30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/59

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Maltos 2012 m. nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl 2012–2015 m. Maltos stabilumo programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Malta yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97 ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Maltai skirtą nuodugnią apžvalgą. Komisijai atlikus analizę, galima daryti išvadą, kad Maltoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikėtų imtis politikos veiksmų. Dėl bankų sektoriaus ir nekilnojamojo turto rinkos raidos juos stebėti reikėtų ypač įdėmiai. Ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui reikia skirti politinį dėmesį;

(9)

2013 m. balandžio 30 d. Malta pateikė 2013 m. nacionalinę reformų programą ir 2012–2016 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(10)

remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. 2012 m. gruodžio 4 d. (5) Taryba panaikino savo sprendimą dėl perviršinio deficito Maltoje, atsižvelgdama į tai, kad jis 2011 m. buvo panaikintas, ir į tai, kad remiantis 2012 m. Komisijos tarnybų rudens prognozėmis, jo panaikinimas atrodė tvarus. Vis dėlto, 2012 m. Maltoje buvo užfiksuotas 3,3 % BVP valdžios sektoriaus deficitas, vėl didesnis už 3 % BVP pamatinę vertę. Stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – palaipsniui sumažinti deficitą nuo 3,3 % BVP 2012 m. iki 0,8 % BVP 2016 m., palaipsniui darant pažangą link vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Stabilumo programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas pasiekti struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą – tai platesnio užmojo siekis, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo pakte, tačiau jo neplanuojama pasiekti programos laikotarpiu. 2013 m. stabilumo programos deficito tikslas paremtas gana dideliu mokestinių pajamų augimu, kuris negali būti iki galo paaiškintas pagrindiniu makroekonominiu scenarijumi. Be to, jis, kaip ir vėlesniais metais, nepakankamai paremtas išsamiomis priemonėmis. Dėl to planuojamo (perskaičiuoto) struktūrinio balanso pokytis yra gerokai aukštesnis, nei Komisijos tarnybų prognozėje. Pagal Komisijos prognozę struktūrinis balansas 2013 m. pagerės tik ¼ procentinio punkto ir tik šiek tiek 2014 m., remiantis prielaida, kad politika nesikeis.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola visu programos laikotarpiu viršys 60 % BVP ribą. Nacionalinės valdžios institucijos prognozuoja, kad skola padidės iki 74,2 % BVP 2014 m. ir po to pradės mažėti iki 70 % 2016 m. Pagal 2013 m. Komisijos tarnybų pavasario prognozę skolos ir BVP santykis turėtų didėti šiek tiek sparčiau – iki 74,9 % 2014 m., nes numatoma, kad pirminis deficitas toliau didės. Atsižvelgiant į tai, kad perviršinis deficitas panaikintas 2011 m., Maltoje yra trejų metų pereinamasis laikotarpis, susijęs su skolos mažinimo kriterijaus taikymu nuo 2012 m. Malta nepadarė pakankamos pažangos, kad tenkintų skolos kriterijų 2012 m., ir nenumatoma, kad ji tą padarys 2013–2014 m. Nors Maltos fiskalinė sistema yra gana lanksti, jos neprivalomas pobūdis ir trumpas fiskalinio planavimo laikotarpis nepadeda užtikrinti patikimą fiskalinę būklę. Direktyva 2011/85/ES (6) dėl biudžeto sistemų dar neperkelta į nacionalinę teisę ir struktūrinio biudžeto balanso taisyklė, numatyta Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje, pasirašytoje 2012 m. kovo 2 d. Briuselyje, dar neįtraukta į nacionalinę teisę. Stabilumo programoje išdėstytas vyriausybės ketinimas įsteigti fiskalinę tarybą, tačiau nepateikta jokių konkrečių planų;

(11)

mokestinių prievolių vykdymas ir mokesčių slėpimas kelia viešųjų finansų kokybės problemų. Valdžios institucijos priėmė keletą tinkamų priemonių ir kelios papildomos priemonės dar svarstomos, tačiau būtina įdėmiai stebėti jų įgyvendinimą, nes konkrečių rezultatų dar nepasiekta. Mokestinės paskatos įmonėms skolintis vis dar labai didelės. 2012 m. Malta išsiskyrė tuo, kad joje yra antras pagal dydį skolos tvarkymo mokesčių priemonėmis ir naujų investicijų finansavimo nuosavu kapitalu atotrūkis. Toks įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas gali skatinti įmones per daug skolintis ir neveiksmingai paskirstyti kapitalą. Malta yra viena iš nedaugelio valstybių narių, kuriose nėra jokių nuostatų mažinti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą;

(12)

Malta vis dar susiduria su problemomis, susijusiomis su viešųjų finansų tvarumu, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, kuris pagal projekcijas turėtų gerokai viršyti ES vidurkį. Išlaidų pensijoms didėjimas sudaro daugiau nei pusę visų su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, tačiau palyginus su kitomis valstybėmis narėmis, teisės aktais nustatytas pensinis amžius tebėra mažas ir jo didinimas įgyvendinant 2006 m. reformą vyksta lėtai. Būtina toliau vykdyti reformas, siekiant užtikrinti tvarumą išlaikant adekvatumą ir sprendžiant vienodų sąlygų visoms kartoms suteikimo klausimą. Nors buvo tartasi su socialiniais partneriais, nepateikta jokių konkrečių pasiūlymų dėl tolesnės pensijų reformos. Vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygis yra žemas ir vis dar reikia parengti visapusišką aktyvaus senėjimo strategiją. Dėl ribotos apimties pirminės priežiūros teikimo ir prognozuojamo visuomenės senėjimo ilgainiui gali padidėti sveikatos priežiūros išlaidos. Viešojo pirkimo srities administraciniai gebėjimai silpni ir tai lemia sudėtingas ir ilgas procedūras;

(13)

palankiai vertintinos priemonės mokyklos nebaigimo rodikliams mažinti, įskaitant neseniai pradėtą parengiamąjį procesą parengti mokyklos nebaigimo strategiją, be kita ko, siekiant sumažinti gebėjimų paklausos ir pasiūlos atotrūkį. Politikos veiksmų veiksmingumas priklausys nuo to, ar jie tinkamai ir laiku įgyvendinami ir jų įgyvendinimą reikės atidžiai stebėti. Vis dėlto nepakankamas švietimo ir mokymo susiejimas su darbo rinkos poreikiais yra didžiulis trūkumas. Kai bus sukurta, kaip numatoma, daugiau kvalifikacijos lygių apimanti bendra stažuočių schema, tai taip pat turėtų prisidėti prie darbo rinkos poreikiams pritaikytos darbo jėgos ugdymo;

(14)

Malta taip pat ėmėsi ryžtingų veiksmų padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, daugiausia skirtų geriau suderinti darbo ir šeimos gyvenimą. Moterų užimtumo lygis toliau kyla, be kita ko dėl teigiamo kohortos poveikio. Vis dėlto dar yra ką gerinti: moterų užimtumo lygis tebėra žemas, motinystė vis dar turi didelį poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje ir lyčių užimtumo atotrūkis yra didžiausias Sąjungoje. Skatinant lanksčias darbo sąlygas ir platesniam gyventojų segmentui teikiant įperkamas vaikų priežiūros ir pomokyklinės priežiūros paslaugas gali būti prisidedama prie tolesnio moterų užimtumo lygio didėjimo;

(15)

Maltos pragyvenimo išlaidų koregavimo mechanizmas turi tam tikrų savybių, kurios, atrodo, švelnina jo neigiamą poveikį bendriems darbo rinkos rezultatams ir darbo užmokesčio koregavimui: pagal mechanizmą užtikrinamas nustatyto dydžio darbo užmokesčio didėjimas, taip tik iš dalies kompensuojant infliacijos poveikį darbo užmokesčiui, viršijančiam pamatinį bazinį darbo užmokestį, yra priimtos mikro ir makro lygmens leidžiančios nukrypti nuostatos ir derybos dėl darbo užmokesčio yra visiškai decentralizuotos. Vis dėlto itin nepalankiais ekonominio ciklo etapais sistema vis dar gali kelti problemų darbo užmokesčio lankstumui, taip stabdydama darbo rinkos prisitaikymą ir slopindama konkurencingumą. Mechanizme naudojamo kainų indekso kai kurių sudedamųjų dalių kainų, visų pirma energijos, svyravimai gali daryti spaudimą infliacijai dėl darbo užmokesčio ir kainų spiralės. Siekiant mažinti galimą riziką bus būtina rinkti darbo užmokesčio ir našumo duomenis sektorių lygmeniu ir įdėmiai stebėti darbo užmokesčio indeksavimo sistemos poveikį. Maltos valdžios institucijos turėtų atidžiai stebėti mechanizmo poveikį ekonomikai ir būti pasirengusios prireikus jį reformuoti;

(16)

pavojų Maltos konkurencingumui kelia labai ribota energijos tiekimo diversifikacija ir prasti aplinkosaugos rodikliai – tai lemia dideles elektros kainas. Sunki pagrindinio energijos tiekėjo („Enemalta“) finansinė būklė didina nesaugumą, tačiau po 2014 m. padėtį turėtų palengvinti elektros energijos jungiamoji linija su Sicilija. Nors tęstas įvairių iniciatyvų, kaip antai susijusių su fotovoltine energija, vykdymas, energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis išlieka ypač maža ir kyla neaiškumų dėl didelių projektų, tokių kaip vėjo jėgainių statybos, įgyvendinamumo. Dėl paramos Sąjungos lėšomis padaryta pažanga energijos vartojimo efektyvumo, visų pirma viešųjų pastatų, srityje. Maltos transporto sistemos aplinkosaugos rodikliai taip pat prasti. Maltai būtų naudinga priimti visapusišką transporto strategiją, kuria būtų siekiama pagerinti viešąjį transportą, kelių tinklą, sistemos veiksmingumą išmetamo anglies dioksido kiekio požiūriu, ir būtų toliau skatinama naudoti kitų rūšių nei lengvieji automobiliai transporto priemones;

(17)

palyginti su visa šalies ekonomika, Maltos bankų sektorius yra labai didelis. Nors taip yra visų pirma dėl nestrateginių šalies ir tarptautinę veiklą vykdančių bankų, kurie šalies ekonomikoje dalyvauja nedaug, pateisintina toliau užtikrinti griežtą jų priežiūrą, siekiant išvengti neigiamo jų veiklos poveikio finansiniam stabilumui. Vietos bankai tebėra labai priklausomi nuo turto rinkos, nors specialūs atidėjiniai paskolų nuostoliams padengti yra gana maži. Buvo diskutuota dėl politikos, tačiau dar turi būti priimti tinkami reguliavimo veiksmai. Teismų sistemoje yra trūkumų, keliančių papildomą riziką finansiniam stabilumui. Ilgas laikas, reikalingas nemokumo byloms išspręsti, kliudo veiksmingai užtikrinti teises į užstatą. Tokia padėtis ekonominės įtampos metu gali papildomai apsunkinti bankų balansą ir padidinti nuostolius, o tai gali lemti rekapitalizavimo būtinybę;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Maltos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą bei pateikė nuodugnią apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Maltos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (7) visų pirma pateikė rekomendacijų 1 punkte;

(20)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateikiamos toliau išdėstytose 2 ir 5 rekomendacijose;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Ja remdamasi Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Malta, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Nustatyti ir įgyvendinti priemones siekiant įgyvendinti metinius struktūrinio koregavimo veiksmus, nustatytus Tarybos rekomendacijose pagal perviršinio deficito procedūrą, kad perviršinis deficitas būtų tvariai ir augimui palankiomis priemonėmis panaikintas iki 2014 m., ribojant poreikį remtis vienkartinėmis / laikinosiomis priemonėmis. Panaikinus perviršinį deficitą tinkamu tempu vykdyti struktūrinį koregavimą, kad iki 2019 m. būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. 2013 m. parengti taisyklėmis grindžiamą privalomą daugiametę fiskalinę sistemą. Užtikrinti, kad būtų imtasi konkrečių priemonių, siekiant padidinti mokestinių prievolių vykdymą, kovoti su mokesčių slėpimu ir imtis priemonių mažinti įmonių įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą.

2.

Užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, toliau reformuoti pensijų sistemą, siekiant apriboti projektuojamą išlaidų padidėjimą, įskaitant priemones, sparčiau didinančias teisės aktais numatytą pensinį amžių, padidinant faktinį pensinį amžių derinant pensinį amžių ar pensijų išmokas su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais ir skatinant privačių pensijų kaupimą. Imtis priemonių padidinti vyresnių žmonių užimtumo lygį užbaigiant kurti ir įgyvendinant visapusišką aktyvaus senėjimo strategiją. Vykdyti sveikatos priežiūros sektoriaus reformas, siekiant padidinti sektoriaus ekonominį veiksmingumą, visų pirma stiprinant viešąją pirminę priežiūrą. Gerinti viešojo pirkimo procedūrų veiksmingumą ir mažinti jų trukmę.

3.

Toliau vykdyti politikos priemones, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigimo atvejų skaičių, visų pirma sukuriant visapusišką stebėjimo sistemą, ir gerinti švietimo ir mokymo pritaikymą darbo rinkos poreikiams, siekiant spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos atotrūkio problemą, be kita ko, vykdant paskelbtą gamybinės praktikos sistemos reformą. Toliau remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje skatinant lanksčių darbo sąlygų taikymą, visų pirma didinti prieinamų vaikų priežiūros ir pomokyklinės veiklos centrų skaičių.

4.

Tęsti pastangas įvairinti naudojamas energijos rūšis ir energijos šaltinius, visų pirma didinant atsinaujinančios energijos įsisavinimą ir užtikrinant elektros jungties su Sicilija užbaigimą laiku. Išlaikyti pastangas skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti transporto sektoriuje išmetamųjų dujų kiekį.

5.

Imtis priemonių, kad būtų toliau didinami atidėjiniai blogų paskolų nuostoliams padengti bankų sektoriuje, siekiant mažinti galimą riziką, kurią kelia didelė bankų priklausomybė nuo nekilnojamojo turto rinkos. Išlaikyti politikos pastangas užtikrinti griežtą bankų sektoriaus, įskaitant nestrateginių šalies ir tarptautinę veiklą vykdančių bankų, priežiūrą. Pagerinti bendrą teismų sistemos veiksmingumą, pavyzdžiui, sumažinant laiką, reikalingą nemokumo byloms išspręsti.