21.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/9

(1)

Europos Sąjungos ir Tuniso Respublikos (toliau – Tunisas) santykiai plėtojami remiantis Europos kaimynystės politika (EKP). Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių asociacijos susitarimas, kurį sudarė Europos Bendrijos bei jų valstybės narės ir Tunisas (2) (toliau – ES ir Tuniso asociacijos susitarimas), įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. Pagal ES ir Tuniso asociacijos susitarimą Tunisas 2008 m. galutinai panaikino muitų tarifus pramonės produktams ir taip tapo pirmąja pietinės Viduržemio jūros regiono dalies šalimi, sukūrusia laisvosios prekybos erdvę su Sąjunga. Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas buvo toliau plėtojami įgyvendinant EKP veiksmų planus; paskutinis šiuo metu svarstomas planas apimtų 2013–2017 m. laikotarpį;

(2)

nuo 2010 m. pabaigos Tuniso ekonomikai didelį poveikį darė vietos įvykiai, susiję su įvykiais pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, žinomi Arabų pavasario pavadinimu, ir po to prasidėję neramumai regione, ypač kaimyninėje Libijoje. Tie įvykiai ir silpna pasaulio ekonominė aplinka, visų pirma ekonomikos nuosmukis euro zonoje, kuri yra Tuniso pagrindinė prekybos ir finansų partnerė, padarė labai neigiamą poveikį Tuniso ekonomikai, dėl kurio sulėtėjo augimas ir atsirado didelis išorės ir biudžeto finansavimo trūkumas;

(3)

2011 m. sausio 14 d. nuvertus prezidentą Ben Ali, 2011 m. spalio 23 d. Tunise įvyko pirmi laisvi ir demokratiniai rinkimai. Nuo to laiko veikia Nacionalinė steigiamoji asamblėja ir, nors politiniame pereinamajame procese būta sunkumų, pagrindiniai politiniai veikėjai dėjo bendras pastangas, kad toliau būtų įgyvendinamos reformos siekiant sukurti pilnavertę demokratinę sistemą;

(4)

į Tuniso nacionalinės steigiamosios asamblėjos priimtą Konstituciją įtraukta pažangą asmeninių teisių bei laisvių ir vyrų bei moterų lygybės srityse užtikrinančių nuostatų, kuriomis Tunisas nukreipiamas demokratijos ir teisinės valstybės kryptimi;

(5)

nuo Arabų pavasario pradžios Sąjunga įvairiomis progomis yra pareiškusi įsipareigojimą remti Tunisą šiam įgyvendinant ekonomines ir politines reformas. Tas įsipareigojimas buvo dar kartą patvirtintas 2012 m. lapkričio mėn. įvykusio Sąjungos ir Tuniso asociacijos tarybos susitikimo išvadose. Sąjungos politinė ir ekonominė parama Tuniso reformų procesui atitinka Sąjungos politiką pietinės Viduržemio jūros regiono dalies atžvilgiu, kaip numatyta EKP;

(6)

remiantis bendru Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimu, priimtu kartu su Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 778/2013/ES (3), Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti išskirtinė nesusietos ir netikslinės pagalbos užtikrinant mokėjimų balansą finansinė priemonė, kuria būtų siekiama atkurti pagalbą gaunančios šalies tvarią išorės finansų būklę ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti, visų pirma programos vykdymo laikotarpiu, ir stiprinti atitinkamų susitarimų bei programų su Sąjunga įgyvendinimą;

(7)

2013 m. balandžio mėn. Tuniso valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sudarė neprevencinio pobūdžio trejų metų rezervinį susitarimą (toliau – TVF programa) dėl 1 146 mln. SST (specialiųjų skolinimosi teisių) Tuniso ekonominio koregavimo ir reformų programai remti. TVF programos tikslai atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslą, t. y. siekį sušvelninti trumpalaikius mokėjimų balanso sunkumus, o griežtų koregavimo priemonių įgyvendinimas atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslą;

(8)

remdama Tuniso ekonominių ir politinių reformų darbotvarkę 2011–2013 m. laikotarpiu Sąjunga skyrė 290 mln. EUR subsidijų pagal savo įprastą bendradarbiavimo programą. Be to, 2011–2013 m. laikotarpiu Tunisui buvo skirta 155 mln. EUR pagal Paramos partnerystei, reformoms ir integraciniam augimui programą (SPRING);

(9)

2013 m. rugpjūčio mėn. Tunisas, atsižvelgdamas į blogėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, paprašė Sąjungos makrofinansinės pagalbos;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad Tunisas yra šalis, kuriai taikoma EKP, turėtų būti laikoma, kad jis atitinka reikalavimus Sąjungos makrofinansinei pagalbai gauti;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad nepaisant TVF ir kitų daugiašalių institucijų suteiktų lėšų ir Tunise įgyvendinamų griežtų ekonomikos stabilizavimo ir reformų programų, likutinis Tuniso mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas tebėra didelis, Sąjungos makrofinansinė pagalba, kuri turi būti skiriama Tunisui (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba) esamomis išskirtinėmis aplinkybėmis laikoma tinkamu atsaku į Tuniso prašymą paremti ekonomikos stabilizavimą kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungai teikiant makrofinansinę pagalbą būtų remiama Tuniso ekonomikos stabilizacija ir struktūrinių reformų darbotvarkė papildant lėšas, gaunamas pagal TVF finansinį susitarimą;

(12)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama remti Tuniso tvarios išorės finansavimo būklės atkūrimą, tokiu būdu remiant jo ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(13)

nustatant Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumą remiamasi visapusišku Tuniso likutinio išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiama į jo pajėgumą užtikrinti finansavimą nuosavais ištekliais, visų pirma panaudojant turimus tarptautinius išteklius. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Nustatant pagalbos sumą taip pat atsižvelgiama į numatomus daugiašalių pagalbos teikėjų finansinius įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Tunise jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones bei viso Sąjungos dalyvavimo pridėtinę vertę;

(14)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairių išorės veiksmų sričių bei kitos atitinkamos Sąjungos politikos pagrindinius principus, tikslus ir priemones;

(15)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika Tuniso atžvilgiu. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpį, kad būtų koordinuojama Sąjungos išorės politika ir užtikrinamas jos nuoseklumas;

(16)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiamas Tuniso įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo, bei atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(17)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga turėtų būti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, laikymasis ir pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimas Tunise. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslai turėtų būti: didinti Tuniso viešųjų finansų valdymo sistemos veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija turėtų reguliariai stebėti išankstinės sąlygos laikymąsi ir tų tikslų įgyvendinimą;

(18)

siekiant užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine pagalba susiję Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Tunisas turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti numatyta, kad Komisija atlieka patikrinimus, o Audito Rūmai – auditą;

(19)

Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos įgaliojimams;

(20)

atidėjinio, reikalingo Sąjungos makrofinansinei pagalbai teikti, sumos turėtų atitikti daugiametėje finansinėje programoje numatytus biudžeto asignavimus;

(21)

Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(22)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4);

(23)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Tuniso valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į pagalbos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, galimą svarbų poveikį, tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės pagalbos Tunisui sumą, priimant susitarimo memorandumą ar atliekant bet kurį pagalbos sumažinimą, jos teikimo sustabdymą ar jos atšaukimą turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra,

a)

2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;

b)

toliau sėkmingai tęsiamas politikos programos, kuri apima griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas, kartu laikantis TVF neprevencinio pobūdžio susitarimo dėl kredito suteikimo, ir

c)

susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas laikantis konkretaus tvarkaraščio.

a)

užtikrinama, kad Tunisas reguliariai tikrintų, ar tinkamai panaudotas iš Sąjungos bendrojo biudžeto suteiktas finansavimas, imtųsi atitinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

b)

užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei pagalbai, prevencijai ir kovai su jais pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (9), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11);

c)

Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojami atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

d)

Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus; ir

e)

užtikrinama, kad nustačius, jog Sąjungos makrofinansinės pagalbos valdymo atžvilgiu Tunisas sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turi teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą.

a)

išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

b)

įvertinama Tuniso ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

c)

nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Tuniso einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.