18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/73

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2014 m. Liuksemburgo nacionalinės reformų programos (3) ir nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Liuksemburgo stabilumo programos. 2014 m. lapkričio 28 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (4) Komisija pateikė nuomonę dėl Liuksemburgo 2015 m. biudžeto plano projekto;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (5), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Liuksemburgas nenurodytas kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, sparčiau vykdyti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2015 m. šaliai skirtą ataskaitą dėl Liuksemburgo. Joje įvertinta Liuksemburgo pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas;

(7)

2015 m. balandžio 30 d. Liuksemburgas pateikė 2015 m. nacionalinę reformų programą ir 2015 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų tarpusavio sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

šiuo metu Liuksemburgui taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2015 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja sumažinti nominalaus biudžeto perteklių nuo 0,6 % BVP 2014 m. iki 0,1 % BVP 2015 m. Vėliau, 2018 m., ji planuoja vėl jį padidinti iki 0,9 % BVP. Per programos laikotarpį Vyriausybė planuoja laikytis vidutinio laikotarpio tikslo – 0,5 % BVP struktūrinio pertekliaus. Pagal stabilumo programą Vyriausybė planuoja išlaikyti valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį gerokai mažesnį už Sutartyje nurodytą 60 % pamatinę vertę. Numatoma, kad skolos santykis bus maždaug 24 % visu programos laikotarpiu, 2016 m. jis bus didžiausias – šiek tiek viršys 24 %, o vėliau mažės ir 2019 m. bus mažesnis už 24 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, 2015 m. yra palankus, o vėliau – tikėtinas. Tačiau nuo 2016 m. kyla rizika, susijusi su biudžeto priemonių įgyvendinimu. Komisijos 2015 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2015 ir 2016 m. struktūrinis balansas toliau atitiks vidutinio laikotarpio tikslą. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad Liuksemburgas, kaip numatoma, atitiks Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Liuksemburgo fiskalinė sistema buvo gerokai sustiprinta patvirtinus vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą ir įsteigus fiskalinę tarybą. Vis dėlto reikėtų pašalinti svarbius trūkumus, susijusius su reguliariu metų fiskalinių statistinių duomenų skelbimu, nes tai yra itin svarbu siekiant tikruoju laiku stebėti biudžeto pokyčius;

(9)

numatytas pajamų, gaunamų iš vartojimo mokesčių, sumažėjimas dėl su e. prekyba susijusio reglamentavimo pokyčių parodė, kad bent viena fiskalinių pajamų dalis yra pažeidžiama. Siekiant užtikrinti geresnį šių pajamų nuspėjamumą, yra galimybių toliau plėsti mokesčių bazę ir derinti apmokestinimą, visų pirma peržiūrint šiuo metu mažus būsto nuosavybės mokesčius, ir geriau panaudoti alternatyvius šaltinius, įskaitant aplinkosaugos mokesčius. Pradėtas visapusiškos mokesčių reformos (siekiant, kad ji įsigaliotų 2017 m.) parengiamasis darbas;

(10)

nors pensijų sistema buvo neseniai reformuota, ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui kyla grėsmė dėl išlaidų pensijoms augimo, taip pat dėl nuolat didėjančių ilgalaikės priežiūros išlaidų. Prognozuojama, kad 2015 m. susidarys ilgalaikės priežiūros draudimo deficitas (6), taip pat numatoma, kad jo rezervai laipsniškai mažės, todėl jau 2017 m. jie bus mažesni už teisiškai privalomus 10 % išlaidų. Tvirtinant 2015 m. biudžetą buvo patvirtintos kai kurios priemonės (7), kurios gali padėti sutaupyti lėšų. Tačiau kol kas planuota ilgalaikės priežiūros draudimo reforma, kurios tikslas – teikti žmonėms, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, atitinkamo lygio paslaugas, ir užtikrinti atitinkamą finansavimą, dar neperkelta į teisės aktus. 2012 m. pensijų reformos užmojis nebuvo pakankamai platus, nes didelio teisės aktais nustatyto ir faktinio pensinio amžiaus atotrūkio klausimas buvo sprendžiamas tik iš dalies. Ir toliau galima naudotis keliais ankstyvo išėjimo į pensiją būdais. Palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimas darbo rinkoje išlieka labai mažas. Parengtas teisės akto, kuris yra susijęs su pensijų reforma ir kuriuo iš dalies keičiamas darbo kodeksas (amžiaus paktas), projektas. Šis projektas apima priemonių, kurių tikslas – išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą, rinkinį;

(11)

Liuksemburgo ekonomikai būdingas didelis skirtingų ekonomikos sektorių darbo našumo skirtumas – finansų sektoriaus našumas yra du kartus didesnis už ne finansų sektorių našumą. Todėl galima manyti, kad didesnis sektorių realaus darbo užmokesčio kitimas, atitinkantis sektorių darbo našumą, galėtų padėti perskirstyti darbo jėgą į naujus konkurencingus sektorius arba sektorius, kurie patiria nuostolių dėl sąnaudų konkurencingumo praradimo. Ilguoju laikotarpiu išlieka būtino sektorių darbo užmokesčių koregavimo kliūčių;

(12)

nepaisant iš esmės gerai veikiančių darbo rinkų ir aukštų tretinio išsilavinimo įgijimo rodiklių, vyresnio amžiaus darbuotojų, moterų ir jaunų žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo lygis yra palyginti žemas. Efektyviai aktyvumo skatinimo politikai vis dar kyla institucinių kliūčių. Toliau vykdoma svarbi reforma, skirta valstybinėms užimtumo tarnyboms, kad pastarosios teiktų asmenines konsultacijas darbo ieškantiems asmenims; šią reformą Vyriausybė ketina užbaigti iki 2015 m. pabaigos. Profesinio mokymo ir rengimo reformos ir vidurinių mokyklų reformos projektai siekiant pagerinti švietimo rezultatus, visų pirma mokinių iš mažiau socialinių ir ekonominių galimybių turinčių šeimų, nebuvo priimti. Tikimasi, kad paskelbtos priemonės dėl motinystės ir mokymosi išmokų ir planuojama vaiko priežiūros atostogų reforma paskatins aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Menkos antrojo šeimoje uždirbančio asmens paskatos dirbti susijusios su bendro apmokestinimo sistema ir su socialinių išmokų sistemos sandara. Nors tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų dalis didelė, švietimo rezultatai tebėra nepatenkinami, taip pat tebėra sunku pagerinti migrantų kilmės asmenų ir jaunų žemos kvalifikacijos darbuotojų padėtį. Darbo rinkos pasiūlos klausimai, susiję su instituciniais veiksniais ir su socialinių išmokų sistemos sandara, lieka neišspręsti ir tebėra darbo rinkos problemų šaltinis;

(13)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Liuksemburgo ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įvertino veiksmus, kurių Liuksemburgas ėmėsi atsižvelgdamas į ankstesniais metais jam skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Liuksemburgo politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(14)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir mano (8), kad Liuksemburgas laikosi Stabilumo ir augimo pakto;

(15)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (9). Liuksemburgas, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Išplėsti mokesčių, visų pirma vartojimo mokesčių, periodinio nekilnojamojo turto apmokestinimo ir aplinkosaugos mokesčių, bazę.

2.

Panaikinti teisės aktais nustatyto ir faktinio pensinio amžiaus atotrūkį apribojant ankstyvą išėjimą į pensiją ir susiejant teisės aktais nustatytą pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme.

3.

Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir pagal nacionalinę praktiką reformuoti darbo užmokesčio nustatymo sistemą siekiant užtikrinti, kad darbo užmokesčio raida atitiktų našumo lygį, visų pirma sektorių lygmeniu.