29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/35

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Ispanijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Ispanijos stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl Ispanijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Ispanija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Ispanijai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analizė, Komisija daro išvadą, kad Ispanijoje susidarė makroekonominis disbalansas, dėl kurio būtina imtis konkrečių stebėjimo ir ryžtingų politikos veiksmų. Visų pirma, keliose srityse disbalanso, kuris pernai buvo įvertintas kaip perviršinis, koregavimas akivaizdžiai pasistūmėjo į priekį ir dėl atkurto teigiamo ekonomikos augimo rizika sumažėjo. Tačiau pažeidžiamumas vis dar išlieka dėl skirtingų sričių disbalanso, ypač didelės vidaus ir išorės skolos ir didelio nedarbo, masto ir savitarpio ryšio;

(8)

2014 m. balandžio 30 d. Ispanija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje nustatytas biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą ir iki 2017 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Stabilumo programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūrinis biudžeto balansas, – kuris yra griežtesnis už Stabilumo ir augimo pakte nustatytus reikalavimus. Stabilumo programoje planuojama 2016 m. sumažinti deficitą iki mažiau negu 3 % BVP laikantis 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje (6) nustatyto termino ir siekiama 2014 m. užtikrinti mažesnį deficitą nei rekomenduota (5,5 % BVP vietoj 5,8 % BVP). Tačiau stabilumo programoje planuotas metinis (perskaičiuoto) struktūrinio balanso pagerėjimas nuo 2014 m. nesiekia rekomenduojamo dydžio. 2017 m. plane numatoma pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, tačiau ši pažanga gali būti nepakankama, kad tikslas būtų pasiektas stabilumo programoje nurodytais metais. Pagal stabilumo programos projekcijas valdžios sektoriaus skolos santykis 2015 m. pasieks aukščiausią tašką (101,7 % BVP), o po to pradės mažėti. Apskritai stabilumo programoje pateikta biudžeto strategija tik iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Jokios nepriklausomos institucijos nerengtas ir nepatvirtintas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra iš esmės tikėtinas 2014 m., o 2015 m., palyginti su Komisijos 2014 m. pavasario prognoze, jam kyla neigiama rizika. Atsižvelgiant į dabartinius potencialaus ekonomikos augimo skaičiavimus ir likusius ekonomikos koregavimo poreikius po krizės, stabilumo programoje pateikti 2016–2017 m. BVP augimo rodikliai atrodo gana optimistiniai.

Todėl deficito ir skolos koregavimo planams taip pat kyla neigiama rizika. Be to, siektino deficito tikslams nuo 2015 m. skirtos konkrečios priemonės kol kas nėra pakankamai patikslintos, ypač dėl mokesčių teisės aktų keitimo vykdant planuojamą mokesčių reformą. Kita rizika yra susijusi su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais ir lėšų taupymo planų rezultatais vietos ir regionų lygmeniu. Remiantis Komisijos prognoze, 2013–2014 m. fiskalinės priemonės yra 1,1 procentinio punkto mažesnės už (ištaisytą) struktūrinio balanso pokytį (nors šis skaičius yra didesnis dėl naujausių potencialios gamybos apimties skaičiavimo metodikos pakeitimų) ir 0,4 procentinio punkto mažesnės už priemonių, kurios rengiant rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą laikytos būtinomis, sumą. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad biudžeto strategiją pagrindžiančias priemones reikia toliau tikslinti, o siekiant visapusiškai laikytis Tarybos rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą reikia papildomų pastangų;

(10)

biudžeto struktūros srityje padaryta pažanga teikiant biudžeto vykdymo ataskaitas ir nurodymų nesilaikančioms administravimo institucijoms taikant taisomąsias priemones. Tačiau dar reikėtų įgyvendinti nurodymų nesilaikantiems regionams skirtus papildomus vykdymo užtikrinimo mechanizmus, nustatytus Ispanijos Pagrindiniame biudžeto stabilumo įstatyme Imtasi naujų priemonių siekiant užtikrinti, kad visų valdžios lygmenų institucijos laikytųsi atsiskaitymo su komerciniais tiekėjais vidutinio termino (30 dienų). 2013 m. lapkričio mėn. įstatymu įsteigta nepriklausoma fiskalinė institucija, 2014 m. vasario mėn. paskirtas jos pirmininkas. Tačiau ši institucija nepradėjo veikti laiku, kad galėtų įvertinti 2014 m. stabilumo programą. 2014 m. nacionalinėje reformų programoje taip pat pripažįstama, kad reikia didinti sveikatos priežiūros išlaidų ir išlaidų vaistams efektyvumą, pvz., centralizuotai perkant vaistus, peržiūrint paslaugų krepšelius, kuriant skaitmenines ligos istorijas arba stiprinant sveikatos priežiūros įstaigų administravimą. Kadangi ateityje planuojama fiskalinį konsolidavimą vykdyti taikant daugiausia lėšų taupymo priemones, sisteminė visų valdžios lygmenų išlaidų peržiūra padėtų nustatyti sritis, kuriose taupyti būtų galima nelėtinant ekonomikos augimo ir kartu atsižvelgiant į pažeidžiamiausių gyventojų poreikius;

(11)

2013 m. Ispanija patvirtino naujas priemones įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo, susijusio su pelno apmokestinimu, problemai spręsti. 2013 m. sustiprinusi kovą su mokestiniu sukčiavimu ir nedeklaruojamu darbu, Ispanija padarė tam tikrą pažangą, gerindama mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą, tačiau tebėra svarbių neišspręstų uždavinių. 2013 m. ir 2014 m. Ispanija taip pat ėmė taikyti sumažintas socialinio draudimo įmokas įdarbinant jaunuolius ir naujus darbuotojus. Gavusios išsamią mokesčių reformos ataskaitą, kurią atlikti vyriausybė pavedė ekspertų komitetui, valdžios institucijos per 2014 m. antrąjį ketvirtį planuoja pateikti konkrečius teisėkūros pasiūlymus. Remiantis 2014 m. nacionaline reformų programa, pasiūlymais bus siekiama modernizuoti mokesčių sistemą, sumažinti užimtumui nepalankų mokestinį iškraipymą, skatinti įplaukų surinkimą, sudaryti sąlygas ekonominei plėtrai, užtikrinti rinkos vientisumą ir mokesčių neutralumą, didinti Ispanijos ekonomikos konkurencingumą, kartu vykdant fiskalinį konsolidavimą. Šios reformos planas ir įgyvendinimas bus svarbūs ateities ekonominėms perspektyvoms ir viešiesiems finansams;

(12)

išlaikyti finansinį stabilumą padėjo bankų sektoriuje vykęs rekapitalizavimas ir restruktūrizavimas, taip pat nuodugniai vykdyta 2012 m. liepos mėn. Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansų įstaigų rekapitalizavimo programa, užbaigta 2014 m. sausio 22 d. Tačiau Ispanijos finansų sektorius toliau susiduria su svarbiais iššūkiais, kuriuos reikia atidžiai stebėti ir valdyti. Be to, bankų finansavimo sąlygų gerėjimas MVĮ finansavimui atsiliepia labai iš lėto. Žengiant pirmyn svarbu užtikrinti, kad perspektyviems ekonomikos sektoriams toliau būtų teikiami kreditai, o privačiojo sektoriaus įsiskolinimas būtų toliau mažinamas. Valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių, kuriomis įmonėms suteikiama daugiau galimybių gauti bankų paskolas ir kitokį finansavimą, taip pat lengvinamas įmonių skolos restruktūrizavimas, tačiau reikia tolesnių politikos veiksmų;

(13)

darbo rinkoje matyti tam tikrų stabilizavimosi požymių ir 2014 m. tikimasi nedidelio atsigavimo – užimtumo augimo ir nedarbo lygio mažėjimo. Tačiau nedarbo lygis tebėra labai aukštas – 2013 m. metinis vidurkis siekė 26,1 %. Daug nerimo kelia didelis jaunimo nedarbas (54,3 %) ir smarkus ilgalaikio nedarbo išaugimas (49,7 % visų bedarbių) 2013 m.; daugiausia ilgalaikių bedarbių yra pagyvenę ir žemos kvalifikacijos asmenys. Iš atliktų 2012 m. darbo rinkos reformos įvertinimų matyti, kad reforma kartu su socialinių partnerių įsipareigojimu riboti darbo užmokesčio augimą 2012–2014 m. padėjo įmonėms didinti vidaus lankstumą ir riboti atleidimus, teikiant pirmenybę kolektyvinėms sutartims įmonės lygmeniu ir gerinant galimybes įmonėms šių kolektyvinių sutarčių atsisakyti. Reforma taip pat sumažintos kompensacijų dėl neteisėto atleidimo išlaidos ir padėta mažinti teismuose ginčijamų atleidimų skaičių, be to, nustatyta nauja sutartis, kuria skatinamos stabilios darbo vietos MVĮ. 2013 m. ir 2014 m. pradžioje pradėtos taikyti papildomos priemonės stabiliam užimtumui ne visą darbo dieną palengvinti ir socialinio draudimo įmokoms pagal naujas neterminuotąsias sutartis laikinai sumažinti. Vis dėlto teks spręsti svarbų Ispanijos darbo rinkos segmentacijos uždavinį, darbo sutarčių įvairovė čia ir toliau didelė, o išeitinių išmokų dydžio skirtumas pagal terminuotąsias ir neterminuotąsias sutartis net ir po reformos tebėra vienas didžiausių Sąjungoje;

(14)

padaryta pažanga įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos reformą, įskaitant metinio Užimtumo plano (PAPE) patvirtinimą. Vis dėlto veiksmai, kuriais turi būti modernizuojama ir stiprinama valstybinė užimtumo tarnyba, vykdomi lėtai, o tai kelia pavojų sėkmingam naujosios sistemos įgyvendinimui. Kelis kartus atidėta bendro darbo portalo veikimas visa apimtimi pradžia. Padaryta pažanga skatinant bendradarbiavimą su privačiomis įdarbinimo agentūromis, tačiau reikia papildomų pastangų;

(15)

didelius jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo rodiklius iš dalies lemia su darbo rinkos poreikiais nesuderintas švietimas ir mokymas bei didelė formaliųjų kvalifikacijų neturinčių bedarbių dalis (35,2 %). Nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių skaičius toliau viršija ES vidurkį. Nors mokinių ir studentų, nebaigusių švietimo ir mokymo įstaigų, skaičius mažėja, jis vis tiek yra labai didelis (23,5 %). Tretinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius nekinta, tačiau nepakankamai gyventojų renkasi profesinį rengimą ir mokymą bei pameistrystės programas, o aukštesniojo vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų kvalifikacija atsilieka nuo ES vidurkio. Be to, Ispanija rengia priemones jaunimo užimtumui skatinti. Dabar įgyvendinama 2013 m. kovo mėn. pristatyta 2013–2016 m. nacionalinė jaunimo užimtumo ir verslumo strategija, tačiau kai kurios priemonės dar neįvykdytos. Remdamasi šia strategija, Ispanija ėmėsi mažinti jaunimo nedarbą laikydamasi Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų. Pastebima tam tikra pažanga vykdant priemones, kuriomis mažinamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir skatinamas dualinis profesinis rengimas ir mokymas, tačiau šias priemones būtina įgyvendinti iki galo, o turimą finansavimą naudoti veiksmingai. Siekiant supaprastinti dualinio profesinio mokymo sistemą, sudaryti geresnes sąlygas mokymo ir darbo rinkos poreikių atitikčiai ir užtikrinti visų regionų dualinio profesinio rengimo ir mokymo modelių suderinamumą, reikia toliau derinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant visų valdžios lygmenų sprendimus priimančius asmenis ir mokymo paslaugų teikėjus bei darbdavius, vykdomą veiklą;

(16)

daugiausia dėl padėties darbo rinkoje, tačiau taip pat dėl riboto socialinės apsaugos veiksmingumo mažinant skurdą Ispanija atsilieka nuo ES vidurkio pagal pagrindinius skurdo ir socialinės atskirties rodiklius; ypač didelė rizika kyla vaikams ir jaunuoliams. Dėl krizės namų ūkių disponuojamųjų pajamų sumažėjimas Ispanijoje buvo vienas didžiausių, o pajamų nelygybės rodiklis yra vienas iš didžiausių Sąjungoje. Svarbiausi uždaviniai – supaprastinti socialinės paramos gavėjams taikomas procedūras ir patobulinti valdymą bei tarpinstitucinį koordinavimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. 2013–2016 m. nacionaliniame socialinės įtraukties veiksmų plane nustatyta tinkama politikos sistema, kuria siekiama pritaikyti aktyvią darbo rinkos politiką nutolusiems nuo darbo rinkos asmenims, spręsti vaikų skurdo problemą ir didinti paramos šeimai paslaugų veiksmingumą. Be to, socialinė parama ir išmokos daro ribotą perskirstomąjį poveikį skirtingoms rizikos grupėms, todėl darytina išvada, kad jos nepakankamai tikslinės. Ribotas koordinavimas tarp užimtumo ir socialinių tarnybų (įskaitant regionines ir vietos tarnybas) ir administracinė našta, tenkanti norintiems pasinaudoti minimalių pajamų programomis, taip pat trukdo sklandžiai pereiti iš socialinės paramos sistemos į darbo rinką;

(17)

Ispanija padarė pažangą vykdydama struktūrines reformas, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir konkurencingumas, iš esmės laikydamasi 2013 m. nacionalinės reformų programos planų. 2013 m. gruodžio mėn. priimtas Rinkos vientisumo garantijų įstatymas, dabar vyksta sudėtingas jo įgyvendinimas. 2013 m. rudenį priimtu Verslumo įstatymu taip pat patobulinta įmonių bankroto sistema, nustatytos lankstesnės įmonių rūšys, racionalizuotos įmonių tarptautinimui skirtos paramos programos. Pradėtas plačiau taikyti skubus verslo liudijimų išdavimas, taip supaprastinant nedidelių mažmeninės prekybos taškų atidarymą; imtasi kitų priemonių verslo leidimų išdavimui palengvinti. Tačiau dar rengiami antrinės teisės aktai, kuriais sudaroma galimybė uždarąsias akcines bendroves steigti taikant vieno langelio principą per 2013 m. rugsėjo mėn. Verslumo įstatyme nustatytus trumpesnius terminus. Be to, atsižvelgiant į Ispanijos atotrūkį nuo kitų euro zonai priklausančių valstybių narių pagal įmonių dydį, yra pagrindo nuolat peržiūrėti įmonių augimą stabdančias reglamentavimo kliūtis, įskaitant mokestines kliūtis. Ilgai lauktą laisvųjų profesijų reformą vis delsiama pradėti, ją reikia paspartinti. Nesiimta jokių priemonių didelės apimties mažmeninės prekybos centrų kūrimo apribojimams panaikinti;

(18)

reikia gerinti Ispanijos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos mokslinių rezultatų kokybę, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų ir inovacijų pritaikymui kuriant komercinius produktus. 2013 m. vyriausybė patvirtino nacionalinę mokslo, technologijų ir inovacijų strategiją, kuriai dar reikia skirti viešąjį finansavimą. Be to, numatyta įsteigti naują valstybinę mokslinių tyrimų agentūrą, įgaliotą veiksmingai administruoti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

(19)

imtasi svarbių veiksmų sprendžiant elektros energijos tarifo deficito problemą, visų pirma mažinant sistemos sąnaudas, tačiau tikslus reformos poveikis, ypač atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sričiai, dar nėra visiškai aiškus. Vyriausybė nagrinėja būdus, kaip būtų galima sumažinti nemokių mokamų greitkelių neigiamą šalutinį poveikį viešiesiems finansams. Valdžios institucijos sukūrė ekonominių, aplinkos, eismo ir kitų rodiklių duomenų bazę, kuri naudojama analizei prieš investuojant į infrastruktūrą, tačiau dar neįsteigė nepriklausomos įstaigos, kuri padėtų įvertinti būsimus didelio masto infrastruktūros projektus. Veiksmingai konkurencijai keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų srityje trukdo techninės ir teisinės kliūtys, neleidžiančios efektyviai pasinaudoti plačiais infrastruktūros ištekliais;

(20)

daroma pažanga vykdant viešojo administravimo reformą. 2013 m. gruodžio mėn. patvirtinta vietos viešojo administravimo reforma; vyksta viešojo administravimo reformos ekspertų komiteto darbas, kuris bus tęsiamas 2014–2015 m. Teismų reforma yra pasiekusi įvairius vykdymo ir (arba) įgyvendinimo etapus ir ją būtina užbaigti. Naujausi veiksmai kovos su korupcija srityje: 2013 m. gruodžio mėn. priimtas Skaidrumo, visuomenės teisės susipažinti su informacija ir gero valdymo įstatymas, taip pat pateikti du įstatymų projektai dėl partijų finansavimo priežiūros ir dėl aukštas pareigas einančių pareigūnų atskaitomybės. Įgyvendinamas 2012–2014 m. nacionalinis kovos su nedeklaruojamu darbu ir sukčiavimo socialinės apsaugos srityje planas (Plan Nacional de Lucha contra el Empleo Irregular y el Fraude a la Seguridad Social). Be to, Ispanija išplėtė tarptautinių susitarimų dėl keitimosi informacija, reikalinga mokesčio bazei apskaičiuoti, tinklą ir kartu su privačiomis įmonėmis pradėjo projektą, kuriuo tiriami galimi išmokų sistemos administravimo tobulinimo būdai;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Ispanijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Ji atsižvelgė ne tik į jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Ispanijos politikai, bet ir į tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes reikia stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(22)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Ispanijos stabilumo programą ir savo nuomonę (7) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(23)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 rekomendacijose;

(24)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Ispanija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Nuo 2014 m. sustiprinti biudžeto strategiją, visų pirma išsamiai nustatant 2015 ir vėlesnių metų pagrindines priemones, ir taip užtikrinti, kad vykdant struktūrinio koregavimo veiksmus, nurodytus Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą, iki 2016 m. būtų tvariai panaikintas perviršinis biudžeto deficitas. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis siekiama padidinti koregavimo galimybes ir skatinti augimą bei užimtumą. Panaikinus perviršinį deficitą vykdyti struktūrinio koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo – kasmet bent 0,5 % ir daugiau, jei ekonominės sąlygos geros arba jei reikia užtikrinti, kad skolos taisyklės būtų laikomasi, siekiant tvariai mažinti didelį valdžios sektoriaus skolos santykį. Užtikrinti, kad nauja nepriklausoma fiskalinė institucija imtų kuo skubiau dirbti visu pajėgumu, o Pagrindiniame biudžeto stabilumo įstatyme numatytos prevencinės, taisomosios ir vykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant priemones viešojo sektoriaus komerciniam įsiskolinimui naikinti, būtų visapusiškai įgyvendintos visais valdžios lygmenimis. Iki 2015 m. vasario mėn. atlikti sistemingą visų valdžios lygmenų išlaidų peržiūrą, siekiant užtikrinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę ateityje. Toliau didinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų efektyvumą, visų pirma toliau racionalizuojant išlaidas vaistams, taip pat ligoninėse, ir stiprinant koordinavimą įvairių priežiūros paslaugų srityse, kartu nekeičiant pažeidžiamų grupių galimybių gauti paslaugas. Iki 2014 m. pabaigos patvirtinti išsamią mokesčių reformą, kuria siekiama mokesčių sistemą supaprastinti ir padaryti ją palankesnę ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, aplinkosaugai ir pajamų stabilumui.

Tuo tikslu daugiau pajamų generuoti iš mažiau padėtį iškraipančių mokesčių, kaip antai vartojimo, aplinkosaugos (pvz., degalų) ir periodinių nekilnojamojo turto mokesčių; panaikinti neveiksmingas gyventojų ir pelno mokesčių išlaidas; apsvarstyti galimybę sumažinti darbdavių socialinio draudimo įmokas, visų pirma susijusias su mažai apmokamomis darbo vietomis; toliau spręsti įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo, susijusio su pelno apmokestinimu, problemą; imtis priemonių, kad mokesčiais nebūtų trukdoma sklandžiam Ispanijos vidaus rinkos veikimui. Intensyvinti kovą su mokesčių slėpimu.

2.

Užbaigti taupomųjų bankų sektoriaus reformą patvirtinant antrinės teisės aktus ir užbaigti valstybės valdomų taupomųjų bankų restruktūrizavimą siekiant paspartinti visišką jų atgaivinimą ir palengvinti jų grąžinimą privačion nuosavybėn. Skatinti bankų pastangas palaikyti stiprius kapitalo pakankamumo rodiklius, stebėti turto valdymo bendrovės „Sareb“ veiklą siekiant užtikrinti turto pardavimą laiku, kartu sumažinant mokesčių mokėtojams tenkančias išlaidas. Baigti vykdyti šiuo metu vykdomas priemones, kuriomis gerinamos MVĮ galimybės gauti finansavimą, visų pirma užbaigiant vykdomas priemones ne bankų finansiniam tarpininkavimui tobulinti. Pašalinti likusias įmonių nemokumo sistemos kliūtis, visų pirma gilinant bankroto administratorių žinias ir teismų sistemos gebėjimus spręsti bankroto bylas, ir sukurti nuolatinę fizinių asmenų bankroto sistemą, skiriant deramą dėmesį kreditorių / skolininkų teisių pusiausvyrai ir finansinio stabilumo aspektams.

3.

Vykdyti naujas priemones, kuriomis mažinama darbo rinkos segmentacija siekiant sudaryti palankias sąlygas tvariam kokybiškų darbo vietų kūrimui, pavyzdžiui, mažinant darbo sutarčių įvairovę ir užtikrinant subalansuotas galimybes gauti išeitinę išmoką. Tęsti reguliarią darbo rinkos reformų stebėseną. Skatinti realius darbo užmokesčio pokyčius, suderintus su darbo vietų kūrimo tikslu. Griežtinti darbo paieškos reikalavimą skirstant bedarbio pašalpas. Gerinti aktyvios darbo rinkos politikos, įskaitant subsidijas samdai (ypač asmenims, kuriems sunkiau gauti darbą), veiksmingumą ir tikslingumą. Stiprinti darbo rinkos ir švietimo bei mokymo politikos tarpusavio koordinavimą. Spartinti valstybinių užimtumo tarnybų modernizavimą siekiant užtikrinti veiksmingas individualiems poreikiams pritaikytas konsultacijas, tinkamą mokymą ir tinkamo darbo paiešką, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams. Iki 2014 m. pabaigos užtikrinti veiksmingą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą įdarbinimo paslaugų srityje ir stebėti teikiamų paslaugų kokybę. Užtikrinti veiksmingą bendro darbo portalo veikimą ir derinti jį su papildomomis darbo jėgos judumo rėmimo priemonėmis.

4.

Įgyvendinti 2013–2016 m. jaunimo užimtumo ir verslumo strategiją ir įvertinti jos veiksmingumą. Jaunimui siūlyti geros kokybės užimtumo, pameistrystės ir stažuočių galimybes, gerinti neregistruotų jaunų bedarbių informavimo veiklą pagal Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Veiksmingai įgyvendinti naujas švietimo programas, kuriomis gerinama pradinio ir vidurinio ugdymo kokybė. Tobulinti konsultavimo ir paramos paslaugas, skirtas asmenų grupėms, kurioms būdinga rizika nebaigti mokymo įstaigos. Didinti profesinio rengimo ir mokymo, taip pat aukštojo mokslo įstaigų suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, ypač gerinant bendradarbiavimą su darbdaviais ir remiant instruktorių ir mokytojų mokymą.

5.

Įgyvendinti 2013–2016 m. nacionalinį socialinės įtraukties veiksmų planą ir įvertinti jo veiksmingumą įgyvendinant visus jo tikslus. Stiprinti užimtumo ir socialinių tarnybų administracinius gebėjimus ir jų veiklos koordinavimą siekiant nustatyti integruotus būdus rizikos grupėms remti ir tarp viešojo administravimo įstaigų, atsakingų už minimalių pajamų programas, stiprinti supaprastintas procedūras, siekiant remti perėjimą iš minimalių pajamų programų į darbo rinką. Didinti paramos šeimai programų ir kokybiškų paslaugų, skirtų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuriuose yra vaikų, tikslingumą, kad būtų užtikrintas socialinių pervedimų progresyvumas ir veiksmingumas.

6.

Užtikrinti plataus užmojo ir spartų Rinkos vientisumo įstatymo Nr. 20/2010 įgyvendinimą visais administravimo lygmenimis. Iki 2014 m. pabaigos patvirtinti plataus užmojo laisvųjų profesijų ir profesinių asociacijų reformą, nustatant profesinę veiklą, kurią vykdantys asmenys privalo registruotis profesinėje organizacijoje, profesinių įstaigų skaidrumą ir atskaitomybę, panaikinant apribojimus nepagrįstai ribojamoms veiklos sritims ir apsaugant rinkos vientisumą naudojantis laisvųjų profesijų paslaugomis ir jas teikiant Ispanijoje. Toliau mažinti įmonės steigimo procedūrų trukmę, sąnaudas ir skaičių. Panaikinti nepagrįstus didelių mažmeninės prekybos centrų kūrimo apribojimus, visų pirma peržiūrint taikomas regioninio planavimo taisykles. Nustatyti naujos nacionalinės mokslo, technologijų ir inovacijų strategijos finansavimo šaltinius ir pradėti naujos valstybinės mokslinių tyrimų agentūros veiklą.

7.

Po 2013 m. reformos užtikrinti, kad nuo 2014 m. būtų veiksmingai panaikintas elektros energijos sistemos deficitas, prireikus imantis papildomų struktūrinių priemonių. Spręsti nemokių mokamų greitkelių problemą siekiant sumažinti valstybės išlaidas. Iki 2014 m. pabaigos įsteigti nepriklausomą įstaigą, kuri prisidėtų prie būsimų svarbių infrastruktūros projektų vertinimo. Imtis priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų srityje.

8.

Įgyvendinti viešojo administravimo reformos ekspertų komiteto rekomendaciją visais valdžios lygmenimis. Stiprinti kontrolės mechanizmus ir didinti administracinių sprendimų skaidrumą, visų pirma regionų ir vietos lygmeniu. Užbaigti ir atidžiai stebėti vykdomas kovos su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu priemones. Patvirtinti planuojamas teismų sistemos struktūros bei teisminės sistemos reformas ir užtikrinti patvirtintų reformų įgyvendinimą.