29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/42

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžia geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daug dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Valstybių narių paprašyta į šias integruotas gaires atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmens veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikia imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami visapusišką įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–-2017 m. Prancūzijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl 2014 m. Prancūzijos biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Prancūzija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Prancūzijos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Prancūzijoje išlieka susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį būtina ypač atidžiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politinių veiksmų. Visų pirma įgyvendinant politiką reikia nuolat skirti dėmesio blogėjančiai prekybos balanso ir konkurencingumo padėčiai, taip pat didelio viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygio poveikiui;

(8)

2014 m. kovo 5 d. Komisija rekomendavo Prancūzijai imtis papildomų pastangų, kad būtų užtikrintas visapusiškas Tarybos rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą laikymasis;

(9)

2014 m. gegužės 7 d. Prancūzija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(10)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. ištaisyti perviršinį deficitą, o 2017 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Stabilumo programoje patvirtintas ankstesnis vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuoti biudžetą; šis tikslas yra griežtesnis, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo paktu. Pagal stabilumo programą planuojama 2015 m. deficitą sumažinti iki 3 % BVP, t. y. viršyti 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytą tikslą. Po to planuojama (perskaičiuota) metinė pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo yra mažesnė, nei minimalus reikalavimas – 0,5 % BVP. Apskritai stabilumo programoje išdėstyta biudžeto strategija tik iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola bus didžiausia 2014 ir 2015 m. ir pasieks 95,6 % BVP, o 2017 m. sumažės iki 91,9 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas 2014 m., tačiau gana optimistinis 2015 m., nes numatoma, kad atitinkamai šiais metais BVP padidės 1,0 %, o kitais – 1,7 % , palyginti su 1,0 % ir 1,5 % pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę. 2014 m. balandžio mėn. nepriklausoma Viešųjų finansų aukščiausioji taryba (pranc. Haut Conseil des finances publiques) pateikė nuomonę dėl stabilumo programos makroekonominio scenarijaus. Stabilumo programoje išdėstytos kelios 2014 m. papildomos priemonės, įskaitant ministerijos skiriamų asignavimų panaikinimą, kuris turi būti patvirtintas kaip papildomo biudžeto dalis, ir pradinį vyriausybės paskelbto 50 mlrd. EUR taupymo plano poveikį.

Remiantis šiais faktais ir atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. fiskalinių pastangų rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi Komisijai teikiant rekomendaciją, galima laikyti, kad stabilumo programa iš esmės atitinka Komisijos rekomendaciją. Siekiant patikimai užtikrinti, kad iki 2015 m. perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta, fiskalinio konsolidavimo priemonių išsamumo lygis nepakankamas: pagal Komisijos pateiktą prognozę kitais metais deficitas sudarys 3,4 % BVP, o pagrindinis struktūrinis koregavimas yra gerokai per mažas, palyginti su Tarybos rekomenduotu lygiu. Be to, esama rizikos, kad vyriausybės tikslai gali būti nepasiekti. Visų pirma dalis stabilumo programoje paskelbtų 2014 m. papildomų priemonių dar turi būti patvirtinta, o suma, kurią planuojama sutaupyti 2015 m., yra pernelyg didelė. Remiantis Komisijos prognoze, fiskalinės pastangos 2013–2014 m. yra 0,2 procentinio punkto BVP, vertinant pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį, ir bent 0,1 procentinio punkto BVP, vertinant pagal Tarybos rekomendacijos pateikimo metu apskaičiuotą reikalingą priemonių sumą, per mažos. Remdamasi atliktu stabilumo programos vertinimu bei Komisijos prognoze ir vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis grindžiama biudžeto strategija, turi būti nurodytos išsamiau, taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant laikytis Tarybos rekomendacijos ir užtikrinti atitinkamus tolesnius veiksmus siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Visų pirma papildomos pastangos turėtų būti išdėstytos netrukus iš dalies keičiant 2014 m. biudžeto įstatymą;

(11)

atsižvelgiant į didelę ir toliau didėjančią valdžios sektoriaus skolą ir tai, kad perviršinio deficito ištaisymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m., kaip niekad svarbu griežtai vykdyti 2014 m. biudžetą, o 2015 m. – ryžtingai taikyti esmines konsolidavimo priemones. Visų pirma, kaip suplanavo vyriausybė, viešosios išlaidos turėtų didėti gerokai lėčiau nei ankstesniais metais. Taigi reikia labiau patikslinti išlaidų mažinimo strategiją intensyviau atliekant dabartinę išlaidų peržiūrą ir prireikus iš naujo nustatant vyriausybės veiksmų apimtį. Gerokai sutaupyti lėšų per trumpą laikotarpį neįmanoma smarkiai nesumažinus išaugusių socialinės apsaugos išlaidų, kurios sudaro beveik pusę viešojo sektoriaus išlaidų.

Tai reiškia, kad reikia mažinti sveikatos apsaugos bei pensijų išlaidas ir nustatyti, pavyzdžiui, platesnio užmojo metinius sveikatos apsaugos išlaidų tikslus ir laikinai įšaldyti pensijas bei kitas socialines išmokas, kaip šiuo metu yra numačiusi vyriausybė. Be to, planuojamu naujuoju decentralizavimo įstatymu turėtų būti supaprastinti įvairūs Prancūzijos administraciniai lygmenys, kad būtų išvengta administracinio dubliavimo ir pasiekta didesnė sinergija, padidintas našumas ir sutaupyta lėšų sujungiant arba panaikinant administracinius lygmenis. Šiuo atžvilgiu stabilumo programoje išdėstytos struktūrinės reformos įsigalios tik vidutinės trukmės laikotarpiu, nors planuotas tvarkaraštis buvo paankstintas nuo stabilumo programos pradžios, be to, rizika, kad jos gali būti neįgyvendintos, yra didelė. Taip pat turėtų būti sustiprinta vietos valdžios išlaidų kontrolė, be kita ko, apribojant metinį vietos valdžios mokestinių pajamų didinimą, atsižvelgiant į esamas tam tikriems vietos mokesčiams taikomas viršutines ribas, kartu griežtai įgyvendinant planuojamą centrinės valdžios teikiamų dotacijų mažinimą. Susirūpinimą kelia ne tik poreikis taupyti lėšas trumpuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas.

Pastaruosius kelerius metus viešosios sveikatos apsaugos išlaidos buvo kontroliuojamos, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas sveikatos sistemos ekonominis efektyvumas. Visų pirma reikia toliau įgyvendinti išlaidų ribojimo politiką, nes prognozuojama, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu sveikatos sistemos išlaidos labai padidės. Turėtų būti didinamas išlaidų vaistams ir administracinių išlaidų, taip pat stacionariosios sveikatos priežiūros išlaidų efektyvumas. Galiausiai 2013 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta pensijų reforma siekiant užtikrinti ilgalaikį sistemos tvarumą. Tačiau tik pensijų reformos nepakaks, kad būtų panaikintas sistemos deficitas, visų pirma deficitas, susidaręs dėl vyriausybės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems keliose valstybės kontroliuojamose įmonėse, skirtų schemų, ir apskritai pagal Prancūzijos valdžios institucijų projekcijas taikant naujas pensijų priemones bendras sistemos deficitas iki 2020 m. bus sumažintas tik per pusę – iki 0,5 % BVP. Be to, esama didelės rizikos, kad koregavimo dydis bus nepakankamas, nes makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios projekcijos, gali pasirodyti pernelyg optimistinis. Įsteigtas naujas pensijų priežiūros komitetas (pranc. Comité de suivi des retraites) turėtų užtikrinti, kad sistemos deficitas būtų laipsniškai panaikintas;

(12)

Prancūzija – viena iš valstybių narių, kuriose darbo sąnaudos yra didžiausios. Visų pirma dėl didelės darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos mažėja įmonių pelningumas ir daromas spaudimas užimtumui. Siekdama palaikyti sąnaudų konkurencingumą, vyriausybė ėmėsi kelių iniciatyvų, kad sumažintų darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą. 2012 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta mokesčių atskaita konkurencingumui ir užimtumui didinti, dėl kurios sumažės darbo sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiais, kurie yra 2,5 karto mažesni už minimalų darbo užmokestį. 2014 m. sausio mėn. paskelbta, kad pagal atsakomybės ir solidarumo paktą darbo sąnaudos bus sumažintos dar 10 mlrd. EUR. Abi priemonės sudarys 30 mlrd. EUR, arba 1,5 % BVP, ir atitiks bendrą įmonių pelno mokesčio padidinimą, užregistruotą 2010–2013 m.; dėl to atotrūkis tarp darbdavių socialinių įmokų Prancūzijoje ir euro zonos vidurkio sumažėtų tik per pusę. Be to, eksportuojančios įmonės, kurios yra linkusios mokėti didesnius darbo užmokesčius, gaus mažiau naudos iš šios mokesčių atskaitos nei neeksportuojančios įmonės, todėl priemonės poveikis konkurencingumui sumažės. Į atsakomybės ir solidarumo paktą įtrauktas darbo sąnaudų, susijusių su mažais darbo užmokesčiais, sumažinimas ir sumažinimas, taikomas darbo užmokesčiams, kurie yra 1,6–3,5 karto didesni už minimalų darbo užmokestį. Pastaroji priemonė, kuri turėtų įsigalioti nuo 2016 m., turėtų didesnį tiesioginį poveikį eksportuojančioms įmonėms. Dėl darbo užmokesčio nustatymo Prancūzijoje dažnai iškraipoma darbo užmokesčio struktūra ir apribojamos įmonių galimybės koreguoti darbo užmokesčius ekonomikos nuosmukio metu. Socialinės apsaugos finansavimo aukščiausioji taryba (pranc. Haut Conseil du financement de la protection sociale) įvertino įvairių scenarijų, susijusių su socialinės apsaugos lengvatomis, poveikį užimtumui, tačiau darbo užmokesčių pokyčiams ir konkurencingumui buvo skirta nedaug dėmesio.

Tačiau nors buvo suteikta didelių lengvatų, minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atveju su minimaliu darbo užmokesčiu susijusios darbo sąnaudos išlieka didelės. Dėl šių lengvatų 2013 m. darbo sąnaudos buvo apribotos, taigi šis pokytis yra teigiamas, vis dėlto minimalaus darbo užmokesčio lygis Prancūzijoje išlieka didelis, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Todėl minimalaus darbo užmokesčio raida turėtų išlikti palanki konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui. Prancūzijoje įstatymu nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui taikoma tik keletas lengvatų, todėl galėtų būti dedama daugiau pastangų, kad būtų sumažintos su pažeidžiamomis grupėmis susijusios darbo sąnaudos;

(13)

Prancūzijos pasaulinis reitingas keliose tarptautinio verslo aplinkos apklausose pablogėjo. Nors 2013 m. liepos mėn. pradėjus vadinamąjį supaprastinimo sukrėtimo procesą buvo dėtos pastangos, skirtos įmonių ir administracijos santykiams gerinti, reikia toliau gerinti verslo aplinką. Be to, dar reikia nustatyti ir įgyvendinti keletą priemonių, kurios buvo apsvarstytos supaprastinimo plane. Visų pirma ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama darbo kodekso nuostatoms arba apskaitos taisyklėms, susijusioms su konkrečiomis dydžio ribomis, kurios stabdo Prancūzijos įmonių augimą. Tokios taisyklės gali kelti sunkumų MVĮ pasiekti tokį dydį, kad jos galėtų eksportuoti arba diegti inovacijas. Politikos iniciatyvos, skirtos privačių bendrovių MTTP išlaidoms ir inovacijoms, visų pirma mokestinėms lengvatoms už mokslinius tyrimus ir konkurencingumo ašims skatinti, kol kas davė nevienodų rezultatų. Dėl pramonės sektoriaus mažėjančios svarbos Prancūzijos privačiajame sektoriuje privačios bendrovės nedidina MTTP išlaidų nepaisant įmonių lygmeniu dedamų didelių pastangų. Todėl didelė MTTP išlaidų dalis tebėra finansuojama viešaisiais pinigais tiesiogiai vykdant valstybinius mokslinius tyrimus arba netiesiogiai – skiriant subsidijas. Dabartinių priemonių veiksmingumas turėtų būti toliau gerinamas siekiant padidinti privačių įmonių MTTP išlaidas ir pagerinti inovacijų diegimą privačiajame sektoriuje. Visų pirma konkurencingumo ašims skirtais ištekliais galėtų būti daromas didesnis masto poveikis ir gerinama inovacijų sklaida. Be to, politikos efektyvumą būtų galima padidinti šias ašis sujungus į realų įmonių tinklą, kuris darytų teigiamą šalutinį poveikį. Galiausiai tikimasi, kad mokestinių lengvatų už mokslinius tyrimus sąnaudos 2014 m. sudarys 5,8 mlrd. EUR (beveik 0,3 % BVP). Nepaisant šios priemonės taikymo sąnaudų, nėra jos veiksmingumo MTTP atsižvelgiant į naujausias reformas ex post įvertinimo;

(14)

nors buvo panaikintos kliūtys, susijusios su tam tikrų profesijų (pavyzdžiui, veterinarų ir buhalterių) teisine forma, akcijų dalies reikalavimais arba tarifais, o neseniai priimtu Vartojimo įstatymu buvo nustatytos naujos priemonės, skirtos konkurencijai didinti, kai kurių profesijų atstovai šiandien vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis patekti į rinką ar vykdyti veiklą (pavyzdžiui, bendriau kalbant, taksi vairuotojai, sveikatos sektoriaus darbuotojai, notarai ir teisininkai). Dėl numerus clausus principo taikymo norint verstis daugeliu profesijų (gydytojo, farmacininko ir kt.) vis dar kliudoma naudotis paslaugomis; šis principas galėtų būti peržiūrėtas nekeliant grėsmės kokybei ir saugai. Iki šiol neatliktas išsamus reglamentuojamoms profesijoms poveikį darančių apribojimų poreikio ir jų proporcingumo įvertinimas. Mažmeninės prekybos sektoriuje išlieka sudėtingi leidimų atidaryti prekybos vietas išdavimo reikalavimai, kuriuos visų pirma nulemia miestų planavimo taisyklės, ir nuostolingos prekybos draudimas – tai daro neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Iki šiol Prancūzijoje nepriimtos konkrečios priemonės kliūtims patekti į mažmeninės prekybos sektorių panaikinti. Kalbant apie elektros energijos ir dujų skirstymą, laipsniškai naikinamos reguliuojamos kainos ne namų ūkių vartotojams. Vis dėlto kainos namų ūkiams tebėra reguliuojamos, o nustatytos elektros energijos kainos yra mažesnės už savikainą ir ribojama alternatyvių elektros energijos tiekėjų prieiga. Kalbant apie energetikos tinklų jungtis, turėtų būti užbaigti vykdomi projektai, visų pirma su Ispanija, kad būtų sustiprintos elektros ir dujų tinklų jungtys su kaimyninėmis šalimis. Geležinkelių sektoriuje veiksmingam rinkos veikimui tebetrukdo kliūtys patekti į rinką. Prancūzija neatvėrė savo vidaus keleivinio geležinkelių transporto rinkos konkurencijai, išskyrus tarptautinių paslaugų rinką, kurioje yra keli nauji dalyviai. Ji pradėjo vykdyti geležinkelių sistemos reformą, kad ši sistema taptų finansiškai tvaresnė. 2013 m. spalio mėn. buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris šiuo metu yra svarstomas parlamente. Į pateiktas priemones įtrauktas ir visateisio infrastruktūros valdytojo vertikaliai integruotoje struktūroje, į kurią bus įtrauktas ir įsitvirtinęs operatorius, įsteigimas. Dėl šios naujos struktūros gali būti trukdoma alternatyviems operatoriams naudotis tinklu;

(15)

Prancūzijoje bendra mokesčių našta yra didelė ir didėja toliau. 2013 m. mokesčių ir BVP santykis buvo 45,9 % – vienas didžiausių Sąjungoje, o 2010 m. pradėjus fiskalinį konsolidavimą jis padidėjo 3,3 procentinio punkto. Šiomis aplinkybėmis specialus komitetas (pranc. Assises de la fiscalité) prisidėjo prie mokesčių sistemos reformos. Kol kas padaryta maža pažanga siekiant sumažinti įstatymu nustatytus asmenų bei įmonių pajamų mokesčio tarifus ir padidinti PVM efektyvumą. Vietoj to, laikino pridėtinio mokesčio taikymas didelėms bendrovėms pratęstas iki 2015 m., todėl bendras įstatymu nustatytas įmonių pajamų mokesčio tarifas padidės net iki 38,1 % (šiuo metu įstatymu nustatytas mokesčio tarifas jau yra vienas didžiausių Sąjungoje ir sudaro 33,3 %). Vyriausybė paskelbė, kad iki 2020 m. bus laipsniškai panaikinta įmonių socialinio solidarumo įmoka (C3S) ir bus laipsniškai (iki 28 %) sumažintas įstatymu nustatytas mokesčio tarifas. Pastaruoju atveju neturima išsamios informacijos apie tikslų priemonės įgyvendinimo tvarkaraštį. Praėjusiais metais taip pat padaryta tik nedidelė pažanga siekiant mažinti ir supaprastinti pajamų mokesčio išlaidas. Nepaisant tam tikros pažangos aplinkos mokesčių srityje (pavyzdžiui, laipsniško anglies dioksido mokesčio arba pranc. „contribution climat energie“ įvedimo), aplinkos mokesčių dalis, išreikšta BVP, išlieka maža. Visų pirma Prancūzijoje akcizai nėra indeksuojami pagal infliaciją, taip pat tebeteikiamos kai kurios svarbios aplinkai žalingos subsidijos, pavyzdžiui, preferencinis akcizo tarifas dyzelinui. Galiausiai 2013 m. nebuvo imtasi papildomų priemonių įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam privačiojo sektoriaus įsiskolinimo didėjimui;

(16)

nors Prancūzija taikė kelias politikos priemones, 2013 m. padėtis darbo rinkoje toliau blogėjo, todėl svarbiausias problemas dar reikia spręsti. 2013 m. nedarbas toliau didėjo ir sudarė 10,3 % (palyginti su 7,5 % 2008 m.). Prancūzijos darbo rinkoje išlieka segmentacija, o perėjimo nuo laikinųjų prie nuolatinių darbo sutarčių atvejų skaičius yra labai mažas (2010 m. tikimybė, kad laikinoji darbo vieta taps nuolatine, buvo tik 10,6 %, palyginti su 25,9 % Sąjungos vidurkiu). Tarpprofesinis susitarimas dėl darbo vietų garantavimo tapo įstatymu; šis įstatymas buvo priimtas 2013 m. liepos mėn. Nors ši reforma yra teigiamas žingsnis, jos poveikis šiame etape išlieka nevienodas. Visų pirma tik kelios bendrovės pasinaudojo šiuo įstatymu nustatyta bendrovės lygmens susitarimų tvarka, kad padidintų darbo sąlygų lankstumą laikinų ekonominių sunkumų sąlygomis. Tačiau skundų dėl faktinio atleidimo iš darbo pateikimo teismui rodiklis labai sumažėjo. 2014 m. vyko socialinių partnerių derybos dėl bedarbio pašalpų sistemos reformos, vis dėlto nesitikima, kad naujuoju susitarimu bus iš esmės sumažintas sistemos deficitas. Kadangi yra susikaupęs bedarbio pašalpų sistemos deficitas, kuris 2013 m. sudarė beveik 1 % BVP, reikia papildomų struktūrinių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas sistemos tvarumas. Visų pirma tam tikri aspektai, pavyzdžiui, tinkamumo gauti pašalpą sąlygos, proporcingas pašalpų mažinimas laikui bėgant arba pajamų pakeitimo normos darbuotojams, gaunantiems didžiausius darbo užmokesčius, buvo tik nežymiai pakeisti po naujausio 2014 m. kovo mėn. socialinių partnerių susitarimo; jie turėtų būti geriau pritaikyti siekiant užtikrinti paskatų dirbti adekvatumą. Dėl viena po kitos vykusių pensijų reformų 55–64 metų amžiaus darbuotojų užimtumo lygis per pastaruosius trejus metus nuolat didėjo.

Tačiau vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis Prancūzijoje (2013 m. jis buvo 45,6 %) išlieka gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį (t. y. - 4,5 puntos porcentuales procentinio punkto) ir tik 55 % vyresnio amžiaus darbuotojų Prancūzijoje į pensiją išeina iškart baigę dirbti (2008–2011 m.). Todėl per pastaruosius kelerius metus šios grupės nedarbo lygis labai padidėjo. Taigi reikia stiprinti priemones, kad būtų pagerintos jų galimybės įsidarbinti, taip pat reikia peržiūrėti paskatas šiems žmonėms dirbti toliau arba grįžti į darbą;

(17)

2013 m. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos tyrimo metu paaiškėjo, kad Prancūzijoje nelygybė švietimo srityje yra viena didžiausių EBPO valstybėse. Šeštadalis Prancūzijos jaunuolių meta mokslus ir profesinio rengimo kursus neįgiję kvalifikacijos. Tokia padėtis kelia ypač didelį susirūpinimą, nes jaunimo nedarbo lygis 2013 m. pabaigoje siekė 25,5 %, o žemiausios kvalifikacijos jaunuoliams grėsė beveik dukart didesnė nedarbo rizika. Pameistrystės skatinimo programos turėtų būti visų pirma orientuotos į žemiausios kvalifikacijos jaunuolius. Sprendžiant šią problemą buvo padaryta šiokia tokia pažanga 2013 m. liepos mėn. pradėjus vykdyti privalomojo švietimo reformą ir 2014 m. kovo mėn. priėmus profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą įstatymą. Tačiau kol kas per anksti vertinti, ar šiomis priemonėmis bus veiksmingai sumažinti švietimo sistemos skirtumai, o 2014 m. sausio mėn. paskelbtas naujas planas, skirtas pagrindinio ugdymo mokykloms mažiau palankiose vietovėse, dar turi būti įgyvendintas. Galiausiai buvo palengvintas perėjimas iš mokyklos į darbo rinką, tačiau 2012 m. pameistrių skaičius sumažėjo, o programomis vis daugiau naudojosi aukštųjų mokyklų studentai;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į šį įvertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė (6) pateikiama visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(21)

Europos semestro kontekste, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Komisija pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Prancūzija, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

2014 m. ir vėlesniu laikotarpiu stiprinti biudžeto strategiją, be kita ko, išsamiau nurodant pagrindines priemones, kad iki 2015 m. būtų tvariai ištaisytas perviršinis deficitas, vykdant struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis būtų didinamas koregavimo pajėgumas ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas. Ištaisius perviršinį deficitą, toliau vykdyti struktūrinį koregavimą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo – bent 0,5 % BVP kiekvienais metais, o esant palankioms ekonominėms sąlygoms arba jei to reikia norint užtikrinti, kad būtų tenkinama skolos taisyklė, kad valdžios sektoriaus skolos santykis tvariai mažėtų – ir didesnio masto koregavimą. Paspartinti veiksmus, kad būtų padidintas visų valdžios sektoriaus padalinių našumas, be kita ko, atitinkamais atvejais iš naujo nustatant vyriausybės veiksmų apimtį. Visų pirma imtis veiksmų, kad, kaip planuojama, nuo 2015 m. būtų iš esmės sumažintas socialinės apsaugos išlaidų didėjimas, nustatant platesnio užmojo metinius sveikatos apsaugos išlaidų tikslus, apribojant pensijų išlaidas ir supaprastinant šeimos išmokas ir būsto pašalpas. Iki 2014 m. gruodžio mėn. nustatyti aiškų vykdomo decentralizavimo proceso tvarkaraštį ir imtis pirmųjų veiksmų siekiant panaikinti administracinį dubliavimą, palengvinti vietos valdžios institucijų sujungimą ir aiškiai nustatyti kiekvieno vietos valdžios lygmens įpareigojimus. Kaip planuojama, didinti paskatas supaprastinti vietos valdžios išlaidas nustatant vietos valdžios mokestinių pajamų metinio padidėjimo viršutinę ribą, kartu sumažinant centrinės valdžios teikiamas dotacijas. Be poreikio sutaupyti lėšų trumpuoju laikotarpiu, imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos viešųjų sveikatos apsaugos išlaidų (įskaitant išlaidas vaistams), numatomų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, didėjimo problemos, ir jei reikia ir kai reikia, imtis reikalingų papildomų priemonių siekiant iki 2020 m. tvariai ir apimant visas schemas subalansuoti pensijų sistemą, ypač daug dėmesio skiriant esamoms specialioms schemoms ir papildomoms schemoms.

2.

Užtikrinti, kad toliau būtų taikomas darbo sąnaudų mažinimas pagal „crédit d’impôt compétitivité emploi“. Imtis veiksmų, kad būtų toliau mažinamos darbdavių socialinio draudimo įmokos laikantis įsipareigojimų, prisiimtų pagal atsakomybės ir solidarumo paktą, ir užtikrinti, kad jokios kitos priemonės nesumažintų jo poveikio ir kad būtų išlaikytas šiuo metu numatytas tikslas. Toliau vertinti socialinio draudimo įmokų lengvatų ekonominį poveikį, akcentuojant užimtumą, darbo užmokesčio pokyčius bei konkurencingumą, ir prireikus imtis tinkamų priemonių. Toliau mažinti darbo sąnaudas taip, kad šis mažinimas neturėtų poveikio biudžetui, t. y. pirmiausia mažinti darbo sąnaudas, susijusias su mažiausiais darbo užmokesčiais, tikslingai mažinant darbdavių socialinio draudimo įmokas, atsižvelgiant į įvairius darbo užmokesčio rėmimo planus.

3.

Supaprastinti bendrovių administracines, fiskalines ir apskaitos taisykles ir imtis konkrečių priemonių vyriausybės vykdomam supaprastinimo planui įgyvendinti iki 2014 m. gruodžio mėn. Pašalinti reguliavimo kliūtis bendrovių augimui, visų pirma persvarstant su dydžiu susijusius kriterijus reglamentuose, kad būtų išvengta slenksčio efekto. Imtis veiksmų siekiant supaprastinti inovacijų politiką ir pagerinti jos veiksmingumą, visų pirma atliekant vertinimus, atsižvelgiant į naujausias reformas, ir prireikus pritaikant „crédit d’impôt recherche“. Užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami veiksmingiausioms konkurencingumo ašims, ir toliau skatinti ašyse plėtojamų inovacijų ekonominį poveikį.

4.

Pašalinti nepagrįstus apribojimus naudotis reglamentuojamų profesijų paslaugomis ir jas teikti, sumažinti patekimo į rinką išlaidas ir skatinti paslaugų konkurenciją. Imtis tolesnių veiksmų mažinti reguliavimo naštą, darančią poveikį mažmeninės prekybos sektoriaus veikimui, visų pirma supaprastinant leidimų atidaryti prekybos vietas išdavimą ir panaikinant nuostolingos prekybos draudimą. Išlaikant prieinamas sąlygas pažeidžiamoms grupėms, užtikrinti, kad namų ūkių vartotojams būtų nustatyti tinkamo lygio reguliuojami dujų ir elektros energijos tarifai, dėl kurių nekiltų kliūčių konkurencijai. Sustiprinti elektros energijos ir dujų jungčių su Ispanija pajėgumą; visų pirma padidinti dujų jungčių pajėgumą, kad Iberijos pusiasalio dujų rinka būtų visapusiškai integruota į Europos rinką. Geležinkelių sektoriuje užtikrinti naujos jungtinės infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą nuo įsitvirtinusio operatoriaus ir imtis veiksmų atverti vidaus keleivinio geležinkelių transporto rinką konkurencijai laikantis būsimų direktyvų nuostatų ir tvarkaraščio, dėl kurio jomis bus nuspręsta.

5.

Mažinti darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą ir dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti ir padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą. Šiuo tikslu pradėjus vykdyti 2015 m. biudžetą imtis tokių priemonių: panaikinti neveiksmingas asmenų ir įmonių pajamų mokesčio išlaidas pagal naujausius vertinimus ir iniciatyvą „Assises de la fiscalité“, kartu mažinant įstatymo nustatytus mokesčių tarifus; imtis papildomų priemonių įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti; padidinti mokesčių, visų pirma vartojimo, bazę; laipsniškai panaikinti aplinkai žalingas subsidijas.

6.

Imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pašalintas darbo rinkos nelankstumas, visų pirma taikyti priemones darbo vietų išsaugojimo susitarimų (pranc. accords de maintien de l’emploi) sąlygoms reformuoti, kad šias sąlygas dažniau taikytų sunkumų turinčios bendrovės. Kartu su socialiniais partneriais imtis papildomų priemonių bedarbio pašalpų sistemai reformuoti siekiant garantuoti jos tvarumą, kartu užtikrinant, kad pagal ją būtų teikiamos tinkamos paskatos grįžti į darbo rinką. Užtikrinti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų naudotis tinkamu orientavimu bei mokymu, ir iš naujo įvertinti susijusią konkrečią bedarbio pašalpų mokėjimo tvarką, atsižvelgiant į šių darbuotojų padėtį darbo rinkoje.

7.

Tęsti profesinio rengimo ir mokymo modernizavimą, įgyvendinti privalomojo švietimo reformą ir imtis tolesnių veiksmų nelygybei švietimo srityje mažinti, visų pirma stiprinant kovai su mokyklos nebaigimu skirtas priemones. Užtikrinti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis būtų veiksmingai remiamos pažeidžiamiausios grupės. Gerinti perėjimą iš mokyklos į darbo rinką, visų pirma stiprinant priemones, skirtas tolesniam pameistrystės sistemos plėtojimui, ypač daug dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos asmenims.