27.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 20/6

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – ankstesnis tyrimas), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1256/2008 (2) tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Rusijos, Tailando ir Ukrainos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7306 30 41, ex 7306 30 49, ex 7306 30 72 ir ex 7306 30 77, nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinės antidempingo priemonės). Nustatytos priemonės – 10,1–90,6 % ad valorem muitas.

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (3), 2013 m. rugsėjo 18 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė Europos Sąjungos suvirintų plieno vamzdžių pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį visų Sąjungoje pagaminamų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių (šiuo atveju daugiau nei 25 %), vardu.

(3)

Prašymas pagrįstas tuo, kad nustojus galioti priemonėms dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. gruodžio 19 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(5)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo ir žalos tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, Baltarusijos, KLR, Rusijos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir nagrinėjamųjų šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(7)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(8)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR, Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti atliekama atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų po peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(9)

Terminui suėjus, Komisija negavo eksportuojančių KLR gamintojų atrankos klausimyno atsakymų. Atrankos klausimyno atsakymus ji gavo iš vieno eksportuojančio Ukrainos gamintojo. Tris atrankos klausimyno atsakymus taip pat pateikė eksportuojantys Rusijos gamintojai. Todėl Komisija nusprendė, kad eksportuojančių gamintojų atranka nebūtina.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti atliekama atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų po peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad negauta nė vieno nesusijusio importuotojo atsakymo, nebuvo atlikta nesusijusių importuotojų atranka.

(11)

Atsižvelgiant į didelį šiame tyrime dalyvaujančių Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad Komisija preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus žalai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Preliminari atranka atlikta remiantis inicijavimo etapu Komisijos turėta informacija ir pagrįsta gamintojų pardavimo apimtimi, gamybos apimtimi ir geografine padėtimi Sąjungoje. Atrinktų bendrovių gamybos apimtis atitinka didžiausią tipišką gamybos ir pardavimo apimtį, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį, t. y. 52 % visos Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES apimties. Be to, atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal jų geografinę padėtį, nes jos veikia keturiose skirtingose valstybėse narėse. Pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dieną dėl siūlomų atrinkti bendrovių buvo konsultuojamasi su ES gamintojais. Atsižvelgiant į tai, kad apie save nepranešė nė vienas kitas gamintojas ir nebuvo gauta jokių pastabų dėl siūlomų atrinkti bendrovių, jos buvo patvirtintos.

(12)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė klausimynus eksportuojantiems gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams. Tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(13)

Nagrinėjamasis produktas – Baltarusijos, KLR, Rusijos ir Ukrainos kilmės suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies arba nelegiruotojo plieno, apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis diametras yra ne didesnis kaip 168,3 mm, išskyrus vamzdynų vamzdžius, naudojamus naftotiekiams arba dujotiekiams, apsauginius vamzdžius ir vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, precizinius vamzdžius bei vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis, tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui civiliniuose orlaiviuose, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7306 30 41, ex 7306 30 49, ex 7306 30 72 ir ex 7306 30 77.

(14)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį.

(15)

Buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės pagaminti ir Sąjungoje parduodami bei nagrinėjamosiose šalyse ir panašioje šalyje pagaminti ir parduodami suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai iš esmės pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį kaip nagrinėjamosiose šalyse pagaminti ir eksportui į Sąjungą parduodami suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar baigus galioti dabartinėms priemonėms tęstųsi arba pasikartotų keturių nagrinėjamųjų šalių vykdomas dempingas.

(17)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visos keturios tiriamosios šalys eksportavo nedidelius nagrinėjamojo produkto kiekius. Todėl nė vienai iš keturių tiriamųjų šalių nėra jokios tikimybės, kad dempingas tęsis. Atliekant vertinimą atsižvelgta vien tik į dempingo pasikartojimo tikimybę naudojant eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas. Kaip ir ankstesniame tyrime, šiuo tikslu neatsižvelgta į eksportą į Baltarusiją.

(18)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Baltarusija ir KLR nėra laikomos rinkos ekonomikos šalimis. Ankstesniame tyrime, siekiant nustatyti normaliąją vertę, panašia šalimi buvo pasirinktos JAV. Pranešime apie inicijavimą pareiškėjo siūlymu atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą panašia šalimi numatyta pasirinkti JAV.

(19)

„Mogilev“ ir Baltarusijos valdžios institucijos pateikė pastabų Komisijai. KLR suinteresuotosios šalys Komisijai jokių pastabų nepateikė.

(20)

Baltarusijos suinteresuotosios šalys teigė, kad JAV nebuvo tinkamos dėl tariamų vienintelio bendradarbiaujančio JAV gamintojo ir Sąjungos pramonės ryšių.

(21)

Baltarusijos suinteresuotosios šalys siūlė panašia šalimi pasirinkti Rusiją, nes Rusijos plieno pramonė tariamai panaši į Baltarusijos dėl ryšio su buvusia Tarybų Sąjunga.

(22)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad vienintelio bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo gamybos sąnaudose gamtinių dujų vertė buvo atspindėta netinkamai (žr. 69 konstatuojamąją dalį). Be to, šis Rusijos gamintojas nepakankamai bendradarbiavo (žr. 61 konstatuojamąją dalį). Taigi, nuspręsta, kad Rusija nėra tinkama panaši šalis.

(23)

Komisija taip pat nustatė kitas trečiąsias šalis, eksportuojančias nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą. Komisija susisiekė su 14 žinomų plieną gaminančių šalių gamintojais. Tarp šių šalių buvo Bosnija ir Hercegovina, Brazilija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Pietų Afrika, Pietų Korėja ir Taivanas.

(24)

Galiausiai JAV gamintojai su Komisija visiškai nebendradarbiavo, o buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Pietų Afrikos gamintojai Komisijai pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Atsižvelgdama į didelę Pietų Afrikos gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtį Komisija nusprendė, kad Pietų Afrika yra tinkamiausias pasirinkimas.

(25)

Didžiausias žinomas Baltarusijos gamintojas „OJSC Mogilev Metallurgical Works“ (toliau – „Mogilev“) bendradarbiavo atliekant tyrimą. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Mogilev“ nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Todėl informacija apie tikėtinas eksporto į Sąjungą kainas buvo pagrįsta eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje.

(26)

Baltarusijos kiekvienos rūšies panašaus produkto normalioji vertė nustatyta pagal Pietų Afrikos (toliau – panaši šalis) pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams įprastomis prekybos sąlygomis kainas. Tais atvejais, kai tam tikros rūšies panašus produktas nebuvo parduotas įprastomis prekybos sąlygomis arba kai Pietų Afrikos vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo prie panašaus produkto sąnaudų pridėjusi pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas ir pelną.

(27)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Mogilev“ nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Taigi, tikėtina eksporto kaina nustatyta remiantis pardavimo į kitas trečiąsias šalis kainomis.

(28)

Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina lygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui.

(29)

Prireikus buvo atsižvelgta į transporto sąnaudas, lengvatas, nuolaidas ir prekybos lygį.

(30)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 28,4 % tikėtinas dempingo skirtumas.

(31)

„Mogilev“ gamybos linijos naudotos tiek suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams, tiek tuščiaviduriams profiliams gaminti (šių dviejų produktų gamyba skiriasi tik vienu nedideliu gamybos etapu). „Mogilev“ gamino daug tuščiavidurių profilių ir pasinaudodama tuo, kad šioms prekėms antidempingo muitai netaikomi, juos eksportavo į, inter alia, Sąjungą. Be to, „Mogilev“ gamino suvirintus vamzdžius, kurių skersmuo didesnis nei 168,3 mm (didelius vamzdžius), kuriems Sąjungoje antidempingo muitai netaikomi.

(32)

Remiantis esamu produktų asortimentu apskaičiuota, kad „Mogilev“ nepanaudoti pajėgumai sudaro maždaug 20 000 tonų arba 5 % Sąjungos suvartojimo apimties.

(33)

Taigi, kyla rizika, kad panaikinus priemones „Mogilev“ Sąjungos rinkoje dempingo kainomis parduos didelius suvirintų vamzdžių kiekius.

(34)

Po faktų atskleidimo „Mogilev“ teigė, kad dėl gamybos proceso sulėtėjimo atliekant hidraulinį bandymą faktiniai bendrovės nepanaudoti pajėgumai yra gerokai mažesni. Tačiau hidraulinis bandymas yra tik nedidelis viso nagrinėjamojo produkto gamybos proceso etapas ir tokią kliūtį pakankamai lengva pašalinti. Todėl teiginio, kad gamyklos nepanaudoti pajėgumai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į sulėtėjimą atliekant hidraulinį bandymą, negalima priimti.

(35)

Kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu „Mogilev“ pelningiau gaminti tuščiavidurius profilius, nes jiems netaikomi antidempingo muitai, o suvirintiems vamzdžiams Sąjungoje taikomi antidempingo muitai. Iš tiesų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu daugiausia buvo gaminami produktai, kuriems Sąjungoje netaikomi antidempingo muitai; tokie produktai sudarė didžiąją dalį pagamintų produktų. Tikėtina, kad netaikant priemonių suvirintiems vamzdžiams „Mogilev“ pagaminamų produktų asortimentas būtų tolygiau suskirstytas ir produktų, kuriems šiuo metu priemonės netaikomos, gamybos pajėgumai būtų panaudoti suvirintiems vamzdžiams gaminti.

(36)

Taigi, kyla didelė rizika, kad panaikinus priemones „Mogilev“ bent dalį produktų, kuriems šiuo metu antidempingo muitai netaikomi, gamybos pakeis suvirintų vamzdžių, parduodamų Sąjungos rinkai dempingo kainomis, gamyba.

(37)

Po faktų atskleidimo „Mogilev“ teigė, kad ji staigiai nepakeistų produktų asortimento ir nepradėtų vietoje tuščiavidurių profilių gaminti suvirintų vamzdžių ir vamzdelių, nes jau daugelį metų ji parduoda daug daugiau tuščiavidurių profilių nei suvirintų vamzdžių ir vamzdelių ir keisti tokią praktiką nebūtų jokių priežasčių.

(38)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad ES yra didžiausia „Mogilev“ tuščiavidurių profilių rinka ir kad šiuo metu „Mogilev“ Sąjungos rinkoje suvirintų vamzdžių ir vamzdelių neparduoda. „Mogilev“ nepateikė jokių įrodymų, kad panaikinus priemones ES parduodamų produktų asortimento proporcijos nepasikeistų. Todėl tebegalioja išvada, kad tikėtina, jog panaikinus priemones „Mogilev“ pagaminamų produktų asortimentas bus tolygiau suskirstytas ir bent vietoj dalies tuščiavidurių profilių ji gamins Sąjungos rinkai skirtus suvirintus vamzdžius ir vamzdelius.

(39)

Kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Baltarusija nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Taigi, rizikos, kad panaikinus priemones prekyba bus nukreipta į Sąjungos rinką, tikimybė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

(40)

Palyginus vidutinę „Mogilev“ pardavimo į kitas šalis kainą su kaina Sąjungos rinkoje nustatytas priverstinis pardavimas gerokai mažesnėmis kainomis. Palyginti su vidutine Sąjungos pramonės pardavimo kaina, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis svyruoja nuo 30 iki 50 % Be to, „Mogilev“ kainos yra žemesnės už kitų importo į Sąjungos rinką šaltinių, kaip antai Indijos ir Turkijos, taikomas kainas.

(41)

Tikėtiną Sąjungos rinkos patrauklumą sustiprina dar ir tai, kad „Mogilev“ jau turi pardavimo kanalus, šiuo metu naudojamus kitiems produktams parduoti; panaikinus priemones tokiais kanalais būtų galima parduoti nagrinėjamąjį produktą.

(42)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad kyla didelė rizika, jog panaikinus priemones eksportas dempingo kainomis bus nukreiptas į Sąjungos rinką, nes kainų požiūriu Sąjungos rinka yra daug patrauklesnė.

(43)

Po faktų atskleidimo „Mogilev“ teigė, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į gerokai padidėjusį jos suvirintų vamzdžių ir vamzdelių pardavimą vidaus rinkoje ir Rusijos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad atlikus tyrimą patvirtinta, jog pardavimo apimtis padidėjo. Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose „Mogilev“ patvirtino, kad suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai parduodami kainomis, mažesnėmis už ES rinkoje vyraujančias rinkos kainas. Todėl tai, kad šių produktų pardavimo apimtis tiek vidaus rinkoje, tiek Rusijos rinkoje laikui bėgant didėjo, nesumažina ir nepašalina nukreipimo į Sąjungos rinką rizikos, nes kainos ES rinkoje yra patrauklesnės. Todėl „Mogilev“ teiginys atmetamas.

(44)

Atsižvelgiant į turimus nepanaudotus pajėgumus Baltarusijoje, į kitų produktų gamybos pakeitimą nagrinėjamojo produkto gamybai riziką ir patrauklų Sąjungos rinkos kainų lygį, daroma išvada, kad kyla rizika, jog nustojus galioti galiojančioms priemonėms Baltarusijos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina apimtis padidėtų.

(45)

Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, iš KLR Komisija negavo jokio atsakymo. Taigi, nė vienam eksportuojančiam KLR gamintojui nebendradarbiaujant, bendra analizė, įskaitant dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiama turimais faktais. Kinijos valdžios institucijoms pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas pagrįsti turimais faktais.

(46)

Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė vertinta naudojantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais, pvz., prekybos statistiniais importo ir eksporto duomenimis (Eurostato ir Kinijos eksporto duomenys) ir „Metal Bulletin“ duomenimis.

(47)

Tai, kad nebuvo bendradarbiauta, turėjo poveikio normaliosios vertės ir įvairių rūšių produkto eksporto kainos palyginimui. Laikyta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį būtų tikslinga normaliąją vertę ir eksporto kainą nustatyti bendrai, t. y. remiantis vidutinėmis vertėmis.

(48)

KLR normalioji vertė nustatyta pagal Pietų Afrikos (toliau – panaši šalis) vidutinę pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams įprastomis prekybos sąlygomis kainą.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį eksporto kaina turėjo būti nustatyta remiantis turimais faktais.

(50)

Pirmiausia Komisija analizavo Eurostato statistinius duomenis. Tačiau iš KLR importuoto produkto kiekiai buvo labai nedideli, todėl jų kainos laikytos netipiškomis. Dėl šios priežasties tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal Kinijos prekybos statistinius eksporto į kitas trečiąsias šalis duomenis.

(51)

Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui.

(52)

Prireikus buvo atsižvelgta į transporto sąnaudas, draudimo sąnaudas, negrąžintiną PVM, eksporto sąnaudas, lengvatas ir nuolaidas.

(53)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 39,3 % tikėtinas dempingo skirtumas.

(54)

Nė vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebendradarbiaujant remtasi tokiais šaltiniais:

(55)

Kinijos suvirintų vamzdžių pramonė yra laikoma didžiausia pasaulyje. „Metal Bulletin“ nurodyta, kad 2012 m. ji pagamino apie 35 mln. tonų suvirintų vamzdžių. Pareiškėjo skaičiavimu, KLR suvirintų vamzdžių gamybos pajėgumai gerokai viršija 45 mln. tonų per metus. Bendri nepanaudoti pajėgumai sudarytų daugiau nei 10 mln. tonų, o tai 25 kartus daugiau nei bendras tikrasis suvirintų vamzdžių suvartojimas ES.

(56)

Taigi, jei priemonės būtų panaikintos, kyla didelė rizika, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai parduos didelius suvirintų vamzdžių kiekius Sąjungos rinkoje dempingo kainomis.

(57)

Nė vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebendradarbiaujant išvados grindžiamos turimais faktais. Šiuo tikslu rizika, kad panaikinus priemones prekyba bus nukreipta į Sąjungos rinką yra grindžiama viešai prieinamais šaltiniais.

(58)

Viešai prieinamuose šaltiniuose, kaip antai „Metal Bulletin“, nurodyta, kad Kinijos kainų lygis yra gerokai žemesnis už Sąjungos pramonės vidutinę pardavimo kainą (848 EUR už toną) ir už kitų svarbiausių į Sąjungą eksportuojančių šalių, kaip antai Indijos ir Turkijos, vidutines importo kainas. Palyginti su vidutine Sąjungos pramonės pardavimo kaina, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis svyruoja nuo 30 iki 50 % Tai neabejotinai rodo Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos kainų konkurencingumą, jei priemonės būtų panaikintos.

(59)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones dėl minėto didelio kainų skirtumo kyla didelė rizika, kad iš trečiųjų šalių, kuriose kainos yra žemesnės, prekyba bus nukreipta į pelningesnę Sąjungos rinką.

(60)

Atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus KLR ir patrauklų Sąjungos rinkos kainų lygį, daroma išvada, kad kyla rizika, jog nustojus galioti galiojančioms priemonėms Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina apimtis labai padidėtų.

(61)

Du eksportuojantys Rusijos gamintojai, kurie pagamina maždaug 75 % visos Rusijos produkcijos ir kurie pateikė atrankos klausimyno atsakymus, vėliau pranešė Komisijai neketinantys atsakyti į eksportuojančių gamintojų klausimyną. Atliekant tyrimą bendradarbiavo, klausimyno atsakymus pateikė ir tikrinamąjį vizitą leido surengti tik vienas mažas gamintojas, kuris į Sąjungą neeksportuoja, o į kitas šalis eksportuoja nedaug. Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys Rusijos gamintojai beveik nebendradarbiavo, bendra analizė, įskaitant dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiama turimais faktais. Nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems Rusijos gamintojams ir Rusijos valdžios institucijoms pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas pagrįsti turimais faktais.

(62)

Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė vertinta naudojantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais, pvz., Eurostato prekybos statistiniais importo duomenimis, Rusijos eksporto statistiniais duomenimis ir „Metal Bulletin“ duomenimis.

(63)

Tai, kad beveik nebendradarbiauta, turėjo poveikio normaliosios vertės ir įvairių rūšių produkto eksporto kainos palyginimui. Laikyta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį būtų tikslinga normaliąją vertę ir eksporto kainą nustatyti bendrai, t. y. remiantis vidutinėmis vertėmis.

(64)

Komisija pažymėjo, kad Eurostato statistiniuose duomenyse nurodyta, kad nagrinėjamojo produkto iš Rusijos buvo importuota. Tačiau minėti kiekiai buvo labai nedideli, todėl tokio importuoto produkto kainos laikytos netipiškomis. Todėl informacija apie tikėtinas eksporto į Sąjungą kainas buvo pagrįsta eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis, kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje.

(65)

Kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys Rusijos gamintojai beveik nebendradarbiavo, todėl normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais. Šiuo tikslu remtasi bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pateikta informacija.

(66)

Normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį. Visų pirma buvo nustatyta, ar per peržiūros tiriamąjį laikotarpį bendras vidaus rinkoje parduoto panašaus produkto kiekis, palyginti Rusijos pardavimu eksportui į trečiąsias šalis, buvo tipiškas. Pardavimas vidaus rinkoje laikytas tipišku, jei panašaus produkto pardavimo apimtys sudarė 5 % arba daugiau Rusijos pardavimo eksportui į trečiąsias šalis.

(67)

Po to nagrinėta, ar panašus produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant nagrinėjamos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(68)

Siekiant nustatyti, ar parduota įprastinėmis prekybos sąlygomis, atsižvelgta į vidutines gamybos sąnaudas. Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač energijos sąnaudas, buvo nagrinėjama, ar dujų kainos, kurias sumokėjo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, tinkamai atspindi dujų gamybos ir paskirstymo sąnaudas.

(69)

Nustatyta, kad vidaus rinkos dujų kaina, kurią mokėjo eksportuojantys gamintojai, sudarė maždaug 30 % Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodė, kad dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje yra reguliuojamos ir gerokai mažesnės už nereguliuojamų Rusijos gamtinių dujų eksporto rinkų kainas. Kadangi dujų sąnaudos nebuvo tinkamai parodytos eksportuojančio gamintojo apskaitoje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, jas reikėjo atitinkamai koreguoti. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pakankamai tipiškų neiškreiptų Rusijos vidaus rinkos dujų kainų, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį buvo nuspręsta jas koreguoti remiantis iš kitų tipiškų rinkų turima informacija. Pakoreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Vaidhauze) ir pakoregavus taip, kad būtų parodytos paskirstymo vietoje sąnaudos. Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES centras; jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį jis gali būti laikomas tipiška rinka.

(70)

Taigi Komisija, siekdama nustatyti, ar parduota įprastinėmis prekybos sąlygomis, taikė vidutines gamybos sąnaudas, pakoreguotas pagal dujų sąnaudas.

(71)

Todėl normalioji vertė buvo nustatyta kaip pelningo pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė kaina, nes pelningo pardavimo apimtis sudarė 80 % arba mažiau bendros pardavimo apimties.

(72)

Eksportuojantys Rusijos gamintojai beveik nebendradarbiavo, todėl eksporto kainai nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais. Vienintelio bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pateikta informacija nebuvo galima remtis, nes šis gamintojas nagrinėjamojo produkto į ES neeksportavo ir tik nedidelius jo kiekius eksportavo į kitas trečiąsias šalis.

(73)

Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad Rusijos eksportas į Sąjungą buvo nedidelės apimties, tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal Rusijos eksporto statistinius duomenis, remiantis eksportu į kitas trečiąsias šalis. Į kitas trečiąsias šalis eksportuota dideliais kiekiais.

(74)

Kadangi vienintelis bendradarbiaujantis Rusijos gamintojas išskirtinai gamino tik vadinamuosius „juoduosius“ vamzdžius (t. y. negalvanizuotus vamzdžius), eksporto kainai nustatyti remtasi tik su „juodaisiais“ vamzdžiais susijusia informacija. Remiantis Rusijos eksporto statistiniais duomenimis, didžioji dalis Rusijos eksporto taip pat susijusi su „juodaisiais“ vamzdžiais.

(75)

Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Rusijos gamintojas teigė, kad turėjo būti naudojamos jo eksporto kainos, nes eksportas sudaro daugiau nei 10 % jo bendro pardavimo. Tačiau toks pardavimas sudaro mažiau nei 2 % bendro eksporto, nurodyto Rusijos eksporto statistiniuose duomenyse. Tuo remiantis tebegalioja išvada, kad, atsižvelgiant į nedidelius kiekius, šio gamintojo eksporto kainų naudoti negalima.

(76)

Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui.

(77)

Prireikus buvo atsižvelgta į transporto sąnaudas.

(78)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 38,7 % tikėtinas dempingo skirtumas.

(79)

Pareiškėjas apskaičiavo, kad nepanaudoti nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai Rusijoje viršija bendrą ES rinkos suvartojimą. Pareiškėjas savo skaičiavimus grindė „Metal Expert“ paskelbta informacija. Be to, pareiškėjas padarė prielaidą, kad pajėgumai naudojami 56 %; tai patvirtina bendradarbiaujančio gamintojo pateikta informacija.

(80)

Taigi, jei priemonės būtų panaikintos, yra didelė rizika, kad eksportuojantys Rusijos gamintojai Sąjungos rinkoje dempingo kaina parduos didelius suvirintų vamzdžių kiekius.

(81)

Po faktų atskleidimo 61 konstatuojamojoje dalyje nurodyti nebendradarbiaujantys Rusijos gamintojai teigė, kad Komisija neatsižvelgė į informaciją dėl tariamo kitų rinkų, įskaitant Rusijos rinką, patrauklumo ir į šių gamintojų nurodytus nepanaudotus pajėgumus Rusijoje.

(82)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad informacija apie nepanaudotus pajėgumus buvo susijusi su platesniu produktų asortimentu, apimančiu tuščiavidurius profilius ir didelio skersmens vamzdžius. Todėl ši informacija yra mažiau svarbi nei pareiškėjo pateikta informacija. Be to, net jei pajėgumų panaudojimo koeficientas yra 60–70 %, kaip nurodė Rusijos gamintojai, likę nepanaudoti pajėgumai sudarytų didžiąją dalį ES rinkos suvartojimo.

(83)

Dėl nebendradarbiaujančių Rusijos gamintojų pateiktos informacijos dėl tariamo kitų rinkų, įskaitant Rusijos rinką, patrauklumo, visų pirma pažymėtina, kad bendrovėms nebendradarbiaujant šių duomenų nebuvo galima patikrinti. Antra, tokia informacija prieštarauja atliekant tyrimą gautai informacijai, kuri nurodyta 84–86 konstatuojamosiose dalyse ir yra grindžiama oficialiais Rusijos eksporto statistiniais duomenimis ir kurios du nebendradarbiaujantys Rusijos gamintojai neginčijo.

(84)

Remiantis Rusijos prekybos statistiniais duomenimis, Rusijos vidutinė eksporto kaina (647 EUR už toną) yra gerokai žemesnė už Sąjungos pramonės vidutinę pardavimo kainą (848 EUR už toną) ir atitinka kitų svarbiausių į Sąjungą eksportuojančių šalių, kaip antai Indijos ir Turkijos, vidutinę importo kainą.

(85)

Remiantis tais pačiais prekybos statistiniais duomenimis, 33 % viso Rusijos eksporto yra parduodama į Azerbaidžaną, svarbiausią Rusijos eksporto rinką. Pardavimo į Azerbaidžaną kaina – 586 EUR už toną, taigi gerokai mažesnė už ES pramonės pardavimo kainą (848 EUR už toną) ir netgi žemesnė už kitų svarbiausių į Sąjungą eksportuojančių šalių, kaip antai Indijos ir Turkijos, importo kainą. Be to, Rusijos eksportas į Azerbaidžaną atitinka maždaug 15 % ES suvartojimo. Todėl kyla rizika, kad panaikinus priemones šis eksportas bus nukreiptas į ES.

(86)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones kyla didelė rizika, jog prekyba bus nukreipta į Sąjungos rinką.

(87)

Atsižvelgiant į turimus nepanaudotus pajėgumus Rusijoje ir patrauklų Sąjungos rinkos kainų lygį, daroma išvada, kad kyla rizika, jog nustojus galioti galiojančioms priemonėms Rusijos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina į Sąjungą apimtis padidėtų.

(88)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad toliau taikant galiojančias priemones Rusijai ir panaikinant galiojančias priemones Ukrainai (žr. toliau) vykdoma diskriminacija, nes tariamai Rusijos ir Ukrainos nepanaudoti pajėgumai yra panašūs.

(89)

Šis teiginys neatitinka tyrimo išvadų; atlikus tyrimą nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai Rusijoje sudaro bent jau didžiąją dalį ES rinkos suvartojimo. Kalbant apie Ukrainą, nustatyta, kad turimi eksportui į visas šalis skirti nepanaudoti pajėgumai yra riboti. Atsižvelgiant į šiuos nepanaudotų pajėgumų skirtumus teiginys dėl diskriminacijos atmetamas.

(90)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Ukrainos gamintojas – „Interpipe Group“ (toliau – „Interpipe“). „Interpipe“ tenka didžioji dalis visos Ukrainos gamybos apimties ir beveik visas nedidelės apimties Ukrainos eksportas į Sąjungą. Egzistuoja mažiausiai 4 žinomi Ukrainos gamintojai, kurie nebendradarbiavo, bet, remiantis prekybos statistiniais duomenimis, jų eksporto į ES apimtys buvo nedidelės.

(91)

Atsižvelgiant į nedidelę Ukrainos eksporto į Sąjungą apimtį, tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal „Interpipe“ pardavimo kitoms trečiosioms šalims kainas, kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje.

(92)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Interpipe“ pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad bendra „Interpipe“ panašaus produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje yra tipiška.

(93)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba panašios į „Interpipe“ eksportui parduodamų produktų rūšis.

(94)

Vėliau Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį „Interpipe“ kiekvienos rūšies produkto, kuris tapatus arba palygintinas su eksportui parduotu tos rūšies produktu, pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui apimties. Komisija nustatė, kad daugumos rūšių produktai vidaus rinkoje parduoti tipiškais kiekiais.

(95)

Po to Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(96)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(97)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(98)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(99)

Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad, priklausomai nuo produkto rūšies, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip svertinis viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainų vidurkis arba svertinis tik pelningo pardavimo vidurkis.

(100)

Jei tam tikros rūšies panašus produktas nebuvo parduotas įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat jei vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(101)

Normalioji vertė apskaičiuota prie „Interpipe“ panašaus produkto gamybos sąnaudų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pridėjus:

(102)

Atsižvelgiant į tai, kad Ukraina į Sąjungą beveik neeksportavo, tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal didelės apimties „Interpipe“ pardavimo kitoms trečiosioms šalims kainas, kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje.

(103)

Visus produktus „Interpipe“ pardavė tiesiogiai nesusijusiems trečiųjų šalių pirkėjams. Taigi, pardavimo kaina buvo nustatyta pagal šių nepriklausomų pirkėjų mokėtas arba mokėtinas kainas.

(104)

Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui.

(105)

Prireikus buvo atsižvelgta į transporto ir kredito sąnaudas.

(106)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 16 % tikėtinas dempingo skirtumas.

(107)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija nustatė besitęsiantį 16 % dydžio Ukrainos dempingą. Tačiau šis teiginys nepagrįstas, nes panašu, kad įvyko nesusipratimas. Iš tiesų, kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, visos šalys, įskaitant Ukrainą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į ES eksportavo nedidelius nagrinėjamojo produkto kiekius. Todėl remiantis šiais kiekiais negalima daryti pagrįstų išvadų ir Ukrainos tęsiamas dempingas nenustatytas. Todėl teiginys atmetamas.

(108)

Atlikdama ankstesnį tyrimą Komisija nustatė, kad gamybos pajėgumai Ukrainoje viršija 400 000 tonų per metus. Tačiau po minėto tyrimo du žinomi gamintojai, „Lugansk Tube Plant“ ir „Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant“ (viena iš „Interpipe Group“ gamyklų) nutraukė suvirintų vamzdžių gamybą. Kadangi nuo to laiko nėra patvirtintų papildomų gamybos pajėgumų Ukrainoje, šiuo metu esami pajėgumai yra gerokai mažesni nei ankstesnio tyrimo metu.

(109)

Kalbant apie 108 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pajėgumų naudojimą, nustatyta, kad, atsižvelgiant į gamyklos technines galimybes, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Interpipe“ veikė beveik visu pajėgumu.

(110)

Kitas svarbus aspektas – geografinė Ukrainos gamyklų padėtis. Jos daugiausia veikia rytų Ukrainoje ir esama saugumo padėtis šios šalies dalyje joms daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį. Todėl neaišku, kiek šios įmonės gali panaudoti visą savo gamybos pajėgumą.

(111)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad didelė Ukrainos gamybos dalis yra sutelkta už šalies dalies, kurioje esama saugumo padėtis daro poveikį, ribų. Tačiau pažymėtina, kad netgi bendrovėms, kurios veikia už šios šalies dalies ribų, saugumo padėtis daro netiesioginį poveikį, pvz., trūksta žaliavų. Todėl daroma išvada, kad dėl esamos saugumo padėties daugeliui Ukrainos gamyklų daromas tiesioginis arba netiesioginis poveikis. Todėl teiginys atmetamas.

(112)

Tuo pačiu metu, atsižvelgiant į ypatingą Ukrainos padėtį po peržiūros tiriamojo laikotarpio, tikėtina, kad stabilizavusis saugumo padėčiai statybos verslas įsisavins papildomus pajėgumus vidaus rinkoje. Panašus produktas taip pat naudojamas statyboje, pvz., krovinių kėlimui, tvorų tvirtinimui vamzdžiais, apsaugos priemonėms ir pastoliams.

(113)

Atsižvelgiant į sumažėjusius gamybos pajėgumus ir tikėtiną didesnę vidaus rinkos paklausą, daroma išvada, kad nepanaudoti eksporto į visas šalis pajėgumai yra riboti.

(114)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad Ukrainoje esama didelių nepanaudotų pajėgumų. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti faktiniais įrodymais ir todėl atmesti.

(115)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad „Interpipe“ paskelbė, kad ji maždaug 60 % padidins eksportą į ES, o tai prieštarauja teiginiui dėl ribotų eksportui skirtų nepanaudotų pajėgumų Ukrainoje. Tačiau šio teiginio priimti negalima. „Interpipe“ pareiškimas yra susijęs su bendrove apskritai, o ne konkrečiai su nagrinėjamuoju produktu. NET jei šis teiginys būtų susijęs su nagrinėjamuoju produktu, svarbus 60 % dydžio padidėjimas sudarytų tik maždaug 0,5 % ES rinkos dalies, todėl tai laikoma nereikšmingu dydžiu. Todėl šis teiginys neprieštarauja išvadai, kad turimi nepanaudoti pajėgumai eksportui į visas šalis yra riboti.

(116)

Tos pačios suinteresuotosios šalys teigė, kad nepanaudoti pajėgumai neturėtų būti naudojami atliekant dempingo tyrimą, nes pajėgumų panaudojimas nėra laikomas reikšmingu žalos rodikliu žalos tyrime, kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje.

(117)

Šio teiginio priimti negalima. Šių dviejų vertinimų tikslas skirtingas. Atliekant žalos tyrimą vertinama, ar mažas pajėgumų panaudojimas gali būti laikomas Sąjungos pramonei daromos žalos požymiu; tuo atveju, kai likę pajėgumai gali būti panaudoti kietiems produktams gaminti, tai ne visuomet yra požymis. Atliekant dempingo tyrimą dėmesys skiriamas patiems nepanaudotiems pajėgumams, t. y. turimiems pajėgumams, kurie nėra naudojami jokiems produktams gaminti ir todėl juos galima panaudoti nagrinėjamajam produktui gaminti.

(118)

Atsižvelgiant į ribotus nepanaudotus pajėgumus Ukrainoje ir nedidelę eksporto dempingo kainomis nukreipimo riziką, daroma išvada, kad nėra rizikos, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms Ukrainos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina apimtis labai padidėtų. Todėl mažai tikėtina, kad nustojus galioti Ukrainai taikomoms antidempingo priemonėms pasikartos dempingas dideliais kiekiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(119)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino apie 20 gamintojų. Todėl šių gamintojų produkcija (apskaičiuota remiantis iš bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija ir prašyme atlikti peržiūrą pateiktais kitų Sąjungos gamintojų duomenimis) laikoma visos Sąjungos produkcija. Visi šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(120)

Kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių buvo atlikta atranka. Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

(121)

Suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkai skirtos savos produkcijos pardavimo apimtimi ir iš Eurostato gautais statistiniais Sąjungos rinkos importo apimties duomenimis.

(122)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu ES suvartojimas sumažėjo 28 % 2011 m. jis sumažėjo 6 %, 2012 m. sumažėjo 8 % punktais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 10 % punktų. Mažėjimo tendenciją iš dalies galima paaiškinti tam tikru techniniu pakeitimu, nes nustatyta tendencija plieninius vandens vamzdžius keisti alternatyviais produktais, pavyzdžiui, vario, plastiko arba nerūdijančio plieno vamzdžiais.

(123)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad nurodytas ES vartojimas buvo gerokai per mažas. Tačiau šios šalys nepateikė jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jų teiginį, todėl teiginio priimti negalima.

(124)

Kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad nebuvo jokios tikimybės, kad Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos (žr. 17 ir 118 konstatuojamąsias dalis), nedidelės apimties importas iš šios šalies nebuvo toliau nagrinėjamas kartu su importu iš kitų nagrinėjamųjų šalių.

(125)

Siekiant įvertinti bendrą importą iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, trijų šalių padėtis nagrinėta atskirai.

(126)

Dėl kiekių ir dempingo skirtumų, atsižvelgdama į nedidelę importo apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija išanalizavo tikėtiną kiekvienos šalies eksporto apimtį ir dempingo skirtumą, jei priemonės būtų panaikintos. Atlikus analizę nustatyta, kad tikėtina, jog panaikinus priemones apimtis padidės ir viršys peržiūros tiriamojo laikotarpio lygį ir tikrai viršys nereikšmingos apimties slenkstinę ribą (žr. 33, 56 ir 80 konstatuojamąsias dalis). Atitinkamai Komisija nustatė, kad panaikinus priemones tikėtinas dempingo skirtumas būtų didelis (žr. 30, 53 ir 78 konstatuojamąsias dalis).

(127)

Kalbant apie vidutinę importo kainą, negalima padaryti galutinių išvadų remiantis nereikšmingais importuojamų produktų kiekiais.

(128)

Tačiau, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad susijusių veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygos buvo panašios. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos importuotas nagrinėjamasis produktas ir Sąjungos pramonės pagamintas ir parduotas panašus produktas buvo panašūs visomis esminėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis.

(129)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Baltarusija, KLR ir Rusija atitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytus kriterijus. Todėl importas iš šių trijų šalių buvo vertinamas bendrai.

(130)

Nagrinėjamojo produkto importo iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos į Sąjungą apimtis sumažėjo 60 % – nuo maždaug 7 000 tonų 2010 m. iki maždaug 2 900 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. 2011 m. ji padidėjo 31 %, 2012 m. sumažėjo 62 % punktais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 28 % punktais.

(131)

Atitinkama Baltarusijos, KLR ir Rusijos eksportuotojams tenkanti Sąjungos rinkos dalis sumažėjo nuo 1,3 % 2010 m. iki 0,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tiksliau, rinkos dalis padidėjo nuo 1,3 % 2010 m. iki 1,8 % 2011 m., po to sumažėjo iki 1,1 % 2012 m. ir dar sumažėjo iki 0,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(132)

Nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Baltarusijos, KLR ir Rusijos kilmės nagrinėjamojo produkto vidutinė importo kaina padidėjo 11 % – nuo 488 EUR už toną 2010 m. iki 528 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tiksliau, kainos padidėjo 9 % 2011 m. ir 12 % 2012 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 %

(133)

Siekiant padaryti reikšmingas išvadas negalima remtis nedidelės apimties nagrinėjamojo produkto iš KLR ir Rusijos pardavimu į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl palygintos Sąjungos pramonės pagaminto ir parduoto panašaus produkto ir Baltarusijoje, KLR ir Rusijoje pagaminto tiriamojo produkto, parduoto į kitas pasaulio šalis, kainos. Atlikus tokį palyginimą nustatytas priverstinis pardavimas gerokai mažesnėmis kainomis.

(134)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Turkijos ir Indijos padidėjo. Importo iš Ukrainos rinkos dalis išliko labai maža. Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pakankamai stabili.

(135)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės prarastą 12 % rinkos dalį beveik visiškai absorbavo padidėjusi bendra Indijai ir Turkijai tenkanti rinkos dalis ir kad tikėtina, jog importas mažomis kainomis iš Indijos ir Turkijos bus pagrindinė pažeidžiamos Sąjungos pramonės padėties priežastis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šio tyrimo tikslas – išnagrinėti, ar yra tikimybė, kad panaikinus trims šalims, kurioms nustatyta dempingo pasikartojimo tikimybė, taikomas priemones pasikartos Sąjungos pramonei daroma žala. Atliekant tyrimą buvo patvirtinta, kad parduodant produktus iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos į kitas pasaulio šalis gerokai mažinamos kainos. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones eksportas dempingo kaina iš šių šalių į ES pasikartos ir dėl to padidės ES pramonei daroma žala. Tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Turkijos ir Indijos galėjo padidėti, nedaro poveikio šiam dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės vertinimui.

(136)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(137)

Sąjungos pramonės gamyba 2010 m. sudarė 437 000 tonų ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 37 % Tiksliau, 2011 m. ji sumažėjo 14 %, 2012 m. – 19 % punktų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 4 % punktais. Gamybos sumažėjimas buvo susijęs su vartojimo sumažėjimu, bet jį dar labiau apsunkino didėjantis importas iš Indijos ir Turkijos.

(138)

Gamybos pajėgumai 2010 m. sudarė daugiau nei 1 700 000 tonų ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 % Sumažėjimą nulėmė tai, kad kai kurie ES gamintojai sumažino pamainų per parą skaičių.

(139)

2010 m. pajėgumų naudojimas sudarė 25 % 2011 m. jis sumažėjo iki 23 %, 2012 m. – iki 22 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki 19 % Nedideles pajėgumų naudojimo koeficientų vertes iš esmės galima paaiškinti tuo, kad suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams gaminti skirtą įrangą galima naudoti į šio tyrimo apibrėžtąją sritį neįtrauktiems produktams (ypač tuščiaviduriams profiliams) gaminti. Todėl pajėgumų naudojimo koeficientai ne visuomet yra reikšmingas šios konkrečios pramonės žalos rodiklis.

(140)

Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams ES sumažėjo 16 % 2011 m., 21 % punktu 2012 m. ir dar 3 % punktais peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Iš viso, nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos pardavimas sumažėjo maždaug 40 % To priežastis – sumažėjęs vartojimas ir padidėjęs importas iš Indijos ir Turkijos.

(141)

Sąjungos pramonės rinkos dalis 2010 m. sudarė 73 % 2011 m. ji sumažėjo iki 65 %, 2012 m. – dar labiau sumažėjo iki 56 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki 61 % Iš viso Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpi sumažėjo 12 % punktų.

(142)

Nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos, kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 28 %, pardavimo nepriklausomiems pirkėjams ES apimtis sumažėjo 40 % Todėl Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu prarado 12 % punktų rinkos dalį. Taigi, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės augimo nebuvo.

(143)

2011 m. Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 13 %, 2012 m. – 27 % punktais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 3 % punktais. Apskritai Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 43 %, t. y. nuo daugiau nei 1 600 iki mažiau nei 1 000 asmenų.

(144)

Sąjungos pramonės darbuotojų našumas, matuojamas per metus darbuotojui tenkančiu pagamintu kiekiu (tonomis), pradžioje sudarė 264 tonas darbuotojui; 2011 m. jis sumažėjo 2 % Po to, 2012 m., jis padidėjo 14 % punktų ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko stabilus. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės našumas padidėjo 12 %

(145)

2011 m. Sąjungos pramonės pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vieneto kainos padidėjo 5 %, 2012 m. – 1 % punktu, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 % punktais. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu šios kainos padidėjo 2 %, nuo 833 EUR už toną iki 848 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(146)

Atlikus tyrimą nustatyta dempingo pasikartojimo tikimybė; nustatyti Baltarusijos, KLR ir Rusijos vykdomo dempingo skirtumai yra tokie, kad jų negalima laikyti nereikšmingais.

(147)

Kaip minėta, Komisija nenustatė tikimybės, kad Ukrainos dempingas tęsis arba pasikartos.

(148)

Nagrinėti makroekonominiai rodikliai rodo, kad nors antidempingo priemonėmis buvo iš dalies pasiektas tikslas panaikinti Sąjungos gamintojų patiriamą žalą, pramonė tebėra labai pažeidžiama. Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 37 %, pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES apimtis sumažėjo 40 %, o užimtumas sumažėjo 43 % Be to, Sąjungos pramonei tenkanti ES rinkos dalis sumažėjo nuo 73 % 2010 m. iki 61 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl nebuvo galima nustatyti jokio faktinio atsigavimo po ankstesnio dempingo ir manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar yra labai pažeidžiama dėl bet kokio importo dempingo kaina į Sąjungos rinką.

(149)

Iki 2011 m. atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis išliko daugmaž stabilus. 2012 m. jis padidėjo 14 % punktų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % punktų. Atsargų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 5 % didesnis nei 2010 m.

(150)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos sumažėjo 29 % Tiksliau, 2011 m. jos sumažėjo 2 %, 2012 m. sumažėjo 15 % punktų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 12 % punktų. Bendrą sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu lėmė užimtumo sumažėjimas.

(151)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 25 % Tikėtina, kad tai yra laikina padėtis, susijusi su atleidimo iš darbo išlaidomis, patirtomis atleidus daug darbuotojų.

(152)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo ES rinkoje pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentine dalimi, pagerėjo nuo 7 % nuostolių 2010 m. iki beveik 1 % pelno peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, atrinktų Sąjungos gamintojų nuostoliai sumažėjo nuo 7,3 % 2010 m. iki 5 % 2011 m. ir dar iki 0,6 % 2012 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiektas 0,8 % pelningumo lygis.

(153)

Pelningumo padidėjimas paaiškinamas tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos padidėjo 2 %, o gamybos sąnaudos (daugiausia karštojo valcavimo ritiniai, kurie sudaro daugiau nei 60 % gamybos sąnaudų) tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6 %, be to, metinės darbo sąnaudos taip pat labai sumažėjo. Taigi, atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo palaipsniui savo pirkėjams ES rinkoje taikyti pelningas kainas.

(154)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu, apskritai atitiko nurodytą pelningumo tendenciją. Investicijų grąža pagerėjo nuo 19,2 % nuostolių 2010 m. iki 11,8 % nuostolių 2011 m.; 2012 m. pasiektas 0,5 % pelnas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 4,3 % pelnas.

(155)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2010 m. sudarė maždaug – 44 mln. EUR. 2011 m. jis padidėjo iki – 7 mln. EUR, 2012 m. – iki beveik 17 mln. EUR ir maždaug iki 20 mln. EUR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nenurodė, kad būtų patyręs sunkumų pritraukti kapitalą. Pagerėjimas gali būti siejamas su gamybos sąnaudų ir darbo sąnaudų sumažėjimu bei nedideliu kainų padidėjimu.

(156)

2011 m. atrinktų Sąjungos gamintojų metinės investicijos į panašaus produkto gamybą sumažėjo 34 %, 2012 m. – padidėjo 90 % punktų ir galiausiai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 59 % punktais. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 3 %; jos buvo skirtos esamų įrenginių remonto ir atnaujinimo darbams, o ne pajėgumams didinti.

(157)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurie rodikliai, ypač finansiniai rodikliai, labai pagerėjo. Pelningumas pagerėjo nuo daugiau nei 7 % nuostolių iki 0,8 % pelno; toks pelnas tebėra mažesnis už ankstesniame tyrime nustatytą tikslinį 5 % pelną. Investicijų grąža pagerėjo nuo daugiau nei 19 % nuostolių iki daugiau nei 4 % pelno, o grynųjų pinigų srautas pagerėjo nuo – 44 mln. EUR iki 20 mln. EUR. Šie veiksniai rodo, kad pramonė galėjo iš dalies atsigauti.

(158)

Kita vertus, nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos kai kurie rodikliai pablogėjo. Gamybos apimtis sumažėjo 37 %, pajėgumų naudojimas sumažėjo 25 %, pardavimo nepriklausomiems pirkėjams ES apimtis sumažėjo 40 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 12 % punktų, užimtumas sumažėjo 43 %

(159)

Antidempingo priemonėmis iš dalies pavyko pašalinti dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės patiriamą žalą. Sąjungos pramonė vėl pradėjo veikti šiek tiek pelningai, tačiau prarado dalį Sąjungos rinkos. Sąjungos pramonė sugebėjo pagerinti savo finansinę padėtį vietoje didesnės apimties pasirinkusi aukštesnes kainas. Todėl akivaizdu, kad Sąjungos pramonė dar nėra visiškai atsigavusi po buvusio dempingo poveikio ir jos padėtis vis dar nestabili, todėl pasikartojus importui dempingo kaina ji būtų labai pažeidžiama.

(160)

NET jei pažeidžiama Sąjungos pramonės padėtis būtų vertinama kaip materialinė žala, tai negali būti siejama su importu iš nagrinėjamųjų šalių. Trijų nagrinėjamųjų šalių (atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra tikimybės, jog Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos) bendra rinkos dalis sudaro mažiau nei 1 % ES rinkos. Nagrinėjamosios šalys nedaro jokio spaudimo kainoms, todėl Sąjungos pramonė galėjo išlaikyti pelningo lygio kainas, nors gautas pelnas buvo gerokai mažesnis už tikslinį.

(161)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo priemonėmis buvo iš dalies pašalinta Sąjungos gamintojams padaryta žala. Kita vertus, kaip matoma iš kai kurių pablogėjusių žalos rodiklių, pramonės padėtis tebėra labai pažeidžiama.

(162)

Kaip minėta, kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai turi nepanaudotų pajėgumų savo eksportui sparčiai padidinti. Atsižvelgiant į didesnes kainas ES rinkoje, palyginti su kai kurių trečiųjų šalių rinkomis, tikėtina, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms šiuo metu į tas šalis eksportuojami dideli kiekiai bus nukreipti į ES rinką. Tikėtina, kad padidėjus importui dempingo kaina, dėl kurio Sąjungos pramonė būtų privesta mažinti kainą, sustiprės Sąjungos rinkai dėl kainos daromas spaudimas ir pažeidžiama Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogės. Toks staigus pokytis jau buvo nustatytas ankstesniame tyrime, kuomet importo iš trijų šalių į ES rinkos dalis beveik patrigubėjo vos per trejus su puse metų, t. y. nuo 6,2 % 2004 m. iki 18,7 % tiriamuoju laikotarpiu (2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d.). Taigi, eksportuojantys KLR, Baltarusijos ir Rusijos gamintojai jau parodė gebėjimą sparčiai padidinti eksporto į Sąjungą apimtis.

(163)

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones žala pasikartos.

(164)

Atsižvelgiant į išvadą, kad nėra tikimybės, kad Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos, tolesnis žalos pasikartojimo tikimybės tyrimas nereikalingas.

(165)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(166)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė tebėra labai pažeidžiama. Antidempingo priemonėmis iš dalies pavyko pašalinti dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis Sąjungos pramonės patirtą žalą. Sąjungos pramonė vėl pradėjo veikti šiek tiek pelningai, tačiau prarado dalį Sąjungos rinkos. Dėl galiojančių priemonių Sąjungos pramonė sugebėjo pagerinti savo finansinę padėtį vietoje didesnės apimties pasirinkusi aukštesnes kainas. Nutraukus priemonių taikymą Sąjungos rinkoje daromas spaudimas kainoms padidės ir pramonė vėl patirs nuostolių. Todėl Sąjungos pramonė suinteresuota toliau taikyti priemones.

(167)

Siekdama bendradarbiauti Komisija susisiekė su daugiau nei 100 nesusijusių importuotojų ir naudotojų Sąjungoje, tačiau nė vienas iš jų nepateikė atsakymų. Tai galima paaiškinti labai mažomis kiekvienos iš nagrinėjamųjų šalių eksporto į Sąjungos rinką apimtimis. Bet kuriuo atveju, nėra jokių veiksnių, rodančių, kad pratęsus priemonių taikymą importuotojams arba naudotojams būtų daromas neproporcingai didelis poveikis.

(168)

Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad toliau pratęsus priemonių taikymą Sąjungos importuotojų ir naudotojų padėtis mažai pasikeistų.

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu ES suvartojimas sumažėjo 28 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė maždaug 400 000 tonų. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumai nuolat viršijo ES paklausą ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė apie 1 500 000 tonų. ES gamintojai pakankamai konkuruoja. Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas buvo tik 19 %, nes ji tą pačią gamybos įrangą naudoja skirtingiems produktams (nagrinėjamajam produktui ir kitiems produktams, kaip antai tuščiaviduriams profiliams) gaminti. Taigi, padidėjus paklausai Sąjungos pramonė galėtų pakeisti produktų asortimentą ir turėtų nepanaudotų pajėgumų gamybai padidinti. Dalį paklausos gali patenkinti importas iš kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, visų pirma Indijos ir Turkijos.

(170)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad toliau taikant antidempingo priemones ES rinkoje gali sumažėti pasiūla arba konkurencija.

(171)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis būtų ribotas ir bet kuriuo atveju būtų proporcingas Sąjungos pramonės gaunamai naudai.

(172)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(173)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad šios priemonės – tai skirtingų normų ad valorem muitas.

(174)

Remiantis išvada, kad nėra tikimybės, jog Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos (žr. 17 ir 118 konstatuojamąsias dalis), priemonės jai turėtų būti panaikintos ir tyrimas baigtas.

(175)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos antidempingo muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nenurodytas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai nurodytomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui negali būti taikomos šios normos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(176)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (5). Prašyme turi būti nurodoma visa svarbi informacija, įrodanti, kad šis pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma nustatyta muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei naudotis taikoma nustatyta muito norma, pranešimas apie tai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(177)

Šis reglamentas atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,