12.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/1

(1)

afrikinis kiaulių maras – viena sunkiausių infekcinių kiaulių ligų. Nuo 2014 m. šios ligos, kuria serga tiek laukiniai gyvūnai, tiek ūkiuose laikomi gyvuliai, protrūkių buvo nustatyta ties rytine Sąjungos siena ir, siekiant kontroliuoti ligą, Sąjungos lygmeniu buvo priimti griežti sanitariniai apribojimai;

(2)

siekdama geografinėje srityje, kurioje kyla didelis afrikinio kiaulių maro pavojus, padidinti bendrą biologinio saugumo lygį ir išvengti naujų ligos protrūkių ūkiuose, Lenkija priėmė 2017 m. liepos 5 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įsakymas dėl priemonių, kurių imamasi dėl afrikinio kiaulių maro (2), ir kuriame ūkiams nustatomi nauji, už galiojančius Sąjungos reikalavimus griežtesni nacionaliniai reikalavimai. Nauji reikalavimai visų pirma susiję su gyvulių tvarkymu ir šėrimu, taip pat ūkių statiniais ir dezinfekcija ir patekimo į juos kontrole. Iki tam tikro Lenkijos valdžios institucijų nustatyto termino tam tikri ūkiai bus priversti nutraukti kiaulienos gamybą;

(3)

po afrikinio kiaulių maro protrūkių priimti sanitariniai apribojimai turėjo didelį poveikį nacionalinei ir Sąjungos kiaulienos rinkai, todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 220 straipsniu, neseniai buvo priimtos išskirtinės rinkos priemonės. Be to, Sąjungos kiaulienos sektorius labai priklauso nuo eksporto, todėl dėl naujų afrikinio kiaulių maro atvejų ūkiuose pritaikius prekybos apribojimus galėtų būti labai destabilizuota rinka;

(4)

šiomis aplinkybėmis Lenkijos savanoriškai priimtos priemonės yra būtinos kitų afrikinio kiaulių maro atvejų pavojui sumažinti, todėl jomis galiausiai prisidedama prie būsimo Sąjungos kiaulienos rinkos stabilumo;

(5)

Lenkijos teritorijoje daugiausia afrikinio kiaulių maro protrūkių nustatyta ūkiuose, esančiuose pavojaus zonose ir laikančiuose nedaug kiaulių – pusė ūkių laikė mažiau kaip dešimt kiaulių, o 90 proc. – mažiau kaip 50 kiaulių, todėl labai pageidautina, kad Lenkija tokiems ūkiams taikytų minėtas priemones, ir tai atitinka Sąjungos interesus. Tačiau tie ūkiai negali prisiimti naštos ir patirti išlaidų, reikalingų naujiems reikalavimams patenkinti, todėl taikant tuos reikalavimus daugelis jų bus priversti nutraukti kiaulienos gamybą, o tai reiškia, kad susiję gamintojai ateityje neteks didelės dalies savo pajamų;

(6)

žvelgiant iš Sąjungos rinkos stabilumo perspektyvos, naujų Lenkijos priemonių taikymas būtent tiems ūkiams, kurie dėl atitinkamų reikalavimų praras pajamas, atitinka Sąjungos interesus ir yra konkreti problema, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnyje. Ši konkreti problema negali būti sprendžiama taikant priemones pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį. Kita vertus, ji nėra konkrečiai susijusi su esamu rinkos sutrikimu arba šiuo metu kylančiu konkrečiu tokio sutrikimo pavojumi. Be to, Lenkijos priemonėmis nenustatomi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 220 straipsnyje nurodyti prekybos apribojimai ir nesiekiama tiesiogiai kovoti su šiuo metu plintančiu afrikiniu kiaulių maru;

(7)

atsižvelgiant į ūkio dydžio ir jo gebėjimo prisitaikyti prie naujų reikalavimų santykį ir ankstesnių protrūkių duomenis, ši neatidėliotina priemonė turėtų būti taikoma remiantis didžiausiu bandos dydžiu. Kad būtų išvengta sukčiavimo pavojaus, didžiausias atitinkamas ūkių bandų dydis turėtų neviršyti pastaruoju metu turėtų bandų dydžio vidurkio. Kad atitinkamose srityse staiga nepadidėtų kiaulienos tiekimas ir būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio rinkai, turėtų būti nustatytas įprastu gamybos ciklu grindžiamas laikotarpis, per kurį, paskelbus nurodymą nutraukti kiaulienos gamybą, gyvuliai turi būti išvežti iš ūkių. Administraciniais tikslais turėtų būti nustatytas ilgiausias laikotarpis, per kurį kiaulienos gamybą nutraukęs gyvulių laikytojas galėtų pateikti paramos paraišką;

(8)

siekiant išvengti dvigubo finansavimo, prarastos atitinkamos pajamos neturėtų būti kompensuojamos valstybės pagalbos arba draudimo lėšomis, o parama turėtų būti skiriama tik už reikalavimus atitinkančius gyvulius, už kuriuos nebuvo gauta jokia kita Sąjungos finansinė parama;

(9)

siekiant išvengti bet kokio kompensacijos permokos pavojaus, paramos gavėjams, pateikusiems įrodymų, kad jie tenkina naujus reikalavimus, taip pat turėtų būti leidžiama po tam tikro laiko iš naujo pradėti gamybą;

(10)

parama turėtų būti skiriama tik tiems gavėjams, kuriems ekstremaliosios situacijos atveju jos būtinai reikia, o jos bendra suma neturėtų viršyti to, kas tikrai būtina. Gavėjui skiriamą paramą turėtų sudaryti už gyvulį skiriama fiksuota suma, kuria būtų kompensuotas trumpalaikis gamybos pajamų praradimas. Bendra paramos suma ir bendra iš biudžeto skiriama suma turėtų būti grindžiamos Lenkijos pateikta informacija ir atitikti kiaulienos gamybos iš atitinkamos ūkio vidutinio dydžio bandos pajamas. Skiriant paramą bus kompensuota tik nedidelė gamybą nutraukiančių gyvulių laikytojų prarasimų pajamų dalis, todėl Lenkijai turėtų būti leista tiems gyvulių laikytojams tomis pačiomis sąlygomis teikti papildomą paramą;

(11)

reikėtų numatyti, kad kompetentingos Lenkijos valdžios institucijos imtųsi visų reikalingų priemonių bei atliktų visas reikalaujamas patikras ir atitinkamai informuotų Komisiją. Visų pirma turėtų būti patikrinta atitiktis reikalavimams ir paramos paraiškos teisingumas. Nustatydamos reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičių, kompetentingos valdžios institucijos turėtų pasinaudoti visomis turimomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant visų pirma patikras ūkiuose, ankstesnius duomenis ir Tarybos direktyvoje 2008/71/EB (3) nustatytą privalomą ūkyje tvarkomą registravimo žurnalą;

(12)

vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsniu, priemonė turėtų būti taikoma ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui Lenkijos paramos gavėjams išmokamos sumos neturėtų būti tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų.

(13)

kad būtų užtikrintas patikimas priemonės biudžeto valdymas ir išmokos gamintojams būtų išmokėtos laiku, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (4) 5 straipsnio 2 dalis turėtų būti netaikoma;

(14)

siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai stebėti šios neatidėliotinos priemonės veiksmingumą, Lenkija turėtų teikti Komisijai išsamią informaciją apie jos įgyvendinimą. Kad Sąjunga galėtų atlikti finansų kontrolę, Lenkija turėtų pateikti Komisijai mokėjimų patvirtinimą;

(15)

paramos paraiškos gali būti teikiamos skirtingomis datomis (priklausomai nuo kiekvieno pareiškėjo gamybos sustabdymo datos) laikotarpiu, kuris gali tęstis ne ilgiau kaip dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, todėl siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo tikslinga šio reglamento įsigaliojimo datą laikyti operaciniu įvykiu, lemiančiu paramos sumoms taikomą valiutos kursą;

(16)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(a)

nurodymo paskelbimo metu jų ūkis yra vienoje iš Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES (6) su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo sprendimu 2017/1481/ES (7), priede išvardytų Lenkijos sričių, kuriose vykdant afrikinio kiaulių maro kontrolę taikytos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės;

(b)

2016 m. liepos 1 d.–2017 m. birželio 30 d. jie laikė vidutiniškai ne daugiau kaip 50 kiaulių, o per patikrinimą, po kurio buvo paskelbtas nurodymas nutraukti kiaulienos gamybą – bent vieną tokį gyvulį;

(c)

jų gyvuliai buvo išvežti iš ūkio per kompetentingų valdžios institucijų nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 120 dienų nuo tų institucijų nurodymo nutraukti kiaulienos gamybą paskelbimo dienos;

(d)

jie pateikė paramos paraišką per Lenkijos nustatytą terminą;

(e)

už tas pačias prarastas pajamas arba tuos pačius gyvulius jiems neskirta valstybės pagalba, draudimo išmokos ar Sąjungos finansinė parama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 652/2014 (8).

(a)

ar pareiškėjas atitinka reikalavimus;

(b)

2 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimus atitinkančių paršelių, sveriančių ne daugiau kaip 20 kg, ir kitų kiaulių skaičių, remdamasi patikrų ūkiuose rezultatais, ankstesniais duomenimis ir pagal Direktyvos 2008/71/EB 4 straipsnio 1 dalį ūkiuose tvarkomais registravimo žurnalais;

(c)

ar visos kiekvieno reikalavimus atitinkančio pareiškėjo kiaulės buvo išvežtos iš ūkio per kompetentingų valdžios institucijų nustatytą terminą ir ne vėliau kaip per 120 dienų nuo nurodymo nutraukti kiaulienos gamybą paskelbimo dienos;

(d)

ar visą laikotarpį, kurį atitinkamoje srityje, nurodytoje 1 straipsnio 1 dalies a punkte, vykdant afrikinio kiaulių maro kontrolę taikomos gyvūnų sveikatos apsaugos priemonės, kiekvieno reikalavimus atitinkančio pareiškėjo ūkyje nėra kiaulių;

(e)

ar nė vienas reikalavimus atitinkantis pareiškėjas už tas pačias prarastas pajamas ar tuos pačius gyvulius negavo finansavimo iš kitų šaltinių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies e punkte.