3.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/31

(1)

Portugalijos prašymu 2011 m. gegužės 17 d. Taryba suteikė jai finansinę pagalbą Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/344/ES (2). Tokia finansinė pagalba suteikta remiant griežtą ekonomikos ir finansų reformų programą (toliau – Programa), kuria siekiama atkurti pasitikėjimą, sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti ir Portugalijos, euro zonos ir Sąjungos finansiniam stabilumui apsaugoti;

(2)

pagal Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) 2013 m. rugsėjo 16 d.–spalio 3 d. atliko bendrą aštuntą ir devintą Portugalijos valdžios institucijų pažangos įgyvendinant pagal Programą sutartas priemones peržiūras;

(3)

ketvirčio realusis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas vėl tapo teigiamu antrąjį šių metų ketvirtį, o trumpalaikiai rodikliai taip pat rodo, kad laipsniškai lipama iš nuosmukio duobės. Numatoma, kad realusis BVP šiais metais sumažės 1,8 %, o 2014 m. ir 2015 m. atitinkamai augs 0,8 % ir 1,5 %. Tikimasi, kad šiek tiek atslūgs įtampa darbo rinkoje. Vis dėlto, numatoma, kad nedarbo lygis kitais metais šoktelės iki 17,7 %, o po to pradės laipsniškai mažėti. Makroekonominė perspektyva labai neaiški, nes 2014 m. ir 2015 m. prognozuojamo atsigavimo tvarumas priklauso nuo teigiamų prekybos ir finansų rinkų pokyčių, o rinkos išlieka silpnos;

(4)

iki 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo fiksuojamas valdžios sektoriaus deficito pagal pinigų apskaitą padėties gerėjimas 0,6 procentinio punkto BVP (neįskaitant ypatingų veiksnių), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Biudžetą vykdyti padeda patikimi mokestinių pajamų rezultatai ir griežtas daugumos išlaidų punktų vykdymas. Tačiau nustatyta kai kurių nukrypimų nuo Septintoje Portugalijos valdžios institucijų atliktoje pagal Programą sutartų priemonių įgyvendinimo pažangos peržiūroje (toliau – Septinta peržiūra) pateiktos fiskalinės perspektyvos. Šie nukrypimai apima trūkumus, susijusius su Sąjungos lėšų perprogramavimu, ir atidėtą uostų koncesijos (vienkartinės priemonės) pardavimą bei kitus veiksnius, kaip antai didesnį, negu numatyta, įnašą į Sąjungos biudžetą, kai kurių nemokestinių pajamų nepakankamą surinkimą, dividendų iš Graikijos obligacijų „Banco de Portugal“ investicijų portfelyje pervedimą Graikijai, mažesnes, negu numatyta, socialines įmokas į valstybės tarnautojų pensijų sistemą ir viršytas atlyginimų bei tarpinio vartojimo sumas. Panaudojus preliminarius biudžeto asignavimus (0,3 % BVP), apskaičiuota, kad dėl grynojo nukrypimo poveikio 2013 m. deficitas padidės 0,5 % BVP. Be to, biudžeto deficitas taip pat padidėjo dėl 0,4 % BVP kapitalo injekcijos į BANIF („Banco Internacional do Funchal“), nors ši operacija Programos tikslais neturėtų būti nagrinėjama;

(5)

Vyriausybė imasi taisomųjų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pasiektas 5,5 % BVP programos deficito tikslas: visų pirma mažina investicijoms turimas lėšas ir griežtina tarpinio vartojimo kontrolę šakinėse ministerijose (0,1 % BVP). Be to, Vyriausybė paskelbė vienkartinę mokesčių ir socialinio draudimo įmokų skolų išieškojimo schemą, pagal kurią, kaip numatoma, bus išieškota maždaug 0,4 % BVP pajamų ir bus taikomos griežtesnės sankcijos baudžiamąjį mokestinį nusikaltimą padariusiems asmenims;

(6)

iš atnaujintų fiskalinių projekcijų, vertinamų pagal struktūrinio balanso pagerėjimą, matyti, kad 2013 m. fiskalinis konsolidavimas yra 0,5 % BVP – tai yra šiek tiek mažiau negu Septintoje peržiūroje numatytas 0,6 % BVP. Numatomus nepakankamus rezultatus galima daugiausia paaiškinti tuo, kad vėluota įgyvendinti iš pradžių planuotą konsolidavimo priemonių rinkinį ir kad jis buvo iš dalies pakeistas vienkartinėmis priemonėmis, o nenumatytas spaudimas turėjo poveikio biudžeto rezervams. Įgyvendinti vėluota dėl kelių apribojimų, įskaitant dėl politinės krizės liepos mėn. ir po to sekusio Vyriausybės pertvarkymo; sunkumų, kurie iškilo imantis priemonių dėl rugpjūčio 29 d. priimtos Konstitucinio Teismo nutarties, pagal kurią kai kurios įstatymo dėl naujos perkvalifikavimo sistemos projekto nuostatos laikomos prieštaraujančiomis Konstitucijai, bei techninių sunkumų po balandžio 5 d. Konstitucinio Teismo nutarties įgyvendinant tam tikras priemones, visų pirma pertvarkyti socialinio draudimo įmokas, susijusias su bedarbio ir nedarbingumo dėl ligos išmokomis, viršijančiomis minimalų dydį;

(7)

Vyriausybė dar kartą patvirtino įsipareigojimą 2014 m. pasiekti 4 % BVP biudžeto deficitą. Todėl Vyriausybė priėmė maždaug 2,3 % BVP vertės konsolidavimo priemonių, kurios taip pat padengia dalį 2013 m. nuostolių, kurie bus perkelti į 2014 m. Dauguma konsolidavimo priemonių įtraukta į Biudžeto įstatymo projektą, o kai kurios priemonės įgyvendinamos specialiais teisės aktais. Priemonės iš esmės yra nuolatinės ir toliau daugiausia skiriamos lėšų taupymui. Apskritai bendra konsolidavimo priemonių rinkinio, kurio reikia numatytam fiskaliniam koregavimui, vertė, palyginti su Septinta peržiūra, nepasikeitė – maždaug 4,7 mlrd. EUR vertės nuolatinių taupymo priemonių per 2013–2014 m., arba 2,8 % BVP. Tačiau dabar dalis konsolidavimo priemonių perkelta į vėlesnį laikotarpį (2014 m.) dėl minėto vėlavimo jas įgyvendinti 2013 m.;

(8)

didžioji dalis 2014 m. numatyto konsolidavimo, maždaug 1,8 % BVP, turėtų būti atliekama vykdant viešųjų išlaidų peržiūrą, kuri buvo atlikta pernai siekiant padidinti teisingumą ir veiksmingumą teikiant socialinius pervedimus ir viešąsias paslaugas. Pagrindinės viešųjų išlaidų peržiūros priemonės bus trijose pagrindinėse srityse: 1) išlaidų viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui ribojimas mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių kartu keičiant darbuotojų sudėtį taip, kad būtų daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, derinant viešojo sektoriaus darbo tvarkos taisykles su privačiojo sektoriaus taisyklėmis ir nustatant skaidresnę darbo užmokesčio politiką, kuri būtų labiau pagrįsta nuopelnais; 2) pensijų reforma; ir 3) sektorių išlaidų šakinėms ministerijoms ir programoms mažinimas;

(9)

siekiant kompensuoti neigiamą lėšų iš 2013 m. vykdyto biudžeto perkėlimą ir pasiekti 4 % BVP biudžeto deficito tikslą, viešųjų išlaidų peržiūros priemonių rinkinį turi papildyti nuolatinės priemonės, kuriomis siekiama toliau didinti esamos mokesčių ir išmokų struktūros veiksmingumą ir teisingumą (jų vertė – 0,4 % BVP). Be to, bus įgyvendintos kelios vienkartinės priemonės, kurių vertė – 0,2 % BVP ir kurios daugiau nei kompensuos išlaidas, susidariusias dėl vienkartinių pradinių mokėjimų, susijusių su viešajame sektoriuje pradėta taikyti išėjimo iš darbo abipusiu susitarimu schema;

(10)

numatoma, kad skolos santykis su BVP 2013 m. šoktelės iki 127,8 %, bet vėliau mažės. Padidinimas, palyginti su Septinta peržiūra, aiškinamas 2012 m. skolos, kuri dabar šiek tiek didesnė, duomenų korekcija ir neįvykdytomis kai kuriomis trumpalaikėmis skolos mažinimo operacijomis. Visų pirma numatoma, kad dabar Socialinio draudimo stabilizavimo fondas savo indėlį į Portugalijos Vyriausybės obligacijas didins laipsniškiau, o valdžios sektoriaus mokėtinos sumos „Parpublica“ bus didesnės nei anksčiau numatyta iki naujos 2010 m. ESS įsigaliojimo ir bendrovės statuso apibrėžimo. Be to, apskaičiuota, kad iždo pinigų likutis metų pabaigoje bus didesnis, negu numatyta iš pradžių (maždaug 4 mlrd. EUR);

(11)

biudžeto koregavimo procesas susijęs su įvairiomis fiskalinėmis struktūrinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sugriežtinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę ir pagerinti pajamų surinkimą. Visų pirma įgyvendinant visapusišką reformą, įskaitant centrinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenis, biudžeto sistema suderinama su viešųjų finansų valdymo geriausia patirtimi. Naujoji įsipareigojimų kontrolės sistema duoda rezultatų, tačiau jos įgyvendinimą reikia atidžiai stebėti, siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai būtų padengti turimomis lėšomis. Viešojo administravimo reformos tęsiamos siekiant modernizuoti ir racionalizuoti užimtumą viešajame sektoriuje ir viešojo sektoriaus institucijas. Dėl pažangos įgyvendinant pajamų administravimo reformų darbotvarkę stiprėja stebėsena ir didėja pajamų suderinamumas. Pakankamai pažangos pasiekta pakartotinėse derybose dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir 2013 m. bei vėlesniais metais numatoma sutaupyti daug lėšų. Valstybinės įmonės pasiekė veiklos balansą vidutiniškai ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje, o norint, kad jų rezultatai vėl nepradėtų blogėti, numatytos papildomos reformos. Daug sutaupyti padeda sveikatos priežiūros sektoriaus reformos ir jos toliau įgyvendinamos iš esmės laikantis numatytų tikslų;

(12)

pernai labai padidėjo bankų kapitalo normos, sudariusios jiems galimybes patenkinti Europos bankininkystės institucijos (toliau – EBI) nustatytą kapitalo rezervo reikalavimą ir pasiekti metų pabaigos 1 lygio kapitalo Programos 10 % tikslą. Šis kapitalo rezervo reikalavimas apskritai ir toliau yra pakankamas taikant naujas Direktyvos dėl kapitalo poreikio (toliau – DKP) IV taisykles dėl bankų nuosavų lėšų vertinimo. Šios naujos kapitalo taisyklės bus taikomos nuo 2014 m. sausio mėn. „Banco de Portugal“ šiuo metu rengia pereinamąsias priemones DKP IV pradėti taikyti. Orientacinis 120 % paskolų ir indėlių santykio tikslas greičiausiai bus pasiektas ne vėliau kaip 2014 m., nes santykis kai kuriuose bankuose jau dabar yra žemesnis nei ši riba. Stiprinamos pastangos diversifikuoti įmonių sektoriaus finansavimo šaltinius. Remdamosi neseniai atliktu esamų Vyriausybės finansuojamų kredito linijų išorės auditu ir politinių rekomendacijų rinkiniu, valdžios institucijos pateikė priemonių planą, kuriuo siekiama gerinti tų priemonių veikimą ir valdymą. Baigiama parengti krizės valdymo priemonių rinkinį. Veikia bankų pertvarkymo fondas, nustatyti ankstyvos intervencijos įgaliojimai, o rekapitalizavimo įstatymas iš dalies keičiamas, siekiant atspindėti Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (3);

(13)

padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant augimą ir konkurencingumą didinančias struktūrines reformas. Naujas išeitinių išmokų mažinimas įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., o siekiant išeitines išmokas iš dalies finansuoti buvo įsteigti du kompensacijų fondai. Papildomų priemonių imtasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms sustiprinti. Papildomos priemonės priimtos švietimo srityje, apskritai čia padaryta patenkinama pažanga;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB (4), kuria siekiama mažinti kliūtis patekti į rinką ir skatinti konkurenciją bei ekonominę veiklą lengvinant naujų dalyvių patekimą į rinką skirtinguose ekonominiuose režimuose, įgyvendinama tinkamu tempu ir jos nuostatų perkėlimas beveik baigtas. Priimtas pagrindų įstatymas, kuriuo gerinamas reglamentuojamųjų profesijų veikimas dalyvaujant profesinei institucijai, o aštuoniolikos susijusių profesijų statutų peržiūra yra naujas žingsnis šiai reformai užbaigti. Jau įsigaliojo pagrindų įstatymas, kuriame nustatyti pagrindiniai svarbiausių nacionalinių reguliavimo institucijų veikimo principai, taip pat joms suteikta didelė nepriklausomybė ir autonomija, o netrukus bus priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai dėl įvairių sektorių reguliavimo institucijų. Vėluojama įgyvendinti priemones, kuriomis mažinama elektros energijos tarifo skola, nors neseniai Vyriausybė pasiūlė naują mokestį šiam klausimui iš dalies spręsti. Kai kurios teisinės nuostatos, kuriomis siekiama palengvinti licencijų išdavimo tvarką ir kitą administracinę naštą, jau priimtos, pavyzdžiui, naujo pagrindų įstatymo dėl žemės, erdvinio planavimo ir urbanizmo pasiūlymas;

(15)

reikia tolesnės pažangos, kad transporto sektorius būtų tvaresnis ir atviresnis konkurencijai. Šiek tiek pagerėjo geležinkelių infrastruktūros valdymo įstaigos finansinė būklė, nors reikėtų dėti papildomų pastangų, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtų pasiekta veiklos pusiausvyra. Uostų reformas reikėtų spartinti;

(16)

priimtos kai kurios papildomos priemonės įmonių sektoriaus likvidumo sąlygoms gerinti, visų pirma mažosioms ir vidurinėms įmonėms (toliau – MVĮ);

(17)

beveik baigtos teismų sistemos reformos. Pasiekta pažanga mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių ir vykdant svarbias reformas, kaip antai teismų apylinkių geografinį pertvarkymą, beveik baigta ar baigiama civilinio proceso kodekso reforma. Toliau tobulinamas teismų sistemos veikimas, nes jis svarbus tinkamam ir sąžiningam ekonomikos veikimui: i) užtikrinamas veiksmingas sutarčių ir konkurencijos taisyklių vykdymas laiku; ii) pertvarkant teismų sistemą, didinamas jos veiksmingumas ir priimami nauji teismų valdymo modeliai; iii) vis dar reikia spartinti bylų nagrinėjimą teismuose (įskaitant mokestines bylas);

(18)

atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies keičiamas,