30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/67

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kuri daugiausia dėmesio skiria toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2012 m. Rumunijos nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl 2012–2015 m. Rumunijos konvergencijos programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (4) priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Rumunija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97 ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2012 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 30 d. Rumunija pateikė savo 2013 m. nacionalinę reformų programą ir savo 2012–2016 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

remdamasi konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas ir atitinka Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozės vertinimą. Dėl savo didelių konsolidavimo pastangų ir laikydamasi Tarybos rekomendacijos, 2012 m. Rumunija sumažino valdžios sektoriaus deficitą iki mažiau nei 3 %. Konvergencijos programa siekiama vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo – -1 % BVP (anksčiau – -0,7 % BVP), ir tai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Programoje išdėstyta biudžeto strategija, kurios tikslas – vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslą pasiekti ne vėliau kaip 2014 m., o Komisijai perskaičiavus pagal bendrai priimtą metodiką tai reiškia pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslą ne vėliau kaip 2015 m. Struktūrinė pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo 2013 m. bus didesnė nei 0,5 % BVP, o 2014 m. – apie 0,4 %. Stabilumo ir augimo pakto išlaidų kriterijus programos laikotarpiu buvo įvykdytas. Koregavimas bus vykdomas daugiausia 2013 m., taikant pajamas didinančias priemones, įskaitant apmokestinamas pajamas mažinančių elementų mažinimą, žemės ūkio apmokestinimo gerinimą, mokesčio už neplanuotas pajamas panaikinus dujų kainų reguliavimą įvedimą ir specialaus mokesčio už elektros ir dujų perdavimą įvedimą. Pagrindinė konvergencijos programos rizika susijusi su galimomis tolesnėmis finansinėmis korekcijomis, siejamomis su ES lėšų įsisavinimu, arba prioritetinių projektų finansavimu iš nacionalinio biudžeto, nauju įsiskolinimo susidarymu, visų pirma vietos valdžios lygmeniu, ir maža pažanga restruktūrizuojant valstybines įmones. Rumunijos valstybės skola tebėra santykinai nedidelė – 2012 m. ji sudarė 37,8 % BVP. Manoma, kad 2014 m. ji išaugs iki 38,6 %, tačiau visu programos laikotarpiu išliks gerokai mažesnė nei 60 % BVP riba;

(10)

2011 m. vasario 17 d. Rumunijos prašymu Komisija ir TVF susitarė su Rumunijos valdžios institucijomis dėl prevencinės ekonominio koregavimo programos. Priimdama Sąjungos prevencinę pagalbą Rumunija įsipareigojo įgyvendinti plačią ekonominės politikos programą, ypatingą dėmesį skirdama struktūrinių reformų priemonėms, skirtoms darbo ir produktų rinkų veikimui gerinti ir Rumunijos ekonomikos atsparumui ir augimo potencialui didinti. Lygiagrečiai ta programa buvo užtikrinta, kad bus tęsiamas fiskalinis konsolidavimas, bus gerinamas viešųjų finansų valdymas ir kontrolė ir kad bus įgyvendinamos reformos jos išorės, pinigų, finansinio stabilumo ir finansinių rinkų politikos srityse. 2013 m. kovo mėn. Rumunija oficialiai paprašė pratęsti TVF programą trims mėnesiams. Nors galimybė pasinaudoti lėšomis pagal ES programą baigėsi 2013 m. kovo mėn. pabaigoje, galutinė programos peržiūra bus vykdoma ne vėliau kaip 2013 m. birželio mėn. pabaigoje;

(11)

Rumunijos fiskalinė padėtis gerėjo – biudžeto deficitas 2012 m. sumažėjo iki mažesnio nei 3 %, o 2013 m. tikimasi tolesnio fiskalinio konsolidavimo. Rimta Rumunijos mokesčių sistemos problema – prastas mokestinių prievolių vykdymas, visų pirma PVM ir darbo jėgos apmokestinimo srityse. Aplinkos mokesčiai yra mažesni nei ES vidurkis. Nors Rumunijai trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu fiskalinė krizė negresia, ilguoju laikotarpiu tokia rizika gali kilti dėl su senėjančia visuomene susijusių išlaidų. Dėl mažo dirbančių įmokų mokėtojų ir pensijas gaunančių asmenų santykio kyla nuogąstavimų dėl pensijų sistemos tvarumo ir tinkamumo. Šiuo metu Rumunija yra viena iš dviejų valstybių narių, kol kas nenusprendusių suvienodinti moterų ir vyrų pensinį amžių, o vyresnių darbuotojų užimtumas yra gerokai mažesnis už ES vidurkį (2012 m. jis buvo 41,4 %). Rumunijos Vyriausybė nusprendė tęsti pensijų reformą ir suburti socialinius partnerius rengiant šią reformą bei sustiprinti jų atsakomybę;

(12)

Rumunijos sveikatos sektoriuje egzistuoja didelių problemų dėl nevienodų galimybių gauti paslaugas ir teikiamų paslaugų kokybės. Be kita ko, tai susiję su neefektyviu išteklių panaudojimu ir prastu valdymu. Sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumui gerinti skirtos reformos jau pradėtos, tačiau reikalingos nuolatinės pastangos. Sistemos išlaidų efektyvumą būtų galima padidinti mažinant pernelyg dažnai taikomą stacionarinę priežiūrą ir stiprinant pirminės priežiūros ir siuntimų sistemas;

(13)

2012 m. Rumunijos užimtumo lygis išliko žemas (63,8 %), nors palyginti su ankstesniais metais, kai jis buvo lygus 62,8 %, užregistruotas šioks toks pagerėjimas. Strategijoje „Europa 2020“ numatytas šalies tikslas pasiekti 70 % užimtumą ne vėliau kaip 2020 m. tebėra iššūkis. Rumunijos darbo našumas vis dar yra vienas mažiausių Sąjungoje. Valstybės teikiamų užimtumo skatinimo, darbo paieškos ir perkvalifikavimo paslaugų kokybė vis dar yra santykinai žema. Riboti administraciniai gebėjimai neleidžia veiksmingai įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos teikiant kokybiškas individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ar geriau integruoti aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politiką. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose tebėra labai vangus (1,6 % 2011 m.) ir gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, kuris yra lygus 8,9 %. Jaunimo užimtumo ir aktyvumo lygiai 2012 m. buvo vieni mažiausių Sąjungoje (atitinkamai 23,9 % ir 30,9 %), o jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo aukštas – 22,7 %. Rumunijos jaunų žmonių, kurie nei dirba, nei mokosi, dalis, kuri 2012 m. buvo lygi 16,8 %, yra didelė ir vis didėja;

(14)

svarbiausiu uždaviniu išlieka skurdo mažinimas. 2011 m. 40,3 % gyventojų grėsė skurdas ir socialinė atskirtis – tai maždaug dviem trečdaliais daugiau negu ES vidurkis – 24,2 %. Ypač nukenčia vaikai (49,1 %). Socialinių pervedimų (išskyrus pensijas) poveikis mažinant skurdą tebėra gerokai mažesnis už vidutinį pervedimų efektyvumą Sąjungoje, tiek visiems gyventojams (23,7 % Rumunijoje ir 37,5 % ES 2011 m.), tiek vaikams (22 %, palyginti su 42,8 % Sąjungoje). Menkas socialinių išmokų panaudojimas, aprėptis ir pakankamumas tebėra rimta problema, kenkianti socialinių išmokų efektyvumui mažinant skurdą. Tęsiant 2011 m. reformą, 2012 m. buvo priimti keli teisės aktai socialinės paramos srityje. Likusių teisės aktų priėmimas būtų svarbus žingsnis užbaigiant reformą. Tačiau sąsaja su aktyvumo skatinimo priemonėmis galėtų būti toliau stiprinama. 2012 m. pradėta įgyvendinti Nacionalinė romų integracijos strategija, tačiau rezultatai kol kas kuklūs. Siekiant veiksmingiau įgyvendinti strategiją, įskaitant finansavimo paskirstymą, reikalingas geresnis įvairių suinteresuotųjų subjektų koordinavimas;

(15)

2011 m. švietimo įstatymas – svarbi reforma, kuria nustatyta ilgalaikė švietimo kokybės gerinimo visais lygmenimis darbotvarkė – dar ne visiškai veikia. Siekiant sėkmingai įgyvendinti švietimo reformą turės būti skirti reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai administraciniams gebėjimams stiprinti ir politikai formuoti. Rumunijai reikia spręsti rimtas problemas gerinant švietimo ir mokymo sistemos kokybę. Didelė problema yra mokyklos nebaigimas. 2012 m. Rumunijos mokyklos nebaigusių moksleivių dalis sudarė 17,4 % ir gerokai viršijo ES vidurkį (13,5 %) bei nacionalinį tikslą – 11,3 %. Šios problemos visų pirma būdingos kaimo bei atokioms vietovėms ir romams. Rumunijai taip pat trūksta tinkamo duomenų apie mokyklos nebaigiančius moksleivius rinkimo mechanizmo; šiuo atžvilgiu turėtų padėti išsami strategija, kuri turi būti priimta šiais metais. Galimybės gauti kokybišką ir prieinamą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą išlieka prastos. Įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimas yra būdingas didelei daliai profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų; ypatinga problema yra žemas profesinių įgūdžių lygis. Dėl aukšto aukštojo mokslo absolventų nedarbo lygio ir pernelyg aukštos kvalifikacijos rodiklių svarbus uždavinys yra toliau stengtis priderinti aukštąjį mokslą prie darbo rinkos. Užregistruota teigiama, nors ir lėta, pažanga pereinant nuo institucinės prie alternatyvios tėvų globos netekusių vaikų priežiūros, tačiau darbą reikia tęsti;

(16)

menki administraciniai gebėjimai yra esminė Rumunijos problema. Viešajam administravimui būdinga nenuosekli teisinė sistema, dažnas skubių potvarkių naudojimas, žemas ministerijų bendradarbiavimo lygis ir pernelyg didelė biurokratija. Jį taip pat silpnina įgūdžių trūkumas, skaidrumo priimant darbuotojus trūkumas ir didelė vadovų kaita. Dėl menkų administracinių gebėjimų prastai įsisavinamos ES lėšos. Iki 2012 m. pabaigos lėšų įsisavinimo tikslo, suderinto pagal ES finansinės pagalbos programą, trūko gana daug. Iki 2012 m. pabaigos buvo iš viso įsisavinta 5,53 mlrd. EUR arba 20,2 % visų skirtų struktūrinių, sanglaudos ir žemės ūkio fondų lėšų. Tai buvo 2,47 mlrd. EUR mažiau už 8 mlrd. EUR programos tikslą 2012 m. pabaigai. Struktūrinio ir sanglaudos fondų lėšų įsisavinimo lygis pagerėjo – nuo 7,5 % 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje iki 15,2 % 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje. Siekiant toliau gerinti lėšų įsisavinimą ir mažinti panaikinimo riziką 2013 m., Rumunijos valdžios institucijos turi ypač daug dėmesio skirti, inter alia, priemonėms, kurios ES fondų valdymo ir kontrolės sistemas padarytų veiksmingesnes ir sustiprintų viešųjų pirkimų sistemos administracinius gebėjimus;

(17)

dėl vis dar mažo pramonės ir paslaugų produktyvumo Rumunija susiduria su ekonomikos konkurencingumo problemomis. Pagrindinės problemos – nepalanki verslo aplinka ir menka parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (toliau – MTTP). Verslo aplinkos gerinimas turėtų būti integruotas į platesnę, nuoseklią e. valdžios strategiją, kad būtų skatinama administracinė skaidrumo ir teisinio tikrumo kultūra ir užtikrintos geresnės viešosios paslaugos internetu. Rumunijai taip pat reikėtų imtis veiksmų, kad mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) turėtų daugiau galimybių gauti finansavimą ir kad būtų sumažinta jų administracinė našta. MTTP intensyvumas yra itin mažas (2011 m. – 0,48 %), o investicijų veiksmingumą ir efektyvumą reikia gerokai padidinti. Investuojant į MTTP pirmenybę reikėtų teikti veiklai, kuri potencialiai galėtų pritraukti privačių investicijų. Rumunija taip pat turėtų stiprinti intelektinės nuosavybės teisių sistemą, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų geriau komercializuojami;

(18)

Rumunijos konkurencijos ir efektyvumo lygis energetikos ir transporto srityse yra žemas. Valstybinių šių sektorių įmonių neefektyvumas ir neskaidrus valdymas yra pagrindinė spręstina problema. Kitas svarbus uždavinys – didinti pastatų, centrinio šildymo, pramonės ir transporto energijos vartojimo efektyvumą. Rumunija yra trečia pagal energijos vartojimo intensyvumą Sąjungoje; jos energijos vartojimo intensyvumas 2,5 karto viršija ES vidurkį. Ji taip pat užima trečią vietą Sąjungoje pagal išskiriamą anglies dioksidą. Dėl neefektyvios centrinio šildymo sistemos ir dėl to, kad pastatai nėra tinkamai apšiltinti gyvenamuosiuose pastatuose Rumunijoje sunaudojama aštuonis kartus daugiau energijos negu ES-15 vidurkis. Rumunijos elektros ir dujų rinkos integracija į ES rinkas kol kas neužbaigta ir dar nėra dujų tarpvalstybinių jungčių;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Rumunijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Rumunijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

Užbaigti ES / TVF finansinės pagalbos programą.

2.

Užtikrinti augimui palankų fiskalinį konsolidavimą ir įgyvendinti 2013 ir vėlesnių metų biudžeto strategiją kaip numatyta, tokiu būdu užtikrinant, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas. Gerinti mokesčių surinkimą įgyvendinant išsamią mokestinių prievolių vykdymo strategiją ir kovoti su nedeklaruojamu darbu. Kartu ieškoti galimybių didinti aplinkos mokesčių svarbą. Tęsti 2010 m. pradėtą pensijų reformą suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių ir plečiant vyresnio amžiaus asmenų įsidarbinimo galimybes.

3.

Vykdyti sveikatos sektoriaus reformas siekiant padidinti jo efektyvumą, kokybę ir prieinamumą, visų pirma socialiai remtiniems asmenims ir atokioms bei izoliuotoms bendruomenėms. Mažinti pernelyg dažną stacionarinį gydymą, be kita ko gerinant ambulatorinę sveikatos priežiūrą.

4.

Didinti darbo jėgos aktyvumo lygį, taip pat darbo jėgos galimybes įsidarbinti ir našumą, peržiūrint ir gerinant aktyvios darbo rinkos politiką, teikiant mokymo ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir skatinant mokymąsi visą gyvenimą. Didinti Nacionalinės užimtumo agentūros pajėgumus, kad gerėtų jos paslaugų kokybė ir aprėptis. Siekiant kovoti su jaunimo nedarbu, greitai įgyvendinti Nacionalinį jaunimo užimtumo planą, be kita ko, per iniciatyvą „Jaunimo garantija“. Siekiant sumažinti skurdą, didinti socialinių pervedimų efektyvumą ir veiksmingumą, ypač daug dėmesio skiriant vaikams. Užbaigti socialinės paramos reformą priimant atitinkamus teisės aktus ir stiprinant jų sąsajas su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Užtikrinti Nacionalinės romų strategijos konkretų įgyvendinimą.

5.

Paspartinti švietimo reformą, įskaitant administracinių gebėjimų stiprinimą tiek šalies, tiek vietos lygmenimis, ir įvertinti reformų poveikį. Paspartinti profesinio mokymo reformas. Toliau derinti aukštąjį mokslą prie darbo rinkos poreikių ir gerinti socialiai remtinų asmenų galimybes patekti į darbo rinką. Įgyvendinti nacionalinę strategiją dėl mokslo nebaigimo, daugiausia dėmesio skiriant kokybiško ikimokyklinio ugdymo galimybių didinimui, įskaitant romų vaikų. Paspartinti perėjimą nuo institucinės prie alternatyvios tėvų globos netekusių vaikų priežiūros.

6.

Stiprinti įstaigų ir viešojo administravimo valdymą ir kokybę, visų pirma tobulinant strateginio ir biudžeto planavimo gebėjimus, keliant valstybės tarnautojų profesionalumą geriau valdant žmogiškuosius išteklius ir stiprinant įvairių valdžios lygmenų koordinavimo priemones. Gerokai pagerinti reglamentų kokybę, taikant poveikio vertinimus ir sisteminį vertinimą. Didinti pastangas sparčiau įsisavinti ES lėšas, visų pirma stiprinant valdymo ir kontrolės sistemas ir gerinant viešuosius pirkimus.

7.

Gerinti ir paprastinti verslo aplinką, visų pirma mažinant MVĮ administracinę naštą ir įgyvendinant nuoseklią e. valdžios strategiją. Padidinti ir diversifikuoti MVĮ galimybes gauti finansavimą. Užtikrinti glaudesnes mokslinių tyrimų, inovacijų ir pramonės sąsajas, visų pirma pirmenybę teikiant tai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai, kuri turi daugiausia galimybių pritraukti privačių investicijų. Dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerinta teismų sistemos kokybė, nepriklausomumas ir efektyvumas sprendžiant bylas, ir veiksmingiau kovoti su korupcija.

8.

Skatinti tinklų pramonės šakų konkurenciją ir efektyvumą užtikrinant nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir gebėjimus ir tęsiant valstybinių įmonių valdymo reformą energetikos ir transporto sektoriuose. Priimti išsamų ilgalaikį transporto planą ir pagerinti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Toliau naikinti dujų ir elektros kainų reguliavimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Gerinti tarpvalstybinę energetikos tinklų integraciją ir sparčiau įgyvendinti dujų sistemų sujungimo projektus.