8.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/19

(1)

žvynelinė – paprastai užkrato pernešėjų perduodama virusinė galvijų liga, dėl kurios patiriama daug nuostolių ir kuri gali smarkiai plisti, visų pirma perkeliant gyvus žvynelinei imlius gyvūnus ir jų produktus bei prekiaujant tokiais gyvūnais ir jų produktais. Žvynelinė nekelia pavojaus visuomenės sveikatai, nes žmonės negali užsikrėsti šios ligos virusu;

(2)

Tarybos direktyvoje 92/119/EEB (4) nustatytos bendrosios tam tikrų gyvūnų ligų, įskaitant žvynelinę, kontrolės priemonės. Joje nustatytos priemonės, kurių reikia imtis, jei ūkyje įtariama ar patvirtinama žvynelinė, taip pat priemonės, kurių reikia imtis apribojimų taikymo zonose, ir kitos papildomos priemonės ligai sėkmingai kontroliuoti;

(3)

2015 m. rugpjūčio 20 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie du žvynelinės protrūkius galvijų ūkiuose Graikijos Evro paregionio Ferių savivaldybėje, kuriuose laikoma apie 200 galvijų. Šie protrūkiai – pirmas užsikrėtimo žvyneline Sąjungoje atvejis;

(4)

Graikija ėmėsi priemonių pagal Direktyvą 92/119/EEB ir visų pirma, kaip nurodyta tos direktyvos 10 straipsnyje, aplink protrūkių vietoves nustatė apsaugos ir stebėjimo zonas;

(5)

reikėtų suvaldyti riziką, kad žvynelinės virusas paplis į kitas Graikijos vietoves ir kitas valstybes nares, visų pirma prekiaujant gyvais galvijais ir jų genetinės medžiagos produktais, migruojant tam tikriems laukiniams atrajotojams ir tiekiant rinkai tam tikrus galvijų produktus;

(6)

siekdama užkirsti kelią viruso plitimui į kitas Graikijos dalis, kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis, Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1423 (5), kuriuo nustatytos laikinos apsaugos priemonės ir uždrausta perkelti ir išvežti galvijus ir jų spermą ir tiekti rinkai tam tikrus gyvūninius produktus iš Evro paregionio;

(7)

gavus papildomos informacijos apie Graikijos epidemiologinę padėtį šias priemones galima papildyti rizikos mažinimo priemonėmis;

(8)

šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos galiojančiuose teisės aktuose, visų pirma Direktyvos 92/119/EEB 2 straipsnyje, Tarybos direktyvos 64/432/EEB (6) 2 straipsnyje ir Tarybos direktyvos 92/65/EEB (7) 2 straipsnyje. Vis dėlto šiame sprendime taip pat vartojami tam tikri konkrečiai jo reikmėms sukurti terminai, kurių apibrėžtis reikėtų jame nustatyti;

(9)

reikia nustatyti Graikijos teritorijos dalį, kuri laikoma neužkrėsta žvyneline ir kuriai netaikomi apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB ir šį sprendimą. Todėl, atsižvelgiant į ligos plitimo rizikos lygį, priede reikėtų nustatyti zoną, kuriai tie apribojimai taikomi. Šios zonos geografinės ribos turėtų būti pagrįstos rizika, galimo sąlyčio su užkrėstu ūkiu tyrimo rezultatais, galimu užkrato pernešėjų poveikiu ir galimybe taikyti pakankamas gyvūnų ir produktų perkėlimo kontrolės priemones. Į šią zoną turėtų būti įtrauktos visos apsaugos ir stebėjimo zonos, nustatytos pagal Direktyvą 92/119/EEB. Remiantis Graikijos pateikta informacija, visa Graikijos Evro paregionio teritorija turėtų būti laikoma apribojimų taikymo zona;

(10)

taip pat reikia iš dalies apriboti žvynelinei imlių rūšių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų išvežimą iš apribojimų taikymo zonos ir tam tikrų gyvūninės kilmės produktų ir gyvūninių šalutinių produktų iš šios zonos tiekimą rinkai;

(11)

Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnyje numatyta, kad žvynelinės protrūkio atveju gyvūnus galima vakcinuoti nuo šios ligos. Šiuo metu Graikijoje draudžiama vakcinuoti nuo žvynelinės. Vis dėlto Graikija nurodė ketinanti imtis skubios vakcinacijos nuo šios ligos. Ligos plitimo per vakcinuotus gyvūnus ir jų produktus keliama rizika yra kitokia nei nevakcinuotų gyvūnų keliama rizika. Todėl šią riziką reikėtų įvertinti atskirai ir į ją šiame sprendime neatsižvelgiama;

(12)

skirtingos prekės kelia skirtingo lygio žvynelinės plitimo riziką. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės (8) nurodyta, kad perkeliant gyvus galvijus, galvijų spermą ir žaliamines užkrėstų galvijų odas kyla didesnė užkrėtimo ir jos padarinių rizika nei perkeliant kitus produktus, pvz., galvijų pieną ir pieno produktus, apdorotas odas ar šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kai trūksta mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų apie jų poveikį perduodant ligą. Todėl šiuo sprendimu nustatomos priemonės turi būti subalansuotos ir proporcingos keliamai rizikai;

(13)

siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, reikėtų toliau drausti perkelti gyvus galvijus iš Evro paregionio. Remiantis EFSA moksline nuomonė dėl žvynelinės ir Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), laukiniai gyvūnai, t. y. tam tikri egzotiniai laukiniai atrajotojai, gali turėti poveikio perduodant ligą, ypač Afrikoje, kur ši liga yra endeminė. Todėl laukiniams atrajotojams taip pat turėtų būti taikomos tam tikros prevencinės priemonės. Kadangi Sąjungos teisės aktuose konkretesnių taisyklių nenustatyta, šioms reikmėms reikėtų taikyti tinkamus tarptautinius standartus, nustatytus OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekse (toliau – OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas (9));

(14)

kadangi Graikija paprašė, kad išimties tvarka nebūtų draudžiama išvežti galvijus iš ūkių, esančių apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų, tiesiogiai skersti, o tokia išimtis numatyta OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 11.11.5 straipsnyje, tikslinga tam tikromis sąlygomis leisti išvežti tokias siuntas;

(15)

taip pat negalima atmesti galimybės, kad liga gali būti perduodama per galvijų spermą ir embrionus. Todėl reikėtų nustatyti tam tikras apsaugos priemones, taikomas šioms prekėms. Kadangi Sąjungos lygmens standartų nėra, šioms reikmėms taip pat reikėtų taikyti EFSA mokslinę nuomonę dėl žvynelinės ir tinkamas OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso rekomendacijas;

(16)

remiantis EFSA moksline nuomone dėl žvynelinės, bandymais įrodyta, kad žvynelinės virusas gali būti perduodamas per spermą (kergiant gyvūnus natūraliai arba apvaisinant dirbtinai) ir iš bandomųjų užkrėstų bulių spermos galima išskirti žvynelinės virusą. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų spermą;

(17)

OIE sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 4.7.14 straipsnyje nurodyta, kad remiantis Tarptautinės embrionų perkėlimo tarnybos parengtu vadovu žvynelinė priskiriama 4 kategorijos ligoms arba užkratams, t. y. ligoms arba užkratams, dėl kurių tyrimai atlikti arba atliekami, ir tai reiškia, kad dar nėra galimybių padaryti išvadų dėl perdavimo rizikos lygio, arba kad perkeliant embrionus vis dėlto gali kilti pakankama rizika, net jei embrionai nuo paėmimo iki perkėlimo tvarkyti tinkamai, remiantis minėtuoju vadovu. Todėl reikėtų uždrausti rinkti ir naudoti apribojimų taikymo zonos kilmės galvijų embrionus;

(18)

nėra mokslinių ar bandymais patvirtintų įrodymų, kad virusas galėtų būti perduodamas imliems gyvūnams per šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ar mėsos produktus. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl žvynelinės nurodyta, kad virusas gali išlikti mėsoje nenustatytą laikotarpį, tačiau dėl Sąjungoje galiojančio draudimo šerti atrajotojus atrajotojų baltymais nėra tikėtina, kad galbūt mėsoje esantis virusas būtų perduodamas oraliniu būdu. Siekiant išvengti bet kokios ligos plitimo rizikos, Evro paregionio kilmės galvijų šviežią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus turėtų būti leidžiama tiekti rinkai tik jei ta šviežia mėsa yra galvijų, laikytų neužkrėstuose ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų. Tokia mėsa turėtų būti tiekiama rinkai tik Graikijos teritorijoje;

(19)

be to, tam tikromis sąlygomis galima leisti išvežti gyvūnų, laikytų už apribojimų taikymo zonos ribų, šviežios mėsos, tokios mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, perdirbtų įmonėse, esančiose apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų, siuntas;

(20)

gyvūnams šerti naudojamas priešpienis, pienas ir pieno produktai gali turėti poveikio ligos plitimui, visų pirma tais atvejais, jei priešpienis, pienas ir pieno produktai nepakankamai termiškai apdoroti ar raugti, kad virusas taptų nebeaktyvus;

(21)

Graikija paprašė, kad išimties tvarka nebūtų draudžiama išvežti pasterizuotą pieną ir pieno produktus, skirtus žmonėms vartoti, iš įmonių, esančių apribojimų taikymo zonoje už apsaugos ir stebėjimo zonų ribų. Kadangi EFSA mokslinėje nuomonėje dėl gyvūnų sveikatos rizikos, kylančios šeriant gyvūnus visiškai paruoštais vartoti pieno produktais jų papildomai neapdorojus (10), nurodyti konkretesni metodai, kuriais galima sumažinti žvynelinės plitimo per pieną ir pieno produktus riziką, galima leisti tam tikromis sąlygomis išvežti pieno ir pieno produktų, skirtų žmonėms vartoti, siuntas;

(22)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (11) nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (12) įgyvendinimo taisyklės, kaip antai gyvūninių šalutinių produktų ir jų gaminių saugaus perdirbimo reikalavimai. Siekiant užkirsti kelią žvynelinės plitimui, draudžiama tiekti rinkai neperdirbtus šalutinius gyvūninius produktus. Kai šiame sprendime kalbama apie perdirbtus šalutinius gyvūninius produktus, turimi omenyje Reglamente (ES) Nr. 142/2011 nustatyti gyvūnų sveikatos standartai;

(23)

šiame sprendime nustatytomis priemonėmis turėtų būti pakeistos laikinos apsaugos nuo žvynelinės Graikijoje priemonės, nustatytos Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/1423. Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas;

(24)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

gyvus galvijus ir nelaisvėje laikomus laukinius atrajotojus;

b)

galvijų spermą, kiaušialąstes ir embrionus.

a)

šviežią mėsą ir jos pusgaminius ir mėsos produktus;

b)

galvijų priešpienį, pieną ir pieno produktus;

c)

galvijų ir laukinių atrajotojų žaliamines odas, išskyrus nurodytas d punkte;

d)

neperdirbtus galvijų ir laukinių atrajotojų šalutinius gyvūninius produktus, išskyrus skirtus ir siunčiamus oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai šalinti arba perdirbti Graikijos teritorijoje esančioje patvirtintoje įmonėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

a)

gyvūnai nuo gimimo arba pastarąsias 28 dienas buvo laikomi ūkyje, kuriame per tą laikotarpį oficialiai nepranešta apie nė vieną žvynelinės atvejį;

b)

gyvūnai juos kraunant kliniškai patikrinti ir nenustatyta jokių klinikinių žvynelinės simptomų;

c)

gyvūnai vežami tiesiogiai į skerdyklą iš karto skersti, nesustojant ar jų neiškraunant;

d)

skerdykla yra kompetentingos institucijos paskirta skersti šiuos gyvūnus;

e)

už vežimą atsakinga kompetentinga institucija privalo informuoti už skerdyklą atsakingą kompetentingą instituciją apie ketinimą išvežti galvijus, o ši praneša už vežimą atsakingai kompetentingai institucijai apie galvijų atvežimą;

f)

atvežti į skerdyklą gyvūnai laikomi ir skerdžiami atskirai nuo kitų gyvūnų per mažiau nei 36 valandas.

a)

prieš pakraunant šiuos gyvūnus ir juos iškrovus transporto priemonės tinkamai išvalomos ir dezinfekuojamos pagal 9 straipsnį;

b)

prieš vežimą ir vežant gyvūnus jie apsaugomi nuo užraktus pernešančių vabzdžių.

a)

laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikyti apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB, arba

b)

paskerstų iki 2015 m. rugpjūčio 21 d.

a)

laikytų ūkiuose, esančiuose apribojimų taikymo zonoje, kuriems netaikyti apribojimai pagal Direktyvą 92/119/EEB, arba

b)

paskerstų iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., arba

c)

laikytų ir paskerstų už apribojimų taikymo zonos ribų.

a)

šviežiai mėsai ženklinti skirtu sveikumo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 (14) I priedo I skirsnio III skyriuje;

b)

mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš galvijienos arba kurių sudėtyje jos yra, identifikavimo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (15) II priedo I skirsnyje.