27.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/27

(1)

2014 m. liepos 24 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba paskelbė 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (toliau – TFAS) „Finansinės priemonės“ (toliau – 9-asis TFAS). 9-uoju TFAS siekiama tobulinti finansinės atskaitomybės apie finansines priemones pateikimą finansinėse ataskaitose sprendžiant problemas, kilusias toje srityje per finansų krizę. Visų pirma 9-uoju TFAS reaguojama į G–20 raginimą pereiti prie labiau į ateitį orientuoto tikėtinų finansinio turto kredito nuostolių pripažinimo modelio. Tikėtinų finansinio turto kredito nuostolių pripažinimo atžvilgiu šis standartas pakeičia 39-ąjį tarptautinį apskaitos standartą;

(2)

Komisija priėmė 9-ąjį TFAS Komisijos reglamentu (ES) 2016/2067 (4). Pagal tą reglamentą kredito įstaigos ir investicinės įmonės (toliau – įstaigos), kurios naudoja TFAS savo finansinėms ataskaitoms rengti, turi taikyti 9-ąjį TFAS nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2018 m. sausio 1 d. arba po šios datos, pradžios;

(3)

dėl 9-ojo TFAS taikymo gali staiga smarkiai padidėti atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams ir todėl staiga sumažėti įstaigų bendras 1 lygio nuosavas kapitalas. Kol Bazelio bankų priežiūros komitetas šiuo metu svarsto atidėjiniams tikėtiniems kredito nuostoliams ilgesnį laikotarpį taikytiną reguliavimo tvarką, į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (5) turėtų būti įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos siekiant sumažinti tą galimą didelį neigiamą poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, atsirandantį dėl tikėtinų kredito nuostolių apskaitymo;

(4)

Europos Parlamentas savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliucijoje dėl tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto – 9-ojo TFAS (6) paragino nustatyti laipsniško įvedimo tvarką, kuria būtų sumažintas 9-ojo TFAS naujo vertės sumažėjimo modelio poveikis;

(5)

kai įstaigos laikotarpio pradžios balanse tą dieną, kai ji pirmą kartą taiko 9-ąjį TFAS, matomas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažėjimas palyginti su laikotarpio pabaigos balansu prieš tai einančią dieną, atsiradęs dėl padidėjusių atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams, įskaitant atidėjinį nuostoliams, skirtą tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta 9-ojo TFAS A priede, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 (7) priede (toliau – priedas dėl 9-ojo TFAS), įstaigai turėtų būti leidžiama pereinamuoju laikotarpiu į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti tam tikrą padidėjusių atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams dalį. To pereinamojo laikotarpio trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip penkeri metai ir jis turėtų prasidėti 2018 m. Atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams dalis, kuri gali būti įtraukta į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, ilgainiui turėtų sumažėti iki nulio, kad dieną, einančią iškart po pereinamojo laikotarpio pabaigos, būtų užtikrintas visiškas 9-ojo TFAS įgyvendinimas. Atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams poveikis bendram 1 lygio nuosavam kapitalui neturėtų būti visiškai pašalintas pereinamuoju laikotarpiu;

(6)

įstaigos turėtų nuspręsti, ar taikyti tas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir atitinkamai informuoti kompetentingą instituciją. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga turėtų turėti galimybę vieną kartą pakeisti savo pradinį sprendimą su sąlyga, kad gautas išankstinis kompetentingos institucijos leidimas; kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad tokio sprendimo motyvas būtų ne reglamentavimo arbitražas;

(7)

kadangi po dienos, kurią įstaiga pirmą kartą taiko 9-ąjį TFAS, apskaičiuoti atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams dėl blogėjančios makroekonominės perspektyvos gali netikėtai padidėti, įstaigoms tokiais atvejais turėtų būti suteikta papildomų lengvatų;

(8)

turėtų būti reikalaujama, kad įstaigos, kurios nusprendžia pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis, turėtų pakoreguoti reguliuojamojo kapitalo straipsnių, kuriems atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams daro tiesioginį poveikį, apskaičiavimą siekiant užtikrinti, kad jos negautų nepriimtinos kapitalo lengvatos. Pavyzdžiui, specifiniai kredito rizikos koregavimai, kuriais pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą sumažinama pozicijos vertė, turėtų būti sumažinti taikant koeficientą, kurio poveikis yra pozicijos vertės didėjimas. Taip būtų užtikrinama, kad įstaiga nepasinaudotų ir jos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimu pritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir sumažinta pozicijos verte;

(9)

įstaigos, kurios nusprendžia pasinaudoti šiame reglamente nustatytomis 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio nuostatomis, turėtų viešai atskleisti savo nuosavas lėšas, kapitalo pakankamumo koeficientus ir sverto koeficientą, apskaičiuotus tiek taikant tas nuostatas, tiek jų netaikant, kad visuomenė galėtų įvertinti tų nuostatų poveikį;

(10)

taip pat tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl didelės pozicijos ribos, taikomos tam tikroms valstybių narių viešojo sektoriaus skolos pozicijoms, išreikštoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, netaikymo. Pereinamojo laikotarpio trukmė turėtų būti treji metai, skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 1 d., tokio tipo pozicijoms, kurios susidarė 2017 m. gruodžio 12 d. arba po šios datos, o tokio tipo pozicijoms, susidariusioms anksčiau nei ta data, turėtų būti taikomas tęstinumo principas ir joms toliau galėtų būti taikoma didelės pozicijos išimtis;

(11)

siekiant sudaryti galimybę šiuo reglamentu numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(12)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

įterpiamas šis straipsnis:

„473a straipsnis

9-jo TFAS įvedimas

1.   Nukrypstant nuo 50 straipsnio, iki šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos šios įstaigos gali į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti pagal šią dalį apskaičiuotą sumą:

Pirmoje pastraipoje nurodyta suma apskaičiuojama kaip toliau nurodytų elementų sudėtinė suma:

a)

pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju – suma (ABSA), apskaičiuota pagal šią formulę: čia: A2,SA = suma, apskaičiuota pagal 2 dalį; A4,SA = suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis sumomis, apskaičiuotomis pagal 3 dalį; f= taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje; t= bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumų A2,SA ir A4,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.

b)

pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju – suma (ABIRB), apskaičiuota pagal šią formulę: čia: A2,IRB = pagal 2 dalį apskaičiuota suma, pakoreguota pagal 5 dalies a punktą; A4,IRB = suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis pagal 3 dalį apskaičiuotomis sumomis, pakoreguotomis pagal 5 dalies b ir c punktus; f= taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje; t= bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumų A2,IRB ir A4,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.

2.   Įstaigos sumas A2,SA ir A2,IRB, nurodytas atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose, apskaičiuoja imdamos didesnę iš šios dalies a ir b punktuose nurodytų sumų atskirai pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių:

3.   Įstaigos pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, ir pozicijoms, vertinamoms pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atskirai apskaičiuoja sumą, kuria šios dalies a punkte nurodyta suma viršija šios dalies b punkte nurodytą sumą:

4.   Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju, kai 3 dalies a punkte nurodyta suma viršija 3 dalies b punkte nurodytą sumą, įstaigos laiko, kad A4,SA yra lygi tų sumų skirtumui, kitu atveju jos laiko, kad A4,SA yra lygi nuliui.

Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju, kai 3 dalies a punkte nurodyta suma, pritaikius 5 dalies b punktą, viršija tų pozicijų sumą, kaip nurodyta 3 dalies b punkte, pritaikius 5 dalies c punktą, įstaigos laiko, kad A4,IRB yra lygi tų sumų skirtumui, kitu atveju jos laiko, kad A4,IRB yra lygi nuliui.

5.   Pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju įstaigos taiko 2–4 dalis tokia tvarka:

6.   Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus:

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2018 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2019 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2019 m. sausio 1 d. arba po šios datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–e punktus taiko pradedant koeficientu, atitinkančiu metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.

7.   Jeigu įstaiga į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukia tam tikrą sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visas pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES reikalaujamas sumas, kurias apskaičiuojant naudojami bet kurie iš toliau išvardytų straipsnių, neatsižvelgdama į poveikį, kurį atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams, kuriuos ji įtraukė į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, daro šiems straipsniams:

b)

pozicijos vertė, nustatyta pagal 111 straipsnio 1 dalį, kai specifiniai kredito rizikos koregavimai, kuriais pozicijos vertė sumažinama, dauginami iš šio padidinimo daugiklio (sf): čia: ABSA = pagal 1 dalies antros pastraipos a punktą apskaičiuota suma; RASA = bendra specifinių kredito rizikos koregavimų suma;

8.   Per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą laikotarpį įstaigos, kurios nusprendė taikyti šiame straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal Aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jeigu jos šio straipsnio netaikytų.

9.   Įstaiga nusprendžia, ar taikyti šiame straipsnyje išdėstytas nuostatas pereinamuoju laikotarpiu, ir informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Jeigu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali vieną kartą pakeisti savo pirminį sprendimą. Pagal šią pastraipą priimtus sprendimus įstaigos atskleidžia viešai.

Šiame straipsnyje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nusprendusi įstaiga gali nuspręsti netaikyti 4 dalies – tokiu atveju ji informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Tokiu atveju ta įstaiga laiko, kad 1 dalyje nurodyta A4 vertė lygi nuliui. Jeigu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali vieną kartą pakeisti savo pirminį sprendimą. Pagal šią pastraipą priimtus sprendimus įstaigos atskleidžia viešai.

10.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. EBI paskelbia gaires dėl šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų dėl informacijos atskleidimo.“;

2.

493 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4.   Nukrypdamos nuo 395 straipsnio 1 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti bet kurias iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų pozicijų, kurios atitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, neviršijant šių ribų:

Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.

5.   4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos šioms pozicijoms:

Taikant pirmos pastraipos a, b ir c punktus šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tiems turto straipsniams ir kitoms viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms arba jų garantijomis užtikrintoms pozicijoms, kurios vertinamos kaip centrinės valdžios, regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį. Jeigu turto straipsniai ir kitos viešojo sektoriaus subjektų pozicijos arba jų garantijomis užtikrintos pozicijos yra vertinamos kaip regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamo laikotarpio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tos regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį.

6.   Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodyta pozicija atitinka visas šias sąlygas:

7.   Šio straipsnio 5 dalyje nurodytai pozicijai, kuri susidarė anksčiau nei 2017 m. gruodžio 12 d. ir kuriai 2017 m. gruodžio 31 d. buvo priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 495 straipsnio 2 dalį, 395 straipsnio 1 dalis netaikoma.“