4.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/8

(1)

2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) Vyriausybė įvedė tam tikrų produktų, įskaitant vaisius ir daržoves, importo iš Sąjungos į Rusiją draudimą. Dėl šio importo draudimo netekus svarbios eksporto rinkos iškilo didelis rinkos sutrikimų, susijusių su smarkiu kainų kritimu, pavojus. Minėtas draudimas pratęstas iki 2017 m. pabaigos. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungoje toliau kyla realus tam tikrų konkrečių produktų, kaip antai obuolių ir kriaušių, rinkos sutrikimų pavojus ir tol, kol galioja Rusijos draudimas, turi būti priimamos ir įgyvendinamos tinkamos priemonės;

(2)

itin didelis tokių rinkos sutrikimų pavojus kyla vaisių ir daržovių sektoriuje, nes į Rusiją būdavo eksportuojamas didelis greitai gendančių šio sektoriaus produktų kiekis. Paaiškėjo, kad visai produkcijai numatyti kitą paskirtį yra sunku. Todėl Sąjungos rinkoje toliau vyrauja padėtis, kuriai išspręsti, atrodo, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytų įprastų priemonių nepakanka;

(3)

siekiant išvengti didelio ir ilgalaikio rinkos sutrikimo, Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose (ES) Nr. 913/2014 (2), (ES) Nr. 932/2014 (3), (ES) Nr. 1031/2014 (4), (ES) 2015/1369 (5) ir (ES) 2016/921 (6) nustatytos didžiausios paramos, skiriamos už produktų pašalinimo iš rinkos, derliaus nenuėmimo ir neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo veiksmus, sumos, apskaičiuotos remiantis įprastais eksporto į Rusiją kiekiais;

(4)

Deleguotajame reglamente (ES) 2016/921 taip pat pripažįstama, kad produktai, kuriems taikoma tuo reglamentu nustatyta sistema ir kurie būtų buvę eksportuoti į Rusiją, galėtų būti nukreipti į kitų valstybių narių rinkas. Todėl tų pačių produktų augintojai tose valstybėse narėse, kurios paprastai savo produktų į Rusiją neeksportuodavo, taip pat galėtų susidurti su dideliu rinkos sutrikimu ir ypač kainų kritimu. Taigi, siekiant stabilizuoti rinką, Sąjungos finansinė parama už vieną ar daugiau produktų, kuriems taikomas tas reglamentas, buvo skiriama visų valstybių narių augintojams, tačiau atitinkamų produktų kiekis neturėjo viršyti 3 000 tonų kiekvienai valstybei narei;

(5)

valstybėms narėms buvo palikta teisė priimti sprendimą, kokį kiekį iš joms skirtų 3 000 tonų panaudoti. Jei valstybės narės nusprendė to kiekio nenaudoti, iki 2016 m. spalio 31 d. jos turėjo pranešti Komisijai konkretų nepanaudotą kiekį;

(6)

iki 2016 m. spalio 31 d. oficialius pranešimus Komisijai apie sprendimą nepanaudoti viso ar dalies joms skirto kiekio pateikė Vokietija, Danija, Liuksemburgas, Slovakija, Slovėnija, Austrija ir Jungtinė Karalystė;

(7)

todėl nepanaudoti kiekiai turėtų būti perskirstyti. Perskirstymas turėtų būti atliekamas vadovaujantis skaidriais, objektyviais ir sąžiningais kriterijais. Šių kriterijų laikymasis būtų geriausiai užtikrintas perskirstymą atliekant remiantis kiekvienai valstybei nustatyta bendro kiekio dalimi, kaip šiuo metu nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2016/921 I priede. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienai valstybei narei būtų skiriama bent 300 tonų, Kiprui, Kroatijai ir Portugalijai skirta dalis turėtų būti atitinkamai padidinta nuo 85 iki 300 tonų. Šis padidinimas būtinas, nes 85 tonų neviršijančio kiekio perskirstymas nacionalinėms valdžios institucijoms taptų nereikalinga administracine našta, visų pirma dėl patikrinimų, be to, toks perskirstymas neturėtų esminio poveikio gamintojų ir rinkos padėčiai;

(8)

siekiant nedelsiant užtikrinti poveikį rinkai ir padėti stabilizuoti kainas susijusiose valstybėse narėse, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir būti taikomas nuo tos dienos iki 2017 m. birželio 30 d.,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės paskirsto 2 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytus kiekius gamintojų organizacijoms ir augintojams, kurie nėra gamintojų organizacijų nariai, laikydamosi eiliškumo principo.“;

3)

Pridedamas V priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.