1.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/45

(1)

Remdamasi straipsniais žiniasklaidoje ir neoficialiai susisiekusi su Vengrijos valdžios institucijomis, 2014 m. kovo 13 d. Komisija pradėjo preliminarų tyrimą dėl galimos valstybės pagalbos statant Pakšo II atominę elektrinę, bylos Nr. SA.38454 (2014/CP).

(2)

Kelis kartus pasikeitus informacija ir po kelių oficialių susitikimų 2015 m. gegužės 22 d. Vengrijos valdžios institucijos pranešė apie teisinio saugumo priemonę ir pažymėjo, kad valstybės pagalbos, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnį, projektui neskirta.

(3)

2015 m. gegužės 22 d. raštu Vengrija Komisijai pranešė apie priemonę, pagal kurią skiriama lėšų dviejų naujų branduolinių reaktorių įrengimui Pakšo II atominėje elektrinėje.

(4)

2015 m. lapkričio 23 d. raštu Komisija informavo Vengriją apie sprendimą dėl pagalbos pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Tas Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti nuomonę.

(5)

Vengrija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą 2016 m. sausio 29 d.

(6)

Suinteresuotosios šalys atsiuntė Komisijai savo pastabas. Pastabas Komisija persiuntė Vengrijai ir davė jai galimybę pateikti savo nuomonę apie tas pastabas. Ji pateikė pastabas 2016 m. balandžio 7 d. raštu.

(7)

Vėliau Vengrija teikė informaciją 2016 m. balandžio 21 d., gegužės 27 d., birželio 9 d., birželio 16 d. ir liepos 28 d., taip pat 2017 m. sausio 16 d. ir vasario 20 d.

(8)

2016 m. rugsėjo 12 d. Vengrijos valdžios institucijos atsisakė kalbos reikalavimo ir sutiko, kad sprendimas būtų priimtas ir autentiškas anglų kalba.

(9)

Priemonę sudaro dviejų naujų branduolinių reaktorių (5 ir 6 blokų) įrengimas Vengrijoje ir jų statybą visiškai finansuoja Vengrijos valstybė subjekto „Paks II“ („MVM Paks II Nuclear Power Plant Development Private Company Limited by Shares“), kuri bus naujųjų reaktorių savininkė ir juos eksploatuos, naudai.

(10)

2014 m. sausio 14 d. Rusijos Federacija ir Vengrija sudarė tarpvyriausybinį susitarimą dėl branduolinės programos (3). Remdamosi tuo tarpvyriausybiniu susitarimu abi šalys bendradarbiauja vykdant veikiančios Pakšo atominės elektrinės techninę priežiūrą ir ją plėtojant. Tai apima dviejų naujųjų 5 ir 6 blokų su VVER tipo reaktoriais (vandens-vandens energetiniais reaktoriais) kiekviename bloke esant bent 1 000 MW (4) įrengtajai galiai projektavimu, statyba, eksploatacijos pradžia ir nutraukimu, be jau veikiančių 1–4 energetinių blokų. Eksploatuojant 5 ir 6 blokus ketinama kompensuoti pajėgumų sumažėjimą nutraukus 1–4 blokų (iš viso 2 000 MW) eksploatavimą. Vengrija pažymėjo, kad 1–4 blokai veiks iki atitinkamai 2032, 2034, 2036 ir 2037 m. pabaigos nenumatant galimybės pratęsti jų eksploatavimo laiką.

(11)

Remdamosi tarpvyriausybiniu susitarimu (5) ir Rusija, ir Vengrija turėtų paskirti po vieną patyrusią valstybės valdomą ir kontroliuojamą įstaigą, kuri finansiniu ir techniniu požiūriu atsakytų už savo kaip projekto rangovės ir vadovės įsipareigojimų vykdymą.

(12)

Rusija paskyrė akcinę bendrovę „Nizhny Novgorod Engineering Company Atomenergoproekt“ (toliau – AB NIAEP) dviem naujiems reaktoriams (5 ir 6 blokams) pastatyti, o Vengrija paskyrė įmonę „MVM Paks II Nuclear Power Plant Development Private Company Limited by Shares“ (1) (toliau – „Paks II“) jiems valdyti ir eksploatuoti.

(13)

Tarpvyriausybiniame susitarime nustatytos bendrosios dviejų šalių teisės ir pareigos branduolinio bendradarbiavimo srityje, bet jo įgyvendinimas turi būti išsamiai apibūdintas atskiruose susitarimuose, vadinamuose įgyvendinimo susitarimais (6):

(14)

2014 m. gruodžio 9 d. AB NIAEP ir „Paks II“ sudarė IVPS sutartį, kurioje nustatyta, kad du naujieji 5 ir 6 blokai turi pradėti veikti atitinkamai 2025 ir 2026 m.

(15)

Be to, Rusija papildomai įsipareigojo suteikti Vengrijai valstybinę paskolą, kad ši finansuotų „Paks II“ plėtojimą. Tai paskolai taikomas tarpvyriausybinis susitarimas dėl finansavimo (7) numatant 10 mlrd. EUR atnaujinamojo kredito priemonę, kurią galima panaudoti tik Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokams projektuoti, statyti ir pradėti eksploatuoti. Vengrija pasinaudos ta atnaujinamojo kredito priemone, kad tiesiogiai finansuotų investicijas į „Paks II“, būtinas naujiesiems 5 ir 6 blokams projektuoti, statyti ir pradėti eksploatuoti, kaip numatyta tarpvyriausybiniame susitarime dėl finansavimo. Be tarpvyriausybinio susitarimo dėl finansavimo, Vengrija iš savo biudžeto papildomai skirs iki 2,5 mlrd. EUR investicijoms į „Paks II“ finansuoti.

(16)

Be 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytos paramos investicijoms, Vengrija neketina skirti jokios kitos finansinės paramos „Paks II“, kai bus pastatyti 5 ir 6 energetiniai blokai. Naujieji blokai veiks rinkos sąlygomis nenustatant jokios fiksuotos įplaukų sumos arba garantuotosios kainos. Vengrija mano, kad šiame etape „Paks II“ nėra būtina tiesiogiai skolintis lėšų.

(17)

Kaip paaiškinta sprendime pradėti procedūrą, Pakšo atominė elektrinė yra vienintelė Vengrijoje veikianti branduolinė jėgainė. 100 proc. jos akcijų priklauso valstybės įmonei, kuri prekiauja elektra ir gamina energija, „Magyar Villamos Művek Zártkörűen Működő Részvénytársaság“ (toliau – „MVM Group“) (8). Bendroji keturių blokų įrengtoji galia yra 2000 MW, kiekviename įdiegtos rusiškos technologijos (VVER-440/V213). Blokų eksploatavimas bus laipsniškai nutrauktas iki 2037 m. [žr. 10 konstatuojamąją dalį].

(18)

Branduolinė elektros gamyba Vengrijoje atlieka strategiškai svarbų vaidmenį šalies energijos rūšių derinyje, nes maždaug 50 proc. viso šalyje pagaminamo elektros kiekio pagamina keturi Pakšo atominėje elektrinėje veikiantys reaktoriai (9).

(19)

Atsižvelgdama į šiuos tikslus:

vyriausybė paprašė „MVM Group“ išnagrinėti galimybes padidinti elektros gamybą atominėse elektrinėse. „MVM Group“ parengė galimybių studiją, kurioje nagrinėjamas naujos atominės elektrinės, kurią būtų galima integruoti į elektros sistemą ir kuri būtų eksploatuojama ekonomiškai ir saugiai tausojant aplinką, įgyvendinimas ir finansavimas. Remdamasi 2008 m. „MVM Group“ pateikta galimybių studija vyriausybė pasiūlė projektą Vengrijos parlamentui, kuris leido pradėti parengiamuosius darbus siekiant Pakšo aikštelėje įrengti naujus atominės elektrinės blokus (10). Tai buvo pagrįsta skaičiavimais, iš kurių buvo matyti, kad iki 2025 m. uždarius pasenusiais jėgaines būtų prarasta 6 000 MW iš bendrosios 8 000–9 000 MW įrengtosios galios. Tos jėgainės turėjo būti iš dalies pakeistos išplėtus Pakšo atominę elektrinę.

(20)

2011 m. įgyvendinta Nacionalinė energetikos strategija iki 2030 m. (11) Toje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama branduolinės energijos, iškastinio kuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių derinio scenarijui Vengrijoje. Vengrijos perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), MAVIR, prognozuoja, kad, atsižvelgiant į ateities poreikius ir veikiančių šios kartos pajėgumų eksploatavimo nutraukimą, iki 2026 m. Vengrijai prireiks 5,3 GW naujų gamybos pajėgumų, o iki 2031 m. – šiek tiek daugiau nei 7 GW (12). MAVIR taip pat prognozuoja, kad 2025–2030 m. bus uždaryti beveik visi šiuo metu veikiantys anglių gamybos įrenginiai ir kad Vengrijos dujų įrenginių įrengtoji galia sumažės maždaug 1 GW, kaip matyti 2017 m. sausio 16 d. Vengrijos pateiktoje 1 lentelėje. Vengrija paaiškino, kad prognozuojant 7 GW naujų pajėgumų poreikį MAVIR studijoje neatsižvelgiama į jokį importuojamą kiekį arba naują įrengtąją galią.

1 lentelė

Numatomas laipsniškas šalies įrengtosios galios pajėgumų eksploatavimo nutraukimas iki 2031 m.

(21)

Vengrija ir Rusija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą siekdamos Pakšo aikštelėje įrengti naujus pajėgumus. Vengrija paaiškino, kad energijos rūšių derinyje palikdama branduolinę energiją ji galėtų patenkinti poreikį pakeisti pajėgumus, kurių eksploatacija laipsniškai nutraukta, įrengti naujus pajėgumus ir pasiekti šalies tikslą, susijusį su Sąjungos klimato tikslais (ypač su numatomu išmetamo CO2 kiekio mažinimu).

(22)

Naujuosiuose Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokuose bus įrengta VVER 1200 (V491) technologija ir pažangesni III+ kartos reaktoriai. Vengrija aiškina, kad blokų, kurie bus įrengti Pakšo II elektrinėje, techninės specifikacijos tokios, kad palyginti su veikiančiais Pakšo atominės elektrinės blokais, be didesnės saugos, atsiras svarbių pranašumų, kaip antai didesnis našumas ir ekonomiškesnė eksploatacija.

(23)

Be gerokai didesnės įrengtosios galios VVER 1200 (V491), taip pat bus didelis numatomos eksploatacinio laikotarpio trukmės skirtumas (60 metų VVER 1200 blokų atveju palyginti su 30 metų veikiančių Pakšo atominės elektrinės blokų atveju) ir didesnis manevringumas, kurį užtikrinus bus galima kiekvieno bloko galią tam tikrose ribose reguliuoti atsižvelgiant į tinklo apkrovą.

(24)

Mažesnis kuro suvartojimas eksploatuojant naujuosius blokus taip pat atspindi pastaraisiais metais padarytą technologijų pažangą. Vietoj dabartinio 12 mėnesių kuro ciklo naujieji blokai gali būti eksploatuojami pagal 18 mėnesių ciklą. Tai reiškia, kad naujuosius blokus reikės rečiau uždaryti kasmet kurui pakrauti į reaktorius ir kasmet elektrinė vidutiniškai galės veikti ilgiau ir neprarasti gamybos laiko.

(25)

Iš techninių specifikacijų taip pat matyti, kad galios tankis, kuris bus užtikrintas naudojant naujas kuro rinkles, bus gerokai didesnis nei šiuo metu naudojamų kuro rinklių. Tai savo ruožtu reiškia, kad galima pasiekti didesnę gamybos apimtį kuro masės vienetui ir taip gali būti pagerinti ekonominiai elektrinės rodikliai.

(26)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 2.3 skirsnyje, priemonės pagalbos gavėja yra įmonė „Paks II“, kurios savininkė šiuo metu yra Vengrijos valstybė. Akcininkų teisės priklauso ministro pirmininko kabinetui. „Paks II“ bus 5 ir 6 blokų reaktorių, už kuriuos sumokės Vengrijos valstybė, savininkė ir juos eksploatuos.

(27)

Sprendimo pradėti procedūrą 19 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kaip „Paks II“ akcijos, kurios iš pradžių priklausė „MVM Group“, buvo perleistos Vengrijos valstybei (13). Remiantis 2016 m. sausio 30 d. Vengrijos pateikta informacija, perleidžiant akcijas pirkimo kaina buvo 10,156 mlrd. HUF, t. y. maždaug 33 mln. EUR.

(28)

Pagal tarpvyriausybinį susitarimą dėl finansavimo (14) Rusija suteikė Vengrijai valstybės paskolą – 10 mlrd. EUR atnaujinamojo kredito priemonę – 5 ir 6 energetinių blokų įrengimui Pakšo atominėje elektrinėje finansuoti. Paskolos palūkanų norma yra 3,95–4,95 proc. (15) Paskola skirta tų naujųjų energetinių blokų projektavimui, statybai ir eksploatavimo pradžiai.

(29)

Pagal tarpvyriausybinį susitarimą dėl finansavimo Vengrija turi finansuoti 80 proc. IVPS sutarties vertės, kurią sudaro darbų vykdymo, paslaugų teikimo ir įrangos pristatymo sąnaudos, naudodama paskolą, o 20 proc. IVPS sutarties vertės padengia pati Vengrija (žr. 15 konstatuojamąją dalį). Vengrija turi panaudoti paskolą iki 2025 m.

(30)

Vengrija turi grąžinti paskolą per 21 metus nuo kovo 15 d. arba rugsėjo 15 d. pradėjus eksploatuoti abu naujuosius 5 ir 6 atominės elektrinės blokus, bet ne vėliau nei 2026 m. kovo 15 d. (16)

(31)

Mokėjimai pagal tarpvyriausybinį susitarimą dėl finansavimo gali būti vykdomi tik Vengrijos nacionalinio vystymosi ministerijos prašymu ir gavus Rusijos finansų ministerijos pritarimą.

(32)

Pagal IVPS sutartį AB NIAEP turi patiekti du reaktorius, kaip numatyta išsamiose techninėse specifikacijose, iki sutartų datų ir už sutartą vienkartinę kainą ([…] (*1) mlrd. EUR). Laikoma, kad visos anksčiau neapibrėžtos sąnaudos, įtrauktos į šią kainą […] (17).

(33)

Sutartyje numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis mokami delspinigiai (18), […].

(34)

[…]

(35)

[…]

(36)

Iš pradžių Vengrija numatė, kad „Paks II“ 100 proc. išliks „MVM Hungarian Electricity Ltd.“, kuri pati priklauso Vengrijos valstybei ir savivaldybėms, patronuojamąja įmone. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. „Paks II“ nebėra „MVM Hungarian Electricity Ltd.“ patronuojamoji įmonė arba „MVM Group“ dalis, bet 100 proc. jos akcijų tiesiogiai priklauso valstybei ir ji šiuo metu neturi jokių teisinių santykių su „MVM Group“.

(37)

Kalbant apie „Paks II“ veiklą, visų pirma, elektros pardavimo srityje, Vengrija pažymėjo, kad nėra ir kol kas nenumatoma jokio atskiro elektros energijos pirkimo susitarimo su konkrečiu tiekėju. Vengrijos valdžios institucijos numato, kad „Paks II“ pagaminta elektros energija būtų parduodama rinkoje ir elektros vartotojams laikantis pagal įprastinę rinkos praktiką sudaromų bazinės apkrovos elektros energijos pardavimo susitarimų. Vengrijos valdžios institucijų teigimu, „Paks II“ kaip bazinės apkrovos gamintoja per numatomą ilgą eksploatacinį laikotarpį kainų nediktuos, o prie jų prisitaikys, panašiai kaip Europoje veikiantys branduolinės energijos gamintojai.

(38)

„Paks II“ bus Pakšo II atominės elektrinės savininkė ir statant du reaktorius visą jos kapitalą finansuos Vengrijos valstybė. Vengrijos valdžios institucijos mano, kad šiame etape „Paks II“ nereikia tiesiogiai skolintis lėšų.

(39)

Vengrija neperves Pakšo II atominės elektrinės pirkimo kainos lėšų į „Paks II“ sąskaitas. Didžiąją dalį tų lėšų saugos Rusijos „Vnešekonombank“. Kiekvieno įgyvendintu laikomo etapo pabaigoje „Paks II“ pateiks „Vnešekonombank“ prašymą sumokėti 80 proc. mokėtinos sumos tiesiogiai AB NIAEP. Ji taip pat pateiks prašymą Vengrijos valstybės skolų valdymo agentūrai sumokėti likusius 20 proc.

(40)

Kiti „Paks II“ lėšų poreikiai per statybos etapą bus tenkinami panaudojant iš Vengrijos valstybės biudžeto finansuojamą kapitalą. Pirminė per statybos etapą skirta suma bus iki […] mlrd. EUR (12,5 mlrd. EUR, skirtų atominės elektrinės projektui pagal tarpvyriausybinį susitarimą, ir faktinės Pakšo II atominės elektrinės pirkimo kainos, kuri yra […] mlrd. EUR, skirtumas). Vengrijos nuomone, tai viršutinė valstybės išteklių riba, kurią galima nustatyti statant Pakšo II atominę elektrinę, bent jau neatliekant paskesnio vertinimo. Tačiau, jeigu kapitalo reikalavimai tą sumą viršys, Vengrija tvirtina, kad investuos daugiau, jeigu atlikus vertinimą bus patvirtinta, kad tokios investicijos būtų ekonomiškai pagrįstos.

(41)

Vengrija teigia, kad atlikus jautrumo analizę dėl galimų papildomų sąnaudų, kurias „Paks II“ galėtų patirti per statybos etapą, padaryta išvada, jog tam, kad numatoma VGN sumažėtų 1 proc., įmonės sąnaudas reikėtų padauginti iš 10. Taigi Vengrija tikisi, kad sąnaudų padidėjimo poveikis nebus didelis.

(42)

Dabartinė Vengrijos elektros rinkos struktūra susiformavo maždaug 1995 m., kai buvo privatizuota dauguma didelių elektrinių ir komunalinių paslaugų teikėjų ir paskirstymo bendrovių. Valstybė išlaiko dominuojančią padėtį šiame sektoriuje per valstybei priklausančią vertikaliosios integracijos energetikos įmonę „MVM Group“.

(43)

20 konstatuojamojoje dalyje nurodytame MAVIR tyrime paaiškinama, kad nuo 2014 m. bendras vidaus suvartojimas padidėjo 2,7 proc. ir 2015 m. pasiekė 43,75 TWh. Tas skaičius apima 30,06 TWh vidaus gamybą, kuri sudarė 68,72 proc. bendro elektros suvartojimo (žr. 1 pav.). Importo apimtis siekė 13,69 TWh, t. y. 31,28 proc. bendro suvartojimo. Valstybei priklausanti „MVM Group“ kaip gamintoja turi didelę rinkos dalį, nes jos pagrindinis gamybos įrenginys, Pakšo atominė elektrinė, 2015 m. pagamino 52,67 proc. šalyje pagaminamo elektros kiekio, kaip parodyta Figure 1. Matros elektrinė yra lignitu kūrenama jėgainė, kurios pagrindinė savininkė yra „RWE Power AG“ (50,92 proc.), o „MVM Group“ taip pat priklauso 26,15 proc. jos akcijų. Kitos didesnės (többi nagyerőmű) ir mažesnės (kiserőművek) elektrinės atlieka nedidelį vaidmenį bendroje elektros gamybos struktūroje Vengrijos rinkoje. Be to, „MVM Group“ vertikaliosios integracijos didmeninės prekybos įmonė „MVM Partner“ užima dominuojančią padėtį didmeninėje elektros rinkoje (19).

1 pav.

Bendro elektros suvartojimo struktūra Vengrijoje 2015 m.

2 pav.

Bendroji vidaus elektros gamyba Vengrijoje 2015 m.

(44)

Vengrijoje daugiausia didmeninės prekybos sandorių sudaroma pagal dvišalius elektros pirkimo susitarimus (EPS), pagal kuriuos gamintojai sutinka parduoti minimalų iš anksto nustatytą kiekį didmeniniams prekiautojams, o prekiautojai privalo įsigyti minimalų kiekį. EPS dažniausiai sudaromi remiantis Europos prekybos energija federacijos nustatytais standartais.

(45)

„Hungarian Power Exchange Company Ltd.“ (HUPX) pradėjo veiklą 2010 m. liepos mėn. kaip PSO MAVIR patronuojamoji įmonė. Ji siūlo kitos paros prekybos sandorius ir fizinius ateities sandorius. Kitos paros prekyba prasideda kasdien 11 val. ir vyksta pagal kiekvieną valandą teikiamus pardavimo ir pirkimo pasiūlymus kitai dienai. Prekyba baigiasi vėliausiai 11 val. 40 min. Fiziniai ateities sandoriai gali būti sudaromi prieš keturias savaites, prieš tris mėnesius, prieš keturis ketvirčius ir prieš trejus metus. Tokiems sandoriams nustatomos prekybos dienos ir pardavimo ir pirkimo pasiūlymai teikiami tam tikro laikotarpio ribose. Nuo 2016 m. kovo mėn. HUPX vienos dienos rinkoje galima prekiauti 15 minučių produktais ir vienos valandos blokais. Be organizuotų kitos paros rinkų ir vienos dienos rinkų, HUPX yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su dviem maklerių įmonėmis, kurios teikia bendrų klientų nebiržinių sandorių pateikimo biržos tarpuskaitai paslaugą.

(46)

Be kitos paros aukcionų, kurių HUPX neorganizuoja, elektra taip pat prekiaujama ES įsisteigusiose biržose ar nebiržinėse platformose ir sudarant tiesioginius dvišalius sandorius (žr. 44 konstatuojamąją dalį).

(47)

Kaip matyti iš 1 pav. 43 konstatuojamojoje dalyje, Vengrija yra grynoji elektros importuotoja, importuojanti apie 30 proc. Vengrijoje suvartojamos elektros. Kaip parodyta 3 pav., didmeninė elektros kaina Vengrijoje yra didžiausia sujungtame kaimyniniame regione (t. y. išskyrus Lenkiją ar Slovėniją).

3 pav.

Vidutinės mėnesinės kitos paros bazinės apkrovos kainos VRE regione (įskaitant Vengriją) ir Vokietijoje (2010–2016 m.)

(48)

Iš trumpalaikės bazinės apkrovos kainų prognozės šiam regionui matyti tokią pat tendenciją, t. y. kad Vengrijos bazinės apkrovos kainos bus didžiausios regione (žr. 4 pav.).

4 pav.

Bazinės apkrovos ateities kainos regione 2017 m. sausio–birželio mėn.

(49)

Šalis tinkamai sujungta su kaimyninėmis valstybėmis: 2014 m. elektros tinklų sujungimo pajėgumai sudarė 30 proc. ir viršijo 2020 m. tikslą (21). 2014 m. pradėjo veikti Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos rinkų jungtis, tad HUPX likvidumas padidėjo, o kainų nepastovumas sumažėjo. 5 pav. apibendrinti 2014 m. elektros energijos mainų su kaimyninėmis šalimis duomenys.

5 pav.

Vengrijos ir kaimyninių šalių elektros energijos mainai

(50)

Remiantis 20 konstatuojamojoje dalyje nurodytu tyrimu, kurį parengė MAVIR (22), beveik visus anglių gamybos įrenginių eksploatavimas bus nutrauktas 2025–2030 m., o Vengrijos dujinių įrenginių įrengtoji galia sumažės 1 GW. Palyginti su didžiausios apkrovos augimo įverčiais, tikimasi, kad turimi vidaus elektros gamintojų gamybos pajėgumai iki 2021 m. taps mažesni nei didžiausioji apkrova. Todėl, PSO vertinimu, iki 2026 m. Vengrijos rinkai reikės bent 5,3 GW papildomų naujų elektros gamybos pajėgumų ir šiek tiek daugiau nei 7 GW iki prognozės laikotarpio pabaigos 2031 m. Toliau esančiame 6 pav. parodyta, kad, be didėjančios didžiausiosios apkrovos, reikės gana didelės įrengtosios galios. 2017 m. sausio 16 d. pastabose Vengrija paaiškino, kad reikia užtikrinti tam tikrą likusių pajėgumų lygį, atitinkantį standartinę ENTSO-E tinklo PSO sektoriaus praktiką. Likę pajėgumai – tai patikimų turimų vidaus pajėgumų, šalies gamybos pajėgumų ir didžiausiosios apkrovos ir sistemos paslaugų rezervo skirtumas. Likę pajėgumai – tai sistemoje likusi nacionalinių gamybos pajėgumų dalis, skirta padengti bet kokį numatytą eksportą, netikėtą apkrovos pokytį, sistemos paslaugų rezervą ir neplanuotus atjungimus atskaitos taške.

6 pav.

Papildomų pajėgumų poreikis Vengrijos elektros energijos sektoriuje

(51)

Vengrija pažymi, kad, nepaisant palyginti didelio naujų gamybos pajėgumų poreikio, „Platts Powervision“ duomenys suponuoja, kad faktiškai įrengiami palyginti nedideli nauji pajėgumai, kaip parodyta 2 lentelėje. Vengrija taip pat tvirtina, kad, remiantis „Platt“ duomenimis, 44 MW energijos gavimo iš atliekų jėgainė yra vienintelė šiuo metu Vengrijoje statoma elektrinė. Toliau Vengrija paaiškina, kad esama investuotojų planų statyti didesnes (dujomis kūrenamas) jėgaines, bet nė vienas iš tų projektų negali būti laikomas patvirtintu, nes investuotojai dar nepatyrė reikšmingų neatgautinų išlaidų, kaip antai statybos išlaidų, kurios prilygtų įsipareigojimui faktiškai vykdyti projektą.

2 lentelė

Nauji pajėgumai, kuriuos numatoma statyti Vengrijos elektros energijos sektoriuje

(52)

2015 m. gegužės mėn. teisiniam saugumui užtikrinti Vengrija pranešė Komisijai apie savo planus investuoti į dviejų naujų branduolinių reaktorių statybą Pakšo aikštelėje ir pareiškė, kad taikant nagrinėjamą priemonę nebuvo skirta jokios valstybės pagalbos, nes valstybė veikia kaip pagrįsto pelno siekianti rinkos investuotoja. Sprendime pradėti procedūrą, remdamasi šiuo metu turima informacija, Komisija išreiškė susirūpinimą, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį. Visų pirma, Komisija išreiškė rimtų abejonių, ar dėl nagrinėjamos priemonės „Paks II“ suteikiamas atrankusis pranašumas, nes per pranešimo laikotarpį Vengrija neneigė, jog esama kitų valstybės pagalbos elementų.

(53)

Abejonės susijusios su rezultatu, gautu pritaikius rinkos ekonomikos investuotojo principo (REIP) kriterijų, pagal kurį vertinama, ar rinkos investuotojas būtų investavęs į projektą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir viešasis investuotojas, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas padaryti viešąją investiciją (23). REIP kriterijus pripažintas ir teismo praktikoje (24).

(54)

Formaliu požiūriu taikant REIP kriterijų siekiama patvirtinti, ar tikėtina investicijos vidaus grąžos norma (VGN) būtų didesnė nei grynai rinka grindžiamas lyginamasis rodiklis – projekto, į kurį ketinama investuoti, vidutinė svertinė kapitalo kaina (VSKK) (25). Nors, Vengrijos vertinimu, projekto VGN būtų didesnė nei grynai rinka grindžiamas lyginamasis rodiklis VSKK, Komisija išreiškė abejonių, ar reikėtų daryti išvadą, jog VSKK būtų didesnė.

(55)

Atsižvelgdama į abejones dėl valstybės pagalbos buvimo, Komisija toliau nagrinėjo, ar galimas valstybės pagalbos priemones būtų galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vengrijos valdžios institucijos mano, jog nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba, preliminariajame etape jos nepateikė jokių argumentų, kodėl priemonė būtų suderinama su vidaus rinka. Komisija taip pat išreiškė abejonių, kad priemonė nepatenka į Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (26) taikymo sritį, nes tos gairės netaikomos branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų srities priemonėms. Nors Komisija padarė išvadą, kad vertinant priemonę, apie kurią pranešta, nėra taikytinos jokios kitos gairės, ji taip pat nusprendė, kad galėtų pripažinti priemonę tiesiogiai suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu priemone siekiama įgyvendinti bendros svarbos tikslą, jeigu ta priemonė būtina ir proporcinga ir jeigu teigiamas poveikis įgyvendinus bendrąjį tikslą yra didesnis nei neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai.

(56)

Komisija išreiškė abejonių, ar priemonę galima laikyti proporcinga, t. y. ar priemone užtikrinama tik būtiniausia parama investicijoms, kad būtų galima sėkmingai pastatyti papildomus elektros gamybos blokus ir taip įgyvendinti siekiamą bendrąjį tikslą. Pagalbos gavėja gautų gamybos įrenginius nesusidurdama su jokia konkrečia rizika dėl refinansavimo išlaidų, su kuria susidurtų kiti rinkos dalyviai. Komisijai nebuvo pateikta jokių įrodymų, kaip Vengrija užkirstų kelią tokiai pernelyg didelei kompensacijai.

(57)

Komisija pabrėžė, kad Vengrijos elektros gamybos rinkai būdinga gana didelė rinkos koncentracija, nes veikianti Pakšo atominė elektrinė gamina apie 50 proc. visos šalies gamybos apimties. Nesant naujų pajėgumų, tikėtina, kad Pakšo atominės elektrinės ir „Paks II“ elektros gamyba užimtų dar didesnę tiekimo rinkos dalį ir tai galėtų turėti iškraipomąjį poveikį Vengrijos elektros rinkai. Vengrija Komisijai nepateikė išsamių įrodymų, kaip ji ir toliau užtikrintų nepriklausomą jau veikiančių ir naujų gamybos įrenginių eksploatavimą.

(58)

Galiausiai Komisija pažymėjo, jog dėl Vengrijos elektros rinkos ypatumų „Paks II“ vykdant veiklą didmeninėje rinkoje taip pat gali kilti likvidumo rizika, nes rinkoje bus ribotas tiekimo pasiūlymų skaičius. Priklausomai nuo naujųjų reaktorių pagamintos elektros pardavimo rinkoje būdo, gali pasireikšti gana didelis poveikis likvidumui, atsirasti kliūčių patekti į rinką ir įvairiais rinkos lygmenimis sumažėti konkurenciją. Vengrija nepateikė išsamaus paaiškinimo, kaip „Paks II“ prekiaus elektra ir kaip bus užtikrinamas rinkos likvidumas.

(59)

Tad Komisija išreiškė abejonių, kad priemonė galėtų apimti valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(60)

Nesant pakankamų įrodymų, Komisija taip pat negalėjo padaryti jokios išvados dėl bet kokios tokios priemonės suderinamumo su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Be to, remdamasi sprendime pradėti procedūrą iškeltomis abejonėmis ir atsižvelgdama į tai, kad tuo metu Vengrija nebuvo pateikusi argumentų dėl suderinamumo, Komisija apsvarstė tam tikrus nuogąstavimus dėl konkurencijos iškraipymo ir galimybes, kad parama „Paks II“ gali būti pernelyg didelė.

(61)

Kalbant apie 56 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas abejones dėl proporcingumo, Komisija išnagrinėjo, ar gavusi pagalbą „Paks II“ galėtų reinvestuoti bet kokį pelną, kuris nėra išmokamas valstybei kaip dividendai, kad plėtotų arba įsigytų papildomų gamybos įrenginių ir taip sustiprintų savo padėtį rinkoje.

(62)

Kalbant apie 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytas abejones dėl proporcingumo, Komisija taip pat išnagrinėjo Vengrijos planuojamą dividendų politiką, visų pirma, ar pagal ją valstybė reikalautų dividendų (savo nuožiūra, priklausomai nuo „Paks II“ gaunamo pelno) arba paliktų pelną „Paks II“. Komisija susirūpinusi, kad „Paks II“ galėtų panaudoti pelną ir jį reinvestuoti į papildomų gamybos įrenginių plėtojimą ar įsigijimą ir taip dar labiau iškreipti konkurenciją.

(63)

Kaip pažymėta 57 konstatuojamojoje dalyje, dėl gana didelio koncentracijos lygio Vengrijos elektros gamybos rinkoje ir atsižvelgdama į tai, kad veikianti Pakšo atominė elektrinė („MVM Group“) pagamina maždaug 50 proc. šalies gamybos apimties, Komisija susirūpinusi, ar Pakšo atominė elektrinė ir „Paks II“ būtų atskiros ir galėtų būti laikomos nepriklausomomis ir nesusijusiomis. Fakto, kad šiuo metu „Paks II“ teisiškai nepriklauso nuo „MVM Group“, Komisijai nepakako, nes per pranešimo laikotarpį ji negavo jokios informacijos, ar Pakšo atominė elektrinė ir „Paks II“ ir toliau vykdys teisiniu ir struktūriniu požiūriu savarankišką veiklą. Tokie paaiškinimai, atrodo, būtini, kad tolesnio rinkos koncentracijos didėjimo rizika būtų kuo mažesnė.

(64)

Be to, kaip paaiškinta 2.6 skirsnyje, Vengrijos didmeniniame elektros energijos sektoriuje sandoriai dažniausiai sudaromi pagal dvišalius EPS ir Vengrijos elektros energijos biržoje (HUPX) dar nepasiektas pakankamas likvidumo lygis. Kadangi Vengrijos pranešime neišvardyti numatomi „Paks II“ gaminamos elektros pardavimo būdai, Komisija išnagrinėjo „Paks II“ poveikį dabartiniams Vengrijos likvidumo lygiams didmeniniame elektros energijos sektoriuje.

(65)

Kalbant apie 58 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas abejones dėl rinkos likvidumo, Komisija norėjo užtikrinti, kad rinkoje būtų didelė tiekimo pasiūlymų įvairovė, visų pirma atsižvelgdama į dominuojančią „MVM Partner“ padėtį didmeninėje elektros rinkoje (27). Komisija susirūpinusi, kad likvidumo lygiams galėtų būti padarytas didelis poveikis ir kad konkurentų vartotojų rinkoje išlaidos galėtų padidėti apribojus jų konkurencines galimybes naudotis svarbiais gamybos ištekliais (išteklių apribojimas). Taip galėtų nutikti, jeigu „Paks II“ gaminama elektra būtų parduodama daugiausia pagal ilgalaikes sutartis tik tam tikriems tiekėjams, taip nukreipiant „Paks II“ įtaką gamybos rinkoje į mažmeninę rinką.

(66)

Taigi Komisija bandė gauti papildomos informacijos apie „Paks II“ išėjimo galios prekybos strategiją sutelkiant dėmesį į tai, ar būtų taikomas įprastų rinkos sąlygų principas elektrą siūlant biržoje arba kitoje skaidrioje prekybos platformoje.

(67)

Pranešime Vengrija teigia, kad investicijos nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį, nes jas darant „Paks II“. Vengrija pagrindžia tą teiginį pažymėdama, kad investicijos į „Paks II“ atitinka REIP kriterijų (žr. 53 ir 54 konstatuojamąsias dalis).

(68)

Visų pirma, Vengrija tvirtina, kad REIP kriterijus patenkinamas dviem būdais (28). Pirma, nustatyta, kad projekto VSKK yra mažesnė nei jo VGN. Antra, teigiama, kad bendros išlygintos elektros gamybos sąnaudos (LCOE) gana mažos, kad branduolinė energetika būtų konkurencinga palyginti su kitomis gamybos technologijomis ir esant vyraujančioms elektros kainoms būtų užtikrinama pakankama grąža (29).

(69)

Siekdama pagrįsti savo nuomonę Vengrija pateikė toliau išvardytus tyrimus ir patvirtinamuosius dokumentus:

(70)

Be to, Vengrijos vyriausybė taip pat pateikė finansinį modelį, pagal kurį apskaičiuoti projekto VGN skaičiai. Komisija gavo dvi modelio versijas:

(71)

Išskyrus paskesnius paaiškinimus, 69 konstatuojamojoje dalyje išvardyti dokumentai susiję su VSKK ir VGN apskaičiavimu, nors jų išsamumas skiriasi. Projekto VGN apskaičiuojama pagal finansinį modelį (31). LCOE metodas nagrinėjamas ekonominiame tyrime ir paskesniuose paaiškinimuose (žr. 69 konstatuojamąją dalį).

(72)

Kalbant apie Vengrijos atliktą analizę, 69c–69f konstatuojamosiose dalyse išvardytuose dokumentuose pateikti įvairūs atnaujinti REIP tyrimo ir vėliau ekonominio tyrimo skaičiai. Visų pirma, kai kurių atnaujintų duomenų data yra vėlesnė nei IVPS sutarties pasirašymo data, t. y. 2014 m. gruodžio 9 d. arba pirminio investavimo sprendimo data.

(73)

Sprendime pradėti procedūrą išsamiai įvertinama išsamus Vengrijos pozicija dėl kiekvieno pagrindinio klausimo, paminėto jos pastabose iki sprendimo pradėti procedūrą priėmimo datos (32). Toliau šiame skirsnyje apžvelgiama Vengrijos pozicija pagrindiniais klausimais, kurie buvo iškelti paskelbus sprendimą pradėti procedūrą. Visų pirma, bus atskirai nagrinėjamas VSKK, VGN ir LCOE taikymas.

(74)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pakartojo anksčiau pateiktose pastabose nurodytą apytikslį 6,2–7,7 proc. VSKK intervalą. Ji taip pat pakartojo savo ankstesnius argumentus, išdėstytus aiškinamuosiuose raštuose, ir pažymėjo, kad Komisija sprendime pradėti procedūrą tų argumentų neįvertino.

(75)

Šiame skirsnyje apžvelgiama Vengrijos pozicija dėl VGN apskaičiavimo naudojant finansinį modelį būsimiems projekto laisvų grynųjų pinigų srautams apskaičiuoti ir jo VGN nustatyti. Pagrindiniai finansinio modelio elementai yra šie:

(76)

Sprendime pradėti procedūrą apžvelgiamos kainos prognozės, kuriomis vadovaujasi Vengrijos vyriausybė. Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija kritikavo Komisiją, kad ši panaudojo tik vieną kainos prognozės kreivę (remdamasi Tarptautinės energetikos agentūros 2014 m. pasaulio energetikos apžvalga (2014 m. TEA PEA)), kad apskaičiuotų projekto VGN (33). Visų pirma, ji pažymėjo, kad norint įvertinti VGN reikėtų naudoti visas kainos prognozes, pateiktas ekonominiame tyrime.

(77)

Praktines finansinio modelio ir VGN skaičiavimų prielaidas pateikė „Paks II“ techninė grupė. Nors iš pradžių toms praktinėms prielaidoms pagrįsti nebuvo pateikta jokios išsamios informacijos, vėliau Vengrija pateikė bendrąją informaciją apie tas prielaidas atsiliepdama į Komisijos prašymus pateikti informaciją. Šiuo požiūriu svarbus dokumentas yra paskesni paaiškinimai, pateikti atsiliepiant į prašymą pateikti informaciją po sprendimo pradėti procedūrą priėmimo ir trečiųjų šalių pastabos.

(78)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pakartojo ankstesnių skaičiavimų rezultatus: 8,6–12,0 proc. projekto VGN.

(79)

Vengrijos atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą kritikuojamas Komisijos atliktas vėlavimo poveikio projekto VGN vertinimas (vėluojant 5 metus – sumažėjimas 0,9 proc.). Tas skaičius buvo apskaičiuotas prognozuojant vėlavimą per eksploatacinį laikotarpį. Tačiau Vengrija tvirtino, kad dėl vėlavimo per statybos laikotarpį projektų VGN galėtų padidėti, jeigu sąnaudos taip pat būtų patiriamos vėliau.

(80)

Šiame skirsnyje apžvelgiama Vengrijos pozicija dėl „Paks II“ LCOE (34).

(81)

Ekonominiame tyrime Vengrija tvirtina, kad „Paks II“ LCOE pakankamai mažos, kad ji būtų konkurencinga palyginti su kitomis gamybos technologijomis. Visų pirma, tyrime pateikti trys LCOE įverčiai, susiję su atominės elektrinės projektu Vengrijoje. Pirmasis 70 EUR / MWh įvertis grindžiamas 7 proc. diskonto norma (viršutinė apytikslės VSKK riba, pateikta tame pačiame ekonominiame tyrime), gauta iš bendro 2015 m. EBPO / TEA / NEA leidinio „Prognozuojamos elektros energijos gamybos sąnaudos“ (toliau – 2015 m. EBPO / TEA / NEA tyrimas) (35). Antrasis 50–63 EUR / MWh LCOE įvertis grindžiamas Aszodi ir kt. tyrimu (2014 m.), kuriame taikoma diskonto norma, grindžiama 4–5 proc. Rusijos paskolos palūkanų norma (36). Trečiasis 58–120 EUR / MWh LCOE įvertis (tikrosios 2013 m. kainos) apskaičiuotas atlikus lyginamąją analizę remiantis įvairių tarptautinių agentūrų paskelbtais skaičiais, tad galima nustatyti LCOE intervalą (37). Tyrime daroma išvada, kad Vengrijos atominės elektrinės LCOE yra 50,5–57,4 EUR / MWh (tikrosios 2013 m. kainos), kur dvi galinės vertės apskaičiuotos taikant tame pačiame ekonominiame tyrime nurodytą palūkanų normą, lygią dviem VSKK intervalo galinėms vertėms (6,2 proc. ir 7,0 proc.) (38). Palyginti su būsimosiomis tame pačiame ekonominiame tyrime nurodytomis elektros kainomis, Vengrijos atominės elektrinės projektas tikriausiai gali būti pelningas, tad Vengrija tvirtina, kad privatus investuotojas galėtų pagrįstai susidomėti projektu.

(82)

Atsakydama į Komisijos klausimą, kaip 50,5–57,4 EUR / MWh LCOE intervalą galutinėje ekonominio tyrimo išvadoje galima suderinti su 89–94 USD / MWh intervalu EBPO / TEA / NEA tyrime, paskesniuose paaiškinimuose Vengrija paaiškino, kad toks skirtumas atsirado dėl labai skirtingų ekonominiame tyrime ir EBPO / TEA / NEA tyrime naudojamų prielaidų, pvz., dėl atominių elektrinių numanomo galios panaudojimo koeficiento skirtumo (85 proc. ir 92 proc.) ir eksploatacijos pradžios datų skirtumo (2020 m. ir 2025 m.).

(83)

Nors atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pabrėžė, kad priemonė nėra susijusi su valstybės pagalba, ji pateikė pastabų, kad išsklaidytų Komisijos abejones dėl galimo priemonės suderinamumo su vidaus rinka, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, jeigu Komisija padarytų išvadą, jog valstybė pagalba vis dėlto buvo suteikta.

(84)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrija pateikia kelias su politika susijusias pastabas, kurios, jos nuomone, yra svarbios bendros svarbos tikslui pasiekti, remdamasi:

(85)

Vengrija pabrėžė, kad remdamasi SESV 194 straipsnio 2 dalimi kiekviena valstybė narė turi suverenią teisę rinktis savo energijos rūšių derinį, ir padarė nuorodą į savo 2030 m. nacionalinę energetikos strategiją (žr. 20 konstatuojamąją dalį), kurioje apibūdinama šalies vidutinės trukmės laikotarpio energetikos strategija, susijusi su branduolinės energijos, iškastinio kuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių deriniu.

(86)

Vengrija taip pat daro nuorodą į Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktą, kuriame nustatyta, kad Euratomo bendrija palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą. Vengrija pabrėžia, kad Euratomo sutarties nuostatos, privalomos kiekvienai ją pasirašiusiai valstybei narei, turi būti suprantamos kaip bendras Sąjungos tikslas.

(87)

Be to, Vengrija aiškina, kad PSO prognozuoja elektros poreikio augimą maždaug 4 proc. iki 2030 m., pirmiausia dėl siūlomos Vengrijos transporto, pramonės ir šildymo sistemų elektrifikacijos. Tame pačiame PSO tyrime daroma išvada, kad daugelis Vengrijoje veikiančių senesnių anglių ir dujų elektrinių sensta ir tikriausiai bus uždarytos iki 2030 m. Tyrime taip pat nustatyta, kad per tą patį laikotarpį pradės veikti labai nedaug naujų įrengtosios galios pajėgumų. Tad prognozuojamas turimų pajėgumų sumažėjimas 32 proc. ir Vengrija teigia, kad Pakšo II elektrinės statyba bus tinkamas tikslinis atsakas į tą numatomą būsimų gamybos pajėgumų spragą.

(88)

Be to, Vengrija pabrėžia, kad jis priklausomumas nuo importuojamų dujų yra didesnis nei vidutiniškai 28 ES valstybėse narėse. Daugiau nei 95 proc. Vengrijoje naudojamų dujų importuojama, daugiausia iš Rusijos. Ji tvirtina, kad ne branduolinės energetikos energijos rūšių derinyje Vengrijos priklausomumas nuo naftos ir dujų gerokai padidėtų. Taip nutiktų ypač po laipsniško veikiančių Pakšo atominės elektrinės blokų eksploatacijos nutraukimo, kai kituose papildomuose elektros gamybos įrenginiuose reikėtų naudoti tokių rūšių kurą, kad būtų užpildyta būsimoji bendros nacionalinės įrengtosios galios spraga, kaip apibūdinta 50 konstatuojamojoje dalyje. Taigi Vengrija mano, kad tokia priemone bus prisidėta prie kuro šaltinių įvairovės energijos rūšių derinyje ir šalies energijos tiekimo užtikrinimo.

(89)

Vengrija tvirtina, kad projektas padės įgyvendinti 2020 m. Sąjungos tikslus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o branduolių dalijimosi medžiagos laikomos mažai anglies dioksido išskiriančiu energijos šaltiniu. Vengrijos valdžios institucijos tvirtina, kad dėl šalies topografinės ir geografinės padėties neįmanoma eksploatuoti vėjo jėgainių atviroje jūroje ar hidroelektrinių. Likusios energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių alternatyvos yra sausumos vėjo, saulės ir biomasės energija, bet tokių technologijų nepakaktų prognozuojamai būsimųjų pajėgumų spragai užpildyti, kaip pažymėta 50 konstatuojamojoje dalyje, jeigu nebus numatyta gaminti papildomą branduolinę energiją. Taigi Vengrija teigia, kad projektu siekiama priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo.

(90)

Vengrija valdžios institucijos mano, kad įgyvendinus projektą (vykstant statyboms ir jiems pasibaigus) bus sukurta daug darbo vietų. Tai būtų ypač svarbu atsižvelgiant į Pakšo II atominės elektrinės geografinę padėtį, kuri yra NUTS II regione, o BVP yra mažesnis nei 45 proc. vidutinio ES BVP vienam gyventojui. Pati Vengrija mano, kad įgyvendinus projektą bus siekiama augimo ir darbo vietų kūrimo tikslo įvairiuose sektoriuose.

(91)

Galiausiai Vengrija teigia, kad investicijos į naujus gamybos pajėgumus tiesiogiai virs mažesnėmis pramonės ir vartotojų elektros kainomis, o tai atitinka visos ES tikslą užtikrinti paslaugų įperkamumą. Vengrija taip pat teigia, kad įperkamumą patvirtina ir tai, kad eksploatuojant elektrinę „Paks II“ nebus skiriama jokios paramos.

(92)

Turėdama omenyje didėjantį gamybos trūkumą šalyje, Vengrija aiškina, kad reikia daug investuoti į gamybos pajėgumus ir kad tokios investicijos turi būti didesnės nei projektai, kurie statomi ar įgyvendinami šiuo metu.

(93)

Dėl šių priežasčių Vengrija kreipėsi į „Nera Economic Consulting“, kad ši įmonė išnagrinėtų Vengrijos ir kaimyninių šalių elektros rinkų plėtrą ir apibūdintų projektui „Paks II“, kai jis pradės veikti, tinkamą rinką (toliau – NERA tyrimas). Tame tyrime daroma prielaida, kad naujųjų 5 ir 6 blokų statyba Pakšo II elektrinėje komerciniu požiūriu galėtų būti geresnis variantas palyginti su investicijomis į kitų rūšių energijos gamybą Vengrijos rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, panašios galios pajėgumus naudojant atviro ciklo dujų turbinas (OCGT) ir kombinuotojo ciklo dujų turbinas (CCGT). Vengrija daro išvadą, kad nėra galimo kitokio scenarijaus, kuris atitiktų politikos tikslus.

(94)

Vengrija pakartoja, kad tikisi susigrąžinti visas investicijas į Pakšo II atominę elektrinę ir dėl kapitalo vertės padidėjimo, ir iš dividendų.

(95)

Be to, 2016 m. liepos 28 d. rašte, tvirtindama, kad projektas nesusijęs su valstybės pagalba ir atitinka REIP kriterijų, Vengrija pateikė papildomą informaciją atsiliepdama į sprendimo pradėti procedūrą 3.3.6 punkte išreikštus nuogąstavimus dėl proporcingumo, jeigu Komisija nustatytų, kad projekte, apie kurį pranešama, būtų naudojama valstybės pagalba.

(96)

Savo rašte Vengrija pareiškia, kad „Paks II“ panaudos visą pelną, kurį gaus eksploatuodama Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokus, tik šiais tikslais:

(97)

Vengrija taip pat patvirtino, kad „Paks II“ neinvestuos (nereinvestuos) į „Paks II“ nuosavų pajėgumų išplėtimą arba eksploatavimo laiko pratęsimą ir papildomų gamybos pajėgumų įrengimą, kai tai nesusiję su Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokų reaktoriais. Jeigu tokios naujos investicijos būtų padarytos, Vengrija praneš apie jas Komisijai pateikdama papildomą prašymą patvirtinti valstybės pagalbą.

(98)

Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad, jeigu pasireikštų koks nors iškraipymo poveikis, jo trukmė neviršytų laikotarpio, per kurį sutaptų Pakšo atominėje elektrinėje veikiančių reaktorių eksploatacijos nutraukimas ir dviejų naujųjų reaktorių eksploatacijos pradžia. Vengrija mano, kad būtų nepagrįsta daryti prielaidą, jog Pakšo atominės elektrinės eksploatacinis laikotarpis galėtų viršyti 50 metų, tad tas sutapimo laikotarpis būtų labai trumpas.

(99)

Be to, Vengrijos nuomone, sutapimo laikotarpis yra būtinas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Pakšo II įrenginiai turi pradėti veikti tuo metu, kai Pakšo atominės elektrinės eksploatavimo laikas artės prie pabaigos, ir į tai, kad kuriant ir pradedant eksploatuoti Pakšo II atominę elektrinę gali būti vėluojama dėl techninio sudėtingumo, būdingo naujos atominės elektrinės eksploatacijos pradžiai, ir dėl išorės veiksnių, kurių šalys negali kontroliuoti (pvz., teisės aktų, saugos reikalavimų, reglamentavimo aplinkos pakeitimų). Vengrija taip pat pareiškė, kad kai kurie blokai, kuriuose įrengtos III ir III+ kartos VVER technologijos, susidūrė arba gali susidurti su vėlavimu palyginti su planuojamu Pakšo II atominės elektrinės statybos laikotarpiu, kaip parodyta toliau 3 lentelėje.

3 lentelė

Bendrasis III ir III+ kartos VVER blokų statybos vėlavimas

(100)

Be to, Vengrija pabrėžia, kad Pakšo atominę elektrinę ir du naujuosius Pakšo II atominės elektrinės reaktorius valdo ir eksploatuoja atskiri subjektai ir kad „MVM Group“ niekaip nesusijusi su Pakšo II atominės elektrinės projektu arba „Paks II“. Ji taip pat tvirtina, kad, jeigu būtų svarstoma „Paks II“ ir „MVM Group“ koncentracijos galimybė, tokiai koncentracijai būtų taikomos įmonių susijungimo kontrolės taisyklės.

(101)

Vengrija tvirtina, kad tai, kad abi įmonės priklauso valstybei, prima facie nereiškia, kad reikia abejoti jų komercine autonomija. Priešingai, galima įrodyti, kad įmonės nepriklauso viena nuo kitos ir kiekviena įmonė turi nepriklausomų sprendimų priėmimo įgaliojimus.

(102)

Vengrija pareiškia, kad „MVM Group“ ir „Paks II“ yra nepriklausomos ir tarpusavyje nesusijusios ir pateikia šiuos įrodymus:

(103)

Vengrija kritikuoja Komisijos išvadą, padarytą sprendime pradėti procedūrą dėl „MVM Group“ rinkos dalies Vengrijos elektros energijos tiekimo rinkoje skaičiavimo. Vengrija tvirtina, kad rinkos dalis buvo vertinama nelyginant jos su kitais gamintojais Vengrijos rinkoje ir kad „MVM Group“ rinkos dalis buvo apskaičiuota atsižvelgiant tik į šalies viduje gaminamą elektrą ir neatsižvelgiant į importą.

(104)

Remdamasi NERA tyrimu Vengrija daro prielaidą, kad bet kokį galimą konkurencijos iškraipymą reikia aiškinti atsižvelgiant į didesnės nei Vengrijos rinkos sąlygas. NERA tyrime atsižvelgiama į šiuos rinkos vertinimo aspektus:

(105)

Argumentas, kodėl reikia vertinti didesnę nei Vengrijos rinką, grindžiamas tuo, kad elektros importas iš kaimyninių šalių 2014 m. sudarė 31,4 proc. Vengrijoje suvartojamo elektros kiekio. Vengrija taip pat teigia, kad toks aukštas sujungimo su kaimyninėmis šalimis lygis ir toliau didės dėl naujų jungiamųjų linijų, kurios 2016–2021 m. pradės veikti tarp Slovakijos (2 × 400 kV ir 1 × 400 kV) ir Slovėnijos (1 × 400 kV). 2017 m. sausio 16 d. rašte Vengrija pateikė daugiau informacijos apie būsimus tarpvalstybinių perdavimo linijų projektus, pagal kuriuos iki 2029 m. bus nutiesta dar viena 2 × 400 kV jungiamoji linija su Slovakija ir iki 2030 m. – viena 1 × 400 kV linija su Rumunija. Tikėtini bendri importo ir eksporto jungiamųjų linijų pajėgumai parodyti 4 ir 5 lentelėse.

4 lentelė

ENTSO-E parengtos Vengrijos įrengtosios jungiamosios importo galios pajėgumų prognozės

5 lentelė

ENTSO-E parengtos Vengrijos įrengtosios jungiamosios eksporto galios pajėgumų prognozės

(106)

Tyrime taip pat paminėta sėkminga energijos tiekimo rinkos jungtis su Slovakija, Čekija ir Rumunija, taip pat daroma nuoroda į 2015 m. spalio mėn. paskelbtus ENTSO-E pasiūlymus, kuriuose Vengrija apibūdinama kaip bendrojo Vidurio ir Rytų Europos koordinuotųjų pajėgumų regiono dalis kartu su keliomis kitomis šalimis, su kuriomis jungiamųjų linijų dar nėra, įskaitant Austriją, Vokietiją ir Lenkiją (40). Vengrija tvirtina, kad palyginti su kitomis valstybėmis narėmis šioje šalyje elektros rinka itin integruota su Europos Sąjunga ir sujungimo pajėgumai yra maždaug 75 proc. visų nacionalinės įrengtosios galios pajėgumų, t. y. maždaug 8 kartus daugiau nei 2020 m. ES valstybių narių tikslas ir 5 kartus daugiau nei 2030 m. ES valstybių narių tikslas. Vengrijos nuomone, tai pakankama priežastis vertinti galimą konkurencijos iškraipymą didesniu mastu.

(107)

Kalbant apie diegimą ar naujas technologijas ir pagal faktinį scenarijų, ir nesant „Paks II“, NERA tyrime numatoma kaip pirmines technologijas naudoti CCGT ar OCGT ir daroma prielaida, kad kitų technologijų, kaip antai atsinaujinančių energijos šaltinių, anglių ir branduolinės energijos, naudojimo pradžia ir nutraukimas nėra tikėtini grynai dėl ekonominių sumetimų dėl šių priežasčių:

(108)

Iš NERA tyrimo matyti, kad įgyvendinant faktinį scenarijų (Pakšo II atominės elektrinės statybą) galima padaryti šias išvadas:

7 pav.

Prognozuojamas kiekvienos technologijos našumas ir nacionalinis poreikis iki 2040 m. (faktinis scenarijus)

(109)

Kaip paaiškinta pirmiau 93 konstatuojamojoje dalyje, NERA tyrime pakartojama, kad, jeigu Pakšo II atominė elektrinė nebūtų pastatyta, panašius pajėgumus, kurie komerciniu požiūriu, atsižvelgiant į Vengrijos rinkos sąlygas, būtų tinkamesni nei investicijos į kitų rūšių energijos gamybą, užtikrintų OCGT ir CCGT. NERA tyrime daroma prielaida, kad, nepaisant to, kad didelė Pakšo II jėgainės pajėgumų dalis būtų pakeista naujais dujų pajėgumais Vengrijoje, Vengrija ir toliau lieka labai priklausoma nuo elektros importo per modeliuojamą laikotarpį pagal priešingos dujų padėties scenarijų (žr. 8 pav.).

8 pav.

Prognozuojamas kiekvienos technologijos našumas ir nacionalinis poreikis iki 2040 m. (priešingos padėties scenarijus)

(110)

Be to, Vengrija tvirtina, kad dėl didelio rinkos kainų panašumo kaimyninėse šalyse ir Vengrijoje tikėtina, kad konkurentai galės apriboti savo riziką prekiaudami elektra kaimyninių šalių rinkose ir jiems nebus būtina prekiauti Vengrijos elektra tiesiogiai. Remdamasi NERA tyrime pristatytais modeliavimo rezultatais, Vengrija teigia, kad pagal priešingos padėties scenarijų bazinės apkrovos elektros kaina regiono rinkoje liktų tokia pat (žr. 9 pav.).

9 pav.

Vengrijos bazinės apkrovos kainų skirtumas pagal pagrindinį scenarijų ir priešingos padėties scenarijų

(111)

Vengrija pabrėžia, kad įvertino galimą Pakšo II jėgainės poveikį atsižvelgdama į didesnę rinką. Remdamasi NERA tyrimu ji teigia, kad, kadangi Slovakija yra mažiausia kaimyninė rinka, su kuria šiuo metu susieta Vengrijos rinka, galimas „Paks II“ poveikis labiausiai pasireikštų būtent šioje šalyje. Jos teigimu, „Paks II“ rinkos dalis toje susietojoje rinkoje iki 2040 m. išliktų apie 20 proc.

(112)

NERA tyrime taip pat nagrinėjama galima didesnė susietoji rinka (Vengrija + Slovakija + Rumunija) ir teigiama, kad tai artimiausios kaimyninės rinkos, su kuriomis šiuo metu susieta Vengrijos rinka. Atsižvelgdama į tai, Vengrija tvirtina, kad net sujungtos „MVM Group“ ir „Paks II“ rinkos dalys (10–20 proc.) susietojoje Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos rinkoje būtų daug mažesnės nei ribinė vertė, kuri galėtų būti dominavimo galimybės požymis (žr. 10 pav.).

10 pav.

Sujungtos „MVM Group“ ir „Paks II“ rinkos dalys pagal gamybos apimtį (MWh) Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos rinkose

(113)

Be to, Vengrija pabrėžia, kad ir vasarą, ir žiemą kainas diktuos tokios technologijos, kaip lignitu ir anglimis kūrenamos elektrinės, kurių ribinės gamybos išlaidos yra didesnės nei Pakšo II elektrinės, o tai reiškia, kad Pakšo II elektrinei ir toliau teks prisitaikyti prie kainų, o ne jas diktuoti net per tą laikotarpį, kai kartu veiks Pakšo atominė elektrinė ir Pakšo II įrenginiai ir kai tikimybė branduolinei energetikai diktuoti kainas liks gerokai mažesnė nei 5 proc. viso laiko (žr. 11 pav.).

11 pav.

Kainas diktuojanti kuro rūšis Vengrijos energijos rinkoje

(114)

Prieštaraudama Komisijos išvadoms, išdėstytoms sprendimo pradėti procedūrą 144 konstatuojamojoje dalyje, Vengrija taip pat tvirtina, kad apribodama tiekimo pasiūlymų skaičių Pakšo II atominė elektrinė nesukels jokios didmeninės rinkos likvidumo rizikos. Ji teigia, kad dėl naujosios elektrinės kaip savarankiško gamybos įrenginio turėtų padidėti likvidumas ir gamybos ir tiekimo šaltinių įvairovė. Vengrija taip pat pažymi, kad „Paks II“ dar neturi klientų bazės, kad galėtų parduoti elektrą tiesiogiai, neprekiaudama rinkoje.

(115)

Vengrija remiasi keliais Jungtinės Karalystės argumentais, pateiktais byloje Hinkley Point C  (41), dėl galimo konkurencijos iškraipymo ir teigia, kad jie galioja ir „Paks II“. Tie argumentai yra išdėstyti toliau:

(116)

Be to, 2016 m. liepos 28 d. rašte Vengrija pateikė papildomą informaciją, kad išsklaidytų Komisijos sprendimo pradėti procedūrą 3.3.7 skirsnyje išreikštas abejones dėl bendro priemonės iškraipymo poveikio vidaus rinkai subalansavimo, jeigu Komisija nustatytų, kad priemonė yra valstybės pagalba.

(117)

Tame rašte Vengrija tvirtina, kad „Paks II“, jos teisių ir pareigų perėmėjai ir susijusios įmonės bus visiškai atskirtos teisiniu ir struktūriniu požiūriu, turės nepriklausomus sprendimų priėmimo įgaliojimus, kaip tai suprantama pagal pranešimo dėl jurisdikcijos dėl įmonių susijungimo (42) 52 ir 53 punktus, ir bus palaikomos, valdomos ir eksploatuojamos nepriklausomai ir atskirai nuo „MVM Group“ ir visų jos įmonių, teisių ir pareigų perėmėjų ir susijusių įmonių ir kitų valstybės kontroliuojamų įmonių energijos gamybos, didmeninės ar mažmeninės prekybos srityse.

(118)

Be to, kalbant apie Pakšo II jėgainės gaminamos elektros pardavimą, tame pačiame rašte Vengrija pažymi, kad „Paks II“ atiduodamosios galios prekybos strategija bus rinkos sąlygomis grindžiama komercinė pelno optimizavimo strategija, įgyvendinama pagal komercinius prekybos susitarimus priimant kainų pasiūlymus skaidrioje prekybos platformoje arba biržoje. Vengrija taip pat teigia, kad „Paks II“ atiduodamosios galios (išskyrus pačios „Paks II“ suvartojamą energiją) prekybos strategija bus suformuota taip:

(119)

Vengrija tvirtina, kad tiek, kiek projektas patenka į Euratomo sutarties (pvz., 41 straipsnio ir II priedo, 52–66 straipsnių ir 103 straipsnio) taikymo sritį, Vengrijos vyriausybė nemano, kad jam taikytina SESV ir ypač SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytos valstybės pagalbos taisyklės. Jos nuomone, Euratomo sutartis yra SESV lex specialis. Taigi, jeigu vykdant įgaliojimus pagal Euratomo sutartį kiltų sunkumų dėl įgaliojimų vykdymo pagal SESV, pirmenybė teikiama Euratomo sutarties nuostatoms. Siekdama pagrįsti šį teiginį Vengrija remiasi Komisijos sprendimu dėl „Kernkraftwerke Lippe-Ems GmbH“ (43).

(120)

Vengrija pažymi, kad, nors Euratomo sutartyje nėra konkretaus su valstybės pagalba susijusių taisyklių rinkinio, iš Euratomo sutarties 6 straipsnio d punkto ir 70 straipsnio matyti, kad valstybės pagalba apskritai nėra draudžiama ir kad tam tikrais atvejais valstybės narės skatinamos skirti subsidijas.

(121)

Vengrija pabrėžia, kad branduolinės energetikos projekto finansavimui turėtų būti taikoma pareiga pranešti, kaip tai suprantama pagal Euratomo sutarties 43 straipsnį. Ji taip pat teigia, kad pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1209/2000 (44) duomenys apie finansavimo būdus turėtų būti teikiami visais atvejais, kai tam tikroje valstybėje narėje imamasi naujo projekto. Vengrija tvirtina, kad ji pateikė visą būtiną informaciją pagal Euratomo sutarties 41 ir 43 straipsnius ir, kadangi 2015 m. balandžio mėn. Europos tiekimo agentūra patvirtino kuro tiekimo susitarimą (45), Vengrija mano, kad Komisija dabar negali teigti, jog projekto finansavimas galėtų būti neteisėtas.

(122)

Vengrija palygina Euratomo sutartį su EAPB sutartimi remdamasi tuo, kad jos abi yra sektorinio pobūdžio, ir teigia, kad EAPB sutartyje įtvirtintas plataus užmojo draudimas skirti valstybės pagalbą, kuris pagal EAPB sutarties 67 ir 95 straipsnius praktiškai dera su SESV 107 straipsniu. Vengrija teigia, kad taikydama SESV nustatytas valstybės pagalbos taisykles Komisija netinkamai aiškintų reguliavimo tikslą, kurio siekė Euratomo sutarties, kurioje nėra jokių konkrečių valstybės pagalbos nuostatų, rengėjai.

(123)

Vengrija taip pat pažymi, kad Komisija niekada nėra dėl valstybės pagalbos tyrusi jokių kitų kapitalo investicijų į atominės elektrinės statybą Sąjungoje, įskaitant Flamanvilio ir Hanhikivio įrenginius. Vengrijos nuomone, investicijos į projektą „Hinkley Point C“ buvo tiriamos dėl valstybės pagalbos tik todėl, kad jam, priešingai nei kitoms investicijoms Europoje, buvo būdingos tam tikros finansinės charakteristikos (kaip antai valstybės kreditų garantija ir susitarimas dėl skirtumų).

(124)

Iš toliau išvardytų trečiųjų šalių Komisija gavo pastabas, kuriose pateikiama kiekybinė informacija ir analizė, susijusi su priemonių buvimu:

(125)

B. Jávor pareiškime dėmesys sutelkiamas į savininko išlaidas, kurios yra išlaidos, neįtrauktos į IVPS sutartį (žr. šio sprendimo 2.5.2 skirsnį), ir teigiama, kad tos išlaidos gali būti nepakankamai įvertintos. Pareiškime visų pirma teigiama:

(126)

Pareiškime tvirtinama, kad 125 konstatuojamojoje dalyje išvardytas išlaidas reikėtų sudėti su projekto sąnaudomis ir dėl to projekto VGN drastiškai sumažėtų. Taip pat pažymima, kad dėl vėlavimo ir trumpesnio jėgainės eksploatavimo laikotarpio projekto VGN sumažėtų dar labiau.

(127)

„Candole“ tyrime naudojamos prielaidos ir ekonominiame tyrime pateikta informacija ir vertinamas projekto „Paks II“ gyvybingumas. Visų pirma, teigiama, kad ekonominiame tyrime naudojamos kainų prognozės gali būti pernelyg optimistiškos ir kad panaudojus realistiškesnes kainų prognozes projektas taptų labiau nuostolingas, net jeigu būtų ir toliau vadovaujamasi ekonominiame tyrime naudojamomis veiklos prielaidomis.

(128)

Šiam aspektui iliustruoti „Candole“ tyrime parengiama savarankiška ilgalaikė elektros kainų prognozė. Visų pirma, būsimosios ilgalaikės elektros kainos prognozuojamos pasitelkiant 2015 m. Tarptautinės energetikos agentūros pasaulio energetikos apžvalgoje (2015 m. TEA PEA) pateiktas anglių, naftos ir dujų kainų prognozes ir apskaičiuojamos įvairių rūšių gamybos įrenginių ribinės gamybos sąnaudos (49). Be to, parengta atskira prognozė pagal skirtingus ateities scenarijus, nagrinėjamus 2015 m. TEA PEA, t. y. i) „naujos politikos scenarijų“, susijusį su politika ir įgyvendinimo priemonėmis, kurios daro poveikį energijos rinkoms ir kurios buvo priimtos anksčiau nei likus keliems mėnesiams iki 2015 m. TEA PEA paskelbimo, ir su atitinkamais nurodytais politikos ketinimais, ii) „dabartinės politikos scenarijų“, susijusį su politika, pradėta įgyvendinti per kelis mėnesius po „Candole“ tyrimo paskelbimo, ir iii) „mažų naftos kainų scenarijų“, pagal kurį nagrinėjamas išlaikomų mažesnių kainų (susijusių su mažesnėmis naftos kainomis) poveikis energetikos sistemai (50). Toliau pateiktoje diagramoje pateikiamos atitinkamos ilgalaikės elektros kainų prognozės pagal kiekvieną iš trijų scenarijų.

12 pav.

Ilgalaikių elektros kainų prognozių kreivės (EUR / MWh)

(129)

Diagramoje parodyta, kad pagal dabartinės politikos scenarijų numatomos šiek tiek didesnės būsimosios elektros kainos, o pagal mažų naftos kainų scenarijų numatomos gerokai mažesnės būsimosios elektros kainos nei pagal pagrindinį naujos politikos scenarijų, kuriuo savo raštuose vadovaujasi Vengrija.

(130)

Be Figure 12 pateiktų prognozių, „Candole“ tyrime taip pat lyginamos 2015 m. TEA PEA mažų naftos kainų scenarijuje pateiktos ilgalaikės elektros kainų prognozės su būsimomis sutartimis, pagal kurias (nuo 2016 m. vasario mėn.) bus prekiaujama Vokietijos ir Vengrijos elektros biržose. Tos kreivės pavaizduotos toliau Figure 13.

13 pav.

Ilgalaikių elektros kainų prognozių kreivės (EUR / MWh)

(131)

Diagramoje vaizduojama, kad iki 2022 m., kai bus galima prekiauti pagal Vokietijos ir Austrijos sutartis, Vokietijos ateities sandorių kainos yra mažesnės nei pagal 2015 m. TEA PEA mažų naftos kainų scenarijuje pateiktą kainų prognozę. Tas pats pasakytina apie Vengrijos biržos ateities sandorius, kuriuos galima sudaryti iki 2019 m (51).

(132)

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, „Candole“ tyrime tvirtinama, kad pagal ekonominiame tyrime pateiktas ilgalaikes elektros kainų prognozes projektas „Paks II“ būtų nuostolingas, net jeigu būtų vadovaujamasi ekonominiame tyrime nustatytomis veiklos prielaidomis (52).

(133)

„EK“ pareiškime išvardijami galimi Komisijos sprendimo pradėti procedūrą trūkumai ir probleminiai Vengrijos ekonominio tyrimo aspektai. Taip pat nurodyta kelių rūšių rizika, su kuria susidurtų projektas. Galiausiai pristatomas B. Felsmann tyrimas kaip kiekybinė projekto „Paks II“ gyvybingumo analizė. Tyrime apskaičiuojama grynoji dabartinė projekto „Paks II“ vertė remiantis veikiančios Pakšo atominės elektrinės veiklos sąnaudomis ir nustatoma, kad pagal daugumą svarstomų scenarijų projektas būtų nuostolingas.

(134)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą „EK“ pareiškime pažymėta, kad kai kurios sąnaudos nėra įtrauktos į sprendime pradėti procedūrą pateiktame vertinime arba į jas atsižvelgiama ne visiškai. Pavyzdžiui, teigiama, kad nėra aišku, kiek IVPS sutarties suma apima galimas papildomas branduolinės saugos sąnaudas ir tinklo plėtros sąnaudos, būtinos integruojant du naujuosius projekto „Paks II“ reaktorius į sistemą arba įrengiant tinkamą aušinimo sistemą. Pareiškime taip pat keliama abejonių, ar teisingai numatytos preliminarių tyrimų, leidimų ir komunikacijos sąnaudos.

(135)

Be to, pareiškime teigiama, kad 2,1–2,7 EUR / MWh atliekų ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudų skaičiai gali būti pernelyg maži, nes tas skaičius veikiančioje Pakšo atominėje elektrinėje yra 4,5 EUR / MWh. Be to, taip pat pabrėžiamas neigiamas projekto poveikis būsimiems centrines vyriausybės biudžetams ir tai, kaip teigiama, bus nesuderinama su statistikos apskaitos sistema ir Sąjungos skolos mažinimo taisykle (53). Galiausiai pareiškime pabrėžiama korupcijos rizika, pirmiausia sietina su projekto dydžiu ir tiekėjo ir savininko informaciniu pranašumu (54).

(136)

Dėl Vengrijos parengto ekonominio tyrimo pareiškime keliama abejonių dėl skaičiavimuose panaudoto didelio apkrovos koeficiento (92 proc.), ypač kai bus kartu eksploatuojamos Pakšo atominė elektrinė ir Pakšo II atominė elektrinė, per nedidelės paklausos laikotarpius, ir dėl tyrime naudojamų kainų prognozių galiojimo.

(137)

Dėl įvairių rūšių projekto rizikos „EK“ pareiškime pabrėžiamas galimas projekto vėlavimo ir viršijamų sąnaudų poveikis ir tolesnės valstybės paramos būtinybė per projekto laikotarpį.

(138)

Siekiant pagrįsti nuogąstavimus dėl projekto „Paks II“ gyvybingumo „EK“ pareiškime daroma nuoroda į B. Felsmann tyrimą. Tame tyrime apskaičiuojama grynoji dabartinė projekto „Paks II“ vertė remiantis veikiančios Pakšo atominės elektrinės veiklos sąnaudomis (įskaitant svarbų laikotarpio vidurio kapitalinį elektrinės remontą) ir tam tikrais alternatyviais skaičiais (t. y. 75, 85 ir 92 proc.), taikant panaudojimo rodiklį ir kelias elektros kainų prognozes, grindžiamas viešai paskelbta tarptautinių šaltinių (pvz., JAV energetikos informacijos biuro ir JK nacionalinės energetikos sistemos) informacija. Tyrime nustatyta, kad pagal daugumą svarstomų scenarijų projektas būtų nuostolingas, tad daroma prielaida, jog taikoma valstybės pagalba.

(139)

Austrija teigia, kad atominės elektrinės statyba ir eksploatavimas yra nuostolingi, atsižvelgiant į visas susijusias sąnaudas, kurias reikia internalizuoti taikant principą „teršėjas moka“. Austrijos nuomone, dėl Vengrijos investicijų į „Paks II“ nesilaikoma REIP principo. Austrija tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Vengrijos Komisijai pateikti ekonominiai tyrimai atlikti pakankamai kruopščiai arba kad atliekant skaičiavimus naudojamos sąnaudos apima visas įmanomas sąnaudas pagal principą „teršėjas moka“.

(140)

Austrija taip pat teigia, kad tenkinamos likusios valstybės pagalbos buvimo sąlygos.

(141)

„Paks II“ tvirtina, kad sprendime pradėti procedūrą neteisingai naudojama viena kainų prognozės kreivė, ypač atsižvelgiant į ilgą projekto trukmę. Kai kuriose pastabose ji taip pat pažymėjo, kad Komisija neteisingai naudoja veikiančios Pakšo II atominės elektrinės veiklos ir techninės priežiūros sąnaudas (VTP sąnaudas), kad pagrįstų naujųjų III+ kartos 5 ir 6 blokų VTP sąnaudas. „Paks II“ taip pat pabrėžia, kad jos pirminis investavimo sprendimas buvo priimtas pasirašant IVPS sutartį ir kad tas įsipareigojimas buvo priimtas tik dėl kūrimo etapo išlaidų, galutiniai „Paks II“ įsipareigojimai dėl statybos laikotarpio išlaidų bus priimti tam tikru nustatytu laiku ateityje. „Paks II“ tvirtina, kad iki to laiko ateityje, jeigu projekto ekonomika kistų dėl išorės rinkos pokyčių, įmonė gali nuspręsti netęsti projekto, nors tokia galimybė nėra labai tikėtina. „Paks II“ taip pat daro nuorodą į „Rothschild & Co“ Vengrijos vyriausybei parengtą ataskaitą (toliau – „Rothschild“ tyrimas) (55), kurioje daroma išvada, kad VGN intervalas galėtų pasiekti 12 proc., o tai daug daugiau nei 6,7–9 proc. intervalas, kurį sprendime pradėti procedūrą nurodė Komisija. Galiausiai „Paks II“ pažymi, kad Komisijos apskaičiuoti VSKK ir VGN intervalai sutampa, tad galima tikėtis, jog projektas duos atitinkamos naudos.

(142)

„Enersense Group“ daro prielaidą, kad Komisijos naudojama VSKK formulė nėra teisinga, nes Komisija joje naudojo pernelyg konservatyvius koeficientus. Tos įmonės nuomone, tinkamos skolos sąnaudos, kuriomis reikėtų vadovautis nustatant REIP vertinimo VSKK elementą, yra 4,5 proc. nesumokėjus mokesčių, arba 3,6 proc. sumokėjus mokesčius, per tam tikrą laiką atliekant nedideles planines korekcijas. Ji tvirtina, kad, kadangi Rusijos tiekėjas suteikia maždaug 80 proc. sutarties kainos finansavimo, investicijų grąža turėtų būti grindžiama 80 proc. svertu, kad atspindėtų investicijų finansavimo šaltinį, atsižvelgiant į kitas atomines elektrines. „Enersense Group“ tvirtina, kad darant prielaidą, jog kapitalo sąnaudos yra 11 proc., skolos sąnaudos sumokėjus mokesčius yra 3,6 proc. ir taikomas 80 proc. sumažinimas dėl sverto, VSKK turėtų būti 5,1 proc. Be to, jos teigimu, tas skaičius padidėtų iki 6,2 proc., jeigu būtų taikomas sumažinimas remiantis 65 proc. svertu. Darydama išvadą, ji pažymi, kad investicijų grąža būtų gerokai didesnė, jeigu būtų pasirinktos rinkos principais pagrįstos skolos sąnaudos ir sverto koeficientas.

(143)

Suinteresuotosios šalys taip pat pateikė argumentų, kad VSKK gerokai sumažėja prijungus elektrinę prie tinklo, o įmonės vertė padidėja. Taigi elektrinės dalis arba ją visą būtų galima parduoti už kainą, kurią galima palyginti su kitų šiuo metu veikiančių branduolinių įrenginių kaina. Teigiama, kad Komisijos skaičiavimuose sprendime pradėti procedūrą toks investicijų lankstumas neatsispindi.

(144)

Komisija taip pat gavo pastabų, kaip svarbu išsamiai įvertinti ir įtraukti alternatyviąsias sąnaudas, susijusias su branduolinės energijos technologijų neįtraukimu į nacionalinį energijos rūšių derinį vykstant svarbiems pokyčiams dabartiniame energijos gamybos pajėgumų portfelyje. Remiantis tomis pastabomis, be „investicijų grąžos“ ar „diskontuoto pinigų srauto“ modelių, svarbu turėti omenyje, kad projektas „Paks II“ yra didelė investicija į egzistuojantį sektorių, kuri turi tikrosios pridėtinės vertės ir nėra tik „portfelinės investicijos“ galimybė arba trumpalaikė spekuliacija. Teigiama, kad tuos aspektus reikia įtraukti ir į Komisijos skaičiavimus, susijusius su projekto gyvybingumu.

(145)

Kelios pastabos susijusios su „Rothschild“ tyrime padaryta išvada, kad projektas gali būti gyvybingas tik rinkos sąlygomis, net jeigu remiamasi labai pesimistiškomis prielaidomis. Kai kas taip pat tvirtina, kad pagrindinės prielaidos dėl būsimų elektros kainų yra gana vidutinės ir kad tikimasi, jog toks kainos po 2025 m. didės. Atsižvelgiant į tai, „Paks II“ neįgytų jokio pranašumo.

(146)

Pagal kai kurias pastabas tai, kad projektas visiškai įgyvendinamas pagal IVPS susitarimą, daro jį patrauklų bet kokiam rinkos ekonomikos investuotojui, tad Vengrija investuotų rinkos sąlygomis.

(147)

Austrija, „IG Windkraft“, „Oekostorm AG“ ir kitos trečiosios šalys tvirtina, kad naujų atominių elektrinių statybos ir eksploatavimo subsidijavimas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį nėra numatytas kaip suderinamas su vidaus rinka. Branduolinė energija nėra nauja, naujoviška ar tvari elektros gamybos technologija, kuri galėtų padėti pasiekti Sąjungos tikslą padidinti iš atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos dalį. Taigi projektui neturėtų būti galima teikti laikinąją paramą, kol jis nepasieks rinkos brandumo.

(148)

Austrija tvirtina, kad pagal Euratomo sutarties 2 straipsnio c punktą ir 40 straipsnį negalima skatinti naujų investicijų į branduolinę energiją, kad jos būtų laikomos bendros svarbos tikslu, nes Euratomo sutartis negali būti aiškinama kaip bendros svarbos tikslas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį. Be to, toks tikslas prieštarautų kitiems Sąjungos tikslams pagal SESV, pirmiausia atsargumo principui pagal 191 straipsnį ir tvarumo principui pagal programą „Horizontas 2020“ (56).

(149)

Remiantis keliomis pastabomis projektas padėtų įgyvendinti visos Europos tikslus, susijusius su branduolinių įrenginių naudojimu ir branduoliniais moksliniais tyrimais, kurie taip pat pripažinti Euratomo sutartyje.

(150)

Daugelyje pastabų teigiama, jog tai, kad branduolinė energetika būtų švarus, mažai anglies dioksido išskiriantis energijos šaltinis, Komisija turėtų pripažinti kaip bendrą Sąjungos tikslą, kuriuo pateisinamos investicijos.

(151)

Kai kuriose pastabose daroma nuoroda į SESV 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurią valstybės narės gali pasirinkti savo energijos rūšių derinį. Pastabose pažymima, kad Vengrijoje numatytas energijos rūšių derinys įtrauktas į jos Nacionalinę energetikos strategiją ir jį sudaro branduolinė energetika, anglys ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Taip būtų galima pateisinti investicijas.

(152)

Komisija taip pat gavo pastabų, kuriose pažymima, kad branduolinė energetika yra labai ilgalaikis, saugus ir patikimas energijos šaltinis Sąjungos energijos rūšių derinyje. Tose pastabose konstatuojama, kad iš branduolinių šaltinių pagaminta elektra, paprastai esant dideliems pajėgumams (85–90 proc.), galėtų padėti užtikrinti ilgalaikį tiekimo patikimumą. Kitos suinteresuotosios šalys pareiškė, kad dėl didelės būsimosios įrengtosios galios spragos, kurios tikimasi iki 2030 m., kai bus nutraukta veikiančių Pakšo atominės elektrinės blokų eksploatacija, ir dėl priklausomumo nuo elektros importo, projektas galėtų būti idealus būdas užtikrinti Vengrijai tiekimo patikimumą ir sumažinti priklausomumą nuo kuro.

(153)

Komisijai pateikta argumentų, kad užbaigus projektą regione būtų paskatintas augimas, visų pirma, sukuriant darbo vietas. Be to, kai kuriose pastabose pažymima, kad visų dydžių Sąjungos įmonėms atsiveria galimybė dalyvauti įgyvendinant projektą ir taip sustiprinti verslo tiekimo grandinę. Tose pastabose daroma prielaida, kad toks numatomas augimas yra bendros svarbos tikslas, kuriuo būtų galima pateisinti projekto įgyvendinimą.

(154)

„IG Windkraft“ ir „Energiaklub“ tvirtina, kad priemonė netinkama, atsižvelgiant į projekto išlaidas palyginti su galimomis alternatyvomis, kurių tikslas būtų užpildyti būsimosios įrengtosios galios elektros spragą. Suteikus panašaus dydžio subsidiją būtų galima pagaminti daug didesnį elektros kiekį per metus, jeigu būtų investuojama į kitus elektros šaltinius, kaip antai atsinaujinančių energijos šaltinių technologijas.

(155)

Austrija teigia, kad Komisija neteisingai apibrėžė atitinkamą rinką, kad įvertintų, ar rinka gali būti nepakankama, t. y. branduolinės energetikos rinka Vengrijoje. Austrija tvirtina, kad teisinga atitinkama rinka būtų liberalizuota Sąjungos vidaus elektros rinka. Austrija taip pat teigia, kad elektros gamybos ir tiekimo srityje vidaus elektros rinkos nepakankamumo nėra. Kita vertus, elektros kainos mažėtų, iš dalies dėl pakankamų gamybos pajėgumų. Be to, Vengrija gerai sujungta su kaimyninių valstybių narių tinklais.

(156)

Austrija ir „IG Windkraft“ tvirtina, kad, jeigu Vengrijai iškiltų tiekimo patikimumo problema, atominės elektrinės gali būti netinkamas sprendimas. Jos teigia, kad labiau tiktų labiau aplinką tausojantys, lankstesni ir pigesni energijos šaltiniai ir maži, decentralizuoti įrenginiai. Austrija taip pat tvirtina, kad atomines elektrines veikia karščio bangos dėl aušinimo reikalavimų ir kad valstybės narės beveik 100 proc. priklauso nuo importuojamų urano rūdų.

(157)

Trečiosios šalys taip pat teigia, kad pati rinka užtikrintų naujų gamybos pajėgumų statybą elektros gamybos sektoriuje. Tai, kad Vengrija priklauso nuo elektros importo, nereikštų rinkos nepakankamumo, visų pirma, tokio, kurio būtų galima atsikratyti pastačius naują atominę elektrinę. Iš pateiktų pastabų matyti, kad pigesnės elektros importas iš kitų valstybių narių yra normalus ir priimtinas veikiančios rinkos poveikis ir nėra rinkos nepakankamumas. Tai tiesiog rodo, kad pagrindinius produktus galima pirkti mažesne rinkos kaina. Remiantis gautomis pastabomis, elektros kainas lemia daugelis veiksnių, įskaitant pagrindinių produktų kainas, pasiūlą ir paklausą. Europoje, visų pirma, mažėjančios elektros kainos būtų reakcija į nuolat per didelius gamybos pajėgumus. Kadangi tai būtų galima laikyti veiksmingai veikiančios rinkos reakcija, norint pateisinti naujų branduolinių pajėgumų statybą negalima teigti, jog rinkos energijos kainų mažėjimas dėl importo būtų rinkos nepakankamumo požymis.

(158)

Remiantis gautomis pastabomis, net jeigu elektros gamybos sektoriuje stebimas rinkos nepakankamumas, Vengrija turėtų skaidriai ir nediskriminuojant apsvarstyti daugiau galimybių.

(159)

Kitose pastabose pažymima, kad sunkumai, susiję su investicijomis į branduolinę energetiką, įskaitant dideles pirmines kapitalo investicijas ir būtinybę užsitikrinti visuomenės ir politinį pritarimą, puikiai žinomi, bet tų sunkumų pripažinimas nereiškia, kad yra nustatyta, jog branduolinės energijos plėtojimas sietinas su rinkos nepakankamumu. Tose pačiose pastabose pabrėžiama, kad, nors Komisija padarė išvadą, jog „Hinkley Point C“ atveju stebimas rinkos nepakankamumas, nereikėtų daryti prielaidos, kad visos investicijos į branduolinę energetiką galėtų būti daromos tik subsidijuojant arba kad yra pagrindo įtarti bendrą branduolinės rinkos nepakankamumą.

(160)

Austrija tvirtina, kad valstybės pagalba visais atvejais turi būti tik būtiniausia suma. Šiuo atveju, kai siūlomas projektas statomas nerengiant viešųjų pirkimų konkurso, negalima nustatyti, ar bendrosios projekto išlaidos ir yra tik ta būtiniausia suma.

(161)

„Energiaklub“ tvirtina, kad Vengrijos valdžios institucijos neištyrė būtiniausio finansinės paramos lygio, kurį užtikrinus būtų galima įgyvendinti projektą. Vietoj to Vengrijos valdžios institucijos siekė finansuoti visą projektą, galbūt ir jo veiklos išlaidas. „Energiaklub“ taip pat pabrėžia, kad, remiantis Vengrijos pateiktais skaičiavimais, valstybės pagalba būtų skirta ne tik investicijoms padaryti, bet ir projekto eksploatavimui, o tai galėtų suteikti „Paks II“ pernelyg didelį pranašumą.

(162)

Austrija tvirtina, kad valstybės pagalba technologijai, kuri savaime nėra pelninga liberalizuotoje elektros vidaus rinkoje, sukelia pernelyg didelį konkurencijos iškraipymą. Be to, ji gali būti kliūtis naujiems, tvariems ir rentabilesniems rinkos dalyviams patekti į rinką arba gali priversti tuos rinkos dalyvius iš rinkos pasitraukti. Austrija tvirtina, kad atominės elektrinės naudojamos tam, kad būtų dideli bazinės apkrovos pajėgumai, ir tiems pajėgumams teikiama pirmenybė jungiantis prie tinklo, nes atominių elektrinių pajėgumai gali skirtis tik šiek tiek. Nors statybos ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudos didelės, veiklos sąnaudos mažos, ir tai leidžia joms įgyti tam tikrą pranašumą.

(163)

Austrijos valdžios institucijos ir „IG Windkraft“ tvirtina, kad naujų atominių elektrinių statyba suteiktų Pakšo elektrinių operatoriams didelę įtaką rinkoje, padidės rinkos koncentracija ir galbūt bus piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi pagal SESV 102 straipsnį.

(164)

„MVM Group“ ir „Paks II“ tvirtina, kad „MVM Group“ pardavus 100 proc. „Paks II“ akcijų valstybei tos dvi įmonės tapo visiškai nepriklausomos viena nuo kitos. Jos pabrėžia, kad „MVM Group“ tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja „Paks II“ valdymo ir veiklos. Jos taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „MVM Group“ ir „Paks II“ yra dvi savarankiškos elektros gamybos įmonės, kaip bet kokie kiti konkurentai, tad nėra pagrindo daryti prielaidą, kad veikla koordinuojama arba kad dvi įmonės yra susijusios. Be to, „MVM Group“ tvirtina, kad į jos pačios strategiją įtrauktos galimos investicijos, kuriomis ateityje gali būti konkuruojama su „Paks II“.

(165)

„Paks II“ teigia, kad projektu siekiama pakeisti veikiančių keturių Pakšo atominės elektrinės blokų pajėgumus. Tikimasi, kad tų veikiančių blokų eksploatacija bus laipsniškai nutraukta iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio, o naujieji 5 ir 6 blokai (projektas „Paks II“) galės pradėti veikti ne anksčiau nei trečiojo dešimtmečio viduryje. „Paks II“ tvirtina, kad dėl to rinkos dalies vertinimai ir pareiškiami dėl dominavimo yra nepagrįsti ir kol kas negali būti nagrinėjami.

(166)

Kelios suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad nagrinėtina energijos rinka būtų didesnė nei vienos valstybės teritorija, jeigu yra keli tarptautiniai konkurentai, atsižvelgiant į didelį Vengrijos importuojamą elektros kiekį ir labai gerą šalies sujungimą su kaimyninėmis šalimis.

(167)

Kai kurios šalys aiškiai teigia, kad projektas galėtų turėti mažėjimą lemiantį poveikį regiono elektros rinkoms, kaip antai Vokietijai, kurioje numatoma, kad iki 2025 m. metinė bazinės apkrovos kaina sumažės maždaug 0,6 proc., iki 2030 m. – maždaug 1,1 proc. ir iki 2040 m. – maždaug 1,2 proc. Kita vertus, kai kurios šalys taip pat teigia, kad atsinaujinančios energijos įrenginiai Vokietijoje gautų mažesnes įplaukas dėl naujųjų Pakšo II elektrinės reaktorių ir kad padidėtų našta mokesčių mokėtojams finansuojant Vokietijos atsinaujinančios energijos pagalbos schemas, o „pilkosios“ elektros tiekėjai iki 2030 m. galėtų sutaupyti iki 1,02 proc.

(168)

Kai kuriose pastabose pabrėžiama, kad Vengrijoje visuomenė nebuvo informuota apie visus su projektu susijusius aspektus. Taip pat teigiama, kad sprendimas dėl „Paks II“ techniniu požiūriu nepagrįstas, nes nebuvo jokių parengiamųjų tyrimų, kaip vienodo masto investicijos į veiksmingo energijos vartojimo priemones ir atsinaujinančius energijos šaltinius padėtų užtikrinti tiekimo patikimumą. Tad tų pastabų autoriai pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad plačioji visuomenė ir specialistai aktyviai nedalyvauja, projektas neturėtų būti vykdomas.

(169)

Tam tikrose pastabose atkreipiamas dėmesys į galimą atominių elektrinių pavojingumą. Kai kuriose pastabose išreiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos ir „Paks II“ gebėjimo susitvarkyti su branduolinės saugos incidentais, įskaitant saugų branduolinių atliekų tvarkymą.

(170)

Kai kuriose pastabose pabrėžiama, kad skiriant naujųjų gamybos įrenginių statytoją nebuvo surengtas viešųjų pirkimų konkursas, o tai, jų nuomone, prieštarauja Sąjungos teisės nuostatoms. Be to, Europos Parlamento narys B. Jávor teigia, kad priemonei savaime būdingas numanomas Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, nes, jo nuomone, Rusija nebūtų suteikusi Vengrijai paskolos projektui „Paks II“ neužtikrinusi „Rosatom“ investicijų apeinant Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles. Jis daro išvadą, kad vertinimo, ar Rusijos paskolos naudojimas yra neteisėta valstybės pagalba, negalima atskirti nuo viešųjų pirkimų taisyklių vengimo, jie savaime susiję ir jų poveikį derėtų vertinti kartu.

(171)

Pateiktos kelios pastabos prieštaraujant tam, kad projektas būtų įgyvendinamas naudojant Rusijos paskolą. Teigiama, kad tai paskatintų kuro ir finansinę priklausomybę ir būtų prieštaraujama ES energijos saugumo strategijai, nes Sąjungos rinkos dalyviams būtų kliudoma dalyvauti plėtojant Sąjungos energetikos tinklą ir infrastruktūrą.

(172)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtina, kad Vengrijai nusprendus, jog ateityje jai reikės naujų elektros gamybos pajėgumų, ji turėjo laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (57) 8 straipsnio. Šiuo atveju nebuvo jokios viešųjų pirkimų procedūros arba lygiavertės procedūros, kad nauji pajėgumai būtų numatyti skaidriai ir nediskriminuojant. Taigi, jų požiūriu, investuojant į „Paks II“ galėtų būti pažeidžiama Sąjungos teisė.

(173)

Kai kurios šalys tvirtina, kad valstybės pagalba negali būti skiriama atvejais, kai ją suteikus teršėjas būtų atleidžiamas nuo pareigos mokėti už tą taršą, kaip numatyta Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėse (58).

(174)

2016 m. balandžio 8 d. Vengrija pateikė atsiliepimą į trečiųjų šalių pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl valstybės pagalbos (toliau – atsiliepimas į trečiųjų šalių pastabas).

(175)

Visų pirma, Vengrija visiškai nepritaria pastaboms, kurias pateikė Austrijos vyriausybė, „Greenpeace Energy“, „Energiaklub“ ir Europos Parlamento narys Benedek Jávor ir kuriose įvairios trečiosios šalys tvirtina, kad į Vengrijos analizę nėra įtrauktos sąnaudos, susijusios su saugos ir aplinkosaugos reglamentavimu, skolos finansavimu, draudimu, sauga, atliekų šalinimu, eksploatacijos nutraukimu, perdavimo jungtimis ir investicijomis į modernizavimą, ir tvirtina, kad tos šalys netinkamai informuotos ir kad jų pareiškimai nepagrįsti.

(176)

Atsiliepime išsamiai prieštaraujama Europos Parlamento nario Benedek Jávor pateiktoms pastaboms. Visų pirma, Vengrija pažymi, kad:

(177)

Vengrija teigia, kad atliko išsamią jautrumo analizę, kad apsvarstytų prielaidų ir kintamųjų, kaip antai jėgainės veikimo laikotarpio, VTP sąnaudų, atliekų tvarkymo ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudų, apkrovos koeficientų, makroekonominių veiksnių (užsienio valiutų keitimo ir infliacijos), įvairių rinkos kainų scenarijų, vėlavimo ir kt., poveikį nagrinėjamoms sąlygoms, ir tokia jautrumo analize visiškai patvirtinama jos išvada, kad priemonė nėra valstybės pagalba.

(178)

Kalbant apie pastabas, gautas dėl galimo priemonės suderinamumo, Vengrija pakartoja kelis argumentus, pateiktus dėl laisvo pasirinkimo ir energijos gamybos rūšių derinio įvairinimo, poreikio sukurti pakeičiamus pajėgumus, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, darbo vietų kūrimo, įperkamumo ir deklaruoto didinamojo poveikio.

(179)

Vengrija tvirtina, kad Austrijos vyriausybės argumentas, kad Euratomo sutarties tikslas, susijęs su „branduolinės energijos plėtra Bendrijoje“, „jau pasiektas ir negali būti naudojamas siekiant pagrįsti bendros svarbos tikslo sumetimus, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį, nes Europoje pastatyta daug techniškai pažangių atominių elektrinių“, yra klaidingas. Teikiant tokį argumentą, Vengrijos nuomone, branduolinės energijos gamybos plėtojimo tikslas painiojamas su technologijų sąvoka, kurios negalima laikyti statiška. Vengrija tvirtina, kad Euratomo sutartis ir toliau yra Sąjungos konstitucinės sąrangos dalis ir kad ji nebuvo panaikinta. Galiausiai Vengrija pabrėžia, kad Austrija ir „Greenpeace“ nepaminėjo jokių jurisprudencijos pavyzdžių, iš kurių būtų matyti, kad bendros svarbos tikslai yra būtinai baigtiniai arba ribotos trukmės.

(180)

Kalbant apie energijos rūšių derinio įvairinimą, Vengrija atmeta Austrijos ir Austrijos vėjo energijos asociacijos teiginius dėl visos Sąjungos priklausomumo nuo urano ir pabrėžia, kad yra didelė įvairovė ir uraną galima gauti iš svarbių neišnaudotų šaltinių. Ji taip pat teigia, kad pats faktas, kad išteklius yra baigtinis, nereiškia, jog jo naudojimas nėra tvarus, ir atsako į energetikos ekonomikos specialistės Loretos Stankevičiūtės komentarus, išsakytus Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) (59) vardu, pagal kurias „atominė energija palyginti geresnė nei kitos rūšys pagal daugelį tvarumo rodiklių“.

(181)

Vengrija pabrėžia, kad kai kurie argumentai, pateikti dėl būtinybės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojant branduolinės energijos šaltinius, yra pagrįsti, nes atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos brangiai kainuoja ir neužtikrina nepertraukiamos energijos gamybos. Ji taip pat teigia, kad fiksuoti atsinaujinančios energijos subsidijų tarifai neatitinka laisvosios rinkos sąlygų, ir cituoja „Greenpeace“, kuri pažymėjo, kad fiksuotų elektros pirkimo kainų susitarimai būtų mažiau naudingi mažų rinkos kainų scenarijų atveju, bet „Paks II“ parduotų savo elektrą kitais būdais.

(182)

Vengrija cituoja kelis šaltinius, kurie teigia, kad priemonė nesukeltų nepagrįsto konkurencijos iškraipymo, ir pabrėžia, kad Komisija neturi abejonių dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka (kaip tvirtina „Greenpeace“), bet jų kyla dėl pagalbos buvimo.

(183)

Tuo pačiu klausimu (dėl galimo konkurencijos iškraipymo) Vengrija atmeta „Greenpeace“ argumentus, kad bus nustatytas fiksuotas tarifas (panašiai, kaip projekto „Hinkley Point C“ atveju) siekiant ilgalaikėje perspektyvoje paremti „Paks II“ veikimą.

(184)

Vengrija prieštarauja pastaboms, kuriose teigiama, kad projektas išstumtų investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse. Ji tvirtina, kad nacionalinėje energetikos strategijoje atsinaujinantys energijos šaltiniai numatomi kartu branduoline energetika ir kad būsimosios įrengtosios galios spragų negalima užpildyti vien tik atomine energija. Taigi sukūrus papildomus branduolinės energetikos pajėgumus nebūtų užkirstas kelias atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai. Vengrija pažymi, kad „Greenpeace“ pastabose pateiktoje „Energy Brainpool“ rinkos analizėje daroma prielaida, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai bus naudojami laikantis Vengrijos nacionalinio atsinaujinančių energijos šaltinių tikslo.

(185)

Vengrija pakartoja „MVM Group“ nuomonę, kad nėra planuojamas joks „MVM Group“ ir „Paks II“ susijungimas, tad nebus jokios rinkos koncentracijos. Ji taip pat pakartoja „MVM Group“ pareiškimą, kad į jos verslo strategiją įtrauktos galimos investicijos, kuriomis ateityje gali būti konkuruojama su „Paks II“.

(186)

Vengrija taip pat pakartoja pastabas, kad dėl aukšto sujungimo lygio nagrinėtina rinka turėtų būti didesnė nei Vengrijos valstybė. Atsižvelgiant į tai, priemonės poveikis būtų nedidelis. Vengrija taip pat nepritaria „Energy Brainpool“ atliktos analizės (kuri buvo parengta „Greenpeace“ vardu) metodikai dėl galimo projekto poveikio regiono elektros rinkoms, kaip antai Vokietijai. Ji teigia, kad taikomas požiūris susijęs su projekto poveikio vertinimu tik vidaus kontekste, neatsižvelgiant į vaidmenį, kurį atlieka energijos importas į Vengriją, ir ekstrapoliuojant tai į Vokietiją laikantis numanomos prielaidos, jog poveikis Vokietijos elektros rinkai būtų toks pat, kaip Vengrijos rinkai. Vengrija taip pat teigia, kad analizė yra klaidinga, nes joje daroma prielaida dėl esamo sujungimo lygio ir neatsižvelgiama į paskesnį sujungimą, kuris yra vienas iš Sąjungos tikslų.

(187)

Kalbant apie pastabas dėl saugos problemų, Vengrija tvirtina, kad šalyje yra pakankamai žinių ir patirties eksploatuojant veikiančius keturis branduolinius blokus. Ji taip pat pažymi, kad Vengrijos atominės energijos tarnyba (išduodanti licencijas branduoliniams įrenginiams) jau puikiai pažįsta VVER technologiją ir yra parengusi dvejų metų vidaus mokymo programą šios technologijos srityje. Programoje dalyvauja reguliavimo institucijos nariai, turintys didelę akademinę ir praktinę patirtį šioje srityje, kurie apmoko naujus darbuotojus ir užtikrina profesinį darbuotojų tobulėjimą atliekant užduotis ir pareigas, vykdytinas reguliavimo institucijoje.

(188)

Be to, Vengrija pabrėžia, kad ir aplinkos apsaugos institucija, ir reguliavimo institucija viena nuo kitos nepriklauso, o tai užtikrina pagrįstą ir objektyvią saugos sistemą. Vengrija taip pat pažymi, kad svarbūs techniniai projekto reikalavimai dėl branduolinės saugos parengti kartu taikant Vengrijos teisės aktus, Europos komunalinių paslaugų reikalavimus, TATENA ir Vakarų Europos branduolinio reguliavimo institucijų asociacijos saugos rekomendacijas ir remiantis ankstesne patirtimi, susijusia su avarija Fukušimoje.

(189)

Atsiliepdama į pastabas dėl akivaizdaus skaidrumo trūkumo rengiant projektą, Vengrija paaiškino, kad skaidrumą užtikrino taikydama parlamentinę sprendimų priėmimo tvarką. Pagal tą parlamentinę tvarką užtikrinama, kad visos suinteresuotosios šalys ir valdžios institucijos, įskaitant Komisiją, galėtų susipažinti su visa svarbia informacija. Laikantis tos tvarkos paskelbtos visos nepriklausomų ekspertų ataskaitos, įskaitant projekto ekonominę analizę, ir visa poveikio aplinkai vertinimo medžiaga buvo pateikta daugeliu kalbų.

(190)

Vengrija taip pat mini viešas konsultacijas, kurias 2015 m. kovo 17 d.–gegužės 4 d. vykdė už projektą atsakingas vyriausybės komisaras, dėl galimo Pakšo II atominės elektrinės statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai. Vengrija taip pat pranešė apie projektą visoms kaimyninėms (ES ir ne ES) trečiosioms šalims ir keliose šalyse dėl šio projekto organizavo devynias viešas konsultacijas.

(191)

Kalbant apie pastabas, kuriose teigiama, kad įgyvendinus projektą bus pažeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES (60) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES (61), Vengrijos valdžios institucijos paaiškina, kad tarpvyriausybinis susitarimas ir įgyvendinimo susitarimai nepatenka į SESV ir direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES taikymo sritis. Be to, jos teigia, kad, net jeigu SESV būtų taikoma, tarpvyriausybiniam susitarimui ir įgyvendinimo susitarimams galiotų konkreti išimtis dėl tarptautinių susitarimų, kaip numatyta Direktyvos 2014/25/ES 22 straipsnyje, arba techninė išimtis pagal tos direktyvos 50 straipsnio c punktą, tad Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės netaikytinos. Vengrija paaiškina, kad tarpvyriausybiniame susitarime nustatytos aiškios procedūros dėl įgyvendinimo susitarimų sudarymo, įskaitant konkrečius reikalavimus dėl įmonių skyrimo ir subrangos sutarčių sudarymo.

(192)

Vengrija taip pat atmeta pastabas, kuriose teigiama, kad ji pažeidžia Direktyvos 2009/72/EB 8 straipsnį. Vengrija tvirtina, kad tad direktyva projektui netaikoma, nes jis patenka į išimtinę Euratomo sutarties, kuriai teikiama pirmenybė palyginti su SESV įtvirtintomis taisyklėmis ir susijusiais antrinės teisės aktais, taikymo sritį. Vengrijos valdžios institucijos taip pat pabrėžia, kad, jų nuomone, kadangi projektui neskiriama valstybės pagalba, Direktyvos 2009/72/EB nuostatos dėl su pajėgumais susijusių konkursų organizavimo netaikomos.

(193)

Galiausiai Vengrija daro nuorodą į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją (62), kurioje konstatuojama, kad tiriant valstybės pagalbą negalima atsižvelgti į tai, ar pažeidžiama Sąjungos teisė. Atsižvelgdama į tai, Vengrija mano, kad bet koks galimas Elektros direktyvos pažeidimas turėtų būti tiriamas atskirai nuo oficialaus valstybės pagalbos tyrimo. Vengrija taip pat nurodo Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos projektui „Hinkley Point C“ ir tvirtina, kad vietoj nurodytų viešųjų pirkimų konkursų galima vykdyti lygiavertes skaidrias ir nediskriminacines procedūras, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2009/72/EB 8 straipsnį. Vengrija teigia, kad subrangos sutartys bus sudaromos laikantis nediskriminavimo ir skaidrumo principų.

(194)

Atsiliepime į Komisijai pateiktas pastabas Vengrija teigia, kad pačios Komisijos komunikate dėl branduolinės informacinės programos (PINC) (63) nurodoma, kad siekiant užtikrinti saugią energijos tiekimo ateitį visoje Sąjungoje 2015–2050 m. į branduolinę energiją reikės investuoti milijardus eurų (maždaug 650–760 mlrd. EUR).

(195)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį priemonė yra valstybės pagalba, jeigu ji atitinka keturias kartu taikomas sąlygas. Pirma, priemonę finansuoja valstybė arba ji finansuojama iš valstybės išteklių. Antra, taikant šią priemonę pagalbos gavėjams turi būti suteikiamas pranašumas. Trečia, taikant priemonę turi būti palankiau žiūrima į tam tikras įmones arba ekonominės veiklos rūšis (t. y. turi būti taikomas tam tikras atrankumas). Ir ketvirta, priemonė turi veikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje.

(196)

Sprendimo pradėti procedūrą 3.1 skirsnyje Komisija pateikė preliminarias išvadas, kad taikant priemonę „Paks II“ gali įgyti ekonominį pranašumą, kuris būtų valstybės pagalba, nes ji skiriama iš Vengrijos valstybei priklausančių valstybės išteklių, kad priemonė yra atrankioji ir kad ji gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje. Komisija nerado jokių priežasčių, dėl kurių pakeistų savo vertinimą dėl šių aspektų, kai vyko oficialusis tyrimas.

(197)

Komisija vertino, ar taikant priemonę „Paks II“ įgytų ekonominį pranašumą, nes valdytų ir eksploatuotų du naujuosius branduolinės energijos blokus, kuriuos visiškai finansuoja Vengrijos valstybė. Komisija taip pat vertino, ar „Paks II“ ekonominio pranašumo buvimą būtų galima atmesti tuo atveju, jeigu Vengrijos valstybės investicijos būtų daromos remiantis rinkos principais siekiant pelno.

(198)

Savo vertinime Komisija sutinka su Vengrija dėl REIP kriterijaus taikymo siekiant nustatyti, ar tam tikros investicijos grindžiamos rinkos principais. Taikant šį kriterijų nagrinėjama, ar tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas atlikti investicijas, rinkos investuotojas būtų į projektą investavęs tokiomis pat sąlygomis kaip ir viešasis investuotojas (taip pat žr. 53 ir 54 konstatuojamąsias dalis).

(199)

Taikant šį kriterijų nustatomas ekonominio pranašumo ir atitinkamai valstybės pagalbos buvimas, kai tikėtina investicijų VGN yra mažesnė nei to paties projekto lyginamoji rinkos VSKK, nes tokiomis sąlygomis racionalus privatusis investuotojas investicijų nedarytų.

(200)

Atliekant REIP analizę vertinant VGN ir VSKK naudojami įrodymai turi būti susiję su tuo pačiu laikotarpiu, kaip investavimo sprendimas, kad būtų galima atkurti informaciją, kurią tuo metu turėjo investuotojai. Komisija sudarė projekto „Paks II“ sprendimų priėmimo tvarkaraštį, kad nustatytų, kokią informaciją turėjo ir galėtų turėti investuotojai priimdami sprendimą vykdyti projektą (64).

(201)

Šio sprendimo priėmimo dieną „Paks II“ dar nebuvo neatšaukiamai užsakiusi dviejų naujųjų reaktorių statybos darbų (65) […]. Taigi, Komisijos nuomone, duomenys, kurie buvo prieinami 2017 m. vasario mėn. (toliau – 2017 m. duomenys), būtų svarbiausi atliekant REIP vertinimą ir būtų laikomi pagrindiniu scenarijumi.

(202)

Tačiau derybos dėl Pakšo II atominės elektrinės prasidėjo daugiau nei dviem metais anksčiau. Siekdama patikrinti REIP kriterijaus rezultatų patikimumą Komisija taip pat atliko atskirą vertinimą, kai buvo priimtas pirminis investavimo sprendimas, t. y. kai 2014 m. gruodžio 9 d. buvo pasirašyta IVPS sutartis (toliau – 2014 m. duomenys). Komisija parodo, kad tos pačios analizės rezultatas, bet dėl ankstesnio laikotarpio, t. y. pirminių investicijų datos, atitinka rezultatą, gautą naudojant 2017 m. duomenis.

(203)

Siekdama įvertinti, ar REIP kriterijus tenkinamas, Komisija įvertino teorinę investicijų, kurių rizikos profilis panašus į investicijas į „Paks II“, VSKK. Po to Komisija palygino tą apytikslę rinkos VSKK su projekto VSKK, pirma pagal pagrindinį scenarijų taikant 2017 m. duomenis ir vėliau, siekiant patikrinti rezultatų patikimumą, – taikant 2014 m. duomenis, susijusius su pirminiu investavimo sprendimu.

(204)

Komisija laikosi dviejų Vengrijos naudojamų metodikų vertinant VSKK, t. y. standartinio aukštynkrypčio metodo, pagal kurį nustatoma teorinė VSKK įvertinant visas jos sudedamąsias dalis, ir lyginamosios analizės, kurioje vadovaujamasi lyginamaisiais duomenimis, kurie gali būti svarbūs ir kuriuos galima palyginti su „Paks II“. Neatsižvelgiant į tai, kad buvo naudojamos tokios pat metodikos, Komisijos rezultatai skiriasi nuo Vengrijos išvadų, nes Komisija abejojo dėl tam tikrų Vengrijos panaudotų parametrų verčių ir lyginamųjų rodiklių ir paneigė jų galiojimą. Kitiems parametrams ir lyginamiesiems rodikliams pritariama ir jie taikomi tokie, kokius pasiūlė Vengrija. Savo vertinime Komisija pateiks patvirtinamųjų įrodymų dėl bet kokių verčių, kurios skiriasi nuo tų, kurias pasiūlė Vengrija.

(205)

Komisijos vertinime taikant abi metodikas naudojami 2017 m. duomenys kaip pagrindinis scenarijus, o patikimumo patikrinimas atliekamas remiantis 2014 m. duomenimis.

(206)

Atsižvelgiant į gana didelį netikrumo lygį, būdingą finansiniams skaičiavimams, Komisija pateikia teorinių lyginamųjų rinkos VSKK rodiklių intervalą, kurį reikėtų naudoti taikant REIP kriterijų.

(207)

Taikydama abi metodikas Komisija panaudojo Vengrijos REIP tyrime ir ekonominiame tyrime pasiūlytos vertės tikslinį santykį, kuris vidutiniškai sudaro 40–50 proc. ir atitinka patikimus lyginamuosius rodiklius. Šiame sprendime tas santykis yra skolos ir viso projekto kapitalo santykis. Be to, Komisija taip pat panaudojo Vengrijos nurodytą 19 proc. pelno mokesčio normą.

(208)

Prieš pateikdama savo vertinimą Komisija pažymėjo toliau išvardytus trūkumus, susijusius su Vengrijos pateiktu galutiniu lyginamuoju VSKK rodikliu:

(209)

Pagal aukštynkryptį metodą naudojamos standartinės VSKK formulės (kurias naudoja ir Vengrija) ir vertinami jos parametrai:

kur D ir E yra skolos ir nuosavo kapitalo vertės, Rd ir Re yra atitinkamai skolos ir kapitalo sąnaudos, o t yra pelno mokesčio norma, kuri Vengrijoje yra 19 proc. Ši formulė grindžiama numatomomis jos parametrų vertėmis. Rd ir Re yra skolos ir kapitalo sąnaudos, kai priimami investavimo sprendimai, o ne istorinės sąnaudos.

(210)

Kita vertus, skolos sąnaudos nustatomos taikant šią formulę (kurią naudoja ir Vengrija):

kur Rf yra nerizikinga rinkos norma ir (Rd  –Rf ) yra obligacijų priemoka rinkoje.

(211)

Kita vertus, kapitalo sąnaudos nustatomos taikant standartinę CAPM formulę (kurią naudoja ir Vengrija) (70):

kur Rf yra nerizikinga rinkos norma, yra nuosavybės vertybinių popierių rinkos rizikos priedai ir β (beta) yra išskirtinės nekintamos projekto rizikos matas.

(212)

Komisija pritaria toliau nurodytoms parametrų vertėms, kurios buvo panaudotos VSKK apskaičiuoti:

(213)

Pirminiai VKSS duomenys, nurodyti 212 konstatuojamojoje dalyje, ir pagal juos nustatyti VSKK intervalai apibendrinti 7 lentelėje . Kiekvienam vertinimui svarbiam laikotarpiui skirtas atskiras stulpelis.

7 lentelė

VSKK apskaičiavimas taikant aukštynkryptį metodą

(214)

7 lentelėje pateikti VSKK elementai reiškia, kad VSKK intervalas 2014 m. gruodžio mėn. yra [9,66–10,36 proc.] ir [7,75–8,38 proc.] – 2017 m. vasario mėn. (76) Tačiau derėtų pažymėti, kad vienintelis su konkrečiu sektoriumi susijęs pirminis rodiklis tuose skaičiavimuose yra sektoriaus beta vertė (0,92). Todėl nėra tikėtina, kad bus įtrauktas visas su didesne branduoliniams projektams būdinga rizika susijęs priedas (žr.68 išnašą) ir tą vertę reikėtų vertinti kaip mažesnę vertę, siejamą su tikrąja rizika.

(215)

Komisija pritaria Vengrijai, kad alternatyvus būdas nustatyti tinkamą rinkos VSKK intervalą būtų lyginamoji analizė pagal lyginamuosius rodiklius, kuriuos galima palyginti su projektu „Paks II“. Tačiau dėl a konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija nusprendė, kad Vengrijos valdžios institucijų naudojami lyginamieji rodikliai ir intervalai nėra pakankamai patikimi. Taigi Komisija parengė savo lyginamąją analizę, kurioje nustatoma sektoriaus ir šalies lyginamoji VSKK remiantis A. Damodaran duomenų bazės (77)  (78) 2017 ir 2014 m. duomenimis.

(216)

Visų pirma, taikant tokį požiūrį įgyvendinami toliau nurodyti trys etapai (visų trijų etapų skaičiai apskaičiuojami atskirtai 2014 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. vasario mėn.):

(217)

Pagal šią metodiką nustatoma prognozuojama VSKK vertė projektui „Paks II“, kurios intervalas yra 9,15–9,81 proc. 2014 m. gruodžio mėn., kai buvo priimtas pirminis investavimo sprendimas, ir 7,40–8,07 proc. 2017 m. vasario mėn. Tas intervalas grindžiamas 40–50 proc. santykių vertėmis, nustatytomis REIP tyrime. Taip pat reikia pažymėti, kad 2014 m. žemesnę 9,15 proc. VSKK ribą tikriausiai reikėtų pakoreguoti padidinant, kai yra žaliosios ir atsinaujinančios energijos sektoriaus duomenų už 2014 m. Aiškiai įtraukus papildomą branduolinių elektrinių rizikos priedą (žr. 70 išnašą) abu intervalai taip pat padidėtų.

(218)

Taikant dvi metodikas, pagal kurias vertinamas rinkos lygmens lyginamasis VSKK rodiklis, nustatomi iš dalies sutampantys intervalai. Bendros 2017 m. vertės vidutiniškai mažesnės nei 2014 m. ir tai iš esmės atspindi Vengrijos nerizikingos normos vertinimą atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Atitinkami intervalai apibendrinti 11 lentelėje.

11 lentelė

VSKK apibendrinimas

(219)

11 lentelėje pateikti VSKK skaičiai 9,15–10,36 proc. intervalo ribose, kai 2014 m. gruodžio mėn. buvo priimtas pirminis investavimo sprendimas, ir į 7,40–8,38 proc. intervalą patenkantis skaičius 2017 m. vasario mėn. Visas tas VSKK vertes reikėtų vertinti konservatyviai, nes į jas nėra įtrauktas galimas rizikos priedas, kurį būtina taikyti atominių elektrinių projektams (86).

(220)

Vertindama VGN Komisija taikė Vengrijos pateiktą finansinį modelį. Visų pirma, Komisija priėmė finansiniame modelyje taikomą metodiką ir pirminius modelio duomenis, išskyrus prognozuojamas elektros kainas, pagal nagrinėjamą pagrindinį scenarijų. Tačiau Komisija pažymi:

(221)

Taigi, siekdama užtikrinti tikslesnius projekto VGN vertinimo, atitinkamos jautrumo analizės ir patikimumo patikrinimo rezultatus, Komisija atliko tam tikras VGN vertinimo komponentų korekcijas. Visų pirma, Komisija peržiūrėjo ir papildė Vengrijos pateiktas kainų prognozes. Be to, naudodama Vengrijos pasiūlytas sąnaudų ir apkrovos koeficiento vertes pagal pagrindinį finansinio modelio scenarijų, Komisija kartu įtraukė informaciją, kurią pateikė suinteresuotosios šalys, kad gautų tikslesnius rezultatus. Galiausiai sumodeliavusi visų svarbių modelio parametrų pokyčius Komisija atliko kruopštų rezultatų jautrumo patikrinimą.

(222)

Panašiai kaip VSKK atveju, svarbūs VGN intervalai buvo apskaičiuojami remiantis 2017 m. vasario mėn. turimais duomenimis (2017 m. duomenys) ir duomenimis, kurie buvo 2014 m. gruodžio 9 d., kai buvo priimtas pirminis investavimo sprendimas (2014 m. duomenys).

(223)

Atskaitos taškai Komisijai vertinant kainų prognozes yra Vengrijos pateikto ekonominio tyrimo 16 pav. pateiktos kainų prognozių kreivės ir 2014 m. TEA PEA pagrįsta kainų prognozė, kurią Komisija panaudojo sprendime pradėti procedūrą. Siekdama aprėpti visą numatomą Pakšo II elektrinės blokų veikimo laikotarpį, Komisija papildė tas diagramas, kad įtrauktų tik tuos duomenis, kurie yra atitinkamai susiję su laikotarpiais iki 2030 ir 2040 m., o prognozuojamų kainų lygiai liko nepakitę ir atitiko laikotarpių pabaigos (t. y. 2030 ir 2040 m.) vertes. Tos kainų prognozės pavaizduotos Figure 14.

14 pav.

Ilgalaikių elektros kainų prognozių kreivės (EUR / MWh) (88)

(224)

D kreivė Figure 14 naudojama Komisijos sprendime pradėti procedūrą projekto VGN apskaičiuoti. Be to, H kreivė rodo 2014 m. BMWi (Vokietijos ūkio ministerijos) rinkos tyrimo prognozę, I kreivė rodo 2014 m. BMWi bazinio scenarijaus prognozę, J kreivė – 2014 m. TEA PEA elektros kainų prognozę konvertuojant iš USD į EUR pagal vidutinį apytikslį 2015 m. rugsėjo mėn. EUR ir USD keitimo kursą, kuris buvo 0,9 (89). Vengrijos pateikti VGN skaičiavimai buvo iš esmės pagrįsti tomis H, I ir J kreivėmis.

(225)

Figure 14 pavaizduotoms kreivėms Komisija pritaikė toliau apibūdintas korekcijas. J kreivė buvo pakoreguota remiantis vidutiniu EUR ir USD keitimo kursu, kuris galiojo tuo metu, kai 2014 m. lapkričio mėn. buvo paskelbtos 2014 m. TEA PEA USD prognozės. Tuo metu vidutinis EUR ir USD keitimo kursas per ankstesnius 3 mėnesius buvo 0,79. L kreivė Figure 15 pakoreguota taip pat (90).

(226)

Be to, siekdama nustatyti tikslią 2017 m. vasario mėn. VGN, Komisija remiasi 2016 m. Tarptautinės energetikos agentūros pasaulio energetikos apžvalgos (2016 m. TEA PEA), paskelbtos 2016 m. lapkričio 16 d. (91), kainų prognozėmis. Kadangi pirminiai skaičiai buvo pateikti USD, Komisija taikė trijų mėnesių (2016 m. rugpjūčio mėn. vidurio–2016 m. lapkričio mėn. vidurio) vidutinį EUR ir USD valiutų keitimo kursą, kuris buvo 0,9 ir buvo svarbus tai skelbimo datai, kad būtų galima nustatyti EUR išreikštus skaičius (92)  (93). M kreivė Figure 15 iliustruoja tą kainų prognozę.

15 pav.

Ilgalaikių elektros kainų prognozių kreivės (EUR / MWh) (94)

(227)

Šioje diagramoje yra dvi pagrindinės įžvalgos. Pirma, taikant teisingą valiutų keitimo kursą USD vertėms paversti eurais, 2014 m. TEA PEA kainų prognozė Europai tampa maždaug 12 proc. mažesnė (L kreivė yra žemesnė nei J kreivė). Antra, 2016 m. lapkričio mėn. paskelbta TEA PEA kainų prognozė vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 20 proc. mažesnė nei tame pačiame leidinyje paskelbta kainų prognozė dviem metais vėliau (L kreivė ir M kreivė). Tai galėjo nulemti 2014 ir 2016 m. mažėjusios elektros kainos ir būtinos prognozių korekcijos (95). Taigi atliekant bet kokį vertinimą, susijusį su 2016 m. prognoze, ir bet kokį VGN skaičiavimą reikėtų atsižvelgti į tokį kainų prognozių sumažėjimą sutelkiant dėmesį į M kreivę Figure 15 (96).

(228)

Kalbant apie TEA PEA grindžiamas kainų prognozes, reikia pažymėti, kad jos pagrįstos naujos politikos scenarijaus vertinimu (97). Atliekant išsamų vertinimą taip pat reikėtų apimti kitus TEA PEA nagrinėjamus scenarijus, kaip antai dabartinės politikos scenarijų ir mažų naftos kainų scenarijų, kaip padaryta „Candole“ tyrime, susijusiame su 2015 m. TEA PEA kainų prognozėmis (98). Tai svarbu, nes pasirinkus kitą politikos galimybę parengiama kitokia kainų prognozė, kaip parodyta Figure 12 ir atkurta Figure 16.

16 pav.

Ilgalaikių elektros kainų prognozių kreivės (EUR/MWh)

(229)

Bazinių, didelių ir mažų kainų atvejai Figure 16 atitinka naujos politikos scenarijų, dabartinės politikos scenarijų ir mažų naftos kainų scenarijų 2015 m. TEA PEA (taip pat žr. 128 konstatuojamąją dalį). Iš Figure 16 matyti, kad pagal dabartinės politikos scenarijų ateityje prognozuojamos šiek tiek didesnės elektros kainos nei pagal naujos politikos scenarijų, o pagal mažų naftos kainų scenarijų ateityje prognozuojamos iš esmės mažesnės elektros kainos nei pagal pagrindinį naujos politikos scenarijų (2015 m. parengtos prognozės). Atliekant išsamią jautrumo analizę dėl projekto „Paks II“ VGN apskaičiavimo į tai būtina atsižvelgti (99).

(230)

Be to, siekiant tiksliai išaiškinti ir įvertinti ilgalaikės prognozės skaičius, kuriuos parengė įvairios institucijos, tuos skaičius reikėtų susieti su biržose pasirašomų ateities elektros pirkimo sutarčių kainomis, net jeigu pastaruoju atveju numatomi gerokai trumpesni laiko terminai, kaip pavaizduota Figure 12. Kainų kreivės Figure 13, palyginant Vokietijos ir Vengrijos ateities kainų sutartis su TEA PEA mažiausių kainų prognozėmis (atitinkančiomis mažų naftos kainų scenarijų), suponuoja, kad net naujausios 2015 m. TEA PEA kainų prognozės gali būti pernelyg optimistiškos, nes būsimosios elektros kainos jose gali būti pervertintos. Nustatant projekto „Paks II“ VGN ir atliekant bet kokią patvirtinamąją jautrumo analizę į tai taip pat reikia atsižvelgti.

(231)

Dėl didelio masto, statybos darbų sudėtingumo ir ilgo veikimo laikotarpio atominėms elektrinėms būdingi neaiškumai, be kita ko, susiję su apkrovos koeficientu, statybos laiku ir įvairiomis sąnaudomis. Tai savo ruožtu daro svarbų poveikį projekto VGN.

(232)

Tokius neaiškumus sunku vertinti, nes „Paks II“ yra III+ kartos atominės elektrinės projektas ir tokių jėgainių dar nėra (100). Tad bet kokia lyginamoji analizė yra hipotetinė. III ir III+ kartos atominių elektrinių technologijų skirtumai gana dideli, kad būtų galima tvirtinti, jog 231 konstatuojamojoje dalyje paminėti neaiškumai nėra susiję su projektu „Paks II“.

(233)

Vengrijos vyriausybės apskaičiuoti VGN įverčiai pagrįsti prielaida, kad projekto „Paks II“ vidutinis apkrovos koeficientas yra [90–95] proc. (*7) Tai daug didesnis skaičius nei 72 proc. vidutinis metinis apkrovos koeficientas, taikomas visoms atominėms elektrinėms pasaulyje, kaip pažymėta 2015 m. Pasaulio branduolinės energetikos sektoriaus padėties ataskaitoje (WNISR2015) (101). Be to, 2014 m. TEA PEA branduolinės energetikos apžvalgoje pažymėta, kad „1980–2010 m. vidutinis pasaulinis reaktorių galios panaudojimo koeficientas padidėjo nuo 56 iki 79 proc. Tai nulėmė geras valdymas, dėl kurio gerokai sutrumpėjo sustabdymo laikotarpiai atliekant planinę techninę priežiūrą ir keičiant kurą. Geriausiais veikimo rezultatais pasižymintys reaktoriai pasiekia maždaug 95 proc. galios panaudojimo koeficientų. Tačiau jėgainėms senstant gali būti sunku pasiekti tokius aukštus lygius, nes reikia dažniau atlikti patikras ir sudedamųjų dalių bandymus (102).“

(234)

Reikėtų pažymėti, kad tokie dideli apkrovos lygių skaičiai gali nukentėti dėl incidentų per elektrinės eksploatacinį laikotarpį. Pavyzdžiui, dėl 2003 m. Pakšo atominės elektrinės 2 bloke įvykusio incidento vidutinis apkrovos koeficientas per 1990–2015 m. laikotarpį sumažėjo beveik penkiais procentiniais punktais, nuo 85,3 iki 80,7 proc.

(235)

Dar vienas sunkumas, susijęs su dviem naujaisiais Pakšo II atominės elektrinės reaktoriais, siekiant išlaikyti didesnį nei 90 proc. apkrovos koeficientą, yra tai, kad juos numatoma eksploatuoti kartu su kai kuriais Pakšo atominės elektrinės blokais. Dėl dviejų atominių elektrinių poveikio aplinkai dėl jų artumo iki Dunojaus upės karštomis vasaros dienomis gali būti būtina mažinti vienos iš elektrinių gamybos apimtį. Kadangi daroma prielaida, kad du naujieji Pakšo II elektrinės reaktoriai nuolat veiks esant dideliam apkrovos koeficientui, tektų mažinti Pakšo atominės elektrinės gamybos apimtį, sumažėtų jos įplaukos ir į tokias ekonomines sąnaudas reikia atsižvelgti vertinant ekonominį projekto „Paks II“ gyvybingumą.

(236)

Sąnaudos per ilgalaikio projekto laikotarpį gali gerokai skirtis nuo prognozuojamų ilgalaikių verčių, kurios buvo numatytos projekto pirminiame verslo plane. Įprastinės priežastys susijusios su tuo, kad į verslo planą nepavyksta įtraukti visų svarbių sąnaudų arba vadovaujamasi pernelyg optimistiškomis prielaidomis ir sąnaudų įverčiais.

(237)

Dėl tokių projektų sudėtingumo faktinės atominių elektrinių statybos sąnaudos neretai daug didesnės nei prognozuojama. Pavyzdžiui, III+ kartos AREVA EPR elektrinių statybos sąnaudos Prancūzijoje ir Suomijoje buvo beveik trigubai didesnės palyginti su pirminėmis sąnaudomis, numatytomis statybos sutartyje (103). Kinijoje ir JAV įrengiant „Westinghouse“ AP1000 reaktorius taip pat patiriamos gerokai didesnės išlaidos (maždaug 20 ar daugiau proc. daugiau), o „Rosatom“ AES-2006 atominės elektrinės statybos sąnaudos Baltarusijoje beveik padvigubėjo palyginti su pirminėmis statybos sąnaudomis (104).

(238)

Nors iš principo užbaigto fiksuotos kainos projekto sutartyse galima numatyti savininko apsaugą nuo didesnių statybos sąnaudų, jose neretai neapimamos visos naujųjų reaktorių kainos. Taigi, savininko sąnaudos, įskaitant reikiamų leidimų gavimo sąnaudas, prijungimo prie tinklo sąnaudos, atliekų tvarkumo ir eksploatacijos nutraukimo sąnaudos ir išlaidos aplinkos apsaugai nėra fiksuotos ir gali padidėti. Kita vertus, tiekėjas gali nuspręsti nedengti papildomų sąnaudų, kai jos viršija tam tikras ribas, ir gali tvirtinti, kad sąnaudos didėja dėl savininko prašomų įgyvendinti pakeitimų. Toks ginčas gali baigtis arbitraže ir teisme, tad su investicijomis susijusios sąnaudos dar padidės.

(239)

Pakšo II atominės elektrinės verslo plane, atrodo, taip pat yra tam tikrų prielaidų dėl sąnaudų, kurias būtų galima laikyti optimistiškomis. Suinteresuotųjų šalių pastabose teigiama, kad preliminarūs skaičiai gali būti pernelyg optimistiški dėl šių aspektų:

(240)

Komisija pažymi, kad bet koks nuokrypis nuo Vengrijos pateiktų skaičių, kaip numatyta Pakšo II atominės elektrinės verslo plane (ir finansiniame modelyje), dėl 239 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių nulemtų projekto VGN vertės sumažėjimą (108).

(241)

Statant atomines elektrines neretai vėluojama ir dėl to pailgėja statybos laikotarpis (109). Tarp pagrindinių statybos vėlavimo priežasčių galima paminėti su projektu susijusias problemas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, ekspertų netektį, su tiekimo grandine susijusias problemas, prastą planavimą ir pirmą kartą kylančias (FOAK) problemas (110)  (111).

(242)

Kalbant apie vėlavimą per statybos laikotarpį, pirmosios dvi III+ kartos jėgainės, kurios buvo faktiškai pastatytos ir pradėtos eksploatuoti, yra Oikiluoto-3 jėgainė Suomijoje (statybos darbų pradžia: 2005 m.) ir Flamanvilio elektrinė Prancūzijoje (statybos darbų pradžia: 2007 m.) ir kiekvienu atveju vėlavimas viršijo penkerius metus (112). Abi elektrinės yra Areva EPR modelio.

(243)

Rusijoje įgyvendinant keturis „Rosatom“ III+ kartos AES-2006 projektus, kurių statybos darbai prasidėjo 2008–2010 m., taip pat buvo vėluojama, kaip paminėta 3 lentelėje 99 konstatuojamojoje dalyje. Pavyzdžiui, vieno iš dviejų V-491 blokų (atitinkančių projektą „Paks II“) Leningrad II elektrinėje Sankt-Peterburge (kurią buvo planuojama pradėti eksploatuoti 2013 m. spalio mėn.) statyba buvo nutraukta, kai 2011 m. liepos 17 d. griuvo plieninė atraminė konstrukcija (113), tad dabar tikimasi pradėti ją eksploatuoti 2017 m. viduryje; kitą bloką buvo planuojama pradėti eksploatuoti iki 2016 m., o dabar numatyta eksploatacijos pradžios data yra tik 2018 m (114). Nemuno bloko statyba Kaliningrade sustabdyta 2013 m (115).

(244)

Taigi iš neseniai įgytos III+ kartos elektrinių statybos patirties matyti, kad jas statant neretai vėluojama (116). Tai savo ruožtu daro poveikį VGN. Tą poveikį galima sumažinti tik šiek tiek, tam tikromis aplinkybėmis numatant nuostolių atlyginimą.

(245)

Apskaičiuodama tinkamų VGN verčių intervalus 2014 m. gruodžio mėn.–2017 m. vasario mėn. Komisija naudojo Vengrijos pateiktą finansinį modelį. Visų pirma, Komisija:

(246)

Monte Karlo jautrumo analizė buvo naudojama vertinant VGN nuokrypius nuo jos pagrindinės vertės po nedidelių įvairių pirminių modelio duomenų verčių pokyčių. Buvo padarytos tokios prielaidos dėl nuokrypių nuo Vengrijos nustatytų pirminių verčių:

Figure 17 ir Figure 18 toliau parodyti projekto VGN verčių skirstiniai, susiję su dviem vertinamais laikotarpiais. Kiekvienu atveju rezultatas grindžiamas 10 000 imitacijų (120).

(247)

2014 m. gruodžio mėn. numatomos VGN skirstinys orientuotas į 8,79 proc., o 90 proc. apskaičiuotų VGN verčių patenka į [8,20– 9,36 proc.] intervalą.

17 pav.

2014 m. gruodžio mėn. VGN vertės

(248)

2017 m. vasario mėn. numatomos VGN skirstinys orientuotas į 7,35 proc., o 90 proc. apskaičiuotų VGN verčių patenka į [6,79– 7,90 proc.] intervalą (121):

18 pav.

2017 m. vasario mėn. VGN vertės

(249)

Reikia pažymėti, kad galimo vėlavimo poveikis nėra įtrauktas į VGN skaičiavimus, kuriais grindžiami Figure 17 ir Figure 18. Pagrindinė priežastis – neišsamus vėlavimo nagrinėjimas finansiniame modelyje. Finansiniame modelyje, visų pirma, galimas šių rūšių vėlavimas:

(250)

Komisija pažymi, kad du į finansinį modelį įtraukti vėlavimo scenarijai yra baziniai ir negali būti naudojami siekiant tinkamai sumodeliuoti tikrąjį dažniausiai pasitaikančių rūšių vėlavimo poveikį, pavyzdžiui, kai įvairios trukmės vėlavimas stebimas įvairiuose statybos laikotarpio etapuose (122).

(251)

Vertinimui svarbių dviejų laiko momentų VGN intervalai apibendrinti toliau 12 lentelėje. Numatoma VGN yra mažesnė 2017 m. vasario mėn. dėl 2014–2017 m. sumažėjusių elektros kainų prognozių. Tačiau abi numatomas vertes galima laikyti konservatyviomis, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų kokybinių elementų, aprašytų 238 ir 239 konstatuojamosiose dalyse, ir Vengrijos valdžios institucijų parengtų įverčių trūkumų kiekybiniu požiūriu nepavyko įtraukti į finansinį modelį.

12 lentelė

VGN santrauka

(252)

Dėl išsamumo ir siekdama apžvelgti visą Vengrijos pateiktą informaciją (žr. 69 ir 81–82 konstatuojamąsias dalis), Komisija taip pat trumpai apsvarstė ekonominį „Paks II“ gyvybingumą taikydama LCOE rodiklį (žr. 3.1.1.3 skirsnį).

(253)

Vertindama Vengrijos atominės elektrinės, kaip antai Pakšo II jėgainės, LCOE, kaip atskaitos tašku Komisija rėmėsi 2015 m. EBPO / TEA / NEA tyrimu (žr. 81 konstatuojamąją dalį). Tame tyrime įvertinta, kad Vengrijos atominės elektrinės LCOE yra 80,95 EUR / MWh esant 7 proc. palūkanų normai ir 112,45 EUR / MWh esant 10 proc. palūkanų normai ir 85 proc. apkrovos koeficientui (123). Kadangi tie skaičiai buvo paskelbti 2015 m. rugpjūčio mėn., juos galima panaudoti vertinant LCOE tik 2017 m., bet ne 2014 m.

(254)

Komisija pažymi, kad padidinus apkrovos koeficientą iki [90–95] proc. (*9) pagrindinis apkrovos koeficiento skaičių Vengrijos pastabose, LCOE skaičiai ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje taptų atitinkamai 74 EUR / MWh ir 103 EUR / MWh (124).

(255)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Vengrijos atominės elektrinės LCOE yra didesnės nei 74 EUR / MWh, o tai savo ruožtu daugiau nei 2015 m. apskaičiuota prognozuojama 73 EUR / MWh kaina arba 2016 m. apskaičiuota prognozuojama 68 EUR / MWh kaina (125).

(256)

Vertindama, ar tenkinamas REIP kriterijus, Komisija remiasi 5.1.1.1 ir 5.1.1.2 skirsniuose nustatytais VSKK Ir VGN įverčiais. Toliau esančioje 13 lentelėje apibendrinama svarbi su abiem laiko momentais susijusi informacija:

13 lentelė

VSKK ir VGN palyginimas

(257)

13 lentelėje pateikiamos šios svarbiausios įžvalgos:

(258)

Komisija pabrėžia, kad tie rezultatai yra konservatyvūs, atsižvelgiant į tai, kad:

Iš tikrųjų tai reiškia, kad galimas VGN ir VSKK verčių skirtumas, atitinkantis kiekvieną iš laiko momentų, tikriausiai bus dar didesnis.

(259)

Be to, pagrindinius projekto VGN vertinimo ir numatytų VSKK verčių skaičiavimus taip pat galima panaudoti siekiant kiekybiškai įvertinti bendrų nuostolių, numatomų per projekto laikotarpį, grynąją dabartinę vertę (GDV), jeigu projektą finansuotų rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Visų pirma, numatoma, kad pagal pagrindinį scenarijų, pagal kurį rinkos VSKK yra 7,88 proc. ir VGN yra 7,35 proc. (2017 m. duomenų vidurkio vertės), projekto nuostoliai sudarys 600 mln. EUR (128).

(260)

Be to, be VSKK ir VGN palyginimo, trumpoje LCOE analizėje taip pat patvirtinama, kad išlygintos Pakšo II elektrinės pagamintos elektros sąnaudos nebūtų įtrauktos į prognozuojamas kainas.

(261)

Remdamasi šiais rezultatais, Komisija daro išvadą, kad projektas neturės pakankamos grąžos, kad būtų padengtos privataus investuotojo, galinčio gauti finansavimą tik rinkos kainomis, sąnaudos. Nors atliekant REIP testą svarbiausi 2017 m. vasario mėn. duomenys, tų duomenų analizės rezultatai galioja net kai analizė atliekama remiantis duomenimis, turimais tuo metu, kai 2014 m. gruodžio mėn. buvo priimtas pirminis investavimo sprendimas.

(262)

Remdamasi tokiu vertinimu, Komisija daro išvadą, kad privatus investuotojas tokiomis sąlygomis į šį projektą neinvestuotų. Taigi, kadangi „Paks II“ tikrai gauna naudos iš naujo ekonominę vertę turinčio turto, Komisija mano, kad taikant priemonę „Paks II“ įgyja ekonominį pranašumą.

(263)

Kaip paaiškinta sprendime pradėti procedūrą, Vengrija finansuotų projekto statybą valstybės lėšomis, kurių 80 proc. yra Rusijos Federacijos paskola ir 20 proc. – Vengrijos nuosavos lėšos. Vengrija tiesiogiai finansuotų visas investicijas, būtinas užsakant, projektuojant ir statant 5 ir 6 energetinius blokus, kaip nustatyta tarpvyriausybiniame finansavimo susitarime. Taigi Komisija daro išvadą, kad taikant priemonę būtų perduodami Vengrijos valstybės ištekliai.

(264)

Komisija taip pat primena, kad priemonę galima priskirti Vengrijos valstybei, nes Vengrija priėmė sprendimą investuoti į projektą ir spręs dėl būtinų lėšų paskirstymo IVPS sutarties pirkimo kainai sumokėti ir dviejų naujųjų Pakšo II elektrinės reaktorių kapitalui finansuoti.

(265)

Priemonė laikoma atrankiąja, jeigu ja palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba. Komisija pakartoja, kad priemonė yra atrankioji, nes ji susijusi tik su viena įmone Vengrijai vyriausybės nutarimu Nr. 1429/2014 (VII. 31.) paskyrus „Paks II“ Vengrijos įgaliotąja įstaiga, kuri bus naujųjų branduolinės energijos gamybos įrenginių savininkė ir juos eksploatuos. Taigi, atrodo, pranašumas yra atrankusis.

(266)

Kaip Komisija pažymėjo sprendime pradėti procedūrą, Sąjungos elektros rinka yra liberalizuota ir elektros gamintojai vykdo prekybą tarp valstybių narių. Be to, Vengrijos elektros infrastruktūra palyginti tvirta ir gerai sujungta (30 proc. vidaus įrengtosios galios pajėgumų) su kaimyninėmis valstybėmis narėmis. Nors Vengrija yra grynoji importuotoja, 5 pav. 49 konstatuojamojoje dalyje parodyta, kad Vengrija taip pat eksportuoja elektrą ne tik į susietąją kitos paros Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos rinką (veikiančią nuo 2014 m.), bet ir į Austriją ir Kroatiją.

(267)

Taikant priemonę, apie kurią pranešta, būtų galima sukurti didelius pajėgumus, į kuriuos antraip kiti Vengrijos ar kitų valstybių narių rinkos dalyviai galėtų daryti privačiąsias investicijas pasinaudodami alternatyviomis technologijomis. Be to, kadangi elektra prekiaujama tarpvalstybiniu lygmeniu, bet koks atrankusis pranašumas, kurį įgyja kokia nors įmonė, gali padaryti poveikį prekybai Sąjungoje.

(268)

Todėl Komisija pakartoja, kad dėl priemonės gali būti iškreipta konkurencija.

(269)

Atsižvelgdama į tai, Komisija daro išvadą, kad taikant priemonę „Paks II“ įgyja ekonominį pranašumą ir kad tenkinami ir kiti valstybės pagalbos buvimo kriterijai, tad Komisija daro išvadą, kad šiam projektui „Paks II“ Vengrijos valstybė skiria valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(270)

Kaip nustatyta sprendime pradėti procedūrą (116 konstatuojamoji dalis), Komisija ir toliau tvirtina, kad, nors jau pasirašyti keli susitarimai ir priimtas pirminis investavimo sprendimas, galutinis investavimo sprendimas, kuriuo būtų neatšaukiamai užsakyti dviejų naujųjų „Paks II“ reaktorių statybos darbai, dar nėra priimtas ir pagal IVPS sutartį dar neatlikta jokių mokėjimų. Taigi, pranešusi apie priemonę prieš jos įgyvendinimą, Vengrija įvykdė savo neveikimo įsipareigojimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(271)

Atsižvelgdama į tai, kad nustatyta, jog priemonė susijusi su valstybės pagalba, Komisija toliau nagrinėjo, ar priemonę galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(272)

Komisija pažymi, kad, Vengrijos nuomone, priemonė nėra valstybės pagalba, bet ji vis dėlto pateikė argumentų dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka atsiliepdama į sprendimą pradėti procedūrą ir į Komisijos gautas trečiųjų šalių pastabas po sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo (žr. 3.2 skirsnį).

(273)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 3.3.1 skirsnyje, Komisija gali pripažinti priemonę suderinama tiesiogiai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu priemone padedama pasiekti bendrą tikslą, ji yra būtina ir proporcinga tam tikslui pasiekti ir nedaro neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad tai prieštarautų bendram tikslui.

(274)

Priemonė turi atitikti šias sąlygas: i) ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, kaip numatyta SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte; ii) ja siekiama užtikrinti svarbų pagerėjimą, kurio pat rinka užtikrinti negali (pavyzdžiui, sprendžiant rinkos nepakankamumo problemą); iii) siūloma priemonė turi būti tinkama politikos priemonė siekiant bendros svarbos tikslo; iv) ji turi skatinamąjį poveikį; v) ji proporcinga poreikiams, kuriems patenkinti ji naudojama; ir vi) dėl jos nėra reguliariai iškreipiama konkurencija ir valstybių narių tarpusavio prekyba.

(275)

Atsiliepime į sprendimą pradėti procedūrą Vengrijos valdžios institucijos tvirtina, kad valstybės pagalbos taisyklės, visų pirma, bendrasis draudimas skirti valstybės pagalbą, nėra taikomos priemonėms, kurios patenka į Euratomo sutarties taikymo sritį.

(276)

Komisija pripažįsta, kad nagrinėjamos investicijos yra veiklos rūšis, kuriai taikoma Euratomo sutartis (žr. jos II priedą); tačiau tas faktas savaime nereiškia, kad vertinant tokios veiklos finansavimo būdą SESV 107 ir 108 straipsniai nėra taikytini.

(277)

Faktiškai, nors Euratomo sutarties 2 straipsnio c punkte įtvirtinta Sąjungos pareiga skatinti investicijas į branduolinę energetiką, o pagal Euratomo sutarties 40 straipsnį Sąjunga privalo skelbti informacines programas, kad skatintų investicijas į branduolinę energetiką, Euratomo sutartyje nėra numatyta jokių konkrečių valstybės narės vykdomo tokių investicijų finansavimo kontrolės taisyklių. Pagal Euratomo sutarties 106a straipsnio 3 dalį SESV nuostatos nenukrypsta nuo Euratomo sutarties nuostatų.

(278)

Iš tikrųjų SESV 107 ir 108 straipsniai nenukrypsta nuo jokių Euratomo sutarties nuostatų, nes Euratomo sutartyje nėra numatyta jokių kitokių valstybės pagalbos kontrolės taisyklių, o Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrolė pagal SESV 107 ir 108 straipsnius netrukdo įgyvendinti tikslo skatinti naujas investicijas į branduolinę energetiką, kaip numatyta Euratomo sutartyje.

(279)

Daugelis suinteresuotųjų šalių pateikė pastabų dėl priemonės suderinamumo su direktyvomis 2014/24/ES ir 2014/25/ES (ypač su Direktyva 2014/25/ES dėl konkretiems sektoriams taikomų taisyklių) ir Direktyvos 2009/72/EB (Elektros direktyva) 8 straipsniu; taigi Komisija įvertino, kiek (galimas) nesuderinamumas su direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES ir Direktyvos 2009/72/EB 8 straipsnio nuostatomis, kalbant apie dviejų naujųjų Pakšo II elektrinės reaktorių statybos sutarties pasirašymą tiesiogiai su tam tikra įmone, galėtų padaryti poveikį valstybės pagalbos vertinimui pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(280)

Pagal suformuotą jurisprudenciją, „kai Komisija taiko procedūrą dėl valstybės pagalbos, remiantis bendrąja Sutarties struktūra ji privalo laikytis valstybės pagalbą reglamentuojančių nuostatų ir kitų su valstybės pagalba nesusijusių konkrečių nuostatų nuoseklumo ir taip vertinti aptariamos pagalbos suderinamumą su šiomis konkrečiomis nuostatomis. Vis dėlto tokia pareiga Komisijai tenka tik tuo atveju, kai kalbama apie pagalbos aspektus, kurie yra taip neatskiriamai susiję su pagalbos tikslu, kad būtų neįmanoma jų nagrinėti atskirai. <…> Iš tiesų, per vykstančią procedūrą valstybės pagalbos srityje Komisijos pareiga priimti galutinę poziciją dėl Sąjungos teisės nuostatų, nesusijusių su SESV 107 ir 108 straipsniais, <…> prieštarautų, pirma, procesinėms taisyklėms ir garantijoms (iš dalies labai skirtingoms ir sukeliančioms skirtingų teisinių pasekmių), kurios būdingos procedūroms, specialiai numatytoms minėtų nuostatų taikymo kontrolei, ir, antra, administracinės procedūros ir teisių gynimo priemonių savarankiškumo principui. <…> Taigi, jeigu aptariamas pagalbos aspektas yra neatskiriamai susijęs su pagalbos tikslu, jo suderinamumą su nuostatomis, nesusijusiomis su valstybės pagalba, Komisija turi vertinti vykdydama SESV 108 straipsnyje numatytą procedūrą, o šis vertinimas gali baigtis aptariamos pagalbos pripažinimu nesuderinama su vidaus rinka. Atvirkščiai, jeigu aptariamas aspektas gali būti atskirtas nuo pagalbos tikslo, Komisija, vykdydama SESV 108 straipsnyje numatytą procedūrą, neprivalo vertinti jo suderinamumo su nuostatomis, nesusijusiomis su valstybės pagalba (129).“

(281)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kalbant apie priemonę, apie kurią pranešta, jos suderinamumo vertinimui galėtų padaryti poveikį galimas Direktyvos 2014/25/ES nesilaikymas, jeigu dėl jo būtų iškreipta konkurencija ir prekyba elektros energijos rinkoje (rinkoje, kurioje vykdys veiklą pagalbos gavėja „Paks II“).

(282)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Direktyva 2014/25/ES yra svarbi, kalbant apie dviejų naujųjų reaktorių statybos sutarties sudarymą tiesiogiai su tam tikra konkrečia įmone. Nagrinėjamu atveju, nors AB NIAEP, įmonei, vykdančiai veiklą branduolinių įrenginių statybos sektoriuje, pagal tarpvyriausybinį susitarimą tiesiogiai suteikta teisė vykdyti dviejų reaktorių statybos darbus, AB NIAEP nėra pagalbos gavėja. Iš tikrųjų pagalbos gavėja yra „Paks II“, elektros rinkos dalyvė, kuri bus dviejų naujųjų reaktorių savininkė ir juos eksploatuos. Kaip jau pažymėta sprendime pradėti procedūrą, AB NIAEP nėra laikoma galima pagalbos gavėja pagal nagrinėjamą priemonę.

(283)

Taigi nagrinėjamu atveju galimas viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas galėtų turėti iškraipomąjį poveikį branduolinių įrenginių statybos darbų rinkai. Tačiau skiriant „Paks II“ investicinę paramą siekiama sudaryti jai galimybę gaminti elektros energiją nepatiriant investicinių sąnaudų, susijusių su branduolinių įrenginių statyba. Taigi, kalbant apie statybos darbų sutarties sudarymą tiesiogiai su AB NIAEP, nenustatyta jokio papildomo iškraipomojo poveikio konkurencijai ir prekybai elektros energijos rinkoje, kuris pasireikštų dėl Direktyvos 2014/25/ES nesilaikymo.

(284)

Taigi, nesant „neatsiejamo ryšio“ tarp galimo Direktyvos 2014/25/ES pažeidimo ir pagalbos tikslo, tas galimas pažeidimas negali padaryti poveikio pagalbos suderinamumo vertinimui.

(285)

Bet kuriuo atveju Vengrijos Direktyvos 2014/25/ES laikymąsi Komisija vertino pagal atskirą procedūrą, kurioje preliminari išvada remiantis turima informacija yra tai, kad Direktyvoje 2014/25/ES įtvirtintos procedūros nėra taikytinos pavedant dviejų reaktorių statybos darbus pagal 50 straipsnio c punktą.

(286)

Kalbant apie galimą Direktyvos 2009/72/EB 8 straipsnio pažeidimą, Komisija mano, kad reikalavimas surengti viešųjų pirkimų procedūrą arba kitą lygiavertę procedūrą užtikrinant naujų pajėgumų įrengimo skaidrumą ir nediskriminacinį pobūdį nėra absoliutus. Faktiškai pagal pirmą 8 straipsnio 1 dalies sakinį valstybės narės privalo nacionalinės teisės aktuose numatyti galimybę taikyti su naujais pajėgumais susijusią konkurso procedūrą. Vengrija įvykdė šį reikalavimą perkėlusi jį į savo Elektros įstatymą (130). Be to, pagal antrą 8 straipsnio 1 dalies sakinį konkurso procedūra gali būti taikoma tik tuo atveju, jei remiantis Direktyvos 2009/72/EB 7 straipsnyje įtvirtinta leidimų išdavimo tvarka statytinų gamybos pajėgumų nepakanka tiekimo saugumui užtikrinti. Taip yra nagrinėjamu atveju: projektas patvirtintas (laikantis 7 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo tvarkos) būtent tam, kad, be kita ko, būtų užpildyta numatomos būsimosios bendros įrengtosios galios spraga, ir Komisija neturi pagrindo teigti, kad įrengtoji galia būtų nepakankama. Taigi, atrodo, Direktyvos 2009/72/EB 8 straipsnyje nustatytas konkurso ar lygiavertės procedūros reikalavimas nėra taikytinas nagrinėjamam projektui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija neturi pagrindo teigti, kad Direktyvos 2009/72/EB 8 straipsnis galėtų būti taikytinas.

(287)

Taigi, Komisijos nuomone, priemonės, apie kurią pranešta, vertinimui pagal valstybės pagalbos taisykles kitų Sąjungos teisės aktų nuostatų laikymasis poveikio nedaro.

(288)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 3.3.2 skirsnyje, priemone turi būti siekiama įgyvendinti aiškiai apibrėžtą bendros svarbos tikslą. Jeigu Sąjungoje pripažinta, kad tam tikras tikslas yra bendros svarbos tikslas valstybėms narėms, vadinasi, jis yra bendros svarbos tikslas.

(289)

Komisija pažymėjo, kad taikant priemonę skiriama speciali parama branduolinėms technologijoms. Šiuo požiūriu Komisija pažymėjo, kad Euratomo sutarties 2 straipsnio c punkte numatyta, kad Sąjunga „palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą, visų pirma skatindama įmonių verslo iniciatyvą“.

(290)

Taigi, Komisijos nuomone, Vengrijos numatytą investicinę paramą projektui „Paks II“, kuria siekiama skatinti branduolinę energetiką, būtų galima vertinti kaip priemonę, kurią siekiama įgyvendinti bendros svarbos tikslą skatinant naujas investicijas į branduolinę energetiką.

(291)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas, kuriose teigia, kad Vengrijos investicijos į branduolinę energetiką pagal Euratomo sutartį negali būti laikomos bendros svarbos tikslu.

(292)

Tačiau Komisija mano, kad Euratomo sutarties nuostatos aiškiai patvirtintos Lisabonos sutartimi, tad Euratomo sutarties negalima laikyti pasenusia arba sena sutartimi, kuri negali būti taikoma. Lisabonos sutarties šalys manė, kad Euratomo sutarties nuostatos turi ir toliau turėti visišką teisinę galią (131). Euratomo sutarties preambulėje pripažįstama, kad turi būti sukurtos reikiamos sąlygos stiprios branduolinės pramonės plėtrai. Kaip pripažįstama ankstesniuose Komisijos sprendimuose (132), Komisija daro išvadą, kad branduolinės energetikos skatinimas yra pagrindinis Euratomo sutarties ir atitinkamai Sąjungos tikslas. Kaip nurodyta Euratomo sutarties preambulėje, Komisija, būdama Europos atominės energijos bendrijos institucija, įsipareigojo sukurti „reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai, kuri užtikrins gausius energijos išteklius“. Į tą pareigą turėtų būti atsižvelgiama pasinaudojant diskrecija leisti skirti valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 108 straipsnio 2 dalį.

(293)

Be to, nors branduolinės energetikos plėtra nėra privaloma valstybėms narėms ir kai kurios valstybės narės nusprendė nestatyti ir neplėtoti atominių elektrinių, investicijų į branduolinę energetiką skatinimas gali būti laikomas bendros svarbos tikslu valstybės pagalbos kontrolės tikslais. Faktiškai daugelis pagal valstybės pagalbos taisykles ir praktiškai priimtinų ir pripažintų tikslų, pavyzdžiui, regioninė plėtra, yra svarbūs tik vienai ar kelioms valstybėms narėms.

(294)

Tad Komisija daro išvadą, kad Vengrijos valdžios institucijų numatyta priemone siekiama naujų investicijų į branduolinę energetiką skatinimo tikslo, nustatyto Euratomo sutartyje.

(295)

Paskelbus sprendimą pradėti procedūrą Vengrijos valdžios institucijos pateikė atnaujintą PSO tyrimų informaciją, kuria atsižvelgiama į importą ir paklausos kitimą. Remiantis 50 konstatuojamojoje dalyje nurodytu MAVIR tyrimu, iki 2026 m. Vengrijos rinkai reikės bent 5,3 GW papildomų naujų elektros gamybos pajėgumų ir šiek tiek daugiau nei 7 GW iki prognozės laikotarpio pabaigos 2031 m. Todėl Komisija mano, kad priemone, kuria siekiama skatinti branduolinę energetiką, siekiama Euratomo sutartyje nustatyto bendros svarbos tikslo ir kartu siekiama padėti užtikrinti elektros tiekimo saugumą.

(296)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino, kad branduolinei energetikai būdingos itin didelės fiksuotos negrįžtamosios sąnaudos ir labai ilgi laikotarpiai, kurių reikia, kad tokios sąnaudos būtų amortizuotos. Tai suponuoja, kad investuotojai, svarstantys galimybę pradėti veikti branduolinės energijos gamybos sektoriuje, susidurs su gana didele finansine rizika.

(297)

Komisija paprašė informacijos apie galimas naujas investicijas į branduolinę energetiką (be valstybės pagalbos), tvarkaraščius (atsižvelgiant į Vengrijos elektros rinkos ypatumus), numatomą plėtrą ir atitinkamą rinkos modeliavimą siekiant įvertinti, ar stebimas koks nors rinkos nepakankamumas, kuris galėtų padaryti poveikį naujoms investicijoms į branduolinius projektus Vengrijoje ir tam, kokie tai galėtų būti projektai.

(298)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 129 konstatuojamojoje dalyje, siekdama nustatyti, ar valstybės pagalba yra būtina, Komisija turi nustatyti, ar priemonė taikoma situacijoje, kurioje ja galėtų būti užtikrintas svarbus patobulinimas, kurio pati rinka užtikrinti negalėtų, pavyzdžiui, sprendžiant aiškią rinkos nepakankamumo problemą.

(299)

Rinkos nepakankamumo buvimas yra vertinimo dalis siekiant nustatyti, ar valstybės pagalba yra būtina siekiant įgyvendinti užsibrėžtą bendros svarbos tikslą. Nagrinėjamu atveju Vengrija siekia skatinti naujas investicijas į branduolinę energetiką, kaip numatyta Euratomo sutartyje, kad užpildytų bendro nacionalinių įrengtosios galios pajėgumų spragą, su kuria ji greitai susidurs. Taigi Komisija turi įvertinti, ar valstybės pagalba yra būtina siekiant įgyvendinti naujų investicijų į branduolinę energetiką skatinimo tikslą.

(300)

Šiuo požiūriu Komisija primena suinteresuotųjų šalių pastabas dėl to, ar Komisija turėtų įvertinti, ar investicijoms į elektros gamybą apskritai būdingas rinkos nepakankamumas. Kai kurios suinteresuotosios šalys pažymi, kad darant tokias investicijas nėra jokio rinkos nepakankamumo ir kad dabartinės mažos didmeninės elektros kainos būtų tiesiog reakcija į normalų rinkos veikimą. Kitos suinteresuotosios šalys pateikia argumentą, kad Komisija turėtų nustatyti atitinkamą rinką, kurioje būtų vertinamas rinkos nepakankamumo buvimas, kaip antai liberalizuotą vidaus elektros rinką. Be to, jeigu šioje atitinkamoje rinkoje būtų stebimas rinkos nepakankamumas, atominė elektrinė nebūtų geriausias tos problemos sprendimas.

(301)

Tačiau, vertindama pagalbos būtinumą, Komisija nagrinėja, ar bendros svarbos tikslas galėtų būti pasiektas valstybei nesikišant arba tai būtų neįmanoma dėl rinkos nepakankamumo. Vertindama pagalbos būtinumą, Komisija nebūtinai turi pirma apibrėžti atitinkamą rinką. Siekdama nustatyti, ar rinkoje yra nepakankamumas, Komisija pirma turi nustatyti, kokio bendro svarbos tikslo siekia valstybė narė. Šios priemonės bendros svarbos tikslas nesusijęs su vidaus elektros rinka apskritai arba investicijomis į elektros gamybą apskritai; jis labiau sietinas su naujų investicijų į branduolinę energetiką skatinimu, kaip numatyta Euratomo sutartyje, ir tokios investicijos, žinoma, yra elektros rinkos dalis ir bus naudingos Vengrijai siekiant užpildyti būsimąją bendros įrengtosios galios spragą. Antra, Komisija turi ištirti, ar elektros rinkoje apskritai laisvai veikiant pasiūlos ir paklausos dėsniams užtikrinama, kad tas branduolinės energetikos plėtros tikslas galėtų būti pasiektas valstybei nesikišant. Šiuo požiūriu konkrečios rinkos apibrėžti nėra būtina.

(302)

Tad Komisija įvertino, ar, kalbant apie naujų investicijų į Vengrijos branduolinę energetiką skatinimo tikslą, rinkoje yra nepakankamumas ir ar tai bendrasis Vengrijos rinkai būdingas aspektas arba konkretus dalykas, susijęs tik su branduoline energetika.

(303)

Šio sprendimo 5.1.1.4 skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad projekto grąža nebūtų pakankama, kad būtų padengtos privačiojo investuotojo, kuris galėtų gauti finansavimą tik rinkos kainomis, sąnaudos, nes numatoma investicijų VGN yra mažesnė nei rinkos principais pagrįsta lyginamoji projekto VSKK ir racionalus privatusis investuotojas tokiomis sąlygomis nedarytų investicijų be papildomos valstybės paramos.

(304)

Kalbant apie investicijas į branduolinę energetiką, Vengrija pripažįsta, kad toms technologijoms būdingos itin didelės pirminės investicinės sąnaudos ir labai ilgi laukimo laikotarpiai prieš investuotojams atgaunant savo investicijas.

(305)

Sprendime pradėti procedūrą jau pateiktas Vengrijos elektros rinkos apibūdinimas ir Vengrijos sprendimo įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą pagrindimas, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais vertinimais veikiančių elektrinių eksploatacija netrukus bus nutraukta. Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 14 konstatuojamojoje dalyje, „MVM Group“ parengta galimybių studija, kurioje nagrinėjamas naujos atominės elektrinės sukūrimas ir finansavimas, grindžiama prielaidomis, kad iki 2025 m. uždarius pasenusias jėgaines Vengrija neteks 6 000 MW iš 8 000–9 000 MW bendrosios įrengtosios galios.

(306)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 15 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, Vengrijos PSO, MAVIR, prognozuoja didelę būsimosios bendrosios įrengtosios galios spragą Vengrijoje (133). Remiantis naujausia turima informacija, kaip nurodyta šio sprendimo 50 konstatuojamojoje dalyje, naujais vertinimais iki 2031 m. bendrasis pajėgumų poreikis bus didesnis nei 7 GW. Taigi, Vengrijos valdžios institucijų teigimu, dabartinė vietos elektros gamybos apimtis tampa vis labiau nepakankama didėjantiems energijos poreikiams patenkinti, tad Vengrija neišvengiamai susidurs su elektros paklausos ir pasiūlos spraga ir didėjančiu priklausomumu nuo energijos importo ir didėjančių energijos kainų galutiniams vartotojams, jeigu į elektros gamybos įrenginius nebus naujų investicijų. 2,4 GW projektas „Paks II“ padės patenkinti tą poreikį.

(307)

Vengrijos valdžios institucijos taip pat nurodo MAVIR išvadą, kad, nepaisant nustatytos didelės pajėgumų spragos, Vengrijoje statoma palyginti nedaug naujų pajėgumų, kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 46 konstatuojamojoje dalyje ir šio sprendimo 2 lentelėje 51 konstatuojamojoje dalyje. Tad Komisijai kyla abejonių, ar su naujomis investicijomis į branduolinę energetiką Vengrijoje sietinas rinkos nepakankamumas būdingas būtent tokios rūšies investicijoms.

(308)

Komisija pažymi, kad naujos investicijos į branduolinę energetiką Europoje daromos neapibrėžtumo sąlygomis ir kai kuriais atvejais gali būti planuojamos valstybės paramos priemonės. Komisija išnagrinėjo Vengrijos pateiktą informaciją apie naujus branduolinės energetikos projektus Suomijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje, kurie, kaip teigiama, buvo finansuojami rinkos pagrindu. Vengrija tvirtina, kad rinkos principais grindžiamas tų projektų finansavimas reikštų, kad branduolinių projektų rinkoje nepakankamumo nėra (bent jau kai kuriose valstybėse narėse). Tačiau Komisija pažymi, kad Slovakijoje, Prancūzijoje ir, Olkiluoto-3 atveju, Suomijoje sprendimai investuoti į projektus buvo priimti iki 2008 m. ekonomikos krizės ir iki avarijos Fukušimoje, o tai buvo du įvykiai, kurie galėjo padaryti didelį poveikį investicijų parametrams. Be to, investicijos Suomijoje grindžiamos Mankala verslo modeliu (134), pagal kurį Suomijos investuotojai gauna visą pagaminamą elektrą savikaina. Taikant Mankala modelį daugelis investicinio kooperatyvo akcininkų įgyja galimybę pasidalyti su projektu susijusią riziką ir vienam ar keliems pagrindiniams akcininkams netenka prisiimti visos atominės elektrinės statybos projekto rizikos.

(309)

Vengrija tvirtina, kad „Paks II“ reikėtų lyginti su Hanhikivi-1 projektu, kurį turėtų kurti „Fennovoima“, Suomijoje. Komisija pažymi, kad, be Mankala verslo modelio taikymo, 34 proc. Hanhikivi-1 projekto akcijų priklauso elektrinės statytojai, „Rosatom“. Komisija negali lyginti dviejų projektų, kurių rizikos profilis, atrodo, skiriasi, bent jau kalbant apie akcijų valdymą. Vengrija kaip investuotoja viena prisiimtų projekto „Paks II“ riziką, o Mankala investuotojai tą naštą pasidalija. Be to, elektrinės statytoja kaip tiesioginė Hanhikivi-1 projekto akcininkė projekto „Paks II“ atveju, kai ji laikoma atsakinga tik pagal IVPS sutartį, o ne kaip investuotoja ar akcininkė, gali pasielgti kitaip.

(310)

Taigi jau įgyvendinami branduoliniai projektai gali būti nelabai geras lyginamasis standartas siekiant įvertinti, ar darant naujas investicijas į branduolinę energetiką rinkoje stebimas koks nors nepakankamumas.

(311)

Be to, Vengrija pateikė informacijos apie kitų valstybių narių planus statyti naujas atomines elektrines: apie Lietuvą, Rumuniją, Bulgariją ir Čekiją. Vis dėlto tie planai dar nėra aiškūs, vis dar vyksta derybos dėl būtinų paramos priemonių ir finansavimo struktūros (135) arba numatoma padengti kainų riziką sudarant susitarimus dėl skirtumų (136). Atsižvelgiant į tai, kad tie planai, atrodo, dar neįgyvendinami, jie, ko gero, nėra tinkamas rodiklis vertinant rinkos nepakankamumo buvimą.

(312)

Komisijos ekonomikos ir finansinių reikalų direktorato užsakymu „ICF Consulting Services“ atliko tyrimą dėl Euratomo paskolų priemonės poveikio vertinimo (137) (toliau – „ICF“ tyrimas), kuriame nustatyta, kad branduoliniai projektai turi tam tikrų unikalių savybių, dėl kurių juos gali būti itin sudėtinga finansuoti. Tai šios savybės: didelės kapitalo sąnaudos ir techninis branduolinių reaktorių sudėtingumas, dėl kurio kyla palyginti didelė rizika išduodant licenciją, vykdant statybos darbus ir eksploatuojant jėgainę; ilgas grąžos terminas; neretai prieštaringas branduolinių projektų pobūdis, dėl kurio kyla papildoma politinė, visuomeninė ir reguliavimo rizika; būtinybė taikyti aiškius metodus ir finansavimo schemas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatacijos nutraukimo srityje. Be tradicinių su finansavimus susijusių sunkumų, „ICF“ tyrime nustatyta, kad atominės elektrinės projekto vykdytojai susiduria su kruopštesniu nagrinėjimu ir galimų finansuotojų konservatizmu dėl dabartinių rinkos sąlygų, būtent dėl tęstinio 2008 m. pasaulio finansų krizės poveikio, avarijos Fukušimoje, problemų euro zonoje ir Bazelio III komiteto taisyklių. Dėl su finansavimu susijusių sunkumų vėl daugiau dėmesio skiriama projekto rizikai (138). „ICF“ tyrime nustatyta, kad, remiantis suinteresuotųjų šalių, su kuriomis atliekant tyrimą vyko konsultacijos, nuomonėmis, finansavimo sunkumai susiję ne tiek su privačiojo sektoriaus finansavimo stoka, kiek su tuo, kad su tokiomis investicijomis sietina rizika pernelyg didelė palyginti su alternatyviomis investavimo galimybėmis (kaip antai į tradicinės ir atsinaujinančios energijos infrastruktūrą). „ICF“ tyrime daroma išvada, kad dėl šių priežasčių branduolinių technologijų finansavimas nėra patrauklus ir atsiranda spragų tarp reikiamų investicijų ir investicijų, kurias rinka gali pasiūlyti.

(313)

Su naujais branduoliniais pajėgumais susijusi finansinė rizika apima: plėtros ir projekto rengimo riziką, statybos riziką, rinkos ir įplaukų riziką, politikos riziką ir reguliavimo riziką. „ICF“ tyrime nustatyta, kad branduolinei energetikai būdinga rizika, palyginti su kitų rūšių elektros gamyba, susijusi su saugos standartais, kurių privaloma laikytis branduolinės energetikos sektoriuje, o tai reiškia, kad patiriamos didesnės statybos sąnaudos ir didesnės veiklos sąnaudos palyginti su kitomis energijos technologijomis, o vidutinis atominės elektrinės eksploatacinis laikotarpis yra gerokai ilgesnis nei investicijų į panašią infrastruktūrą, tad kyla su tuo susijusi finansinė rizika. Ši išvada atitinka Komisijos išvadas, padarytas projekto „Hinkley Point C“ valstybės pagalbos vertinime (139).

(314)

Suinteresuotųjų šalių, su kuriomis atliekant tyrimą buvo konsultuojamasi, nuomone, rinkos rizika yra didžiausia kliūtis, dėl kurios nėra investuojama į branduolinę energetiką. Kalbant apie rinkos riziką, „ICF“ tyrime nustatyta, kad, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais, kurie gali būti pradėti eksploatuoti ir turėti įplaukų per trejus metus, atominių elektrinių statyba ir eksploatacijos pradžia, kad atsirastų įplaukų, užtrunka ilgiau. Ilgesnis jėgainės eksploatacinis laikotarpis taip pat reiškia, kad grąža gaunama per ilgesnį laiką, palyginti su trumpuoju ar vidutinės trukmės investiciniu laikotarpiu investuojant į tradicinius energijos šaltinius. Kadangi sunku tiksliai prognozuoti energijos kainas ilgalaikėje perspektyvoje, investuotojai vadovaujasi ateities iškastinio kuro kainų prognozėmis, atsinaujinančių energijos šaltinių patekimo į sektorių lygiu ir atsinaujinančių energijos šaltinių galimybėmis naudotis tinklo sąlygomis ir būsimosiomis anglių kainomis (140). Nors iškastinio kuro kainas lemia rinka ir jos savaime nėra aiškios, anglių kainą iš dalies lemia politika. „ICF“ tyrime nustatyta, kad nėra aišku, ar anglių kaina ateityje bus pakankamai didelė, kad būtų užtikrintas ne iškastinio kuro technologijų, įskaitant branduolinės energijos technologijas, konkurencingumas.

(315)

Be to, Komisija pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje elektros kainos paprastai yra visiškai neaiškios, nes būsimąsias elektros kainas lemia būsimosios dujų, anglių ir naftos gamintojų rinkų kainos ir būsimoji atsinaujinančių energijos šaltinių, branduolinės energijos ir prekybos apyvartiniais taršos leidimais politika, ir jas labai sunku nuspėti. Tokia išvada taip pat patvirtinama Sąjungoje įgyvendinant panašius projektus, kuriuose priimant investavimo sprendimus lemiamą vaidmenį atliko įplaukų srautų tikrumas ir elektros gamybos užtikrinimas. Be to, dėl dabartinės mažesnių elektros kainų tendencijos Europoje ir didėjančio poreikio elektros rinkose gaminti elektrą lanksčiais būdais netikrumas dėl ateities įplaukų srautų nelanksčios bazinės apkrovos atominėje elektrinėje tik didėja.

(316)

„ICF“ tyrime taip pat nustatytas papildomas rinkos rizikos elementas, susijęs su projekto vykdytojo / už projektą atsakingų įrenginių ir valstybės narės, teikiančios finansinę paramą projektui, kreditingumu. Kreditingumas daro poveikį finansavimo sąnaudoms ir jos galėtų būti pernelyg didelės, kad būtų daromos privačiosios investicijos.

(317)

„ICF“ tyrime taip pat nustatyta, kad ilgas atominių elektrinių finansavimo ir pirminio projektavimo laikotarpis gali lemti tai, kad joms gali kilti rizika, susijusi su visuomenės ir politinės paramos pokyčiais, ir tai gali turėti įtakos komerciniam ir finansiniam branduolinių projektų gyvybingumui. Todėl investuotojai ieško patikinimo ir tikrumo, kad pasibaigus statybos darbams bus vykdoma energijos sutartis arba elektrinė veiks, kaip numatyta. Investuotojų nuogąstavimai taip pat susiję su reguliavimo standartais, kurie per atominės elektrinės eksploatacinį laikotarpį gali pasikeisti ir dėl kurių gali prireikti papildomų kapitalo investicijų arba didesnių veiklos sąnaudų. Investuotojai vengia finansuoti tokius projektus, nebent būtų numatyta pakankama apsauga siekiant padidinti saugą. Tai ypač svarbu, jeigu baigiasi įprastinis atominės elektrinės eksploatacinis laikotarpis ir jį nutariama pratęsti ir tam reikia gauti naują licenciją, kuriai gauti turi būti tenkinamos papildomos sąlygos (141). Suinteresuotosios šalys, su kuriomis buvo konsultuojamasi, pažymėjo, kad politinė ir reguliavimo rizika yra trečioji didžiausia investavimo į atomines elektrines kliūtis.

(318)

Tyrime nustatyta, kad rinkos liberalizavimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį investicijų į branduolinę energetiką lygiui palyginti su kitomis energetikos technologijomis dėl didesnių reikiamų investicijų. Svarbų vaidmenį atlieka kiekvienoje valstybėje narėje galiojanti reguliavimo sistema, nes ji lemia komunalinių paslaugų teikėjo galimybę gauti pelną ir atitinkamai daro poveikį įmonės vertei ir galimybei finansuoti branduolinę plėtrą iš savo balanso arba iš finansų įstaigų gaunant ilgalaikes paskolas. Dar viena naujų investicijų į branduolinę energetiką finansavimo kliūtis susijusi su naujausiomis Bazelio III komiteto taisyklėmis dėl kapitalo rinkų, pagal kurias reikalaujama, kad bankai turėtų didesnį kapitalą ilgalaikėms paskoloms, kaip antai paskoloms atominių elektrinių statybai, užtikrinti (142).

(319)

Tokios išvados atitiktų Vengrijos valdžios institucijų pastabas, kuriose teigiama, kad privačiojo sektoriaus įmonėse ir valstybių biudžetuose yra tam tikra finansinės rizikos riba, iki kurios gali būti dalyvaujama pavieniuose projektuose su dideliais finansavimo reikalavimais, kartu atsižvelgiant į ilgą statybos laikotarpį ir įgyvendinimo ir eksploatacijos pradžios riziką nesant apsaugos nuo statybos vėlavimo ar biudžeto viršijimo. Investicijos yra didesnės naftos ir dujų sektoriuje palyginti su komunalinių paslaugų sektoriumi, ypač neseniai sumažėjus tokių įmonių įvertinimams. Jeigu jos vis dėlto investuoja, komunalinių paslaugų įmonės neretai investuoja kartu su kitomis, kad rizika būtų pasidalijama.

(320)

Iš „ICF“ tyrimui atlikto modeliavimo matyti, kad apskritai investicijos į atomines elektrines iki 2030 m. nėra pakankamai konkurencingos, bet pradedant nuo 2040 m. tas konkurencingumo nepakankamumas akivaizdžiai sumažėja. Tačiau, vadovaujantis blogiausiu neigiamos ekonominės aplinkos scenarijumi, per visą laikotarpį naujų investicijų praktiškai nebus (143). „ICF“ tyrime taip pat nustatyta, kad 2030 m. rinkos konkurencingumas bus didesnis, nes po 2030 m. anglių ir energijos kainos ir toliau didės. „ICF“ tyrime taikomas jautrumo modeliavimo metodas siekiant įvertinti anglių kainų kitimą ir jo poveikį investicijoms į atomines elektrines. Tame tyrime nustatyta, kad nė vienas anglių kainų scenarijus hipotetiškai nebus sėkmingas 2020–2025 m. užtikrinant branduolinės energetikos pelningumą.

(321)

Be to, iš viešai paskelbtos kredito reitingų tarnybų informacijos (144) matyti, kad naujų atominių elektrinių statyba paprastai siejama su neigiamais kredito straipsniais, o pasitraukiant iš branduolinės energetikos sektoriaus komunalinių paslaugų įmonėse, atrodo, lieka teigiami kredito straipsniai.

(322)

„ICF“ tyrimo modeliavimo rezultatai ir išvados taip pat visiškai taikytinos Vengrijos rinkos padėčiai, dėl kurios, kaip paaiškinta pirmiau 305 ir 306 konstatuojamosiose dalyse, ateityje Vengrijoje numatoma didelė būsimosios bendrosios įrengtosios galios spraga. Taigi, atsižvelgdama į šiame 5.3.4 skirsnyje išvardytus elementus, Komisija mano, kad rinkoje yra su finansavimu susijęs nepakankamumas, kuris daro poveikį naujoms investicijoms į branduolinę energetiką, įskaitant naujas investicijas į branduolinę energetiką Vengrijoje.

(323)

Žinoma, šiame sprendime būtų galima teigti, kad pagrindinė su projekto plėtra, rengimu ir statyba susijusi rizika yra mažinama, bent jau šiek tiek, nes yra viso projekto IVPS sutartis. Tačiau vis tiek projekto „Paks II“ rinkos ir įplaukų rizika, taip pat politikos ir reguliavimo rizika nesumažėja. Todėl, atrodo, priemonė yra būtina, kad būtų pasiektas naujų investicijų į branduolinę energetiką Vengrijoje skatinimo tikslas.

(324)

Savo vertinime Komisija turi nustatyti, ar siūloma priemonė yra tinkama politikos priemonė, kad būtų galima pasiekti bendros svarbos branduolinės energijos skatinimo tikslą.

(325)

Ši priemonė yra investicinė priemonė, kurią Vengrijos valstybė skiria įmonei „Paks II“ nagrinėjamam projektui įgyvendinti. Vengrija patvirtino, kad neplanuoja teikti „Paks II“ jokios veiklos paramos jai vykdant veiklą ir kad valstybė pagalba būtų skirta tik projekto įgyvendinimo investicinėms sąnaudoms padengti.

(326)

Priėmus sprendimą pradėti procedūrą Vengrija nepateikė jokios informacijos apie galimas alternatyvias priemones, kuriomis būtų galima skatinti naujas investicijas į branduolinę energetiką.

(327)

Kitų politikos priemonių ir schemų, kaip antai lengvatinių paskolų ar mažesnių mokesčių, Komisijos nuomone, nepakaktų tokiam pat rezultatui pasiekti, atsižvelgiant į projekto ypatumus ir reikiamų finansinių ir kitokių išteklių mastą bei nustatytą galimą rinkos nepakankamumą.

(328)

Tad Komisija mano, kad priemonė būtų tinkama priemonė dviem naujiesiems Pakšo II atominės elektrinės reaktoriams statyti.

(329)

Kad priemonė turėtų skatinamąjį poveikį, ja turi būti daromas poveikis suinteresuotosios įmonės veikimui taip, kad ta įmonė pradėtų vykdyti papildomą veiklą, kurios be pagalbos ji nevykdytų arba ją vykdytų mažesniu mastu ar kitaip.

(330)

Komisija pažymi, kad „Paks II“ yra įmonė, kurią valstybė įsteigė siekdama vienintelio tikslo – sukurti ir eksploatuoti atominės elektrinės 5 ir 6 blokus. Kaip aprašyta šio sprendimo 12, 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse, Vengrijos valstybė nusprendė suteikti „Paks II“ finansinę paramą, kad būtų įgyvendintas šis tikslas.

(331)

Šiuo požiūriu Komisija pažymi, kad projektas nebūtų vykdomas, nes pagalbos gavėja negalėtų rasti arba gauti reikiamų finansinių ir kitokių išteklių ir nevykdo jokios kitos veiklos, iš kurios gautų įplaukų, o jos kapitalo struktūrą nustato ir planuoja tik valstybė. Tai buvo patvirtinta atlikus oficialų tyrimą, kuriame Komisija nustatė, kad be Vengrijos valstybės paramos projektas neturėtų pakankamos grąžos (žr. analizę šio sprendimo 5.1.1 skirsnyje).

(332)

Taigi valstybės pagalba skatinamas bendros svarbos tikslo įgyvendinimas statant atominę elektrinę.

(333)

Siekdama įvertinti priemonės proporcingumą, Komisija turi užtikrinti, kad priemonė būtų tik tokia, kokia yra būtina, kad būtų sėkmingai užbaigtas projektas siekiant įgyvendinti bendrą tikslą.

(334)

Nagrinėjamu atveju pagalbos gavėja gautų finansinę paramą energijos gamybos įrenginiams statyti nesusiduriant su jokia refinansavimo sąnaudų rizika, su kuria susidurtų kiti rinkos dalyviai.

(335)

Įvairiose Komisijos gautose pastabose teigiama, kad, kadangi projektas bus įgyvendinamas neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, negalima nustatyti, ar priemonė, skirta bendrosioms sąnaudoms padengti, būtų tik tokia, kokia yra būtina, kad projektas būtų įgyvendintas.

(336)

Komisija pažymi, kad pagal valstybės pagalbos taisykles nėra reikalaujama rengti konkurso sąnaudoms ir įplaukoms įvertinti. Konkursas yra tik vienas iš kelių būdų jas įvertinti. Todėl tai, kad Vengrija pasirinko „Paks II“ kaip pagalbos gavėją ne konkurso tvarka, savaime nereiškia, kad ta įmonė įgijo neteisėtą pranašumą.

(337)

Kalbant apie teiginius, kad Vengrijos valdžios institucijos neišnagrinėjo, kokios būtiniausios paramos reikia, kad projektas būtų įgyvendintas, ir nusprendė finansuoti visą projektą, Komisija iš tikrųjų mano, kad dėl stebimo rinkos nepakankamumo viso dviejų naujųjų reaktorių statybos projekto finansavimą Pakšo II elektrinėje reikėtų vertinti kaip valstybės pagalbą, kaip patvirtinta šio sprendimo 5.1 skirsnyje.

(338)

Kalbant apie galimą neteisėtą pranašumą, kurį pagalbos gavėja gali įgyti taikant priemonę, Komisija primena savo ekonominę analizę 5.1 skirsnyje, kuriame daroma išvada, kad projektas savaime nebūtų pelningas, nes numatoma VGN neviršytų rinkos VSKK, o gaunamos įplaukos, kaip numatoma, būtų nepakankamos pirminėms ir paskesnėms projekto sąnaudoms padengti, net pagal gana optimistiškus scenarijus. Savo vertinime Komisija įvertino VGN lygį remdamasi rinkos kainų prognozėmis ir kitais parametrais, kurie laikomi atitinkančiais rinkos principus. Taigi, nustatydama tą kapitalo sąnaudų ir grąžos skirtumą, Komisija visiškai atsižvelgė į komercinių įplaukų (parduodant elektrą) indėlį, kad projektas būtų gyvybingas. Faktiškai numatomos projekto sąnaudos buvo palygintos su numatoma grąža, o papildomų valstybės išteklių Vengrija nenumatė.

(339)

Kadangi projekto kapitalo išlaidos yra didesnės nei numatoma grąža, Komisija mano, kad visa Vengrijos skiriama valstybės pagalba projektui įgyvendinti yra būtina ir proporcinga ir kad šiuo požiūriu nėra suteikiamas neteisėtas pranašumas. Kaip patvirtino Vengrija, eksploatavimo etape papildomos paramos nenumatoma.

(340)

Šiuo požiūriu, kaip paaiškinta 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse, Vengrija įsipareigojo užtikrinti, kad „Paks II“ naudotų valstybės išteklius tik projektui įgyvendinti ir bet koks gautas perteklius būtų grąžintas į valstybės biudžetą. Komisijos nuomone, dėl tokio įsipareigojimo negali būti taip, kad naudodama valstybės išteklius „Paks II“ gautų papildomo pelno viršijant tai, kas yra būtina ekonominiam pagalbos gavėjos gyvybingumui užtikrinti, ir užtikrinama, kad pagalba būtų tik tokia, kokia yra būtina.

(341)

Kitose pastabose pabrėžiama, kad valstybės pagalba būtų skiriama ne tik investiciniame etape, bet ir eksploatavimo etape ir „Paks II“ tokiu atveju įgytų neteisėtą pranašumą. Šiuo klausimu Komisija primena, kad Vengrija yra pažymėjusi, jog neteiks jokios papildomos valstybės paramos nagrinėjamai priemonei, apie kurią pranešta. Be to, Komisija primena, kad, remiantis 2016 m. liepos 28 d. Vengrijos pateikta papildoma informacija, skiriant „Paks II“ bet kokią naują paramą bet kuriuo atveju reikės gauti patvirtinimą dėl valstybės pagalbos.

(342)

Komisija išnagrinėjo, ar galėtų atsirasti kokia nors neteisėta nauda, jeigu priemonės pagalbos gavėja, eksploatuodama reaktorius, gautų grąžos, kuri būtų didesnė nei VGN skaičiavimuose buvo numačiusi Komisija (žr. 5.1 skirsnį). Visų pirma, Komisija išnagrinėjo, kas būtų tuo atveju, jeigu „Paks II“ galėtų reinvestuoti bet kokį pelną, kuris nėra išmokamas valstybei kaip dividendai, kad plėtotų arba įsigytų papildomų gamybos įrenginių ir taip sustiprintų savo padėtį rinkoje. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad, remiantis 2016 m. liepos 28 d. Vengrijos pateikta papildoma informacija (žr. 96 konstatuojamąją dalį), pagalbos gavėja negali reinvestuoti lėšų į „Paks II“ nuosavų pajėgumų plėtojimą arba eksploatacinio laikotarpio pratęsimą ar papildomų gamybos įrenginių įrengimą, jei tai nesusiję su 5 ir 6 blokų reaktoriais, kuriems skirtas šis sprendimas.

(343)

Turėdama omenyje šiame 5.3.7 skirsnyje išvardytus elementus, Komisija mano, ypač atsižvelgdama į 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse paminėtame pranešime pateiktą papildomą informaciją, kad pagalbos gavėja turėtų atlyginti valstybei už elektrinės suteikimą ir neturėtų pasilikti papildomo pelno viršijant tai, kas yra visiškai būtina ekonominiam veikimui ir gyvybingumui užtikrinti. Taigi priemonė yra proporcinga.

(344)

Kad priemonė būtų suderinama su vidaus rinka, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį siekiant bendros svarbos tikslo. Visų pirma, nustačius priemonės tikslą, reikia kuo labiau sumažinti galimą neigiamą priemonės poveikį konkurencijai ir prekybai.

(345)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė tris būdus, kaip gali būti iškreipta konkurencija. Pirma, galimos rinkos koncentracijos padidėjimas dėl ateityje sujungsimos veikiančios Pakšo atominės elektrinės ir Pakšo II jėgainės nuosavybės ir eksploatacijos. Antra, Komisija turėjo abejonių dėl to, ar nauji bazinės apkrovos pajėgumai, kuriems būdingas didelis apkrovos koeficientas, galėtų būti kliūtis naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką ir dėl jų galėtų dar labiau nukentėti kai kurie egzistuojantys su didesnėmis sąnaudomis sietini gamybos pajėgumai. Šiuo požiūriu Komisija išnagrinėjo šiuos parametrus: i) galimą priemonės poveikį Vengrijos rinkai; ii) galimą tarpvalstybinį priemonės poveikį; iii) galima kartu vykstančio Pakšo atominės elektrinės ir Pakšo II atominės elektrinės eksploatavimo poveikį. Galiausiai buvo nustatytas galimas iškraipymas Komisijai įtarus, kad dėl projekto „Paks II“ gali kilti tam tikra didmeninės rinkos likvidumo rizika, nes rinkoje bus ribotas tiekimo pasiūlymų skaičius.

(346)

Sprendime pradėti procedūrą Komisijai išreiškus abejones dėl galimos rinkos koncentracijos suinteresuotosios šalys taip pat pateikė pastabų, kuriose kalbama apie galimą „Paks II“ ir operatoriaus, kuris šiuo metu eksploatuoja keturis Pakšo atominės elektrinės blokus, susijungimą. „MVM Group“, „Paks II“ ir Vengrijos valstybė tai neigia.

(347)

Komisija pažymi, kad Vengrijos elektros gamybos rinkai būdinga gana didelė rinkos koncentracija, nes veikianti Pakšo atominė elektrinė („MVM Group“) gamina apie 50 proc. visos šalies gamybos apimties. Tokia rinkos koncentracija gali būti žalinga veiksmingai konkurencijai rinkoje, nes tai gali būti kliūtis naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką ir gali kilti likvidumo rizika dėl riboto tiekimo pasiūlymų skaičiaus rinkoje.

(348)

Du naujuosius Pakšo II atominės elektrinės reaktorius planuojama pradėti eksploatuoti, kai dar nebus nutraukta egzistuojančių keturių branduolinių reaktorių eksploatacija. Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad, jeigu Pakšo atominės elektrinės ir Pakšo II atominės elektrinės operatoriai nebus visiškai atskirti ir negalės būti laikomi nepriklausomais ir nesujungtais, tai galėtų turėti iškraipomąjį poveikį Vengrijos rinkai.

(349)

Komisija supranta, kad šiuo metu „Paks II“ teisiškai visiškai nepriklauso nuo „MVM Group“. Tačiau Komisija susirūpino, kad toks teisinis atskyrimas nepakankamas arba nesant papildomų garantijų galėtų būti neišlaikytas. Komisija taip pat nerimauja dėl galimų būsimų „Paks II“ ryšių su valstybės kontroliuojamomis įmonėmis, vykdančiomis veiklą energetikos srityje, ir dėl to galėtų sustiprėti jų įtaka Vengrijos energijos rinkoje.

(350)

Pirma, Komisija pažymi, kad Vengrijos taikomos priemonės tikslas yra 2025–2037 m. laipsniškai pakeisti turimus Pakšo atominės elektrinės branduolinius pajėgumus. Iš tikrųjų numatoma, kad bus toks laikotarpis, kai visi keturi šiuo metu naudojami reaktoriai bus eksploatuojami kartu su Pakšo II atominės elektrinės reaktoriais; tas laikotarpis bus 2026–2032 m., bet, iki 2037 m. nutraukus visų jos branduolinių įrenginių eksploatavimą, „MVM Group“ rinkos dalis gerokai sumažės.

(351)

Antra, Komisija primena (žr. 102 konstatuojamąją dalį), kad Vengrija teigia, jog „MVM Group“ ir „Paks II“ yra nepriklausomos viena nuo kitos ir tarpusavyje nesujungtos, pateikdama tokį pagrindimą:

(352)

Tai taip pat pakartoja „MVM Group“, kuri atkreipia dėmesį į tai, kad „MVM Group“ ir „Paks II“ yra dvi savarankiškos elektros gamybos įmonės, kaip bet kokie kiti konkurentai, tad nėra pagrindo daryti prielaidą, kad veikla koordinuojama arba kad dvi įmonės yra susijusios. Be to, „MVM Group“ tvirtina, kad į jos pačios strategiją įtrauktos galimos investicijos, kuriomis ateityje gali būti konkuruojama su „Paks II“.

(353)

Trečia, Komisija primena Vengrijos pateiktą papildomą informaciją, nurodytą 117 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią „Paks II“, jos teisių ir pareigų perėmėjai ir susijusios įmonės bus visiškai atskirtos teisiniu ir struktūriniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal pranešimo dėl jurisdikcijos dėl įmonių susijungimo 52 ir 53 punktus, ir bus palaikomos, valdomos ir eksploatuojamos nepriklausomai ir atskirai nuo „MVM Group“ ir visų jos įmonių, teisių ir pareigų perėmėjų ir susijusių įmonių ir kitų valstybės kontroliuojamų įmonių energijos gamybos, didmeninės ar mažmeninės prekybos srityse.

(354)

Komisija yra tikra, kad šia papildoma informacija išsklaidomos visos jos abejonės dėl galimos būsimosios koncentracijos ir ryšių tarp atitinkamų energetikos subjektų Vengrijos elektros rinkoje. Dabar nėra galimybės „Paks II“ būti sujungtai su „MVM Group“ arba bet kokia kita energetikos srities valstybės kontroliuojama įmone, tad ji negali padidinti savo įtakos rinkoje eksploatuojant šiuo metu veikiančius ketus Pakšo atominės elektrinės blokus ir vėliau.

(355)

Kalbant apie Komisijos abejones, ar naujieji pajėgumai gali būti kliūtis naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką, kai kuriose pastabose pabrėžiama, kad atominėse elektrinėse užtikrinami didelės bazinės apkrovos pajėgumai, kuriems tiekiant elektrą į tinklą suteikiama pirmenybė, ir dėl savo nedidelių veiklos sąnaudų jų padėtis rinkos pasiūlos pusėje yra geresnė.

(356)

Komisija išnagrinėjo priemonės konkurencinį poveikį kitiems rinkos dalyviams Vengrijos rinkoje ir kaimyninėse rinkose. Ji taip pat konkrečiai atsižvelgė į laikotarpį, per kurį bus lygiagrečiai eksploatuojami šiuo metu veikiantys keturi Pakšo atominės elektrinės blokai ir Pakšo II elektrinės blokai, t. y. numatomą 2026–2032 m. laikotarpį.

(357)

Komisija primena, kad eksploatuojant Pakšo II elektrinės 5 ir 6 blokus numatoma kompensuoti pajėgumų nuostolius, kai atitinkamai iki 2032, 2034, 2036 ir 2037 m. pabaigos bus laipsniškai nutrauktas Pakšo atominės elektrinės 1–4 blokų eksploatavimas nenumatant galimybės toliau pratęsti jų eksploatacinio laikotarpio (žr. 10 konstatuojamąją dalį). Numatoma, kad dviejų naujųjų Pakšo II atominės elektrinės 5 ir 6 blokų eksploatacija prasidės atitinkamai 2025 ir 2026 m. Tokia branduolinių pajėgumų plėtra taip pat numatoma 2016 m. MAVIR tyrime [žr. 20 konstatuojamąją dalį].

(358)

Komisija primena, kad Pakšo atominėje elektrinėje gaminama 36 proc. visos Vengrijoje suvartojamos elektros ir ta dalis mažės atsižvelgiant į numatomą paklausos didėjimą, kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, o Pakšo II atominės elektrinės gamybos apimtis, laipsniškai nutraukus Pakšo atominės elektrinės eksploataciją, kaip tikimasi, bus panaši.

(359)

Atsižvelgdama į projekto „Paks II“ pajėgumų pakeitimo reikalavimą, Komisija pažymi, kad 2037 m. nebebus eksploatuojami visi keturi Pakšo atominės elektrinės blokai, PSO numatoma prognozuojama būsimoji bendrosios nacionalinės įrengtosios galios pajėgumų spraga, kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, grįš į ankstesnį lygį (taip pat žr. 7 pav. 108 konstatuojamojoje dalyje), t. y. dėl 2,4 GW Pakšo II atominės elektrinės pajėgumų Vengrijoje nebus jokio ilgalaikio bendrojo įrengtosios branduolinės galios lygio padidėjimo.

(360)

Komisija taip pat pažymi, kad daromų investicijų arba patvirtintų naujų investicijų į elektros gamybos įrenginius sąrašas gana trumpas (žr. 2 lentelę 51 konstatuojamojoje dalyje). Atsižvelgdama į šiuos duomenis, Komisija mano, kad laipsniškai nutraukus keturių šiuo metu veikiančių Pakšo atominės elektrinės blokų eksploataciją Vengrija išliks svarbia grynąja importuotoja.

(361)

Kaip jau paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, Vengrija pažymėjo, kad, remiantis NERA analize, nesant priemonės, apie kurią pranešta, 2,4 GW pajėgumai, kuriuos užtikrina Pakšo II atominė elektrinė, būtų užtikrinti komercinėmis OCGT ir CCGT technologijomis. Net įgyvendinus Pakšo II atominės elektrinės projektą rinkoje dar liks vietos naujiems dujų ar kitiems pajėgumams. NERA tyrime daroma prielaida, kad, nepaisant to, kad didelė Pakšo II jėgainės pajėgumų dalis būtų pakeista naujais dujų pajėgumais Vengrijoje, Vengrija ir toliau lieka labai priklausoma nuo elektros importo.

(362)

Kalbant apie galimų technologijų naudojimą, be projekto „Paks II“, Komisija primena Vengrijos pareiškimą, kad dabartiniai ir ankstesni sprendimai pradėti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius iš esmės priklauso nuo vyriausybės subsidijų programų, o ne nuo rinkos kainų (žr. 107a konstatuojamąją dalį). Komisija pripažįsta, kad Vengrijos nacionalinėje energetikos strategijoje (145) energijos rūšių derinyje numatomi atsinaujinantys energijos šaltiniai pagal 2020 m. Sąjungos klimato ir energetikos teisės aktų rinkinį (146), nacionaliniai atsinaujinančių energijos šaltinių tikslai, nustatyti Atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvoje (147), ir pagrindiniai 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslai (148). Komisija pažymi, kad kintamosios atsinaujinančios energijos technologijų sąnaudos (149) tradiciškai mažesnės dėl jų nepriklausomumo nuo kuro palyginti su branduolinėmis technologijomis. Be to, atsižvelgiant į nurodytus Europos ir nacionalinius atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tikslus ir įsipareigojimus, Vengrija nėra išimtis ir taip pat taiko paramos mechanizmus siekdama pradėti eksploatuoti naujas jėgaines, kuriose elektra gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Komisija pažymi, kad Vengrijos atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo schemos dalis, METÁR, veikia nuo 2017 m. sausio mėn. (150), o dėl kitų schemos dalių, susijusių su didesniais energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojais, dar laukiama valstybės pagalbos patvirtinimo, kurį turėti suteikti Komisija.

(363)

Komisija primena, kad, remiantis 2016 m. MAVIR tyrimu (žr. 20 konstatuojamąją dalį), veikiančių anglimis (lignitu) kūrenamų elektros gamybos įrenginių (žr. 1 ir 2 pav. 43 konstatuojamojoje dalyje) eksploatacija bus laipsniškai nutraukta 2025–2030 m. ir bus galima pradėti eksploatuoti papildomus įrenginius, ypač kadangi 362 konstatuojamojoje dalyje išvardytoms atskiroms technologijoms taip pat reikės papildomų lanksčių pajėgumų.

(364)

Vengrijos priemonė sukurta kaip investicinė parama ir, pradėjus eksploatuoti gamybos įrenginius, „Paks II“ nebebus skiriama jokia veiklos parama, tad ji susidurs su rinkos rizika.

(365)

Elektros kainas pirmiausia lemia tam tikroje rinkoje veiklą vykdančių gamintojų ribinės sąnaudos. Atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų ribinės sąnaudos nėra didelės, nes daugelį jų galima eksploatuoti nepatiriant kuro sąnaudų. Branduolinių technologijų eksploatavimo sąnaudos taip pat nedidelės ir jos pagal vadinamąjį pranašumą užima antrąją vietą po atsinaujinančių energijos šaltinių. Nors dėl kuro sąnaudų anglimis kūrenamų elektrinių ribinės sąnaudos paprastai būna didesnės nei atominėse elektrinėse, dėl nedidelių anglių naudojimo leidimų kainų anglimis kūrenamos jėgainės eksploatavimo sąnaudos paprastai mažesnės nei CCGT elektrinėje. Tai reiškia, kad dėl didesnių veiklos sąnaudų technologijų gali didėti kainos, tad numatoma, kad į energijos rūšių derinį įtraukus branduolinę energiją elektros kaina Vengrijoje savaime nepadidės ir branduolinės energetikos sektorius prie kainų prisitaikys, o ne jas diktuos.

(366)

Ir Vengrija, ir kelios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad energijos rinką reikėtų vertinti aprėpiant ne tik vienos valstybės teritoriją, visų pirma, dėl labai gero sujungimo lygio ir dėl to, kad priemonė susijusi su konkurencijos iškraipymu, kuris daro poveikį bent jau valstybėms narėms, esančioms šalia Vengrijos.

(367)

Komisija pažymi, kad, kaip parodyta šio sprendimo 5 pav. 49 konstatuojamojoje dalyje, Vengrijos elektros prekybos importo ir eksporto balansas yra neigiamas visų kaimyninių valstybių narių atžvilgiu. Komisija taip pat pažymi tai, kad Vengrija apskritai yra grynoji importuotoja, o 1 pav. 43 konstatuojamojoje dalyje parodyta, kad maždaug 30 proc. šalies poreikio 2015 m. patenkinta importuojant energiją, kurios kiekis sudarė maždaug 13 TWh. Komisija primena, kad, kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 2 pav. 43 konstatuojamojoje dalyje, 2014 m. importo lygis buvo toks pat.

(368)

Komisija mano, kad Vengrija yra itin integruota elektros rinka Europos Sąjungoje, kurios jungiamieji pajėgumai sudaro maždaug 75 proc. visų šalies įrengtosios galios gamybos pajėgumų. Be to, kaip parodyta 4 ir 5 lentelėse 105 konstatuojamojoje dalyje, iki 2030 m. jungiamieji pajėgumai gerokai padidės, tad prekybos srautai ir toliau galės pasieks Vengrijos kainų regioną.

(369)

Tai, kas paaiškinta pirmiau 365 konstatuojamojoje dalyje, laikoma tiesa ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Pakšo II atominės elektrinės statyba darys spaudimą kainoms, kad ateityje Vengrijos rinkoje jos mažėtų, nes Pakšo II atominės elektrinės gaminamos energijos ribinės sąnaudos gana mažos palyginti su alternatyviais OCGT ir CCGT pajėgumais, kurie, kaip mano NERA, būtų įrengti, jeigu būtų pasirinktos alternatyvios priemonės. Tačiau, iš NERA tyrimo matyti, kad Pakšo II jėgainė prie kainų prisitaikys, o aukštesnio lygio kainas Vengrijoje ir toliau diktuos kitos elektrinės. Taigi importas į Vengrija ir toliau bus pelningas.

(370)

Komisija atsižvelgė į Vengrijos pastabas dėl galimo projekto „Paks II“ poveikio didesnei rinkai. Kaip paaiškinta 112 konstatuojamojoje dalyje, NERA vertinime dėl šalia esančių kaimyninių rinkų, su kuriomis Vengrija šiuo metu yra rinkos požiūriu sujungta (Vengrija + Slovakija + Rumunija), matyti, kad „MVM Group“ ir „Paks II“ dalys susietojoje Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos rinkoje kartu neviršytų 20 proc. (žr. 10 pav. 112 konstatuojamojoje dalyje).

(371)

Kalbant apie kitas kaimynines rinkas, numatoma, kad naujosios Pakšo II elektrinės poveikis bus mažesnis, nes rinka nėra susieta su tomis kainų zonomis ir su tomis valstybėmis narėmis yra mažiau (turimų ir planuojamų) jungiamųjų pajėgumų (žr. 3 ir 4 lenteles).

(372)

Kaip paaiškinta 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse, taip pat 241–244 konstatuojamosiose dalyse, statant atomines elektrines neretai vėluojama dėl kelių priežasčių, dėl kurių pailgėja statybos trukmė. Komisija pripažįsta, kad jau dabar įgyvendinant projektą gerokai vėluojama palyginti su pirminiu tvarkaraščiu, […]. Be to, kaip matyti iš 3 lentelės 99 konstatuojamojoje dalyje, dėl AB NIAEP pasiūlytos technologijos Rusijoje, rangovo kilmės rinkoje, kurioje jis pastatė daugumą elektrinių, vėluojama vidutiniškai 2 metus. Vėluojama daug daugiau, jeigu projektas įgyvendinamas ne Rusijoje (Indijoje – iki 7 metų). Vengrija teigimu, numatoma, kad Pakšo II elektrinė bus pirmoji ES įrengiama atominė elektrinė su VVER III+ technologija, įvykdant aukščiausio lygio branduolinės saugos reikalavimus ir dėl projekto dalies, kuriai netaikomos techninės išimtys, vyks viešieji pirkimai laikantis ES viešųjų pirkimų reikalavimų. Pagrįstai tikimasi, kad dėl to gali būti papildomai vėluojama. Taigi, Komisijos nuomone, pirminio 6 metų laikotarpio trukmė lygiagrečiai eksploatuojant visus keturis Pakšo atominės elektrinės blokus ir abu Pakšo II elektrinės blokus tikriausiai gerokai sutrumpės. Be to, tam tikras jau veikiančių ir naujų blokų eksploatavimo sutapimas, faktiškai labai ribotos trukmės dėl ką tik išdėstytų priežasčių, nors ir padarytų akivaizdų poveikį vidaus rinkai, vis dėlto gali būti laikomas proporcingu atsižvelgiant į tiekimo patikimumo tikslus ir poreikį kruopščiai pasiruošti Pakšo atominės elektrinės blokų eksploatacijos nutraukimui, atsižvelgiant į tai, kad branduolinės energetikos sektorius Vengrijoje pagamina daugiau nei 50 proc. visos šalyje suvartojamos elektros.

(373)

Bet kuriuo atveju Komisija primena NERA tyrime padarytas išvadas [žr., visų pirma, 7 pav. 108 konstatuojamojoje dalyje], iš kurių matyti, kad lygiagrečiai eksploatuojant Pakšo ir Pakšo II atomines elektrines (2025–2037 m.), numatomos didėjančios didžiausios nacionalinės paklausos negalės patenkinti vien šalies elektrinės, nes bendroji gamybos apimtis panaudojant papildomus atsinaujinančių energijos šaltinių ir dujų pajėgumus kartu su branduoliniais pajėgumais bus mažesni nei prognozuojama vidaus paklausa (pavaizduota juodąja linija 7 pav.). Tyrime manoma, kad taip yra pirmiausia todėl, kad šiuo metu Vengrijoje tiekimas nepakankamas ir tenka importuoti didelį elektros kiekį. NERA paaiškina, kad toks deficitas 2015–2025 m. tikriausiai dar didės, nes numatoma, kad Vengrijos elektros poreikis gerokai didės iki 2040 m., o Vengrijos antroji didžiausia nuolat veikianti elektrinė (Matros elektrinė; žr. 1 ir 2 pav. 43 konstatuojamojoje dalyje) tikriausiai bus uždaryta 2025–2030 m., kaip numatyta PSO tyrime (žr. 20 konstatuojamąją dalį).

(374)

Taigi sistemai reikės papildomų vidaus ar importuojamų pajėgumų, kartu su jau nurodytais branduoliniais, atsinaujinančių energijos šaltinių ir dujų pajėgumais, kad būtų patenkinamas nacionalinis poreikis ir kad būtų užtikrinamas sistemos stabilumas apsaugant ją nuo numatomų pajėgumų trūkumų. Papildomų pajėgumų taip pat reikia tam, kad būtų sukurtas privalomas rezervas, kaip reikalauja ENTSO-E [žr. 50 konstatuojamąją dalį].

(375)

Be to, Komisija primena, kad, kaip paaiškinta 105 konstatuojamojoje dalyje, Vengrijos ir taip jau aukštas sujungimo su kaimyninėmis šalimis lygis didės toliau dėl naujų jungiamųjų linijų, kurios pradės veikti 2016–2021 m. tarp Slovakijos (2 × 400 kV ir 1 × 400 kV) ir Slovėnijos (1 × 400 kV), t. y. likus daug laiko iki dviejų naujųjų Pakšo II elektrinės blokų eksploatacijos pradžios. Komisija mano, kad dėl tų naujų Vengrijos nurodytų jungiamųjų linijų tikriausiai padidės tarpvalstybinių komercinių srautų, visų pirma, importuojamo kiekio, prieinamumas.

(376)

Kaip aprašyta 369 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat atsižvelgė į NERA tyrimo išvadas, pagal kurias numatoma, kad branduolinės technologijos ir toliau prie kainų prisitaikys, o ne jas diktuos, net per laikotarpį, kai bus kartu eksploatuojama Pakšo atominė elektrinė ir Pakšo II atominė elektrinė, kai tikimybė, kad branduolinės technologijos galėtų diktuoti kainas, išliks mažesnė nei 5 proc. visą parą (žr. 11 pav. 113 konstatuojamojoje dalyje).

(377)

Kaip paaiškinta 2.6 skirsnyje, Vengrijos didmeniniame elektros energijos sektoriuje sandoriai dažniausiai sudaromi pagal dvišalius EPS ir HUPX dar nepasiektas pakankamas likvidumo lygis. Komisija iš pradžių turėjo abejonių, kad pagal scenarijų, kuriame dominuojantis tiekėjas („MVM Partner“) ir didelė dalis naujų gamybos pajėgumų („Paks II“) priklauso tam pačiam subjektui (Vengrijos valstybei), rinkos galėtų tapti mažiau likvidžios, nes dalyviai galėtų apriboti tiekimo pasiūlymų skaičių rinkoje.

(378)

Komisija taip pat mano, kad, priklausomai nuo naujuosiuose reaktoriuose pamagintos elektros pardavimo būdo rinkoje, likvidumui galėtų būti padarytas didelis poveikis ir konkurentų vartotojų rinkoje sąnaudos galėtų padidėti apribojus jų konkurencines galimybes naudotis svarbiais gamybos ištekliais (išteklių apribojimas). Taip galėtų nutikti, jeigu „Paks II“ gaminama elektra būtų parduodama daugiausia pagal ilgalaikes sutartis tik tam tikriems tiekėjams, taip nukreipiant „Paks II“ įtaką gamybos rinkoje į mažmeninę rinką.

(379)

Atmetus „Paks II“ ryšių su valstybės valdomais operatoriais mažmeninėje rinkoje galimybę, kaip paaiškinta 353 konstatuojamojoje dalyje, tai padėjo išsklaidyti kai kurias iš Komisijos abejonių.

(380)

Komisija pažymi, kad Vengrija patvirtino, kaip paaiškinta 118 konstatuojamojoje dalyje, kad „Paks II“ atiduodamosios galios prekybos strategija bus rinkos sąlygomis grindžiama komercinė pelno optimizavimo strategija, įgyvendinama pagal komercinius prekybos susitarimus priimant kainų pasiūlymus skaidrioje prekybos platformoje arba biržoje.

(381)

Visų pirma, Vengrija patvirtino, kad tokia prekybos strategija (išskyrus nuosavą „Paks II“ suvartojimą) būtų suformuota taip:

(382)

Komisija taip pat pažymi, kad Vengrija užtikrins, kad pirkimo ir pardavimo pasiūlymais galėtų vienodai naudotis visi licencijas turintys ar registruoti prekiautojai tomis pačiomis rinkos sąlygomis aukciono platformoje, kurią valdys „Paks II“, ir kad tos platformos tarpuskaitos sistema būtų patikrintina ir skaidri. Galutinis įsigytos elektros naudojimas niekaip neribojamas.

(383)

Taigi užtikrinama, kad Pakšo II elektrinėje pagaminama elektra bus skaidriai prieinama didmeninėje rinkoje visiems rinkos dalyviams ir kad nekils jokios rizikos, kad Pakšo II elektrinės pagaminama elektra būtų monopolizuota pagal ilgalaikes sutartis sukeliant pavojų rinkos likvidumui.

(384)

Taigi, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į tai, kaip šiuo metu numatyta taikyti priemonę, galima rinkos likvidumo rizika yra nedidelė.

(385)

Remdamasi kruopščiu šio sprendimo 5.3 skirsnyje pateiktu vertinimu, Komisija pripažįsta, kad priemone siekiama skatinti naujas investicijas į branduolinės energetikos sektorių, tad ja siekiamas bendros svarbos tikslas, įtvirtintas Euratomo sutartyje, ir kartu padedama užtikrinti tiekimo patikimumą.

(386)

Pagalba bus skirta proporcingai. Vengrija užtikrins, kad „Paks II“ atlygintų valstybei už naujuosius gamybos įrenginius, ir „Paks II“ nepasiliks jokio papildomo pelno, išskyrus tai, kas visiškai būtina siekiant užtikrinti ekonominį veikimą ir gyvybingumą. Komisija taip pat pažymi, kad pagalbos gavėjos gaunamas pelnas nebus naudojamas siekiant reinvestuoti į „Paks II“ pajėgumų išplėtimą arba įsigyti ar pastatyti naujus gamybos pajėgumus negavus valstybės pagalbos patvirtinimo.

(387)

Komisija taip pat išnagrinėjo, ar priemonė galėtų būti kliūtis siekiant pradėti naudoti kitų rūšių gamybos pajėgumus, ypač per ribotą laikotarpį, kai bus kartu eksploatuojamos Pakšo ir Pakšo II atominės elektrinės. Ji mano, kad bet koks tokios kliūties poveikis būtų ribotas, nes ateityje atsiradus numatomai bendrosios įrengtosios galios spragai, kurią prognozuoja PSO, į rinką galės patekti kitos gamybos technologijos (ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, ir nemažai anglies dioksido išskiriantys šaltiniai), neatsižvelgiant į tai, ar Pakšo II jėgainė bus pastatyta.

(388)