29.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 204/70

(1)

2016 m. sausio 29 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/113 (toliau – laikinasis reglamentas) (2) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypams, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra (toliau – LAN strypai) nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2015 m. balandžio 30 d. (3), gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų LAN strypų Sąjungoje, vardu 2015 m. kovo 17 d. Europos plieno asociacijos (toliau – EUROFER arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir juo daromos materialinės žalos įrodymų, kurie laikyti pakankamais tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija, gavusi skundo pateikėjo prašymą, kuriame pateikta pakankamai įrodymų, kad yra įvykdytos atitinkamos pagrindinio reglamento 10 straipsnyje nustatytos sąlygos, Reglamentu (ES) 2015/2386 (4) nuo 2015 m. gruodžio 19 d. nustatė privalomą KLR kilmės LAN strypų registraciją.

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), Sąjungos gamintojai, Kinijos eksportuojantys gamintojai, importuotojai, naudotojai ir viena importuotojų asociacija raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Buvo išklausyti Kinijos eksportuojantys gamintojai ir nesusiję Sąjungos importuotojai ir naudotojai.

(6)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė preliminarias išvadas.

(7)

Viena suinteresuotoji šalis paprašė, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas patikrintų panašios šalies duomenų tikslumą, nes duomenys dėl jų konfidencialaus pobūdžio nebuvo atskleisti per pirminį faktų atskleidimą. Bylas nagrinėjantis pareigūnas duomenis patikrino ir jokių klaidų nerado. Ta pati suinteresuotoji šalis taip pat paprašė, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas ją išklausytų, siekdama pareikšti savo abejones dėl muitų apskaičiavimo metodo. Apibendrinant klausymą, bylą nagrinėjantis pareigūnas nustatė, kad Komisijos tarnybos atliko tyrimą laikydamosi priimtos ir įprastos praktikos.

(8)

Skundo pateikėjas teigė, kad tikslinis pelnas laikinajame reglamente buvo netinkamai nustatytas ir netiko LAN strypų pramonei. Jis abejojo dėl metodo, naudoto nustatant pelną, ir paprašė Komisijos atlikti išsamų tyrimą šiuo klausimu. Šiuo tikslu Sąjungos gamintojams buvo išsiųsti specialūs klausimynai dėl jų ankstesnio pelningumo lygio, buvusio iki nagrinėjamojo laikotarpio, t. y. nuo 2005 iki 2010 m. Atsakymai buvo gauti iš visų keturių atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie tuo pačiu metu pateikė patikslintus sąnaudų ir pelno per nagrinėjamąjį laikotarpį apskaičiavimus.

(9)

Po importo registracijos nustatymo suinteresuotosios šalys turėjo 20 dienų laikotarpį pastaboms pateikti. Pastabų gauta iš Sąjungos gamintojų, Kinijos eksportuojančių gamintojų, importuotojų, naudotojų ir vienos importuotojų asociacijos.

(10)

Siekiant išnagrinėti, ar galutinių muitų taikymas atgaline data buvo pagrįstas, nesusijusiems importuotojams nusiųsti klausimynai dėl jų importo apimties, importo kainų ir atsargų laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, t. y. nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Atsakymus pateikė trys nesusiję importuotojai. Klausimynai taip pat buvo išsiųsti Sąjungos gamintojams dėl jų pardavimo kainų laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, t. y. nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Atsakymai buvo gauti iš visų keturių atrinktų Sąjungos gamintojų.

(11)

Siekiant patikrinti pirmiau 8 ir 10 konstatuojamosiose dalyse nurodytus klausimyno atsakymus, tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(12)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems LAN strypams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(13)

Kadangi pastabų dėl atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 6–11 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(14)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Dėl laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų specifinių 2011 m. rinkoje susiklosčiusių aplinkybių analizuojant žalą nustatyta, kad 2011 m. poveikis buvo mažesnis, o pokyčiams nuo 2012 m. sausio 1 d. atitinkamai suteikta didesnė reikšmė. Todėl indeksai grindžiami 2012 metais, kai taikoma.

(15)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 17–19 konstatuojamosiose dalyse, šiame tyrime nagrinėjamas produktas – labai atsparios nuovargiui geležies arba plieno strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, pagaminti iš geležies, nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, greitapjovį plieną ir silikomanganinį plieną), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus; šie strypai ir juostos yra su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, arba po valcavimo susukti arba supinti. Pagrindinė labai atsparaus nuovargiui metalo ir plieno savybė yra gebėjimas atlaikyti pakartotinį įtempį ir nelūžti, visų pirma gebėjimas atlaikyti daugiau kaip 4,5 mln. varginimo ciklų naudojant 0,2 įtempių santykį (didžiausias/mažiausias) ir didesnį nei 150 MPa įtempių diapazoną.

(16)

Nagrinėjamasis produktas yra 15 konstatuojamojoje dalyje apibūdintas KLR kilmės produktas, kuriam šiuo metu taikomi KN kodai ex 7214 20 00, ex 7228 30 20, ex 7228 30 41, ex 7228 30 49, ex 7228 30 61, ex 7228 30 69, ex 7228 30 70 ir ex 7228 30 89.

(17)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas importuotojas tvirtino, kad būtų sudėtinga praktiškai atskirti nagrinėjamąjį produktą nuo kitų rūšių strypų, kuriems taikomi tie patys KN kodai. Jis teigė, kad dėl to Sąjungos muitinės galėtų klaidingai nustatyti antidempingo muitus kitiems su tyrimu nesusijusiems produktams ir nenustatyti muitų nagrinėjamajam produktui.

(18)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, produkto apibrėžtis atitinka tik Britanijos standarto BS4449 reikalavimus; jis paprastai atskiriamas pagal CARES sertifikavimą ir žymas ant pačių strypų.

(19)

Importuotojas negalėjo nurodyti, kokiu būdu produkto apibrėžtis iš dalies sutaptų arba būtų painiojama su kitų rūšių strypų apibrėžtimi. Todėl Komisija nusprendė, kad praktiškai įgyvendinant priemones problemų nekyla, ir teiginį atmetė. Komisija pažymi, kad sertifikavimas nebuvo įtrauktas į produkto aprašymą, siekiant užkirsti kelią priemonių vengimui importuojant nesertifikuotas prekes, kurios būtų sertifikuojamos tik jas atvežus į Sąjungą.

(20)

Po galutinio atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad iš tiesų nagrinėjamasis produktas yra taip pat parduodamas Ispanijoje ir Portugalijoje, ir kad dėl to Komisijos suvartojimo duomenys neapima viso Sąjungos suvartojimo. Suinteresuotosios šalys teiginį pagrindė informacija Sąjungos gamintojo interneto svetainėje, kurioje Ispanija ir Portugalija nurodomos kaip šalys, naudojančios labai kalius strypus.

(21)

Komisija dar kartą patvirtina, kad Ispanijos ir Portugalijos standartus atitinkantys strypai nėra įtraukti į nagrinėjamojo produkto taikymo sritį, nes strypams Ispanijoje ir Portugalijoje taikomi techniniai reikalavimai neatitinka šio tyrimo produkto apibrėžties, išdėstytos 15 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(22)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 17–19 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(23)

Dempingo apskaičiavimo duomenys pateikiami laikinojo reglamento 21–45 konstatuojamosiose dalyse.

(24)

Po pirminio faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys pakartotinai pareiškė susirūpinimą, aprašytą laikinojo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje, dėl to, kad apskaičiuojant dempingo ir žalos skirtumus abi įmonių grupės buvo laikomos susijusiomis. Šios šalys pakartojo ankstesnius argumentus, kad šios dvi grupės nesusietos jokiais veiklos ryšiais ir nedalyvauja viena kitos sprendimų priėmimo procese. Be to, suinteresuotosios šalys nurodė, kad antidempingo procedūrose, kurias vykdė trečiosios šalys (t. y. Malaizija, Tailandas ir Jungtinės Valstijos) jos buvo laikomos atskirais subjektais. Susijusios suinteresuotosios šalys pakartojo tuos pačius argumentus šiuo atžvilgiu po galutinio faktų atskleidimo.

(25)

Tačiau Komisija vis tiek laikosi nuomonės, jog dėl šių grupių ryšių pobūdžio ir tvirtumo, t. y. jų kapitalo ryšių ir teisės, kuri yra aiškiai nustatyta įstatuose, skirti vienos iš grupių pareigūnus į kitos grupės valdymo organus, šių suinteresuotųjų šalių negalima laikyti atskirais subjektais, visų pirma dėl to, kad dėl šių tarpusavio ryšių jos gali labai lengvai užmegzti glaudesnius struktūrinius ir komercinius ryšius. Vien tai, kad abi suinteresuotosios šalys reikalauja būti laikomos atskirais subjektais, kai tuo tarpu dėl šio sprendimo vienai jų būtų nustatyti didesni antidempingo muitai, taip pat leidžia daryti minėtą išvadą. Be to, reikėtų pabrėžti, kad Komisija neprivalo laikytis trečiųjų šalių valdžios institucijų antidempingo procedūrose, remiantis jų šalies viduje taikytinais teisės aktais, priimtų sprendimų. Todėl laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje padaryta preliminari išvada dėl dviejų eksportuotojų grupių laikymo susijusiomis yra patvirtinama.

(26)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis dar kartą išreiškė savo susirūpinimą dėl Pietų Afrikos pasirinkimo panašia šalimi ir vėlesnio normaliosios vertės apskaičiavimo, paremto šia šalimi. Suinteresuotoji šalis pabrėžė, kad nė viena iš aštuonių produkto rūšių, kurias gamino ir parduodavo Kinijos eksportuotojai, neatitiko 5 % pardavimo vidaus rinkoje Pietų Afrikoje apimties tipiškumo kriterijaus, o trijų iš jų Pietų Afrikos gamintojas net negamino. Todėl šių trijų rūšių gamybos sąnaudų duomenų nebuvo. Suinteresuotoji šalis taip pat nesutiko su apskaičiuojant normaliąją vertę naudotu dideliu pelno lygiu (apytikriai 10–20 % (5)). Galiausiai, suinteresuotoji šalis nurodė, kad gamybos sąnaudos Pietų Afrikoje buvo didelės, ir net gerokai didesnės nei pardavimo kainos Sąjungoje, ir teigė, kad tai prieštaravo preliminariai Komisijos išvadai, kad Pietų Afrika yra atvira rinka, kurioje veikia vidinė ir išorinė konkurencija.

(27)

Atsakant į pirmiau minėtus teiginius, pirmiausia reikia paaiškinti, kad net jei panašios šalies gamintojas pardavė nepakankamą kiekį tam tikrų rūšių produkto vidaus rinkoje, kad jis atitiktų 5 % tipiškumo kriterijų, tai netrukdo apskaičiuoti šių rūšių produktų normaliosios vertės. Atsižvelgiant į tai, kad Pietų Afrikos gamintojas šių rūšių produktus gamino ir pardavinėjo, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis faktinėmis gamybos sąnaudomis. Trijų rūšių produktų, kurie nebuvo gaminami Pietų Afrikoje, normalioji vertė buvo pagrįsta artimiausių Pietų Afrikoje gamintų rūšių produktų gamybos sąnaudomis. Šiuo atveju artimiausios produkto rūšys buvo nustatytos pakeičiant tik vieną produkto parametrą, t. y. jo ilgį. Vietoje trumpų arba ilgų produktų naudotos vidutinio ilgio produktų gamybos sąnaudos (už kg). Kalbant apie pelną, naudotą apskaičiuojant normaliąją vertę, taikytas standartinis metodas. Jei tam tikros rūšies produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje arba dėl jo nesudaryta pelningų sandorių vidaus rinkoje, buvo naudojamas vidutinis bendrovės pelnas, gautas už visą nagrinėjamojo produkto pardavimą vidaus rinkoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šis pardavimo vidaus rinkoje pelno dydis svyravo nuo 10 iki 20 % Be to, apskaičiuodama tų rūšių produktų, dėl kurių nebuvo sudaryta pakankamai pelningų sandorių vidaus rinkoje, normaliąją vertę, Komisija taip pat taikė PPO kolegijos sprendimą byloje dėl Norvegijos lašišos (6). Toje byloje buvo taikomas pelningų kiekvienos rūšies produkto sandorių vidaus rinkoje faktinis pelnas. Toje byloje pelno dydis paprastai buvo mažesnis nei 10–20 %.

(28)

Galiausiai, atlikus tyrimą iš tiesų nustatyta, kad gamybos sąnaudos Pietų Afrikoje yra didesnės nei Sąjungos pramonės sąnaudos ir kainos. Tai faktinės sąnaudos, patikrintos gamintojo patalpose ir nustatyta, kad Pietų Afrikos gamintojas jas tinkamai nurodė. Komisija nesupranta, kaip tai gali prieštarauti jos preliminariai išvadai dėl Pietų Afrikos rinkos atvirumo ir konkurencijos pobūdžio. Reikėtų pabrėžti, kad Sąjungos pramonės kainos yra sumažėjusios dėl importo mažomis dempingo kainomis iš Kinijos, tačiau Pietų Afrikos gamintojas gali vykdyti veiklą įprastomis konkurencijos sąlygomis. Padėtis Sąjungos pramonėje nėra lyginamasis indeksas renkantis panašią šalį, kuri visgi yra Kinijos pakaitalas.

(29)

Po galutinio faktų atskleidimo susijusi suinteresuotoji šalis toliau išplėtojo savo argumentus dėl tariamai labai didelių vidaus rinkos kainų ir gamybos sąnaudų panašioje šalyje, nurodydama, kad normalioji vertė, pagrįsta šiais duomenimis, yra beveik 40 % didesnė negu Sąjungos tikslinė kaina, naudota nustatant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą. Suinteresuotoji šalis šias tariamai dideles vidaus rinkos kainas ir gamybos sąnaudas panašioje šalyje susiejo su keliomis prekybos apsaugos priemonėmis, kuriomis apsaugota ta rinka, kas taip pat paneigtų kitą Komisijos išvadą dėl Pietų Afrikos rinkos atvirumo konkurencijai.

(30)

Gavus minėtas pastabas kainų ir sąnaudų panašioje šalyje duomenys buvo iš naujo įvertinti. Pirma, šis teiginys yra perdėtas, nes Pietų Afrikos gamintojo kainos EXW sąlygomis, kurias Komisija patikrino vietoje ir naudojo nustatydama Kinijos eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę, yra gerokai mažesnės nei teigia susijusi suinteresuotoji šalis. Antra, atlikus pakartotinį vertinimą nustatyta, kad tam tikrų rūšių produktai buvo gaminami laikantis Pietų Afrikos standartų, todėl nekonkuravo su Kinijos eksportuojamų rūšių produktais. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija užtikrino visišką visų Kinijos eksporto sandorių atitiktį, palygindama juos su produkto rūšimis iš Pietų Afrikos, kurios tiesiogiai konkuruoja su eksportuotų rūšių produktais, todėl reikėjo atlikti mažiau koregavimų ir buvo gautas tikslesnis palyginimas, Komisija nusprendė į šiuos nekonkuruojančius produktus neatsižvelgti. Todėl normaliosios vertės ir dempingo skirtumai buvo sumažinti visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Tačiau reikia pabrėžti, kad pats teiginys dėl riboto panašios šalies rinkos atvirumo dėl joje taikomų prekybos apsaugos priemonių yra atmetamas. Pastabose nurodytos prekybos apsaugos priemonės yra netaikomos nagrinėjamajam produktui (antidempingo priemonės) arba buvo nustatytos po tiriamojo laikotarpio (apsaugos priemonės). Bet kuriuo atveju prekybos apsaugos priemonės, kurias šalis galėjo taikyti siekdama atkurti teisingas prekybos sąlygas, negali panaikinti šios šalies rinkos ekonomikos pobūdžio ir jos tinkamumo būti rinkos ekonomikos trečiąja šalimi, pasirinkta siekiant apskaičiuoti Kinijos normaliąją vertę (7).

(31)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija patvirtina savo preliminarią išvadą, išdėstytą laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje, kad Pietų Afrika yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat pažymi, kad kita rinkos ekonomikos šalis nebendradarbiavo ir kad remiantis Europos Sąjungos teismų praktika tokiomis aplinkybėmis Komisija turi naudoti bendradarbiaujančios šalies duomenis.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad kadangi plieno kainos, ir kartu gamybos sąnaudos, per TL sumažėjo, Komisija turėjo dempingo ir žalos skirtumus apskaičiuoti kas mėnesį ar bent kas ketvirtį. Visų pirma jos pažymi, kad priešingu atveju būtų baudžiami tie gamintojai, kurie pardavė didelį kiekį produkto pirmaisiais mėnesiais. Šis teiginys taip pat pakartotas po galutinio faktų paskelbimo.

(33)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad LAN strypų kainos mažėjo per visą TL ir ypač kai paklausa didėjo dėl importo dempingo kaina. Šiai situacijai nebūtina speciali metodika arba ji nepagrindžia tokios metodikos naudojimo. Suinteresuotosios šalys pačios pripažįsta, kad sąnaudų sumažėjimas buvo visuotinis reiškinys, o ne būdingas vien Sąjungai. Taigi sąnaudų sumažėjimas turėjo paveikti visas šalis vienodai. Taip pat nepaisant to, kad žaliavų ir galutinio produkto kainos svyravo, pokyčiai per TL nebuvo tokio lygio, kad būtų galima pagrįsti specialios metodikos taikymą. Suinteresuotųjų šalių pateikti duomenys apie pasaulinę plieno rinką rodo, kad kainos mažėjo maždaug 12 % Dėl staigaus geležies rūdos kainų Kinijos rinkoje mažėjimo (daugiau kaip 50 %), Komisija pažymi, kad sumažėjimo poveikis LAN strypų kainoms per TL buvo ne didesnis kaip 20 % Be to, kainų padidėjimas buvo tik trumpalaikio pobūdžio, kadangi pasaulio rinkos kainos yra nepastovios, ir tai yra įprastas reiškinys šiai žaliavos rūšiai. Tokie žaliavos kainų pokyčiai turi būti laikomi įprasta verslo operacijų dalimi. Todėl pastebėta žaliavų kainų raida per tiriamąjį laikotarpį nereiškia, kad būtina atlikti mėnesinę analizę, ir ji nėra tokio masto, kad būtų turėjusi didelės įtakos dempingo ir žalos skirtumo apskaičiavimui. Bet kuriuo atveju yra neįmanoma nustatyti normaliosios vertės kiekvieną mėnesį, nes panašios šalies pardavimo vidaus rinkoje pelningumas ir panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudos, laikantis pagrindinio reglamento, visoms produkto rūšims, kurias Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportavo į Sąjungą, nustatomi metams. Dėl tokių duomenų trūkumo neįmanoma tiksliai apskaičiuoti normaliosios vertės tokiems trumpiems laikotarpiams.

(34)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 21–45 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos, atliekant 30 konstatuojamojoje dalyje aprašytą koregavimą. Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra koreguojami taip:

(35)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamybos apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 46–50 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(36)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamintojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(37)

Kadangi jokių pastabų dėl laisvosios ir uždarosios rinkų negauta, laikinojo reglamento 52–56 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(38)

Kaip paaiškinta 20–21 konstatuojamosiose dalyse, po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad į Sąjungos suvartojimo duomenis klaidingai neįtrauktas suvartojimas Ispanijoje ir Portugalijoje. Šis teiginys buvo atmestas, nes Ispanijoje ir Portugalijoje naudojami strypai nėra tiriamojo produkto dalis.

(39)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(40)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo importo apimties, rinkos dalies ir kainų negauta, laikinojo reglamento 58–61 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti nustatyti faktai ir išvados patvirtinami.

(41)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje, priverstinis kainų mažinimas nustatytas lyginant importo iš Kinijos CIF kainas su sutampančių rūšių produkto Sąjungos pramonės kainomis, pakoreguotomis pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(42)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė teigė, kad šiuo atveju lyginant kainas skirtingomis pardavimo sąlygomis, t. y. CIF, palyginti su EXW sąlygomis, nepakankamai įvertinamas faktinis Kinijos eksportuotojų vykdomas priverstinis kainų mažinimas. Tai ypač taikytina tais atvejais, kai importo iš Kinijos kainos lyginamos su iš žemyninės Europos į JK ir Airiją, kurios yra vienintelės dvi rinkos, kuriose naudojami tik LAN strypai, parduodamų produktų kainomis. Sąjungos pramonės teigimu, Sąjungos gamintojų pardavimo iš žemyninės Europos kainų koregavimas pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis neatspindi faktinės konkurencijos su importu iš Kinijos, kuris pristatomas į Jungtinės Karalystės ir Airijos uostus, arti jų pirkėjų patalpų. Sąjungos pramonė tvirtino, kad priverstinis kainų mažinimas ir taip pat žalos pašalinimo lygis (priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis) turėtų būti nustatyti tinkamiausiu palyginimo momentu, t. y. lyginant Kinijos importo kainas su Sąjungos kainomis prekėms atvykus į importo uostą Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, siekiant palyginti Kinijos CIF lygio kainas su Sąjungos pramonės kainomis toje pačioje paskirties vietoje. Sąjungos pramonė pabrėžė didelę Komisijos veiksmų laisvę nustatyti tiksliausią metodą, skirtą nustatyti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis.

(43)

Atsakydama į šiuos argumentus, Komisija pažymi, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad statybų sektoriuje įvairiose valstybėse narėse naudojami skirtingi standartai ir kategorijos. Nors LAN strypų standartas atitinka standartą, kurį atitinkančius produktus galima naudoti tik Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, gamyba vyksta tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek keliose kitose valstybėse narėse, visų pirma Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Komisija patvirtina, kad nustatant priverstinį kainų mažinimą reikėtų remtis teisingu sutampančių rūšių produkto kainų palyginimu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sutampančių rūšių produktą gamina tik žemyninės Europos Sąjungos gamintojai, kurie tiekia savo produktus jūra į uostus Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Tačiau atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje pagaminti LAN strypai yra skirtingos kategorijos nei importas iš Kinijos, ir todėl negalėjo būti lyginami su importu iš Kinijos.

(44)

Akivaizdu, kad šiuo atveju importas iš Kinijos konkuruoja su Sąjungos pramonės produktais tik kai yra pristatomas į Jungtinę Karalystę ar Airiją. Pirkėjai pirkimo sprendimus priims remdamiesi kainomis, nustatytomis toje pačioje paskirties vietoje. Todėl Komisija mano, kad siekiant teisingai nustatyti priverstinį kainų mažinimą ir vėliau priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, skaičiavimai turėtų atspindėti palyginimą importo į Jungtinę Karalystę ar Airiją lygiu. Todėl Sąjungos pramonės argumentas yra priimtinas.

(45)

Tačiau, skirtingai nei teigia Sąjungos pramonė, Komisija mano, kad vietoj CIF lygio tiksliausias palyginimo momentas yra kuomet prekės iškraunamos iš laivų ir pasiekia sausumą uoste. Tai reiškia, kad atliekant tokį palyginimą į Kinijos kainas įtraukiamos po importo patirtos sąnaudos, kurias paprastai patiria importuotojas ir kurios prisideda prie CIF kainos. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių siuntų iš Kinijos ir iš Sąjungos uosto tvarkymo sąnaudų skirtumų. Tačiau teisingas palyginimas taip pat turėtų atspindėti tai, kad priešingai nei siuntos iš Sąjungos, siuntos iš Kinijos turi praeiti muitinį įforminimą importo uoste.

(46)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pakoregavo priverstinio kainų mažinimo nustatymą, kainas palygindama tuo momentu, kai prekės iš Kinijos ir Sąjungos iškraunamos Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. Tokiu būdu į palyginamąją Sąjungos pramonės kainą buvo įtrauktos transporto sąnaudos (apytikriai 25–35 EUR už toną) ir tvarkymo sąnaudos (apytikriai 5–10 EUR už toną), o tai atitiko apytiksliai 8 % CIF kainos. Taip pat buvo pakoreguotas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimas, kaip paaiškinta 127 konstatuojamojoje dalyje.

(47)

Todėl laikinojo reglamento 62–63 konstatuojamosios dalys pakeičiamos šiomis konstatuojamosiomis dalimis:

(48)

Siekiant nustatyti, ar per TL kainos buvo priverstinai mažinamos ir kokia apimtimi, pagal iškrautų prekių sąnaudas pakoreguotos (įskaitant faktines pristatymo išlaidas iki atvežimo į uostą ir tvarkymo uoste sąnaudas ir atimant komisinius bei neatsižvelgiant į kreditinius dokumentus) vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje atrinktų Kinijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo dempingo kainomis, nustatytomis remiantis CIF kaina ir pakoreguotomis pagal po importo patirtas sąnaudas, atitinkančias tvarkymo sąnaudas ir muitinio įforminimo sąnaudas, ir atimant komisinius bei neatsižvelgiant į kreditinius dokumentus. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje, priverstinis kainų mažinimas buvo nustatytas tik lyginant su pardavimu nesusijusiems pirkėjams ir tik sutampančių rūšių produktus. Sąjungos pramonės pardavimą susijusioms šalims išimtinai sudarė iš Kinijos neimportuojamų rūšių produktai.

(49)

Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo nuo 8,3 iki 11,8 % Mažesnėmis importo dempingo kainomis, palyginti su Sąjungos kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu, paaiškinamas nemažas importo iš Kinijos apimties ir importui iš Kinijos tenkančios rinkos dalies padidėjimas pradedant 2013 m.

(50)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys nesutiko su kainų palyginimu, paremtu iškrautų prekių sąnaudomis. Dvi suinteresuotosios šalys pareiškė prieštaraujančios, tačiau nepagrindė, kodėl tai nebuvo tikslinga konkrečiu atveju. Todėl į šį teiginį negalėjo būti atsižvelgta.

(51)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad turėtų būti lyginamos visos Sąjungos pramonės kainos ir kad todėl neteisinga atsižvelgti į kainas tik vienoje valstybėje narėje ar keliose valstybėse narėse. Ji išreiškė susirūpinimą, kad dėl to būtų pakeistas pagrindinis Sąjungos kainų nustatymo principas.

(52)

Komisija dar kartą patvirtina, kad kainų palyginimas, paremtas iškrautų prekių sąnaudomis, ir toliau būtų taikomas tik išimtinai. Tais atvejais, kai Sąjungos suvartojimas gali vykti keliose valstybėse narėse, kaip yra įprasta, Sąjungos gamintojo kainų EXW sąlygomis ir importo CIF kainų palyginimas yra pagrįstas. Tačiau šiuo atveju, išimties tvarka dėl ypatingų rinkos aplinkybių, kaip paaiškinta pirmiau, yra pateisinamas kitoks palyginimas.

(53)

Ta pati suinteresuotoji šalis taip pat paprašė atskleisti informaciją dėl transporto sąnaudų, tvarkymo sąnaudų ir pelno, kuri turėjo poveikio nustatymui, palyginti su laikinosiomis priemonėmis.

(54)

Komisija pažymi, kad galutinio atskleidimo dokumente pateikta išsami informacija apie apskaičiavimui naudotus faktus ir aplinkybes. Bendro informacijos atskleidimo dokumento 41 konstatuojamoje dalyje Komisija atskleidė transporto sąnaudų ir tvarkymo sąnaudų intervalus. Šios sąnaudos buvo išreikštos intervalais, siekiant apsaugoti bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų verslo duomenų konfidencialumą. Intervalai leido suinteresuotosioms šalims patikrinti nustatymui naudotus faktus. Komisija pažymi, kad nė viena suinteresuotoji šalis neginčijo šių sąnaudų dydžio. Bendro informacijos atskleidimo dokumento 46–49 konstatuojamosiose dalyse buvo pateikta išsami informacija apie pelningumo apskaičiavimus, kurią buvo galima palyginti su duomenimis, atskleistais pirminiu etapu laikinojo reglamento 81–83 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija daro išvadą, kad suinteresuotosioms šalims buvo pateikti esminiai faktai ir aplinkybės, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutines priemones.

(55)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos gamintojas, gaminantis tik nesutampančių rūšių (C kategorijos) produktus, negalėjo patirti žalos dėl importo iš Kinijos (B kategorijos), nes šių dviejų rūšių produktai tarpusavyje nekonkuruoja. Suinteresuotosios šalys teigė, kad siekdama nuoseklumo Komisija turėjo produkto apibrėžtąją sritį ir Sąjungos pramonės apibrėžtį apriboti tik B kategorija. Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad jei į produkto apibrėžtąją sritį įtraukta tiek B, tiek C kategorija, neteisinga priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis apskaičiuoti remiantis tik sutampančių rūšių produktais. Jos teigė, kad B ir C kategorijos gamybos sąnaudos skiriasi nedaug. Suinteresuotosios šalys teigė, kad šiuo atveju Komisija turėjo neatsižvelgti į produktų rūšių skirtumus, ir priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis apskaičiuoti atsižvelgiant į visų rūšių produktus.

(56)

Komisija patikslina, kad dėl produkto apibrėžtosios srities ir produkto rūšių buvo taikytas standartinis metodas. Tiriamasis produktas apima kelių rūšių produktus, kurių kai kurie yra importuojami iš Kinijos, o kiti – ne. Komisija padarė išvadą, kad skirtingų rūšių produktai konkuruoja tarpusavyje, nes C kategorijos produktai gali būti naudojami visoms reikmėms, kurioms reikia B kategorijos produktų. Suinteresuotųjų šalių pastabos taip pat pabrėžia šį faktą. Komisija patvirtina, kad produkto apibrėžtoji sritis ir Sąjungos pramonės apibrėžtis apima tiek B, tiek C kategorijas. Žalos rodikliai buvo nustatyti remiantis visa Sąjungos pramone, remiantis įprasta praktika. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje, net jei žalos rodikliai būtų buvę nustatyti remiantis tik sutampančių rūšių produktais, tai nebūtų pakeitę pastebėtų tendencijų.

(57)

Dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų apskaičiavimo, Komisija palygino kainas remdamasi produkto kontrolės numeriu, t. y. lygindama su panašiomis rūšimis, remiantis įprasta praktika. Komisija taip pat pabrėžia, kad iš Kinijos eksportuotų rūšių produktų ir ES pramonės parduotų rūšių produktų sutampančių rūšių produktų tipiškumas laisvojoje rinkoje buvo didelis. Produkto kontrolės numeriai, be kita ko, taip pat rodo B arba C kategoriją. Kategorijos kaip vienos iš ypatybių įtraukimas į produkto kontrolės numerį yra pateisinamas, nes šios dvi kategorijos pasižymi skirtingomis fizinėmis savybėmis: C kategorija pasižymi didesniu tąsumu nei B kategorija, todėl ji būtina tam tikroms reikmėms, kai B kategorijos naudoti negalima. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad C kategorijos produktai parduodami už didesnę kainą nei B klasės, ir jos gamybos sąnaudos vidutiniškai yra didesnės. Dėl šių priežasčių Komisija atsižvelgė į šią produkto ypatybę apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Todėl B kategorijos ir C kategorijos kainų nebuvo galima palyginti, nes Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės parduodamos C kategorijos rūšių produktai nesutapo. Be to, nebuvo pagrindo keisti produkto kontrolės numerio, nes importuotų rūšių produktų tipiškumas buvo didelis. Be to, tai, kad Sąjungos pramonės parduodamos rūšies produktai ne visiškai sutampa su į ES iš nagrinėjamosios šalies importuojamų rūšių produktais, neatmeta galimybės, kad šių rūšių produktai konkuruoja tarpusavyje ir patenka į produkto apibrėžtąją sritį. Todėl suinteresuotųjų šalių teiginys turi būti atmestas.

(58)

Po galutinio faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad nesutampančių rūšių produktų kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl importo iš Kinijos ir kad todėl didelei daliai Sąjungos rinkos importas iš Kinijos nedarė poveikio.

(59)

Komisija pažymi, kad nesutampančių rūšių produktų (C kategorijos) kainos buvo didesnės nei sutampančių rūšių produktų (B kategorijos) ir todėl dėl importo iš Kinijos C kategorijos kainos buvo priverstinai sumažintos daugiau nei B kategorijos kainos. Nustatyta, kad importas iš Kinijos taip pat konkuravo su C kategorijos produktais, kaip paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje. Todėl priešingai nei teigė suinteresuotoji šalis, dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos visų rūšių Sąjungos produktų kainos. Tačiau, kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, siekiant objektyvaus ir sąžiningo nustatymo, priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai apskaičiuoti remiantis sutampančių produktų kontrolės numeriais. Tai yra naudinga Kinijos gamintojams, nes Kinijos importas nebuvo lyginamas su brangesnių rūšių Sąjungos produktais. Bet kuriuo atveju nesutampančių rūšių produktai sudarė tik nedidelę dalį laisvosios rinkos, nes didžioji dalis C kategorijos produktų buvo parduodama uždarojoje rinkoje. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(60)

Kadangi jokių pastabų dėl pirminių pastabų ir makroekonominių rodiklių negauta, laikinojo reglamento 64–80 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(61)

Po pirminio faktų atskleidimo, kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė pateikė patikslintus duomenis apie sąnaudas, visų pirma, per nagrinėjamąjį laikotarpį. Patikslinti duomenys, kurie buvo patikrinti jų patalpose, taip pat susiję su pinigų srautais ir investicijomis. Todėl rodikliai, susiję su sąnaudomis, pelningumu, pinigų srautu, investicijomis ir investicijų grąža, buvo pakoreguoti, siekiant atspindėti patikrintus duomenis. Nors šiek tiek pakito tikslus tam tikrų rodiklių lygis, tai nekeičia bendrų laikinojo reglamento išvadų dėl žalos. Tolesnės 66–68 konstatuojamosios dalys pakeičia laikinojo reglamento 81–83 konstatuojamąsias dalis.

(62)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys suabejojo dėl procedūrinių priežasčių, dėl kurių Komisija pateikė patikslintus duomenis ir juos tikrino. Suinteresuotosios šalys paprašė pateikti daugiau papildomos informacijos apie patikslintus duomenis, ir teigė, kad patikslinimas verčia abejoti bendra išvada dėl žalos buvimo.

(63)

Procedūros klausimu Komisija pažymi, kad iš naujo pateiktais duomenimis buvo atsakyta į pirminiame etape iškilusius klausimus arba pašalintos nustatytos spragos, taigi tokiu būdu buvo siekiama pagerinti išvadų tikslumą. Komisija sutiko tik su tais patikslinimais, kuriuos galėjo patikrinti, ir tai sumažino patikslintų duomenų poveikį, palyginti su pirminiais Sąjungos pramonės teiginiais.

(64)

Dėl pakeitimų pasekmių išvadoms dėl žalos, Komisija pažymi, kad priešingai, nei teigia suinteresuotosios šalys, pakeitimų poveikis buvo nedidelis. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad metalo laužo kainų ir parduotų prekių savikainos koregavimai svyravo nuo 1 % iki 2 % Todėl pakeitimai nekeičia bendros išvados dėl žalos buvimo.

(65)

Dėl pinigų srauto iš nesusijusio pardavimo, Komisija atsižvelgė į patikslintus duomenis, kurie nebuvo prieinami pirminiame etape. Koregavimas neturėjo poveikio pinigų srautui iš susijusio pardavimo ir nepakeitė išvados, kad pinigų srauto padėtis pablogėjo prasidėjus importui iš Kinijos. Dėl investicijų grąžos ir darbo užmokesčio sąnaudų, Komisija ištaisė korektūros klaidas formulėse lentelėse, pateiktose laikinojo reglamento 83 ir 91 konstatuojamosiose dalyse. Šie pataisymai patvirtino išvadas dėl prastėjančios investicijų grąžos ir poveikio darbo sąnaudoms.

(66)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje nuo 2012 m. iki TL sumažėjo 16 % Šis kainos sumažėjimas atspindi bendrą pasaulinės žaliavos – tiek Sąjungoje naudojamo susmulkinto metalo laužo, tiek Kinijoje ir panašioje šalyje naudojamos geležies rūdos – kainos mažėjimo tendenciją, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje.

(67)

Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo kainos nuo 2012 m. iki TL mažėjo greičiau nei susmulkinto metalo laužo žaliavos kainos tiek absoliučia, tiek santykine išraiška. Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, dėl to nuo 2013 m. buvo patiriama nuostolių.

(68)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą kito taip:

(69)

Kadangi jokių pakeitimų dėl susijusio pardavimo pelningumo neatlikta, laikinojo reglamento 84–85 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(70)

Patikslinus duomenis, laikinojo reglamento 86–87 konstatuojamosios dalys pakeičiamos tolesnėmis 71–72 konstatuojamosiomis dalimis.

(71)

Nesusijusio pardavimo tendencija buvo panaši į susijusio pardavimo. Nesusijęs pardavimas 2012 m. buvo pelningas, 2013 m. nuostolių beveik nepatirta, o nuo 2014 m. tapo nuostolingas.

(72)

Nesusijusio pardavimo atveju pinigų srautas, reiškiantis pramonės gebėjimą pačiai finansuoti savo veiklą, iš pradžių buvo iš esmės teigiamas, bet mažėjant pelnui, nuo 2013 m. tapo neigiamas. Susijusio pardavimo atveju pinigų srautas 2011 m. buvo neigiamas, bet likusį nagrinėjamąjį laikotarpį – teigiamas. Nepaisant to, kadangi susijusio pardavimo kainos nebūtinai atspindi rinkos kainas, negalima laikyti, kad susijusio pardavimo atveju pinigų srautas atspindi Sąjungos pramonės pinigų srautą.

(73)

Kadangi kitų pastabų dėl pirmiau 68 konstatuojamojoje dalyje išvardytų rodiklių negauta, laikinojo reglamento 88–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(74)

Kadangi jokių pastabų dėl atsargų negauta, laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(75)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija pastebėjo klaidą lentelėje laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje. Korektūros klaida buvo padaryta vidutinių sąnaudų vienam darbuotojui formulėje lentelėje laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje. Formuluotė „13 % visos produkcijos savikainos“ pakeičiama į „4 % visų gamybos sąnaudų“. Lentelė laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje pakeičiama toliau pateikta lentele:

(76)

Viena suinteresuotoji šalis, atsižvelgdama į laikinojo reglamento 91 konstatuojamąją dalį, teigė, kad Sąjungos pramonės darbo sąnaudos nuo 2012 m. iki TL gerokai išaugo.

(77)

Komisija pažymi, kad pirmiau pateiktoje pataisytoje lentelėje matyti nedidelis, 5 %, vidutinių darbo sąnaudų padidėjimas nuo 2012 m. iki TL. Suinteresuotosios šalies pastaba pripažįstama pagrįsta ir į ją atsižvelgta pataisant lentelę. Pataisymas nekeičia bendros išvados dėl žalos.

(78)

Laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje formuluotė „4 procentiniais punktais“ pakeičiama į „daugiau nei 5 procentiniais punktais“.

(79)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl išvados dėl žalos negauta, laikinojo reglamento 92–94 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, patvirtinamos.

(80)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonė pati nuo nagrinėjamojo produkto perėjo prie kitų produktų. Taigi pastebėtas nagrinėjamojo produkto pardavimo sumažėjimas būtų Sąjungos pramonės priimamų sprendimų rezultatas, o ne susijęs su importu iš Kinijos. Suinteresuotoji šalis teigė, kad dėl to Sąjungos pramonė negalėjo patirti žalos, nes kiti produktai kompensavo sumažėjusią nagrinėjamojo produkto gamybą, nepalikdami jokio neigiamo grynojo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Po galutinio faktų atskleidimo šį teiginį pakartojo dvi suinteresuotosios šalys.

(81)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad ta pati įranga gali būti naudojama gaminant tiek LAN strypus, tiek kitus produktus, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad kitų produktų gamyba padidėjo dėl LAN strypų gamybos sumažėjimo. Toks priežastinis ryšys egzistuotų tik tuomet, jeigu įranga veiktų beveik visu pajėgumu. Įrangai veikiant mažiau nei visu pajėgumu, kaip yra šiuo atveju, kitų produktų gamyba gali padidėti nesumažėjant LAN strypų gamybai. Kitų produktų produkcijos padidėjimas neturi poveikio D skirsnyje nustatytos žalos LAN strypams vertinimui. Komisija nerado jokių įrodymų, kad Sąjungos gamintojai priėmė aktyvų sprendimą sumažinti LAN strypų gamybą, siekdami gaminti daugiau kitų produktų. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(82)

Kadangi kitų pastabų dėl importo dempingo kaina atsiradimo ir poveikio negauta, laikinojo reglamento 95–99 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(83)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad materialinė žala atsirado dėl Sąjungos pramonės veiklos neefektyvumo, o ne dėl importo iš Kinijos. Suinteresuotoji šalis teigė, kad nepakankamas eksportas į trečiąsias rinkas ir importas į Sąjungą iš Turkijos, nepaisant didelės kainos, rodo Sąjungos pramonės veiklos neefektyvumą. Suinteresuotoji šalis teigė, kad dėl šios priežasties nustačius priemones importui iš Kinijos Sąjungos pramonės padėtis nepagerėtų, nes importą iš Kinijos pakeistų importas iš kitų šalių. Po galutinio faktų atskleidimo šį teiginį pakartojo dvi suinteresuotosios šalys.

(84)

Komisija pažymi, kad Sąjungos pramonė 2012 m., prieš prasidedant importui iš Kinijos, veikė pelningai. Eksporto apimtis jau buvo nedidelė, ir tai netrukdė pramonei gauti pelno. Todėl Sąjungos pramonės padėtis negalėjo pablogėti dėl eksporto į trečiąsias šalis nebuvimo. Komisija pastebi, kad Sąjungos pramonės padėtis pradėjo blogėti atsiradus importui dempingo kainomis iš Kinijos.

(85)

Be to, Komisija pažymi, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Turkijos sudarė tik 2 % rinkos dalies per TL, ir todėl importo iš Turkijos poveikis nebuvo toks, kad nutrūktų importo iš Kinijos ir materialinės žalos Sąjungos pramonei priežastinis ryšys.

(86)

Komisija nerado jokių įrodymų, kurie pagrįstų tariamą Sąjungos pramonės veiklos neefektyvumą. Atvirkščiai, nustatyta, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas panašioje šalyje. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(87)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto negauta, laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(88)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad bendrą pardavimo nesusijusioms šalims sumažėjimą galima paaiškinti vieno Sąjungos gamintojo pardavimo susijusioms šalims padidėjimu nesusijusių šalių sąskaita. Suinteresuotoji šalis teigė, kad nesusijęs pardavimas sumažėjo ne dėl importo iš Kinijos, o vienam Sąjungos gamintojui pardavimą perkėlus susijusiems pirkėjams.

(89)

Pirma, Komisija pažymi, kad Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusioms šalims sumažėjo didėjant Sąjungos suvartojimui, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 74–76 konstatuojamosiose dalyse. Susijęs pardavimas negali paaiškinti, kodėl Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo pardavimo apimties kartu su didėjančiu suvartojimu. Antra, minėtą teiginį apie Sąjungos pramonės pardavimą susijusioms šalims paneigia lentelė laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje, iš kurios matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu susijęs pardavimas nedidėjo, o išliko beveik nepakitęs. Argumentas dėl tariamo susijusio pardavimo padidėjimo nesusijusio pardavimo sąskaita yra nepagrįstas ir todėl negali nutraukti priežastinio importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos ryšio.

(90)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pardavimo susijusioms šalims negauta, laikinojo reglamento 101–103 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(91)

Kadangi jokių pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 104–106 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(92)

Kadangi jokių pastabų dėl ekonomikos krizės negauta, laikinojo reglamento 107–108 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(93)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo laikinojo reglamento 109–110 konstatuojamosiose dalyse aptartą teiginį, kad pagrindinė žalos priežastis yra brangesni ES pramonės gamybos metodai ir žaliavos (metalo laužas ir elektrinės krosnys) palyginti su Kinijos (geležies rūda ir anglys). Ji teigia, kad laikinojo reglamento 109–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytame pagrindime nebuvo atsižvelgiama į skirtingą geležies rūdos ir metalo laužo suvartojimą.

(94)

Komisija pakartoja, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, abu gamybos būdai yra skirtingi ir jiems naudojamos skirtingos žaliavos ir energija. Suinteresuotoji šalis nepateikė pagrįstų duomenų apie tariamą gamybos metodo poveikį. Remdamasi turima informacija, Komisija pažymi, kad žaliava sudaro apie 60 % Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų, o energijos sąnaudos – apie 8–10 % Bet kokį žaliavų kainų sumažėjimą dėl alternatyvaus gamybos metodo bent iš dalies kompensuotų didesnės energijos sunaudojimo sąnaudos. Todėl Komisija daro išvadą, kad šių dviejų skirtingų žaliavų kainos nėra tiesiogiai palyginamos. Bet kuriuo atveju Komisija pastebi, kad dempingo skirtumas apskaičiuotas remiantis normaliąja verte Pietų Afrikoje, o ne remiantis Kinijos žaliavų ir energijos kainomis. Suinteresuotosios šalies pateikti argumentai neįrodo, kad žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl gamybos metodo. Todėl Komisija daro išvadą, kad nors Kinijoje sumažėjusios geležies rūdos kainos galėjo turėti teigiamo poveikio Kinijos eksportuojantiems gamintojams, pats gamybos metodas negali būti Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis ir nutraukti priežastinio žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos ryšio. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(95)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pagrindinės žaliavos savikainos negauta, laikinojo reglamento 109–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(96)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad kainos sumažėjo ir Sąjungos pramonė žalą patyrė ne dėl importo iš Kinijos, o dėl didelės Sąjungos gamintojų tarpusavio konkurencijos. Ji teigė, kad tai įrodo tolesnis kainų mažėjimas laikotarpiu po TL, net nesant importo iš Kinijos.

(97)

Komisija pažymi, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos per TL, tokiu būdu nustatant priežastinį žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos ryšį. Kalbant apie raidą po TL, Komisija atkreipia dėmesį, kad gerokai padidėjo Kinijos kilmės atsargų, kurios tikriausiai ilgainiui mažins kainas, net jei nėra tiesioginio importo. Todėl šis argumentas turi būti atmestas.

(98)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad importą iš Kinijos lėmė JAV dolerio ir svaro sterlingų keitimo kurso svyravimai. Dėl svaro sterlingų vertės padidėjimo JAV dolerio atžvilgiu tariamai Jungtinės Karalystės gamintojas tapo nekonkurencingas ir atsirado importo iš Kinijos, kurio kainos nustatytos JAV doleriais, paklausa.

(99)

Komisija pažymi, kad priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis nustatomas remiantis Sąjungos gamintojų, įsikūrusių Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, pardavimu, o dempingas nustatomas remiantis normaliąja verte Pietų Afrikoje. Šioms išvadoms JAV dolerio ir svaro sterlingų keitimo kurso svyravimai nedaro poveikio. Be to, nuo 2012 m. iki TL JAV dolerio vertė padidėjo svaro sterlingų atžvilgiu. Dėl to šis tvirtinimas turi būti atmestas.

(100)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad importas iš Kinijos negalėjo daryti žalos Sąjungos gamintojui, kurio produkto rūšys nesutapo su iš Kinijos importuotų produktų rūšimis. Tai tariamai įrodo mažesnis šio gamintojo pelno dydis palyginti su vidutiniu kitų Sąjungos gamintojų pelnu. Suinteresuotosios šalys teigė, kad žalą šiam gamintojui turėjo daryti kitas veiksnys, į kurį Komisija neatsižvelgė, tačiau galimos alternatyvios priežasties jos nenurodė. Suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos gamintojas neturėjo būti įtrauktas į žalos analizę.

(101)

Pirma, Komisija nurodo laikinojo reglamento 69 konstatuojamąją dalį, kurioje paaiškinta, kad net jei žala būtų buvusi nustatyti remiantis tik sutampančių rūšių produktais, tai nebūtų pakeitę pastebėtų tendencijų. Antra, kaip paaiškinta pirmiau 55–57 konstatuojamosiose dalyse, iš Kinijos importuojamų rūšių produktas gali būti pakeičiamas nesutampančių rūšių produktu ir todėl gali daryti žalą taip pat Sąjungos gamintojui, kurio produkto rūšys nesutapo su iš Kinijos importuotų produktų rūšimis. Trečia, skirtingų gamintojų pelnas gali skirtis dėl specifinių kiekvieno gamintojo sąnaudų ir kainų struktūrų. Galiausiai, suinteresuotoji šalis nenurodė jokių alternatyvių žalos priežasčių, kurios galėtų nutraukti priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas priežastis, teiginys turi būti atmestas.

(102)

Apibendrinant, Komisija mano, kad nė vienas iš suinteresuotųjų šalių po pirminio faktų atskleidimo pateiktų argumentų negali pakeisti preliminarių išvadų, kad nustatytas priežastinis importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės per TL patirtos materialinės žalos ryšys. Todėl laikinojo reglamento 111–114 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(103)

Remiantis minėta analize, kurią atlikus buvo nustatytas ir nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, daroma išvada, kad importas dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(104)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(105)

Kadangi jokių pastabų dėl bendrųjų aspektų negauta, laikinojo reglamento 115–117 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(106)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 118–124 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(107)

Kelios suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl pasiūlos nepriklausomiems naudotojams. Jos nurodė, kad importas yra būtinas paklausai patenkinti, nes vietos pajėgumai yra gerokai mažesni už suvartojimą. Šių suinteresuotųjų šalių teigimu, nepriklausomiems naudotojams bus sunku įsigyti nagrinėjamąjį produktą, jeigu nustačius priemones importas iš Kinijos taps nekonkurencingas. Jos teigė, kad alternatyvių šaltinių nėra, nes Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Sąjungos gamintojas teikia pirmenybę susijusiems naudotojams, o tai riboja pasiūlą nepriklausomiems naudotojams ir gali juos priversti pasitraukti iš rinkos. Dėl to savo ruožtu bus iškraipyta konkurencija galutinės grandies rinkoje ir kils grėsmė didelei daliai dabartinių nepriklausomų naudotojų darbo vietų. Jos nurodė, kad esama daugiau darbo vietų galutinės grandies pramonėje nei su nagrinėjamuoju produktu susijusioje Sąjungos pramonėje.

(108)

Komisija pažymi, kad antidempingo priemonių tikslas yra ne išstumti dempingą vykdančius eksportuotojus iš rinkos, bet pašalinti prekybą iškreipiantį žalingo dempingo poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją rinkoje. Pašalinus kainų diskriminaciją, naudotojai galėtų toliau pirkti LAN strypus iš Kinijos. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungoje yra daug nepanaudotų pajėgumų, visų pirma ne Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių gamintojų, kurie neturi susijusių naudotojų. Komisija mano, kad nebuvo pateikta argumentų, įrodančių, kad nepriklausomi naudotojai susidurs su sunkumais pirkdami iš šių Sąjungos gamintojų. Todėl nepriklausomi naudotojai gali toliau konkuruoti rinkoje. Dėl to šis tvirtinimas turi būti atmestas.

(109)

Po galutinio faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad priemonės neatitinka Sąjungos interesų, nes naudotojai taptų nuostolingi, jei importui iš Kinijos būtų nustatytos priemonės. Tačiau suinteresuotosios šalys nepateikė argumentų, kodėl naudotojai negalėtų pereiti prie alternatyvių tiekimo šaltinių, kaip paaiškinta pirmiau. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(110)

Kadangi kitų pastabų dėl naudotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 125–136 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(111)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad priemonių nustatymas turėtų neigiamo poveikio importuotojams. Importuotojai negalėtų perkelti kainų padidėjimo pirkėjams ir dėl to patirtų nuostolių. Atsižvelgiant į nedidelį pelną, jie galėtų būtų priversti nutraukti veiklą.

(112)

Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės vidaus gamybos nepakanka visam suvartojimui patenkinti, todėl importuoti reikės nuolat. Importuotojai galės tęsti importą iš kitų tiekimo šaltinių ir taip pat nežalingomis kainomis iš Kinijos nustačius muitus. Todėl nėra tikėtina, kad dėl priemonių importuotojai patirs didelį neigiamą poveikį.

(113)

Kadangi kitų pastabų dėl importuotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 137–139 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(114)

Apibendrinant, nė vienas iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodo, kad yra įtikinamų priežasčių neįvesti priemonių nagrinėjamojo produkto importui iš Kinijos. Bet kokias neigiamas pasekmes nesusijusiems naudotojams kompensuoja alternatyvūs tiekimo šaltiniai. Be to, kalbant apie bendrą antidempingo priemonių poveikį Sąjungos rinkai, teigiamas poveikis, visų pirma Sąjungos pramonei, kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms interesų grupėms. Todėl laikinojo reglamento 140–142 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(115)

Kaip minėta pirmiau 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, gavusi skundo pateikėjo prašymą, nuo 2015 m. gruodžio 19 d. nustatė privalomą KLR kilmės LAN strypų registraciją.

(116)

Privaloma registruoti produktus, importuotus nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki laikinųjų antidempingo priemonių nustatymo, t. y. 2016 m. sausio 29 d.

(117)

Kaip minėta pirmiau 10 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo visi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys nesusiję importuotojai. Jų importas sudarė 70 % viso importo iš Kinijos per TL ir 79 % viso importo iš Kinijos laikotarpiu po TL, t. y. nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn.

(118)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų, kuriose prieštaravo muitų surinkimui atgaline data. Sąjungos pramonė, priešingai, prašė muitus taikyti atgaline data.

(119)

Remiantis pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies b punktu, muitas gali būti taikomas atgaline data, jeigu „greta tyrimo laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio nustatytas dar ir žymus importo augimas, kuris dėl laikotarpio, savo apimties ir kitų aplinkybių gali žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“.

(120)

Komisija pastebi, kad po registracijos importas iš Kinijos sustojo, išskyrus vieną maždaug 10 000 tonų siuntą, kuri į Sąjungą įvežta po registracijos nustatymo. Nacionalinėms muitinėms atlikus patikrinimus remiantis prašymu pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 4 dalį, nenustatyta jokių kitų deklaracijų, pateiktų pagal atitinkamą TARIC kodą, todėl Komisijos turimi importo statistiniai duomenys yra patikimi. Todėl Komisija pažymi, kad registracijos pakako beveik visiškai sustabdyti importą ir tokiu būdu išvengti tolesnės žalos Sąjungos pramonei. Komisija daro išvadą, kad dėl to siunta neturėtų žymiai sumažinti muitų atstatomojo poveikio.

(121)

Remdamasi tuo, Komisija mano, kad viena iš teisinių sąlygų pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį nėra įvykdyta ir todėl muitai registruotam importui neturėtų būti taikomi atgaline data.

(122)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė užginčijo tikslinį pelną, naudotą nustatant žalos pašalinimo lygį, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje, teigdama, kad šis lygis (+ 1,65 %) buvo nepakankamas ir netipiškas šios rūšies pramonei nesant importo dempingo kaina. Sąjungos pramonė teigė, kad Komisija turėtų pasirinkti didesnį pelno dydį, ir pasiūlė keletą alternatyvių metodų, kuriais būtų galima nustatyti reikalingą pelno dydį. Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė taip pat pateikė duomenų apie ankstesnį iki nagrinėjamojo laikotarpio buvusį pelną ir kaip vieną galimą alternatyvą kaip tinkamiausius ataskaitinius metus pasiūlė rinktis 2008 m. Galiausiai, kaip paaiškinta 61 konstatuojamojoje dalyje, patikrinus patikslintus Sąjungos pramonės sąnaudų nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenis taip pat pasikeitė jų pelningumas.

(123)

Komisija pastebi, kad pelningumo duomenys, susiję konkrečiai su nagrinėjamuoju produktu, yra tikslesnis rodiklis nei pelningumo duomenys, susiję su kitais plieno produktais arba plieno sektoriumi apskritai, kuriais buvo paremti kai kurie Sąjungos pramonės siūlomi metodai. Todėl šie metodai buvo atmesti.

(124)

Be to, Komisija pastebi, kad nagrinėjamojo laikotarpio pelningumo duomenys, jei turimi metų, kuriais vyravo įprastos konkurencijos sąlygos, duomenys, yra tikslesnis rodiklis nei laikotarpio iki nagrinėjamojo laikotarpio pelningumo duomenys, kuriais buvo paremti kai kurie kiti Sąjungos pramonės siūlomi metodai. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 147–148 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė, kad 2012 m. atspindėjo pelną, kurį Sąjungos pramonė galėtų pasiekti įprastomis konkurencijos sąlygomis, jei nebūtų importo dempingo kaina. Todėl metodai, paremti metais iki nagrinėjamojo laikotarpio gautais duomenimis, buvo atmesti.

(125)

Komisija pažymi, kad preliminariai laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje nustatytas pelno lygis atitiko 2012 m. pajamas ir sąnaudas, kurias pateikė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija pirminiame etape.

(126)

Kaip paaiškinta pirmiau 61 konstatuojamojoje dalyje, patikslinus duomenis, pateiktus ir patikrintus po pirminio faktų atskleidimo, pakito tam tikrų rodiklių, susijusių su pelningumu, pinigų srautu, investicijomis ir investicijų grąža, lygiai. Patikslinti duomenys buvo taikomi nuosekliai visam nagrinėjamajam laikotarpiui. Kaip matyti lentelėse, pateiktose 66–68 konstatuojamosiose dalyse, sąnaudos ir pelnas dėl to šiek tiek pakito visais metais. Visų pirma, pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelningumas 2012 metais pakito į + 4,8 %, nors pirminiame etape pelningumas buvo 1,65 % Pelningumas pakito, nes patikslintos sąnaudos buvo mažesnės, o tai lėmė didesnį pelną.

(127)

Komisija nustatė, kad 2012 m. gautas pelnas atspindėjo pelną, kurį Sąjungos pramonė galėjo pasiekti įprastomis konkurencijos sąlygomis, nesant dempingo. Todėl šis patikslintas 2012 m. gautas pelno lygis buvo taikomas kaip tikslinis pelnas galutiniame etape, siekiant nustatyti žalos skirtumus. Todėl laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje formuluotė„1,65 %“ turėtų būti pakeista į „4,8 %“.

(128)

Po galutinio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė teigė, kad kaip vienas iš galimų būdų nustatyti įprastą pelną, turėtų taip pat būti atsižvelgta į pelno dydį, susijusį su kitais produktais ir kitais laikotarpiais. Sąjungos pramonė pabrėžė Komisijos vaidmenį atliekant faktinį vertinimą, siekiant nustatyti tiksliausią pelno dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo konkrečiu atveju Sąjungos pramonė tvirtino, kad 2012 m. nevyravo įprastos konkurencijos sąlygos dėl didelių metalo laužo kainų, menkos paklausos ir Jungtinės Karalystės gamintojo likvidavimo, dėl kurio į rinką buvo patiektas papildomas kiekis produktų. Todėl vietoj šio dydžio turėjo būti remiamasi pelnu, gautu už kitus produktus ir (arba) kitais laikotarpiais.

(129)

Komisija pažymi, kad ji konkrečiai analizavo padėtį rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį, atsižvelgdama į Sąjungos pramonės pirminiu etapu pateiktus argumentus dėl metalo laužo kainų, paklausos ir vieno gamintojo likvidavimo. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje, dėl šių aplinkybių Komisija mano, kad 2011 m. nevyravo įprastos rinkos sąlygos. Tačiau Komisija nemano, kad dėl šių veiksnių reikėtų neatsižvelgti į 2012 m. Kalbant apie metalo laužo kainas, kainų šuolis vyko 2011 m. pradžioje, o 2012 m. metalo laužo kainos toliau mažėjo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie tariamai mažą paklausą, nuo 2011 m. iki 2012 m. suvartojimas padidėjo 9 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie gamintojo likvidavimą, rinka ypač sutrikdyta 2011 m., o 2012 m. pradžioje likvidavimo procedūra buvo baigta.

(130)

Dėl šių priežasčių Komisija atmeta skundo pateikėjo argumentus ir dar kartą patvirtina išvadą, kad 2012 m. laikotarpiu vyravo įprastos rinkos sąlygos. Kadangi per tiriamąjį laikotarpį nustatyti metai, kuriais vyravo įprastos konkurencijos sąlygos, nustatant normalų pelną nėra būtina remtis kitais laikotarpiais arba kitais produktais.

(131)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis suabejojo, ar tikslinės Sąjungos pramonės kainos buvo teisingai apskaičiuotos ir visų pirma ar Komisija apskaičiavo faktinį pelną ir tikslinį pelną atskirai kiekvienam produkto kontrolės numeriui (PKN), ar Komisija taikė tokį patį pelno dydį visiems PKN.

(132)

Atsakydama į šį klausimą Komisija patvirtina, kad buvo taikytas standartinis metodas: tikslinė vieneto kaina buvo apskaičiuota prie pirmiau nustatytų atskirų kiekvieno atskiro PKN gamybos sąnaudų pridėjus tikslinį pelną. Priešingai, iš tiesų gautas kiekvieno PKN pelnas buvo skirtingas ir jį sudarė kiekvieno atskiro PKN vidutinės pardavimo kainos ir vidutinių sąnaudų skirtumas. Todėl laikoma, kad į suinteresuotosios šalies klausimą buvo atsakyta.

(133)

Galiausiai, kaip paaiškinta 40–49 konstatuojamosiose dalyse, importo iš Kinijos ir Sąjungos gamintojų kainų palyginimas buvo pakoreguotas pagal prekių, iškrautų Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, kainas. Todėl žalos pašalinimo lygio apskaičiavimas taip pat buvo iš dalies pakeistas, siekiant atspindėti kainų palyginimą produktų, iškrautų uoste Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, lygiu. Dėl to žalos skirtumas padidėjo.

(134)

Viena suinteresuotoji šalis pabrėžė, kad eksportuojančių Kinijos gamintojų žalos skirtumai ir dempingo skirtumai atrodo prieštaringai, nes gamintojų, kurių dempingo skirtumai yra didesni, žalos skirtumai yra mažesni.

(135)

Komisija pažymi, kad normalioji vertė yra paremta panašia šalimi, taigi yra tokia pati visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Todėl iš tiesų galėtų būti tikimasi, kad didesnį dempingo skirtumą lėmė mažesnės CIF eksporto kainos, todėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas taip pat bus didesnis. Tačiau vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas (Xicheng grupė) į Sąjungą produktus eksportavo per nepriklausomas prekybos bendroves, įsikūrusias Kinijoje. Eksporto kainos, naudotos apskaičiuojant dempingo skirtumą, buvo nustatytos remiantis kainomis, sumokėtomis nepriklausomoms prekybos bendrovėms, kadangi CIF kainos, naudotos apskaičiuojant žalos skirtumą, buvo nustatytos remiantis kainomis, sumokėtomis pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. CIF kainos buvo didesnės už eksporto kainas ne mažiau kaip 20 % Šis pardavimo kanalų skirtumas padidino šio eksportuojančio gamintojo atotrūkį tarp dempingo skirtumo ir žalos skirtumo.

(136)

Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė tikslinis pelnas, kaip nurodyta 121 konstatuojamojoje dalyje, negavus jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio, laikinojo reglamento 144–151 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos kitos išvados patvirtinamos.

(137)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų žalos skirtumo dydžiui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Komisija pažymi, kad net jei būtų buvę pripažinti, suinteresuotųjų šalių teiginiai dėl dempingo skirtumo nebūtų pakeitę priemonių dydžio.

(138)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytos šios muitų normos:

(139)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka per minėtą tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su tomis konkrečiomis bendrovėmis, – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(140)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (8), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus (kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui), susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(141)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką dėl muitų normų skirtumų, reikia nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(142)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(143)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(144)

Šiame Reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,