.

(2)

2009 m. liepos 28 d. raštu Komisija nusiuntė skundą Airijai ir paprašė jos išdėstyti savo poziciją dėl 2009 m. liepos 21 d. rašte pateiktų teiginių.

(3)

2009 m. rugpjūčio 26 d. raštu Airija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą, o Komisija 2009 m. rugsėjo 3 d. raštu su tuo sutiko.

(4)

2009 m. spalio 15 d. Airija atsakė į Komisijos raštą, o Komisija jos atsakymą užregistravo tą pačią dieną.

(5)

Kadangi tariama pagalba buvo suteikta prieš tai nepranešus Komisijai, šis atvejis užregistruotas kaip priemonė, apie kurią nepranešta. Komisija pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį atliko preliminarų tyrimą.

(6)

2011 m. liepos 13 d. sprendimu (toliau – 2011 m. sprendimas) (2), priimtu preliminaraus tyrimo etapo pabaigoje, Komisija atmetė daugumą bendrovės „Ryanair“ skundų. Komisija visų pirma nustatė, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Bet Komisija taip pat nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl diferencijuotų mokesčio tarifų taikymo skrydžiams į paskirties vietas, esančias ne toliau kaip už 300 km nuo Dublino oro uosto, ir visiems kitiems skrydžiams.

(7)

2011 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu skundu bendrovė „Ryanair“ pareiškė ieškinį dėl 2011 m. sprendimo panaikinimo iš dalies, t. y. dėl dalies, kuria nustatyta, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, panaikinimo. Byla buvo įregistruota numeriu T-512/11.

(8)

2012 m. liepos 25 d. Komisija priėmė sprendimą dėl diferencijuotų OTM tarifų taikymo (toliau – 2012 m. sprendimas) (3). Komisija nustatė, kad Airija suteikė valstybės pagalbą, kurios forma – mažesnis OTM tarifas, nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. vasario 28 d. taikytas skrydžiams į paskirties vietas, esančias ne toliau kaip už 300 km nuo Dublino oro uosto. Be to, Komisija nustatė, jog valstybės pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, ir pareikalavo, kad Airija iš pagalbos gavėjų susigrąžintų nesuderinamą pagalbą.

(9)

2012 m. lapkričio 1 ir 15 d. bendrovės „Ryanair“ ir „Aer Lingus“ 2012 m. sprendimą apskundė. Tos bylos buvo įregistruotos numeriais T-473/12 ir T-500/12.

(10)

2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2011 m. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (4). Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje.

(11)

2015 m. vasario 5 d. sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2012 m. sprendimą dėl diferencijuotų mokesčio tarifų taikymo skrydžiams į paskirties vietas, esančias ne toliau kaip už 300 km nuo Dublino oro uosto, t. y. panaikino 2012 m. sprendimo dalį, susijusią su nurodymu iš pagalbos gavėjų susigrąžinti pagalbą (susigrąžintina suma buvo 8 EUR už kiekvieną keleivį) (5). Komisija tą sprendimą apskundė Teisingumo Teismui.

(12)

2011 m. sprendimą anuliavus, 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Komisija Airijai pranešė nusprendusi pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl OTM netaikymo keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu. Šis sprendimas (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija suinteresuotąsias šalis pakvietė teikti pastabų dėl priemonės.

(13)

Pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą Airija pateikė 2015 m. gruodžio 22 d., o Komisija jas užregistravo 2016 m. sausio 6 d.

(14)

Komisija gavo dviejų suinteresuotųjų šalių pastabas. 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Komisija persiuntė šias pastabas Airijai ir suteikė jai galimybę atsakyti. Negavusi iš Airijos pastabų,2016 m. spalio 17 d. raštu Komisija Airijai dar kartą pasiūlė pateikti pastabų dėl iš trečiųjų šalių gautų pastabų.

(15)

2016 m. gruodžio 9 d. raštu Komisija Airijos paprašė papildomos informacijos. Airija atsakė 2017 m. sausio 18 d. raštu. Tuo raštu Airija taip pat pateikė savo pastabų dėl iš suinteresuotųjų šalių gautų pastabų.

(16)

2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Teisingumo Teismas atmetė Bendrojo Teismo sprendimus, t. y. tų sprendimų dalis, kuriomis buvo panaikintas 2012 m. sprendimas (7). Taigi Teisingumo Teismas patvirtino, kad Airija privalo iš neteisėtą valstybės pagalbą gavusių oro vežėjų susigrąžinti po 8 EUR už kiekvieną keleivį.

(17)

OTM buvo nustatytas 2008 m. Finansų įstatymo (Nr. 2) (toliau – Finansų įstatymas) 55 skirsnio 2 dalimi (8). Finansų įstatymas įsigaliojo 2009 m. kovo 30 d. Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalyje nustatyta, kad oro vežėjai OTM moka už „kiekvieną keleivio išvykimą orlaiviu iš Airijoje esančio oro uosto“.

(18)

Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalyje vartojami terminai apibrėžti 55 skirsnio 1 dalyje. Iš termino „keleivis“ apibrėžties, pateiktos Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalyje, visiškai aišku, kad neįtraukiami „keleiviai, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu“, o tai reiškia, kad „keleivių, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu, išvykimas“ nėra „keleivių išvykimas“ (už pastaruosius oro vežėjai turi mokėti OTM). „Keleivis, kuris vyksta tranzitu“ apibrėžiamas kaip „keleivis, kuris yra orlaivyje, jo kelionės metu nusileidžiančiame oro uoste, ir kuris toliau keliauja tuo orlaiviu“. Be to, „keleivis, kuris vyksta tranzitu“ reiškia „keleivį, kuris atvyksta į oro uostą vienu skrydžiu ir iš to oro uosto kitu skrydžiu išvyksta į paskirties vietą, kuri nėra oro uostas, kuriame keleivis pradėjo savo kelionę, jei abu skrydžiai yra vieno kelionės užsakymo dalis, o laikas tarp tvarkaraštyje nustatyto orlaivio atvykimo į oro uostą laiko ir tvarkaraštyje nustatyto išvykimo iš to oro uosto laiko yra ne daugiau kaip 6 valandos“. Galiausiai, terminas „oro uostas“ reiškia oro uostą pagal iš dalies pakeistą 1998 m. Oro navigacijos ir transporto įstatymą, bet neapimamas oro uostas, iš kurio praėjusiais kalendoriniais metais išvyko mažiau kaip 10 000 keleivių (9).

(19)

Tada, kai buvo nustatytas OTM, Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalies b punkte buvo nustatyta, kad „oro transporto mokestis apskaičiuojamas, renkamas ir mokamas pagal atstumą nuo skrydžio pradžios vietos iki skrydžio pabaigos vietos, o mokesčio tarifas toks: i) 2 EUR, kai skrydis iš oro uosto vykdomas į paskirties vietą, esančią ne toliau nei už 300 km nuo Dublino oro uosto, ir ii) 10 EUR visais kitais atvejais“.

(20)

Komisijai atlikus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 (10) ir SESV 56 straipsnio dėl laisvės teikti paslaugas galimo pažeidimo tyrimą, tarifai buvo pakeisti ir įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d., ir nuo tos dienos visiems išvykstantiems keleiviams taikytas vienodas 3 EUR mokestis, neatsižvelgiant į atstumą nuo Dublino oro uosto (11).

(21)

2014 m. balandžio 1 d. OTM buvo panaikintas.

(22)

Savo 2017 m. sausio 18 d. raštu Airija paaiškino, kad, siekdamas nustatyti mokėtiną mokesčio tarifą pagal Mokesčių tarnybos (angl. Office of the Revenue Commissioners) 2009 m. kovo 30 d. paskelbtas rekomendacijas (žr. 84 konstatuojamąją dalį), oro vežėjas turėtų vertinti visą kelionę, jeigu kelionę sudaro kelios dalys. Airija pateikė skrydžio, kurį sudaro dvi dalys, iš kurių viena yra Dublinas–Šanonas, o antra dalis yra Šanonas–Niujorkas, pavyzdį. Šanonas yra už mažiau kaip 300 km nuo Dublino oro uosto, o Niujorkas yra už daugiau kaip 300 km nuo Dublino oro uosto. Galutinė paskirties vieta (Niujorkas) nuo Dublino oro uosto nutolusi daugiau kaip 300 km. Taigi, pasak Airijos, kadangi būtina vertinti visą kelionę (t. y. nuo Dublino iki Niujorko), skrydžiui taikomas 10 EUR OTM tarifas. Iš Šanono išvykstančių keleivių būtų galima neskaičiuoti, t. y. jokio (papildomo) OTM mokėti nereikia, jeigu tik keleiviai Šanono oro uoste pagal Finansų įstatymo 55 skirsnio 1 dalį atitinka terminą „keleivis, kuris vyksta su persėdimu“ arba „keleivis, kuris vyksta tranzitu“. Taigi oro vežėjas turi vertinti visą kelionę ir taikyti galutinei paskirties vietai tinkantį tarifą (12).

(23)

Be to, bendrovė „Air Lingus“, 2009–2014 m. taikiusi OTM pagal Mokesčių tarnybos pateiktas rekomendacijas, savo pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą patvirtino, kad OTM netaikytas konkretiems kelionės segmentams. Veikiau buvo apmokestinama visa kelionė, kurios pradžia Airijoje, o mokėtinas mokestis priklausė nuo biliete nurodytos galutinės paskirties vietos, neatsižvelgiant į tai, ar keleivis iki galutinės paskirties vietos vyko vienu, ar keliais skrydžiu.

(24)

Kalbant apie OTM tarifą laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2011 m. kovo 1 d., Airija teigė, kad mažesnis 2 EUR už vieną keleivį tarifas taikytas tik tada, kai visos kelionės galutinė paskirties vieta buvo mažiau kaip už 300 km nuo Dublino oro uosto, neatsižvelgiant į tai, kiek skrydžių kelionę sudarė, o didesnis tarifas taikytas „visais kitais atvejais“. Pasak Airijos, mažesnis (2 EUR) tarifas buvo bendrosios taisyklės išimtis.

(25)

Iš Airijos pateiktos 1 lentelės matyti, kaip OTM buvo taikytas iki 2011 m. nustatant visiems apmokestinamiems išvykstantiems keleiviams vieną bendrą OTM tarifą ir vėliau, tą vieną bendrą tarifą nustačius.

1 lentelė

Kelionių pavyzdžiai ir mokestis, mokėtinas iki 2011 m. pakeičiant OTM tarifą ir pakeitus OTM

(26)

Pasak Airijos, 1 lentelėje pateiktus pavyzdžius galima paaiškinti taip:

(27)

Tie pavyzdžiai neapima atvejų, kai kelionė pradedama ir baigiama ne Airijoje, bet Airijoje esama tranzitinio sustojimo, – pavyzdžiui, kelionė iš Londono į Niujorką su tranzitiniu sustojimu Dublino oro uoste. Tačiau, remiantis visais Airijos pateiktais paaiškinimais, nekyla jokių abejonių, kad tokiai kelionei OTM nebūtų taikomas. Iš tikrųjų, išvykimui iš Londono OTM nebūtų taikomas, kadangi Londono oro uostai nėra Finansų įstatymo 55 skirsnio 1 dalyje nurodyti oro uostai, nes jie yra ne Airijoje, o išvykimui iš Dublino mokestis taip pat netaikytinas, jeigu keleivį galima laikyti keleiviu, kuris vyksta tranzitu arba su persėdimu.

(28)

Remiantis Airijos pateikta informacija, OTM buvo nustatytas reaguojant į finansinius sunkumus kilus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei ir siekiant gauti pajamų. Airija nenurodė jokio kito tikslo, pavyzdžiui, susijusio su aplinkos apsauga.

(29)

Kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje, 2011 m. sprendimas buvo priimtas preliminaraus tyrimo, pradėto 2009 m. liepos 21 d., pabaigoje.

(30)

Siekdama įvertinti, ar OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu, buvo atrankusis, Komisija pirmiausia nustatė tinkamą atskaitos mokesčių sistemą. Komisija laikėsi nuomonės, kad OTM sistemos tikslas – apmokestinti keleivius, išvykstančius iš Airijoje esančio oro uosto, ir gauti pajamų į valstybės biudžetą; tai patvirtinama ir OTM sistemos struktūra. Remdamasi iš Airijos gauta informacija Komisija suprato, kad, kai kelionė yra kelių dalių, pirmai daliai niekada netaikomas OTM. Airija taip pat pateikė kelionių iš Niujorko į Dubliną ir iš Dublino į Niujorką su tranzitiniu sustojimu Šanone pavyzdžių ir nurodė taikytinus OTM tarifus. Taigi, atskaitos sistema laikomas mokestis, taikomas kiekvienam keleivio išvykimui orlaiviu iš Airijos oro uosto. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, buvo keleiviai, išvykstantys iš Airijos oro uosto, taigi jie irgi turėtų būti atskaitos sistemos dalis. Todėl tai, kad keleiviai, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu, buvo atleisti nuo mokesčio, neatitinka įprasto bendrosios mokesčių sistemos taikymo.

(31)

Komisija vėliau tyrė, ar keleivių, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu, atleidimas nuo OTM buvo pagrįstas dėl valstybės narės mokesčių sistemos pobūdžio ar bendrųjų principų. Komisija nustatė, kad OTM siekta užtikrinti neutralumą maršruto, pasirenkamo vykti į galutinę paskirties vietą, neatsižvelgiant į tai, ar esama tranzitinio sustojimo, atžvilgiu ir išvengti dvigubo apmokestinimo. Remiantis 2011 m. sprendimu, jeigu OTM būtų buvęs taikytas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, oro vežėjui galbūt būtų tekę tą mokestį mokėti du kartus, jeigu kelionė būtų buvusi su tranzitiniu sustojimu. Todėl buvo padaryta išvada, kad keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimas nuo OTM atitiko nagrinėjamos mokesčių sistemos pobūdį ir logiką, nes keleiviai buvo apmokestinami vienodai, neatsižvelgiant į maršrutą, kuriuo vyko.

(32)

Komisija iš tos informacijos padarė išvadą, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu, atitinka nustatytos mokesčių sistemos pobūdį ir logiką (13).

(33)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, Bendrasis Teismas byloje T-512/11 priimtu sprendimu panaikino 2011 m. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(34)

Bendrasis Teismas nustatė, kad apie dvejus metus trukęs preliminarus tyrimas buvo gerokai ilgesnis nei laikotarpis, kurio paprastai reikia preliminariam tyrimui pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį atlikti.

(35)

Teismas taip pat nustatė, kad Komisijos tyrimas buvo neužbaigtas ir nepakankamas. Visų pirma, Bendrasis Teismas nustatė, kad tam tikri Airijos 2009 m. spalio 15 d. rašte, nurodytame 4 konstatuojamojoje dalyje, pateikti dalykai ir tam tikri 2011 m. sprendime išdėstyti dalykai neatitinka.

(36)

Tuo atžvilgiu Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija patvirtino Airijos nuomonę, jog kelionės dalis, kuri atleista nuo OTM, buvo pirma dalis, nors tokia išvada negalėjo būti pagrįsta 2011 m. sprendimo 9 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje nurodytais pavydžiais. Pasak Bendrojo Teismo, nors galbūt taip ir yra remiantis pavyzdžiu, susijusiu su keleiviais, kurie vyko iš Dublino į Niujorką su tranzitiniu sustojimu Šanone ir kuriems taikytas OTM, buvo neaišku, kodėl priešingu maršrutu (iš Niujorko į Dubliną su tranzitiniu sustojimo tame pat oro uoste) vykusių keleivių išvykimui po tranzitinio sustojimo Šanono oro uoste OTM netaikytas, ir Komisija to nepaaiškino.

(37)

Be to, nurodydamas tai, kad, pasak Airijos institucijų, dėl neutralumo priežasčių tų pačių kategorijų keleiviai nuo mokesčio atleidžiami ir kitose oro transporto mokesčių sistemose, galiojančiose kitose valstybėse narėse (buvo pateikta aiški nuoroda į Jungtinę Karalystę), Bendrasis Teismas nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje oro transporto keleiviams taikomas mokestis šioje byloje negali būti tinkamas atskaitos modelis, nes nustatyta, kad mokestis visada turi būti mokamas už pirmą kelionės dalį, o tai neatitiko požiūrio, Airijos institucijų pagrįsto jų 2009 m. spalio 15 d. rašte ir Komisijos patvirtinto 2011 m. sprendime.

(38)

Bendrasis Teismas taip pat pabrėžė, kad 2009 m. spalio 15 d. rašte aiškiai nenurodyta, kad buvo siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo. Be to, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Airija pasiūlė apsvarstyti galimybę pakoreguoti įstatymą dėl keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, ir apibrėžtyje išbraukti vieno kelionės užsakymo reikalavimą, bet Komisija nuomonės dėl to nepateikė.

(39)

Dėl šių neatitikimų buvo galima padaryti išvadą, kad priimdama 2011 m. sprendimą Komisija neturėjo informacijos, kuria remdamasi būtų galėjusi pakankamai išsamiai išanalizuoti, ar priemonė yra atrankioji, ir padaryti išvadą, kad dėl atleidimo nuo mokesčio taikymo taisyklių abejonių nekyla.

(40)

Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, nesant kokios nors analizės, kuria būtų siekta nustatyti galimą ginčijamos priemonės suderinamumą su vidaus rinka, Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir surinkti visą svarbią informaciją, kuria remiantis būtų galima įsitikinti, kad ginčijama priemonė nėra atrankioji, ir galbūt padaryti išvadą, kad priemonė nėra valstybės pagalba, ir leisti prašymo pateikėjui ir kitoms atitinkamoms šalims pateikti su ta procedūra susijusių pastabų.

(41)

Byloje T-512/11 priėmus sprendimą, Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama surinkti informaciją ir įsitikinti, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nėra atrankioji priemonė, bei leisti prašymo pateikėjui ir kitoms atitinkamoms šalims pateikti savo pastabas, susijusias su ta procedūra.

(42)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pažymėjo, kad keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, išvykimui netaikant OTM, valstybė neteko mokesčių pajamų, taigi priemonė finansuota iš valstybės išteklių ir ja, atrodo, suteikiamas pranašumas naudos iš jos turėjusiems oro vežėjams. Be to, Komisija oficialaus tyrimo pradėjimo etape negalėjo atmesti, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, yra atrankioji priemonė.

(43)

Taigi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad, kadangi a priori gali būti įvykdytos visos SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, priemonė gali būti valstybės pagalba oro vežėjams, vykdžiusiems skrydžius maršrutais, kuriais vykstantys keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleisti nuo OTM.

(44)

Todėl Komisija Airiją paragino dar kartą išdėstyti OTM patvirtinimo priežastis ir paaiškinti, kodėl OTM netaikytas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu.

(45)

Komisija Airiją taip pat paragino išsamiai išdėstyti, kaip reikėtų aiškinti Finansų įstatymo 55 skirsnį. Komisija Airijos paprašė pateikti aiškių pavyzdžių, kaip OTM taikomas visų atitinkamų kategorijų maršrutams, paaiškinti, ar OTM netaikomas būtent antrai kelionės daliai, arba, bendriau, ar nuo jo atleidžiami visi keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, taip pat pateikti visą kitą informaciją, kurią Airija laikytų naudinga šiuo atžvilgiu. Komisija Airiją taip pat paragino pateikti pavyzdžių, susijusių su laikotarpiais iki OTM dalinio pakeitimo 2011 m. ir po jo.

(46)

Darydama preliminarią prielaidą, kad atskaitos sistema yra mokestis, taikomas kiekvienam keleivio, orlaiviu išvykstančio iš Airijos oro uosto, išvykimui, Komisija abejojo, ar tuo, kad OTM netaikomas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nenukrypstama nuo atskaitos mokesčio sistemos, nes diferencijuojami ekonominės veiklos vykdytojai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės mokesčių sistemai nustatytą tikslą, buvo panaši, taigi ir tuo, ar tam tikriems oro vežėjams nesuteikiamas pranašumas.

(47)

Tačiau Komisija taip pat nustatė, kad iš OTM pavadinimo ir, iš tikrųjų, formuluotės galima manyti, kad jo pagrindinis principas yra apmokestinti keliones oro transportu iš Airijos oro uosto, o ne kiekvieną išvykimą iš Airijos oro uosto. Pasak Komisijos, darant tokią prielaidą atrodo, jog tai, kad OTM netaikomas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, tiesiogiai atitinka tą principą, nes kelionė oro transportu gali būti susijusi su daugiau nei vienu išvykimu iš Airijos oro uosto.

(48)

Savo 2015 m. gruodžio 22 d. pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą Airija atmetė bet kokią mintį, kad keleivius, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidžiant nuo mokesčio teikiama valstybės pagalba.

(49)

Airija nurodė, kad prievolė mokėti OTM nustatyta Finansų įstatyme, o šis turi būti aiškinamas griežtai. Remdamasi Airijos Aukščiausiojo Teismo praktika Airija pabrėžė, kad pagal Airijos įstatymus mokesčių mokėtojui prievolė mokėti mokestį arba patirti žalos gali būti taikoma, tik jeigu tai aiškiai nustatyta įstatymais, ir pacitavo sprendimą Texaco (Airija) Ltd / Murphy (mokesčių inspektorius): „tai, kad pilietis apmokestinamas tik tada, kai įstatymu jam aiškiai nustatoma tokia prievolė, yra įtvirtintas teisinės valstybės principas“ (14). Remdamasi tuo Airija teigė, kad, siekiant nustatyti, ar OTM turi būti taikomas kelionei, buvo būtina atkreipti dėmesį į Finansų įstatymo formuluotę. Kilus bet kokių abejonių dėl Finansų įstatymo taikymo, tai būtų naudinga mokesčių mokėtojams.

(50)

Pagal Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalies c punktą OTM tampa „mokėtinas keleiviui orlaiviu išvykstant iš oro uosto“. Šiuo atžvilgiu Airija atkreipė dėmesį į tai, kad:

(51)

Atsižvelgdama į 50 konstatuojamąją dalį Airija laikėsi nuomonės, kad keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, neturi būti taikomas joks OTM, neatsižvelgiant į tai, apie kurią kelionės dalį kalbama. Airija patvirtino, kad antrai kelionės daliai mokestis nėra savaime netaikomas. Pasak Airijos, antra kelionės dalis galėjo būti apmokestinama arba galėjo būti neapmokestinama, ir tai priklausė nuo to, kaip Finansų įstatymo 55 skirsnis taikytas faktams, įskaitant tai, ar keleivis buvo keleivis, kuris vyksta tranzitu arba su persėdimu (tas pat pasakytina apie pirmą kelionės dalį). Termino „oro uostas“ apibrėžtis taip pat gali neapimti tam tikrų kelionių, nes OTM neturėjo būti mokamas išvykstant iš oro uosto, kuris yra ne Airijoje.

(52)

Airija taip pat nurodė, kad yra įprasta ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, netaikyti oro transporto mokesčių. Airija tvirtino, kad kiekvieno mokesčio taisyklės turi būti aiškinamos atsižvelgiant į atitinkamą nacionalinę teisę.

(53)

Airija pakomentavo byloje T-512/11 priimto sprendimo 88 punktą; tas punktas yra susijęs su šiuo 2011 m. sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje pateiktu teiginiu: „[k]albant apie mokesčio netaikymą keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, Airijos institucijos nurodo, kad tuo, jog bet kuri pirma visos kelionės dalis neapmokestinama, užtikrinama, kad keleivis nenukentėtų nuo to, jog į maršrutą, kuriuo vykstama į galutinę paskirties vietą, įeina tranzitinis sustojimas“. Byloje T-512/11 priimto sprendimo pirmiau minėtame punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, nors Komisija neturėjo pagrindo abejoti Airijos 2009 m. spalio 15 d. rašte pateikta informacija, – ja pagrįsta 2011 m. sprendimo 20 dalis, akivaizdu buvo tai, kad, net gavus Airijos institucijų paaiškinimą, kad bet kuriai pirmai kelionės, kurioje esama tranzitinio sustojimo, daliai OTM netaikomas, 2011 m. sprendimo 9 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytais pavyzdžiais toks aiškinimas negalėjo būti pagrįstas. Bendrasis Teismas nurodė, kad nebuvo aišku, o Komisija nepaaiškino, kodėl iš Niujorko į Dubliną (su tranzitiniu sustojimu Šanone) vykstantiems keleiviams po tranzitinio sustojimo išvykstantiems iš Šanono oro uosto nereikėjo mokėti OTM. Airija nurodė savo 2009 m. spalio 15 d. rašto 13 dalį; joje dėstoma, jog „tuo, kad keleiviai, kurie vyksta su persėdimu, nuo mokesčio atleidžiami, tiesiog užtikrinama, kad pirmai visos kelionės daliai nebūtų taikomas OTM“. Airija nurodė, kad ta dalis yra pagrįsta skrydžio Dublinas–Niujorkas su tranzitiniu sustojimu Šanone aprašymu, ir, atsižvelgiant į tos kelionės aplinkybes, tai buvo teisinga, bet buvo neteisinta tai laikyti bendrąja taisykle, pagal kurią pirma bet kurios kelionės dalis niekada neapmokestinama OTM.

(54)

Kalbant apie Bendrojo Teismo pavyzdį, pateiktą bylos T-512/11 sprendimo 88 punkte, pavyzdžiu pateikiant kelionę iš Niujorko į Dubliną su tranzitiniu sustojimu Šanone, Airija paaiškino, kad, remiantis Finansų įstatymo formuluote, joks OTM neturi būti mokamas nė vienai tą kelionę sudarančiai daliai, visų pirma:

(55)

Airija padarė išvadą, kad visai kelionei iš Niujorko į Dubliną su tranzitiniu sustojimu Šanone OTM būtų netaikomas dėl Finansų įstatymo formuluotės. Pasak Airijos, jos 2009 m. spalio 15 d. rašte pateiktais paaiškinimais siekta paaiškinti įstatymą, tačiau jie nėra saistantys.

(56)

Kalbant apie keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimo nuo mokesčio priežastis, Airija paaiškino, kad buvo netinkama atskirai apmokestinti pavienius skrydžius, kai iš tikrųjų tai buvo vienos kelionės dalys. Tuo atžvilgiu Airija nurodė:

(57)

Visų pirma Airija nurodė hipotetinį skrydžio iš Jungtinių Valstijų į Dubliną su tranzitiniu sustojimu Šanone scenarijų, išdėstytą jos 2009 m. spalio 15 d. rašte Komisijai. Toje teksto dalyje teigiama, kad „skrydis aiškiai iš JAV į Dubliną, o dėl tranzitinio sustojimo Šanone neturėtų atsirasti prievolė mokėti OTM“. Aprašant skrydį priešinga kryptimi, tekste teigiama, kad „skrydžių iš šalies su tranzitiniu sustojimu atžvilgiu mokestis netaikomas tik siekiant užtikrinti, kad abi kelionės dalys nebūtų atskirai apmokestintos“. Pasak Airijos, tuo pabrėžta, kad kelionė iš Dublino į Jungtines Valstijas buvo laikoma viena kelione, taigi OTM jai turėtų būti taikomas tik vieną kartą, net jeigu išvykimai buvo keli.

(58)

Airija pareiškė, kad dėl tos priežasties Finansų įstatymo 55 skirsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad į OTM taikymo sritį nepatenka „keleiviai, kurie vyksta su persėdimu“, ir „keleiviai, kurie vyksta tranzitu“, kaip apibrėžta tame skirsnyje.

(59)

Laikydama, kad Komisijos sprendime pradėti tyrimą numatyta atskaitos sistema yra i) mokestis, taikomas kiekvienam išvykimui, arba ii) mokestis, taikomas kiekvienai kelionei, o šią gali sudaryti keli segmentai, Airija teigė, kad OTM tikslas buvo kiekvieną kelionę apmokestinti tik vieną kartą. Pasak Airijos, būtų tiksliau laikyti, kad OTM yra kelionėms, o ne išvykimams, taikomas mokestis. Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalyje nurodyta, kad išvykimas yra įvykis, dėl kurio turi būti mokamas OTM. Tačiau 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse apibūdintomis Finansų įstatymo apibrėžtimis ir skirsniais parodoma, kad apmokestinama paslauga buvo kelionė, ir tikrasis tikslas buvo apmokestinti keliones, o ne išvykimus.

(60)

Airija teigė, kad vertinimas, ar tik tiesioginių skrydžių paslaugas teikiančių oro vežėjų ir jungiamųjų skrydžių paslaugas teikiančių oro vežėjų faktinė ir teisinė padėtis skiriasi, atsižvelgiant į nustatytus atitinkamos valstybės narės mokesčių sistemos tikslus, gali būti tik antrinė priežastis skundui atmesti. Airija visų pirma nurodo, kad OTM siekta apmokestinti keliones, o ne pavienius išvykimus. Dėl to tuo, kad keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidžiami nuo mokesčio, tik parodoma, kad vieną kelionę gali sudaryti kelios dalys. Airija taip pat nurodė, kad OTM nebuvo nustatytas taip, kad būtų palankus arba nepalankus kuriam nors konkrečiam verslo modeliui.

(61)

Galiausiai Airija teigė, kad, jeigu tuo, kad keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidžiami nuo mokesčio, tam tikriems oro vežėjams suteikiamas pranašumas, tas pranašumas gali būti tiesiogiai susijęs su svarbiausiais ir pagrindiniais Airijos mokesčių sistemos principais, pavyzdžiui, siekiu išvengti dvigubo apmokestinimo arba užtikrinti mokesčių neutralumą.

(62)

Airija priminė savo 2009 m. spalio 15 d. rašto sąlygas ir paaiškino, kad atleidimu nuo mokesčio siekta išvengti nepagrįsto OTM taikymo. Visų pirma, juo ketinta išvengti keleivių, kurių kelionė yra su persėdimu, diskriminavimo. Neišvengiamai, kalbant apie diskriminavimą, buvo lyginti a) keleiviai, kurių kelionė buvo su tranzitiniu sustojimu, ir b) keleiviai, kurių skrydis buvo tiesioginis. Kadangi buvo siekiama ir vieniems, ir kitiems taikyti vienodas sąlygas, tuo pagrindžiama išvada, kad OTM buvo siekiama kiekvieną kelionę apmokestinti tik vieną kartą.

(63)

Airija taip pat nurodė, kad reikėjo išvengti dvigubo apmokestinimo. Nors šis principas Airijos 2009 m. spalio 15 d. rašte galbūt nenurodytas, tame rašte minimi tokie klausimai kaip lygybė ir vienodos sąlygos, o to siekdama valstybė mokesčių neturi taikyti dvigubai. Panašiai, Airija paminėjo ir mokesčių neutralumo principą.

(64)

Bendrovė „Ryanair“ laikosi nuomonės, kad priemonė yra atrankioji ir dėl to yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir jai netaikoma nė viena iš SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išimčių.

(65)

Šis oro vežėjas nurodė, kad jo pastabos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į tai:

(66)

Bendrovė „Ryanair“ sutinka, kad pateiktame kelionės Dublinas–Šanonas–Niujorkas pavyzdyje tai, kad mokestis netaikomas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, svarbu antroje kelionės dalyje. Atitinkamai bendrovė „Ryanair“ tvirtina, kad bendras mokėtinas mokestis iki tarifų pakeitimo, įsigaliojusio 2011 m. kovo 1 d., turėjo būti tik mažesniojo 2 EUR tarifo (kelionės daliai Dublinas–Šanonas), o ne 10 EUR, kaip nurodyta 1 lentelėje.

(67)

Be to, net jeigu Airija pateiktų įrodymų, kad šios priemonės taikymas praktikoje derėjo su aiškinimu, kad pirmai kelionės daliai OTM netaikomas, bendrovės „Ryanair“ nuomone to nepakaktų iškraipymui, atspindimam Finansų įstatyme, ištaisyti.

(68)

Kol laukiama Teisingumo Teismui dėl sprendimo sujungtose bylose C-164/15 P ir C-165/15 P (16) pateikto skundo rezultatų, bendrovė „Ryanair“ laikosi savo pozicijos dėl įprastinės arba atskaitos mokesčių sistemos apibrėžimo ir aktualumo. Bendrovė „Ryanair“ tvirtina, kad Komisijos pateikta įprastinės arba atskaitos mokesčių sistemos apibrėžtis neatitinka kelių jos išvadų, padarytų likusioje sprendimo pradėti tyrimą dalyje.

(69)

Bendrovė „Ryanair“, nurodydama sprendimo pradėti tyrimą 44 dalį ir cituodama tą teksto dalį, klausia, kaip Komisija, remdamasi ankstesne išvada dėl atskaitos mokesčių sistemos, 44 dalyje teigia, kad „OTM tikslas yra apmokestinti oro transporto keliones, kurių pradžia – Airijos oro uostas“, bet tada be jokio tolesnio paaiškinimo ar analizės daro skubotą nelogišką išvadą, kad, atsižvelgiant į šį tikslą, „gali būti tinkama atskirti tik tiesioginių skrydžių paslaugas teikiančių oro vežėjų ir oro vežėjų, kurie taip pat teikia paslaugas, apimančias skrydžius su persėdimu arba tranzitinius skrydžius tokiuose oro uostuose, faktinę ir teisinę padėtį“ (17). Ankstesnė bendrovės „Ryanair“ nurodyta išvada pateikta sprendimo pradėti tyrimą 42 dalyje, kur Komisija dėsto preliminarią nuomonę, jog atskaitos mokesčių sistema yra mokestis, taikomas kiekvienam keleivio išvykimui orlaiviu iš Airijos oro uosto.

(70)

Bendrovė „Ryanair“ sprendimo pradėti tyrimą 44 dalyje pateiktus teiginius vertina kaip pastangą pagrįsti tai, kad atskiriama faktinė ir teisinė tik tiesioginių skrydžių paslaugas teikiančių oro vežėjų ir oro vežėjų, kurie taip pat teikia paslaugas, apimančias skrydžius su persėdimu arba tranzitinius skrydžius, padėtis. Bendrovė „Ryanair“ mano, kad toks atskyrimas turi trūkumų ir yra netinkamas, nes akivaizdu, kad vėliau dėl to bus galima priimti galutinį sprendimą, kad tiriamoji priemonė nėra valstybės pagalba.

(71)

Savo pastabose bendrovė „Ryanair“ nurodo sprendimo pradėti tyrimą 45 dalį, joje Komisija, atsižvelgdama į sprendimų dėl Sąjungos susijungimų kontrolės priėmimo praktiką, aiškina, kad paslaugos, apimančios skrydžius su persėdimu arba tranzitinius skrydžius, kliento požiūriu yra kelionė iš kelionės pradžios oro uosto į paskirties oro uostą, o ne dvi atskiros kelionės. Bendrovės „Ryanair“ nuomone, taip darydama Komisija painioja labai siaurą techninę priemonę, kuria susijungimo bylose apibrėžiamos atitinkamos produkto rinkos, ir valstybės pagalbos bylose taikomą terminą „panaši faktinė ir teisinė padėtis“. Bendrovė „Ryanair“ nurodo Teismo praktiką bei sprendimą pradėti tyrimą (18) ir teigia, kad terminas „panaši faktinė ir teisinė padėtis“ grindžiamas ne paklausos ir pasiūlos pakeičiamumu (o tai, pasak bendrovės „Ryanair“, yra kriterijai, paprastai taikomi nagrinėjant susijungimo ir kitas su konkurencija susijusias bylas, ir šiuo atveju Komisija rėmėsi šiais kriterijais), o tikslais, kurių siekiama nagrinėjamąja sistema.

(72)

Pasak bendrovės „Ryanair“, valstybės pagalbos bylose terminas „panaši faktinė ir teisinė padėtis“ beveik visada būna gerokai platesnės aprėpties nei terminas „atitinkamos produkto rinkos“ susijungimo bylose, nes tikslai, kurių šioje arba kitose valstybės pagalbos bylose siekiama vidaus sistema, nebuvo kaip nors susijusi su susijungimų kontrolės bylose taikoma atitinkamos produkto rinkos apibrėžtimi. Tuo atžvilgiu bendrovė „Ryanair“ ir vėl nurodo Teismo praktiką, pagal kurią Teismas nenustatė termino „panaši faktinė ir teisinė padėtis“ remdamasis klientų požiūriu arba pagalbos gavėjų verslo modeliais, kaip Komisija siūlytų daryti šiame sprendime.

(73)

Savo pastabose bendrovė „Ryanair“ nurodo Komisijos sprendimų priėmimo praktiką, pavyzdžiui, nuotolinių ir realių lošimų srityje, kai Komisija sutiko, kad skirtingus verslo modelius taikančių įmonių teisinė ir faktinė padėtis panaši 72 konstatuojamojoje dalyje nurodytu požiūriu (19).

(74)

Bendrovė „Ryanair“ aiškina, kad, jeigu atskaitos OTM sistema yra mokestis, taikomas kiekvienam keleivio išvykimui orlaiviu iš Airijos oro uosto, vienintelis loginis padarinys galėtų būti tai, kad sistema turi būti taikoma neatsižvelgiant į keleivių nuomonę apie jų kelionę ar atitinkamų oro vežėjų verslo modelį. Skirtingas aiškinimas reikštų atrankųjį požiūrį, siauresnį nei OTM tikslas, taigi tai atitiktų vieną iš valstybės pagalbos sąlygų.

(75)

Konkrečiai, atrankumą šiame sprendime nulemtų tai, kad, nors tradicinių oro vežėjų, teikiančių tranzitinių skrydžių arba skrydžių su persėdimu paslaugas, ir oro vežėjų, teikiančių tik tiesioginių skrydžių paslaugas (kaip bendrovė „Ryanair“), faktinė ir finansinė padėtis panaši nagrinėjant valstybės pagalbos klausimą, tik pirmiesiems būtų naudinga tai, kad OTM netaikomas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu.

(76)

Bendrovė „Ryanair“ tvirtina, kad lengva a priori apibrėžti nuo šio mokesčio atleidžiamus subjektus. Be to, negalima teigti, kad nuo mokesčio galėjo būti atleidžiami visi oro vežėjai, ir niekas nediskriminuotas. Pirma, iš esmės neįmanoma tiesioginių skrydžių paslaugas teikiančiam oro vežėjui savo pagrindinį verslo modelį pritaikyti, kad būtų galima žvaigždinė tinklo naudojimo sistema; bendrovės „Ryanair“ žiniomis, rinkoje nėra nė vieno tokio pokyčio precedento. Antra, tokiam pritaikymui kliūčių kiltų ir dėl ribotų daugelio oro uostų pajėgumų.

(77)

Apibendrinant galima pasakyti, kad tai, jog OTM netaikomas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, bendrovės „Ryanair“ nuomone, yra aiškus nukrypimas nuo atskaitos sistemos ir tikslų, kurių siekiama OTM, tuo požiūriu, kaip šie klausimai aiškinami Sąjungos teismų praktikoje. Taigi, bendrovė „Ryanair“ nurodo savo anksčiau pateiktą medžiagą, kuria remiantis Airijos nenurodomas, bet akivaizdus tikslas buvo atrankiai paremti tam tikrus šalies oro vežėjus ir Dublino oro uostą reklamuoti kaip tarptautinį didįjį oro uostą.

(78)

Bendrovė „Ryanair“ atmeta mintį, kad keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nuo mokesčio atleidžiami tiesiogiai „dėl mokesčio svarbiausių ir pagrindinių principų“. Bendrovė „Ryanair“ laikosi nuomonės, kad sprendimas pradėti tyrimą yra bandymas pateisinti tokią išvadą pateikiant iškraipytų argumentų, Airijos ir Komisijos surinktų ex post facto, siekiant panaikinti akivaizdžias sprendime pradėti tyrimą anksčiau apibrėžtos OTM „atskaitos sistemos“ ir „tikslo“ pasekmes, rinkinį.

(79)

Atsižvelgdama į sprendimo pradėti tyrimą 6.1.5 skirsnį bendrovė „Ryanair“ pateikia pastabų dėl keleto principų, kurie, jos nuomone, Komisijos ar Airijos arba jų abiejų buvo pateikti be įrodymų:

(80)

Kalbant apie preliminarios tyrimo procedūros, bylinėjimosi ir oficialių tyrimo procedūrų trukmę, bendrovė „Ryanair“ teigia, kad atitinkami faktai iki dabar turėtų būti pakankamai aiškūs. Bendrovė „Ryanair“ yra susirūpinusi, kad, esant tokioms aplinkybėms, Komisijos pastaba sprendime pradėti tyrimą, kad dabartinė jos išvada dėl ginčijamo mokesčio netaikymo atitikties svarbiausiam ir pagrindiniam OTS principui galbūt turės būti persvarstyta atsižvelgiant į informaciją, surinktą atliekant oficialų tyrimą, teikia mažai vilties, kad Komisija iš tikrųjų pakeis savo požiūrį. Tuo atžvilgiu bendrovė „Ryanair“ pabrėžia, kad bet kuriuo atveju negalima leisti, kad dėl kokios nors informacija arba ex post facto argumento būtų iškraipyta aiški keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimo nuo ginčijamo mokesčio forma ir padariniai, arba kad šiame sprendime tuo būtų remiamasi kaip pasiteisinimu, kad pagalbos nenustatyta.

(81)

Bendrovė „Ryanair“ ragina Komisiją atsižvelgti į jos pateiktą medžiagą ir persvarstyti savo preliminarius faktus.

(82)

Savo pastabose bendrovė „Ryanair“ sutinka su Komisijos požiūriu, kad, jeigu nagrinėjamoji priemonė yra valstybės pagalba, jai netaikoma nė viena SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta išimtis.

(83)

Bendrovė „Aer Lingus“ teigia, kad keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimas nuo OTM nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį dėl šių priežasčių:

(84)

Bendrovė „Aer Lingus“ paprašė Mokesčių tarnybos išaiškinimo, kaip aiškinti Finansų įstatymą. 2009 m. kovo 30 d. Mokesčių tarnyba bendrovei „Aer Lingus“ atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo išaiškino, kaip taikyti Finansų įstatymą. Bendrovė „Aer Lingus“ teigia, kad, remiantis tuo elektroniniu laišku, iš Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalies išaiškinimo aišku, jog mokestis turi būti nustatomas pagal galutinę paskirties vietą, neatsižvelgiant į jokias tarpinių tranzitinių sustojimų vietas. Bendrovė „Aer Lingus“ daro išvadą, kad, neatsižvelgiant į tai, kiek segmentų sudaro kelionę, mokestis taikomas pagal keleivio galutinę paskirties vietą ir vertinamas tik vieną kartą, apimant visą kelionę, ir visai nesvarbu, ar ją sudaro vienas, ar daugiau skrydžių. Atitinkama ištrauka iš 2009 m. kovo 30 d. elektroninio rašto:

„Skrydžio pabaiga – keleivio galutinė paskirties vieta, ta, kurią jis užsisakė, neatsižvelgiant į maršrutą, kurį iki keleivio paskirties vietos suplanavo oro vežėjas. Pagal jūsų pateiktą transatlantinių skrydžių [Šanonas–Dublinas–Čikaga] scenarijų, jeigu asmuo užsisako skrydį iš Šanono į Čikagą su oro vežėju „Aer Lingus“, bendrovės „Aer Lingus“ taikytinas mokesčio tarifas yra 10 EUR, nes skrydžio pabaiga – Čikaga, t. y. daugiau kaip 300 km nuo Dublino oro uosto esanti vieta. Tai, kad maršrute esama tranzitinio sustojimo, padėties nekeičia“ (tekstą pabraukė bendrovė „Aer Lingus“).

(85)

Bendrovė „Aer Lingus“ mano, kad šis aiškinimas atitinka keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, apibrėžtį – apibrėžtyje paminėta keleivio kelionė, o ne keleivio skrydis. Vadinasi, pasak bendrovės „Aer Lingus“, kelionė gali būti tiesioginė arba su ne daugiau kaip šešių valandų tranzitiniu sustojimu.

(86)

Pasak bendrovės „Aer Lingus“, šiuo mokesčio netaikymu laikomasi pagrindinio principo, kad mokestis turi būti nustatomas pagal galutinę paskirties vietą, neatsižvelgiant į jokias tarpines tranzitinių sustojimų vietas.

(87)

Bendrovė „Aer Lingus“ tvirtina, kad, be to, atleidimu nuo mokesčio siekiama tikslo išvengti dvigubo apmokestinimo ne tik Airijoje, bet ir tarpvalstybiniu mastu. Tuo atžvilgiu bendrovė „Aer Lingus“ nurodo 84 konstatuojamojoje dalyje paminėto elektroninio laiško, kurį ji gavo iš Mokesčių tarnybos, ištrauką:

„termino „keleivis, kuris vyksta su persėdimu“ apibrėžtimi turi būti siekiama išvengti mokesčio taikymo kiekvienai kelionės daliai atskirai <…>, kai vieną skrydį nuo kito skiria ne daugiau kaip 6 valandos. Jeigu skrydžius skiria daugiau kaip šešios valandos, keleivis, kuris skrenda su persėdimu, nebeatleidžiamas nuo mokesčio, ir kiekviena kelionės atkarpa apmokestinama atskirai (t. y. išvykstama du kartus, ir abu kartus taikomas atitinkamo dydžio OTM)“ (tekstą pabraukė bendrovė „Aer Lingus“).

(88)

Remdamasi 87 konstatuojamojoje dalyje nurodyta ištrauka, bendrovė „Aer Lingus“ daro išvadą, kad tai, ar keleiviui, išvykstančiam iš Airijos oro uosto tam tikru skrydžiu, kuris yra maršruto, kurį sudaro du (arba daugiau) segmentai, dalis, taikomas OTM, pirmiausia priklauso nuo pirmojo skrydžio vietos, o antra – nuo galutinės paskirties vietos, į kurią atvykstama. Taip išvengiama:

(89)

Bendrovė „Aer Lingus“ aiškina, kad mokesčio netaikymas nėra būdingas tik Airijos OTM, nes tai ir kitoms oro transporto apmokestinimo sistemoms būdinga savybė. Tuo atžvilgiu bendrovė „Aer Lingus“ nurodo tai, kaip Jungtinėje Karalystėje taikomas oro transporto keleivio mokestis, – taikant šį mokestį jungiamieji skrydžiai laikomi viena, o ne dviem atskiromis kelionėmis, jeigu tik skrydžių jungimas atitinka tam tikrus reikalavimus (23). Bendrovė „Aer Lingus“ taip pat aiškina, kad, nors jungiamojo skrydžio apibrėžtis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant laiką tarp atitinkamų skrydžių ir tai, ar jungiama su Jungtinėje Karalystėje vykdomu, ar tarptautiniu skrydžiu, svarbiausias principas, bendrovės „Aer Lingus“ nuomone, yra tai, kad jungiamieji skrydžiai laikomi viena kelione, ir oro transporto keleivio mokestis taikomas tik kelionėms, kurių pradžia – Jungtinėje Karalystėje. Išimties tvarka skrydžiai, kai orlaivis vyksta į tą pačią šalį, iš kurios atvyko, nelaikomi jungiamaisiais (pavyzdžiui, Paryžius–Londonas–Marselis), o oro transporto keleivio mokestis taikomas kelionei, kurios pradžia – Jungtinėje Karalystėje. Bendrovė „Aer Lingus“ taip pat atkreipia dėmesį, jog jungiamieji skrydžiai turi būti nurodyti tame pat biliete arba keliuose kartu išduotuose bilietuose, kad jiems, kaip jungiamiesiems skrydžiams, būtų galima netaikyti mokesčio, o paties asmens jungiami skrydžiai neatitinka reikalavimų, kad jiems būtų galima netaikyti mokesčio.

(90)

Bendrovė „Aer Lingus“ pamini dar kelis mokesčių pavyzdžius (24):

(91)

Siekdama parodyti, kaip taikytas OTM, taip pat tai, dėl kokių priežasčių keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleisti nuo mokesčio, bendrovė „Aer Lingus“ pateikė pavyzdžių, kurie nurodyti 2 lentelėje.

2 lentelė

Bendrovės „Aer Lingus“ pateikti OTM taikymo iki 2011 m. ir vėliau pavyzdžiai

(92)

Bendrovė „Aer Lingus“ pateikė pastabų dėl 2 lentelės:

(93)

Bendrovė „Aer Lingus“ nurodo sprendimą pradėti tyrimą ir jame nurodytą Airijos 2009 m. spalio 15 d. raštą, kuriame paaiškinta, kad, jeigu kelionę sudaro keli segmentai, OTM netaikomas pirmai tokios kelionės daliai (25). Bendrovė „Aer Lingus“ pabrėžia nepripažįstanti šio principo ir negalinti paaiškinti, kodėl toks principas buvo pasiūlytas.

(94)

Pasak bendrovės „Aer Lingus“, toks principas neatitinka Mokesčių tarnybos rekomendacijų, pateiktų 2009 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku, kaip nurodyta 84 konstatuojamojoje dalyje, ir bendrovė „Aer Lingus“ OTM praktiškai skaičiavo kitaip. Tai nederėtų ir su sprendimo pradėti tyrimą 20 dalyje pateiktais pavyzdžiais, iš kurių nematyti, kad keleivių, kurie vyksta tranzitu, atleidimas nuo mokesčio būtų taikomas pirmai kelionės daliai, veikiau iš jų matyti, kad kelionei OTM netaikomas, jeigu kelionės pradžia ne Airijoje (26).

(95)

Bendrovė „Aer Lingus“ tvirtina, kad OTM ji rinko pagal Mokesčių tarnybos rekomendacijas, o sumą institucijoms pranešdavo savarankiškai siųsdama deklaracijas (27).

(96)

Bendrovė „Aer Lingus“ tvirtina, kad keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimas nuo OTM nėra atrankioji priemonė. Pasak bendrovės „Aer Lingus“, OTM struktūrai būdinga tai, kad keleiviui, kuris vyksta tranzitu ar su persėdimu, mokestis netaikomas, nes OTM netaikomas konkretiems kelionės segmentams. Veikiau apmokestinama visa kelionė, kurios pradžia Airijoje, o mokėtinas mokestis priklauso nuo biliete nurodytos galutinės paskirties vietos, neatsižvelgiant į tai, ar keleivis galutinę paskirties vietą pasiekia vienu, ar keliais skrydžiais.

(97)

Tuo atžvilgiu bendrovė „Aer Lingus“ nurodo sprendimo pradėti tyrimą 41 dalį – šioje dalyje Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad apmokestinama kelionė, kurios pradžia Airijoje, o mokėtinas mokestis priklauso nuo biliete nurodytos galutinės paskirties vietos, neatsižvelgiant į tai, ar keleivis galutinę paskirties vietą pasiekia vienu, ar keliais skrydžiais:

„[d]ar viena galima atskaitos sistema gali būti mokestis, taikomas kelionėms oro transportu iš Airijos oro uosto, o terminas „kelionė oro transportu“ suprantamas kaip kelionė nuo Airijos oro uosto iki galutinės paskirties vietos, ir kelionę gali sudaryti vienas arba keli segmentai. Jeigu tai būtų teisinga atskaitos sistema, atrodytų akivaizdu, kad OTM neturėtų būti taikomas keleiviams, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu. Vadinasi, priemonė nebūtų atrankioji“ (tekstą pabraukė bendrovė „Aer Lingus“).

(98)

Darydama prielaidą, kad Komisija tebesilaikys savo preliminarios nuomonės, kad OTM atskaitos sistema – kiekvieno (individualaus) išvykimo apmokestinimas, bendrovė „Aer Lingus“ teigė, kad:

(99)

Remdamasi teismų praktika (28) bendrovė „Aer Lingus“ teigia, kad OTM netaikymas keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, išvykimui atrankioji priemonė būtų, tik jeigu būtų diferencijuojami ekonominės veiklos vykdytojai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į OTM nustatytą tikslą, yra panaši. Tuo atžvilgiu bendrovė „Aer Lingus“ nurodo klausimą, ar mokesčio netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, yra palankus vežėjams, pavyzdžiui, bendrovei „Aer Lingus“ (ji parduoda vienos kelionės bilietus kelionėms, kurias sudaro du arba daugiau skrydžių), palyginti su vežėjais, teikiančiais tik tiesioginių skrydžių paslaugas (jie neparduoda vienos kelionės bilietų tokioms kelionėms, todėl OTM jie taiko kiekvienam keleivių, kurie savarankiškai jungia skrydžius, skrydžiui).

(100)

Bendrovė „Aer Lingus“ daro išvadą, kad, atsižvelgiant į skirtingą faktinę ir teisinę tiesioginių skrydžių paslaugas teikiančių oro vežėjų ir oro vežėjų, kurie parduoda vieną bilietą keliems skrydžiams, padėtį – visų pirma, skiriasi vežėjų išlaidos ir keleiviams teikiamų paslaugų lygis, – keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimas nuo mokesčio nėra atrankioji priemonė būtent dėl šių priežasčių:

(101)

Kalbant apie sprendimo pradėti tyrimą ištraukas, susijusias su kelionių, kurias sudaro keli skrydžiai, užsakyti kaip viena kelionė, ir kelionių, kurias sudaro keli atskirai užsakyti skrydžiai, skirtumais, bendrovė „Aer Lingus“, vertindama atrankumą, taip pat pateikia šias pastabas:

(102)

Bendrovė „Aer Lingus“ teigia, kad priemone išvengiama dvigubo apmokestinimo, ji taikoma Airijoje ir tarpvalstybiniu mastu. Toks atleidimas nuo mokesčio paprastai taikomas kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.

(103)

Bendrovė „Aer Lingus“ taip pat teigia, kad svarbiausias ir pagrindinis OTM principas yra mokestį skaičiuoti visai kelionei. Kai perkamas vienas bilietas, tas vienas bilietas atitinka vieną kelionę (jeigu tik bet koks tranzitinis sustojimas netrunka ilgiau nei šešias valandas). Tačiau, kai savarankiškai renkantis jungiamuosius skrydžius kelionei reikia dviejų atskirų užsakymų, oro vežėjų užsakymų sistemose kiekvienas užsakymas laikomas atskiru užsakymu, o keleiviai nelaikomi keleiviais, kurie vyksta su persėdimu.

(104)

Apskritai, Airija sutinka su bendrovės „Aer Lingus“ pastabomis, išskyrus tai, kas apibendrinta 93 ir 94 konstatuojamosiose dalyse. Pasak Airijos, bendrovės „Aer Lingus“ cituojamame 2009 m. spalio 15 d. Airijos laiške nurodyta, kad jeigu kelionę sudaro keli atskiri segmentai, pirma kelionės dalis visada atleidžiama nuo OTM, bet Airija nurodo savo 2015 m. gruodžio 22 d. raštą, kuriame paaiškino šį nesusipratimą. Airijos 2009 m. spalio 15 d. rašte pateiktas konkretus pavyzdys, ir jame pirmai kelionės daliai OTM netaikytas. Tačiau Airija mano, kad tai neturėtų būti aiškinama, kaip bendrasis tvirtinimas, kad pirma kelionės dalis visada atleidžiama nuo mokesčio.

(105)

Kalbant apie bendrovės „Ryanair“ pastabas dėl mokėtino mokesčio (žr. 65 konstatuojamąją dalį), Airija nurodė, kad bendrovė „Ryanair“ pati neturi keleivių, kurie vyktų tranzitu arba su persėdimu, todėl ji neturi ir praktinės OTM taisyklių taikymo patirties. Pasak Airijos, bendrovė „Ryanair“ savo teiginių nepaaiškino.

(106)

Savo 2009 m. spalio 15 d. rašte Airija nurodė, jog keleivius, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidžiant nuo mokesčio užtikrinama, kad visos kelionės pirmai daliai nebūtų taikomas OTM. Kaip matyti iš Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-512/11, dėl to teiginio kilo painiavos, kaip teisingai aiškinti atleidimą nuo mokesčio.

(107)

Atsižvelgiant į iš Airijos ir trečiųjų šalių gautas pastabas, dabar aišku, kad Airijos teisės aktas turėtų būti suprastas taip, kaip išdėstyta šio dokumento 2.2 skirsnyje.

(108)

Kaip aiškinama tame skirsnyje, pagal Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalį oro vežėjai privalo mokėti OTM už kiekvieną keleivio išvykimą orlaiviu iš Airijoje esančio oro uosto, o keleiviai, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nelaikomi keleiviais pagal Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalį, todėl jų išvykimas OTM neapmokestinamas. Vadinasi, negalima bendrai teigti, kad OTM taikomas konkrečiai kelionės oro transportu daliai.

(109)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tuo metu, kai buvo priimtas 2011 m. sprendimas, buvo taikomi dviejų dydžių tarifai – skrydžiams į paskirties vietas, esančias ne toliau kaip už 300 km nuo Dublino oro uosto, ir kitiems skrydžiams. Dabar aišku, kad taikytinas mokesčio tarifas priklausė nuo atstumo iki galutinės paskirties vietos, o į tranzito arba persėdimo vietą nebuvo atsižvelgiama. Pavyzdžiui, kelionė iš Dublino į Niujorką su tranzitiniu sustojimu Šanone būtų apmokestinama taikant 10, o ne 2 EUR tarifą. Nors Šanonas yra mažiau nei už 300 km nuo Dublino oro uosto, išvykimas iš Dublino oro uosto būtų apmokestinamas OTM taikant 10 EUR tarifą, nes atstumas nuo Dublino oro uosto iki Niujorko viršija tą ribinę vertę. O išvykimui iš Šanono oro uosto – tranzitinio sustojimo vietos – OTM netaikomas, nes keleiviai tame oro uoste yra keleiviai, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu.

(110)

Tai, ar keleivis Airijos uoste laikomas keleiviu, kuris vyksta tranzitu arba su persėdimu, nepriklausė nuo oro uosto, iš kurio keleivis atvyko Airijos oro uoste nusileidusiu orlaiviu, vietovės – tas oro uostas gali būti ir ne Airijoje, pavyzdžiui, kaip kelionėje iš Londono į Niujorką su ne ilgesniu nei šešių valandų tranzitiniu sustojimu Šanone. Tokiai kelionei OTM nebūtų taikomas, nes išvykimo oro uostas yra Londone, t. y. ne Airijoje, taigi, išvykstant iš Šanono oro uosto, keleiviai laikomi keleiviais, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu.

(111)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(112)

Todėl pagal šią nuostatą priemonę pripažįstant kaip pagalbą, ji turi atitikti visas šias sąlygas: i) priemonė turi būti priskiriama prie valstybės priemonių ir finansuojama iš valstybės išteklių; ii) priemone jos gavėjui, o šis turi būti įmonė (t. y. vykdyti ekonominę veiklą), turi būti suteikiamas pranašumas; iii) tas pranašumas turi būti atrankusis ir iv) priemone turi būti iškraipoma konkurencija arba keliama jos iškraipymo grėsmė ir turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(113)

Šiuo atveju tinkama pirmiausia svarstyti, ar OTM netaikant keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, tam tikriems oro vežėjams gali būti suteikiamas atrankusis pranašumas.

(114)

Priemonė laikoma atrankiąja, jeigu ji yra palankesnė tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(115)

Kai priemonės taikytinos visoms tam tikrus kriterijus atitinkančioms įmonėms ir jomis mažinamos tų įmonių išlaidos, kurias jos paprastai turėtų padengti, priemonės atrankumas turėtų būti paprastai vertinamas atliekant trijų etapų analizę (35). Pirma, nustatoma bendra arba įprastinė valstybėje narėje taikoma mokesčių tvarka – atskaitos sistema. Antra, turėtų būti nustatyta, ar konkrečia priemone yra nukrypstama nuo tos sistemos, nes pagal ją yra skiriami ekonominės veiklos vykdytojai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į tai sistemai būdingus tikslus, yra panaši. Jeigu aptariama priemone nuo atskaitos sistemos nenukrypstama, ji nėra atrankioji. Tačiau jeigu nukrypstama (taigi ta priemonė yra prima facie atrankioji), trečiajame analizės etape reikia nustatyti, ar ta priemonė, kuria nukrypstama nuo atskaitos sistemos, gali būti pateisinama atsižvelgiant į atskaitos mokesčio sistemos pobūdį arba bendrąją struktūrą. Jeigu, atsižvelgiant į sistemos pobūdį arba bendrąją struktūrą, prima facie atrankioji priemonė pateisinama, ji nebus laikoma atrankiąja, taigi nepateks į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

(116)

Tam tikrais išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į atitinkamų priemonių praktinį poveikį, gali būti taikomas trijų etapų metodas. Tokiais atvejais taip pat gali reikėti vertinti, ar tos sistemos ribas valstybė narė nustatė nuosekliai, ar, priešingai, akivaizdžiai sutartiniu arba šališku būdu, kad šios ribos būtų palankesnės tam tikroms įmonėms. Priešingu atveju, užuot nustačiusi bendrąsias taisykles, taikomas visoms įmonėms, iš kurių tik tam tikroms įmonėms yra taikoma nukrypti leidžianti nuostata, valstybė narė tą patį rezultatą galėtų pasiekti apeidama valstybės pagalbos taisykles ir pakoreguodama bei sujungdama jas taip, kad, jas taikant, skirtingoms įmonėms tektų skirtinga našta (36). Šiuo atžvilgiu būtina priminti, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės intervencijos priemonės neskirstomos pagal jų priežastis arba tikslus, – tos priemonės apibrėžiamos pagal jų poveikį, neatsižvelgiant į naudojamus metodus (37).

(117)

Toliau trijų etapų analizė pirmiausia bus taikoma keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimui nuo OTM (6.2.2.2 ir 6.2.2.3 skirsniai). Antra, Komisija tada svarstys, ar valstybė narė oro transporto mokestį nustatė akivaizdžiai sutartiniu arba šališku būdu, kad tai būtų palankiau tam tikroms įmonėms (6.2.2.4 skirsnis).

(118)

Atskaitos sistema yra lyginamasis standartas, kuriuo remiantis vertinama, ar priemonė yra atrankioji. Atskaitos sistemą sudaro nuoseklus taisyklių rinkinys, kuris, remiantis objektyviais kriterijais, paprastai taikomas visoms į jo taikymo sritį, kuri apibrėžta jo tikslu, patenkančioms įmonėms. Todėl nustatant atskaitos sistemą svarbūs tokie veiksniai kaip apmokestinami asmenys, mokesčio bazė, apmokestinimo momentas ir taikytinas mokesčio tarifas.

(119)

OTM pats savaime yra atskira mokesčių tvarka ir nepatenka į platesnę mokesčių sistemą. Todėl atskaitos sistema nėra platesnė nei pats OTM.

(120)

Pagrindinis klausimas šiuo atveju – ar OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, yra atskaitos sistemos dalis, ar tuo netaikymu nukrypstama nuo atskaitos sistemos. Pirmuoju atveju OTM laikomas mokesčiu, taikomu visiems keleiviams, oro transportu išvykstantiems iš Airijos, ir suprantama, kad kelionę oro transportu gali sudaryti daugiau nei vienas skrydis. Laikantis tokio požiūrio būtų logiška, kad mokestis netaikomas du kartus, kai visą kelionę sudaro daugiau nei vienas išvykimas iš Airijos oro uosto. Be to, keleiviai, kurių kelionė prasideda trečiojoje valstybėje, neapmokestinami, nes jie neišvyksta iš Airijos oro uosto (kelionės sistema). Antruoju atveju OTM laikomas mokesčiu, taikomu visiems keleiviams, orlaiviu išvykstantiems iš Airijos oro uosto, o OTM netaikant keleiviams, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu, nuo tos taisyklės nukrypstama (išvykimo sistema).

(121)

Atliekant pirmą analizę, iš Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalies a punkto formuluotės („kiekvienam keleivio išvykimui orlaiviu iš oro uosto“) atrodytų galima susidaryti įspūdį, kad tinkama atskaitos sistema yra išvykimo sistema. Tokios preliminarios nuomonės Komisija laikėsi ir sprendime pradėti tyrimą: atskaitos sistema yra mokestis, taikomas kiekvienam keleivio išvykimui orlaiviu iš Airijos oro uosto.

(122)

Ta preliminari išvada buvo pagrįsta tuo, kad Finansų įstatyme buvo paminėtas išvykimo apmokestinimas. Tačiau atlikus oficialų tyrimą ir surinkus papildomos informacijos apie Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalies taikymą ir atsižvelgiant į Airijos paaiškinimą, kad OTM siekta apmokestinti bet kokią visą kelionę, kurios pradžia Airijos oro uoste, net jeigu kelionę sudarė kelios atskiros dalys (žr. 59 konstatuojamąją dalį), galima daryti išvadą, kad sistemos tikslas buvo apmokestinti keliones oro transportu, kurių pradžia Airijoje. Remiantis tuo ir dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių atskaitos sistema yra susijusi su kelionių, kurių pradžia – Airijoje, apmokestinimu.

(123)

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kad termino „keleivis“ apibrėžtis neapima keleivių, kurie vyksta tranzitu arba su persėdimu. Todėl remiantis Finansų įstatymo formuluote galima daryti išvadą, kad atskaitos sistema yra kelionės sistema, neįtraukiant keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nes keleivio, kuris vyksta tranzitu ar su persėdimu, išvykimas nėra keleivio išvykimas, kaip nustatyta Finansų įstatymo 55 skirsnio 2 dalyje ir dėl to tai nėra apmokestinama (38). Teiginys, kad atskaitos sistema yra kelionės sistema, taip pat atitinka pagrindinį teisės akto tikslą, Airijos nurodytą savo pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą.

(124)

Be to, tai, kaip OTM veikė, patvirtina, kad mokestis yra susijęs su kelionėmis oro transportu. Taigi per laikotarpį, kurį buvo taikomi diferencijuoti tarifai, mokesčio tarifas buvo nustatomas pagal keleivio galutinę paskirties vietą, nurodytą biliete, neatsižvelgiant į tai, ar keleivis tą vietą pasiekė vienu, ar keliais skrydžiais (žr. atitinkamai 22 ir 23 konstatuojamąsias dalis ir OTM taikymo pavyzdžius, nurodytus 2 lentelėje). Pavyzdžiui, mokestis, mokėtinas už keleivį, vykstantį iš Dublino į Niujorką su tranzitiniu sustojimu Šanone, buvo 10, o ne 2 EUR (žr. 91 konstatuojamąją dalį).

(125)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad iš esmės yra teisėta apmokestinti kelionę oro transportu kelionei oro transportu iš tam tikro Airijos oro uosto į tam tikrą galutinę paskirties vietą, kai atliekamas vienas užsakymas, mokesčio tarifą taikant vieną kartą, užuot apmokestinus kiekvieną atskirą tokios vienos kelionės dalį. Toks atskiras apmokestinimas reikštų, kad mokestis už keleivį, kuris vyksta su persėdimu į kitą orlaivį Airijos oro uoste, mokestis būtų taikomas du kartus, o dėl to tikrai gali kilti problemų dėl lygybės ir vienodų sąlygų (žr. 63 konstatuojamąją dalį).

(126)

Iš tikrųjų, akcizai, tokie kaip OTM, paprastai taikomi klientui įsigyjant galutinį produktą ar paslaugą, o ne atskiroms sudedamosioms šio galutinio produkto ar paslaugos dalims. Dėl toliau paaiškintų priežasčių kelionę, kurią sudaro kelios dalys ir kurios metu kiekviename tranzitinio sustojimo oro uoste keleivis atitinka reikalavimus, kad jį būtų galima laikyti keleiviu, kuris vyksta tranzitu arba su persėdimu, galima laikyti viena paslauga.

(127)

Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį, kad oro vežėjai savo paslaugas parduoda kaip keliones iš tam tikros kelionės pradžios vietos (A) į galutinės paskirties vietą (B), net jeigu tokią kelionę sudaro ir sustojimas tarpiniame oro uoste (C). Tokia paslauga iš esmės apima kelionę oro transportu iš A į B, o tai, ar esama tarpinio oro uosto C, yra antraeilis dalykas, ir keleivių požiūriu tai visiškai nesvarbi tos paslaugos detalė (išskyrus galimą to poveikį bendram keleivių kelionės laikui) (39). Iš principo dėl to yra priimtina netiesioginę kelionę iš A į B per C, parduodamą kaip viena paslauga, apmokestinti taip pat, kaip tiesioginę kelionę iš A į B (A abiem atvejais yra Airijoje) ir tai nėra diskriminacija, nes abiem paslaugomis patenkinami tie patys klientų poreikiai (būtent, nukeliauti iš A į B).

(128)

Dar reikia nustatyti, ar Finansų įstatyme pateiktos keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, apibrėžtys atspindi tuos principus. Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse pateikiama analizė.

(129)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, keleiviai, kurie vyksta tranzitu, apibrėžiami kaip keleiviai, kurie atskrenda ir išskrenda tuo pačiu orlaiviu. Komisija laikosi nuomonės, jog šioje situacijoje aišku, kad iš esmės tai viena kelionė, o vienintelis dalykas, kuo tokia kelionė skiriasi nuo tiesioginės kelionės, – orlaivis pakeliui į galutinę paskirties vietą trumpam sustoja tam tikrame oro uoste.

(130)

Kalbant apie keleivius, kurie vyksta su persėdimu, jiems apibrėžti oro uoste C, kai vykstama iš oro uosto A į oro uostą B per oro uostą C, taikomos tam tikros sąlygos: i) maksimali oro uoste C praleidžiamo laiko trukmė neturėtų viršyti 6 valandų; ii) A ir B turi skirtis ir iii) skrydis iš A į C ir iš C į B turi būti perkamas pateikiant vieną užsakymą. Komisija laikosi nuomonės, kad visos trys sąlygos pakankamos ir proporcingos. i punkte pateikta sąlyga užtikrinama, kad C būtų tikrai tranzitinis oro uostas, kuriame keleivis iš esmės pasirengia ir laukia savo jungiamojo skrydžio ir kuris nėra „paslėptas“ galutinės paskirties vietos oro uostas. Šiuo atžvilgiu šešios valandos yra pagrįstas laikas siekiant užtikrinti, kad C iš tikrųjų yra tranzitinio sustojimo oro uostas (40). ii punkte pateikta sąlyga užtikrinama, kad kelionė nebūtų „paslėptas“ tiesioginis skrydis iš A į C ir atgal. Kalbant apie iii punkte pateiktą sąlygą, kaip aiškinama 132–134 konstatuojamosiose dalyse, užtikrinama, kad kelionė iš A į B klientui būtų parduodama kaip viena integruota paslauga.

(131)

Keleivius, kurie vyksta su persėdimu, atleidžiant nuo OTM nustatoma sąlyga, kad visi vieną kelionę sudarantys skrydžiai turi būti užsakyti kaip viena kelionė.

(132)

Kai keleivis užsako vieną kelionę, kurią sudaro keli skrydžiai (arba kelios kelionės dalys), jis sudaro vieną sutartį su paslaugų teikėju, ir ta sutartis apima kelis skrydžius. Priešingai, kai keleivis pateikia daugiau nei vieną užsakymą dėl kelių skrydžių, jis sudaro atskiras savarankiškas sutartis su vienu arba keliais tiekėjais. Iš to jau matyti, kad vienas užsakymas atitinka vienos paslaugos, kurią sudaro kelios sudedamosios dalys, pirkimą, o keli užsakymai atitinka kelias atskiras paslaugas, kurias keleivis įsigyja savarankiškai.

(133)

Kai užsakymas yra vienas, visa kelionė, kurią sudaro vienas ar keli skrydžiai, parduodama kaip viena užsakyta kelionė, ir keleivis visai kelionei turi vieną bilietą ir vieną užsakymo numerį. Be to, kaip savo pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą nurodo ir Airija, ir bendrovė „Aer Lingus“ (žr. 101 konstatuojamąją dalį), tarp kelionės, kurią sudaro keli skrydžiai, parduodami pateikus vieną užsakymą, ir kelionės, kurią sudaro keli skrydžiai, parduodami pateikus atskirus užsakymus, yra keletas svarbių skirtumų. Visų pirma, pateikęs vieną užsakymą keleivis neturi registruotis kiekvienam kelionę sudarančiam skrydžiui, taip pat jam nereikia laikytis atskirų bagažo ir kelionės dokumento reikalavimų, veikiau jam taikomas vienas reikalavimų rinkinys, apimantis visą kelionę iki galutinės paskirties vietos. Be to, jeigu pirmasis skrydis atšaukiamas arba vėluoja tiek, kad keleivis nespėja į jungiamąjį skrydį, vienu užsakymu įsigytos kelionės paslaugų teikėjas turi prisiimti atsakomybę už praleistą jungiamąjį skrydį (pavyzdžiui, jis turi pasirūpinti ir teikti pagalbą, iš naujo užsakyti keleiviui kitą galimą skrydį arba pasiūlyti kompensaciją).

(134)

Kelionė, kurią sudaro kelios atskirai užsakytos dalys, yra susijusi su nepriklausomų paslaugų pirkimu. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, keleivis, praleidęs savo antrąjį skrydį, nes vėlavo pirmasis skrydis, negali prašyti antrojo skrydžio paslaugų teikėjo pagalbos. Paprasčiausiai būtų laikoma, kad keleivis į antrąjį skrydį neatvyko. Be to, kai atskirai užsakant perkami keli skrydžiai, keleivis kiekviename oro uoste turi atsiimti savo bagažą ir užsiregistruoti kitiems skrydžiams. Bendrovė „Aer Lingus“ pabrėžė, kad keleiviams, kurie renkasi savarankiškai jungti skrydžius, nė viename Airijos oro uoste neteikiamos bagažo perkėlimo paslaugos (žr. 101 konstatuojamąją dalį).

(135)

Atsižvelgiant į tai, pagrindinis skirtumas tarp abiejų atvejų yra tas, kad vienu atveju keleivis perka integruotą paslaugą (kelionę iš A į B), kurią sudaro dvi sudedamosios dalys, paslaugos teikėjo sujungiamos į vieną, o kitu atveju keleivis pats jungia dvi sudedamąsias dalis ir pats prisiima riziką, taigi iš esmės jis perka dvi atskiras paslaugas. Todėl iš oro uosto A į oro uostą B per oro uostą C vykstantis keleivis pateikęs vieną užsakymą įsigyja paslaugą, kuri iš esmės skiriasi nuo paslaugų, kurias įsigyja keleivis, atskirai užsisakantis skrydį iš oro uosto A į oro uostą C ir iš oro uosto C į oro uostą B.

(136)

Tai, kad vienas užsakymas, apimantis kelis skrydžius, iš esmės skiriasi nuo kelių skrydžių, dėl kurių pateikiami atskiri užsakymai, iliustruojama ir bendrovės „easyJet“, vienos pagrindinių tiesioginius skrydžius vykdančių vežėjų Sąjungoje, interneto svetainėje keleiviams pateiktu pranešimu:

„[b]endrovė „easyJet“ yra tiesioginius skrydžius (iš išvykimo oro uosto į atvykimo oro uostą) vykdantis vežėjas, neteikiantis jungiamųjų skrydžių paslaugų, susijusių su jo arba kitų vežėjų vykdomais skrydžiais. Jeigu užsisakėte tolesnį skrydį su mūsų bendrove, tai yra atskira sutartis ir kiekvieną skrydį mes laikome atskira kelione“ (41).

(137)

Taigi apmokestinti kiekvieną iš tų dviejų paslaugų atskirai yra proporcinga, ir tai nėra diskriminacija, nors kelionė, perkama pateikiant vieną užsakymą, apmokestinama tik vieną kartą.

(138)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą vertinimą (žr. 131–137 konstatuojamąsias dalis) Komisija laikosi nuomonės, kad Finansų įstatyme pateiktos keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, apibrėžtys atitinka tikslą apmokestinti visą kelionę iš tam tikros Airijos vietos į tam tikrą galutinės paskirties vietą, kai keleivis tą kelionę įsigyja kaip vieną integruotą paslaugą.

(139)

Galima daryti išvadą, kad atskaitos sistema yra OTM, kaip nustatyta Finansų įstatyme, todėl ji apima mokesčio netaikymą keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, (kelionės sistema).

(140)

Atsižvelgiant į tai, kad OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, yra atskaitos sistemos dalis, nuo atskaitos sistemos nenukrypstama.

(141)

Vadinasi, atlikus OTM vertinimą, taikant trijų etapų metodą, nenustatyta, kad priemonė būtų atrankioji.

(142)

Siekiant padaryti galutinę išvadą dėl atrankumo, vis tiek reikia nustatyti, ar Airija OTM nustatė akivaizdžiai sutartiniu arba šališku būdu, kad tai būtų palankiau tam tikroms įmonėms.

(143)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti tyrimą bendrovė „Ryanair“ tvirtino, kad iš esmės keleivių, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, atleidimu nuo OTM nepagrįstai atskiriami du verslo modeliai, būtent, žvaigždinio tinklo modelį taikančių vežėjų, siūlančių kelis skrydžius apimančius užsakymus, verslo modelis ir tiesioginius skrydžius vykdančių bei tokių užsakymų nesiūlančių vežėjų, tokių kaip bendrovė „Ryanair“, verslo modelis, ir kad negalima teigti, jog visi oro vežėjai be jokios diskriminacijos gali pasinaudoti tuo atleidimu nuo mokesčio.

(144)

Pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, jog dokumentų rinkinyje nėra įrodymų, kad Airija galimybę mokesčio netaikyti keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nustatė taip, kad tai būtų palankiau tam tikroms įmonėms. Šiuo atžvilgiu galima atkreipti dėmesį, kad įvairios valstybės narės taiko panašius mokesčius ir jų taip pat netaiko keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu.

(145)

Bendrovės „Ryanair“ argumentą, kad oro vežėjui iš esmės neįmanoma savo pagrindinio verslo modelio pritaikyti taip, kad tiesioginių skrydžių modelis taptų žvaigždinio tinklo modeliu, ir kad, jos žiniomis, rinkoje nėra nė vieno tokio pakeitimo precedento, reikėtų vertinti atsargiai, nes bendrovė „Ryanair“ pradėjo siūlyti jungiamuosius skrydžius (42). 2017 m. gegužės mėn. bendrovė „Ryanair“ paskelbė pradedanti vykdyti pirmuosius jungiamuosius skrydžius per Romos Fjumičino oro uostą ir pirmą kartą savo klientams suteikianti galimybę užsakyti kelionę su persėdimu tiesiogiai į kitus jungiamuosius bendrovės „Ryanair“ skrydžius. Šiuo atžvilgiu bendrovės „Ryanair“ vyriausiasis komercijos pareigūnas teigė: „[b]endrovė „Ryanair“ praneša, kad pradeda teikti jungiamųjų skrydžių per Romos Fjumičino oro uostą paslaugas, taigi klientai jungiamuosius bendrovės „Ryanair“ skrydžius galės užsisakyti mažiausiomis Europoje kainomis. Iš pradžių jungiamųjų skrydžių per Romą maršrutų bus 10, klientai galės persėsti į kitą skrydį neišeidami į nekontroliuojamą zoną, o jų bagažas bus registruojamas iš karto iki galutinės paskirties vietos. Ketvirtaisiais mūsų programos „Always Getting Better“ įgyvendinimo metais ši nauja paslauga bus išplėtota visame bendrovės „Ryanair“ tinkle (artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais Romos maršrutai bus papildyti), jeigu tik bandymas Romos Fjumičino oro uoste bus sėkmingas“ (43). Klientai taip pat abiem skrydžiams gaus vieną užsakymo numerį. Iš to matyti, kad bendrovė „Ryanair“ pradėjo teikti naują paslaugą ir ji tą paslaugą laiko nauja ir iš esmės kitokia nei iki šiol jos vykdyti tiesioginiai skrydžiai.

(146)

Antra, galima matyti, kad OTM atskiroms paslaugoms, būtent keliems skrydžiams, įsigyjamiems pateikiant kelis užsakymus, taikomas atskirai, o vienos kelionės integruotos paslaugos, t. y. vienos kelionės sudedamosios dalys, įsigyjamos pateikiant vieną užsakymą, apmokestinamoms tik vieną kartą. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas priežastis (žr. šio sprendimo 6.2.2.3 skirsnį), toks diferencijavimas taikomas dėl to, kad iš esmės skiriasi paslaugos, kurias klientai abiem atvejais perka ir dėl kurių atsiranda svarbių praktinių aspektų, visų pirma susijusių su registracija skrydžiui, bagažo tvarkymu ir oro vežėjo atsakomybe, jeigu į jungiamąjį skrydį būtų pavėluota. Tai, kad vieni oro vežėjai taiko verslo modelį, susijusį su tiesioginių skrydžių paslaugomis, o kiti teikia tinklines paslaugas, nereiškia, kad mokestį skirtingai taikant objektyviai skirtingoms paslaugoms kas nors būtų diskriminuojamas. Kaip paaiškinta 6.2.2.3 skirsnyje, galima laikyti, kad teisėta apmokestinti keliones oro transportu, kurių pradžia Airijoje, o ne kiekvieną pavienį keleivio išvykimą orlaiviu iš Airijos.

(147)

Komisija atkreipia dėmesį, jog bendrovės „Ryanair“ teiginiai, susiję su tariama diskriminacija, atrodo, yra netiesiogiai paremti prielaida, kad dalis klientų savo kelionę oro transportu planuoja iš bendrovės „Ryanair“ įsigydami kelis skrydžius, planuodami keliauti iš vieno oro uosto į kitą oro uostą per kitus oro uostus, ir kad tokie keli skrydžiai turėtų būti vertinami kaip pat, kaip vienos kelionės užsakymas (44). Kitokiu atveju bendrovė „Ryanair“ nebūtų turėjusi priežasčių manyti, kad yra diskriminuojama palyginti su oro vežėjais, kurie siūlo vienos kelionės, kurią sudaro keli skrydžiai, užsakymus. Tačiau bendrovė „Ryanair“ nenurodė, kad laikotarpiu, kai taikytas OTM, ji būtų vežusi kokius nors tokio pobūdžio keleivius, jau nekalbant apie kokius nors pateiktus duomenis, iš kurių būtų matyti tokių keleivių skaičius (45). Dar svarbiau yra tai, kad nėra jokios bendrovės „Ryanair“ pateiktos medžiagos, dėl kurios galėtų kilti abejonių dėl 132–134 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų teiginių, kuriais pateisinama tai, kad keli skrydžiai, įsigyjami pateikiant vieną užsakymą, yra iš esmės kitokia paslauga nei keli skrydžiai tarp tų pačių oro uostų, įsigyti pateikiant atskirus užsakymus, nes pastarieji iš tikrųjų yra atskiros savarankiškos paslaugos.

(148)

Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, savo sprendime byloje T-512/11 Bendrasis Teismas atkreipė dėmesį, kad Airija buvo nusiteikusi pakoreguoti OTM ir panaikinti reikalavimą, kad keleivis, kuris vyksta su persėdimu, kelionę turėtų įsigyti pateikdamas vieną užsakymą, jeigu to prireiktų.

(149)

Atlikus oficialų tyrimą nustatyta (žr. 131–148 konstatuojamąsias dalis), kad vieno užsakymo sąlyga nebuvo diskriminacinė, nes ja užtikrinta, kad OTM būtų taikomas tik kelionėms oro transportu, kurių pradžia yra Airijos oro uoste ir kurios klientui parduodamos kaip viena integruota paslauga, neatsižvelgiant į tai, kiek skrydžių sudaro kelionę. Todėl Komisija daro išvadą, kad Airijai nereikėjo iš keleivio, kuris vyksta su persėdimu, apibrėžties pašalinti vieno užsakymo sąlygos, kad būtų užtikrintas valstybės pagalbos nebuvimas.

(150)

Galima daryti išvadą, kad Airija OTM nenustatė akivaizdžiai sutartiniu arba šališku būdu, kad šios sąlygos būtų palankesnės tam tikroms įmonėms. Priešingai, tai, kad OTM netaikomas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, yra pateisinama ir pagrįsta.

(151)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą vertinimą, tiriamoji priemonė neatitinka bent vienos iš sąlygų, nustatytų SESV 107 straipsnio 1 dalyje, taigi priemonė nėra atrankioji. Kadangi įvairios sąlygos, pagal kurias nustatoma, ar esama valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, turi būti įvykdytos visos, priemonė nėra valstybės pagalba. Todėl nebūtina vertinti, ar įvykdytos kitos sąlygos, dėl kurių priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba.

(152)

OTM netaikymas keleiviams, kurie vyksta tranzitu ir su persėdimu, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,