27.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/3

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, dėl jų imamasi veiksmų, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(4)

Prieš pripažindama trečiąsias šalis nebendradarbiaujančiomis pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį, Komisija pirmiausia pagal to reglamento 32 straipsnį turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija taip pat turi atsižvelgti į visus to reglamento 32 straipsnyje nustatytus veiksmus, kurių imamasi dėl trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas. Visų pirma, Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokio pripažinimo motyvus paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti padėties pagerinimo veiksmų planą ir nurodyti priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir nustatyti pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį turi būti grindžiamas visos to reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, atitinkamos vėliavos valstybės turi pranešti Komisijai apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(8)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis su to reglamento nuostatų dėl sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo įgyvendinimu susijusiose srityse.

(9)

Vietnamo Socialistinės Respublikos (toliau – Vietnamas), kaip vėliavos valstybės, pranešimą pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2009 m. spalio 27 d.

(10)

Gavusi šį pranešimą, Komisija pradėjo administracinį bendradarbiavimą su Vietnamo valdžios institucijomis, kaip nurodyta NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalyje. Šis bendradarbiavimas apėmė klausimus, susijusius su galiojančiomis nacionalinėmis sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patikrinimo ir įstatymų bei kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kurių turi laikytis Vietnamo žvejybos laivai. Bendradarbiaujant buvo teikiamos pastabos žodžiu ir raštu, taip pat 2012 m. rugsėjo 17–21 d., 2012 m. lapkričio 26–30 d., 2016 m. birželio 21–24 d. ir 2017 m. gegužės 15–19 d. surengti keturi vizitai Vietname, kurių metu Komisija rinko ir tikrino visą, jos nuomone, reikalingą informaciją apie priemones, kurių Vietnamas ėmėsi, kad įvykdytų kovos su NNN žvejyba įsipareigojimus.

(11)

Vietnamas yra Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra narė. Vietnamas yra ratifikavęs 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (toliau – UNCLOS). (2)

(12)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Vietnamas vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) nustatytas pareigas, rinko, kaupė ir vertino visą reikalingą informaciją, kuri būtina šiam vertinimui atlikti.

(13)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertino, kaip Vietnamas vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančias pareigas. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus.

(14)

Vadovaudamasi 31 straipsnio 4 dalies a punktu, Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Vietnamas ėmėsi dėl pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ar jo piliečiai arba žvejybos laivai, vykdantys veiklą jo jūrų vandenyse ar besinaudojantys jo uostais.

(15)

Remdamasi informacija, gauta iš atitinkamų trečiųjų pakrantės valstybių rašytinių patvirtinimų, Komisija nustatė, kad 2015–2017 metais bent aštuoni su Vietnamo vėliava plaukiojantys laivai kaimyninių šalių išskirtinėje ekonominėje zonoje ir mažų besivystančių salų valstybių salyno vandenyse, esančiuose vidurio ir vakarų Ramiajame vandenyne, padarė su NNN žvejyba susijusių sunkių pažeidimų.

(16)

Remiantis gautais įrodymais, laikoma, kad šie su Vietnamo vėliava plaukiojantys laivai, padarę toliau nurodytus sunkius pažeidimus, pažeidė atitinkamų pakrantės valstybių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, nustatytas jų nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse esančiuose žvejybos rajonuose. Su Vietnamo vėliava plaukiojantys laivai žvejojo neturėdami vėliavos valstybės ir atitinkamos pakrantės valstybės išduotos galiojančios licencijos, įgaliojimo ar leidimo, trukdė dirbti pakrantės valstybės pareigūnams, šiems atliekant savo pareigas, t. y. tikrinant, kaip laikomasi taikytinų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, be kita ko, susijusių su rūšimis, kurioms taikomas visiškas žvejybos draudimas, pavyzdžiui, jūrų agurkais ir rifų žuvimis. Nors atitinkamos pakrantės valstybės apie neteisėtą su Vietnamo vėliava plaukiojančių laivų veiklą Vietnamo valdžios institucijoms pranešė laiku, šios nesiėmė jokių priemonių, kad šiose bylose būtų pateikti kaltinimai ir būtų imtasi veiksmų dėl sulaikytų Vietnamo piliečių. Visi gauti įrodymai buvo pateikti Vietnamo valdžios institucijoms per 2017 m. gegužės 15–19 d. vykusį vizitą.

(17)

Papildomi padarytų pažeidimų sunkumą patvirtinantys požymiai yra žvejojamų žuvų rūšių aplinkosauginė vertė ir tai, kad pakrantės valstybės joms taiko specialias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, t. y. šioms rūšims nustatytas žvejybos draudimas.

(18)

Pakrantės valstybių teisinių reikalavimų dėl jūrų agurkų žvejybos draudimo moratoriumo laikotarpių nustatymo nesilaikymas ypač kenkia atitinkamų besivystančių pakrantės valstybių žuvininkystės išteklių tvarumui ir vietos bendruomenių pragyvenimui.

(19)

Komisija mano, kad nustatant šių su Vietnamo vėliava plaukiojančių laivų padarytų pažeidimų sunkumą reikėtų atsižvelgti į jų elgesį. Šiuo atžvilgiu padaryti pažeidimai buvo dar sunkesni dėl nuolatinio Vietnamo laivų nenoro bendradarbiauti.

(20)

Remdamasi surinka informacija, Komisija padarė išvadą, kad Vietnamas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės pareigų užkirsti kelią savo laivynui vykdyti NNN žvejybos veiklą atvirojoje jūroje arba trečiųjų šalių vandenyse. Tai prieštarauja UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose nustatyta, kad kiekviena valstybė turi veiksmingai užtikrinti savo jurisdikciją ir kontrolę laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava. Tai taip pat neatitinka Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama atgrasyti nuo neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos ir ją panaikinti (IPOA IUU) (3), 24 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę. Vietnamo piliečių, atsakingų už šių laivų veiklą, elgesys taip pat prieštarauja UNCLOS 62 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, žvejodami išskirtinėje ekonominėje zonoje, privalo laikytis išsaugojimo priemonių ir kitos tvarkos bei sąlygų, nustatytų pakrantės valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Be to, akivaizdus Vietnamo valdžios institucijų nenoras bendradarbiauti su atitinkamų pakrantės valstybių valdžios institucijomis turėjo neigiamos įtakos jų gebėjimui imtis veiksmingų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(21)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalies b punktu, Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Vietnamas ėmėsi dėl žvejybos produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jo rinką.

(22)

Dėl toliau ir 3.2 skirsnyje aptartų priežasčių nepanašu, kad Vietnamo teisės aktuose dėl žuvininkystės išteklių valdymo, kurie grindžiami pirmiausia 2003 m. Žuvininkystės įstatymu ir Dekretu Nr. 103/2013/ND-CP dėl administracinių sankcijų žuvininkystės veiklos srityje, būtų nustatyta priemonių, kurios padėtų veiksmingai kontroliuoti Vietnamo uostuose iškraunamas su Vietnamo vėliava plaukiojančių ir trečiųjų šalių laivuose sužvejotas žuvis ir žvejybos produktus.

(23)

Komisija išnagrinėjo dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su stebėsenos ir kontrolės procedūromis, taikytinomis tiek žuvims ir žvejybos produktams, kuriuos vykdydami žvejybos veiklą sužvejojo su Vietnamo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, tiek į Vietnamą importuojamoms žuvims ir žvejybos produktams. Remdamasi šio vertinimo rezultatais, Komisija konstatuoja, kad Vietnamas negali užtikrinti, kad per nacionalinius uostus į jo rinką įvežamos bei į perdirbimo įmones atvežamos žuvys ir žvejybos produktai nebūtų gauti vykdant NNN žvejybą. Vietnamo valdžios institucijos nesugebėjo įrodyti turinčios visą informaciją, reikalingą patvirtinti, kad importas vykdomas ir Sąjungos rinkai skirti perdirbti produktai gauti teisėtai.

(24)

2016 m. sausio 13 d. Haifongo uoste (Vietnamas) iš laivo Asian Warrior iškrauta 179 tonos atlantinių nototeninių dančių. Šis laivas, taip pat žinomas kaip Kunlun ir Taishan, nuo 2013 m. yra įtrauktas į Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą ir dėl jo 2015 m. sausio 13 d. Interpolas yra paskelbęs violetinį perspėjimą. Vietnamo valdžios institucijos pateikė informaciją, kad sužvejotos žuvys buvo konfiskuotos ir išleistos į rinką.

(25)

Remiantis 2017 m. birželio mėn. Komisijos surinkta informacija, vienas ekonominės veiklos vykdytojas mėgino į Europos Sąjungos rinką įvežti 320 tonų Vietname saugomų atlantinių nototeninių dančių. Remiantis turima informacija, esama požymių, kad atitinkami produktai buvo sužvejoti CCMALR reguliuojamo rajono 88.1 ir 88.2 parajoniuose jau pasibaigus šios rūšies žuvų žvejybos šiuose parajoniuose sezonui.

(26)

Vietnamo valdžios institucijos negalėjo pateikti esminės informacijos, kuri įrodytų, jog jos ėmėsi reikiamų taisomųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias atlantiniams nototeniniams dančiams, sužvejotiems vykdant NNN žvejybos veiklą, patekti į Vietnamo teritoriją. Tai prieštarauja FAO IPOA IUU 66 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų imtis visų reikiamų su tarptautine teise suderinamų priemonių užkirsti kelią prekiauti arba į savo teritoriją importuoti žuvis, sužvejotas laivais, kuriuos atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos pripažino vykdančiais NNN žvejybą.

(27)

Be to, per 2017 m. gegužės mėn. surengtą paskutinį vizitą paaiškėjo, kad žuvininkystės institucijos nekontroliuoja iš su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojančių laivų iškraunamo žvejybos produktų, skirtų perdirbti, tiekti rinkai ir (arba) eksportuoti, kiekio. Todėl Vietnamas negalėtų užtikrinti žvejybos produktų atsekamumo, taigi atrodo, kad jis nesilaiko IPOA IUU 71 punkto, kuriame valstybėms rekomenduojama imtis priemonių savo rinkų skaidrumui didinti, kad būtų užtikrintas žuvų ar žvejybos produktų atsekamumas.

(28)

Rengdamasi 2017 m. gegužės mėn. vykusiam vizitui, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) išnagrinėjo sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų ir perdirbimo pareiškimų, kurie buvo pateikti Sąjungos pasienyje gabenant prekių siuntas iš Vietnamo, imtį. Šie sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai ir perdirbimo pareiškimai buvo patvirtinti Vietnamo žuvininkystės institucijų remiantis vien tik veiklos vykdytojų pateikta informacija ir neatlikus išsamesnių patikrinimų.

(29)

Iš sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų analizės rezultatų matyti daugybė svorio, rūšių ir produktų aprašymo bei patvirtinimo datos neatitikimų; taip pat naudoti pasenę šablonai. Be to, per 2017 m. gegužės mėn. vykusį vizitą surengus susitikimus su kompetentingomis institucijomis paaiškėjo, kad prieš patvirtinant sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus žvejybos laivų veikla nėra išsamiai tikrinama. Tai, kad perdirbami produktai, kurie gauti pagal akivaizdžiai klaidingus sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus, rodo, kad Vietnamas nebendradarbiavo su kitomis valstybėmis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kad priimtų atitinkamas su rinka susijusias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, kaip nurodyta IPOA IUU 68 ir 72 punktuose.

(30)

Kalbant apie perdirbimo pareiškimus, iš ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos analizės, kurios rezultatus patvirtina per 2017 m. gegužės mėn. surengtą vizitą surinkti įrodymai, matyti, kad žuvies žaliavos importo kontrolės ir perskaičiavimo koeficientų, taikomų tikrinant, ar eksportuojančiosios įmonės deklaruotas perdirbtos žaliavos svoris atitinka turimos žaliavos svorį bei atitinkamoje perdirbimo įmonėje taikomą perdirbimo tipą, nėra.

(31)

Iš šiame skirsnyje apibūdintos informacijos matyti, kad žvejybos produktai, kurie perdirbami Vietname arba kuriais prekiaujama per Vietnamą, neatitinka FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11 straipsnyje nurodytų tausaus pirminio žuvų apdorojimo taisyklių. Be to, Vietnamas nenustatė taisyklių, kuriomis užtikrinamas tinkamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis vėliavos valstybėmis dėl žuvų ir žvejybos produktų, gautų toms šalims vykdant žvejybos veiklą, atitinkančią priemones, kuriomis užtikrinamas importuojamų žuvų produktų skaidrumas ir atsekamumas visoje rinkoje, kaip nustatyta IPOA IUU 67–69 ir 71–72 punktuose.

(32)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytus motyvus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais Vietnamo kompetentingų valdžios institucijų pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a ir b punktus galima konstatuoti, kad Vietnamas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba jo piliečiai, ir neužkirto kelio žvejybos produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(33)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalies a punktą Komisija išnagrinėjo savo bendradarbiavimą su Vietnamu, kad įvertintų ar efektyviai bendradarbiauta pateikiant atsakymus į klausimus, palaikant grįžtamąjį ryšį ar tiriant atvejus, susijusius su NNN žvejyba ir su ja susijusia veikla.

(34)

Nors apskritai Vietnamo valdžios institucijos bendradarbiavo atsakydamos į prašymus pateikti informacijos ir palaikydamos grįžtamąjį ryšį, atsakymų patikimumui ir teisingumui neigiamos įtakos turėjo pagal tarptautinę teisę prisiimtų įsipareigojimų neatitinkanti pasenusi teisinė bazė ir 42 bei 43 konstatuojamosiose dalyse apibūdinti stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemų trūkumai.

(35)

2003 m. Žuvininkystės įstatyme nenustatyta pareiga žvejybos laivams teikti ataskaitas apie sužvejotų žuvų kiekį pildant laivo žurnalą arba pateikti iškrovimo deklaracijas. Taigi Vietnamas nevykdo jam tenkančių pakrantės valstybės pareigų savo IEZ užtikrinti optimalų žuvininkystės išteklių naudojimą atsižvelgiant į mokslinius, aplinkosauginius ir ekonominius veiksnius, kaip nurodyta UNCLOS 61 ir 62 straipsniuose.

(36)

2003 m. Žuvininkystės įstatyme taip pat nereglamentuojama Vietnamo laivų ir piliečių vykdoma žvejybos veikla atvirojoje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse. Ši Žuvininkystės įstatymo taikymo srities spraga, susijusi su žvejybos veikla už Vietnamo išskirtinės ekonominės zonos ribų, daro neigiamą įtaką kompetentingų valdžios institucijų gebėjimui užkirsti kelią NNN žvejybos veiklai šiuose rajonuose.

(37)

Vietnamo teisės aktuose numatytos tik ribotos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės teritoriniuose vandenyse. Atrodo, kad nacionalinės teisės nuostatos ir kontrolės sistemos, įdiegtos siekiant užtikrinti atitiktį išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms, yra nepakankamos. Tai prieštarauja UNCLOS 61 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodyta, kad pakrantės valstybės tinkamomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis turi užtikrinti, kad išskirtinės ekonominės zonos gyvųjų išteklių apsaugai nekiltų pavojus dėl jų pereikvojimo.

(38)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies b punktu, Komisija išnagrinėjo esamas vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama Vietname užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(39)

Esama sankcijų sistema nustatyta Dekretu Nr. 103/2013/ND-CP dėl administracinių sankcijų žuvininkystės veiklos srityje. Tačiau Žuvininkystės įstatyme nustatytos NNN žvejybos veiklos ir sunkaus pažeidimo apibrėžtys ir minėtas dekretas neatitinka tarptautinės teisės. Taigi dėl teisės aktuose nustatyto sankcijų dydžio aiškiai neužtikrinamas sankcijų sistemos atgrasomasis poveikis ir tai prieštarauja IPOA IUU 21 punktui, pagal kurį valstybėms rekomenduojama užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir, kiek įmanoma, jų jurisdikcijai priklausantiems piliečiams būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai netektų iš tokios žvejybos gautos naudos.

(40)

Po 2016 m. birželio mėn. vizito Komisija atkreipė dėmesį į šias problemas ir paprašė Vietnamo valdžios institucijų bendradarbiauti su ja šiuo klausimu. 2017 m. balandžio mėn. Vietnamo valdžios institucijos galiausiai pateikė naujojo Žuvininkystės įstatymo projektą, tačiau jis vis tiek nebuvo suderintas su Vietnamo tarptautiniais įsipareigojimais.

(41)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies c punktu, Komisija išnagrinėjo su Vietnamo vėliava plaukiojančių laivų arba Vietnamo jūrų vandenyse ar uostuose veiklą vykdančių žvejybos laivų vykdomos NNN žvejybos mastą ir pažeidimų sunkumą.

(42)

Komisijai surengus vizitus paaiškėjo, kad Vietnamas neturi reikiamų priemonių tinkamai su jos vėliava plaukiojančių laivų kontrolei užtikrinti, be kita ko, užtikrinti, kad žvejybos veikla nebūtų vykdoma atvirojoje jūroje ir trečiųjų valstybių vandenyse. Nors Vietnamas nesuteikia leidimo savo laivams vykdyti veiklą atvirojoje jūroje ir trečiųjų valstybių vandenyse, kaip matyti iš 14–19 konstatuojamųjų dalių, įrodymai patvirtina, jog trečiųjų valstybių vandenyse Vietnamo laivai šią neteisėtą veiklą tebevykdo (4).

(43)

Remiantis Vietnamo valdžios institucijų pateikta informacija, Vietnamo žvejybos laivyną sudaro 109 000 laivų, iš kurių 33 000 vykdo veiklą Vietnamo išskirtinėje ekonominėje zonoje toliau kaip 24 jūrmylės nuo bazinės linijos. Vietnamo valdžios institucijos pripažino, kad tik 10 % iš 33 000 laivų, kurie vykdo veiklą toliau kaip 24 jūrmylės nuo bazinės linijos, įrengta laivų stebėjimo sistemos (LSS) įranga ir kad teisės aktuose nenustatyta pareiga tą įrangą aktyvuoti. Paskutinį kartą 2017 m. gegužės mėn. surengus vizitą į žvejybos stebėjimo centrą (ŽSC) nustatyta, kad darbuotojai, kuriems patikėtos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros funkcijos, nemoka naudotis turimomis priemonėmis ir kad nebuvo pašalinti jau per praėjusį vizitą 2016 m. birželio mėn. nustatyti esminiai trūkumai. Be to, per vizitą, patikrinus ŽSC monitoriuose rodomus LSS stebėjimo duomenis ir už Vietnamo vandenų užfiksavus du Vietnamo žvejybos laivus, ŽSC darbuotojai pripažino, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų. Tai, kad laivo žurnalui keliami netinkami reikalavimai ir nėra rizika grindžiamos patikrinimų uostuose ir jūroje sistemos, daro dar didesnę neigiamą įtaką valdžios institucijų gebėjimui kontroliuoti veiklą jūroje.

(44)

Šiame skirsnyje išdėstyti faktai rodo, kad, nepaisant to, jog galiojantys žuvininkystės teisės aktai turi būti peržiūrėti, kad nacionalinės teisės aktai atitiktų tarptautinės teisės normas, Vietnamas nevykdė veiksmingo bendradarbiavimo su Komisija, kad savo teisės aktus suderintų su atitinkamomis tarptautinės teisės priemonėmis. Tai yra UNCLOS 94 straipsnio, kuriame įtvirtintas reikalavimas, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendintų jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, pažeidimas. Taip pat panašu, kad Vietnamas neįgyvendino rekomendacijų, nustatytų IPOA IUU 24 punkte, kuriame vėliavos valstybėms rekomenduojama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nuo sužvejojimo iki galutinės paskirties vietos, įskaitant iškrovimo vietą, be kita ko, žvejybos laivuose naudojant laivų stebėjimo sistemą (LSS), laikantis atitinkamų nacionalinių, regioninių ir tarptautinių standartų.

(45)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytus motyvus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Vietnamo valdžios institucijų pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Vietnamas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimu.

(46)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 6 dalies a ir b punktus Komisija išnagrinėjo, ar Vietnamas yra ratifikavęs atitinkamus tarptautinius žuvininkystės srities dokumentus arba yra prie jų prisijungęs ir kokia yra jo, kaip regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų susitariančiosios šalies, padėtis arba sutikimo taikyti tų organizacijų patvirtintas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones statusas.

(47)

1994 m. Vietnamas ratifikavo UNCLOS ir jis yra WCPFC bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra narė.

(48)

Be UNCLOS, Vietnamas nėra ratifikavęs kitų tarptautinės teisės dokumentų, susijusių su žuvininkystės valdymu. Vietnamo veiklos įgyvendinant tarptautinės teisės dokumentus rezultatai neatitinka IPOA IUU 11 punkto rekomendacijų – jame valstybės raginamos prioriteto tvarka ratifikuoti Jungtinių Tautų susitarimą dėl UNCLOS nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ir FAO atitikties susitarimą, juos priimti ar prie jų prisijungti. Jie taip pat prieštarauja IPOA IUU 14 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Atsakingos žuvininkystės kodeksą ir su juo susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(49)

Vietnamas nėra ratifikavęs 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių (PSMA). Tai taip pat reiškia, kad, kaip išsamiai aptarta 27 konstatuojamojoje dalyje, Vietnamas neįgyvendina jokių iš užsienio žvejybos laivų iškraunamų žuvų kiekio uosto kontrolės priemonių, nepaisydamas į šalį importuojamų žuvų ir žvejybos produktų svarbos perdirbimo pramonės aprūpinimui.

(50)

Taip pat panašu, kad Vietnamo teisės aktai ir vykdymo užtikrinimo priemonės prieštarauja pagrindiniams UNCLOS 62 ir 117–119 straipsnių reikalavimams, susijusiems su optimaliu gyvųjų išteklių panaudojimu, valstybių pareiga priimti jų piliečiams taikomas priemones dėl atvirosios jūros gyvųjų išteklių išsaugojimo, abipusio bendradarbiavimo pareiga gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje ir pareiga išsaugoti atvirosios jūros gyvuosius išteklius.

(51)

Pagal 31 straipsnio 6 dalies c punktą Komisija išnagrinėjo, ar Vietnamas galėjo dalyvauti darant veikimą ar neveikimą, dėl kurio galėjo sumažėti taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ar tarptautinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas.

(52)

Komisija pažymi, kad CCAMLR kasmetiniame susirinkime Vietnamas pripažintas valstybe, kuri nėra susitariančioji šalis ir kuri galimai užsiėmė nototeninių dančių žvejyba, jų iškrovimu ir (arba) prekyba jais, tačiau kuri nebendradarbiavo taikant sužvejotų žuvų kiekio dokumentavimo sistemą (CDS), įdiegtą 2000 m. šioms rūšims sekti nuo iškrovimo momento per visą verslo ciklą.

(53)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytus motyvus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Vietnamo pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Vietnamas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(54)

Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) (5) 2015 m. Vietnamas buvo laikomas šalimi, kurioje žmogaus socialinės raidos lygis vidutinis (115-a vieta iš 188 šalių).

(55)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Vietnamo užimamą vietą pagal UNHDI ir į 2012–2017 m. surengtų vizitų rezultatus, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Vietnamas jam pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų nevykdė dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima žuvininkystės teisės aktų, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros, taip pat atsekamumo sistemų trūkumus sieti su nepakankamais gebėjimais ir infrastruktūra. 2017 m. gegužės mėn. Vietnamo pateiktą prašymą dėl paramos peržiūrint žuvininkystės teisės aktus Komisija patenkino.

(56)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad Vietnamo išsivystymo būklei ir apskritai jo su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(57)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Vietnamas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu jam turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija jį gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(58)

Taip pat Komisija dėl Vietnamo turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Gero administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(59)

Be to, pagal šį sprendimą Vietnamui teikiamas pranešimas apie tai, kad jis gali būti pripažintas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą,