26.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 50/4

(1)

2015 m. gegužės 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės aspartamo. Komisija pradėjo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį 2015 m. balandžio 16 d. pateikė Ajinomoto Sweeteners Europe SAS (toliau – skundo pateikėjas). Skundo pateikėjas yra vienintelis aspartamo gamintojas Sąjungoje. Taigi skundo pateikėjas gamina visą Sąjungoje gaminamą aspartamą. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija apie tyrimo inicijavimą pranešė konkrečiai skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir platintojams ir paragino dalyvauti atliekant tyrimą.

(4)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(5)

Inicijavus tyrimą nė viena suinteresuotoji šalis neprašė, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas ją išklausytų.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numato naudoti Japoniją ar Pietų Korėją kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Todėl Komisija taip pat informavo Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojus apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti nagrinėjamojo produkto eksportuojančių gamintojų ir importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Nė vienas iš žinomų importuotojų, į kuriuos Komisija kreipėsi, neatsakė į klausimyną pranešime apie inicijavimą, skirtą atrankai. Todėl atranka nebuvo taikoma šiame tyrime.

(10)

Du platintojai, t. y. prekiautojai, kurie perka ir perparduoda tik Sąjungos gamintojo pagamintą aspartamą, pranešė apie save ir pateikė klausimyno atsakymus.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(12)

Šeši eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Tuo remiantis atrinkti trys Kinijos eksportuojantys gamintojai arba gamintojų grupės, kurie sutiko bendradarbiauti ir kuriems tenka apie 90 % viso KLR kilmės aspartamo importo. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(13)

Trys neatrinkti eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir jiems buvo pateikta prašymo forma. Tačiau nė vienas iš šių trijų eksportuojančių gamintojų nepateikė užpildytos prašymo formos per nustatytą laikotarpį. Todėl Komisija mano, kad individualaus nagrinėjimo prašymai, pateikti trims neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, nėra galiojantys.

(14)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija išsiuntė RER prašymų formas šešiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams, kurie norėjo individualaus dempingo skirtumo taikymo. Du iš šešių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikė užpildytą prašymo taikyti RER formą, tačiau vėliau vienas jų savo prašymą atsiėmė.

(15)

Komisija išsiuntė klausimynus Sąjungos gamintojui, bendradarbiaujančiam nagrinėjamosios šalies eksportuojančiam gamintojui, vienam gamintojui Japonijoje, kuri pasirinkta panašia šalimi, kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje, žinomiems naudotojams bei dviem platintojams, kurie pranešė apie save paskelbus pranešimą apie inicijavimą.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė Sąjungos gamintojas, trys atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai, vienas Japonijos (panaši šalis) gamintojas, du platintojai ir penki naudotojai.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(18)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d.–2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Nagrinėjamasis produktas, kaip nurodyta pranešime apie tyrimo inicijavimą, yra KLR kilmės aspartamas (N-L-α-aspartil-l-fenilalanin- 1-metilesteris, 3-amino-N- (α-karbometoksi-fenetil) -gintaro rūgšties-N-metilesteris), CAS RN 22839-47-0, taip pat KLR kilmės aspartamas preparatuose ir (arba) mišiniuose, kuriuose yra ir kitų saldiklių ir (arba) vandens, kurio KN kodas (-ai) šiuo metu yra ex 2924 29 98, ex 2106 90 92, ex 2106 90 98, ex 3824 90 92 ir ex 3824 90 93.

(20)

Aspartamas yra saldinanti sudedamoji dalis, pagaminta kaip balti bekvapiai įvairių dydžių kristalai, kurių skonis panašus į cukraus, bet didesnis saldumas ir gerokai mažesnė energetinė vertė. Dėl šios priežasties jis daugiausia naudojamas kaip cukraus pakaitalas gaiviųjų gėrimų, maisto ir pieno pramonėje.

(21)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad preparatai ir (arba) mišiniai, kurių sudėtyje yra KLR kilmės aspartamo, iš tikrųjų per tiriamąjį laikotarpį nebuvo importuojami į Sąjungą. Komisija padarė išvadą, kad, kadangi šie preparatai ir mišiniai nebuvo importuojami, jie neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Šis produkto apibrėžties tikslinimas neturi jokio ryšio su išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų.

(22)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžtis turėtų būti patikslinta nurodant tik KLR kilmės aspartamą (N-L-α-aspartil-L-fenilalanin- 1-metilesteris, 3-amino-N- (α-karbometoksi-fenetil)-gintaro rūgšties-N-metilesteris), CAS RN 22839-47-0, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2924 29 98 (toliau – nagrinėjamasis produktas arba aspartamas).

(23)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai vis dėlto yra panašūs produktai pagal bazinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(24)

Tam, kad nustatytų, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, Komisija rinko būtiną informaciją ir prašė eksportuojančių gamintojų užpildyti prašymo taikyti RER formą. Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas prašė taikyti RER ir pateikė prašymo taikyti RER formą per nurodytą laikotarpį.

(25)

Komisija pateiktą informaciją patikrino susijusios bendrovės patalpose.

(26)

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas neatitinka kriterijų, nustatytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, ir dėl to nebuvo galima suteikti RER, ypač dėl tam tikrų trūkumų, susijusių su 2 ir 3 kriterijais.

(27)

Komisija atskleidė išsamias RER tyrimo išvadas susijusiam eksportuojančiam gamintojui, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Bendrovė užginčijo Komisijos išvadas ir raštu pateikė pastabas dėl atskleistų faktų. Esminės gautos pastabos nagrinėjamos toliau.

(28)

Dėl 2 kriterijaus eksportuojantis gamintojas pakartojo, kad jis turi vieną aiškų nepriklausomo audito patikrintą apskaitos dokumentų rinkinį, atitinkantį Honkongo finansinės atskaitomybės standartus.

(29)

Dėl 3 kriterijaus eksportuojantis gamintojas teigė, kad nauda, gauta dėl lengvatinių mokesčių sistemos (-ų), dotacijų ar žemėnaudos teisių pirkimo, turėtų būti prilyginti subsidijai ir todėl neturėtų būti vertinama atliekant RER tyrimą.

(30)

Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad dabartinis 2 ir 3 kriterijų vertinimas prieštarauja dviejų ankstesnių tyrimų, kai bendrovės paprašė, kad joms būtų taikomas RER, išvadai, kai buvo nuspręsta, kad 2 ir 3 kriterijai buvo įvykdyti.

(31)

Komisija primena, kad kiekvieno tyrimo sprendimas dėl RER priimamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, susijusias su tyrimu ir atsižvelgiant į dabartinę praktiką. Visi tyrimai turi būti atliekami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

(32)

Dėl lengvatinių mokesčių sistemos (-ų) ir dotacijų vertinimo pagal 3 kriterijų Komisija mano, kad vertinimo dėl RER taikymo ir antisubsidijų tyrimo tikslai skiriasi, nes atliekant RER vertinimą nustatoma, ar bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, o atliekant antisubsidijų tyrimą nustatoma, ar bendrovė gauna naudos iš kompensuotinų subsidijų. Šie du klausimai turėtų būti sprendžiami atskirai, nes svarbus aspektas dėl 3 kriterijaus yra tai, ar įmonių gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos išlikę reikšmingi iškraipymai, paveldėti iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, o ne tai, ar įmonė gauna naudos iš kompensuotinų subsidijų (3).

(33)

Dėl žemėnaudos teisių perdavimo kainos Komisija mano, kad gautos pastabos nekeičia jos išvados, kad žemėnaudos teisės nebuvo įsigytos rinkos vertės kaina.

(34)

Be to, eksportuojantis gamintojas prašė būti išklausytas bylas nagrinėjančio pareigūno. Šis klausymas įvyko 2016 m. sausio 6 d., o bendrovė galėjo išsamiai paaiškinti visas priežastis, dėl kurių ji mano, kad ji atitinka 2 ir 3 kriterijų reikalavimus dėl RER.

(35)

Tačiau buvo nuspręsta, kad per klausymą pareiškėja dar neįrodė, kad atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrosios ir trečiosios įtraukų reikalavimus. Visų pirma, pareiškėja neįrodė, kad nėra veikiama didelių iškraipymų, paveldėtų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė naudojosi lengvatinių mokesčių sistema (-omis) ir dotacijomis ir gavo naudos iš žemėnaudos teisių perdavimo preferencine kaina, todėl neatitiko vertinimo dėl RER taikymo 3 kriterijaus reikalavimų.

(36)

Atsižvelgiant į padarytas esmines išvadas dėl 3 kriterijaus nuspręsta, kad šiuo tyrimo etapu nėra būtina toliau nagrinėti trūkumų pagal 2 kriterijų.

(37)

Komisija pranešė eksportuojančiam gamintojui apie galutinį sprendimą dėl RER taikymo.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tam reikėjo parinkti trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis).

(39)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad kaip tinkamą panašią šalį ketina naudoti Japoniją ar Pietų Korėją, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(40)

Pastabų gauta iš Kinijos Tarptautinės prekybos rūmų, Kinijos Metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų – jie visi prieštaravo tam, kad Japonija būtų naudojama kaip panaši šalis. Buvo teigiama, kad Pietų Korėja buvo tinkamesnė panaši šalis, nes, be kita ko, Pietų Korėjos vidaus rinka konkurencingesnė nei Japonijos.

(41)

Siekdama išnagrinėti visas galimybes atrinkti tinkamą panašią šalį, Komisija pasiūlė visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams, atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Kinijos Tarptautinės prekybos rūmams ir Kinijos Metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmams pateikti visą svarbią informaciją apie bet kokias galimas trečiąsias rinkos ekonomikos šalis, išskyrus Japoniją ir Pietų Korėją.

(42)

Remiantis Komisijos turima informacija, buvo patvirtinta, kad aspartamas buvo gaminamas tik keliose šalyse, būtent KLR, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Sąjungoje.

(43)

Atsižvelgdama į gautas pastabas, Komisija susisiekė su gamintoju, kuris žinomas kaip aspartamo gamintojas Pietų Korėjoje, tačiau jis nesutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(44)

Buvo susisiekta su Japonijos gamintoju ir jis preliminariai sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(45)

Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Japonija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(46)

Eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikytas RER, normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo naudojama iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauta informacija.

(47)

Pirma, Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Japonijoje visa apimtis buvo tipiška. Šiuo tikslu ši bendra pardavimo apimtis buvo palyginta su bendra nagrinėjamojo produkto, kiekvieno iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuoto į Sąjungą, apimtimi. Tuo remiantis buvo nustatyta, kad panašus produktas buvo parduodamas tipiškais kiekiais Japonijos rinkoje.

(48)

Antra, Komisija nustatė panašios šalies vidaus rinkoje gamintojo parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba tiesiogiai palyginamos su rūšimis, atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų parduodamomis eksportui į Sąjungą. Komisija palygino pagal produkto rūšis parduodamą kiekį Japonijoje su kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo eksportu į Sąjungą. Šis palyginimas parodė, kad visų rūšių produktai buvo parduodami Japonijoje tipiškais kiekiais.

(49)

Po to Komisija nagrinėjo, ar dėl panašios šalies gamintojo galima laikyti, kad kiekvienos rūšies panašus produktas, parduotas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Normalioji vertė yra pagrįsta faktine kiekvienos produkto rūšies vidaus rinkoje kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu apimtis, parduodant grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi ar didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies pardavimų apimties, ir kai svertinė vidutinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už vieneto gamybos sąnaudas. Visų palygintų produkto rūšių atveju normalioji vertė galėjo būti grindžiama tos rūšies produkto vidutine svertine viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(50)

Galiausiai Komisija nustatė produkto, eksportuoto iš KLR į Sąjungą, o ne parduoto Japonijoje, rūšis ir apskaičiavo normaliąją vertę, pagrįstą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis. Apskaičiuodama šių rūšių normaliąją vertę Komisija naudojo artimiausių rūšių produkto, pagaminto panašios šalies gamintojo, gamybos sąnaudų vidurkį ir pridėjo pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų sumą ir pelną, atitinkantį panašios šalies gamintojo vidaus rinkoje parduodant panašų produktą įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį gautos sumos svertinį vidurkį.

(51)

Trys atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas.

(52)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(53)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiu atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pagrįstą pelno dydį.

(54)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino EXW sąlygomis.

(55)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(56)

Dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainų buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, kredito išlaidas ir banko mokesčius bei komisinius. Dėl panašios šalies gamintojo vidaus rinkos kainų buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto sąnaudas, kredito išlaidas ir tvarkymo sąnaudas.

(57)

Vienas eksportuotojas pareikalavo eksporto kainą pakoreguoti pagal valiutos konvertavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą. Šis eksportuojantis gamintojas pradėjo išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius, siekdamas neutralizuoti padidėjusią jos valiutos vertę kitų valiutų, kurios paprastai naudojamos eksportui, t. y. euro ir JAV dolerio, atžvilgiu. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp užsienio valiutos pirkimo sutarties ir komercinio pardavimo eksportui sutarties. Todėl prašymas buvo atmestas.

(58)

Vienas atrinktas eksportuojantis KLR gamintojas pareiškė, kad tam tikri veiksniai turėtų būti išnagrinėti siekiant nuspręsti, ar koregavimas buvo pagrįstas, kad būtų galima užtikrinti teisingą atrinktų Kinijos eksportuotojų eksporto kainos ir normaliosios vertės, nustatytos Japonijoje, palyginimą. Šie veiksniai susiję su prekybos lygiu, pardavimo kiekiu, fiziniais kokybės ir ženklinimo skirtumais ir sąnaudų skirtumais, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, žaliavų, fiksuotų išlaidų ir mokesčių sistemų.

(59)

Kalbant apie prekybos lygį, nebuvo nustatyta didelių skirtumų, susijusių su prašymą pateikusio eksportuojančio gamintojo ir panašios šalies gamintojo pardavimo struktūra ar vartotojų tipu. Be to, nerasta panašaus produkto ir nagrinėjamojo produkto fizinių savybių skirtumų, kurie pateisintų koregavimą. Taip pat atlikus tyrimą nenustatyta, kad panašios šalies gamintojo prekės ženklas darytų poveikį kainoms, pvz., norint pagrįsti koregavimą. Argumentą pateikęs eksportuojantis gamintojas nepateikė pakankamų įrodymų ar įtikinamų įrodymų šiuo klausimu.

(60)

Dėl teiginio apie išlaidas atlikus tyrimą patvirtinta, kad panašios šalies gamintojas pastaraisiais metais pasirinko kitą gamybos metodą. Tačiau atlikus tyrimą nepatvirtinta, kad dėl kitokio gamybos metodo būtų labai padidėjusios sąnaudos, tuo būtų galima pagrįsti tokį koregavimą.

(61)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje (žr. 46–50 konstatuojamąsias dalis) Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(62)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(63)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl šis skirtumas apskaičiuotas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotais skirtumais.

(64)

Tuo remiantis laikinasis dempingo skirtumas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams yra 262,93 %.

(65)

Visiems kitiems eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams dempingo skirtumą Komisija nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(66)

Bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė 90 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pagrįsti atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kurio dempingo skirtumas yra didžiausias, lygiu.

(67)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(68)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino vienas gamintojas, Ajinomoto Sweeteners Europe S.A.S (ASE). 2015 m. spalio 15 d. ASE įsigijo Hyet Holding B.V. taigi ir Sąjungos gamintojo pavadinimas pasikeitė į Hyet Sweet S.A.S (Hyet). Naujasis savininkas patvirtino visapusiškai remiantis vykdomą tyrimą. Todėl bendrovė Hyet sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(69)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su juo susiję slapti duomenys buvo indeksuoti arba pateikiami nurodant ribas.

(70)

Sąjungos suvartojimas buvo pagrįstas Sąjungos gamintojų pardavimu ir importu iš KLR. Be Sąjungos, KLR ir Japonijos, aspartamas yra šiuo metu gaminamas tik Pietų Korėjoje. Vienintelis JAV gamintojas pasitraukė iš aspartamo rinkos 2014 m. Remiantis turima informacija (4) aspartamo importo nebuvo arba buvo tik nedidelis jo importas į Sąjungos rinką iš Japonijos, Korėjos ar JAV per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(71)

Šiuo metu aspartamui Eurostate priskirti keli KN kodai, kurie apima daug kitų cheminių medžiagų, ir dėl šios priežasties Eurostato duomenys nėra tinkami importo apimčiai nustatyti. Skundo pateikėjas pateikė statistinius duomenis apie Kinijos pardavimą į Sąjungą nagrinėjamuoju laikotarpiu, gautus iš Kinijoje esančios mokslinių tyrimų bendrovės CCM Information science and technology Co., Ltd (CCM) (5). Buvo atliktas šios informacijos kryžminis patikrinimas remiantis Kinijos eksporto duomenų baze, tačiau atitinkami duomenys joje nebuvo prieinami per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Kadangi 2013 m., 2014 m. ir tiriamojo laikotarpio skaičiai, pateikti šiose dviejose duomenų bazėse, sutapo, buvo nutarta naudotis duomenimis, pateiktais CCM apimant visą nagrinėjamą laikotarpį.

(72)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(73)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 12 %. Remiantis rinkos informacija, gauta iš skundo pateikėjo ir iš naudotojų, daugiausia dėl sveikatos susirūpinimo dėl aspartamo, kai kurie naudotojai pereis prie kitų saldiklių, kaip antai acesulfamo kalio, stevijos arba sukralozės.

(74)

Importo į Sąjungą iš Kinijos apimties ir rinkos dalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(75)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš KLR apimtis sumažėjo 12 %, kaip ir bendras Sąjungos suvartojimas, kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje. Importo iš Kinijos rinkos dalis išliko stabili – 50–70 % visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(76)

Vidutinės importo iš KLR kainos keitėsi taip:

3 lentelė

Importo iš KLR CIF kainos (EUR už toną)

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR vidutinės kainos sumažėjo 12 %.

(78)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(79)

Siekiant, kad būtų pakankamai suderintos produkto, parduoto Sąjungos pramonės ir eksportuojančių Kinijos gamintojų, rūšys, produktų kontrolinis numeris buvo sumažintas pagal pakuotės tipą ir pakuotės dydį. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad kainos už toną iš esmės nepriklauso nuo šių dviejų parametrų.

(80)

Vidutinės svertinės Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto kainos buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importuojamo iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto kainomis. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojo apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Komisija nustatė, kad vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 21,1 %.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(82)

Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą, su vieninteliu Sąjungos gamintoju susijusią informaciją buvo būtina pateikti indeksuota forma.

(83)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų (7) ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(84)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis smarkiai ir nuolat mažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 42 %. Nuo 2013 m. vietoj standartinio 3 savaičių uždarymo kas 18 mėnesių techninei priežiūrai Sąjungos gamintojas turėjo nustatyti dviejų mėnesių trukmės gamybos įrenginių sustabdymą, siekdamas sumažinti sąnaudas.

(85)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nepakitę, pajėgumų panaudojimas mažėjo lygiagrečiai su gamybos apimtimi.

(86)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties ir rinkos dalies nagrinėjamuoju laikotarpiu raida nurodyta lentelėje:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(87)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš viso sumažėjo 12 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 12 %. Kaip matyti iš statistikos duomenų, Kinijos pardavimo apimtis sumažėjo tokia pačia procentine dalimi (žr. 74 konstatuojamąją dalį), o tai reiškia, kad Kinijos gamintojų ir Sąjungos gamintojo pardavimas lygiomis dalimis (po 12 %) sumažėjo dėl Sąjungos suvartojimo mažėjimo.

(88)

Todėl Sąjungos gamintojų rinkos dalis išliko stabili ir per nagrinėjamąjį laikotarpį – nuo 30 % iki 50 %.

(89)

Užimtumo, našumo ir darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(90)

Nuo 2011 m. iki tyrimo laikotarpio pabaigos Sąjungos pramonė sumažino personalą 7 % ir labai smarkiai mažėjant gamybai, kaip aprašyta 84 konstatuojamojoje dalyje, našumas iš viso sumažėjo 37 %. Sąjungos pramonė teigė, kad toliau mažinti darbuotojų skaičių yra sudėtinga dėl nenutrūkstamos gamybos proceso ir taikomų išeitinių išmokų. Bet kuriuo atveju, Sąjungos pramonei pavyko sumažinti bendras darbo sąnaudas taikant priverstinį gamybos sustabdymą ir todėl vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė.

(91)

Visi dempingo skirtumai buvo reikšmingi, kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(92)

Antidempingo muitai niekada nebuvo taikomi KLR kilmės aspartamui. Antidempingo muitai aspartamui, kurio kilmės šalys yra Japonija ir JAV, buvo nustatyti 1991 m. ir jau seniai nustojo galioti. Todėl ankstesnio dempingo poveikis šiuo atveju nenagrinėtinas.

(93)

Sąjungos pramonės vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida:

7 lentelė

Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir parduotų prekių sąnaudos

(94)

Sąjungos pramonės vidutinė pardavimo kaina už panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Žaliavų kainų pasikeitimas, kaip aprašyta 110 konstatuojamojoje dalyje, iš dalies gali paaiškinti šį kainų sumažėjimą, tačiau jis nėra vienintelis paaiškinimas, kaip toliau aptariama 5 skirsnyje.

(95)

Dėl didelio gamybos apimties sumažėjimo vieneto pardavimo kaina padidėjo 22 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(96)

Toliau pateiktoje 8 lentelėje parodytos Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(97)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą, išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, Sąjungos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Dideli pinigų srauto pokyčiai yra glaudžiai susiję su atsargų pokyčiais. Dėl sunkios Sąjungos pramonės finansinės padėties investicijos ir investicijų grąža taip pat smarkiai sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(98)

Sąjungos pramonė, kaip ir Prancūzijos BAP (9), atliko reikšmingą vertės sumažinimą 2012 finansiniais metais (10). Šis vertės sumažinimas buvo pagrįstas rinkos prognozėmis ir buvo esminis. Atliekant šį tyrimą vis dėlto nuspręsta neatsižvelgti į šį išimtinį veiksmą siekiant išvengti iškraipymo tendencijų.

(99)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(100)

Nors nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo dėl ilgesnio gamybos sustabdymo siekiant sumažinti išlaidas, kaip paaiškinta 84 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuojant procentine gamybos dalimi atsargos gerokai padidėjo.

(101)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad beveik visi ekonominiai rodikliai, išskyrus rinkos dalį, kuri išliko stabili, nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo.

(102)

Nustatyti dideli neigiami šių ekonominių rodiklių pokyčiai: gamybos apimties, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties ir kainų Sąjungos rinkoje, pinigų srauto, investicijų, užimtumo ir našumo. Dėl to bendrai sumažėjo gamybos apimtis, atitinkamai padidėjo parduotų prekių vieneto savikaina, o mažėjant pardavimo kainoms Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Visos šios tendencijos rodo aiškiai pažeidžiamą padėtį.

(103)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad farmacijos ir maisto pramonė yra dvi atskiros rinkos ir kad Sąjungos pramonė nepatiria žalos, parduodama aspartamą farmacijos pramonei, todėl tyrimas turėtų apsiriboti aspartamu, naudojamu maisto ir gėrimų sektoriuje. Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad ji nekonkuruoja su Sąjungos pramone farmacijos rinkoje, todėl Sąjungos pramonė negalėtų reikalauti atlyginti žalos savo pardavimui farmacijos pramonei.

(104)

Atsakant į šį teiginį, reikia pažymėti, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Kinijos eksportuotojai turi galimybes gaminti visų rūšių nagrinėjamąjį produktą, įskaitant skirtą farmacijos produktų pirkėjams. Tačiau šiuo metu aspartamo vartojimas farmacijos sektoriuje yra labai ribotas ir Kinijos eksportuotojai (dar) negalėjo patekti į šią rinką. Svarbu pabrėžti, kad be palyginti pelningo farmacijos produktų pardavimo Sąjungos pramonei daroma žala būtų dar didesnė.

(105)

Svarbiausia, atlikus tyrimą patvirtinta, kad aspartamas, parduodamas farmacijos ir maisto produktų rinkose, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, todėl laikomas vienu produktu. Dėl šios priežasties aspartamo, skirto farmacijos sektoriui, atmetimas yra nepagrįstas. Į kainų skirtumus, daugiausia dėl griežtesnio sertifikavimo ir kontrolės proceso, taip pat griežtesnius reikalavimus gamybai atsižvelgta nustatant produkto kontrolinį numerį, pagal kurį atskiriamas aspartamas, skirtas farmacijos ir maisto sektoriams. Šis atskyrimas užtikrina, kad būtų lyginami tik tos pačios rūšies produktai ir tik į juos būtų atsižvelgta atliekant dempingo ir padarytos žalos apskaičiavimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(106)

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(107)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kainomis.

(108)

Visi nustatyti atliekant tyrimą dempingo skirtumai buvo reikšmingi, kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje. Priverstinio kainų mažinimo skirtumas per tą patį laikotarpį taip pat buvo labai didelis ir sudarė 21,1 %, kaip nurodyta 80 konstatuojamojoje dalyje.

(109)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos kainos jau buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas 2011 m., o jos sumažėjo dar 12 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į Kinijos eksportuojančių gamintojų daromą kainų spaudimą Sąjungos pramonei, ji turėjo sumažinti savo kainas, o nuo 2013 m. negalėjo parduoti kainomis, kurios leistų susigrąžinti visas savo sąnaudas, ypač per tiriamąjį laikotarpį.

(110)

Siekiant papildomai išanalizuoti Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų politiką, atliekant tyrimą vertintos pagrindinės žaliavos kainos. Aspartamas yra gaminamas sumaišant dvi aminorūgštis (L-asparto ir L-fenilalanino) daugiau ar mažiau vienodais kiekiais. Šios dvi aminorūgštys ir sudaro apie 25 % visų gamybos sąnaudų. Šių dviejų žaliavų kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį pakito atitinkamai maždaug + 3,5 % ir – 27 %. Tai reiškia, kad žaliavų kainų raida galėtų tik paaiškinti 3 % gamybos sąnaudų arba aspartamo kainų mažėjimą, palyginti su nustatytu 12 % Kinijos importo pardavimo kainos mažėjimu. Tai patvirtina Sąjungos pramonės teiginius, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje taikė gana agresyvią kainų politiką.

(111)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijos produktai masiškai tiekiami Sąjungos rinkai. Nors jų importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu ir nepadidėjo, tačiau mažėjant vartojimui tų produktų rinkos dalis liko stabili ir buvo daug didesnė nei Sąjungos pramonės nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(112)

Atsižvelgiant į didelę importo mažomis dempingo kainomis apimtį, Sąjungos pramonė negalėjo padidinti arba net išlaikyti savo kainų, kad padengtų visas gamybos sąnaudas. Iš tikrųjų, siekiant išlaikyti klientus ir Sąjungos pramonė buvo priversta dar mažinti kainas 7 % nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl ji tapo nuostolinga nuo 2013 m. Šis kainų sumažinimas, kaip paaiškinta 108–110 konstatuojamosiose dalyse, buvo didesnis nei galima paaiškinti žaliavų kainų raida.

(113)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad importas dempingo kaina padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(114)

Sąjungos pramonės eksporto nesusijusiems pirkėjams apimties ir vidutinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Sąjungos pramonės eksporto veikla

(115)

Sąjungos pramonės eksporto apimtis labai sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį – 66 %, o vidutinės kainos taip pat sumažėjo 7 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tai turėjo neigiamo poveikio gamybos apimčiai (84 konstatuojamoji dalis) ir atitinkamai parduotų prekių savikainai (94 konstatuojamoji dalis). Todėl manoma, kad prasti eksporto rinkų rodikliai taip pat prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(116)

Tačiau vien eksporto pardavimų apimties ir kainos sumažėjimas nebuvo pakankamas argumentas norint paaiškinti bendros Sąjungos pramonės patirtos žalos lygį ir intensyvumą. Svarbu pabrėžti, kad Sąjungos pramonė buvo priversta nuolat mažinti kainas Sąjungos rinkoje, nepaisant to, kad sąnaudų struktūra pablogėjo ir dėl nuolatinio ir intensyvaus Kinijos eksportuojančių gamintojų daromo spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje, kaip paaiškinta 5.1 skyriuje.

(117)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį produkcijos eksportui dalis buvo gerokai mažesnė už produkcijos dalį, parduotą Sąjungos rinkoje.

(118)

Atsižvelgiant į tai, nutarta, kad Sąjungos pramonės eksporto pardavimo apimties ir kainų mažėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį nenutraukė priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(119)

Kaip jau minėta 70 konstatuojamojoje dalyje, aspartamas yra šiuo metu gaminamas tik Japonijoje, KLR, Pietų Korėjoje ir Sąjungoje. JAV turėjo gamybos įmonę, kuri nustojo veikti 2014 m. Remiantis turima informacija, Pietų Korėja irgi mažina savo gamybos apimtis. Dar svarbiau, turima informacija rodo (11), kad importo į Sąjungą iš kitų gamintojų, išskyrus iš KLR, nebuvo arba buvo importuojamas labai nedidelis kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(120)

Tuo remiantis, daroma išvada, kad importas iš trečiųjų šalių neturėjo jokio poveikio Sąjungos pramonės patirtai žalai ir todėl negalėjo nutraukti priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(121)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 12 %. Kaip matyti iš 2 ir 5 lentelių, Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė, nes abi šalys lygiomis dalimis (po 12 %) pasidalijo pardavimo apimties mažėjimą.

(122)

Bet kuriuo atveju, manoma, kad Sąjungos suvartojimas sumažėjo ne taip smarkiai, kaip gamyba, ir to nepakanka, kad būtų galima paaiškinti Sąjungos gamintojo patirtą žalą. Primenama, kad pardavimo kainos sumažėjo 7 %, o gamybos apimties sumažėjimas lėmė didesnes išlaidas ir labai neigiamą pelningumą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl laikoma, kad Sąjungos vartojimo mažėjimas neigiamai paveikė Sąjungos pramonę, bet nenutraukė priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(123)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos gamintojai parduoda firminį produktą, priešingai nei Kinijos gamintojai, parduodantys nefirminius produktus. Ši šalis teigė, kad firminiai produktai yra labiau pastebimi ir todėl labiau kenčia nuo neigiamų žiniasklaidos kampanijų, akcentuojančių galimas sveikatos problemas ir dėl šios priežasties Sąjungos pramonės pardavimas mažėja.

(124)

Šis teiginys yra labai spekuliatyvus ir pagrįstų įrodymų nepateikta. Aspartamas yra parduodamas didelėms bendrovėms, daugiausia veikiančioms maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, o ne kaip firminis produktas galutiniams vartotojams. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad aspartamas, parduotas Sąjungos pramonės ir importuotas iš Kinijos, yra visiškai identiškas pagal savo fizines ir chemines savybes ir baigus sertifikavimo procesą naudotojai nebeatskiria šių dviejų šaltinių. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(125)

Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės sąnaudos yra iškraipytos vienos iš žaliavų pirkimais iš susijusios bendrovės. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad susijusi bendrovė pardavė žaliavą ta pačia kaina Sąjungos pramonei bei kitoms nesusijusioms trečiosioms šalims, t. y. įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl argumentas, kad Sąjungos pramonės sąnaudos iškraipytos, nėra patvirtintas tyrimo išvadomis.

(126)

Kita suinteresuotoji šalis nesutiko su priežastiniu ryšiu, remdamasi argumentu, kad Sąjungos pramonės padėties blogėjimas nesutapo su padidėjusia importo iš KLR dempingo kainomis apimtimi.

(127)

Kaip paaiškinta 108–113 konstatuojamosiose dalyse, akivaizdu, kad žala padaryta dėl didelės importo iš Kinijos rinkos dalies kartu su jo mažomis ir mažėjančiomis kainomis. Todėl šis teiginys atmetamas.

(128)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl nuolatinio importuojamų iš Kinijos produktų kainų spaudimo kartu su jų stipriomis pozicijomis Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Jau mažesnės importo iš Kinijos kainos sumažėjo dar 12 % nagrinėjamuoju laikotarpiu ir šį kainos sumažėjimą tik nedidele dalimi galima paaiškinti žaliavų kainų tendencijomis.

(129)

Atlikus šį tyrimą nustatyta akivaizdi žala, kuri, kaip minėta 4 skyriuje, pastebima pagal daugelį rodiklių. Dėl nuolatinio ir agresyvaus KLR daromo kainų spaudimo Sąjungos pramonė buvo priversta taip sumažinti savo kainas, kad jos tapo mažesnės už gamybos sąnaudas, ir patyrė didelius nuostolius, ypač per tiriamąjį laikotarpį.

(130)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus žinomus veiksnius, kurie galėjo turėti neigiamos įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, ir nustatė, kad jie nepadarė jokios žalos (trečiosios šalies eksportas, firminių ir nefirminių produktų pardavimas, žaliavos pirkimas iš susijusios šalies) arba jų poveikis buvo ribotas ir todėl negalėjo nutraukti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė (sumažėjo Sąjungos suvartojimas, pablogėjo Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai).

(131)

Todėl padaryta išvada, kad Kinijos importas dempingo kaina Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą ir kad nė vienas iš kitų veiksnių nenutraukia priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(132)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(133)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala. Beveik visų žalos rodiklių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama; ypač sumažėjo gamybos apimtis, pardavimo apimtis, pardavimo kainos ir užimtumas. Taip pat nustatyta ir kitų rodiklių, susijusių su finansine veikla, kaip antai pelningumo, pinigų srauto ir investicijų grąžos, blogėjimo tendencija.

(134)

Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galės padidinti gamybos ir pardavimo apimtis rinkoje, kurioje vyrauja veiksminga konkurencija. Kainos, kurias taiko Kinijos eksportuotojai, turėtų didėti, o Sąjungos pramonei šiuo metu daromas didelis kainų spaudimas Sąjungos rinkoje turėtų iš dalies sumažėti.

(135)

Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis greičiausiai toliau blogėtų. Labai tikėtina, kad dėl didelio importo mažomis kainomis spaudimo kainoms dar labiau sumažėtų pardavimo apimtis ir rinkos dalis. Tai vers Sąjungos pramonę dar labiau mažinti savo kainas ir visiškai nutraukti aspartamo gamybą vidutinės trukmės laikotarpiu, dėl to sumažės užimtumas Sąjungoje.

(136)

Todėl šiame etape Komisija padarė išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(137)

Du platintojai, kurie perka aspartamą tik iš Sąjungos pramonės, bendradarbiavo atliekant tyrimą ir išreiškė savo pritarimą priemonėms, nes jie visiškai priklauso nuo Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties.

(138)

Nė vienas iš žinomų importuotojų nebendradarbiavo atliekant tyrimą, pateikdamas atsakymus į klausimyno klausimus arba pateikdamas pastabas raštu. Apskritai, remiantis rinkos informacija, gauta iš Sąjungos pramonės ir neseniai atlikto tyrimo apie panašų produktą (12), importuotojai turi gana platų produktų asortimentą, kuriame aspartamas yra tik viena iš prekių rūšių. Bet kuriuo atveju, kadangi priemonėmis būtų siekiama ne uždrausti aspartamo importą iš KLR, bet Sąjungos rinkoje atkurti sąžiningą konkurenciją, laikoma, kad jos neturėtų užkirsti kelio importuotojams ir toliau prekiauti nagrinėjamuoju produktu Sąjungos rinkoje.

(139)

Todėl remiantis turima informacija manoma, kad nustačius priemones platintojų ir importuotojų interesai Sąjungos rinkoje nebūtų pažeisti.

(140)

Inicijavusi tyrimą Komisija susisiekė su visais žinomais aspartamo naudotojais. Penki naudotojai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Šiems naudotojams tenka 5,4 % Sąjungos suvartojimo. Trys iš šių naudotojų pirko aspartamą tik iš Sąjungos pramonės ir nurodė, kad jų pozicija yra neutrali arba pritartų priemonių nustatymui.

(141)

Du vartotojai, kurie perka aspartamą iš KLR, pirko mažiau nei 10 % Kinijos importo per tiriamąjį laikotarpį. Tikrinant jų duomenis nustatyta, kad aspartamo dalis jų sąnaudose yra mažesnė nei 3 % ir kad abi bendrovės per tiriamąjį laikotarpį veikė pelningai. Priemonių poveikis jų bendroms sąnaudoms būtų ne daugiau kaip 1,5 %.

(142)

Remiantis šia informacija daroma išvada, kad nustačius antidempingo priemones jų bendros gamybos sąnaudos reikšmingai nepadidėtų ir kad bet kuriuo atveju jie turi tam tikrų galimybių padengti šias papildomas išlaidas.

(143)

Vienas naudotojų pabrėžė dviejų tiekimo šaltinių svarbą, būtent galimybę gauti aspartamą iš alternatyvių šaltinių. Antidempingo priemonių tikslas yra ne išstumti iš Sąjungos rinkos Kinijos kilmės aspartamo importuotojus, o atkurti veiksmingą konkurenciją tarp skirtingų tiekėjų ir naudotojų, veikiančių šioje rinkoje. Kaip minėta 135 konstatuojamojoje dalyje, jei priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad Sąjungos pramonė išnyktų, todėl dar labiau sumažėtų jau nedidelis aspartamo gamintojų visame pasaulyje skaičius ir tada turėti du tiekimo šaltinius taptų dar sunkiau. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonės neturėtų kelti pavojaus naudotojų poreikiui turėti du tiekimo šaltinius.

(144)

Tikėtina, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėtų išlikti rinkoje ir galėtų pagerinti savo padėtį. Esama didelio pavojaus, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonė vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų nutraukti aspartamo gamybą ir dėl to neišvengiamai būtų prarasta darbo vietų. Nerasta jokių įtikinamų priežasčių importuotojų arba naudotojų požiūriu, kad antidempingo priemonių nebūtų imtasi.

(145)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas importuojamam KLR kilmės aspartamui atitinka bendrą Sąjungos interesą ir kad nėra jokių svarių priežasčių jų netaikyti.

(146)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(147)

Siekdama nustatyti žalos pašalinimo lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(148)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokią veiklą vykdanti pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(149)

Dėl šios priežasties ir nesant kitų pagrįstų alternatyvų Komisija naudojo 2011 ir 2012 m., t. y. per pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus, buvusį vidutinį pelno dydį (nuo 5 % iki 10 %). Toks metodas naudotas dėl to, kad 2011 m. pelnas iš pardavimo Sąjungoje buvo gautas esant dideliam pajėgumų naudojimui ir dėl to santykinai mažoms vieneto gamybos sąnaudoms. 2012 m. situacija pablogėjo dėl to, kad sumažėjus pardavimo ir gamybos apimčiai padidėjo vieneto gamybos sąnaudos, o tai turėjo neigiamo poveikio pelningumui. Manoma, kad vidutinis pelno dydis 2011 ir 2012 m. atitinka tai, ką galima pasiekti įprastomis rinkos sąlygomis ir veiksmingai konkuruojant Sąjungos pramonei.

(150)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą pagal produkto kontrolinį numerį, pakeitusi per tiriamąjį laikotarpį patirtus faktinius nuostolius minėtu tiksliniu pelno dydžiu.

(151)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine nežalinga kaina pagal produkto kontrolinį numerį, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi. Vidutinis žalos skirtumas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo išreikštas suma, gaunama sudėjus skirtumus produkto kontrolinio numerio lygmeniu, kaip visos CIF vertės procentinę dalį.

(152)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms (žr. 63–67 konstatuojamąsias dalis).

(153)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamam KLR kilmės aspartamui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš tų skirtumų.

(154)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(155)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muito normos (kitaip nei visai šaliai bendras muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikomos tik importuojamam nurodytų juridinių asmenų pagamintam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios konkrečiai nepaminėtos šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(156)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (13). Prašyme turi būti nurodyta visa svarbi informacija, pagrindžianti tai, kad toks pakeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei į nustatytos muito normos taikymą, pranešimas apie tai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(157)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

(158)

Laikantis gero administravimo principo, suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą laikotarpį.

(159)

Šiame reglamente išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu.

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai bei

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.