29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/50

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. Europos semestre Kroatija dalyvavo savanoriškai ir neoficialiai, pateikdama ekonominę programą; konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų pateikta nebuvo. 2013 m. birželio 21 d. Taryba priėmė išvadas, kuriomis teigiamai įvertino Kroatijos ekonominę programą ir kuriose pabrėžė, kad tikimasi, jog Kroatija darys pažangą vykdydama Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus ir kad ji turi vykdyti patikimą konsolidavimą, kartu garantuodama ekonomikos augimą skatinančias išlaidas ir užtikrindama bendro finansavimo galimybę siekiant pritraukti ES lėšų;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Kroatija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Kroatijai skirtą nuodugnią apžvalgą. Komisijai atlikus analizę, galima daryti išvadą, kad Kroatijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikėtų imtis ryžtingų politikos veiksmų. Visų pirma reikia imtis politikos veiksmų, atsižvelgiant į pažeidžiamumą, kurį lemia dideli išorės įsipareigojimai, prastėjantys eksporto veiklos rezultatai, labai įsiskolinusios įmonės ir sparčiai didėjanti valdžios sektoriaus skola, taip pat mažas augimas ir menkas gebėjimas prisitaikyti;

(8)

2014 m. balandžio 24 d. Kroatija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą ir siekti tvaraus ekonomikos augimo. Tai prognozuojama pasiekti nuolat mažinant deficitą nuo 4,9 % BVP 2013 m. iki mažiau nei 3 % BVP iki 2016 m., t. y. metų, kurie yra perviršinio deficito panaikinimo terminas. Konvergencijos programoje prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola aukščiausią tašką – 72 % BVP – pasieks 2014 m., kitais metais šiek tiek sumažės, o vėliau nusistovės. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra optimistinis visą programos laikotarpį. Pagal konvergencijos programoje pateiktą scenarijų, 2014 m. BVP nekis, o 2015 m. prognozuojamas nedidelis 1,2 % augimas, palyginti su Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje pateiktu atitinkamai 0,6 % sumažėjimu ir 0,7 % augimu. Konvergencijos programoje pateikti biudžeto prognozės skaičiai skiriasi nuo Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESA) standartų, todėl atsiranda nesuderinamumas su ankstesniais duomenimis bei makroekonominiu scenarijumi ir negalima tinkamai palyginti su Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognoze. Be to, konvergencijos programoje nepateikiama pakankamai išsamių duomenų apie 2015 m. ir 2016 m. konsolidavimo priemones, ypač apie išlaidas. Pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę, numatoma, kad nominalus balansas 2014 m. sieks 3,8 %, o 2015 m. – 3,1 %. Atlikus koregavimą, reikalingą, kad šias projekcijas būtų galima palyginti su tikslais, nustatytais pagal perviršinio deficito procedūrą (t. y. neatsižvelgiant į antrosios pakopos pensijų sistemos turto perdavimo poveikį), Komisijos deficito projekcijos būtų tokios: 4,6 % BVP 2014 m. ir 3,8 % 2015 m.

Kadangi konvergencijos programa yra pirmoji ataskaita apie veiksmus, kurių valdžios institucijos ėmėsi nuo tada, kai 2014 m. sausio 28 d. buvo pradėta perviršinio deficito procedūra, Komisija Kroatijos veiksmus įvertino 2014 m. birželio 2 d. paskelbtame komunikate. Visų pirma prognozuojama, kad nominalaus deficito tikslas bus pasiektas 2014 m., o 2015 m. numatoma, kad deficitas šiek tiek viršys tikslą. Struktūrinio valdžios sektoriaus balanso būklė pagerėjo beveik tiek, kiek reikalaujama 2014 m. ir 2015 m. Galiausiai, nors pakoreguoto struktūrinio balanso pokytis nesiekia rekomenduojamo priemonių dydžio, numatoma, kad tiek 2014 m., tiek 2015 m. priemonės, vertinamos pagal diskrecinių priemonių apimtį, bus tinkamo dydžio. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį augimui ir padidinti konsolidavimo tvarumą, yra pagrįsta skirti daugiau dėmesio priemonių kokybei ir pereiti prie išlaidomis grindžiamų priemonių. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad nors iki 2014 m. balandžio 30 d. Kroatija ėmėsi veiksmingų priemonių siekdama panaikinti perviršinį deficitą, kaip buvo rekomenduota, vis dėlto reikia papildomų priemonių, kad būtų įvykdyta pagal perviršinio deficito procedūrą pateikta rekomendacija iki 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą ir užtikrinti panaikinimo patikimumą;

(10)

biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti viešųjų finansų kokybę, kad visų pirma darbo užmokesčio, socialinės apsaugos ir subsidijoms skirtos išlaidos būtų veiksmingesnės, ir sudaryti pakankamai fiskalinių galimybių pirmenybę teikti ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms ir investicijoms, įskaitant Sąjungos finansuojamus projektus. Pastaraisiais metais Kroatija įgyvendino reikšmingas fiskalinės sistemos reformas. Tačiau tebėra su biudžeto planavimu, veiksminga išlaidų kontrole ir nuosekliu biudžeto apribojimų taikymu susijusių trūkumų, kurie turi neigiamą poveikį fiskalinės politikos formavimui. Nors fiskalinės taisyklės buvo neseniai pakeistos, jos turėtų būti toliau tobulinamos. Visų pirma pavojų fiskalinės sistemos veiksmingumui kelia tai, kad nėra prevencinių mechanizmų, prastai laikomasi skolos taisyklės, o struktūriniu požiūriu subalansuoto biudžeto taisyklė suformuluota nevienareikšmiškai. Fiskalinės politikos komisijos įsteigimas vertinamas teigiamai, tačiau reikia papildomų priemonių jos pozicijai rengiant ir stebint biudžetą sustiprinti, ypač jos nepriklausomumui nuo visų biudžeto valdymo institucijų;

(11)

Kroatija susiduria su problema, kaip vykdyti fiskalinį konsolidavimą nepakenkiant konkurencingumui ir ekonomikos atsigavimo perspektyvoms. Esant tokioms aplinkybėms, viešųjų finansų pajamos suvaržytos dėl siauros mokesčių bazių, suteikiančių stabilias mokestines pajamas ir beveik neiškraipančių augimo, apibrėžties. Atsižvelgiant į tai, nacionalinėje reformų programoje pranešama, kad 2016 m. planuojama įvesti reguliariai mokamą turto mokestį, tačiau jo veikimo modelis, įskaitant mokesčių bazės modelį, dar turėtų būti sukonkretintas. Kroatija taip pat yra ryžtingai nusiteikusi imtis priemonių mokestinių prievolių vykdymui pagerinti mažindama šešėlinę ekonomiką. Imtasi veiksmų šioje srityje. Palaipsniui įvedus fiskalinius kasos aparatus, dėl griežtesnės sandorių priežiūros išaugo mokestinės pajamos. Tikimasi, kad reorganizavus mokesčių administravimą padidės mokesčių surinkimo efektyvumas bei veiksmingumas ir kartu bus sumažinta mokesčių mokėtojams tenkanti našta, susijusi su mokestinių prievolių vykdymu. Tačiau, atsižvelgiant į fiskalinio konsolidavimo poreikius bei duomenis, kurie rodo, kad didelė mokesčių dalis nesurenkama, reikia toliau didinti mokesčių surinkimo efektyvumą ir toliau stengtis, kad būtų pagerintas mokestinių prievolių vykdymas, mokesčių mokėtojams teikiant daugiau elektroninių paslaugų;

(12)

Kroatija ėmėsi priemonių, kad pagerintų pensijų tvarumą ir adekvatumą: nuo 2010 m. lapkričio mėn. teisės aktais nustatytas pensinis amžius, ankstyvo išėjimo į pensiją amžius ir laikotarpis, per kurį moterys įgyja teisę į pensiją, buvo palaipsniui ilginamas ir numatyta juos visiškai suderinti iki 2030 m. 2013 m. gruodžio mėn. priimtais Pensijų draudimo įstatymo pakeitimais teisės aktais nustatytas pensinis amžius pailgintas nuo 65 iki 67 metų, o ankstyvo išėjimo į pensiją amžius – nuo 60 iki 62 metų. Tačiau šis pailginimas įsigalios tik nuo 2031 m., o tai yra nepakankamai anksti, atsižvelgiant į demografines tendencijas. Nepaisant pastaraisiais metais įgyvendintų reformų, vis dar egzistuoja įvairių galimybių į pensiją išeiti anksčiau. Atsižvelgiant į išimčių mastą, baudas už ankstyvą išėjimą į pensiją ir vėlyvo išėjimo į pensiją premiją, neskatinama dirbti iki teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, ir tai daro neigiamą poveikį darbo pasiūlai ir pensijų sistemos tvarumui. 2013 m. priimtas Vienos teismo ekspertizės įstaigos įstatymas, kuriuo siekiama padėti sumažinti invalidumo pensijas gaunančių asmenų skaičių, ir, suvienodinus neįgalumo lygio nustatymą, sumažinti sukčiavimo atvejų. Taip pat suintensyvinus patikrinimus, sprendžiama konkreti problema, tačiau poveikis išlaidoms priklausys nuo to, kaip priemonės bus įgyvendinamos ir kokiu mastu bus užtikrintas sprendimų vykdymas. Pagal specialiąsias sistemas mokamos pensijos, viršijančios tam tikrą viršutinę ribą, nors ir tik laikinai, buvo sumažintos 10 %, o jų indeksavimas buvo susietas su BVP. Nepaisant pastarojo meto pastangų sumažinti išlaidas ir padidinti skaidrumą, kalbant apie pagal specialiąsias sistemas mokamų pensijų suderinimo su bendrosiomis taisyklėmis tempą ir mastą, procesas vyksta lėtai ir bendra pažanga išlieka nedidelė;

(13)

sveikatos priežiūros sektoriuje pasiekta gana gerų su sveikata susijusių rodiklių ir, nors yra tam tikrų regioninių skirtumų, paslaugos yra prieinamos, tačiau dėl šios sistemos viešiesiems finansams tenka didelė našta. Valdžios institucijos nustatė ligoninių tinklo trūkumus, kuriuos galima panaikinti. 2014 m. kovo mėn. pateiktame pagrindiniame stacionariosios sveikatos priežiūros reorganizavimo plane numatytos priemonės, kuriomis būtų padidintas išlaidų veiksmingumas, pavyzdžiui, ligoninių tinklo racionalizavimas, mažesnis vidutinis gydymo ligoninėje dienų skaičius, geresnis vietų ligoninėse, įskaitant ilgalaikės priežiūros vietas, paskirstymas ir papildomi ligoninių finansavimo pakeitimai. Kad planas būtų įgyvendintas, reikėtų užtikrinti tvirtus tiek ligoninių, tiek centrinės valdžios stebėsenos ir įgyvendinimo gebėjimus. Ilgalaikei priežiūrai būdinga tai, kad paslaugos teikiamos ir pagal sveikatos priežiūros, ir pagal socialinės apsaugos sistemas, padengiama tik nedidelė išlaidų dalis, suteikiama oficiali priežiūra, teikiant šias paslaugas patiriama didelių išlaidų ir yra ilgi laukiančiųjų sąrašai;

(14)

užimtumo ir aktyvumo lygiai, ypač jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, yra vieni žemiausių visoje Sąjungoje. Be ciklo lemiamų pokyčių, darbo rinkos rezultatai iš dalies susiję su institucijomis ir politika. Kroatija pradėjo vykdyti darbo rinkos reformas, siekdama padidinti darbo rinkos lankstumą. Pirmasis reformos etapas, kurio metu pagrindinis dėmesys skirtas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimui, buvo užbaigtas 2013 m. 2014 m. sausio mėn. vyriausybė priėmė antrąjį pasiūlymą dėl teisės akto, kuriame numatyta sumažinti atleidimo išlaidas sutrumpinant ir supaprastinant procedūras ir padidinant darbo laiko lankstumą. Be to, būtų įvestos lankstesnės užimtumo formos, kaip antai darbo ne visą darbo dieną sutartys. Atlikusi šiuos pokyčius, Kroatija iš esmės prisivytų kitas šalis, kiek tai susiję su užimtumo apsaugos rodikliu. Nors tikimasi, kad šios reformos turės teigiamą poveikį užimtumui apskritai, dėl jų taip pat didėja darbo rinkos susiskaidymo rizika, įskaitant terminuotų darbo sutarčių plitimą. Šiuo metu, nepaisant ypatingos Kroatijos padėties – palyginti aukšto vidutinio darbo užmokesčio ir labai žemo užimtumo lygio, nenumatoma jokių pokyčių, susijusių su darbo užmokestį nustatančiomis institucijomis. Nors nedarbo lygis tebeauga, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, kuriomis siekiama sudaryti daugiau galimybių patekti į darbo rinką ir ilgiau joje pasilikti, skirtos išlaidos ir jų aprėptis vis dar nesiekia vidurkio, ypač jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir vyresnio amžiaus darbuotojų atveju. Kroatijos valstybinės užimtumo tarnybos administraciniai gebėjimai patiria didelį spaudimą, be kita ko, ir regioniniu lygmeniu. Nėra bendros sistemos, kuri leistų stebėti ir vertinti darbo rinkos pokyčius bei poreikius, įskaitant įgūdžių prognozavimą, be to, nevykdomas reguliarus aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vertinimas. Nedeklaruojama apmokama veikla sudaro didelę dalį visos veiklos;

(15)

padėtis darbo rinkoje itin nepalanki jaunimui, nes jaunimo nedarbo lygis labai išaugo ir 2013 m. siekė beveik 50 %, o nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo, dalis tebeauga. Siekiant Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų svarbūs uždaviniai – informuoti darbo biržoje neregistruotą jaunimą ir mobilizuoti privatųjį sektorių, kad būtų siūloma daugiau pameistrystės galimybių. Kroatija taip pat susiduria su rimtomis švietimo srities problemomis, susijusiomis su atitiktimi darbo rinkos poreikiams ir kokybiškomis paslaugomis visuose švietimo sektoriuose. Vidurinėse ir aukštosiose mokyklose trūksta mokymo darbo vietoje ir profesinio orientavimo paslaugų, o darbdavių dalyvavimo profesinio rengimo ir mokymo, taip pat vidurinio bei tretinio švietimo sistemose lygis yra žemas. Neseniai aukštąjį mokslą baigusių asmenų užimtumo lygis gerokai mažesnis, negu kitose Sąjungos valstybėse narėse. Vykdoma pasenusios profesinio rengimo ir mokymo sistemos reforma mokyklose išbandant naują mokymo programą. Nors Kroatijos kvalifikacijų sandaros ir Švietimo, mokslo ir technologijų strategijos tebėra įgyvendinamos, jos turėtų pagerinti mokymosi rezultatus ir užtikrinti, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius;

(16)

dėl didelio nedarbo lygio ir mažo aktyvumo darbo rinkoje Kroatijoje pablogėjo socialinė padėtis. Pastaraisiais metais padidėjo asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, dalis, kuri gerokai viršija ES vidurkį. Socialinių išmokų sistemos modelis leidžia išmokų gavėjams gauti iš dalies sutampančius pinigų pervedimus. Kai išmokų gavėjai pradeda dirbti, jie praranda kai kuriuos iš šių socialinių pervedimų, todėl jie neskatinami patekti į darbo rinką. Galima būtų didinti socialinės apsaugos sistemos efektyvumą ir skaidrumą: dabar už pajamų rėmimo schemas ir išmokų skyrimą atsako daug skirtingų institucijų, veikiančių skirtinguose valdžios lygmenyse, kriterijai taikomi nevienodai ir pasitaiko dalinių sutapimų. 2013 m. Socialinės apsaugos įstatyme įvestas griežtesnis materialinės padėties tikrinimas ir keturios iš daugiau kaip 70 nacionaliniu lygmeniu mokamų išmokų, įskaitant kai kurias, skirtas konkrečioms grupėms, sujungtos į bendrąsias minimalias pajamas. Iki 2016 m. bus palaipsniui įgyvendinama nacionalinė vieno langelio principu veikianti sistema, kuria naudojantis bus administruojamos visos nacionaliniu lygmeniu mokamos išmokos pinigais. Tačiau bus sudėtinga sistemingai stebėti ir vertinti, nes nebuvo integruotos vietos ir regionų lygmenimis taikomos pajamų rėmimo schemos ir programos, taip pat įvairios ne materialine padėtimi pagrįstos išmokos pinigais, skirtos konkrečioms gyventojų grupėms. Nepaisant keleto nuo 2011 m. vykdomų teisėkūros reformų, dėl socialinių išmokų sistemos modelio nepavyko veiksmingai padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia;

(17)

pagal dabartinę Kroatijos verslo reglamentavimo sistemą įmonėms tenka didelė našta, be kita ko, yra teisinio tikrumo trūkumas, neskaidrus sprendimų priėmimas, ypač vietos lygmeniu, ir daugybė parafiskalinių mokesčių. Be to, kadangi viešosios administracijos atsakomybė vietos ir regionų lygmenimis yra labai išskaidyta , o centrinio lygmens ministerijoms ir įstaigoms kompetencija paskirstyta taikant sudėtingą sistemą, sunku priimti verslo sprendimus ir užsitęsia administracinės procedūros. Siekiant nustatyti verslui kylančias kliūtis, centrinės valdžios lygmeniu laikomasi struktūrinio požiūrio, tačiau netaikoma nuosekli administracinės naštos apskaičiavimo metodika, todėl mažėja priemonių, kurių jau imtasi, veiksmingumas. Dabartinė įmonėms skirta vieno langelio principu veikianti sistema apima tik nedaug funkcijų. Reikia racionalizuoti ir gerinti valstybės subsidijų ir garantijų kontrolę; pirmas žingsnis šioje srityje būtų remiamų įmonių ir asmenų centrinis registras. Kroatija pradėjo vykdyti viešojo administravimo reformas, kad sustiprintų savo administracinius gebėjimus ir pagerintų piliečiams ir įmonėms teikiamų viešųjų paslaugų orientavimąsi į klientą. Tačiau viešojo valdymo kokybė išlieka prasta, įvairių valdžios lygmenų veiklos koordinavimas silpnas, o politikos formavimas ir vertinimas remiantis faktiniais duomenimis pasitaiko retai arba yra pernelyg formalus. Viešojo administravimo reformos strategijos priėmimas – žingsnis teisinga linkme. Strategija turėtų būti nuodugniai įgyvendinta visuose valdžios lygmenyse. Patirtis, įgyta naudojant pasirengimo narystei lėšas, rodo, kad yra trūkumų, susijusių su strateginiu planavimu, institucinių gebėjimų trūkumu ir projektų rengimo bei tolesnės su projektu susijusios veiklos vykdymu;

(18)

valstybės įmonėms arba valstybės kontroliuojamoms bendrovėms neigiamą poveikį turi silpnas valdymas, be to, vėluojama įgyvendinti naują valstybės turto ir įmonių valdymo strategiją. Šiuo metu stebėtojų tarybos nariai ir vadovybė neatrenkami konkurso būdu, o apie paskyrimus neskelbiama. Nors imtasi kovos su korupcija sistemos tobulinimo veiksmų, reikia dėti daugiau pastangų visuose valdžios lygmenyse vykdant korupcijos prevenciją. Esminiai elementai, kurių šiuo metu trūksta kovos su korupcija sistemai, yra veiksmingi patikrinimo mechanizmai interesų konflikto ir valstybės tarnautojų turto atskleidimo atvejais, taip pat konkrečios apsaugos priemonės valstybės įmonėms arba valstybės kontroliuojamoms bendrovėms. Interesų konflikto sprendimo komisijos tikrinimo įgaliojimai priklauso nuo kitų valdžios įstaigų kompetencijos ir aktyvumo. Nepaisant pažangos, padarytos siekiant padidinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, rizikos vertinimo priemonės nėra sistemingai naudojamos ir atrodo, kad pažeidžiamiems sektoriams neskiriama pakankamai dėmesio. Reikia sustiprinti viešųjų pirkimų taisyklių veiksmingo įgyvendinimo priežiūrą atsižvelgiant ir į ES lėšų skirstymą ateinančiais metais;

(19)

2013 m. plačiai taikant procedūrą, kurios turi būti laikomasi gresiant bankrotui, iš dalies pavyko išspręsti skolos aptarnavimo problemas, su kuriomis bendrovės susidurdavo taikant sudėtingas, brangias ir ilgai trunkančias bankroto procedūras. Tačiau šią priemonę dar galima stiprinti šalinant įvairius jos trūkumus, tokius kaip nepakankamai aiškus valstybės vaidmuo procese, stiprinant komercinių bylų teismų vaidmenį tvirtinant ieškinius ir patikimus restruktūrizavimo planus, išplečiant procedūros taikymo sritį, kad būtų galima veiksmingai atlikti restruktūrizavimo procedūrą, kol skolininkas netapo nemokus, ir šalinant įstatymo įgyvendinimo trūkumus. Nors buvo vykdoma keletas reformų, kuriomis siekiama gerinti teisingumo sistemos efektyvumą, civilinių, komercinių bei administracinių bylų nagrinėjimas teisme užtrunka nepagrįstai ilgai, ypač pirmos instancijos teismuose. 2013 m. padaugėjo neišspręstų bylų, ypač civilinių ir komercinių bylų, ir jų tebėra labai daug. Norint išspręsti šias problemas, kurios kliudo verslui ir mažina Kroatijos patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms, reikia nuolatinių pastangų kurti ir stiprinti tinkamas paskatas laiku išnagrinėti bylas ir skatinti neteisminį ginčų sprendimą, ypač ieškinių dėl nedidelių sumų atveju;

(20)

Kroatijos Nacionalinio banko konservatyvus požiūris į makrolygio rizikos ribojimo reguliavimą, visų pirma kapitalo lygio atveju, reiškia, kad bankai tapo atsparesni, o tai naudinga atsižvelgiant į problemas, su kuriomis jie dabar susiduria dėl silpnos ekonomikos. Tačiau ekonomikai išgyvenant šeštuosius nuosmukio metus ir didėjant neveiksnių paskolų skaičiui, kyla rizika bankų turto kokybei. Palankiai vertinama tai, kad tam tikriems Kroatijos keturių didžiausių užsienio kapitalo bankų portfeliams pagal naują bendrą priežiūros mechanizmą bus taikomas euro zonos turto kokybės patikrinimas ir (arba) testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Nepaisant to, juos atliekant nebus patikrinti kai kurie Kroatijos atveju svarbūs portfeliai, nes portfeliai atrenkami atsižvelgiant į jų svarbą bankų grupės lygmeniu. Be to, netikrinami vidutinio dydžio ir mažesni bankai, kurių kapitalo lygis gali būti mažesnis, o turto kokybė ne tokia patikima, ir kurie gali būti svarbūs finansinio stabilumo požiūriu. Papildžius pagal bendrą priežiūros mechanizmą atliekamą tikrinimą papildomu priežiūros diagnostiniu tikrinimu, parengtu konkrečiai Kroatijos finansų sistemai (kuris galėtų apimti reikšmingus Kroatijos patronuojamųjų bankų portfelius, kurie netikrinami pagal bendrą priežiūros mechanizmą, ir svarbiausius vidutinio dydžio ir mažesnius bankus), būtų pagerintas bankų paskolų klasifikavimo ir jų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti adekvatumo bendras supratimas;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Kroatijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kroatijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(22)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (4) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(23)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateikiamos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose,

1.

Visiškai įgyvendinti 2014 m. biudžeto priemones. Sustiprinti biudžeto strategiją, toliau konkretizuojant paskelbtas 2015 m. ir 2016 m. priemones ir svarstant papildomas nuolatines ekonomikos augimui palankias priemones, siekiant užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų tvariai panaikintas iki 2016 m. Kartu užtikrinti, kad bus pasiektas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą reikalaujamas struktūrinių koregavimo priemonių dydis. Suderinti programos projekcijas su ESA standartais ir Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais. Imtis priemonių išlaidų kontrolei sustiprinti. Iki 2015 m. kovo mėn. atlikti nuodugnią išlaidų peržiūrą. Stiprinti biudžeto planavimo procesą, visų pirma didinant makroekonominių ir biudžeto prognozių tikslumą ir stiprinant metinių ir vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų viršutinių ribų privalomą pobūdį, ir patobulinti fiskalinių taisyklių rengimą. Iki 2014 m. spalio mėn. įstatymu įteisinti naujai įsteigtą Fiskalinės politikos komisiją, stiprinti jos nepriklausomumą nuo visų biudžeto valdymo institucijų, išplėsti jos įgaliojimus, visų pirma visų fiskalinių taisyklių stebėsenos ir ex ante bei ex post prognozių vertinimo požiūriu, ir užtikrinti tinkamus išteklius. Remiantis nacionalinėje reformų programoje išdėstytais planais, pateikti konkrečią strategiją, kaip reformuoti reguliariai mokamus turto mokesčius. Pradėti ataskaitų apie mokesčių išlaidas rengimo ir šių išlaidų peržiūros procesą. Gerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma toliau didinant mokesčių administravimo efektyvumą ir iki 2014 m. pabaigos pateikti tam skirtą veiksmų planą.

2.

Sumažinti galimybes anksti išeiti į pensiją. Iki 2015 m. kovo mėn. priimti teisės aktus, kad būtų paspartintas planuojamas vyrų ir moterų teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus suvienodinimas ir planuojamas teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimas iki 67 metų. Užtikrinti, kad invalidumo pensijos būtų vertinamos ir kontroliuojamos griežčiau, ir paspartinti pagal specialiąsias sistemas mokamų pensijų integravimą į bendrą pensijų sistemą. Didinti sveikatos priežiūros sektoriaus, įskaitant ligonines, išlaidų veiksmingumą.

3.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais, visų pirma dėl atleidimo iš darbo sąlygų ir darbo laiko, ir siekiant užkirsti kelią tolesniam darbo rinkos susiskaidymui, be kita ko, jaunimo atveju, iki 2015 m. kovo mėn. įgyvendinti antrą darbo teisės reformos etapą. Peržiūrėti darbo užmokesčio nustatymo sistemą siekiant našumo pokyčius labiau suderinti su darbo užmokesčio sąlygomis. Iki 2014 m. pabaigos pateikti šios peržiūros išvadas. Didinti aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą ir plėsti ribas stiprinant valstybinių užimtumo tarnybų administracinius gebėjimus, be kita ko, regionu lygmeniu, ir plečiant aprėptį, kad ji būtų taikoma didesnei jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir vyresnio amžiaus darbuotojų daliai. Siekiant Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų pirmenybę teikti darbo biržoje neregistruoto jaunimo informavimui ir mobilizuoti privatų sektorių, kad būtų siūloma daugiau pameistrystės galimybių. Iki 2014 m. pabaigos pateikti planus, kaip kovoti su nedeklaruojamu darbu. Įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama gerinti mokslo rezultatų atitiktį darbo rinkos poreikiams ir kokybę, modernizuojant kvalifikacijų sistemas, diegiant kokybės užtikrinimo mechanizmus ir gerinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, visų pirma gerinant profesinį rengimą ir mokymą darbo vietoje.

4.

Iki 2014 m. pabaigos peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemą ir pateikti veiksmų planą, kaip neaktyvius asmenis ir bedarbius paskatinti vėl imtis aktyvios veiklos. Didinti socialinės apsaugos sistemos veiksmingumą ir skaidrumą toliau jungiant išmokas, vienodinant tinkamumo kriterijus ir susiejant duomenis iš visų atitinkamų lygmenų bei valdžios įstaigų vieno langelio principu veikiančioje sistemoje. Didinti socialinės paramos išmokų veiksmingumą ir adekvatumą, skiriant jas tikslingiau.

5.

Imtis tolesnių priemonių verslo aplinkai gerinti. Visų pirma, iki 2015 m. kovo mėn. nustatyti tikslą gerokai sumažinti administracinius reikalavimus, įskaitant parafiskalinius mokesčius. Spręsti didelio susiskaidymo ir dalinio atsakomybės sutapimo problemą supaprastinant administracinius procesus ir įvairiuose valdžios lygmenyse patikslinant sprendimų priėmimo ir atskaitomybės sistemą , o centrinės valdžios lygmeniu – tarp ministerijų ir įstaigų. Gerinti skyrių, kuriems pavesta tvarkyti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas, administracinius ir strateginio planavimo gebėjimus, suteikti jiems pakankamai darbuotojų ir užtikrinti, kad jų skaičius būtų stabilus.

6.

Iki 2014 m. spalio mėn. pateikti išsamų 2015 m. valstybės turto valdymo planą. Užtikrinti, kad valstybės kontroliuojamos bendrovės būtų valdomos skaidriai ir atskaitingai, visų pirma griežtinti valstybės pasiūlytiems vadovams ir stebėtojų tarybos nariams keliamus kompetencijos reikalavimus ir sukurti viešą paskyrimų registrą. Stiprinti korupcijos viešojo administravimo srityje ir valstybės įmonėse bei valstybės kontroliuojamose bendrovėse prevenciją, be kita ko, didinant Interesų konflikto sprendimo komisijos tikrinimo įgaliojimus. Centriniu ir vietos lygmenimis didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą, taip pat gebėjimus stebėti įgyvendinimą ir nustatyti pažeidimus.

7.

Iki 2014 m. pabaigos sustiprinti komercinių bylų teismų vaidmenį stebint procedūrų, kurios turi būti laikomasi gresiant bankrotui, taikymo skaidrumą ir teisėtumą. Peržiūrėti nemokumo ir (arba) nelikvidumo patikrinimą, privalomą norint pasinaudoti galimybe taikyti ginčų sprendimo procedūrą, kurios turi būti laikomasi gresiant bankrotui, ir supaprastinti nemokumo ir (arba) likvidavimo procesą, siekiant jį sutrumpinti. Gerinti teismų sistemos kokybę ir didinti jos efektyvumą, visų pirma suteikiant paskatas laiku išnagrinėti civilines, komercines bei administracines bylas, ir skatinti rinktis neteisminį ginčų sprendimą, ypač ieškinių dėl nedidelių sumų atveju.

8.

Papildyti 2014 m. Europos Centrinio Banko turto kokybės peržiūras ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atlikti išsamų portfelio patikrinimą, specialiai pritaikytą Kroatijos finansų sektoriui, daugiausia dėmesio skiriant portfeliams, kurių netikrina Europos Centrinis Bankas, ir įtraukiant svarbiausius vidutinio dydžio ir mažesnius bankus.