I PRIEDAS

Pažangos ataskaitos modelis

I DALIS

Visiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams (toliau – ESI fondai) reikalinga informacija ir vertinimas

1.   Valstybės narės vystymosi poreikių pokyčiai nuo partnerystės sutarties patvirtinimo (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies a punktas  (1) )

a)	Bendras vystymosi poreikių pokyčių aprašymas ir vertinimas, taip pat naujose atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose vadovaujantis Sutarties 121 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsnio 4 dalimi, nustatytų vystymosi poreikių pokyčių aprašymas.

b)	Kiti elementai, kai tinkama.

2.   Pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją ir konkrečių fondų uždavinius, pasitelkiant ESI fondų įnašą siekiant pasirinktų teminių tikslų ir, visų pirma, pagal kiekvienos programos veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus ir klimato kaitos tikslams panaudotą paramą (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies b punktas)

(a)	Pažangos, padarytos įgyvendinant nacionalinius strategijos „Europa 2020“ tikslus (3) ir ESI fondų įnašo, kuriuo prisidėta jų siekiant, aprašymas ir vertinimas pagal veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus ir klimato kaitos tikslams panaudotą paramą, kai tinkama.

(b)

ESI fondų įnašo įgyvendinant teminius tikslus ir pažangos, padarytos siekiant kiekvienam teminiam tikslui numatytų pagrindinių rezultatų, nurodytų partnerystės sutartyje, aprašymas ir vertinimas pagal veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus ir klimato kaitos tikslams panaudotą paramą, kai tinkama, taip pat ESI fondų įnašo siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos aprašymas, kai tinkama, pagal kiekvienos programos veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus.

(c)	ESI fondų įnašo įgyvendinant naujas atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas aprašymas, kai tinkama.

(d)	Aprašymas, kaip skirstant ESI fondus atsižvelgta į vystymosi poreikių pokyčius, kai tinkama.

(e)	Tik 2019 m. ataskaitoje: 2 lentelės duomenų analizės santrauka, taip pat priežasčių, dėl kurių nebuvo pasiekti orientyrai, ir priemonių, kurių bus imtasi jiems pasiekti, vertinimas.

(f)	Kiti elementai, kai tinkama.

1 lentelė

Klimato kaitos tikslams panaudota parama

Fondas	A. Klimato kaitos tikslams panaudota parama partnerystės sutartyje	B. Klimato kaitos tikslams panaudota parama (4)	Panaudotos paramos procentinė dalis, palyginti su nurodyta partnerystės sutartyje (% B/A)
ERPF	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
Sanglaudos fondas	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
ESF (5)	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
EŽŪFKP	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
EJRŽF	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
IŠ VISO	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>

2 lentelė

Tik 2019 m. ataskaitoje. Orientyrų pasiekimas valstybės narės vertinimu

Programa	Prioritetas	Fondas (6)	Regionų kategorijafn (7)	Teminis tikslas (7)	Orientyrų pasiekimas (Taip/Ne)	Sąjungos parama
<type='S' input='G'>	<type='S' input='G'>	<type='S' input='G'>	<type='S' input='G'>	<type='S' input='G'>	<type='C' input='M'>	<type='N' input='M'>

3.   Tik 2017 m. ataskaitoje. Veiksmai, kurių imtasi siekiant įvykdyti partnerystės sutartimi nustatytas ex ante sąlygas (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies c punktas)

Bendra informacija apie tai, ar veiksmai, kurių imtasi siekiant įvykdyti iki partnerystės sutarties patvirtinimo dienos neįvykdytas partnerystės sutartimi nustatytas taikomas ex ante sąlygas, buvo įvykdyti pagal nustatytą grafiką, ir jų vertinimas, kai tinkama.

Taikomos bendrosios ex ante sąlygos, kurios visiškai neįvykdytos arba įvykdytos iš dalies	Neįvykdyti kriterijai	Veiksmai, kurių imtasi	Terminas (data)	Už įvykdymą atsakingi subjektai	Veiksmai baigti iki termino (Taip/Ne)	Įvykdyti kriterijai (Taip/Ne)	Numatoma galutinė likusių veiksmų įgyvendinimo data, jei tinkama	Pastabos (apie kiekvieną veiksmą)
<type='S' maxlength=500 input='G'>	<type='S' maxlength=500 input='G'>	<type='S' maxlength=1000 input='G'>	<type='D' input='G'>	<type='S' maxlength=500 input='G'>	<type='C' input='M'>	<type='C' input='M'>	<type='C' input='M'>	<type='S' maxlength=2000 input='M'>
		1 veiksmas
		2 veiksmas

Taikomos teminės ex ante sąlygos, kurios visiškai neįvykdytos arba įvykdytos iš dalies	Neįvykdyti kriterijai	Veiksmai, kurių imtasi	Terminas (data)	Už įvykdymą atsakingi subjektai	Veiksmai baigti iki termino (Taip/Ne)	Įvykdyti kriterijai (Taip/Ne)	Numatoma galutinė likusių veiksmų įgyvendinimo data, jei tinkama	Pastabos (apie kiekvieną veiksmą)
<type='S' maxlength=500 input='G'>	<type='S' maxlength=500 input='G'>	<type='S' maxlength=1000 input='G'>	<type='D' input='G'>	<type='S' maxlength=500 input='G'>	<type='C' input='M'>	<type='C' input='M'>	<type='C' input='M'>	<type='S' maxlength=2000 input='M'>
		1 veiksmas
		2 veiksmas

4.   Priemonių, kuriomis užtikrinamas ESI fondų ir kitų Sąjungos ir nacionalinių finansavimo priemonių bei Europos investicijų banko (EIB) koordinavimas, įgyvendinimas (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies d punktas)

(a)	Partnerystės sutartyje nustatytų koordinavimo priemonių įgyvendinimo ir, jei tinkama, visų jas įgyvendinant kilusių problemų vertinimas.

(b)	Pakoreguotų ir naujų koordinavimo priemonių aprašymas, kai tinkama.

(c)	Kiti elementai, kai tinkama.

5.   Integruoto požiūrio į teritorinį vystymąsi įgyvendinimas arba programomis pagrįstų integruotų metodų įgyvendinimo santrauka, įskaitant pažangą, padarytą įgyvendinant nustatytų bendradarbiavimo prioritetinių sričių tikslus (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies e punktas)

a)	Bendrosios pastabos ir vertinimas. <type='S' maxlength=14000 input='M'>

b)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 15 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį bendruomenės inicijuotos vietos plėtros įgyvendinimo apžvalga. <type='S' maxlength=7000 input='M'>

c)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 15 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį integruotų teritorinių investicijų įgyvendinimo apžvalga, kai tinkama. <type='S' maxlength=7000 input='M'>

d)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 15 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį makroregioninių ir jūros baseino strategijų įgyvendinimo apžvalga, kai tinkama. <type='S' maxlength=7000 input='M'>

e)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 15 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktį integruoto požiūrio, kurio laikomasi tenkinant geografinių teritorijų, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, poreikius, įgyvendinimo vertinimas, kai tinkama. — Veiksmų, kurių imtasi specialiesiems geografinių teritorijų, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, poreikiams patenkinti aprašymas. — Rezultatų, pasiektų tenkinant šių geografinių teritorijų ir (arba) tikslinių grupių poreikius, aprašymas. <type='S' maxlength=7000 input='M'>

f)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 15 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktį didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių teritorijų demografinių problemų sprendimo įgyvendinimo apžvalga, kai tinkama. <type='S' maxlength=7000 input='M'>

6.   Kai tinkama, veiksmai, kurių imtasi siekiant stiprinti valstybės narės institucijų ir paramos gavėjų gebėjimus administruoti ir naudoti ESI fondų paramą (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies f punktas)

7.   Veiksmai, kurių imtasi, ir pažanga, padaryta siekiant sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies g punktas)

8.   Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje nurodytų partnerių vaidmuo įgyvendinant partnerystės sutartį (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies h punktas)

a)	Atrinktų partnerių vaidmens rengiant pažangos ataskaitą aprašymas ir vertinimas pagal partnerystės sutartį.

b)	Atrinktų partnerių įsitraukimo įgyvendinant programas ir jų dalyvavimo programų stebėsenos komitetuose, aprašymas ir vertinimas.

c)	Kiti elementai, kai tinkama.

9.   Veiksmų, kurių imtasi taikant ESI fondų įgyvendinimo horizontaliuosius principus ir politikos tikslus, santrauka (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnio 2 dalies i punktas)

(a)

Veiksmų, kurių imtasi taikant horizontaliuosius principus, siekiant užtikrinti šių principų sklaidą ir stebėseną įvairaus pobūdžio programose, santrauka pagal partnerystės sutarties turinį: (1) lyčių lygybė, nediskriminavimas, prieinamumas neįgaliems asmenims; (2) tvarus vystymasis (aplinkos apsauga, tausus išteklių naudojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos bei jos švelninimas, biologinė įvairovė ir rizikos prevencija).

(b)	Tvarkos, nustatytos siekiant integruoti horizontaliuosius politikos tikslus, santrauka pagal partnerystės sutarties turinį.

(c)	Kiti elementai, kai tinkama.

II DALIS

Informacija apie Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir jos vertinimas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013 19 straipsnio 5 dalies  (8) taikymo tikslais)

10.   Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI) įgyvendinimas (Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 19 straipsnio 5 dalis)

(a)	Bendras JUI įgyvendinimo aprašymas, nurodant, kaip JUI prisidėjo įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir pateikiant konkrečių pagal JUI remtų intervencinių veiksmų pavyzdžių.

(b)	Visų įgyvendinant JUI kilusių problemų ir priemonių, kurių buvo imtasi joms išspręsti, aprašymas.

(c)	JUI įgyvendinimo, atsižvelgiant į nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes ir į jos įnašą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, vertinimas.

III DALIS

Apie sanglaudos politiką teiktina informacija ir jos vertinimas, jei naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 111 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe tam tikrus metinių įgyvendinimo ataskaitų elementus įtraukti į pažangos ataskaitas, teikiamas 2017 ir 2019 m.

11.   Papildoma informacija ir vertinimas, kuriuos galima pateikti, priklausomai nuo veiksmų programos turinio ir tikslų (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 111 straipsnio 4 dalis, kai tinkama, įtraukiama siekiant papildyti kitus pažangos ataskaitos skirsnius)

11.1.   Pažanga, padaryta įgyvendinant integruotą teritorinio vystymosi principą, įskaitant su demografinėmis problemomis susiduriančių ir nuolatinių arba gamtinių trūkumų turinčių teritorijų plėtrą, tvarią miestų plėtrą ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą pagal veiksmų programą.

11.2.   Veiksmų, kuriais stiprinami valstybės narės institucijų ir paramos gavėjų pajėgumai administruoti ir naudoti fondų paramą, įgyvendinimo pažanga.

11.3.   Visų tarpregioninių ir tarpvalstybinių veiksmų įgyvendinimo pažanga.

11.4.   Pažanga, padaryta įgyvendinant priemones, skirtas specifiniams geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią skurdo, diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, poreikiams tenkinti, ypač didelį dėmesį skiriant marginalioms bendruomenėms, neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams bei nedirbantiems jaunuoliams, įskaitant, kai tinkama, panaudotus finansinius išteklius.

IV DALIS

Informacija apie JUI įgyvendinimą ir jo vertinimas, jei naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 111 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe, teikiami 2019 m.  (9) .

12.   JUI įgyvendinimas (Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 19 straipsnio 4 dalis)

a)	Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 19 straipsnio 6 dalyje nurodyto vertinimo, kuriuo vertinamas ESF paramos ir specialaus asignavimo JUI, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti, veiksmingumas, efektyvumas ir poveikis, pagrindinių išvadų aprašymas.

b)	Darbo pasiūlymų, kuriuos gavo JUI dalyviai, įskaitant palankių sąlygų neturinčius asmenis, marginalioms bendruomenėms priklausančius asmenis ar asmenis, kurie paliko švietimo sistemą neįgiję kvalifikacijos, kokybės aprašymas ir vertinimas.

c)	JUI dalyvių daromos pažangos, tęsiant mokymąsi, randant tvarias ir deramas darbo vietas ar pereinant prie gamybinės praktikos ar kokybiškos stažuotės, aprašymas ir vertinimas.

V DALIS

Apie sanglaudos politiką teiktina informacija ir jos vertinimas, jei naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 111 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe (kai tinkama, įtraukiami siekiant papildyti kitus pažangos ataskaitos skirsnius), teikiami 2019 m.

13.   Programos įnašas įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 5 dalis)

Informacija apie programos įnašą įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją ir jo vertinimas.

---

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(2)  Laukelių reikšmių paaiškinimas:

tipas (angl. type): N = numeris (angl. Number), D = data (angl. Date), S = eilutė (angl. String), C = žymimasis langelis (angl. Checkbox), P = procentinė dalis (angl. Percentage)

įvestis (angl. input): M = rankinė įvestis (angl. Manual), S = atrankinė įvestis (angl. Selection), G = sugeneruota sistemos (angl. Generated by system)

maxlength = didžiausias ženklų su tarpais skaičius.

(3)  EŽŪFKP atveju aprašoma ir vertinama pagal kiekvienam Sąjungos prioritetui nustatytas siektinas reikšmes, nes strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas pagrįstas šešiais Sąjungos prioritetais.

(4)  Bendra suma EUR, pagrįsta iki ankstesnių metų gruodžio 31 d. galutinio termino Komisijai deklaruotomis tinkamomis finansuoti išlaidomis.

(5)  Taip pat įtraukiami JUI ištekliai (specialus asignavimas JUI ir atitinkama ESF parama).

(6)  Šioje lentelėje JUI (specialus asignavimas ir atitinkama ESF parama) laikoma fondu.

(7)  Netaikoma EŽŪFKP ir EJRŽF.

(8)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470). Šią dalį pildo tik valstybės narės, turinčios JUI reikalavimus atitinkančių regionų, remiantis šio reglamento 16 straipsniu.

(9)  Šią dalį pildo tik valstybės narės, turinčios JUI reikalavimus atitinkančių regionų, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 16 straipsniu.

II PRIEDAS

Informacijos apie didelės apimties projektą teikimo forma

DIDELĖS APIMTIES PROJEKTAS

EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS / SANGLAUDOS FONDAS

INVESTICIJOS Į INFRASTRUKTŪRĄ/GAMYBINĖS INVESTICIJOS

Projekto pavadinimas	<type='S' maxlength=255 input='M'>
CCI	<type='S' maxlength=15 input='S'>

A.   SUBJEKTAS, ATSAKINGAS UŽ DIDELĖS APIMTIES PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ, IR JO PAJĖGUMAI

A.1.   Institucija, atsakinga už paraišką finansuoti projektą (vadovaujančioji institucija arba tarpinė institucija)

A.1.1.	Pavadinimas	<type='S' maxlength='200' input='M'>  (1)
A.1.2.	Adresas	<type='S' maxlength='400' input='M'>
A.1.3.	Asmens ryšiams vardas ir pavardė	<type='S' maxlength='200' input='M'>
A.1.4.	Asmens ryšiams pareigos	<type='S' maxlength='200' input='M'>
A.1.5.	Telefonas	<type='N' input='M'>
A.1.6.	E. pašto adresas	<type='S' maxlength='100' input='M'>

A.2.   Subjektas (-ai)  (2) , atsakingas (-i) už projekto įgyvendinimą (paramos gavėjas (-ai)  (3) )

A.2.1.	Pavadinimas	<type='S' maxlength='200' input='M'>
A.2.2.	Adresas	<type='S' maxlength='400' input='M'>
A.2.3.	Asmens ryšiams vardas ir pavardė	<type='S' maxlength='200' input='M'>
A.2.4.	Asmens ryšiams pareigos	<type='S' maxlength='200' input='M'>
A.2.5.	Telefonas	<type='N' input='M'>
A.2.6.	E. pašto adresas	<type='S' maxlength='100' input='M'>

A.3.   Išsami informacija apie įmonę (pildyti tik gamybinių investicijų atveju)

A.3.1.   Įmonės pavadinimas

A.3.2.   Ar įmonė yra MVĮ  (4) ? <type='C' input=M>

Taip

☐

Ne

☐

A.3.3.   Apyvarta (vertė milijonais EUR ir metai):

A.3.3.1.

Vertė milijonais EUR <type='N' input='M'>

A.3.3.2.

Metai <type='N' input='M'>

A.3.4.   Bendras įdarbintų asmenų skaičius (vertė ir metai):

A.3.4.1.

Įdarbintų asmenų skaičius <type='N' input='M'>

A.3.4.2.

Metai <type='N' input='M'>

A.3.5.   Grupės struktūra

Ar 25 proc. arba daugiau įmonės kapitalo ar balso teisių priklauso vienai įmonei ar kelioms įmonėms, kurios neatitinka MVĮ apibrėžties? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Nurodykite pavadinimą ir aprašykite grupės struktūrą

A.4.   Subjekto, atsakingo už projekto įgyvendinimą, pajėgumai, nurodant jo techninį, teisinį, finansinį ir administracinį pajėgumus  (5)

A.4.1.   Techninis pajėgumas (privaloma aprašyti bent projektui įgyvendinti reikiamą kompetenciją ir nurodyti tokią kompetenciją turinčių, su projektu galinčių dirbti ir paskirtų dirbti darbuotojų organizacijoje skaičių).

A.4.2.   Teisinis teisnumas (privaloma nurodyti bent paramos gavėjo teisinį statusą, pagal kurį jam leidžiama įgyvendinti projektą, ir jo gebėjimus prireikus imtis teisinių veiksmų).

A.4.3.   Finansinis pajėgumas (privaloma patvirtinti bent subjekto, atsakingo už projekto įgyvendinimą, finansinę būklę, siekiant įrodyti, kad jis gali užtikrinti projekto atitinkamos finansavimo dalies likvidumą, kad būtų užtikrintas sėkmingas jo įgyvendinimas ir su kita subjekto veikla susiję būsimi veiksmai).

A.4.4.   Administracinis pajėgumas (privaloma nurodyti bent ES finansuotus ir (arba) panašaus pobūdžio projektus, įvykdytus per pastaruosius dešimt metų, o neturint tokių pavyzdžių, nurodyti, ar svarstyti techninės paramos poreikiai; nurodyti įgyvendinti projektą ir jį valdyti galinčią institucinę struktūrą, kaip antai projekto įgyvendinimo skyrių, ir, kai įmanoma, pateikti siūlomą projekto įgyvendinimo ir valdymo organizacinę schemą).

A.5.   Pateikite informaciją apie atitinkamus institucinius susitarimus su trečiosiomis šalims dėl projekto įgyvendinimo ir sėkmingo planuotų ir galimai sukurtų objektų valdymo

A.5.1.   Patikslinkite, kaip baigus projektą bus valdoma infrastruktūra (t. y. nurodykite valdytojo pavadinimą, jo atrankos metodus – viešąjį valdymą ar koncesiją, sutarties tipą ir t. t.).

B.   INVESTICIJOS IR JOS VIETOS APRAŠYMAS; PAAIŠKINIMAS, KAIP JI SUDERINAMA SU ATITINKAMOS (-Ų) VEIKSMŲ PROGRAMOS (-Ų) PRIORITETINĖMIS KRYPTIMIS; TIKĖTINAS JOS INDĖLIS SIEKIANT TŲ PRIORITETINIŲ KRYPČIŲ KONKREČIŲ TIKSLŲ IR TIKĖTINAS JOS INDĖLIS Į SOCIALINĮ IR EKONOMINĮ VYSTYMĄSI

B.1.   Veiksmų programa (-os) ir prioritetinės kryptys

Veiksmų programos CCI	Veiksmų programos prioritetinė kryptis
VP1<type='S' input='S'>	VP1 prioritetinė kryptis<type='S' input='S'>
VP1<type='S' input='S'>	VP1 prioritetinė kryptis<type='S' input='S'>
VP2<type='S' input='S'>	VP2 prioritetinė kryptis<type='S' input='S'>
VP2<type='S' input='S'>	VP2 prioritetinė kryptis<type='S' input='S'>

B.1.1.   Ar projektas įtrauktas į veiksmų programos (-ų) didelės apimties projektų sąrašą  (6) ? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

B.2.   Projekto veiksmų kategorijos  (7)

	Kodas	Suma	Procentai
B.2.1. Intervencinių veiksmų srities matmens (-ų) kodas (-ai) (jeigu, remiantis pro rata skaičiavimu, tinka kelios intervencinių veiksmų sritys, turėtų būti nurodytas daugiau nei vienas kodas)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.2. Finansavimo formos matmens kodas (Kai kuriais atvejais tinka daugiau nei vienas kodas, todėl reikėtų nurodyti pro rata nustatytas dalis.)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.3. Teritorijų matmens kodas (Kai kuriais atvejais tinka daugiau nei vienas kodas, todėl reikėtų nurodyti pro rata nustatytas dalis.)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.4. Teritorinės paramos paskirstymo priemonės kodas	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.5. Teminio tikslo matmens kodas (Kai kuriais atvejais tinka daugiau nei vienas kodas, todėl reikėtų nurodyti pro rata nustatytas dalis.)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.6. Ekonominės veiklos matmens kodas (NACE kodas (8)) (Kai kuriais atvejais tinka daugiau nei vienas kodas, todėl reikėtų nurodyti pro rata nustatytas dalis.)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.7. Vietovės matmens (-ų) kodas (NUTS III) (9) (Kai kuriais atvejais tinka daugiau nei vienas kodas, todėl reikėtų nurodyti pro rata nustatytas dalis.)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.8. Investicijos pobūdis (10) (pildyti tik gamybinių investicijų atveju)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>
B.2.9. Nagrinėjamasis produktas (11) (pildyti tik gamybinių investicijų atveju)	<type='N' input='S'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='G'>

B.3.   Projekto aprašymas

B.3.1.   Pateikite glaustą (daugiausiai 2 p.) projekto aprašymą (pristatydami jo tikslą, esamą padėtį, spręsimus uždavinius, pastatysimus objektus ir pan.), žemėlapį, kuriame nurodyta projekto įgyvendinimo vieta  (12) , geografinės informacijos duomenis  (13) ir pagrindinius projekto komponentus bei atskiras visų jų sąnaudų sąmatas (atskirai neskirstydami veiklos sąnaudų).

Gamybinių investicijų atveju taip pat privaloma pateikti išsamų techninį aprašymą, nurodant: darbą, atliktą nustatant pagrindines jų savybes, įmonės sandarą, pagrindinę veiklą ir pagrindinius finansinės struktūros elementus, pagrindinius investicijos aspektus, gamybos technologiją ir įrangą bei produktus.

B.3.2.   Ar šis projektas yra didelės apimties projekto etapas  (14) ? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

B.3.3.   Jei projektas yra bendro projekto dalis, glaustai aprašykite siūlomus įgyvendinimo etapus paaiškindami, kaip jie yra techniškai ir finansiškai nepriklausomi. Paaiškinkite kokie kriterijai taikyti sprendžiant dėl projekto dalijimo į etapus. Nurodykite, kokia viso projekto procentinė dalis bus įgyvendinta šiuo etapu. Jei projektas bendrai finansuojamas pagal daugiau nei vieną veiksmų programą, nurodykite, kokios dalys priskirtos kokiai veiksmų programai ir koks joms skirtas pro rata asignavimas.

B.3.4.   Ar Komisija yra anksčiau patvirtinusi kokią nors šio didelės apimties projekto dalį? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, nurodykite patvirtinto didelės apimties projekto CCI.

Jeigu šis projektas yra didelės apimties projekto dalis, o jo pirmas etapas buvo įgyvendintas 2007–2013 m., pateikite fizinių ir finansinių ankstesnio etapo tikslų apibūdinimą, įskaitant pirmo etapo įgyvendinimo aprašymą, ir patvirtinkite, kad jis yra arba bus parengtas naudoti pagal savo paskirtį.

B.3.5.   Ar šis projektas yra Sąjungos lygmeniu patvirtinto transeuropinio tinklo dalis? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, patikslinkite ir nurodykite atitinkamą ES teisės aktą (15).

B.3.6.   Ar gamybinių investicijų atveju ši investicija:

i)

patenka į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 (16) 3 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį? <type='C' input='M'> Taip ☐ Ne ☐ Jei taip, paaiškinkite, kaip ja prisidedama prie darbo vietų (visų pirma, jauniems asmenims) kūrimo ir išsaugojimo. < type='S' maxlength='1750' input='M'>

ii)

patenka į Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį? <type='C' input='M'> Taip ☐ Ne ☐ Jei taip, paaiškinkite, kaip ja prisidedama įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 5 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus investavimo prioritetus, ir, jei ši investicija susijusi su didelių įmonių ir MVĮ bendradarbiavimu, kaip ja prisidedama įgyvendinant to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus investavimo prioritetus. < type='S' maxlength='1750' input='M'>

B.4.   Projekto tikslai ir jo derėjimas su atitinkamomis veiksmų programos arba veiksmų programų prioritetinėmis kryptimis, tikėtinas jo indėlis siekiant tų prioritetinių krypčių konkrečių tikslų ir rezultatų, tikėtinas indėlis į socialinį ir ekonominį vietovės, kurioje įgyvendinama veiksmų programa, vystymąsi.

B.4.1.   Kokie pagrindiniai projekto tikslai? Išvardykite juos ir trumpai paaiškinkite.

B.4.2.   Patikslinkite, kaip projektas dera su atitinkamomis veiksmų programos arba veiksmų programų prioritetinėmis kryptimis ir tikėtiną jo indėlį siekiant tų prioritetinių krypčių konkrečių tikslų rezultato rodiklių.

B.4.3.   Paaiškinkite, kaip projektu bus prisidėta prie socialinio ir ekonominio vietovės, kurioje įgyvendinama veiksmų programa, vystymosi.

B.4.4.   Paaiškinkite, kokių priemonių planuoja imtis ir (arba) ėmėsi paramos gavėjas, kad valdymo etapu užtikrintų optimalų infrastruktūros naudojimą.

C.   VISOS IŠLAIDOS IR VISOS TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

C.1.   Užpildykite toliau pateiktą lentelę atsižvelgdami į toliau pateiktą informaciją

(1)

Netinkamos finansuoti išlaidos – tai i) išlaidos, patirtos ne tinkamumo finansuoti laikotarpiu, ii) išlaidos, netinkamos finansuoti pagal taikytinas ES ir nacionalines taisykles, iii) kitos bendram finansavimui nepateiktos išlaidos. Pastaba. Išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios data – tai data, kurią Komisijai pateikta veiksmų programa, arba 2014 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė (17).

(2)	Nenumatytos išlaidos neturėtų viršyti 10 % visų sąnaudų, atėmus nenumatytas išlaidas, sumos. Šios nenumatytos išlaidos gali būti įtrauktos į finansiniam įnašui iš fondų apskaičiuoti naudojamą visą tinkamų finansuoti išlaidų sumą.

(3)	Kainų koregavimas, kai tinkama, gali būti įtrauktas, kad būtų atsižvelgta į numatomą infliaciją, kai tinkamų finansuoti išlaidų vertė nurodyta palyginamosiomis kainomis.

(4)	Grąžintinas PVM nėra tinkamas finansuoti. Jei PVM laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis, pagrįskite tai.

(5)	Visos išlaidos turi apimti visas nuo projekto planavimo iki stebėsenos patirtas išlaidas ir į jas turi būti įtrauktas PVM, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra grąžintinas ar ne.

(6)

Neužstatytos ir užstatytos žemės pirkimas už sumą, kuri viršija 10 % visų atitinkamo veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 69 straipsnio 3 dalies b punktu. Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai įgyvendinami su aplinkos apsauga susiję veiksmai, ši procentinė dalis gali būti didesnė.

(7)	Visos tinkamos finansuoti išlaidos, neatsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

	EUR	Visos išlaidos (A)	Netinkamos finansuoti išlaidos (1) (B)	Tinkamos finansuoti išlaidos (C) = (A) – (B)	Visų tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis
		Įvesta	Įvesta	Apskaičiuota	Apskaičiuota
1	Planavimo ir (arba) projektavimo mokesčiai	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
2	Žemės pirkimas	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'> (6)	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
3	Pastatai ir statiniai	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
4	Įranga ir mašinos arba įrenginiai	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
5	Nenumatytos išlaidos (2)	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
6	Kainų koregavimas (jei taikoma) (3)	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
7	Viešinimas	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
8	Priežiūra atliekant statybos darbus	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
9	Techninė parama	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
10	Tarpinė SUMA	<type='N' input='G'>	<type='N' input='G'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
11	(PVM (4)	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>	<type='P' input='G'>
12	IŠ VISO	<type='N' input='G'> (5)	<type='N' input='G'>	<type='N' input='G'> (7)	<type='P' input='G'>

Nurodykite valiutos kursą ir pateikite nuorodą (kai taikoma).

Pastabas dėl bet kurio iš pirmiau nurodytų elementų (pvz., apie nenurodytas nenumatytas išlaidas, tinkamą finansuoti PVM) pateikite čia.

C.2.   Patikrinimas, ar laikomasi valstybės pagalbos taisyklių

Ar manote, kad šiam projektui teikiama valstybės pagalba? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, užpildykite šią lentelę (18).

	Pagalbos suma (EUR), išreikšta BSE (19)	Visa tinkamų finansuoti išlaidų suma (EUR) (20)	Pagalbos intensyvumas (%)	Valstybės pagalbos numeris/pagalbos, kuriai taikoma bendroji išimtis, registro numeris
Patvirtinta pagalbos schema arba patvirtinta individuali pagalba	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='M'>	<type='N' input='M'>
Pagalba, kuriai taikomas bendrosios išimties reglamentas	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='M'>	<type='N' input='M'>
Pagalba pagal sprendimą dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (21) arba reglamentą dėl viešojo sausumos keleivinio transporto (22)	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='P' input='M'>	<type='N' input='M'>
Visa suteikta pagalba	<type='N' input='G'>	Netaikoma	Netaikoma	Netaikoma

Jei ne, išsamiai paaiškinkite, kaip nustatėte, kad projektas nesusijęs su valstybės pagalba (23). Šią informaciją pateikite apie visas galimų valstybės pagalbos gavėjų grupes, pavyzdžiui, infrastruktūrų atveju – apie savininką, statytojus, veiklos vykdytoją ir infrastruktūros naudotojus. Jei taikoma, nurodykite, ar priežastis, dėl kurios manote, jog projektas nesusijęs su valstybės pagalba, yra ta, kad i) projektas nesusijęs su jokia ekonomine veikla (įskaitant veiklą viešųjų paslaugų srityje) arba kad ii) paramos gavėjas (-ai) turi teisėtą atitinkamos veiklos monopolį ir nevykdo veiklos jokiame liberalizuotame sektoriuje (arba tvarkys atskirą apskaitą, jei gavėjas (-ai) vykdo veiklą papildomuose sektoriuose).

C.3.   Visų tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas

Atsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus, apskaičiavus visų tinkamų finansuoti išlaidų sumą, patikrinama, ar projektas pasiekė didelės apimties projektui nustatytą ribinę vertę pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 100 straipsnį.

Pasirinkite tinkamą variantą ir pateikite prašomą informaciją. Veiksmams, iš kurių negaunama pajamų, taikykite Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą metodą ir 100 proc. diskontuotų grynųjų pajamų pro rata.

Galimų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodas	Vadovaujančiosios institucijos pasirinktas ir atitinkamam sektoriui, subsektoriui arba veiksmo rūšiai taikomas metodas (24) (pažymėkite tik vieną langelį)
Diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimas	<type='C' input='M'>
Fiksuotosios normos metodas	<type='C' input='M'>
Sumažintos bendro finansavimo normos metodas	<type='C' input='M'>

Diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimas (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies b punktas)

		vertė
1.	Visos tinkamos finansuoti išlaidos, neatsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus (EUR, nediskontuotos) (C.1.12 (C) skirsnis)	<type='N' input='G'>
2.	Diskontuotų grynųjų pajamų pro rata taikymas (%) (jei taikoma) = (E.1.2.9)	<type='N' input='M'>
3.	Visos tinkamos finansuoti išlaidos, atsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus (EUR, nediskontuotos) = (1) * (2). Didžiausias viešasis įnašas turi atitikti valstybės pagalbos taisykles ir pirmiau nurodytą visos suteiktos pagalbos sumą (jei taikoma)	<type='N' input='M'>

Fiksuotosios normos metodas arba sumažintos bendro finansavimo normos metodas (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies a punktas ir 61 straipsnio 5 dalis)

		vertė
1.	Visos tinkamos finansuoti išlaidos, neatsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus (EUR, nediskontuotos) (C.1.12 (C) skirsnis)	<type='N' input='G'>
2.	Grynųjų pajamų fiksuotoji norma, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 V priede arba deleguotuosiuose aktuose (FN) ((%)	<type='N' input='M'>
3.	Visos tinkamos finansuoti išlaidos, atsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus, (EUR, nediskontuotos) = (1) × (1-FR) (25). Didžiausias viešasis įnašas turi atitikti valstybės pagalbos taisykles ir pirmiau nurodytą visos suteiktos pagalbos sumą (jei taikoma).	<type='N' input='M'>

D.   ATLIKTOS GALIMYBIŲ STUDIJOS, ĮSKAITANT ALTERNATYVŲ ANALIZĘ, IR JŲ REZULTATAI

D.1.   Paklausos analizė

Pateikite paklausos analizės santrauką, įskaitant numatomą paklausos didėjimo normą, kad įrodytumėte projekto poreikį, taikydami šio reglamento III priede (Išlaidų ir naudos analizės atlikimo metodika) nustatytą metodą. Joje turėtų būti nurodyta bent jau ši informacija:

i)	prognozių metodika;

ii)	prielaidos ir pradinės reikšmės (pvz., eismas praeityje ir tikėtinas eismas ateityje, nevykdant projekto);

iii)	pasirinktų galimybių prognozės, kai tinkama;

iv)	pasiūlos aspektai, įskaitant esamą pasiūlą ir numatomą (infrastruktūros) plėtotę;

v)	tinklo pranašumai (jei yra).

Gamybinių investicijų atveju apibūdinkite tikslines rinkas ir pateikite paklausos analizės santrauką, nurodydami paklausos didėjimo normą, kai tinkama suskirstytą pagal valstybes nares ir trečiąsias šalis bendrai.

D.2.   Alternatyvų analizė

D.2.1.   Nurodykite alternatyvias galimybes, nagrinėtas galimybių studijose, taikant šio reglamento III priede (Išlaidų ir naudos analizės atlikimo metodika) nustatytą metodą. Joje turėtų būti nurodyta bent jau ši informacija:

i)	visos investicijų išlaidos ir nagrinėtų galimybių įgyvendinimo išlaidos;

ii)	siūlomos infrastruktūros dydžio (atsižvelgiant į techninius, veiklos, ekonominius, aplinkos apsaugos ir socialinius kriterijus) ir vietos pasirinkimo galimybės;

iii)	kiekvieno komponento ir sistemos technologinės galimybės;

iv)	su kiekviena galimybe susijusi rizika, įskaitant su poveikiu klimato kaitai susijusią riziką ir ekstremalias oro sąlygas;

v)	nagrinėtų galimybių ekonominiai rodikliai, kai tinkama (26);

vi)	apibendrinamoji lentelė, kurioje būtų nurodyti visų nagrinėtų galimybių pranašumai ir trūkumai.

Be to, gamybinių investicijų atveju išsamiai aprašykite pajėgumus (pvz., įmonės pajėgumą prieš investuojant (vienetais per metus), ataskaitinę datą, pajėgumą investavus (vienetais per metus), numatomą pajėgumo panaudojimo normą).

D.2.2.   Nurodykite, kokiais kriterijais vadovautasi atrenkant geriausią sprendimą (išrikiuodami juos pagal svarbą ir jų vertinimo metodą, numatydami jų pasekmes klimato kaitos pažeidžiamumui ir įvertindami riziką bei atlikdami poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir (arba) strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procedūras, kai tinkama (žr. F skirsnį)), ir trumpai pagrįskite pagal šio reglamento III priedą (Išlaidų ir naudos analizės atlikimo metodika) pasirinktą galimybę  (27) .

D.3.   Pasirinktos galimybės pagrįstumas

Trumpai apibūdinkite pasirinktos galimybės pagrįstumą, apžvelkite šiuos svarbiausius aspektus: institucinį ir techninį aspektus, aplinkos apsaugą ir išmetamą ŠESD kiekį, poveikį klimato kaitai ir projekto riziką (kai tinkama), taip pat kitus su nustatyta rizika susijusius aspektus, kad įrodytumėte projekto pagrįstumą. Užpildykite lentelę nurodydami atitinkamus dokumentus.

D.3.1.   Institucinis aspektas.

D.3.2.   Techninis aspektas, įskaitant vietovę, planuojamą pagrindinės infrastruktūros pajėgumą, projekto aprėpties ir dydžio, atsižvelgiant į numatomą paklausą, pagrįstumą, atlikus klimato ir gaivalinių nelaimių rizikos vertinimą padarytų pasirinkimų pagrįstumą (kai tinkama), investicijų ir veiklos išlaidų sąmatas.

D.3.3.   Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos pasekmių švelninimo (išmetamo ŠESD kiekio) ir prisitaikymo aspektai (kai tinkama).

D.3.4.   Kiti aspektai

Užpildykite šią informacinę lentelę.

Svarbiausi galimybių studijų (arba verslo plano, jei tai gamybinės investicijos) aspektai	Nuoroda (patvirtinamieji dokumentai ir jų skyriai ir (arba) skirsniai, ir (arba) puslapiai, kuriuose galima rasti konkrečią informaciją ir duomenis)
Paklausos analizė	< type='S' maxlength='1750' input='M'>
Alternatyvų analizė	< type='S' maxlength='1750' input='M'>
Institucinis	< type='S' maxlength='1750' input='M'>
Techninis	< type='S' maxlength='1750' input='M'>
Aplinkos apsaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, taip pat atsparumo nelaimėms (kai tinkama)	< type='S' maxlength='1750' input='M'>
Kiti aspektai	< type='S' maxlength='1750' input='M'>

E.   IŠLAIDŲ IR NAUDOS ANALIZĖ, ĮSKAITANT FINANSINĘ IR EKONOMINĘ ANALIZES, IR RIZIKOS VERTINIMAS

E.1.   Finansinė analizė

E.1.1.   Trumpai (daugiausiai 2–3 p.) aprašykite finansinės analizės metodiką (atitiktį šio reglamento III priedui (Išlaidų ir naudos analizės atlikimo metodika) ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014  (28) III skirsniui (Iš veiksmų, kuriais gaunama pajamų, gautų diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodas) ir metodikos taikymo išimtis; visas pagrindines padarytas prielaidas dėl veiklos išlaidų, pagrindinių pakeitimo išlaidų, pajamų ir likutinės vertės, naudotus makroekonominius parametrus, skaičiuojant svarstytus veiksmus, analizei atlikti naudotus duomenis) ir pagrindines išvadas, taip pat finansinio tvarumo analizės rezultatus, kad įrodytumėte, jog projektui ateityje nepritrūks grynųjų pinigų (patvirtinkite projekto paramos gavėjo, jo savininkų ir (arba) valdžios institucijų įsipareigojimą finansuoti investicijas, veiklos ir pakeitimo išlaidas ir, kai įmanoma, pateikite finansinio tvarumo lenteles, kuriose būtų pristatytos ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautų prognozės).

E.1.2.   Finansinės analizės išlaidų ir naudos analizei panaudoti pagrindiniai elementai ir parametrai (visos vertės EUR)  (29)

	Pagrindiniai elementai ir parametrai	Vertė
1	Ataskaitinis laikotarpis (metai)	<type='N' input='M'>
2	Finansinė diskonto norma (%) (30)	<type='P' input='M'>
	Pagrindiniai elementai ir parametrai	Nediskontuotoji vertė	Diskontuotoji vertė (grynoji dabartinė vertė)	Išlaidų ir naudos analizės dokumento nuoroda (skyrius/skirsnis/puslapis)
3	Visos investicijų išlaidos, išskyrus nenumatytas išlaidas	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	< type='S' maxlength='500' input='M'>
4	Likutinė vertė	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	< type='S' maxlength='500' input='M'>
5	Pajamos		<type='N' input='M'>	< type='S' maxlength='500' input='M'>
6	Veiklos ir pakeitimo išlaidos (31)		<type='N' input='M'>	< type='S' maxlength='500' input='M'>
Diskontuotų grynųjų pajamų pro rata taikymas  (32)
7	Grynosios pajamos = pajamos – veiklos ir pakeitimo išlaidos + likutinė vertė = (5) – (6) + (4)		<type='N' input='G'>	< type='S' maxlength='500' input='M'>
8	Visos investicijų išlaidos – grynosios pajamos = (3) – (7)		<type='N' input='G'>	< type='S' maxlength='500' input='M'>
9	Diskontuotų grynųjų pajamų pro rata taikymas (%) = (8)/(3)	<type='P' input='G'>		< type='S' maxlength='500' input='M'>
* Kai PVM galima susigrąžinti, išlaidos ir pajamos turėtų būti apskaičiuotos pagal vertę be PVM.

E.1.3.   Pagrindiniai finansinės analizės rodikliai pagal išlaidų ir naudos analizės dokumentą

	Be Sąjungos paramos A		Su Sąjungos parama B		Nuoroda į išlaidų ir naudos analizės dokumentą (skyrius/skirsnis/puslapis)
1. Finansinė grąžos norma (angl. FRR) (%)	<type='P' input='M'>	FRR(C) (33)	<type='P' input='M'>	FRR(K) (34)	< type='S' maxlength='500' input='M'>
2. Grynoji dabartinė vertė (EUR)	<type='N' input='M'>	FNPV(C)	<type='N' input='M'>	FNPV(K)	< type='S' maxlength='500' input='M'>

Jei didelės apimties projekto finansinis pelningumas didelis, t. y. FRR(C) yra gerokai didesnis nei finansinė diskonto norma, pagrįskite Sąjungos įnašą, laikydamiesi šio reglamento III priedo.

Gamybinių investicijų atveju pateikite FRR(Kp) (35) apskaičiavimo rezultatus ir juos palyginkite su nacionaliniais konkrečiam sektoriui nustatytais tikėtino pelningumo standartais.

E.1.4.   Tarifų strategija ir prieinamumas (jei taikoma)

E.1.4.1.   Jei, vartotojams nustačius tarifus ar mokesčius, iš projekto ketinama gauti pajamų, išsamiai aprašykite apmokestinimo sistemą (mokesčių rūšis ir dydį, principą ar Sąjungos teisės aktą, pagal kuriuos buvo nustatyti mokesčiai).

E.1.4.2.   Ar iš mokesčių padengiamos veiklos išlaidos, įskaitant projekto priežiūros ir pakeitimo išlaidas (36) ? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Patikslinkite, pateikdami nuorodą į tarifų strategiją. Jei ne, nurodykite kokia dalimi bus dengiamos veiklos išlaidos ir nepadengtų sąnaudų finansavimo šaltinius. Jei teikiama pagalba veiklai, pateikite išsamesnę informaciją. Jei apmokestinti nenumatoma, paaiškinkite, kaip bus dengiamos veiklos sąnaudos.

E.1.4.3.   Jei įvairiems vartotojams nustatomi skirtingi mokesčiai, ar jie proporcingi skirtingam projekto naudojimui/faktiniam vartojimui? (Išsamesnę informaciją pateikite teksto lauke) <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

E.1.4.4.   Ar mokesčiai proporcingi vartotojų keliamai taršai? (Išsamesnę informaciją pateikite teksto lauke) <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

E.1.4.5.   Ar atsižvelgta į mokesčių prieinamumą vartotojams? (Išsamesnę informaciją pateikite teksto lauke) <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

E.2.   Ekonominė analizė

E.2.1.   Trumpai (daugiausiai 2–3 p.) aprašykite metodiką (atitiktį įgyvendinimo aktui dėl išlaidų ir naudos analizės atlikimo metodikos ir metodikos taikymo išimčių), pagrindines prielaidas, padarytas vertinant sąnaudas (įskaitant skaičiuojant svarstytus atitinkamus išlaidų komponentus: investicines sąnaudas, pakeitimo išlaidas, veiklos išlaidas), ekonominę naudą ir poveikį, taip pat daromą aplinkai, klimato kaitos švelninimui (įskaitant, kai tinkama, padidėjusiam išmetamam ŠESD kiekiui CO2 ekvivalentu) ir atsparumui klimato kaitai ir nelaimėms, taip pat pagrindines socialinės ir ekonominės analizės išvadas ir paaiškinkite ryšį su poveikio aplinkai analize (žr. F skirsnį), kai tinkama.

E.2.2.   Patikslinkite atliekant analizę nustatytą ekonominę naudą ir sąnaudas, ir joms priskirtą vertę.

Nauda	Vieneto vertė (kai tinkama)	Bendra vertė (EUR, diskontuotoji) (37)	% visos naudos
< type='S' maxlength='200' input='M'>	< type='S' maxlength='50' input='M'>…	<type='N' input='M'>	<type='P' input='M'>
…	…	…	…
Bendrai		APSKAIČIUOTA	100 %
Išlaidos	Vieneto vertė (kai tinkama)	Bendra vertė (EUR, diskontuotoji)	Visų išlaidų dalis %
< type='S' maxlength='200' input='M'>	< type='S' maxlength='50' input='M'>…	<type='N' input='M'>	<type='P' input='M'>
…	…	…	…
Bendrai		APSKAIČIUOTA	100 %

E.2.3.   Pagrindiniai ekonominės analizės rodikliai pagal išlaidų ir naudos analizės dokumentą

Pagrindiniai parametrai ir rodikliai	Vertės	Nuoroda į išlaidų ir naudos analizės dokumentą (skyrius/skirsnis/puslapis)
1. Socialinė diskonto norma (%)	<type='P' input='M'>	<type='S' maxlength='500' input='M'>
2. Ekonominė grąžos norma (angl. ERR) (%)	<type='P' input='M'>	<type='S' maxlength='500' input='M'>
3. Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EUR)	<type='N' input='G'>	< type='S' maxlength='500' input='M'>
4. Naudos ir išlaidų santykis	<type='N' input='G'>	<type='S' maxlength='500' input='M'>

E.2.4.   Projekto poveikis užimtumui

Nurodykite darbo vietų, kurios bus sukurtos, skaičių (išreikštą visos darbo dienos ekvivalentais, angl. FTE).

Tiesiogiai sukurtų darbo vietų skaičius	(FTE) skaičius (A)	Vidutinė šių darbų trukmė (mėnesiais) (38) (B)
Įgyvendinimo etapu	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>
Veiklos etapu	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>
Netiesiogiai sukurtų darbo vietų skaičius (tik gamybinių investicijų atveju)	(FTE) skaičius (A)	Vidutinė šių darbų trukmė (mėnesiais) (B)
Veiklos etapu	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>
Išsaugotų darbo vietų skaičius (tik gamybinių investicijų atveju)	<type='N' input='M'>	netaikoma

Be to, gamybinių investicijų atveju pateikite išsamią informaciją apie tikėtiną projekto poveikį užimtumui kituose Sąjungos regionuose ir nurodykite, ar dėl fondų finansinio įnašo neprarandama daug darbo vietų esamose veiklos vietose Sąjungoje, atsižvelgdami į BNR 92 konstatuojamąją dalį ir regioninės valstybės pagalbos taisykles.

E.2.5.   Nurodykite pagrindinę kiekybiškai neįvertinamą ir (arba) pinigine verte neįvertinamą naudą ir išlaidas.

E.3.   Rizikos vertinimas ir jautrumo analizė

E.3.1.   Pateikite trumpą metodikos aprašymą ir rezultatų, įskaitant pagrindinę nustatytą riziką, santrauką.

E.3.2.   Jautrumo analizė

Nurodykite išbandytiems kintamiesiems pritaikytą procentinį pokytį.

Pateikite numatomą poveikį (išreikštą procentiniu pokyčiu) finansinės ir ekonominės veiklos rodiklių rezultatams.

Išbandytas kintamasis	Finansinės grynosios dabartinės vertės (FNPV(K)) nuokrypis (%)	Finansinės grynosios dabartinės vertės (FNPV(C)) nuokrypis (%)	Ekonominės grynosios dabartinės vertės nuokrypis (ENPV) (%)
<type='S' maxlength='500' input='M'>	<type='P' input='M'>	<type='P' input='M'>	<type='P' input='M'>

Kokie kintamieji buvo priskirti kritiniams kintamiesiems? Nurodykite, koks buvo taikytas kriterijus ir koks svarbiausių kintamųjų poveikis pagrindiniams rodikliams – FNPV, ENPV.

Kokie yra kritinių kintamųjų dydžiai, kuriems esant šie dydžiai nebelaikomi kritiniais? Pateikite numatomą procentinį pokytį, kad visų nustatytų kritinių kintamųjų FNPV arba ENPV būtų lygi nuliui.

E.3.3.   Rizikos vertinimas

Trumpai apžvelkite rizikos vertinimą ir pateikite projektui kylančios rizikos veiksnių sąrašą, rizikos matricą (39) ir paaiškinimą, siūlomą rizikos mažinimo strategiją ir už didžiausių rizikos veiksnių, kaip antai, išlaidų viršijimo, vėlavimo, paklausos trūkumo, mažinimą atsakingo subjekto pavadinimą; ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas aplinkai kylančiai rizikai, su klimato kaita ir kitomis gaivalinėmis nelaimėmis susijusiai rizikai.

E.3.4.   Papildomi atlikti vertinimai, kai tinkama

Jei buvo atliktas kritinių kintamųjų, kiekybinės rizikos analizės arba galimybių įvertinti su klimatu susijusią riziką ir priemonių tikimybių paskirstymas, pateikite apie tai išsamesnės informacijos.

F.   POVEIKIO APLINKAI ANALIZĖ, ATSIŽVELGIANT Į BŪTINYBĘ PRISITAIKYTI PRIE KLIMATO KAITOS BEI JĄ ŠVELNINTI, IR ATSPARUMAS NELAIMĖMS

F.1.   Projekto derėjimas su aplinkos politika

F.1.1.   Aprašykite, kaip projektu prisidedama siekiant aplinkos politikos tikslų, įskaitant klimato kaitą, ir į juos atsižvelgiama (vadovaukitės toliau pateiktais aspektais: efektyvus išteklių naudojimas, biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų išsaugojimas, išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas, atsparumas klimato kaitos poveikiui ir pan.).

F.1.2.   Aprašykite, kaip projektu laikomasi atsargumo principo, prevencinio veiksmo principo, principo, pagal kurį žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principo „teršėjas moka“.

F.2.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB  (40) taikymas (SPAV direktyva)

F.2.1.   Ar projektas įgyvendinamas pagal planą arba programą, kurie nėra veiksmų programa? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

F.2.2.   Jei atsakymas į F.2.1 klausimą yra „Taip“, patikslinkite, ar planas ar programa buvo parengti atsižvelgiant į strateginį poveikio aplinkai vertinimą, laikantis SPAV direktyvos.<type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

—	Jei atsakymas yra „Ne“, trumpai jį paaiškinkite. < type='S' maxlength='1750' input='M'>

—	Jei atsakymas yra „Taip“, pateikite ne techninę poveikio aplinkai ataskaitos santrauką (41) ir pagal tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujamą informaciją (interneto nuorodą arba elektroninę kopiją). < type='S' maxlength='1750' input='M'>

F.3.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES  (42) taikymas (PAV direktyva)

F.3.1.   Neįvykdžius ex ante sąlygos dėl aplinkos apsaugos teisės aktų (Direktyvos 2011/92/ES ir Direktyvos 2001/42/EB), kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnyje, pateikite veiksmų plano, dėl kurio susitarta, nuorodą.

F.3.2.   Ar projektas įtrauktas į PAV direktyvos priedus  (43) ?

—	PAV direktyvos I priedą (atsakykite į F.3.3 klausimą);

—	PAV direktyvos II priedą (atsakykite į F.3.4 klausimą);

—	nei į vieną iš dviejų priedų (atsakykite į F.4 klausimą). Priežastis paaiškinkite toliau. < type='S' maxlength='1750' input='M'>

F.3.3.   Kai projektas priskirtas PAV direktyvos I priedui, pridėkite šiuos dokumentus (kaip 6 priedėlį), o papildomą informaciją ir paaiškinimus  (44) pateikite teksto lauke:

a)	PAV ataskaitos ne techninę santrauką (45);

b)	informaciją apie konsultacijas su aplinkos apsaugos institucijomis, visuomene ir, kai tinkama, konsultacijas su kitomis valstybėmis narėmis, atliktas pagal PAV direktyvos 6 ir 7 straipsnius;

c)	kompetentingos institucijos sprendimą, priimtą laikantis PAV direktyvos (46) 8 ir 9 straipsnių, įskaitant informaciją apie tai, kaip jis paskelbtas visuomenei.

F.3.4.   Kai projektas priskirtas tos direktyvos II priedui, ar buvo atliktas PAV? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

—	Jei atsakymas yra „Taip“, pridėkite reikiamus dokumentus, išvardytus F.3.3 punkte.

—

Jei atsakymas yra „Ne“, pateikite toliau nurodytą informaciją: a) išvadą, kurios reikalaujama pagal PAV direktyvos 4 straipsnio 4 dalį (dar vadinama „patikros išvada“); b) ribines vertes, kriterijus arba kiekvieno atvejo tyrimą, atliktą siekiant padaryti išvadą, kad PAV neprivalomas (šios informacijos pateikti nereikia, jei ji jau pateikta a punkte minėtame sprendime); c) priežastis, dėl kurių projektu nedaromas reikšmingas poveikis aplinkai, atsižvelgiant į atitinkamus PAV direktyvos III priede išvardytus atrankos kriterijus (šios informacijos pateikti nereikia, jei ji jau pateikta a punkte minėtame sprendime). < type='S' maxlength='1750' input='M'>

F.3.5.   Sutikimas dėl planuojamos veiklos ir (arba) statybos leidimas (kai taikoma)

F.3.5.1.   Ar projekto įgyvendinimas jau pasiekė statybos etapą (sudaryta bent viena darbų sutartis)? <type='C' input='M'>

Taip*

☐

Ne

☐

F.3.5.2.   Ar projektui jau duotas sutikimas dėl planuojamos veiklos ir (arba) statybos leidimas (bent pagal vieną darbų sutartį)? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne (47)

☐

F.3.5.3.   Jei atsakymas į F.3.5.2 klausimą yra „Taip“, nurodykite datą.

F.3.5.4.   Jei atsakymas į F.3.5.2 klausimą yra „Ne“, nurodykite oficialaus sutikimo dėl planuojamos veiklos prašymo pateikimo datą.

F.3.5.5.   Jei atsakymas į F.3.5.2 klausimą yra „Ne“, nurodykite įveiktus ir dar likusius atlikti administracinius etapus.

F.3.5.6.   Kada turėtų būti priimtas galutinis (-iai) sprendimas (-ai)?

F.3.5.7.   Nurodykite kompetentingą (-as) instituciją (-as), kuri (-ios) davė ar duos sutikimą dėl planuojamos veiklos.

F.4.   Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)  (48) taikymas, poveikio teritorijoms „Natura 2000“ vertinimas

F.4.1.   Ar tikėtina, kad šiuo projektu atskirai arba kartu su kitais projektais tinklui „Natura 2000“ priklausančioms teritorijoms arba ketinamoms prie jo prijungti teritorijoms bus daromas reikšmingas neigiamas poveikis? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

F.4.2.   Jei atsakymas į F.4.1 klausimą yra „Taip“, pateikite:

(1)	kompetentingos institucijos sprendimą ir laikantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies atliktą atitinkamą vertinimą;

(2)

jei kompetentinga institucija nustatė, kad projektu tinklui „Natura 2000“ priklausančioms teritorijoms arba ketinamoms prie jo prijungti teritorijoms bus daromas reikšmingas neigiamas poveikis, pateikite: (a) standartinės pranešimo formos „Informacija Europos Komisijai pagal Buveinių direktyvos (49) 6 straipsnio 4 dalį“ kopiją, kaip pranešta Komisijai (Aplinkos GD) ir (arba) (b) Komisijos nuomonę pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį, jei projektais reikšmingas poveikis daromas prioritetiniams buveinių tipams ir (arba) prioritetinėms rūšims, pateisinamais įpareigojančiomis priežastimis dėl viršesnio viešojo intereso, nesusijusiomis su žmonių sveikata ar sauga arba labai svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis.

F.4.3.   Jei atsakymas į F.4.1 klausimą yra „Ne“, pridėkite kompetentingos institucijos užpildytą 1 priedėlyje pateiktą deklaraciją ir žemėlapį, kuriame pažymėta projekto įgyvendinimo vieta ir teritorijos „Natura 2000“. Jei didelės apimties projektas nesusijęs su infrastruktūra (pvz., įrangos pirkimo projektas), tai turėtų būti tinkamai paaiškinta toliau ir tokiu atveju šios deklaracijos pridėti nebūtina.

F.5.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB  (50) (Vandens pagrindų direktyva) taikymas; poveikio vandens telkiniams vertinimas

F.5.1.   Neįvykdžius atitinkamos ex ante sąlygos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnyje, pateikite veiksmų plano, dėl kurio susitarta, nuorodą.

F.5.2.   Ar projektu bus iš naujo keičiamos paviršinio vandens telkinio fizinės savybės arba požeminio vandens telkinio lygis, dėl kurių pablogės vandens telkinio būklė arba nepavyks užtikrinti geros vandens būklės ir (arba) potencialiai gero vandens? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

F.5.2.1.   Jei atsakymas yra „Taip“, pateikite poveikio vandens telkiniui vertinimą ir išsamų paaiškinimą, kaip buvo ir (arba) bus įgyvendintos visos Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 7 dalies sąlygos.

Taip pat nurodykite, ar projektas įgyvendinimas pagal atitinkamo sektoriaus nacionalinę ir (arba) regioninę strategiją ir (arba) upių baseinų valdymo planą, kuriuose atsižvelgiama į visus atitinkamus veiksnius (pvz., geresnę aplinkos apsaugos požiūriu galimybę, sutelktą poveikį ir t. t.)? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

F.5.2.2.   Jei atsakymas yra „Ne“, pridėkite kompetentingos institucijos užpildytą 2 priedėlyje pateiktą deklaraciją. Jei didelės apimties projektas nesusijęs su infrastruktūra (pvz., įrangos pirkimo projektas), tai turėtų būti tinkamai paaiškinta toliau ir tokiu atveju šios deklaracijos pridėti nebūtina.

F.5.3.   Paaiškinkite, kaip projektas atitinka upių baseinų valdymo plano tikslus, kurie buvo nustatyti atitinkamiems vandens telkiniams.

F.6.   Kai tinkama, informacija apie atitiktį kitoms aplinkos srities direktyvoms

F.6.1.   Tarybos direktyvos 91/271/EEB  (51) taikymas (Direktyva dėl miesto nuotekų valymo). Miesto nuotekų sektoriaus projektai

(1)	Užpildykite paraiškos formos 3 priedėlį (lentelę dėl atitikties direktyvai dėl miesto nuotekų valymo).

(2)	Paaiškinkite, kaip projektas atitinka su Direktyvos dėl miesto nuotekų valymo įgyvendinimo susijusį planą arba programą.

F.6.2.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (52) (Pagrindų direktyva dėl atliekų) taikymas; atliekų tvarkymo sektoriaus projektai

F.6.2.1.   Neįvykdžius atitinkamos ex ante sąlygos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnyje, pateikite veiksmų plano, dėl kurio susitarta, nuorodą.

F.6.2.2.   Paaiškinkite, kaip projektu siekiama Pagrindų direktyvos dėl atliekų 1 straipsnyje nustatytų tikslų. Visų pirma, kaip projektas suderinamas su atitinkamu atliekų tvarkymo planu (28 straipsnis), atliekų tvarkymo hierarchija (4 straipsnis) ir kaip projektu prisidedama įgyvendinant 2020 m. atliekų perdirbimo tikslus (11 straipsnio 2 dalis).

F.6.3.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES  (53) (Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva) taikymas; projektai, kuriems pagal tą direktyvą turi būti suteiktas leidimas

Paaiškinkite, kaip projektas atitinka Direktyvos 2010/75/ES reikalavimus, visų pirma prievolę būti vykdomas pagal integruotą leidimą, suteiktą vadovaujantis geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) ir, kai tinkama, neviršijant toje direktyvoje nustatytų ribinių išmetamų teršalų verčių.

F.6.4.   Visos kitos susijusios aplinkos srities direktyvos (paaiškinkite toliau).

F.7.   Priemonių, kurių imtasi aplinkai daromam neigiamam poveikiui sumažinti ir (arba) atsverti, sąnaudos, visų pirma patirtos dėl PAV procedūros ir kitų vertinimo procedūrų (kaip antai, numatytų Buveinių direktyvoje, Vandens pagrindų direktyvoje, Direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų) arba nacionalinių ir (arba) regioninių reikalavimų

F.7.1.   Patyrus tokių sąnaudų, nurodykite, ar jos buvo įtrauktos į išlaidų ir naudos analizę? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

F.7.2.   Jei šios sąnaudos įtrauktos į bendras išlaidas, įvertinkite priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti ir (arba) atsverti neigiamą poveikį aplinkai, sąnaudų procentinę dalį.

%	<type='P' input='M'>

Trumpai paaiškinkite priemones.

F.8.   PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS IR JOS ŠVELNINIMAS, TAIP PAT ATSPARUMAS NELAIMĖMS

F.8.1.   Paaiškinkite, kaip projektu siekiama klimato kaitos tikslų pagal strategiją „Europa 2020“, nurodydami su klimato kaita susijusias išlaidas, atitinkančias Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2014 I priedą.

F.8.2.   Paaiškinkite, kaip atsižvelgta į su klimato kaita susijusią riziką, ketinimus prisitaikyti prie jos ir ją švelninti ir atsparumą nelaimėms.

(Vadovaukitės toliau pateiktais klausimais: Kokio dydžio buvo ŠESD persidavimo poveikis ir įvertintos anglies dioksido išorės išlaidos? Kokios šešėlinės ŠESD išlaidos ir kaip jos įtrauktos į ekonominę analizę? Ar svarstyta alternatyva, pagal kurią būtų išmetamas mažesnis anglies dioksido kiekis arba naudojamasi atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais? Ar rengiant projektą buvo atliktas klimatui keliamos rizikos vertinimas arba klimato pažeidžiamumo patikrinimas? Ar atliekant SPAV ir PAV buvo atsižvelgta į klimato kaitos klausimus ir, ar juos patikrino atitinkamos nacionalinės institucijos? Kaip analizuojant ir pagal svarbą rikiuojant atitinkamas galimybes buvo atsižvelgta į klimato klausimus? Kaip projektas susijęs su nacionaline ir (arba) regionine prisitaikymo prie klimato kaitos strategija? Ar projektas ir su juo susijusi klimato kaita turės teigiamo ir (arba) neigiamo poveikio apylinkėms? Ar klimato kaitos aspektas turėjo įtakos renkantis projekto įgyvendinimo vietą?) (54)

F.8.3.   Paaiškinkite, kokių priemonių imtasi, siekiant užtikrinti atsparumą dabartiniams ir būsimiems klimato sąlygų svyravimams vykdant projektą.

(Vadovaukitės toliau pateiktais klausimais: kaip atsižvelgta į klimato kaitą projektuojant projektą ir jo komponentus, pavyzdžiui, išorines jėgas (kaip antai, vėjo apkrovą, sniego apkrovą, temperatūrų skirtumus) ir pasekmes (kaip antai, karščio bangas, drenavimą, potvynio riziką ir užsitęsusį sausros laikotarpį, darantį įtaką, pvz., dirvožemio kokybei))

G.   FINANSAVIMO PLANAS, KURIAME NURODOMI VISI PLANUOJAMI FINANSINIAI IŠTEKLIAI IR PLANUOJAMA FONDŲ IR EIB PARAMA, TAIP PAT VISI KITI FINANSAVIMO ŠALTINIAI IR FIZINIAI BEI FINANSINIAI PAŽANGOS STEBĖSENOS RODIKLIAI, ATSIŽVELGIANT Į NUSTATYTĄ RIZIKĄ

G.1.   Visi planuojami finansiniai ištekliai ir planuojama fondų ir EIB parama, taip pat visi kiti finansavimo šaltiniai

G.1.1.   Bendro finansavimo šaltiniai

Visos projekto investicinės sąnaudos turi būti padengtos iš toliau nurodytų šaltinių:

Visų investicijų išlaidų finansavimo šaltinis (EUR)						Iš kurių (informacijai)
Visos išlaidos [C.1.12.(A)]	Sąjungos parama (55)	Nacionalinis viešasis šaltinis (arba ekvivalentas)	Nacionalinis privatusis šaltinis	Kiti šaltiniai (nurodykite)		EIB/EIF paskolos
(a) = (b) + (c) + (d) + (e)	(b)	(c)	(d)	(e)		(f)
<type='N' input='G'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>		<type='N' input='M'>

G.1.2.   Visų Komisijai deklaruotinų tinkamų finansuoti išlaidų metinis planas (finansinis pažangos stebėsenos rodiklis)

Toliau pateikiamos visos Komisijai deklaruotinos tinkamos finansuoti išlaidos, išreikštos metine dalimi EUR (orientacinė dalis). Jei tai yra didelės apimties projektas, bendrai finansuojamas pagal kelias veiksmų programas, metinis planas pateikiamas atskirai pagal kiekvieną veiksmų programą. Jei tai yra didelės apimties projektas, bendrai finansuojamas pagal kelias prioritetines kryptis, metinis planas pateikiamas atskirai pagal kiekvieną prioritetinę kryptį. (EUR)

(EUR)	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	Visos tinkamos finansuoti išlaidos
VP1 prioritetinė kryptis	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='M'>	<type='N' input='G'>
VP1 prioritetinė kryptis
VP2 prioritetinė kryptis
VP2 prioritetinė kryptis

G.1.3.   Kiti Sąjungos finansavimo šaltiniai

G.1.3.1.   Ar buvo pateikta paraiška dėl paramos šiam projektui iš bet kurio kito Sąjungos šaltinio (TEN-T biudžeto, EITP, LIFE+, „Horizontas 2020“, kito Sąjungos finansavimo šaltinio)? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, patikslinkite (susijusią ES programą, nuorodos numerį, datą, prašytą sumą, suteiktą sumą ir kt.):

G.1.3.2.   Ar šis projektas papildo kokį nors kitą projektą, kuris jau finansuojamas ar bus finansuojamas iš ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EITP, kito Sąjungos finansavimo šaltinio? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, patikslinkite (ES įnašo šaltinį, nuorodos numerį, datą, prašytą sumą, suteiktą sumą ir kt.):

G.1.3.3.   Ar buvo pateikta paraiška dėl paskolos ar paramos iš EIB arba EIF, skirtos šiam projektui, didinant nuosavą kapitalą? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, patikslinkite (susijusią finansinę priemonę, nuorodos numerį, datą, prašytą sumą, suteiktą sumą ir kt.):

G.1.3.4.   Ar buvo pateikta paraiška dėl paramos iš bet kurio kito Sąjungos šaltinio (įskaitant ERPF, ESF, Sanglaudos fondą, EIB, EIF ir kitus Sąjungos finansavimo šaltinius) ankstesniam šio projekto etapui (įskaitant galimybių studijos rengimo ir parengiamuosius etapus)? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, patikslinkite (ES įnašo šaltinį, nuorodos numerį, datą, prašytą sumą, suteiktą sumą ir kt.):

G.1.4.   Ar infrastruktūra bus statoma pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę  (56) ? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei „Taip“, aprašykite viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės formą (t. y. privačiojo sektoriaus partnerio atrankos procedūrą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūrą, susitarimus dėl nuosavybės teisių į infrastruktūrą, taip pat baigus galioti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimams arba, kitu atveju, rizikos paskirstymo susitarimus ir pan.). Taip pat pateikite FRR(Kp) apskaičiavimo rezultatus ir juos palyginkite su nacionaliniais konkrečiam sektoriui nustatytais tikėtino pelningumo standartais.

G.1.5.   Jei projektui finansuoti naudojamos finansinės priemonės  (57) , aprašykite finansinių priemonių pobūdį (turto ar paskolos priemonės):

G.1.6.   Sąjungos paramos poveikis projekto įgyvendinimui

Ar Sąjungos parama:

a)	paspartins projekto įgyvendinimą? <type='C' input='M'> Taip ☐ Ne ☐ Jei „Taip“, patikslinkite kaip ir kiek paspartės jo įgyvendinimas. Jei ne, paaiškinkite: < type='S' maxlength='1750' input='M'>

b)	bus būtina projektui įgyvendinti? <type='C' input='M'> Taip ☐ Ne ☐ Jei „Taip“, patikslinkite, kokiu mastu ji prisidės prie jo įgyvendinimo. Jei „Ne“, pagrįskite Sąjungos paramos poreikį. <type='S' maxlength='1750' input='M'>

G.2.   Produkto rodikliai  (58) ir kiti fiziniai pažangos stebėsenos rodikliai

Pateiktoje lentelėje išvardykite produkto rodiklius, įskaitant bendruosius rodiklius, kaip nurodyta veiksmų programoje (-ose), ir kitus fizinius pažangos stebėsenos rodiklius. Informacijos apimtis priklausys nuo projektų sudėtingumo, tačiau reikėtų nurodyti tik pagrindinius rodiklius.

VP (CCI)	Prioritetinė kryptis	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Didelės apimties projekto siektina reikšmė	Tiksliniai metai
<type='S' input='S'>	<type='S' input='S'>	Bendrieji: <type='S' input='S'> Kiti: <type='S' input='M'>	Bendrieji: <type='S' input='S'> Kiti: <type='S' input='M'>	<type='S' input='M'>	<type='N' input='M'>

G.3.   Rizikos vertinimas

Pateikite trumpą pagrindinės sėkmingam fiziniam ir finansiniam projekto įgyvendinimui kylančios rizikos ir siūlomų rizikos mažinimo priemonių santrauką.

H.   DIDELĖS APIMTIES PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TVARKARAŠTIS

Jei numatoma, kad įgyvendinimo laikotarpis bus ilgesnis už programavimo laikotarpį, pateikite etapų, kuriems įgyvendinti iš fondų prašoma skirti paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, tvarkaraštį.

H.1.   Projekto tvarkaraštis

Toliau pateikite viso projekto rengimo ir įgyvendinimo tvarkaraštį ir pridėkite trumpą pagrindinių kategorijų darbų grafiką (pvz., Ganto diagramą, kai tinkama). Jei paraiška susijusi su projekto etapu, lentelėje aiškiai nurodykite viso projekto sudedamąsias dalis, kurioms siekiama gauti paramą pagal šią paraišką.

	Pradžios data (A) (59)	Pabaigos data (B) (59)
1. Galimybių studijos (arba verslo planas, jei tai gamybinės investicijos)	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
2. Išlaidų ir naudos analizė	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
3. Poveikio aplinkai vertinimas	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
4. Projektavimo tyrimai	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
5. Konkurso dokumentų rengimas	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
6. Konkurso procedūra (-os)	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
7. Žemės įsigijimas	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
8. Sutikimas dėl planuojamos veiklos	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
9. Statybos etapas/sutartis	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>
10. Veiklos etapas	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>

H.2.   Projekto užbaigtumas

Apibūdinkite projekto tvarkaraštį (J.1) pagal techninę ir finansinę pažangą ir dabartinio projekto užbaigtumo lygį, atsižvelgdami į toliau pateiktas kategorijas.

H.2.1.   Techniniai dalykai (galimybių studijos, projektavimas ir pan.).

H.2.2.   Administraciniai dalykai, privaloma pateikti bent nuorodas į būtinus leidimus, kaip antai PAV, sutikimą dėl planuojamos veiklos, teritorinius ir (arba) planavimo sprendimus, žemės pirkimą (kai tinkama), viešuosius pirkimus ir t. t.

H.2.3   Viešieji pirkimai:

Užpildykite toliau pateiktą lentelę.

Sutarties pavadinimas	Sutarties tipas (darbų, prekių, paslaugų)	Vertė (faktinė arba numatoma)	Už sutartį atsakingas subjektas	Konkurso paskelbimo data (faktinė arba planuojama)	Pasiūlymų vertinimo pabaigos data (faktinė arba planuojama)	Sutarties pasirašymo data (faktinė arba planuojama)	Nuoroda (ES oficialusis leidinys ir t. t.), kai tinkama
<type='S' input='M'>	<type='S' input='S'>	<type='N' input='M'>	type='S' maxlength='300' input='M'	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>	<type='D' input='M'>	type='S' maxlength='00' input='M'

H.2.4.   Finansiniai dalykai (sprendimai dėl įsipareigojimų dėl nacionalinių viešųjų išlaidų, prašomos ar suteiktos paskolos ir kt. (pateikite nuorodas).

H.2.5.   Jei projektas jau buvo pradėtas, nurodykite dabartinį įgyvendinimo etapą.

I.   AR PROJEKTUI TAIKOMA TEISINĖ PROCEDŪRA DĖL SĄJUNGOS TEISĖS NESILAIKYMO? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, pateikite išsamią informaciją ir šiuo atžvilgiu pagrįskite siūlomą Sąjungos biudžeto įnašą.

J.   AR ĮMONEI ANKSČIAU BUVO ARBA ŠIUO METU YRA TAIKOMA PROCEDŪRA (60) DĖL SĄJUNGOS PARAMOS SUSIGRĄŽINIMO, GAMYBINĘ VEIKLĄ PERKĖLUS UŽ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS RIBŲ? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, pateikite išsamią informaciją ir šiuo atžvilgiu pagrįskite siūlomą Sąjungos biudžeto įnašą į projektą.

K.   INICIATYVA JASPERS RENGIANT PROJEKTĄ

K.1.   Ar iniciatyva JASPERS prisidėta prie kurios nors šio projekto rengimo dalies? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

K.2.   Aprašykite projekto dalis, kurioms pagal iniciatyvą JASPERS buvo skirtas įnašas (pvz., atitiktis aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimams, pirkimai, techninio aprašymo peržiūra, išlaidų ir naudos analizė).

L.   PROJEKTO STATUSAS PAGAL REGLAMENTO (ES) NR. 1303/2013 102 STRAIPSNĮ

L.1.   Jei projektas pateiktas laikantis 102 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, nurodykite, ar projekto kokybės vertinimą atliko nepriklausomi ekspertai? <type='C' input='M'>

Taip

☐

Ne

☐

Jei taip, pateikite išsamesnės informacijos ir pagrįskite projekto pateikimo EK procedūros pakeitimą:

M.   PARAIŠKOS FORMOS PERŽIŪROS SANTRAUKA, JEI KEIČIAMAS DIDELĖS APIMTIES PROJEKTAS

N.   KOMPETENTINGOS NACIONALINĖS INSTITUCIJOS PATVIRTINIMAS

Patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga.

Pavadinimas	<type='S' maxlength=255 input='M'>
Parašas (pasirašyta elektroniniu būdu naudojantis SFC2014)	<type='S' input='G'>
Organizacija (vadovaujančioji (-iosios) institucija (-os))	<type='S' maxlength=1000 input='M'>
Data	<type='D' input='G'>

---

(1)  Laukelių reikšmių paaiškinimas:

tipas (angl. type): N = numeris (angl. Number), D = data (angl. Date), S = eilutė (angl. String), C = žymimasis langelis (angl. Checkbox), P = procentinė dalis (angl. Percentage)

įvestis (angl. input): M = rankinė įvestis (angl. Manual), S = atrankinė įvestis (angl. Selection), G = sugeneruota sistemos (angl. Generated by system)

maxlength = didžiausias ženklų su tarpais skaičius.

(2)  Jeigu už įgyvendinimą atsakingas daugiau kaip vienas subjektas, įtraukite informaciją apie pagrindinį paramos gavėją (kiti paramos gavėjai bus nurodyti A.5 punkte)

(3)  Viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių (VPSP) projekto atveju, kai privatusis partneris bus pasirinktas patvirtinus veiksmą ir taps paramos gavėju pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 63 straipsnio 2 dalį, šiame skirsnyje turėtų būti pateikta informacija apie veiksmą inicijuojantį viešosios teisės subjektą (t. y. perkančiąją instituciją).

(4)  Komisijos rekomendacija 2003/361/EB (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(5)  Viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių projekto atveju, kai privatusis partneris dar nepasirinktas, šiame skirsnyje pateikiami būtiniausi kvalifikaciniai kriterijai, kuriuos patenkinus atitinkama konkurso išankstinius kvalifikacijos reikalavimus, ir šių kriterijų pagrindimas. Paraiškoje taip pat aprašoma išsami viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių projekto rengimo, stebėsenos ir administravimo tvarka.

(6)  Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 102 straipsnio 5 dalį.

(7)  2014 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, nuostatų dėl paramos, susijusios su klimato kaita, metodikos, orientyrų ir siektinų reikšmių nustatymo veiklos rezultatų plane ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūros įgyvendinimo taisyklės, I priedas (OL L 69, 2014 3 8, p. 65).

(8)  NACE 2 red., 4 skaitmenų kodas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006 (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(9)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 (OL L 154, 2003 6 21, p. 1) su pakeitimais. Naudokite išsamiausią ir tinkamiausią NUTS III kodą. Jei projektas susijęs su keliomis atskiromis NUTS III lygio teritorijomis, apsvarstykite galimybę naudoti NUTS III arba aukštesnio lygio kodus.

(10)  Nauja statyba = 1; priestatas = 2; rekonstrukcija/modernizavimas = 3; vietovės pakeitimas = 4; kūrimas perimant = 5.

(11)  Kombinuotoji nomenklatūra (KN), Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(12)  Viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių projekto atveju, kai privatusis partneris dar nepasirinktas, bet bus atsakingas už vietovės parinkimą, pareiškėjas neprivalo pateikti žemėlapio, kuriame nurodyta projekto įgyvendinimo vieta.

(13)  5 priedėlyje pateikite vektorinio formato geografinės informacijos duomenis, apimančius atitinkamai daugiakampius, linijas ir (arba) taškus, žyminčius projektą, pageidautina Shapefile formatu (.shp).

(14)  2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pradėtas didelės apimties projektas, kurio vienas ar daugiau etapų užbaigti tuo programavimo laikotarpiu, o šio etapo projektas bus įgyvendinamas ir užbaigtas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, arba 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pradėtas projektas, ir šis etapas bus užbaigtas, o kitas jo etapas bus užbaigtas šiuo arba vėlesniu programavimo laikotarpiu.

(15)  Energetikos srityje: ar projektas apibrėžiamas kaip bendro intereso projektas pagal Reglamentą Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009? Transporto srityje: ar projektas patenka į Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, taikymo sritį?

(16)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 289).

(17)  Nebent projektui taikomos specifinės taisyklės, pvz., valstybės pagalbos taisyklės.

(18)  Ši paraiška nepakeičia pranešimo Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Teigiamas Komisijos sprendimas dėl didelės apimties projekto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 nėra pritarimas valstybės pagalbai.

(19)  Bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE) – diskontuotoji pagalbos vertė, išreikšta tinkamų finansuoti išlaidų diskontuotosios vertės procentine dalimi ir apskaičiuota skiriant pagalbą pagal tuo metu taikomą orientacinę normą.

(20)  Valstybės pagalbos taisyklės apima nuostatas dėl tinkamų finansuoti išlaidų. Šiame stulpelyje valstybės narės turėtų nurodyti visą tinkamų finansuoti išlaidų sumą, apskaičiuotą atsižvelgiant į taikytas valstybės pagalbos taisykles.

(21)  2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).

(22)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

(23)  Komisijos tarnybos pateikė gaires valstybėms narėms, kad joms būtų lengviau įvertinti, kada investicijos į infrastruktūrą gali būti susijusios su valstybės pagalba. Visų pirma Komisijos tarnybos parengė analitines priemones. Šiuo metu rengiamas komunikatas dėl pagalbos sąvokos. Komisija ragina valstybes nares naudotis analitinėmis priemonėmis arba kitais metodais siekiant paaiškinti, kodėl manoma, kad parama nesusijusi su valstybės pagalba.

(24)  Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnį.

(25)  Taikant sumažintos bendro finansavimo normos metodą, ši formulė netaikoma (į fiksuotąją normą atsižvelgiama prioritetinės krypties bendro finansavimo normoje, todėl ERPF ir (arba) SF finansavimo dalis sumažėja), o visos tinkamos finansuoti išlaidos yra lygios 1 punkte nurodytai sumai.

(26)  Jei įvairių galimybių (darant prielaidą, kad jomis siekiama to paties tikslo) produktas ir poveikis skiriasi, pvz., kietųjų atliekų projektuose, rekomenduojama atlikti supaprastintą visų pagrindinių galimybių išlaidų ir naudos analizę, kad būtų galima pasirinkti geriausią galimybę; pasirinkimą nulemti turėtų projekto ekonominiai parametrai, tokie kaip ekonominė grynoji dabartinė vertė.

(27)  Viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių projekto atveju šiame skirsnyje logiškai pagrindžiamas pasirinktas viešojo pirkimo metodas, taip pat naudojant pagrįstus viešojo sektoriaus komparatorius atlikta ekonominės naudos analizė.

(28)  2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (OL L 138, 2014 5 13, p. 5).

(29)  Visi skaičiai turi atitikti naudotuosius išlaidų ir naudos analizėje. Išlaidų ir naudos analizė rengiama eurais arba vietos valiuta, aiškiai nurodant valiutų keitimo kursą.

(30)  Pageidautina realiais skaičiais.

(31)  Kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 17 straipsnyje.

(32)  Netaikoma: 1) projektams, kuriems pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 8 dalį taikomos valstybės pagalbos taisyklės, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnyje (žr. G1 punktą), 2) jei naudojama fiksuotoji norma (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies a punktas) arba sumažinta bendro finansavimo norma (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 5 dalis) ir 3) jei veiklos ir pakeitimo išlaidų dabartinių verčių suma viršija pajamų dabartinę vertę, iš projekto negaunama pajamų, todėl 7 ir 8 punktai nepildomi ir jam taikoma 100 % pro rata diskontuotos grynosios pajamos.

(33)  FRR(C) reiškia investicijos finansinį pelningumą. FRR(K) reiškia nacionalinio kapitalo finansinį pelningumą.

(34)  FRR(K) reiškia nacionalinio kapitalo finansinį pelningumą.

(35)  FRR (Kp) reiškia projekto vykdytojo kapitalo finansinį pelningumą.

(36)  Įskaitant per projekto ekonominio naudingumo laikotarpį dėl poveikio klimato kaitai ir kitų gaivalinių nelaimių padidėjusias sąnaudas (kai tinkama).

(37)  Lentelėje pateikta diskontuotų išlaidų sumos ir naudos suma turėtų papildyti ekonominę grynąją dabartinę vertę (angl. ENPV).

(38)  Jei darbas nuolatinis, įrašykite ne trukmę mėnesiais, o žodį „nuolatinis“.

(39)  Viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių projekto atveju turėtų būti pateikta rizikos matrica, kaip paskirstyta pagal viešojo ir privataus sektorių partnerysčių susitarimus (jei jau įvyko konkursas dėl veiksmo) arba numatomas rizikos paskirstymas pagal viešojo ir privataus sektorių partnerysčių susitarimus (jei konkursas dėl veiksmo dar neįvyko).

(40)  2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(41)  Parengtą laikantis Direktyvos 2001/42/EB I priedo 5 straipsnio.

(42)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(43)  Jei projektas sudarytas iš kelių darbų ir (arba) veiksmų, ir (arba) paslaugų, kurie suskirstyti į atskiras grupes, informacija apie kiekvieną investavimo užduotį turėtų būti pateikta atskirai.

(44)  Papildoma informacija turėtų pirmiausia apimti atrinktus PAV procedūros elementus, kurie svarbūs projektui, kurį reikia įvykdyti (pvz., duomenų analizę, tyrimus ir vertinimus, papildomas konsultacijas su kompetentingomis institucijomis ir visuomene, papildomos kompensacijos ir švelninimo priemonių nustatymą, sprendimą atlikti papildomą patikrinimą ir t. t.), visų pirma pagal daugiaetapę sutikimo dėl planuojamos veiklos davimo procedūrą.

(45)  Parengtą laikantis Direktyvos 2011/92/ES 5 straipsnio ir IV priedo.

(46)  Jeigu PAV procedūra baigta priėmus teisiškai privalomą sprendimą, kol pagal Direktyvos 2011/92/ES 8 ir 9 straipsnius bus duotas sutikimas dėl planuojamos veiklos, raštiškas valstybių narių įsipareigojimas laiku imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad sutikimas dėl planuojamos veiklos būtų duotas vėliausiai prieš darbų pradžią.

(47)  Komisija negali priimti projektų, kurių įgyvendinimas jau pasiekė statybos etapą (Atsakymas „Taip“ į F.3.5.1 klausimą) ir kurie vykdomi be sutikimo dėl planuojamos veiklos ir (arba) statybos leidimo pagal bent vieną darbų sutartį jų pateikimo Europos Komisijai metu.

(48)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(49)  2012 m. balandžio 26 d. Buveinių komiteto priimta peržiūrėta versija http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm#art6.

(50)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(51)  1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(52)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(53)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(54)  Papildomų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo nelaimėms nurodymų ieškokite Klimato politikos GD gairėse projektų vadovams http://ec.europa.eu/clima/policies/adaptation/what/docs/non_paper_guidelines_project_managers_en.pdf ir PAV ir (arba) SPAV skirtose gairėse http://ec.europa.eu/environment/eia/home.htm.

(55)  Sąjungos parama turėtų atitikti 125 straipsnio 3 dalies c punkte minėtame susitarime nurodytą sumą.

(56)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 62 straipsnyje.

(57)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnyje.

(58)  Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 101 straipsnio 1 dalies h punktą.

(59)  Jei jau baigtas – nurodykite tikslią datą, jei tik planuojamas – nurodykite bent mėnesį ir metus.

(60)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 71 straipsnio 2 dalį.

III PRIEDAS

Išlaidų ir naudos analizės atlikimo metodika

1.   BENDRIEJI PRINCIPAI

1.1.   Išlaidų ir naudos analizė (toliau – INA) sanglaudos politikos srityje yra skirta papildyti didelės apimties projekto vertinimą, siekiant:

—	įvertinti, ar verta bendrai finansuoti didelės apimties projektą (ekonominiu aspektu);

—	įvertinti, ar reikia bendrai finansuoti didelės apimties projektą (finansiniu aspektu).

1.2.   INA turėtų būti:

—	atlikta kuo ankstesnėje projekto rengimo etapo fazėje, paprastai bebaigiant preliminaraus projektavimo etapą;

—	laikoma paraiškos finansuoti didelės apimties projektą dalimi, į kurią turi būti atsižvelgiama kartu su kitais didelės apimties projekto dokumentais, įskaitant tuos, kuriuose pateikiama kita Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

1.3.   INA atitinka šiuos principus:

—	INA turi būti atliekama vadovaujantis iš anksto nustatytais politikos tikslais;

—	INA reikia apibrėžti atitinkamas socialines aplinkybes ir perspektyvas (vietines, regionines, nacionalines, tarpvalstybines ir pasaulines);

—	INA reikia naudoti bendrą matavimo vienetą (paprastai piniginį);

—	INA reikia palyginti naujų investicijų scenarijų su scenarijumi be naujų investicijų (papildoma analizė (1));

—	INA reikia nurodyti su projektu susijusį ataskaitinį laikotarpį;

—	INA reikia nagrinėti investicijų likutines vertes;

—	INA reikia atlikti rizikos vertinimą, siekiant pašalinti netikrumą.

1.4.   Didelės apimties projekto INA turi apimti toliau nurodytus elementus:

1)	aplinkybių aprašymą;

2)	tikslų nustatymą;

3)	projekto pristatymą;

4)	galimybių studijų ir paklausos ir alternatyvų analizės rezultatus;

5)	finansinę analizę;

6)	ekonominę analizę;

7)	rizikos vertinimą.

2.   IŠLAIDŲ IR NAUDOS ANALIZĖS ELEMENTAI

2.1.   Aplinkybių aprašymas ir tikslų nustatymas, projekto pristatymas, projekto pagrįstumas ir paklausos ir alternatyvų analizė

2.1.1.   Aplinkybių aprašymas

Kad jas būtų galima įvertinti, reikia aprašyti socialines, ekonomines ir politines aplinkybes bei institucinę aplinką. Svarbiausia aprašyti:

(1)	su projektu susijusias socialines ir ekonomines sąlygas šalyje ir (arba) regione;

(2)	politinius ir institucinius aspektus, įskaitant vykdomą ekonomikos politiką ir plėtros planus bei jų politinius tikslus;

(3)	dabartinį infrastruktūros rėmimą ir paslaugų teikimą;

(4)	gyventojų nuomonę apie teiksimą paslaugą ir su ja susijusius lūkesčius.

2.1.2.   Projekto tikslų apibrėžimas

Nustatomi aiškūs projekto tikslai, siekiant patikrinti, kad investicijos skiriamos pagal esamą poreikį, ir įvertinti projekto poveikį ir rezultatus. Kai įmanoma, tikslai turėtų būti išreikšti kiekybiškai, naudojant rodiklius, pradines ir siektinas reikšmes.

Apibrėžti tikslai naudojami, kai įmanoma ir tinkama, nustatant projekto naudą, siekiant įvertinti projekto indėlį gerinant padėtį ir siekiant konkrečių veiksmų programos (-ų) prioritetinės krypties tikslų.

2.1.3.   Projekto pristatymas

Didelės apimties projektas pristatomas atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 100 straipsnyje nustatytą didelės apimties projekto apibrėžtį, ir į toliau pateiktus principus:

1)	projektas turi būti aiškiai identifikuojamas kaip atskiras analizės vienetas, todėl technines dalis, administracinius ir finansinius etapus, kurių savaime negalima laikyti veiklos etapais, reikia tirti atliekant INA kartu su kitais didelės apimties projektą sudarančiais etapais;

2)	turi būti atsižvelgta į poveikio teritoriją, galutinius naudos gavėjus (2) ir susijusius suinteresuotuosius subjektus, kurių padėties pagerėjimas įtraukiamas skaičiuojant grynąją naudą;

3)	nurodomas už įgyvendinimą atsakingas subjektas ir analizuojami jo techniniai, finansiniai ir instituciniai pajėgumai.

2.1.4.   Projekto pagrįstumas ir paklausos ir alternatyvų analizė

Galimybių studijos, kurios paprastai apima: paklausos analizę, alternatyvų analizę, turimas technologijas, gamybos planą (įskaitant infrastruktūros naudojimo lygį), reikiamus darbuotojus, projekto apimtį, vietą, fizines žaliavas, tvarkaraštį ir įgyvendinimą, plėtros etapus ir finansinį planavimą, aplinkos apsaugos aspektus, klimato kaitos švelninimo (išmetamo ŠESD kiekio) aspektus, efektyvų išteklių naudojimą ir atsparumą klimato kaitos poveikiui ir gaivalinėms nelaimėms, turėtų būti apžvelgiamas išlaidų ir naudos analizėje (kai tinkama).

Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad:

(1)

galimybių analizėje nustatomi galimi suvaržymai ir atitinkami sprendimai techniniu, ekonominiu, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, reglamentavimo ir instituciniu aspektais. Projektas yra pagrįstas, kai jį projektuojant atsižvelgiama į techninius, teisinius, finansinius ir kitus suvaržymus, susijusius su šalimi, regionu ar konkrečia vietove. Pagrįstos gali būti kelios projekto įgyvendinimo galimybės. Galimybių studijų rezultatų santrauka turi būti pateikta INA. INA turi atitikti galimybių studijose pateiktą informaciją;

(2)

paklausos analizėje nustatomas ir apskaičiuojamas socialinis investicijos poreikis ir nagrinėjama bent: — dabartinė paklausa, naudojant modelius ir faktinius duomenis; — numatoma paklausa, remiantis makroekonominėmis ir sektoriaus prognozėmis ir paklausos elastingumo įverčiais, atsižvelgiant į atitinkamas kainas, pajamas ir kitus svarbiausius veiksnius; — pasiūlos aspektai, įskaitant esamą pasiūlą ir numatomą (infrastruktūros) plėtotę; — tinklo pranašumai (jei yra).

(3)

alternatyvų analizė atliekama siekiant įvertinti ir palyginti skirtingas alternatyvas, kurios iš esmės atrodo pagrįstos siekiant patenkinti projekto srities esamą ir būsimą paklausą, ir rasti geriausią sprendimą. Alternatyvos lyginamos atsižvelgiant į įvairius kriterijus, įskaitant, pavyzdžiui, techninį, institucinį, ekonominį, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos aspektus. Alternatyvų analizė atliekama dviem etapais: pirmuoju etapu svarstomos pagrindinės strateginės alternatyvos (pvz., infrastruktūros tipas ir projekto vieta), o antruoju etapu – konkretūs technologiniai sprendimai. Jei projektas įgyvendinamas kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, antruoju analizės etapu dėmesys turėtų būti sutelkiamas į įvairiausias produkto specifikacijas, kurios gali arba negali būti įtrauktos į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projekto produkto specifikacijas. Pirmuoju etapu paprastai atliekamos įvairiais kriterijais (daugiausia kokybiniais) pagrįstos analizės, o antruoju etapu paprastai naudojami kiekybinės analizės metodai. Svarbiausi geriausios alternatyvos pasirinkimo aspektai: — siekiant tinkamai pagrįsti rastą sprendimą, pateikiama įrodymų, kad atrinkta alternatyva yra optimalus pasirinkimas iš visų alternatyvų, svarstytų techninio pagrįstumo tyrime; — jei skirtingos alternatyvos turi tą patį, unikalų tikslą ir tą patį arba labai panašų poveikį, rekomenduojama atranką pagrįsti mažiausiomis vieno pagaminto produkto vieneto sąnaudomis, atsižvelgiant į pagal tą galimybę numatytas ilgalaikes veiklos ir priežiūros išlaidas; — jei įvairių alternatyvų (darant prielaidą, kad jomis siekiama to paties tikslo) produktas ir poveikis skiriasi, valstybė narė raginama atlikti supaprastintą visų pagrindinių alternatyvų išlaidų ir naudos analizę, kad nustatydama, kuri alternatyva socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra priimtinesnė, pasirinktų geriausią alternatyvą; atranka turėtų būti grindžiama projekto ekonominiais parametrais, įskaitant jo ekonominę grynąją dabartinę vertę (ENPV). Supaprastinta INA atliekama remiantis pagrindinių finansinių ir ekonominių duomenų apytikriais įverčiais, įskaitant paklausą, investicijų ir veiklos išlaidas, pajamas, tiesioginę naudą ir poveikį, kai tinkama.

2.2.   Finansinė analizė

Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 101 straipsnio 1 dalies e punkte, finansinė analizė turi būti įtraukta į INA.

Finansinė analizė turi apimti:

(a)	investicijos ir nacionalinio kapitalo finansinio pelningumo vertinimą;

(b)	atitinkamo (didžiausio) įnašo iš fondų nustatymą;

(c)	projekto finansinio gyvybingumo (tvarumo) tikrinimą.

Finansinė analizė, kai įmanoma ir tinkama, turėtų būti atliekama iš nuosavybės teisių į projektą turėtojo ir (arba) projekto valdytojo pozicijų, kad būtų galima patikrinti grynųjų pinigų srautus ir garantuoti teigiamą balansą, siekiant patikrinti finansinį tvarumą ir apskaičiuoti projekto investicijų ir kapitalo, sudaryto iš diskontuotų grynųjų pinigų srauto, finansinės grąžos indeksus.

Jeigu savininkas ir valdytojas nėra tas pats subjektas, turėtų būti parengta konsoliduota finansinė analizė, kurioje neatsižvelgiama į grynųjų pinigų srautus tarp savininko ir valdytojo.

Kai įmanoma ir tinkama, finansinė analizė turėtų būti atliekama palyginamosiomis kainomis (kainomis, nustatytomis pradiniais metais), tačiau į tikėtinus santykinių kainų pokyčius turėtų būti atsižvelgta rizikos vertinime.

2.2.1.   Diskontuotų grynųjų pinigų srauto metodika, papildomas metodas ir kiti finansų analizės principai

Didelės apimties projektų finansinė analizė atliekama atsižvelgiant į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 III skirsnyje (Iš veiksmų, kuriais gaunama pajamų, gautų diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodas) nustatytas taisykles, taip pat į diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodą (įskaitant ataskaitinį laikotarpį ir papildomą metodą) ir diskontuotų grynųjų pinigų srauto metodiką (įskaitant finansinę diskonto normą realiais skaičiais).

Finansinei analizei atlikti reikalingi toliau nurodyti duomenys:

(1)	investicinės sąnaudos, įskaitant investicijas į pagrindinį kapitalą, investicijas ne į pagrindinį kapitalą, taip pat naujos įmonės steigimo išlaidas, ir, kai tinkama, apyvartinio kapitalo pokyčiai;

(2)	pakeitimo išlaidos, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 17 straipsnio a punkte;

(3)	veiklos išlaidos, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 17 straipsnio b ir c punktuose;

(4)	pajamos, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 16 straipsnyje;

(5)	finansavimo šaltinis, įskaitant investuotojo nuosavą kapitalą (viešajį arba privatųjį), skolintą kapitalą (tokiu atveju tvarumo analizėje paskolos grąžinimas ir palūkanos laikomos projekto išlaidomis) ir visi papildomi finansiniai šaltiniai, kaip antai subsidijos.

Atitinkamų sektorių, įskaitant aplinkos apsaugos sektorių, atveju tarifai nustatomi laikantis principo „teršėjas moka“, atsižvelgiant į prieinamumą, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 III skirsnyje (Iš veiksmų, kuriais gaunama pajamų, gautų diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodas), ir visišką išlaidų susigrąžinimą  (3).

Atitiktis visiško išlaidų susigrąžinimo principui reiškia, kad:

1)	tarifais turėtų būti siekiama susigrąžinti kuo daugiau kapitalo sąnaudų, veiklos ir priežiūros išlaidų, įskaitant aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas;

2)	tarifų struktūra padidinamos projekto pajamos prieš viešąsias subsidijas, kartu atsižvelgiant ir į prieinamumą.

Principo „teršėjas moka“ ir visiško išlaidų susigrąžinimo principo taikymo apribojimai vartotojui nustatytuose mokesčiuose ir rinkliavose turėtų:

1)	nekenkti projekto finansiniam tvarumui;

2)	paprastai būti laikinais apribojimais, taikomais tik kol yra prieinamumo vartotojams problema.

2.2.2.   Finansinės analizės rezultatai

(a)   investicijos ir nacionalinio kapitalo finansinio pelningumo vertinimas

Finansinė grynoji dabartinė vertė (angl. FNPV) yra iš numatomų pajamų diskontuotosios vertės atimtų projekto numatomų investicijų ir veiklos bei pakeitimo išlaidų (diskontuotų) suma.

Finansinė grąžos norma (FRR) yra diskonto norma, kurią pritaikius gaunama 0 vertės FNPV.

Investicijos finansinis pelningumas vertinamas apskaičiuojant finansinę grynąją dabartinę vertę ir investicijų grąžos finansinę normą (FNPV(C) ir FRR(C)). Šiais rodikliais investicinės sąnaudos palyginamos su grynosiomis pajamomis ir išmatuojamas mastas, kuriuo iš projekto grynųjų pajamų galima grąžinti investiciją, nesvarbu, koks buvo finansavimo šaltinis. Kai kuriais atvejais (teikiant valstybės pagalbą ir dalyvaujant privatiems valdytojams) reikia apskaičiuoti FRR (Kp). Palūkanų mokėjimas neturėtų būti įtrauktas į FNPV(C) skaičiavimą.

Kad projektui reikėtų fondų įnašo:

FNPV(C) iki ES įnašo turėtų būti neigiamas, o FRR(C) turėtų būti mažesnis už analizėje naudojamą diskonto normą (išskyrus tam tikrus projektus, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės ir šis reikalavimas gali būti netaikomas).

Jeigu nustatomas didelis didelės apimties projekto finansinis pelningumas (t. y. FRR(C) yra gerokai aukštesnis už finansinę diskonto normą), dažniausiai bus manoma, kad to pakanka, kad investuotojas projektą įgyvendintų be Sąjungos paramos. Sąjungos parama gali būti pateisinama, jei įrodoma, kad investicija bankui nėra priimtina, kadangi manoma, kad investuotojui kylanti rizika, susijusi su projekto, pvz., itin novatoriško projekto, įgyvendinimu gali būti per didelė, kad į jį būtų investuojama be viešosios subsidijos.

Nacionalinio kapitalo finansinis pelningumas vertinamas apskaičiuojant finansinę grynąją dabartinę vertę ir kapitalo grąžos finansinę normą (FNPV(K) ir FRR(K)). Šiais rodikliais vertinama, kokiu mastu iš projekto grynųjų pajamų galima grąžinti finansinius išteklius, suteiktus iš nacionalinių fondų (privačių ir viešųjų šaltinių).

FNPV(K) ir FRR(K) apskaičiuoti reikia:

—	į projektą investuotus finansinius išteklius, atėmus ES paramą, traktuoti kaip išlaidas neatsižvelgiant į investicines sąnaudas;

—	į kapitalo įnašus atsižvelgti, kai jie faktiškai išmokami projektui arba kompensuojami (paskolų atveju);

—	palūkanų mokėjimus įtraukti į kapitalo grąžos analizei skirtą lentelę (FNPV(K));

—	veiklos subsidijų neįtraukti į kapitalo grąžos analizei skirtą lentelę (FNPV(K)).

Kad projektui reikėtų fondų įnašo:

FNPV(K) su Sąjungos parama turėtų būti neigiama arba lygi nuliui, o FRR(K) turėtų būti mažesnis arba lygus diskonto normai, kitus atvejus reikia tinkamai pagrįsti.

Kai tinkama, taip pat turėtų būti apskaičiuota projekto vykdytojo kapitalo grąža (FRR(Kp). Taip palyginamos iš investicijos gautos grynosios pajamos su projekto vykdytojo suteiktomis lėšomis, t. y. investicinės sąnaudos atėmus iš ES ir (arba) nacionalinių ir (arba) regioninių institucijų gautas negrąžintinas subsidijas. Tai itin naudinga, kai skiriama valstybės pagalba, siekiant patikrinti, kad pagalbos (ES ir nacionalinės) intensyvumas yra ekonomiškai naudingiausias, siekiant viešąją finansinę paramą apriboti tiek, kad projektas būtų ekonomiškai ir finansiškai gyvybingas. Jei numatoma iš projekto gauti didelę teigiamą grąžą (t. y. gerokai viršijančią tikėtino pelningumo atitinkamame sektoriuje nacionalinius standartus), subsidija paramos gavėjui duotų nepagrįstai didelio pelno, todėl Sąjungos įnašas negali būti pateisinamas.

(b)   Atitinkamo (didžiausio) įnašo iš fondų nustatymas

Atitinkamas (didžiausias) įnašas iš fondų į projektus, iš kurių gaunamos pajamos, nustatomas vadovaujantis vienu iš potencialias grynąsias pajamas nustatančiu metodu, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsniu (Veiksmai, iš kurių gaunama grynųjų pajamų po jų užbaigimo) ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 V priedu bei Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 III skirsniu, kuriame nustatomos iš veiksmų, kuriais gaunama pajamų, gautų diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo taisyklės.

(c)   Finansinio gyvybingumo (tvarumo) užtikrinimas

Finansinio tvarumo analizė grindžiama nediskontuotų grynųjų pinigų srauto prognozėmis. Ji skirta įrodyti, kad projektui įgyvendinti kiekvienais metais bus pakankamai piniginių lėšų, kad visu ataskaitiniu laikotarpiu bet kada būtų galima padengti investicijų ir veiklos išlaidas.

Pagrindiniai finansinio tvarumo analizės aspektai:

1)	projekto finansinis tvarumas nustatomas patikrinus, ar bendras (nediskontuotų) grynųjų pinigų srautas kasmet ir visu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu yra teigiamas (arba lygus nuliui);

2)

šiuo tikslu grynasis pinigų srautas turėtų: — apimti investicines sąnaudas, visus (nacionalinius ir ES) finansinius išteklius ir grynąsias pajamas, veiklos ir pakeitimo sąnaudas, tuo metu, kai jos padengiamos, subjekto finansinių prievolių apmokėjimą, taip pat kapitalo įnašus, palūkanas ir tiesioginius mokesčius; — neapimti PVM, nebent jo negalima susigrąžinti; — neatsižvelgti į likutinę vertę, nebent turtas šiuo metu yra likviduojamas pagal atitinkamą praėjusių metų analizę;

3)

jeigu veiksmui netaikomi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio reikalavimai arba ateityje numatomas neigiamas grynųjų pinigų srautas, turi būti nurodyta, kaip bus dengiamos sąnaudos, paramos gavėjui ir (arba) vykdytojui prisiimant aiškų ilgalaikį įsipareigojimą skirti atitinkamą finansavimą iš kitų šaltinių, kad būtų užtikrintas projekto tvarumas;

4)

jei projektas vykdomas pasitelkiant jau esamą infrastruktūrą, kaip antai pajėgumų didinimo projektai, būtina patikrinti bendrą sistemų valdytojo finansinį tvarumą pagal scenarijų „su projektu“ (daugiau kaip vieno segmento plėtotės pajėgumas) ir atlikti sistemų valdytojo lygmens tvarumo analizę ir atsižvelgti į rezultatus rizikos vertinime.

2.2.3.   Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) finansinė analizė

Kai atliekama didelės apimties projekto, įgyvendinamo pagal VPSP, finansinė analizė, atsižvelgiama į šiuos apsektus:

(1)

Finansinio diskonto norma gali viršyti Komisijos deleguotojo reglamento III skirsnyje (Iš veiksmų, kuriais gaunama pajamų, gautų diskontuotų grynųjų pajamų apskaičiavimo metodas) nustatytą standartinę normą, kad atspindėtų didesnes privataus investuotojo patiriamas kapitalo alternatyviąsias sąnaudas. Šias didesnes alternatyviąsias sąnaudas turėtų pagrįsti paramos gavėjas kiekvienu atskiru atveju, kai įmanoma, pateikdamas privačiojo partnerio buvusios grąžos iš panašių projektų įrodymų arba kitų tinkamų faktinių įrodymų;

(2)	VPSP atveju, kai infrastruktūros savininkas skiriasi nuo valdytojo, turi būti atlikta konsoliduota finansinė analizė, apimanti savininką ir valdytoją;

(3)

Siekiant patikrinti privataus kapitalo finansinį pelningumą ir išvengti nepagrįstai didelio pelno iš ES paramos, išskyrus atvejus, kai privatusis partneris pasirinktas laikantis sąžiningos, skaidrios ir atviros konkurso tvarkos, kuria viešojo sektoriaus partneriui užtikrinamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas (4), yra apskaičiuojamas investuoto kapitalo finansinį pelningumą privačiam investuotojui nustatantis rodiklis (FRR(Kp) (5), kuriuo palyginamos privačiojo partnerio gautos grynosios pajamos su investuojant suteiktais ištekliais (kapitalu arba paskolomis). Gautas FRR(Kp) palyginamas su nacionaliniais ir tarptautiniais numatomo atitinkamo sektoriaus pelningumo standartais.

2.3.   Ekonominė analizė

Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 101 straipsnio 1 dalies e punkte, ekonominė analizė turi būti įtraukta į INA.

Ekonominė analizė – tai naudojant ekonomines vertes, kuriomis atspindimos prekių ir paslaugų socialinės alternatyviosios sąnaudos, atliekama analizė.

2.3.1.   Pagrindiniai ekonominės analizės etapai

Ekonominė analizė atliekama palyginamosiomis apskaitos (šešėlinėmis) kainomis ir pradedama nuo grynųjų pinigų srauto finansinės analizės,

Ekonominė analizė apima šiuos etapus:

1.

Fiskalinį koregavimą, kad iš ekonominės analizės būtų išbraukti netiesioginiai mokesčiai (pvz., PVM, akcizo mokesčiai), subsidijos ir grynos pervedamosios išmokos, suteiktos viešojo subjekto (pvz., nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos išmokos). Kai netiesioginiai mokesčiai ir (arba) subsidijos yra skirti išlaidoms atlyginti, jie įtraukiami į ekonominę analizę, jeigu manoma, kad jie tinkamai atspindi susijusių išlaidų socialinę ribinę vertę ir nevykdoma dviguba kitų ekonominių išlaidų ir (arba) naudos apskaita;

2.

Rinkos perskaičiavimą apskaitos (šešėlinėmis) kainomis, finansinėms kainoms taikant perskaičiavimo veiksnius, siekiant ištaisyti rinkos iškraipymus. Jeigu nacionalinis planavimo biuras nepateikė perskaičiavimo veiksnių ir nėra didelio rinkos iškraipymo, supaprastinimo tikslais nustatomas vienetui lygus perskaičiavimo veiksnys (CF=1). Perskaičiavimo veiksniai gali būti didesni (arba) mažesni nei vienetas, kai apskaitos kainos yra didesnės (arba mažesnės) už rinkos kainas;

3.

Kito nei rinkos poveikis poveikio piniginį įvertinimą (išlaidų koregavimas): išlaidos gali būti apskaičiuotos ir įvertintos, kai tinkama, naudojant nurodytą arba atskleistą lengvatinį metodą (pvz., hedonistinę kainodarą) arba kitus metodus. Ekonominėje analizėje nagrinėjamas tik tiesioginis poveikis, siekiant išvengti dvigubos apskaitos, o šešėlinė kainodara ir išlaidų piniginis įvertinimas paprastai priskiriami netiesioginiam poveikiui. Finansinės pajamos, gautos iš vartotojui nustatytų rinkliavų, mokesčių ir tarifų, neįtraukiamos į ekonominę analizę ir pakeičiamos tiesioginio poveikio vartotojams vertinimu, naudojant „noro mokėti“ arba apskaitos kainas. Vartotojui nustatytos rinkliavos, mokesčiai ir tarifai, visų pirma rinkos konkurencijai nepavaldžiuose sektoriuose, reguliuojamuose sektoriuose arba stiprios politinės įtakos sektoriuose, neturėtų būti kaitomi su vartotojo „noro mokėti“ kainomis;

4.

Apskaičiuotų išlaidų ir naudos diskontą: kai apskaičiuojamas ekonominių išlaidų ir naudos srautas, naudojant socialinę diskonto normą (SDN) taikoma standartinė grynųjų pinigų srauto diskonto metodika. Remiantis pasirinkto laiko socialine norma, apskaičiuojami tokie socialinio diskonto normos standartai: 4,95 % sanglaudos politikos valstybėms narėms ir 2,77 % kitoms valstybėms narėms. Supaprastinimo tikslais paprastai naudojama 5 % socialinio diskonto norma kaip standartas sanglaudos politikos valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Kipre, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Maltoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje) ir 3 % – kitose valstybėse narėse (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje). Valstybės narės gali nustatyti kitokią nei 5 arba 3 % socialinio diskonto normą, jeigu: (1) pagrindžia tokią normą remdamosi ekonomikos augimo prognozėmis ir kitais parametrais, pagal kuriuos remiantis pasirinkto laiko socialine norma nustatoma SDN, ir (2) užtikrina nuoseklų jos taikymą visuose panašiuose projektuose toje pačioje šalyje, regione ar sektoriuje. Informacija apie skirtingus standartus pateikiama paramos gavėjams ir Komisijai pradedant veiksmų programą.

2.3.2.   Ekonominės veiklos rodiklių apskaičiavimas

Nurodyti ekonominės veiklos rodikliai (kaip apibrėžta toliau) yra pagrindiniai ekonominės analizės rodikliai:

(1)	Ekonominė grynoji dabartinė vertė (ENPV) – pagrindinis projekto vertinimo ataskaitinis rodiklis. Jis apibrėžiamas kaip diskontuotos visos socialinės naudos ir išlaidų skirtumas;

(2)

Kad didelės apimties projektas būtų ekonominiu požiūriu priimtinas, projekto ekonominė grynoji dabartinė vertė turėtų būti teigiama (ENPV>0) ir parodyti, kad atitinkamame regione arba šalyje visuomenei projektas naudingas, nes projekto teikiama nauda viršija jo išlaidas, ir turėtų būti įgyvendintas;

(3)	Ekonominė grąžos norma (ERR) – tai vidinė grąžos norma, apskaičiuota naudojant ekonomines vertes ir parodanti projekto socialinį ir ekonominį pelningumą;

(4)	Ekonominė grąžos norma turėtų būti didesnė už socialinio diskonto normą (ERR>SDR), kad ES parama didelės apimties projektui būtų pateisinama;

(5)	Naudos ir (arba) išlaidų santykis (B/C) apibrėžiamas kaip projekto grynoji dabartinė vertė, padalyta iš grynosios dabartinės projekto išlaidų vertės;

(6)	Naudos ir (arba) išlaidų santykis turėtų būti didesnis už vieną (B/C>1), kad ES parama didelės apimties projektui būtų pateisinama.

Pagrindinė ekonominė nauda pagal sektorius, nagrinėtina ekonominėje analizėje, nustatyta 1 lentelėje. Papildoma ekonominė nauda gali būti pridėta, jei tai reikalinga ir pagrįsta. Tam tikrais konkrečiais atvejais ši nauda gali tapti ekonominėmis išlaidomis, pvz., padidėjusios transporto priemonės veiklos išlaidos tam tikruose kelių projektuose.

1 lentelė.

Sektorius/subsektorius	Ekonominė nauda
Vandens tiekimas ir sanitarija	(i) geresnis aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir nuotekų valymo paslaugų teikimas, kalbant apie paslaugos prieinamumą, patikimumą ir kokybę (ii) geresnė geriamo vandens kokybė (iii) geresnė paviršinio vandens kokybė ir ekosistemos funkcijų išsaugojimas dėl sumažėjusios taršos (iv) gamintojų ir vartotojų sutaupomi ištekliai išlaidoms (v) geresnė sveikata (vi) mažesnis išmetamas ŠESD kiekis
Atliekų tvarkymas	(i) sumažėjęs pavojus aplinkai ir sveikatai (mažesnė oro, vandens, dirvožemio tarša) (ii) sumažėjusi sąvartynų teritorija ir (arba) išlaidos (dėl atliekų tvarkymo įrenginių) (iii) medžiagų, energijos panaudojimas ir komposto gamyba (išvengta alternatyvios gamybos ir (arba) kūrimo išlaidų, įskaitant išlaidas) (iv) mažesnis išmetamas ŠESD kiekis (t. y. CO2, CH4) (v) mažesnė kraštovaizdžio tarša, mažiau triukšmo ir kvapų
Energetika	Energijos vartojimo efektyvumo projektai (i) sutaupyta energija (išreikšta ekonomine energijos verte, įskaitant išlaidas) (ii) geresni buitiniai patogumai (iii) mažesnis išmetamas ŠESD ir ne ŠESD kiekis Atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektai (i) sumažėjusios išlaidos energijai, pakeitus energijos išteklius, pvz., perkeliant iškastinio kuro alternatyvas (išreikštos tikėtina perkelta alternatyva sukurtos energijos ekonomine verte, įskaitant išlaidas) (ii) mažesnis išmetamas ŠESD kiekis Elektros ir (arba) dujų tinklai ir infrastruktūra (i) padidėjęs ir įvairesnių energijos šaltinių energijos tiekimas (papildomo dujų ir (arba) elektros suteikto kiekio vertė, įskaitant išlaidas) (ii) padidėjęs energijos tiekimo saugumas ir patikimumas (mažiau tiekimo sutrikimų) (iii) sumažėjusios energijos išlaidos dėl energijos šaltinio pakeitimo (iv) rinkos integracija: perviršio svyravimai, atsirandantys dėl kainų suvienodinimo įvairiose vietose (dėl perdavimo) arba įvairiu metu (dėl saugojimo) (v) didesnis energijos vartojimo efektyvumas (vi) mažesnis išmetamas ŠESD ir ne ŠESD kiekis
Kelių, geležinkelių, viešasis transportas	(i) mažesnės bendrosios išlaidos (dėl prekių ir (arba) asmenų judumo): — sutaupytas laikas — sutaupytos transporto priemonės veikimo išlaidos (ii) mažesnis eismo įvykių skaičius (iii) mažesnis išmetamas ŠESD kiekis (iv) mažesnis išmetamas ne ŠESD kiekis (pvz., poveikis vietos oro užterštumui) (v) skleidžiama mažiau triukšmo (pvz., kai kuriuose miesto projektuose)
Oro uostai, jūrų uostai, įvairiarūšis transportas	(i) mažesnės bendrosios išlaidos (dėl prekių ir (arba) asmenų judėjimo): — sutaupytas laikas — sutaupytos transporto priemonės veikimo išlaidos (ii) geresnė paslaugų kokybė (pvz., oro uostų įlaipinimo vartai) (iii) mažesnis išmetamas ŠESD kiekis (iv) mažesnis išmetamas ne ŠESD kiekis (v) skleidžiama mažiau triukšmo
Moksliniai tyrimai ir inovacijos	(i) nauda įmonėms (įmonių atsiskyrimas ir naujų įmonių steigimas, naujų ir (arba) geresnių produktų ir procesų plėtojimas; žinių sklaida) (ii) nauda tyrėjams ir studentams (nauji tyrimai, žmogiškojo kapitalo tyrimas, socialinio kapitalo vystymas) (iii) nauda plačiajai visuomenei (mažesnis pavojus aplinkai ir sveikatai, kultūrinis poveikis lankytojams)
Plačiajuostis ryšys	(i) padidėjęs piliečiams ir įmonėms skirtų skaitmeninių paslaugų, įskaitant elektroninę prekybą, priėmimas ir geresnė jų kokybė (visų pirma kaimo vietovėse) (ii) padidėjęs viešajam administravimui skirtų skaitmeninių paslaugų, įskaitant e. valdžią ir e. sveikatą, priėmimas ir geresnė jų kokybė

2.3.3.   Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos ekonominėje analizėje

INA turi būti atsižvelgta į projekto išlaidas ir naudą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir klimato kaitos aspektais. Projekto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimas ir numatomos išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio ekonominės išlaidos, skirtos išmetamų teršalų išlaidoms įvertinti pinigais, grindžiamos skaidria metodika, suderinta su „ES 2050“ plano priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais. Kaip ir prisitaikymo prie klimato kaitos aspektu, išlaidos priemonėms, kuriomis siekiama sustiprinti projekto atsparumą klimato kaitos poveikiui ir kurios tinkamai pagrįstos galimybių studijose, turėtų būti įtrauktos į ekonominę analizę. Šių priemonių, pvz., priemonių, kurių imtasi išmetamam ŠESD kiekiui apriboti arba atsparumui klimato kaitai ir ekstremalioms klimato sąlygoms bei kitoms gaivalinėms nelaimėms sustiprinti, teikiama nauda taip pat turėtų būti nurodyta ir įtraukta į ekonominę analizę, jei įmanoma, ją kiekybiškai įvertinant, jei ne – tinkamai aprašant.

2.3.4.   Supaprastinta ekonominė analizė tam tikrais atvejais

Tam tikrais retais atvejais, kai didelės apimties projekto naudą labai sunku įvertinti kiekybiškai ir pinigine verte arba neįmanoma to padaryti, tačiau galima pakankamai patikimai numatyti išlaidas, visų pirma didelės apimties projekto, kuriuo stengiamasi užtikrinti atitiktį ES teisės aktų reikalavimams, galima atlikti išlaidų efektyvumo analizę (IVA). Tokiais atvejais vertinant didžiausias dėmesys skiriamas patikrinti, kad projektas yra veiksmingiausias sprendimas visuomenei teikti tam tikrą, būtiną paslaugą iš anksto nustatytomis sąlygomis. Be to, turėtų būti pateiktas pagrindinės ekonominės naudos kokybinis aprašymas.

IVA atliekamas apskaičiuojant „pinigais neįvertintos“ naudos vieneto sąnaudas ir yra reikalingas naudai kiekybiškai įvertinti, o ne naudos kainai ar ekonominei vertei nustatyti.

IVA atlikimo sąlygos:

—	projektu gaunamas tik vienas projekto produktas, kuris yra homogeniškas ir lengvai išmatuojamas;

—	šio produkto pasiūla yra labai svarbi, todėl būtina imtis jos užtikrinimo veiksmų;

—	didelės apimties projekto tikslas – gauti produktą mažiausiomis sąnaudomis;

—	nėra reikšmingų išlaidų;

—	pateikta daug atitinkamų standartų įrodymų, siekiant patikrinti, kad pasirinkta technologija atitinka būtiniausius sąnaudų veiksmingumo kriterijus.

2.4.   Rizikos vertinimas

Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 101 straipsnio 1 dalies e punkte, rizikos vertinimas turi būti įtrauktas į INA. To reikia siekiant panaikinti netikrumą, kuris neatsiejamas nuo investavimo projektų. Rizikos vertinimas padeda projekto vykdytojui geriau suprasti, kaip gali pasikeisti numatomas poveikis, jei paaiškėtų, kad kai kurie projekto kintamieji skiriasi nuo numatytųjų. Išsami rizikos analizė yra geros rizikos valdymo strategijos pagrindas, kuria remiantis rengiamas projektas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas klimato kaitos ir aplinkos apsaugos aspektams.

Rizikos vertinimas apima du etapus:

1)

jautrumo analizėje, kuria nustatomi „kritiniai“ modelio kintamieji arba parametrai, t. y. tie, kurių teigiami arba neigiami svyravimai turi didžiausio poveikio projekto veiklos veiksmingumo rodikliams, atsižvelgiama į šiuos aspektus: — kritiniai kintamieji – tai kintamieji, kurių 1 proc. svyravimas sukelia didesnį nei 1 proc. grynosios dabartinės vertės svyravimą; — analizė atliekama vienu metu keičiant vieną elementą ir nustatant šito pakeitimo poveikį grynajai dabartinei vertei; — dydžiai, kuriems esant šie dydžiai nebelaikomi kritiniais, nustatomi kaip kritinio kintamojo procentinis pokytis, dėl kurio gryna dabartinė vertė bus lygi nuliui; — scenarijaus analizė, pagal kurią galima tirti nustatytų kritinių verčių rinkinių bendrą poveikį, o ypač kintamųjų grupės optimistinių ir pesimistinių verčių kombinaciją kitiems scenarijams parengti, kurie gali būti naudojami tam tikromis prielaidomis;

2)

kokybinė rizikos analizė, įskaitant rizikos prevenciją ir švelninimą, kuri apima toliau nurodytus elementus: — projektui kylančios rizikos veiksnių sąrašą; — rizikos matricą, parodančią kiekvienos nustatytos rizikos: — galimas nesėkmės priežastis, — ryšį su jautrumo analize, kai tinkama, — projektui daromą neigiamą poveikį, — pagal tikimybės dydį (pvz., labai mažai tikėtina, mažai tikėtina, beveik tiek pat tikėtina, kiek netikėtina, tikėtina, labai tikėtina) išrikiuotą poveikio buvimą ir stiprumą, — rizikos lygį (t. y. tikimybės ir poveikio derinį), — prevencijos ir švelninimo priemonių, įskaitant už pagrindinės rizikos prevenciją ir mažinimą atsakingą subjektą, standartinių procedūrų, kai tinkama ir atsižvelgiant į geriausią patirtį, kai įmanoma, taikytinų rizikos tikimybei sumažinti, pristatymą, kai manoma, jog to reikia; — rizikos matricos išaiškinimą, įskaitant likutinės rizikos, pritaikius prevencijos ir švelninimo priemones, vertinimą. — Be to, rizikos vertinime galima, kai tinkama (priklausomai nuo projekto dydžio, duomenų prieinamumo), ir turėtų būti, kai likutinės rizikos tikimybė vis dar yra didelė, pateiktas tikimybinis saugos vertinimas, kurį sudaro šie etapai: 1) Tikimybės kritiniams kintamiesiems priskyrimas, informuojant apie atitinkamo kritinių kintamųjų procentinio pokyčio tikimybę. Apskaičiuoti kritinių kintamųjų tikimybės pasiskirstymą yra būtina, norint atlikti kiekybinę rizikos analizę; 2) Kiekybinė rizikos analizė atliekama pagal Monte Karlo simuliacijos metodą, projekto finansinės ir ekonominės veiklos rezultatų rodikliams priskiriant tikimybės dydį ir tikėtiniems rezultatams nustatant statistinius rodiklius, standartinį nuokrypį ir t. t. Pagrindiniai rizikos veiksniai pagal sektorius, į kuriuos turi būti atsižvelgta atliekant rizikos vertinimą, nustatyti 2 lentelėje. Siekdamos padėti projekto vykdytojams parengti šio reglamento reikalavimus atitinkančią kokybinę rizikos analizę, valstybės narės (kai mano, kad tai tinkama ir (arba) įmanoma) turėtų parengti nacionalines standartinių projekto rizikos veiksnių vertinimo gaires ir prevencijos ir švelninimo priemonių pagal sektorius sąrašą. 2 lentelė. Sektorius/subsektorius Būdinga rizika Vandens tiekimas ir sanitarija Paklausos rizika: (i) mažesnis, nei numatyta, vandens suvartojimas (ii) mažesnis, nei numatyta, prisijungimo prie bendros kanalizacijos lygis Projektavimo rizika: (iii) netinkamos studijos ir tyrimai, pvz., netikslūs hidrologiniai numatymai (iv) netinkamos projektavimo sąnaudų sąmatos Žemės įsigijimo rizika: (v) procedūrų vėlavimas (vi) didesnės, nei numatyta, žemės sąnaudos Administracinė ir viešojo pirkimo rizika: (vii) procedūrų vėlavimas (viii) statybos ar kiti leidimai (ix) komunalinės įmonės patvirtinimai (x) teismo procesai Statybos rizika: (xi) projekto išlaidų viršijimas ir statybos darbų vėlavimas (xii) susijusi su rangovu (bankrotas, išteklių trūkumas) Veiklos rizika: (xiii) nurodytų vandens šaltinių patikimumas (kiekybė/kokybė) (xiv) didesnės, nei numatytos, priežiūros ir remonto išlaidos, techninių gedimų kartojimasis Finansinė rizika: (xv) lėtesnis, nei numatytas, tarifų augimas (xvi) mažesnis, nei numatyta, mokesčių surinkimas Reglamentavimo srities rizika: (xvii) nenumatyti politiniai arba reglamentavimo veiksniai, dėl kurių keičiasi vandens kaina Kita rizika: (xviii) visuomenės pasipriešinimas Atliekų tvarkymas Paklausos rizika: (i) mažesnis, nei numatyta, atliekų išmetimas (ii) nepakankama atliekų srauto kontrolė ir nepakankamas atliekų tiekimas Projektavimo rizika: (iii) netinkamos studijos ir tyrimai (iv) netinkamos technologijos pasirinkimas (v) netinkamos projektavimo sąnaudų sąmatos Žemės įsigijimo rizika: (vi) Procedūrų vėlavimas (vii) didesnės, nei numatyta, žemės sąnaudos Administracinė ir viešojo pirkimo rizika: (viii) procedūrų vėlavimas (ix) statybos ar kiti leidimai (x) komunalinės įmonės patvirtinimai Statybos rizika: (xi) projekto išlaidų viršijimas ir statybos darbų vėlavimas (xii) susijusi su rangovu (bankrotas, išteklių trūkumas) Veiklos rizika: (xiii) kitoks, nei numatyta, atliekų turinys arba netikėtai dideli jo skirtumai (xiv) didesnės, nei numatytos, priežiūros ir remonto išlaidos, techninių gedimų kartojimasis (xv) proceso produktai neatitinka siektinų kokybės reikšmių (xvi) įrenginio išmetamųjų teršalų (į orą ir (arba) vandenį) ribinių verčių nepaisymas Finansinė rizika: (xvii) lėtesnis, nei numatytas, tarifų augimas (xviii) mažesnis, nei numatyta, mokesčių surinkimas Reglamentavimo srities rizika: (xix) aplinkos apsaugos reikalavimų, ekonomikos ir reglamentavimo priemonių pokyčiai (pvz., sąvartyno mokesčių įvedimas, sąvartynų uždraudimas) Kiti pavojai: (xx) visuomenės pasipriešinimas Energetika Paklausos rizika: (i) paklausos trūkumas (ii) skirtingų konkuruojančių degalų kainų raida (iii) netinkama klimato sąlygų, dėl kurių keičiasi šildymui ir (arba) vėsinimui reikalingos energijos poreikis, analizė Projektavimo rizika: (iv) netinkamos projektavimo sąnaudų sąmatos (v) netinkamos vietos studijos ir tyrimai (vi) energijos gamybos ir (arba) perdavimo arba kaupimo technologijos inovacijos, dėl kurių projekte naudojama technologija tampa pasenusi Žemės įsigijimo rizika: (vii) didesnės, nei numatyta, žemės sąnaudos (viii) didesnės sąnaudos įsigyjant priėjimo teises (ix) procedūrų vėlavimas Administracinė ir viešojo pirkimo rizika: (x) procedūrų vėlavimas Statybos rizika: (xi) projekto išlaidų viršijimas ir statybos darbų vėlavimas (xii) potvyniai, nuošliaužos ir pan. (xiii) nelaimingi atsitikimai Veiklos rizika: (xiv) didesnės, nei numatyta, priežiūros ir remonto sąnaudos, techninių gedimų, pvz., atsiradusių dėl klimato kaitos poveikio, kartojimasis (xv) ilgalaikis veiklos nutraukimas dėl avarijos ar išorinių veiksnių Finansinė rizika: (xvi) tarifų sistemos ir (arba) paskatų sistemos pokyčiai (xvii) netinkama energijos kainų sąmata Reglamentavimo srities rizika: (xvii) aplinkos apsaugos reikalavimų, ekonomikos priemonių pokyčiai., pvz., atsinaujinančiųjų energijos šaltinių rėmimo schemos, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos struktūra) Kiti pavojai: (xix) visuomenės pasipriešinimas Kelių, geležinkelių, viešasis transportas, oro uostai, jūrų uostai, įvairiarūšis transportas Paklausos rizika: (i) kitokios, nei numatyta, eismo tendencijos Projektavimo rizika: (ii) netinkamos vietos studijos ir tyrimai (iii) netinkamos projektavimo sąnaudų sąmatos Administracinė ir viešojo pirkimo rizika: (iv) procedūrų vėlavimas (v) statybos leidimai (vi) komunalinės įmonės patvirtinimai Žemės įsigijimo rizika: (vii) didesnės, nei numatyta, žemės sąnaudos (viii) procedūrų vėlavimas Statybos rizika: (ix) projekto sąnaudų viršijimas (x) potvyniai, nuošliaužos ir pan. (xi) archeologiniai radiniai (xii) susijusi su rangovu (bankrotas, išteklių trūkumas) Veiklos rizika: (xiii) didesnės, nei numatyta, veiklos ir priežiūros išlaidos Finansinė rizika: (xiv) mokesčių surenkama mažiau, nei numatyta Reglamentavimo srities rizika: (xv) aplinkos apsaugos reikalavimų pokyčiai Kiti pavojai: (xvi) visuomenės pasipriešinimas Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos (MTTPI) Paklausos rizika: (i) atitinkamos pramonės plėtra (tyrimų rezultatų paklausa ir privačios tyrimų sutarties paklausa) (ii) pokyčiai darbo rinkoje (universiteto absolventų paklausa ir poveikis švietimo paslaugų paklausai šioje srityje). (iii) kitoks, nei numatyta, plačiosios visuomenės susidomėjimas Projektavimo rizika: (iv) netinkamos projektavimo sąnaudų sąmatos (v) netinkamai pasirinkta vieta arba vėluojama parengti projektą (vi) naujos MTTPI technologijos, dėl kurių infrastruktūros technologija tampa pasenusi (vii) nepakankamai tvirtos techninės inžinerijos žinios Administracinė ir viešojo pirkimo rizika: (viii) vėluojama gauti statybos leidimus (ix) neaiškumai dėl turto nuosavybės teisių (x) vėlavimas įsigyti intelektinės nuosavybės teises arba didesnės, nei numatyta, jų įsigijimo išlaidos (xi) tiekėjo atrankos ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymo procedūrų vėlavimas (xii) tiekimo trukdžiai Statybos rizika: (xiii) projekto vėlavimas ir sąnaudų viršijimas mokslinės įrangos montavimo metu (xiv) sprendimų, kurie būtų numatyti infrastruktūros statybos arba veiklos laikotarpiu atsiradusiems poreikiams patenkinti, trūkumas (xv) vėluojantys papildomi darbai, kurių atlikimas nepavaldus projekto vykdytojo kontrolei Veiklos rizika: (xvi) akademinio personalo ir (arba) tyrėjų trūkumas (xvii) nenumatyti sunkumai, iškilę montuojant specializuotą įrangą (xviii) vėluojama užtikrinti visišką ir patikimą įrangos veikimą (xix) gaunama nepakankamai mokslinių tyrimų rezultatų (xx) nenumatytas poveikis aplinkai ir (arba) avarijos Finansinė rizika: (xxi) nepakankamas įsipareigotas nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens finansavimas veiklos etapu (xxii) netinkama finansinių pajamų sąmata (xxiii) naudotojų paklausos nepatenkinimas (xxiv) netinkama intelektinės nuosavybės apsaugos ir naudojimo sistema (xxv) turimų klientų ir naudotojų praradimas dėl kitų MTTP centrų konkurencijos Plačiajuostis ryšys Aplinkybės ir reglamentavimo srities rizika: (i) politinės strategijos krypties pokytis (ii) būsimų privačiųjų investuotojų numatytos elgsenos pokyčiai (iii) mažmeninės rinkos reglamentavimo pokyčiai (iv) nepatenkinta valstybės pagalbos paraiška Paklausos rizika: (v) mažesnis, nei numatyta, paslaugų iš mažmenininko ir (arba) didmenininko priėmimas (vi) mažos paslaugų teikėjo investicijos į tinklo „paskutinįjį kilometrą“ Projektavimo rizika: (vii) netinkamos projektavimo sąnaudų sąmatos Administracinė ir viešojo pirkimo rizika: (viii) projekto viešųjų pirkimų vėlavimas (ix) rizika neįgyti reikalingų nuosavybės teisių Veiklos ir finansinė rizika: (x) veiklos išlaidų padidėjimas (xi) nepakankamas įsipareigotas nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens finansavimas veiklos etapu (xii) vykdant projektą išeinantys pagrindiniai darbuotojai

Formulės

Finansų analizės formulės

—   Finansinė grynoji dabartinė vertė (FNVP)

—   Finansinė grąžos norma (FRR)

Kai S t yra grynųjų pinigų srauto balansas t laiko momentu, o a t yra finansinis diskonto veiksnys, pasirinktas diskontavimui t laiko momentu; i yra finansinė diskonto norma.

Ekonominės analizės formulės

—   Ekonominė grynoji dabartinė vertė (ENPV)

—   Ekonominė grąžos norma (ERR)

—   Naudos ir išlaidų santykis (B/C)

Kai V t yra grynosios naudos (B-C) balansas t laiko momentu, B yra visas naudos srautas t laiko momentu, C yra visas socialinių išlaidų srautas t laiko momentu, ρt yra socialinio diskonto veiksnys, pasirinktas diskontavimui t laiko momentu; r yra socialinio diskonto norma.

---

(1)  Jei didelės apimties projektą sudaro naujas turtas, pajamos ir veiklos išlaidos (arba nauda ir išlaidos ekonominėje analizėje) priskiriamos naujoms investicijoms.

(2)  Gyventojai, kurie iš projekto gaus tiesioginės naudos.

(3)  Taikant šiuos principus atsižvelgiama į konkrečias Sąjungos vandens ir atliekų sektorių teisės aktų (visų pirma, Vandens pagrindų direktyvos ir Pagrindų direktyvos dėl atliekų) nuostatas.

(4)  Atitinkamos sąlygos nustatomos nacionalinėse VPSP gairėse.

(5)  Jei privatusis partneris jau pasirinktas; jei jo dar nėra, turėtų būti aprašyta, kaip tai bus atlikta.