7.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 (3) buvo priimtas siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo kliūtis, kurios susidarė dėl skirtingų nacionalinių prekybos produktais iš ruonių reguliavimo priemonių. Tos priemonės buvo priimtos atsižvelgiant į visuomenės moralinį susirūpinimą su ruonių žudymu susijusiais gyvūnų gerovės aspektais ir tuo, kad Sąjungos rinkoje gali būti produktų, gautų iš ruonių, kurie buvo nužudyti sukeliant pernelyg didelį skausmą, kančias, baimę ir kitų formų kentėjimą. Toks susirūpinimas pagrįstas įrodymais, kad specifinėmis sąlygomis, kuriomis vykdoma ruonių medžioklė, iš tiesų humaniško nužudymo metodo nuosekliai ir veiksmingai taikyti ir jo taikymo užtikrinti neįmanoma. Tuo tikslu Reglamentu (EB) Nr. 1007/2009 nustatytas bendras draudimas pateikti į rinką produktus iš ruonių;

(2)

tuo pačiu metu ruonių medžioklė yra neatsiejama inuitų ir kitų čiabuvių bendruomenių socialinės ekonomikos, mitybos, kultūros ir identiteto dalis, labai prisidedanti prie jų pragyvenimo ir vystymosi, teikianti maistą ir pajamas užtikrinant bendruomenės gyvenimą ir tvarų pragyvenimą, apsauganti ir tęsianti tradicinį bendruomenės būvį. Dėl šių priežasčių inuitų ir kitų čiabuvių bendruomenių vykdoma tradicinė ruonių medžioklė nekelia tokio pat visuomenės moralinio susirūpinimo kaip medžioklė, kuri vykdoma visų pirma dėl komercinių priežasčių. Be to, remiantis Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių, priimta 2007 m. rugsėjo 13 d., ir kitais atitinkamais tarptautiniais dokumentais, plačiai pripažįstama, kad neturėtų būti daromas neigiamas poveikis pagrindiniams ekonominiams ir socialiniams inuitų bei kitų čiabuvių bendruomenių interesams. Be to, trys valstybės narės (Danija, Nyderlandai ir Ispanija) ratifikavo 1989 m. birželio 27 d. Tarptautinės darbo organizacijos priimtą Konvenciją dėl čiabuvių gyventojų ir genčių nepriklausomose šalyse (Konvencija Nr. 169) (4). Todėl išimties tvarka Reglamentu (EB) Nr. 1007/2009 leidžiama pateikti į rinką produktus iš ruonių, kuriuos tradiciškai medžioja inuitų ir kitos čiabuvių bendruomenės savo pragyvenimui ir ta medžioklė prisideda prie tokio pragyvenimo;

(3)

atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama Reglamentu (EB) Nr. 1007/2009, turėtų būti nustatyta produktų iš ruonių, kuriuos sumedžioja inuitų ir kitos čiabuvių bendruomenės pateikimo į Sąjungos rinką sąlyga, kad per tą medžioklę būtų deramai atsižvelgiama į gyvūnų gerovę kiek įmanoma sumažinant medžiojamų gyvūnų patiriamą skausmą, kančias, baimę ar kitų formų kentėjimą, kartu atsižvelgiant į inuitų ir kitų čiabuvių bendruomenių gyvenimo būdą ir medžioklės kaip maisto šaltinio paskirtį. Todėl išimtis, taikoma produktams iš ruonių, kuriuos sumedžioja inuitai ir kitos čiabuvių bendruomenės, turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai medžioklė prisideda prie tų bendruomenių pragyvenimo;

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 1007/2009 taip pat išimties tvarka leidžiama pateikti į rinką produktus iš ruonių, sumedžiotų siekiant vienintelio tikslo – užtikrinti tvarų jūrų išteklių valdymą. Nors pripažįstama, kad medžioklė yra svarbi siekiant užtikrinti tvarų jūrų išteklių valdymą, praktiškai tą medžioklę gali būti sunku atskirti nuo didelio masto medžioklės, kuri visų pirma vykdoma dėl komercinių priežasčių. Dėl to gali būti nepagrįstai diskriminuojami atitinkami produktai iš ruonių. Todėl ta išimtis nebeturėtų būti numatyta. Vis dėlto, panaikinus išimtį, susijusią su tvaraus jūrų išteklių valdymo užtikrinimu, gali kilti problemų valstybėse narėse, kuriose iš teisėtai sumedžiotų ruonių gauta skerdena buvo naudojama kaip žaliava produktams iš ruonių, kurie retkarčiais ir mažais kiekiais buvo pateikiami vietos rinkoms. Tikslinga, kad Komisija į Reglamento (EB) Nr. 1007/2009 veikimo, veiksmingumo ir poveikio vertinimą įtrauktų jai pateiktą informaciją apie Reglamento (EB) Nr. 1007/2009, su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, įgyvendinimą tose valstybėse narėse. Tos išimties panaikinimas nedaro poveikio valstybių narių teisei ir toliau reglamentuoti medžioklę, kuria siekiama užtikrinti tvarų jūrų išteklių valdymą;

(5)

siekiant užtikrinti, kad išimtis, taikoma produktams iš ruonių, kuriuos sumedžioja inuitai ir kitos čiabuvių bendruomenės, nebūtų naudojama ruonių produktams, gautiems iš visų pirma dėl komercinių priežasčių vykdomos medžioklės, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kad, jei būtina ir remiantis įrodymais, būtų uždrausta pateikti į rinką iš atitinkamos medžioklės gautus produktus iš ruonių arba būtų apribotas tokių produktų kiekis, kurį galima pateikti į rinką. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Taip pat svarbu, kad Komisija tinkamai konsultuotųsi su susijusiomis kilmės šalimis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(6)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1007/2009 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai toliau patikslinti administracines priemones dėl įstaigų, kurios gali patvirtinti atitiktį produktų iš ruonių pateikimo į rinką sąlygoms, pripažinimo ir dėl patvirtinimo dokumentų išdavimo bei kontrolės, taip pat administracines nuostatas, būtinas užtikrinant atitiktį keliautojų arba jų šeimos narių asmeninėms reikmėms naudojamų produktų iš ruonių importo sąlygoms, taip pat parengti technines rekomendacines pastabas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(7)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Reglamentui (EB) Nr. 1007/2009 ir jo išimtims įgyvendinti, Komisija turėtų informuoti visuomenę ir kompetentingas valdžios institucijas, įskaitant muitines, apie to reglamento nuostatas ir taisykles pagal kurias produktai iš ruonių, kuriuos medžioja inuitų ar kitos čiabuvių bendruomenės, gali būti pateikti į rinką;

(8)

valstybės narės turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie veiksmus, kurių imtasi Reglamentui (EB) Nr. 1007/2009 įgyvendinti. Remdamasi tomis ataskaitomis, Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie Reglamento (EB) Nr. 1007/2009 įgyvendinimą, be kita ko, poveikį inuitų ir kitų čiabuvių bendruomenių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

(9)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl jo masto bei poveikio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(10)

atsižvelgiant į tai, kokiu mastu prekyba produktais iš ruonių reglamentuojama Reglamentu (EB) Nr. 1007/2009 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, Komisijos reglamentas (ES) Nr. 737/2010 (6) turėtų būti panaikintas;

(11)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1007/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„4a.   kitos čiabuvių bendruomenės– nepriklausomų šalių bendruomenės, laikomos čiabuvių bendruomenėmis todėl, kad jas sudaro tos šalies arba geografinio regiono, kuriam ta šalis priklauso, gyventojų, gyvenusių joje (jame) užkariavimo, kolonizacijos arba dabartinių valstybės sienų nustatymo metu, palikuonys, kurie, nepaisant jų teisinio statuso, yra išlaikę tam tikras arba visas savo socialines, ekonomines, kultūrines ir politines institucijas;“.

2.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Pateikimo į rinką sąlygos

1.   Pateikti į rinką produktus iš ruonių leidžiama tik tada, kai jie pagaminti iš inuitų ar kitų čiabuvių bendruomenių sumedžiotų ruonių ir atitinka visas šias sąlygas:

Pirmoje pastraipoje įtvirtintos sąlygos taikomos importuojamiems produktams iš ruonių jų importo metu ar importo vietoje.

1a.   Produkto iš ruonių pateikimo į rinką metu kartu su juo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis atitiktį 1 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (toliau – patvirtinimo dokumentas).

Pateikus prašymą, patvirtinimo dokumentą išduoda tam tikslui Komisijos pripažinta įstaiga.

Tokios pripažintos įstaigos turi būti nepriklausomos, kompetentingos vykdyti savo funkcijas ir joms turi būti taikomas išorės auditas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, importuoti produktus iš ruonių taip pat leidžiama, kai importas yra atsitiktinis ir importuojamos tik keliautojų arba jų šeimos narių asmeninėms reikmėms naudojamos prekės. Tų prekių pobūdis ir kiekis turi liudyti, kad jos importuojamos ne dėl komercinių priežasčių.

3.   1 ir 2 dalių taikymas neturi trukdyti siekti šio reglamento tikslo.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais toliau patikslinamos administracinės priemonės dėl įstaigų, kurios gali patvirtinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms, pripažinimo, ir dėl patvirtinimo dokumentų išdavimo ir kontrolės, taip pat administracines nuostatas, būtinas užtikrinant atitiktį šio straipsnio 2 daliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Jeigu esama įrodymų, kad ruonių medžioklė vykdoma visų pirma dėl komercinių priežasčių, Komisijai suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus pagal 4a straipsnį, siekiant uždrausti pateikti į rinką iš atitinkamos medžioklės gautus produktus arba apriboti jų kiekį. Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus, prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl techninių rekomendacinių pastabų parengimo, kuriose pateikiamas kombinuotosios nomenklatūros kodų, kurie gali būti priskirti produktams iš ruonių, kuriems taikomas šis straipsnis, preliminarus sąrašas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

3.

Įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 10 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

4.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 (7) 18 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (8).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Pagal 3 straipsnio 4 dalį priimtinų įgyvendinimo aktų atveju, jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(7)  1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1)."

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

5.

Įterpiamas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Informavimas

Siekdama didinti visuomenės sąmoningumą, Komisija informuoja visuomenę, ir kompetentingas valdžios institucijas, įskaitant muitines, apie šio reglamento nuostatas ir taisykles, pagal kurias produktai iš ruonių, kuriuos medžioja inuitų ar kitos čiabuvių bendruomenės, gali būti pateikti į rinką.“

6.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. ir po to kas ketverius metus Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo veiksmus, kurių ėmėsi šiam reglamentui įgyvendinti.

2.   Komisija pateikia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą Europos Parlamentui ir Tarybai per 12 mėnesių nuo kiekvieno 1 dalyje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

3.   Savo ataskaitose, pateiktose pagal 2 dalį, Komisija įvertina šio reglamento veikimą, veiksmingumą ir poveikį siekiant jo tikslo.“