18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/1

(1)

2015 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2016 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2015 m. lapkričio 26 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Italija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos. Tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2016 m. vasario 18–19 d., o Taryba ją priėmė 2016 m. kovo 8 d. (3) Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Italija turėtų užtikrinti, kad ta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta;

(2)

2016 m. Italijos ataskaita paskelbta 2016 m. vasario 26 d. Joje įvertinta Italijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2015 m. liepos 14 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas ir siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukta ir nuodugni apžvalga pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį. 2016 m. kovo 8 d. Komisija pateikė nuodugnios apžvalgos rezultatus. Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Italijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Visų pirma lėtas našumo augimas trukdo konkurencingumui atsigauti, o sumažinti didelį valstybės skolos santykį tampa sunkiau. Itin svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažinta neigiamų padarinių Italijos ekonomikai rizika ir, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį, neigiamo šalutinio poveikio visai ekonominei ir pinigų sąjungai rizika;

(3)

2016 m. balandžio 28 d. Italija pateikė 2016 m. nacionalinę reformų programą ir 2016 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

Italijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė 2013–2015 m. laikotarpiu ir skolos taisyklė nuo 2016 m. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2015 m. pasieks aukščiausią tašką – 132,7 %, o tada palaipsniui mažės ir 2019 m. sudarys 123,8 %. Komisijos 2016 m. pavasario prognozėje numatoma, kad skolos santykis su BVP 2016 m. stabilizuosis ir tik nuo 2017 m. pradės iš lėto mažėti. Italijos valdžios institucijų pateiktos plataus užmojo privatizavimo programos įgyvendinimas dėl numatomo šios programos indėlio mažinant skolą yra vienas svarbiausių Italijos uždavinių. Nors 2015 m. privatizacija vykdyta laikantis plano, užsibrėžtas tikslas 2016–2018 m. laikotarpiu per metus gauti 0,5 % privatizavimo pajamų, o 2019 m. – 0,3 % privatizavimo pajamų, atrodo labai ambicingas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kurie privatizavimo projektai vėlavo. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas;

(6)

2016 m. gegužės 18 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, nes Italija nepadarė pakankamos pažangos, kad 2015 m. laikytųsi skolos taisyklės. Išanalizavus visus svarbius veiksnius padaryta išvada, kad skolos kriterijus turėtų būti laikomas įvykdytu. Komisija savo vertinimą peržiūrės naujoje ataskaitoje pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, remdamasi Komisijos 2016 m. rudens prognoze, kai turės daugiau informacijos apie tai, kaip 2017 m. vėl laikomasi koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

(7)

2015 m. pavasarį Italijai buvo leista 2016 m. 0,4 procentinio punkto BVP laikinai nukrypti nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, kad būtų atsižvelgta į planuojamas esmines struktūrines reformas, kuriomis bus padarytas teigiamas poveikis ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. 2016 m. biudžeto plano projekte Italija paprašė 2016 m. leisti dar 0,1 procentinio punkto BVP nukrypti nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, kad būtų atsižvelgta į kitas struktūrines reformas, kuriomis bus padarytas teigiamas poveikis ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. Esminiai visų šių reformų duomenys pateikti 2016 m. Italijos nacionalinėje reformų programoje, kuria iš esmės patvirtinama reformų darbotvarkė. Programoje pasiūlytos šios reformuotinos sritys, darančios poveikį viešųjų finansų tvarumui: i) viešasis administravimas ir racionalizavimas; ii) produktų ir paslaugų rinkos; iii) darbo rinka; iv) civilinė teisena; v) švietimas; vi) mokesčių perkėlimas; vii) priemonės susikaupusioms neveiksnioms paskoloms mažinti ir nemokumo procedūroms pertvarkyti; viii) išlaidų peržiūra kaip finansavimo priemonė. Valdžios institucijų skaičiavimais, visų šių reformų poveikis realiajam BVP iki 2020 m. pasieks 2,2 procentinio punkto, ir šis rezultatas vertintinas kaip tikėtinas. Visiškai ir laiku įgyvendinus šias reformas, būtų padarytas teigiamas poveikis viešųjų finansų tvarumui. Šiuo metu Italiją galima laikyti atitinkančia reikalavimus, kad jai būtų leista 2016 m. laikinai nukrypti nuo koregavimo plano visais prašomais 0,5 procentinio punkto BVP, su sąlyga, kad šalis tinkamai įgyvendins sutartas reformas, kurių pažanga bus stebima įgyvendinant Europos semestrą, ir laikysis 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytų sąlygų;

(8)

2016 m. biudžeto plano projekte Italija paprašė 2016 m. leisti dar 0,3 procentinio punkto BVP nukrypti nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, kad būtų atsižvelgta į nacionalinių investicijų išlaidas, skirtas bendrai su ES finansuojamiems projektams. Panašu, kad 2016 m. stabilumo programoje pateikta informacija, patvirtina, kad Italijos nukrypimu nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2016 m. yra veiksmingai naudojamasi investicijoms didinti. Tačiau vis dar tebėra abejonių, ar 2016 m. bus įmanoma pasiekti visą numatytą bendrai finansuojamų investicijų sumą. Šiuo metu Italiją galima laikyti atitinkančia reikalavimus, kad jai būtų leista 2016 m. laikinai nukrypti 0,25 procentinio punkto BVP, su sąlyga, kad šalis tinkamai įgyvendins pagal planą numatytas investicijas ir laikysis 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytų sąlygų. Komisija atliks ex post vertinimą, kad patikrintų faktinę nacionalinių išlaidų, skirtų bendrai finansuojamiems investiciniams projektams, sumą ir faktinę susijusio nuokrypio, kuris Italijai gali būti leidžiamas pagal vadinamąją investicijų išlygą, sumą;

(9)

2016 m. stabilumo programoje nurodyta, kad išskirtinio pabėgėlių srauto ir išskirtinių saugumo priemonių poveikis biudžetui yra didelis ir kad tai turėtų būti laikoma neįprastu įvykiu, kurio Vyriausybė negali kontroliuoti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje. Komisijos vertinimu, papildomas poveikis atitinka stabilumo programoje pateiktus įverčius ir siekia 0,03 % BVP 2015 m. ir 0,04 % BVP 2016 m., kiek tai susiję su pabėgėlių reikalams skirtomis išlaidomis, ir 0,06 % BVP 2016 m., kiek tai susiję su saugumo priemonėmis. Todėl Italija paprašė leisti laikinai nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlių srautas, kaip ir terorizmo grėsmės mastas, yra išskirtiniai atvejai, jų poveikis Italijos viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Todėl 2015 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo buvo sumažintas siekiant atsižvelgti į papildomas su pabėgėliais susijusias išlaidas. Kalbant apie 2016 m., galutinis vertinimas, į kurį bus įtrauktos reikalavimus atitinkančios sumos, bus atliktas 2017 m. pavasarį, remiantis Italijos valdžios institucijų pateiktais stebėjimų duomenimis;

(10)

pateiktoje nuomonėje dėl Italijos 2016 m. biudžeto plano projekto Komisija nurodė, kad atlikdama bendrą galimo nuokrypio nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, vertinimą ji atsižvelgs į galimybę Italijai taikyti lankstumo priemones pagal Stabilumo ir augimo paktą, daugiausia dėmesio skirdama tam, ar nukrypimu nuo koregavimo plano bus veiksmingai pasinaudota investicijų didinimo tikslais, ar yra patikimų planų vėl laikytis koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir ar padaryta pažanga įgyvendinant struktūrinių reformų darbotvarkę atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas. Komisijos vertinimu, atsižvelgus į padarytą struktūrinių reformų darbotvarkės pažangą, planuojamas investicijas ir Vyriausybės įsipareigojimą užtikrinti koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo laikymąsi 2017 m., kurį Komisija iš naujo vertins rudenį, Italijai 2016 m. galima taikyti papildomą 0,35 procentinio punkto BVP dydžio nuokrypį;

(11)

remiantis Komisijos 2016 m. pavasario prognoze, atsižvelgus į leistiną nuokrypį dėl investicijų ir struktūrinių reformų įgyvendinimo, galima daryti išvadą, kad dėl 2016 m. numatomo -0,7 % BVP struktūrinio pablogėjimo Italijai kyla rizika nukrypti nuo įsipareigojimų pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį. Laikantis prielaidos, kad politika nesikeis, pagal Komisijos prognozę 2017 m. struktūrinių priemonių poveikio nebus, todėl galėtų kilti rizika smarkiai nukrypti nuo reikalaujamo 0,6 % BVP struktūrinio koregavimo. Prognozuojama, kad 2016 m. ir 2017 m. Italija nesilaikys pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės;

(12)

apskritai, remdamasi 2016 m. stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2016 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad kyla rizika, kad Italija neatitiks Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Remdamasi 2016 m. rudens prognoze, kai turės daugiau informacijos apie tai, kaip Italija 2017 m. vėl pradėjo laikytis koregavimo plano siekdama vidutinio laikotarpio tikslo, įskaitant 2017 m. biudžeto plano projektą, Komisija iš naujo įvertins, kaip Italija laikosi reikalaujamo koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

(13)

nors yra iniciatyvų reformuoti fiskalinę sistemą, iki šiol nedaug nuveikta siekiant užtikrinti išlaidų peržiūros indėlį į fiskalinį konsolidavimą. Visų pirma išlaidų peržiūros tikslai buvo dar labiau sumažinti, o tai, kad išlaidų peržiūros nėra visapusiškai įtrauktos į biudžeto procedūrą, kenkia bendram šios procedūros veiksmingumui. Tikimasi, kad užbaigus visapusišką biudžeto procedūros reformą, kuri rengiama nuo 2009 m., šis trūkumas bus panaikintas, o biudžeto procedūra – papildyta labiau į rezultatus orientuotu metodu. Siekiant padidinti valstybės skolos tvarumą, taip pat labai svarbu paspartinti privatizavimo plano įgyvendinimą. Italijos mokesčių sistema trukdo efektyviam ekonomikos rezultatyvumui ir vis dar susiduria su keliais sunkumais. Jie yra susiję su labai prastu mokestinių prievolių vykdymu ir vėluojančia mokesčių išlaidų reforma, ypač su sumažintais pridėtinės vertės mokesčio tarifais, ir sena kadastrinių verčių sistema. Visi šie aspektai buvo įtraukti į teisės aktą, kuriuo nustatoma mokesčių sistemos reforma, tačiau jie neįgyvendinti arba įgyvendinti tik iš dalies. Be to, naujausi pokyčiai, tokie, kaip nekilnojamojo turto mokesčio netaikymas pirmam būstui, atrodo nesuderinami su tikslu išplėsti mokesčio bazę ir perkelti mokesčių naštą nuo gamybos veiksnių nekilnojamajam turtui ir vartojimui;

(14)

viešojo administravimo reforma – svarbus žingsnis, kuris, priėmus ir įgyvendinus reikalingus įstatyminius potvarkius, leistų Italijai pasinaudoti laukiama nauda, t. y. turėti efektyvesnį ir kokybiškesnį viešąjį sektorių. 2016 m. sausio mėn. Vyriausybės pasiūlyti įstatyminiai potvarkiai dėl valstybės įmonių ir vietos viešųjų paslaugų, taip pat būsimas potvarkis dėl užimtumo viešajame sektoriuje, yra itin svarbūs norint pašalinti esmines trūkumų priežastis. Nors neseniai imtasi priemonių, kuriomis siekiama aktyviau kovoti su korupcija, įskaitant baudų didinimą ir konkrečiai korupcinei nusikalstamai veikai taikomų senaties terminų pailginimą, seniai rekomenduota sisteminė senaties įstatymo peržiūra vis dar nevykdoma. Sukčiavimas apskaitos srityje taip pat yra svarbi problema. Teisingumo sistemoje išlieka šios pagrindinės problemos: ilgai trunkantys teismo procesai ir didelis neišnagrinėtų civilinių ir komercinių bylų skaičius. Atidi priemonių, kurių imtasi pastaraisiais metais siekiant spręsti šias problemas, poveikio stebėsena padės įvertinti, ar reikia imtis papildomų veiksmų;

(15)

padaryta tam tikra pažanga gerinant turto kokybę bankų sektoriuje. Nors pastaraisiais mėnesiais naujų neveiksnių paskolų srautas sumažėjo, jų sukauptas kiekis tebėra labai didelis, todėl toliau daromas spaudimas pelningumui ir bankų ištekliams. Be to, Italijos nemokumo sistema ir skolos išieškojimo sistemos nepakankamai palankios greitam sumažėjusios vertės paskolų tvarkymui. Nuo 2015 m. vidurio buvo priimti keli įstatymai, kuriais siekta supaprastinti ir paspartinti nemokumo ir teisės naudotis turtu atėmimo procedūras, ir pasiūlytas teisės akto, kuriuo nustatoma bankroto sistemos esminė reforma, projektas. Tačiau šių reformų poveikį procedūrų trukmei ir atgaunamai vertei dar reikia įvertinti. Nuo 2015 m. pradžios Italija priėmė keletą priemonių, skirtų bankų, ypač didesnių kooperatinių bankų, akcininkų įsteigtų bankų ir nedidelių savitarpio bankų, valdymo trūkumams šalinti. Visiškai įgyvendinus šias reformas sektorius taptų atsparesnis ir būtų užtikrintas efektyvesnis kreditų realiajai ekonomikai teikimas. Mažas išlaidų veiksmingumas bankų sektoriuje varžo pelningumą ir vidaus kapitalo formavimą, o nedidelis augimas ir mažos palūkanos kelia papildomų problemų. Nauja ES bankų pertvarkymo sistema (5) pakeitė bankų išleistų obligacijų, kurių daug turi Italijos neprofesionalieji klientai, rizikos profilį ir akcentuoja visuomenės finansinio raštingumo svarbą;

(16)

2015 m. Italija, vykdydama vadinamąją darbo vietų įstatymo reformą, iš esmės pertvarkė savo darbo rinkos taisykles ir institucijas. Norint paskatinti darbo rinkos nuošalyje esančių asmenų, ypač ilgalaikių bedarbių ir jaunimo, aktyvumą, itin svarbu įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos reformą. Šiuo metu esama keletas administracinių, politinių ir su ištekliais susijusių problemų. Visų pirma, norint jas išspręsti, reikia stiprinti valstybines užimtumo tarnybas ir atidžiai stebėti, kaip jos teikia paslaugas. Reformuota pameistrysčių sistema, kad būtų įtraukti iš darbo atleisti suaugusieji ir išplėtos galimybės jauniems žmonėms, tačiau ji tebėra įgyvendinama. Italijoje nepakankamai išvystytos antro lygmens derybos, o tai trukdo įmonės lygmeniu priimti novatoriškus sprendimus, kuriais galėtų būti padidintas našumas ir pasiekta, kad darbo užmokestis labiau reaguotų į darbo rinkos sąlygas. Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika, reikia imtis veiksmų šioje srityje. Socialiniai partneriai dar nepasiekė sutarimo dėl kolektyvinių derybų reformos. Remiantis nacionaline reformų programa, reformos tikimasi sulaukti iki 2016 m. pabaigos. Moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis yra vienas žemiausių ES. Daugiausia moterų užima netipines ir mažų garantijų darbo vietas, jos sudaro nestandartinių darbuotojų daugumą ir joms kyla ypač didelis pavojus patirti neoficialios ekonomikos poveikį. Mokesčių ir išmokų sistema neskatina antrųjų šeimoje uždirbančių asmenų dirbti, o Darbo vietų įstatymas šios problemos veiksmingai nesprendžia. Ribotos galimybės gauti nebrangių priežiūros paslaugų taip pat trukdo vaikų arba vyresnio amžiaus giminaičių turinčioms moterims dalyvauti darbo rinkoje. Skurdo lygis yra didelis – daugiau nei ketvirtadaliui italų gresia skurdas arba socialinė atskirtis, o teikiama socialinė parama išlieka nedidelė ir fragmentiška. Nacionalinės kovos su skurdu strategijos priėmimas ir įgyvendinimas ir socialinių išlaidų racionalizavimas galėtų būti pirmieji žingsniai, siekiant nacionaliniu lygmeniu remiantis aktyvios įtraukties principu palaipsniui įgyvendinti tinkamą socialinės paramos sistemą iš esmės biudžetui neutraliu būdu. Padaryta reikšminga pažanga vykdant švietimo reformą. 2015 m. liepos mėn. buvo priimta mokyklų reforma, o įgyvendinimo teisės aktai turi būti priimti iki 2017 m. sausio mėn.;

(17)

padaryta nedidelė pažanga skatinant konkurenciją paslaugų sektoriuje. 2015 m. metinis konkurencijos įstatymas tebėra svarstomas Parlamente. Kelių nuostatų, pavyzdžiui, susijusių su teisės srities profesijomis, poveikis buvo susilpnintas vykstant parlamentiniam procesui. Kai kurios sritys tebėra pernelyg saugomos arba reguliuojamos, visų pirma reglamentuojamosios profesijos, sveikatos priežiūros sektorius, vietos viešasis transportas ir taksi, uostai ir oro uostai. Mažmeninės prekybos sektoriui trukdo keletas trūkumų, kuriuos lemia rinkos reguliavimo griežtumas. Viešas teisių vykdyti ekonominę veiklą suteikimo viešoje erdvėje procesas neskatina konkurencijos, visų pirma dėl to, kad leidimai išduodami netaikant konkurencingų ir skaidrių procedūrų. Rinkos atvėrimo priemones turi paremti verslui palanki aplinka. Padaryta tam tikra pažanga vykdant paprastinimą pagal 2015–2017 m. paprastinimo darbotvarkę, o tai leidžia centrinei ir regioninei valdžiai lengviau ir racionaliau bendradarbiauti. Tačiau Italijos verslo aplinka vis dar nepakankamai palanki augimui ir investavimui ir kenčia nuo fragmentiškos ir susiskaidžiusios skirtingų valdžios lygmenų priimamų įstatymų ir taisyklių sistemos. Ekonominės veiklos vykdytojus tebeslegia administracinė ir reglamentavimo našta. Privalumus, susijusius su bendrovės įsteigimu arba nemokumo problemų sprendimu, atsveria trūkumai, susiję su statybos leidimų išdavimu, sutarčių vykdymo užtikrinimu, mokesčių mokėjimu arba paskolos gavimu. Įgyvendinus 2016 m. pradžioje priimtą nacionalinę viešųjų pirkimų strategiją, taip pat būtų lengviau pašalinti kai kuriuos plačiai paplitusius sisteminius trūkumus;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Italijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2016 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Italija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija atsižvelgė ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, atsižvelgiant į tai, kad ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose,

1.

2016 m. laikinai nukrypti nuo reikalaujamo 0,5 % BVP koregavimo, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, neviršijant 0,75 % BVP sumos, leistinos dėl investicijų ir struktūrinių reformų įgyvendinimo, su sąlyga, kad 2017 m. koregavimo plano bus vėl pradėta laikytis siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. 2017 m. užtikrinti 0,6 % BVP fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. 2016 m. užbaigti biudžeto procedūros reformą ir užtikrinti, kad išlaidų peržiūra būtų neatsiejama jos dalis. Užtikrinti, kad laiku būtų įgyvendinta privatizavimo programa, o nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad valdžios sektoriaus skolos santykis pradėtų mažėti. Mokesčių naštą nuo gamybos veiksnių perkelti vartojimui ir nekilnojamajam turtui. Sumažinti mokesčių išlaidų įvairovę ir apimtį ir iki 2017 m. vidurio užbaigti kadastro sistemos reformą. Imtis priemonių siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, be kita ko, naudojant elektronines sąskaitas faktūras ir elektroninius mokėjimus.

2.

Įgyvendinti viešojo administravimo reformą priimant ir įgyvendinant visus reikalingus įstatyminius potvarkius, ypač tuos, kuriais reformuojamos valstybinės įmonės, vietos viešosios paslaugos ir žmogiškųjų išteklių valdymas. Aktyviau kovoti su korupcija, be kita ko, iki 2016 m. pabaigos peržiūrėti senaties įstatymą. Sutrumpinti civilinių bylų nagrinėjimo trukmę, užtikrinant reformų vykdymą ir produktyviai tvarkant bylas.

3.

Sparčiau mažinti susikaupusių neveiksnių paskolų, be kita ko, labiau gerinant nemokumo ir skolų išieškojimo sistemą. Greitai užbaigti šiuo metu bankų sektoriuje vykdomų įmonių valdymo reformų įgyvendinimą.

4.

Įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos reformą visų pirma didinant užimtumo tarnybų efektyvumą. Palengvinti sąlygas antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims pradėti dirbti. Priimti ir įgyvendinti nacionalinę kovos su skurdu strategiją ir peržiūrėti bei racionalizuoti socialinės apsaugos išlaidas.

5.

Greitai priimti ir įgyvendinti svarstomą konkurencijos įstatymą. Imtis tolesnių priemonių konkurencijai reglamentuojamųjų profesijų, transporto, sveikatos priežiūros ir mažmeninės prekybos sektoriuose ir koncesijų sistemoje padidinti.