18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 166/1

(1)

2007 m. rugpjūčio 6 d. raštu Prancūzija pranešė Komisijai apie restruktūrizavimo pagalbą grupei „FagorBrandt“.

(2)

2007 m. spalio 10 d. raštu Komisija Prancūzijai pranešė apie savo sprendimą pradėti procedūrą dėl šios pagalbos, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje;

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti su šia pagalba susijusias pastabas.

(4)

Komisija gavo trijų suinteresuotųjų šalių – dviejų konkurentų ir pagalbos gavėjos – pastabas. Įmonė „Electrolux“ savo pastabas išdėstė 2007 m. gruodžio 14 d. rašte. Po 2008 m. vasario 20 d. įvykusio susitikimo su Komisijos tarnybomis ši įmonė 2008 m. vasario 26 d. ir kovo 12 d. raštuose pateikė papildomų pastabų. Vienas konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, pateikė pastabas 2007 m. gruodžio 17 d. raštu (4). „FagorBrandt“ savo pastabas pateikė 2007 m. gruodžio 17 d. raštu. 2008 m. sausio 15 d. ir kovo 13 d. raštais Komisija perdavė šias pastabas Prancūzijai, sudarydama pastarajai galimybę jas pakomentuoti, ir gavo Prancūzijos komentarus, išdėstytus atitinkamai 2008 m. vasario 15 d. rašte ir dokumente, pateiktame 2008 m. kovo 18 d. įvykusio susitikimo metu (žr. 5 konstatuojamąją dalį).

(5)

2007 m. lapkričio 13 d. raštu Prancūzija pateikė Komisijai savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. 2008 m. kovo 18 d. įvyko Komisijos tarnybų, Prancūzijos valdžios institucijų ir „FagorBrandt“ susitikimas. Po šio susitikimo Prancūzijos valdžios institucijos pateikė informaciją 2008 m. balandžio 24 d. ir gegužės 7 d. raštuose. Antrasis minėtų šalių susitikimas įvyko 2008 m. birželio 12 d. Po šio susitikimo Prancūzijos valdžios institucijos pateikė informaciją 2008 m. liepos 9 d. rašte. 2008 m. liepos 15 d. Komisija paprašė papildomos informacijos; Prancūzijos valdžios institucijos ją pateikė 2008 m. liepos 16 d.

(6)

2008 m. spalio 21 d. dėl „FagorBrandt“ restruktūrizavimui suteiktos 31 mln. EUR pagalbos Komisija priėmė teigiamą sprendimą su sąlygomis (5) (toliau – 2008 m. spalio 21 d. sprendimas).

(7)

2012 m. vasario 14 d. Teismas šį sprendimą panaikino (6) (toliau – 2012 m. vasario 14 d. Teismo sprendimas) dėl dviejų akivaizdžių vertinimo klaidų: pirma, buvo atsižvelgta į negaliojančią kompensuojamąją priemonę, ir antra, nebuvo ištirta ankstesnės Italijos valdžios institucijų suteiktos nesuderinamos pagalbos (toliau – Italijos suteikta pagalba), kuri tebėra neišieškota, ir pagalbos, kuriai pritarta, bendra įtaka konkurencijai.

(8)

Todėl Komisija turi priimti naują galutinį sprendimą. Remiantis Teismo praktika (7), priimdama šį sprendimą Komisija gali remtis tik tuomet, t. y. 2008 m. spalio 21 d., savo turėta informacija (žr. 6.2.2. skirsnį „Tyrimo laikotarpis“).

(9)

Aptariamoji pagalba yra restruktūrizavimo pagalba. Numatoma pagalbos suma – 31 mln. EUR. Šią dotaciją skiria Prancūzijos ekonomikos, finansų ir užimtumo ministerija. Pagalbos gavėja yra „“FagorBrandt“ S.A.“, turinti kelias pavaldžiąsias įmones, kurios vykdo gamybinę ir prekybinę veiklą.

(10)

Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad savo lėšomis ir be valstybės pagalbos „“FagorBrandt“ S.A.“ negalėtų susidoroti su jai kilusiais sunkumais. Prancūzijos teigimu, tiesiogine 31 mln. EUR dotacija bus galima padengti pusę restruktūrizavimo išlaidų (8).

(11)

„FagorBrandt“ grupė (toliau – „FagorBrandt“) netiesiogiai priklauso bendrovei „Fagor Electrodomésticos S. Coop“ (toliau – „Fagor“), pagal Ispanijos įstatymus įsteigtam kooperatyvui. Šios kooperatinės bendrovės kapitalą pasiskirstę maždaug 3 500 narių (darbuotojų–dalininkų), kurių nė vienam negali priklausyti daugiau kaip 25 % kooperatyvo kapitalo.

(12)

Pati „Fagor“ priklauso kooperatyvų grupei „Mondragón Corporación Cooperativa“ (toliau –MCC), kurios kiekvienas kooperatyvas išsaugo savo teisinį ir finansinį savarankiškumą. „Fagor“ priklauso MCC pramonės sektoriaus grupės namų ūkio skyriui.

(13)

2007 m. „FagorBrandt“ apyvarta siekė 903 milijonus EUR. Ji yra stambios namų ūkio įrangos gamintoja; ši įranga apima tris pagrindines prekių grupes: skalbimo (indaplovės, skalbyklės, drabužių džiovyklės ir skalbyklės-džiovyklės), šaldymo (šaldytuvai, šaldymo dėžės ir vertikalūs šaldikliai) ir valgio gaminimo (tradicinės orkaitės, mikrobangų krosnelės, viryklės, viryklių plokštės ir gartraukiai).

(14)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė abejonių dėl penkių dalykų: dėl draudimo teikti restruktūrizavimo pagalbą naujai įsteigtoms įmonėms apėjimo rizikos; dėl įpareigojimo grąžinti nesuderinamą pagalbą apėjimo rizikos; dėl įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo; dėl kompensuojamųjų priemonių nepakankamumo; dėl pagalbos apribojimo iki būtino mažiausio dydžio, pirmiausia dėl pagalbos gavėjos įnašo.

(15)

„FagorBrandt“, įsteigta 2002 m. sausį, pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – restruktūrizavimo gairės) (9) 12 punktą buvo naujai įsteigta įmonė iki 2005 m. sausio, t. y. trejus metus nuo jos įsteigimo. Tai reiškia, kad tiek tuo metu, kai įmonė buvo atleista nuo mokesčių pagal Bendrojo mokesčių kodekso 44f straipsnį (toliau – pagalba pagal 44f straipsnį), tiek 2003 m. gruodį, kai Komisija paskelbė šia pagalbą nesuderinama ir nurodė ją susigrąžinti (10), „FagorBrandt“ buvo naujai įsteigta įmonė. Taigi pagal restruktūrizavimo gairių 12 punktą jai nebuvo galima skirti restruktūrizavimo pagalbos. Tai, kad įmonei tapus nebe naujai įsteigta įmone, kuriai galima skirti restruktūrizavimo pagalbą, Prancūzija dar nebuvo išieškojusi pagalbos, paskelbtos nesuderinama 2003 m. gruodį, gali reikšti, kad buvo apeitas restruktūrizavimo gairių 12 dalyje nustatytas draudimas.

(16)

Atkreipdama dėmesį į tai, kad pagalba, apie kurią pranešta, atrodė iš esmės skirta susigrąžinti pagalbai pagal 44f straipsnį, Komisija abejojo dėl to, ar šios pagalbos suteikimas nereiškia, kad apeinamas įpareigojimas susigrąžinti nesuderinamą pagalbą ir ar dėl to pastarosios pagalbos išieškojimas netampa beprasmis ir netenka veiksmingumo.

(17)

Kalbant apie įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimą, Komisija suabejojo dėl dviejų dalykų. Pirma, atkreipus dėmesį į tai, kad 2007 m. planuojama maždaug 20 % didesnė apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, Komisijai kilo klausimas, kuo remiantis daroma tokia prognozė. Antra, Komisija pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane nenurodoma, kaip „FagorBrandt“ rengiasi spręsti nesuderinamos pagalbos, kurią gavo jos pavaldžioji įmonė Italijoje, grąžinimo klausimą.

(18)

Komisijai taip pat kilo abejonių, ar priimtina tai, kad neįgyvendinamos restruktūrizavimo plane nustatytas priemones papildančios kompensuojamosios priemonės. Komisija priminė, kad:

(19)

Galiausiai Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar laikytasi restruktūrizavimo pagalbos gairių 43–44 punktuose nustatytų sąlygų. Prancūzijos valdžios institucijos pagalbos pagal 44f straipsnį susigrąžinimo neįtraukė į restruktūrizavimo išlaidas, be to, šios institucijos nepaaiškino, iš kur atsirado kai kurios sumos, priskirtos prie „pačios pagalbos gavėjos išteklių“.

(20)

„Electrolux“ pažymi, kad siekdama spręsti su pasauline konkurencija susijusias problemas ji ėmėsi įgyvendinti didelius ir labai daug kainuojančius restruktūrizavimo planus. Norėdama išlikti konkurencinga ji buvo priversta imtis drastiškų priemonių, pavyzdžiui, uždaryti aštuonias gamyklas Vakarų Europoje, kurių produkcijos gamybą daugiausia perėmė kitos Europoje veikiančios įmonės ir naujos gamyklos Lenkijoje bei Vengrijoje. Panašias restruktūrizavimo operacijas atliko dauguma stambios namų ūkio įrangos sektoriaus įmonių. Taigi „Electrolux“ skundžiasi dėl to, kad „FagorBrandt“ galėjo gauti dotaciją, padėjusią jai išvengti padėties, kurią likusi sektoriaus dalis turi suvaldyti panašios paramos negavusi. Todėl, pasak „Electrolux“, ši pagalba iškraipo konkurenciją kitų įmonių sąskaita.

(21)

Pirma, šis konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, mano, kad numatyta pagalba nepadės įmonei atkurti ilgalaikio gyvybingumo. Jis mano, kad siekiant užtikrinti įmonės išlikimą reikia atlikti esminį pramoninį reorganizavimą. Tačiau šis konkurentas mano, kad „FagorBrandt“ neturės pakankamai išteklių būtinoms investicijoms finansuoti. Pagalba taip pat nepadės šiai įmonei pasiekti dydžio, būtino norint pagerinti savo padėtį derantis su didžiaisiais platintojais, kurie teikia pirmenybę Europos Sąjungos rinkoje geriau įsitvirtinusiems tiekėjams.

(22)

Antra, šis konkurentas mano, kad pagalba nėra apribota iki būtino mažiausio dydžio, nes „FagorBrandt“ gali gauti restruktūrizavimui reikiamą finansavimą iš savo akcininko ir kooperatyvo (t. y. MCC, į kurį įeina „Caja Laboral“ bankas), kuriam minėtas akcininkas priklauso.

(23)

Trečia, šis konkurentas mano, kad pagalba gali paveikti konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą. Viena vertus, dauguma šio sektoriaus įmonių gamina savo produkciją Europoje, taigi gali būti laikomos Europos įmonėmis. Konkuruojančios Azijos ir Turkijos įmonės gerai įsitvirtinusios tik kai kurių prekių rinkose. Kita vertus, Europos lygiu „FagorBrandt“ yra penkta pagal dydį šios produkcijos gamintoja ir užima tvirtą poziciją Prancūzijos, Ispanijos ir Lenkijos rinkose. Todėl šis konkurentas mano, kad nesant kompensuojamųjų priemonių Komisija negali pripažinti pagalbos suderinama.

(24)

Ketvirta, dėl anksčiau Prancūzijos ir Italijos suteiktos neteisėtos pagalbos darytinos dvi išvados: „FagorBrandt“ nuolat susiduria su sunkumais, todėl kyla abejonių dėl jos gyvybingumo, be to, pagalba apie kurią pranešta, tikriausiai bus panaudota neteisėtai pagalbai grąžinti, taip apeinant įpareigojimą grąžinti tokią pagalbą.

(25)

“FagorBrandt“ pastabos panašios į Prancūzijos valdžios institucijų pastabas, kurios glaustai išdėstytos toliau.

(26)

Dėl galimo pagalbos naujai įsteigtoms įmonėms draudimo apėjimo Prancūzijos valdžios institucijos neginčija, kad pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 12 punktą „FagorBrandt“ trejus metus nuo jos įkūrimo turi būti laikoma naujai įsteigta įmone. Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad klausimą dėl galimos restruktūrizavimo pagalbos „FagorBrandt“ pradėta kelti tik 2006 m. atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais įmonė susidūrė nuo 2004 m., ir į jos finansinės padėties blogėjimą nuo 2005 m., t. y. penktaisiais jos gyvavimo metais. Kitaip tariant, įmonė neturėjo pagrindo prašyti restruktūrizavimo pagalbos, kol jos padėtis netapo tokia, kad ši pagalba būtų pateisinama, t. y. 2006 m. Todėl klausimas dėl galimo „trejų metų taisyklės“ nesilaikymo nekeltinas.

(27)

Dėl galimybės, kad suteikiant pagalbą, apie kurią pranešta, įpareigojimas susigrąžinti pagalbą tampa neveiksmingu Prancūzija primena, kad “FagorBrandt“ nėra sunkumus patirianti įmonė tik dėl to, kad turi grąžinti suteiktą pagalbą. Iš tikrųjų jos finansiniai sunkumai prasidėjo 2004 m. ir padėtis labai pablogėjo 2005–2006 m. Komisija sprendime pradėti procedūrą pripažino, kad įmonė yra sunkumus patirianti įmonė pagal restruktūrizavimo pagalbos gaires. Todėl Prancūzija daro išvadą, kad įmonei gali būti skirta restruktūrizavimo pagalba, jei įvykdytos ir kitos tokiai pagalbai gauti nustatytos sąlygos. Klausimas, ar įmonė išliktų 2007 arba 2008 m., jei neturėtų grąžinti pagalbos, nekeltinas, nes pagalbą grąžinti privaloma pagal Komisijos 2003 m. priimtą neigiamą sprendimą dėl pagalbos pagal 44f straipsnį. Taigi pagalbos skyrimas pateisinamas dėl finansinių sunkumų, susidariusių dėl įmonės jau patirtų restruktūrizavimo išlaidų, dar nebaigto restruktūrizavimo ir visų kitų išlaidų, į kurias turi atsižvelgti įmonė, įskaitant pagalbos grąžinimą.

(28)

Dėl ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo ir dviejų abejonių, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, Prancūzijos valdžios institucijų nuomonė tokia. Dėl prognozės, kad 2007 m. apyvarta padidės 20 %, palyginti su 2006 finansiniais metais, ji iš esmės paaiškinama 2006 m. pradėtais “FagorBrandt“ veiklos masto pokyčiais. Dėl neatsižvelgimo į neteisėtos pagalbos (suteiktos bendrovei „Brandt Italia“ perimant „Ocean Spa“ namų ūkio įrangos gamybos veiklą), kurią gavo jos pavaldžioji bendrovė Italijoje, gražinimą Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad šis grąžinimas neturėtų paveikti įmonės gyvybingumo atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią galiausiai privalo sumokėti „Brandt Italia“, nesiekia 200 000 mln. EUR, nes likusią dalį padengė minėtos veiklos pardavėjas.

(29)

Dėl kompensuojamųjų priemonių nebuvimo Prancūzija primena, kad įmonė 2004 m. pardavė bendrovę „Brandt Components“ (gamyklą Nevere). Be to, bendrovė sumažino gamybos pajėgumą sustabdydama šaldymo dėžių ir atskirai pastatomų mikrobangų krosnelių gamybą. Prancūzijos valdžios institucijos taip pat primena, kad pagalba labai nedaug teiškraipė konkurenciją, todėl kompensuojamųjų priemonių būtinybė sumažėjo. Iš tikrųjų Europoje įmonei “FagorBrandt“ priklauso mažesnė nei [0–5] % (13) rinkos dalis; tai labai mažai, palyginti su pagrindiniais jos konkurentais. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad įmonės išlikimas rinkoje leidžia išvengti oligopolinės situacijos. Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai Prancūzijos valdžios institucijos pasiūlė įgyvendinti papildomas kompensuojamąsias priemones.

(30)

Dėl Komisijos abejonių, susijusių su pagalbos apribojimu iki būtino mažiausio dydžio ir su pačios pagalbos gavėjos įnašu, Prancūzijos valdžios institucijų nuomonė tokia. Dėl pagalbos grąžinimo neįtraukimo į restruktūrizavimo išlaidas jos pažymi, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimo a priori negalima priskirti restruktūrizavimo išlaidoms. Dėl „pačios pagalbos gavėjos išteklių“, nurodytų pranešime apie pagalbą, Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad kalbama apie banko paskolas.

(31)

Dėl „Electrolux“ pastabų Prancūzija pažymi, kad restruktūrizavimo priemonės, kurių ėmėsi „Electrolux“ ir kiti konkurentai, buvo skirtos ne sunkiai ekonominei padėčiai ištaisyti, o sustiprinti savo padėtį stambios namų ūkio įrangos rinkoje. Todėl Prancūzija mano, kad “FagorBrandt“ padėtis nelygintina su jos konkurentų, kurie, be to, disponuoja daug didesniais finansiniais ištekliais, nes yra daug stambesni, padėtimi.

(32)

Dėl įmonės, kuri pageidavo likti nežinoma, pastabų, susijusių su ilgalaikiu „FagorBrandt“ gyvybingumo atkūrimu, Prancūzijos valdžios institucijos pirmiausia pažymi, kad „FagorBrandt“ ėmėsi priemonių, skirtų iš pradžių sustabdyti nuostolius ir padidinti pelną, kad vėliau būtų galima pasiekti geresnę padėtį rinkoje, pirmiausia plėtojant […].

(33)

Dėl tvirtinimo, kad pagalba nėra apribota iki būtino mažiausio dydžio, nes „FagorBrandt“ gali gauti finansavimą iš savo akcininkų, Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžia, kad MCC yra ne kontroliuojančioji bendrovė, o kooperatyvų grupė. Kiekvienas šios grupės kooperatyvas, įskaitant „Fagor“ ar „Caja Laboral“ banką, yra savarankiškas ir priklauso nuo savo paties darbuotojų-kooperatyvo narių, kurie yra jo savininkai, sprendimų. Todėl „FagorBrandt“ gali tikėtis tik „Fagor“ finansinės paramos, kurią riboja pastarosios dabartiniai pajėgumai. „FagorBrandt“ įsigijimas sumažino bendrovės „Fagor“ galimybes skirti lėšų ir šiandien ji gali teikti finansavimą tik iki tam tikros ribos.

(34)

Atsakydamos į pastabas dėl galimų neigiamų padarinių konkurencijai Prancūzijos valdžios institucijos atskleidžia prieštaravimus, slypinčius suinteresuotojo asmens, pageidavusio likti nežinomu, teiginiuose. Viena vertus, pastarasis tvirtina, kad pagalba gali paveikti konkurencijos sąlygas Europos rinkoje. Kita vertus, jis teigia, kad „FagorBrandt“ yra per maža, palyginti su stambiosiomis įmonėmis, todėl kyla pavojus jos gyvybingumui. Be to, dėl kompensuojamųjų priemonių nebuvimo Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad jos jau įgyvendino tinkamas kompensuojamąsias priemones ir siūlo taikyti papildomas.

(35)

Atsakydama į teiginius, susijusius su anksčiau Prancūzijos ir Italijos suteikta neteisėta pagalba, Prancūzija primena, kad ši pagalba buvo skirta įgyvendinti ne įmonės restruktūrizavimo programą, o sistemą, pagal kurią siekta teritorijoje išsaugoti darbo vietas. Be to, remdamasi 2007 m. gruodžio 17 d.„FagorBrandt“ Komisijai pateikta informacija, Prancūzija pabrėžia, kad nėra faktinio ryšio tarp suteiktos pagalbos sumos (apie 20 mln. EUR grynosios pagalbos atskaičius mokesčius) ir nesuderinamos pagalbos sumos (apie 27,3 mln. EUR, įskaitant palūkanas). Be to, restruktūrizavimo išlaidos vertinamos 62,5 mln. EUR, taigi yra daug didesnės už prašomos restruktūrizavimo pagalbos sumą. Galiausiai Prancūzijos valdžios institucijos primena pakeičiamą išlaidų pobūdį.

(36)

Dėl įmonės „FagorBrandt“ Komisijai pateiktų komentarų Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad jos sutinka su šiais patikslinimais, juo labiau, kad jie papildo jų pačių pastabas.

(37)

Komisija mano, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Ji teikiama kaip Prancūzijos vyriausybės dotacija, todėl finansuojama iš valstybės išteklių ir yra valstybės pagalba. Priemonė skirta tik „FagorBrandt“, todėl yra atrankinė. Dotacija „FagorBrandt“ suteikiamas pranašumas, nes jai skiriama papildomų išteklių, todėl įmonė gali tęsti savo veiklą. Taigi ši priemonė gali iškraipyti stambios namų ūkio įrangos gamintojų tarpusavio konkurenciją. Galiausiai, pagrindinė stambios namų ūkio įrangos rinkos savybė – plataus masto prekyba tarp valstybių narių. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba. Prancūzija neprieštarauja tokiai išvadai.

(38)

SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrosios nesuderinamumo taisyklės, nurodytos minėto straipsnio 1 dalyje. SESV 107 straipsnio 2 dalies leidžiančios nukrypti nuostatos šiuo atveju aiškiai netaikytinos.

(39)

Dėl SESV 107 straipsnio 3 dalyje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų Komisija pažymi, kad pagalbos tikslas nėra regioninis ir šio straipsnio b dalis aiškiai netaikytina, taigi galima taikyti tik c dalies leidžiančią nukrypti nuostatą. Šioje dalyje nustatyta, kad leidžiama valstybės pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šiomis aplinkybėmis nustatyta, kad pagalba buvo suteikta siekiant atkurti ilgalaikį sunkumus patiriančios įmonės gyvybingumą. Restruktūrizavimo pagalbos gairėse Komisija išdėstė, kaip vertina tokios pagalbos suderinamumą. Taigi šios gairės ir yra teisinis vertinimo pagrindas. Komisija mano, kad šiuo atveju netaikytinos jokios kitos Bendrijos rekomendacijos. Prancūzija taip pat nenurodė jokios kitos SESV nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis nekritikavo šio teisinio pagrindo pasirinkimo, apie kurį buvo paskelbta jau sprendime pradėti procedūrą.

(40)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką (14), jei panaikinamas Komisijos sprendimas, naują tyrimą ji turi atlikti remdamasi tik ta informacija, kurią turėjo priimdama panaikintąjį sprendimą, šiuo atveju – 2008 m. spalio 21 d.

(41)

Į vėlesnius nei 2008 m. spalio 21 d. įvykius atsižvelgti nereikia. Atliekant tyrimą neturi būti atsižvelgta nei į rinkos pokyčius ar tendencijas, nei į pagalbos gavėjo padėtį. Komisija taip pat neatsižvelgia į restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį po 2008 m. spalio mėn (15).

(42)

Be to, Komisija neprivalo iš naujo nagrinėti bylos nei papildyti jos nauja technine ekspertize (16). Dokumento, kuriuo užbaigiama kelių etapų administracinė procedūra, panaikinimas nebūtinai reiškia visos procedūros panaikinimą. Jei, kaip šiuo atveju, nepaisant to, kad imtasi tyrimo veiksmų, leidžiančių atlikti išsamią pagalbos suderinamumo analizę, paaiškėja, kad Komisijos atlikta analizė neišsami ir dėl to sprendimas neteisėtas, minėto sprendimo pakeitimo procedūra iš naujo gali būti pradėta remiantis jau atliktu tyrimu (17).

(43)

Be to, savo naują tyrimą Komisija turi pagrįsti tik informacija, kurią ji turėjo 2008 m. spalio mėn., t. y. informacija, dėl kurios Prancūzijos valdžios institucijos ir „FagorBrandt“ jau išreiškė savo poziciją, todėl su jomis konsultuotis iš naujo nereikia (18). Galiausiai suinteresuotųjų trečiųjų šalių teisė pateikti savo pastabas buvo užtikrinta paskelbus pranešimą Oficialiajame leidinyje (19) ir jokia Reglamento Nr. 659/1999 nuostata neįpareigoja minėtoms šalims suteikti dar kartą tokią galimybę, kai pirminis restruktūrizavimo planas pakeistas vykstant tyrimui (20).

(44)

Taigi šis sprendimas pagrįstas 2008 m. spalio 21 d. turėta informacija.

(45)

Kad gautų restruktūrizavimo pagalbą įmonė pirmiausia turi būti pripažinta sunkumus patiriančia įmone pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 2.1 skirsnį.

(46)

Sprendimo pradėti procedūrą 24 punkte Komisija pažymėjo, kad įmonė panaši į sunkumus patiriančią įmonę pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 11 punktą. Sprendimo pradėti procedūrą 27 punkte Komisija taip pat nurodė, kad pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 13 punktą įmonės patiriami sunkumai tapo per dideli, kad jų įveikimą galėtų finansuoti Ispanijoje veikiantis jos akcininkas. Priešingai šiam preliminariam vertinimui konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, mano, kad „FagorBrandt“, siekdama įveikti sunkumus, su kuriais susidūrė, gali gauti „Fagor“ ir MCC finansinę paramą. Todėl reikia nustatyti, ar sprendime pradėti procedūrą pateiktas vertinimas turi būti pakeistas. Komisija pažymi, kad šis konkurentas savo teiginį grindžia spaudoje pasirodžiusiu straipsniu (21), kuriame nurodoma, kad „Fagor“ gali lengvai gauti lėšų finansų rinkose. Tačiau Komisija pažymi, kad šis straipsnis paskelbtas 2005 m. balandį ir kad finansinė „Fagor“ padėtis vėliau labai pablogėjo. Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad finansinės „Fagor“ skolos (neįskaitant „FagorBrandt“ skolų finansavimo) 2005 m. triskart padidėjo, pirmiausia įsigijus „FagorBrandt“ akcijų ir atlikus dideles pramonės investicijas pačioje „Fagor“. Be to, 2006 m. „Fagor“ 26,9 mln. EUR padidino “FagorBrandt“ kapitalą. Dėl visų šių aplinkybių nepaprastai sumažėjo kooperatyvo skolinimosi galimybės, jo įsiskolinimo koeficientai smarkiai viršijo visuotinai pripažintas ribas.

(47)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad vienintelis grupės „FagorBrandt“ akcininkas „Fagor“ yra pagal Ispanijos įstatymus įsteigtas darbuotojų–dalininkų kooperatyvas. Jos kapitalą pasiskirstę maždaug 3 500 narių, kurių nė vienam negali priklausyti daugiau kaip 25 % kooperatyvo kapitalo.

(48)

Dėl šios teisinės formos „Fagor“ negali didinti kapitalo platindama akcijas tretiesiems investuotojams. Savo kapitalą kooperatyvas gali didinti tik kreipdamasis į savo narius, kurių finansinės galimybės apsiriboja asmeninėmis santaupomis. Vienintelė jos plėtros finansavimo galimybė – skolintis iš bankų arba išleisti obligacijas.

(49)

MCC yra kooperatyvų grupė, kuriai priklauso „Fagor“. Kiekvienas šios grupės kooperatyvas išlaiko savo teisinį ir finansinį savarankiškumą. Kitaip tariant, tarp „Fagor“ ir MCC nėra jokio kapitalo ryšio. Taigi MCC yra ne kontroliuojančioji bendrovė, o kooperatinis judėjimas. Kiekvienas šios grupės kooperatyvas, kaip antai „Fagor“ ar bankas „Caja Laboral“, yra savarankiškas ir priklauso nuo savo paties darbuotojų–kooperatyvo narių, kurie yra jo savininkai, sprendimų. Todėl MCC ir jo narių santykiai negali būti suvokiami kaip tradicinės kapitalo grupės ir jos narių santykiai.

(50)

Taigi dėl savo teisinės formos MCC negalėjo surinkti lėšų kaip akcinė bendrovė ir negali būti laikoma patronuojančiąja bendrove pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 13 punktą. Todėl „FagorBrandt“ galėjo tikėtis tik jį patronuojančiosios bendrovės „Fagor“ paramos, priklausančios nuo jos finansinių galimybių.

(51)

Todėl Komisija mano, kad nėra pagrindo peržiūrėti sprendime pradėti procedūrą pateiktą vertinimą dėl to, ar įmonė atitinka reikalavimus pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 11 ir 13 punktus.

(52)

Nagrinėjant, ar įmonė atitinka reikalavimus pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 2.1 skirsnyje apibrėžtas sąlygas, sprendime pradėti procedūrą pareikšta abejonė dėl vieno dalyko, t. y. dėl galimo restruktūrizavimo pagalbos naujai įsteigtoms įmonėms draudimo apėjimo (žr. šio sprendimo 3 skirsnį „Priežastys, dėl kurių pradėta procedūra“).

(53)

Komisija išnagrinėjo įmonės finansinę padėtį, kuri atsispindi toliau pateikiamoje 1 lentelėje. Iš jos aiškiai matyti, kad pirmuosius trejus savo gyvavimo metus įmonė, net jei būtų grąžinusi pagalbą pagal 44f straipsnį, neatitiko restruktūrizavimo pagalbos gairių 10 ir 11 punktuose nustatytų kriterijų, kad ją būtų galima laikyti sunkumus patiriančia įmone: dėl restruktūrizavimo pagalbos gairių 10 punkto atrodo, kad net jei nuo 2004 m. (t. y. po to, kai buvo priimtas galutinis neigiamas Komisijos sprendimas) įmonė būtų grąžinusi 22,5 mln. EUR pagalbą, 2004 m. ji dar nebūtų praradusi pusės savo nuosavo kapitalo; dėl restruktūrizavimo pagalbos gairių 11 punkto, net jei nuo 2004 m. įmonė būtų grąžinusi 22,5 mln. EUR pagalbą, nuostolingi jai būtų buvę tik vieni metai (2004-ieji), o to nepakanka, kad ji būtų pripažinta sunkumus patiriančia įmone pagal šį punktą. Todėl reikia konstatuoti, kad finansinė grupės „FagorBrandt“ padėtis pablogėjo nuo 2005 m., todėl ją neabejotinai galima laikyti sunkumus patiriančia įmone pagal restruktūrizavimo pagalbos gaires (t. y. įmone, kuri, „institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai“ būtų priversta „nutraukti veiklą“) nuo 2006 m. (atsižvelgiant į įpareigojimą grąžinti pagalbą pagal 44f straipsnį) ir neabejotinai 2007-aisiais.

1   lentelė

(54)

Komisija taip pat nustatė, kad per pirmąjį 2005 m. ketvirtį „Fagor“ grupė priėmė sprendimą nupirkti 90 % įmonės akcijų už [150–200] mln. EUR. Tai rodo, kad rinkoje nebuvo laikoma, jog įmonė yra sunkumus patirianti įmonė pagal restruktūrizavimo pagalbos gaires, t. y. įmonė, kuri, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai būtų priversta nutraukti veiklą.

(55)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad 2002 m. sausį įsteigtos įmonės pirmuosius trejus jos gyvavimo metus nebuvo galima laikyti sunkumus patiriančia įmone, net jeigu ji nedelsdama būtų grąžinusi pagalbą pagal 44f straipsnį. Todėl Komisija mano, kad tai, jog Prancūzija 2005 m. sausio mėn. (t. y. praėjus trejiems metams nuo „FagorBrandt“ įsteigimo) dar nebuvo išieškojusi pagalbos pagal 44f straipsnį, nebuvo dirbtinis įmonės, kuri kitaip būtų pasitraukusi iš rinkos, veiklos palaikymas. Komisija taip pat mano, kad šiuo laikotarpiu įmonė neturėjo pagrindo prašyti restruktūrizavimo pagalbos. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad tai, jog Prancūzija 2005 m. sausio mėn. dar nebuvo išieškojusi pagalbos pagal 44f straipsnį, nereiškia, kad buvo apeitas restruktūrizavimo pagalbos naujai įsteigtoms įmonėms draudimas pagal restruktūrizavimo gairių 12 punktą.

(56)

Taigi darytina išvada, kad abejonės dėl įmonės teisės gauti pagalbą išsklaidytos, ir Komisija mano, kad restruktūrizavimo pagalbos gairių 2.1 skirsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

(57)

Atsižvelgiant į restruktūrizavimo pagalbos gairių 23 punktą ir į tai, kad pagalba, apie kurią pranešta, atrodo iš esmės skirta pagalbai pagal 44f straipsnį grąžinti, sprendimo pradėti procedūrą 30 punkte Komisija nurodė abejojanti, ar pagalba, apie kurią pranešta, nėra apeinamas įpareigojimas grąžinti nesuderinamą pagalbą ir dėl to pastarasis tampa beprasmis ir netenka veiksmingumo.

(58)

Nagrinėdama šį klausimą Komisija atsižvelgė į tai, kas išdėstyta toliau.

(59)

Pirma, pagal nusistovėjusią teismų praktiką nesuderinamos pagalbos grąžinimas leidžia atkurti iki pagalbos suteikimo buvusią padėtį ir taip panaikinti pagalbos nulemtą konkurencijos iškraipymą. Taigi šiuo atveju grąžinus pagalbą pagal 44f straipsnį, įskaitant palūkanas (tokia yra naujosios pagalbos skyrimo sąlyga), būtų atkurta iki šios pagalbos paskyrimo buvusi padėtis.

(60)

Antra, įmonė turi teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą. Iš tikrųjų įmonės finansiniai sunkumai iš esmės susiję ne su nesuderinamos pagalbos grąžinimu. Juos lėmė kiti dalykai, dėl kurių nuo 2004 m. buvo patirta nuostolių (žr. 1 lentelę). Nesuderinamos pagalbos grąžinimas ateityje tik dar labiau padidins šiuos sunkumus tiek, kad įmonė nebegalės jų įveikti be valstybės pagalbos. Be to, pradėtas įgyvendinti veiklos restruktūrizavimo planas, kurio išlaidos siekia 62,5 mln. EUR. Taigi matyti, kad veiklos restruktūrizavimui, būtinam siekiant atkurti veiklos pelningumą, reikalingos labai didelės išlaidos, daug didesnės nei grąžinta pagalba pagal 44f straipsnį, siekianti 22,5 mln. EUR, neįskaitant palūkanų. Tai įrodo, kad „FagorBrandt“ yra sunkumus patirianti įmonė, kuriai gresia žlugimas. Taigi ji, kaip ir bet kuri tokioje padėtyje atsidūrusi įmonė, gali gauti restruktūrizavimo pagalbą, jei įvykdomos kitos restruktūrizavimo pagalbos gairėse nustatytos sąlygos.

(61)

Trečia, savo 1991 m. sprendime, susijusiame su bendrove „Deggendorf“ (22), pažymėdama, kad „visa neteisėtai suteikta pagalba, kurią „Deggendorf“ nuo 1986 m. atsisako atlyginti (…), kartu gali suteikti šiai bendrovei daug neteisėtos naudos, kuri trikdytų prekybos sąlygas taip, kad prieštarautų bendram interesui“, Komisija nusprendė, kad naujoji pagalba būtų suderinama, jei „valdžios institucijos sustabdytų pagalbos mokėjimą bendrovei „Deggendorf“ (…) tol, kol bus pradėta išieškoti nesuderinama pagalba (…)“. Savo 1997 m. gegužės 15 d. sprendime (23) Teisingumo Teismas patvirtino požiūrį, kurio laikėsi Komisija. Nuo tada Komisija priėmė keletą sprendimų, kuriuose laikėsi tokio pat požiūrio, t. y. laikyti naują pagalbą suderinama įpareigojant sustabdyti jos mokėjimą iki tol, kol grąžinama neteisėta pagalba (24). Komisija pažymi, kad šiuo atveju nuo tada, kai naujoji pagalba atitinka restruktūrizavimo pagalbos gairėse nustatytus reikalavimus, nėra jokių kliūčių laikytis tokio pat požiūrio, kaip ir priimant sprendimą „Deggendorf“ byloje, t. y. laikyti naująją pagalbą suderinama, jei jos mokėjimas būtų sustabdytas iki tol, kol bus susigrąžinta pagalba pagal 44f straipsnį.

(62)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teiginius, Komisijos abejonės buvo išsklaidytos.

(63)

Šiomis aplinkybėmis Komisija norėtų šį tą patikslinti. Pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 23 punktą Komisija, tirdama restruktūrizavimo pagalbą, įpareigojama „atsižvelgti visų pirma, (…) į anksčiau suteiktos pagalbos ir naujosios pagalbos bendrą įtaką ir, antra, į tą faktą, kad anksčiau suteikta pagalba nebuvo grąžinta“. Restruktūrizavimo pagalbos gairių 14-oje išnašoje nurodyta, kad ši nuostata pagrįsta sprendimu „Deggendorf“ byloje (25). Šiuo atveju Prancūzija įsipareigojo prieš pradėdama mokėti naują pagalbą išieškoti pagalbą pagal 44f straipsnį. Šiame sprendime Komisija pagal „Deggendorf“ byloje priimtą sprendimą turi šį įpareigojimą paversti pagalbos, apie kurią pranešta, suderinamumo sąlyga. Taip ji užtikrins, kad ankstesnė pagalba nebūtų sumuojama su naująja ir kad ankstesnė pagalba bus grąžinta.

(64)

2008 m. spalio 21 d.„Brandt Italia“ („FagorBrandt“ filialas Italijoje) dar nebuvo grąžinusi dalies pagalbos, kurią jai suteikė Italijos valdžios institucijos. 2004 m. kovo 30 d. sprendimu Komisija šią pagalbą paskelbė nesuderinama (26).

(65)

Tokiu atveju, kaip primenama 61 konstatuojamoje dalyje, sprendimas „Deggendorf“ byloje (27) patvirtina, kad Komisija neperžengia savo diskrecijos ribų reikalaudama prieš išmokant naują pagalbą susigrąžinti ankstesnę pagalbą. Jei Komisija mano, kad planuojama teikti pagalba gali būti skirta tik su sąlyga, jog viena ar kelios anksčiau suteiktos pagalbos buvo susigrąžintos, ji neturi tirti šių pagalbų bendros įtakos konkurencijai, o ši sąlyga leidžia išvengti, kad planuojamos teikti pagalbos ir anksčiau suteiktos pagalbos teikiamas pranašumas darytų bendrą įtaką (28).

(66)

Todėl priimdama sprendimus Komisija dažniausiai reikalauja, kad prieš skiriant naują pagalbą būtų susigrąžinta nesuderinama pagalba (29), o ne remiasi restruktūrizavimo pagalbos gairių 23 punktu, pagal kurį galima atsižvelgti į bendrą neteisėtos pagalbos ir naujos pagalbos poveikį.

(67)

Tačiau dėl ypatingų šios bylos aplinkybių Komisija ketina taikyti gairių 23 punktą. Iš tiesų Komisija šiuo atveju turi priimti naują sprendimą, Teismui panaikinus jos 2008 m. spalio 21 d. sprendimą. Tai darydama Komisija negali atsižvelgti į informaciją, kurios neturėjo pirmojo sprendimo priėmimo dieną. Taigi Komisija negali atsižvelgti į naujus valstybės narės prisiimtus įsipareigojimus arba į neteisėtos pagalbos susigrąžinimo tvarką, patvirtintą po tos datos.

(68)

Todėl, kaip ir nurodoma 2012 m. vasario 14 d. Teismo sprendime (30), Komisija turi išnagrinėti bendrą Italijos skirtos pagalbos ir restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešta, poveikį.

(69)

Tačiau pirmiausia reikia nustatyti, į kokią Italijos skirtos pagalbos sumą reikėjo atsižvelgti 2008 m. spalio 21 d.

(70)

„FagorBrandt“ laikosi nuomonės, kad Italijos suteiktos pagalbos, kurią turėtų grąžinti „Brandt Italia“, suma turėtų nesiekti 200 000 EUR.

(71)

2003 m. „FagorBrandt“ per savo filialą „Brandt Italia“ įsigijo Verolanuova gamyklą ir jos turtą iš bankrutuojančios bendrovės „Ocean“. Už susijusį turtą „Brandt Italia“ pasiūlė 10 mln. EUR kainą.

(72)

Bendrovės „Ocean“ bankroto administratoriai laikėsi nuomonės, kad ši suma yra per maža, todėl Italijos valdžios institucijos nusprendė šioms perėmimo operacijoms pritaikyti „Mobilita“ ir „Cassa Integrazione“ pagalbos schemų nuostatas, kurios buvo paskelbtos suderinamomis su taikoma ES teise. Jose visų pirma buvo numatyta, kad įmones, įdarbinančias atleistus darbuotojus, galima atleisti nuo socialinių įmokų. Išplečiant šių priemonių taikymą siekta, kad dėl įmonės pirkėjui jų teikiamos naudos atitinkama suma padidėtų susijusio turto pirkimo kaina.

(73)

Todėl 2003 m. vasario 14 d. Italijos valdžios institucijos paskelbė įstatymo lydimąjį teisės aktą, kuriame numatyta, kad bet kurios bankrutuojančios bendrovės, kurioje dirba daugiau nei 1 000 darbuotojų, turto pirkėjas atleidžiamas nuo socialinių įmokų ir papildomų mokesčių, susijusių su kiekvienu perimtu darbuotoju. „Ocean Spa“ namų ūkio įrangos gamybos veiklos perėmimo operacijai, kurią „Brandt Italia“ įvykdė 2003 m. kovo 7 d., buvo galima taikyti šią schemą, įdiegtą minėtu įstatymo lydimuoju teisės aktu. Dėl to šių nuolaidų suma, įvertinta 8,5 mln. EUR, padidino „Brandt Italia“ pasiūlytą įsigijimo kainą iki 18,5 mln. EUR.

(74)

Savo 2004 m. kovo 30 d. sprendime (31) Komisija laikėsi nuomonės, kad 2003 m. vasario 14 d. įstatymo lydimasis teisės aktas, 2003 m. balandžio 17 d. tapęs įstatymu, yra neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba. Sužinojusi apie šį Komisijos sprendimą „Brandt Italia“ pasiekė, kad 2004 m. liepos 5 d. Brešos komercinis teismas laikinai areštuotų paskutinės pirkimo kainos dalies (5,7 mln. EUR) išmokėjimą, ir kreipėsi į „Ocean“ procedūroje dalyvavusias įstaigas, siekdama išieškoti permoką. „Brandt Italia“ nuomone, Italijos valdžios institucijos turėjo susigrąžinti neteisėtą pagalbą iš tikrojo jos gavėjo.

(75)

Todėl, nors pagalbą pagal schemą, kurią Komisija laiko neteisėta, gavo „Brandt Italia“ (kuriai buvo suteiktas atleidimas nuo įmokų), „FagorBrandt“ manymu, beveik visa galutinė dėl šios pagalbos gauta nauda buvo pervesta bendrovės „Ocean“ bankroto administratorių nurodytiems skolininkams, turto pirkimo kainą padidinus 8,5 mln. EUR, palyginti su 8 624 283 EUR nauda dėl suteikto atleidimo nuo įmokų. Taigi Prancūzijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad „Brandt Italia“/„FagorBrandt“ likusi grąžinti suma sudaro 124 283 EUR su palūkanomis.

(76)

Tačiau Italijos valdžios institucijos Komisijai pateikė informacijos, kuri paneigia šiuos argumentus.

(77)

2008 m. gegužės 13 d. Italijos valdžios institucijos perdavė Komisijai du Brešos teismo sprendimus. Jie susiję su Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir „Brandt Italia“ ginčais dėl pagalbos sumos nustatymo, t. y. dėl „Brandt Italia“ suteikto atleidimo nuo socialinių įmokų.

(78)

Pirmuoju 2008 m. vasario 1 d. sprendimu sustabdomas INPS 2007 m. gruodžio 18 d. išduoto vykdomojo rašto sumoms iš „Brandt Italia“ išieškoti vykdymas. INPS pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo. 2008 m. balandžio 29 d. apeliacinis teismas panaikino vykdomojo rašto sumoms išieškoti vykdymo sustabdymą.

(79)

Trečiajame 2008 m. liepos 8 d. sprendime, kuris Komisijai perduotas 2008 m. spalio 20 d., pripažįstama, kad INPS yra iš esmės teisi dėl sprendimo, pagal kurį „Brandt Italia“ turi grąžinti visą pagalbos sumą. Apie šį sprendimą „Brandt Italia“ buvo pranešta 2008 m. rugsėjo 15 d.

(80)

Atsižvelgdama į šią informaciją Komisija turi pagrįstai nustatyti, kokią pagalbos sumą 2008 m. spalio 21 d. būtų turėjusi grąžinti „Brandt Italia“/„FagorBrandt“. Tai darydama Komisija pažymi, kad pagal 2008 m. liepos 8 d. Brešos teismo sprendimą „Brandt Italia“ turėjo grąžinti 8 890 878,02 EUR.

(81)

Tačiau Komisija mano, kad iš šios sumos turi būti išskaičiuota areštuota suma, t. y. 5,7 mln. EUR. Iš tiesų „Brandt Italia“ nepasinaudojo šia suma, kuri po 2004 m. liepos 5 d. Brešos komercinio teismo sprendimo buvo laikinai įšaldyta. Šis sprendimas priimtas dėl Komisijos 2004 m. kovo 30 d. priimto sprendimo, o minėta suma buvo įšaldyta būtent dėl to, kad manyta, jog ją reikės susigrąžinti. Taigi 2008 m. spalio 21 d. galėjo būti numanoma, kad šią sumą reikės panaudoti grąžinant dalį aptariamos pagalbos. Šią išvadą pagrindžia šie faktai:

(82)

Todėl, atsižvelgdama į 76–81 konstatuojamosiose dalyse pateiktą informaciją, Komisija mano, kad galutinė Italijos suteiktos pagalbos suma, į kurią reikia atsižvelgti atliekant šį tyrimą, siekia 3 190 878,02 EUR. prie kurių reikia pridėti palūkanas iki 2008 m. spalio 21 d.

(83)

Kalbant apie palūkanas, Komisija laikosi nuomonės, kad data, į kurią reikia atsižvelgti nustatant jų dydį, yra ne faktinio pagalbos susigrąžinimo data, o panaikinto sprendimo data, nes šiuo atveju Komisija nagrinėja Prancūzijos pagalbos suderinamumą 2008 m. spalio 21 d. Tačiau 2008 m. spalio 21 d. Prancūzijos pagalba sumuojama su Italijos pagalba, įskaitant iki tos datos apskaičiuotas palūkanas. Taigi Komisija turi atsižvelgti į šių pagalbos dalių sumavimą ir nepridėti palūkanų, skaičiuojamų iki faktinio pagalbos susigrąžinimo datos.

(84)

Be to, pranašumas, atsiradęs dėl palūkanų, skaičiuojamų tarp 2008 m. spalio 21 d. ir faktinio pagalbos susigrąžinimo datos, dings dėl paties pagalbos susigrąžinimo, nes jis, aišku, apims ir palūkanas.

(85)

Taigi „FagorBrandt“ buvo skirta ne tik 31 mln. EUR dydžio Prancūzijos valdžios institucijų pagalba, tačiau įmonė galėjo naudotis ir 3 190 878,02 EUR suma (ir palūkanomis). Šis pranašumas daro poveikį konkurencijai: įmonė turėjo papildomų grynųjų pinigų, kurių įprastomis rinkos sąlygomis (t. y. negavusi nesuderinamos Italijos pagalbos) nebūtų turėjusi.

(86)

Remdamasi Restruktūrizavimo pagalbos gairių 23 punktu ir 2012 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu, nagrinėdama restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą Komisija ketina išnagrinėti bendrą Italijos suteiktos pagalbos ir restruktūrizavimo pagalbos poveikį.

(87)

Atlikdama šį bendro poveikio tyrimą, Komisija turi patikrinti du dalykus. Pirma, patikrinti, ar kompensuojamosiomis priemonėmis (žr. 89 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis, ypač 118 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis) galima kompensuoti konkurencijos pažeidimą, padarytą dėl „FagorBrandt“ suteiktų papildomų grynųjų pinigų. Antra, Komisija sieks užtikrinti, kad paties pagalbos gavėjo įnašas nebūtų susijęs su pagalba (žr. 154 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Iš tiesų negalima atmesti galimybės, kad aptariama suma neatsidurs įmonės ketinamame skirti įnaše.

(88)

Atlikusi šį patikrinimą Komisija susijusiai valstybei narei gali nustatyti naujas sąlygas, nepriklausomas nuo pastarosios pateiktų pasiūlymų (šiuo atveju Komisija negali atsižvelgti į pasiūlymus, kurie galėjo būti pateikti po 2008 m. spalio 21 d.). Kaip nurodyta restruktūrizavimo pagalbos gairių 46 punkte, „jei konkreti valstybė narė neįsipareigojo priimti čia nurodytas sąlygas, Komisija gali iškelti valstybei narei bet kokias sąlygas ar nustatyti įpareigojimus, kurie jos manymu reikalingi, užtikrinant, kad pagalba neiškraipytų konkurencijos tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui“.

(89)

Restruktūrizavimo pagalbos gairių 38 punkte nustatyta, jog tam, kad Komisija leistų skirti restruktūrizavimo pagalbą, turi būti imtasi kompensuojamųjų priemonių siekiant sumažinti neigiamą pagalbos poveikį prekybos sąlygoms. Priešingu atveju laikoma, kad pagalba „prieštarauja bendram interesui“ ir turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka. Ši sąlyga dažnai įvykdoma apribojant veiklą, kurią įmonė gali tęsti pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui.

(90)

Pranešdama apie pagalbą Prancūzija tvirtino, kad kompensuojamosios priemonės šiuo atveju nebūtinos, pirmiausia dėl to, kad dėl pagalbos nebus per daug iškraipyta konkurencija. Sprendimo pradėti procedūrą 37, 38 ir 40 punktuose Komisija glaustai paaiškino, kodėl atmeta šį teiginį.

(91)

Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiau paaiškino, kodėl mano, kad suteikiant pagalbą iškraipoma konkurencija ir kodėl, priešingai nei teigia Prancūzijos valdžios institucijos, būtina įgyvendinti kompensuojamąsias priemones.

(92)

Kaip jau minėta, „FagorBrandt“ veikia stambios namų ūkio įrangos gamybos ir tiekimo platintojams (o ne tiekimo ir pardavimo privatiems asmenims) sektoriuje. Dėl geografinio stambios namų ūkio įrangos rinkos masto Komisija anksčiau yra pareiškusi nuomonę, kad ši rinka yra bent jau Europos Sąjungos masto, pirmiausia dėl to, kad nėra kliūčių į ją patekti, dėl techninio suderinimo ir palyginti mažų transporto išlaidų (32). Įmonės „FagorBrandt“ ir abiejų pastabas atsiuntusių konkurentų pateikti duomenys patvirtina, kad ši rinka yra Sąjungos masto.

(93)

Komisija mano, kad restruktūrizavimo pagalba savaime iškraipo konkurenciją neleisdama gavėjui pasitraukti iš rinkos ir taip stabdydama konkuruojančių įmonių plėtrą. Taigi ši pagalba trukdo pasitraukti iš rinkos nenašiausioms įmonėms, nors, kaip pažymima restruktūrizavimo pagalbos gairių 4 punkte, tai „yra įprastas rinkai veiksmas“. Todėl pagalba įmonei „FagorBrandt“, apie kurią pranešta, sukelia minėtą konkurencijos iškraipymą. Tačiau Komisija pažymi, kad toliau išdėstyti veiksniai apriboja šio konkurencijos iškraipymo mastą. Pirma, įmonei „FagorBrandt“ priklauso ne didesnė kaip [0–5] % Europos stambios namų ūkio įrangos rinkos dalis (33). Antra, šioje rinkoje veikia keturi konkurentai, kurių rinkos dalys sudaro 10 % ir daugiau („Indesit“, „Whirlpool“, BSH ir „Electrolux“) (34). Be to, konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, pripažino, kad „FagorBrandt“ yra palyginti maža Europos rinkoje veikianti įmonė (žr. pirmiau šio konkurento pareikštas abejones, susijusias su įmonės gyvybingumo atkūrimu ir jos mažumu), kurios rinkos dalis mažėja (35). Trečia, pagalbos suma yra ribota, atsižvelgiant į Europoje pasiektą įmonės „FagorBrandt“ apyvartą (pagalba sudaro mažiau kaip 4 % 2007 m. apyvartos), o ypač į keturių pagrindinių šios rinkos dalyvių apyvartą, kuri yra didesnė už įmonės „FagorBrandt“ apyvartą (36).

(94)

Ankstesnėje konstatuojamoje dalyje nagrinėjamas pagalbos sukeltas konkurencijos iškraipymas, tačiau, kaip nurodyta restruktūrizavimo pagalbos gairių 38 punkte, kuris savo ruožtu atspindi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, reikia išanalizuoti ir neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybos sąlygoms mastą. Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 38 punkte, pagalba iškraipo valstybių narių ekonominės veiklos išdėstymą, taigi ir jų tarpusavio prekybą. „FagorBrandt“ – tai įmonė, kurios didžioji gamybinės veiklos dalis vykdoma ir darbuotojai dirba Prancūzijoje ([80–100] % įmonės produkcijos pagaminama Prancūzijoje). Be valstybės pagalbos „FagorBrandt“ greitai pasitrauktų iš rinkos. Tačiau prekės, pagamintos „FagorBrandt“ gamyklose, iš esmės konkuruoja su prekėmis, kurias konkurentai gamina kitose valstybėse narėse (37). Todėl įmonės „FagorBrandt“ pasitraukimas iš rinkos leistų jos konkurentams Europoje labai padidinti savo pardavimo apimtį, taigi ir gamybą. Pagalbos poveikis yra toks, kad Prancūzijoje išlieka gamybinė veikla, kuri priešingu atveju iš dalies būtų perkelta į kitas valstybes nares. Taigi pagalba daro neigiamą poveikį prekybos sąlygoms, sumažindama kitose valstybėse narėse įsisteigusių konkurentų galimybes eksportuoti į Prancūziją (38). Pagalba taip pat sumažina pardavimo galimybes šalyse, į kurias „FagorBrandt“ ir toliau eksportuos savo prekes. Atsižvelgiant į įmonės „FagorBrandt“ pardavimo apimtį ir atitinkamų darbo vietų skaičių, šio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms negalima nepaisyti.

(95)

Remdamasi pirmiau pateikta analize Komisija mano, kad yra būtinos realios (t. y. veiksmingos), nors ir riboto taikymo, kompensuojamosios priemonės.

(96)

Sprendimo pradėti procedūrą 39 punkte Komisija pareiškė abejonių, ar priemones, apie kurias pranešė Prancūzijos valdžios institucijos, galima laikyti kompensuojamosiomis atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo pagalbos gairių 40 punkte nurodoma, jog „nurašymai ir nuostolingos veiklos nutraukimas, kas, siekiant atkurti įmonės gyvybingumą, bet kokiu atveju būtų būtina, kompensacinių priemonių įvertinimo tikslais nebus laikomi pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimu“. Atrodo, kad visoms Prancūzijos valdžios institucijų aprašytoms priemonėms taikytina ši išimtis. Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai Prancūzija pakartojo mananti, kad šaldymo dėžių ir atskirai pastatomų mikrobangų krosnelių gamybos sustabdymas, taip pat bendrovės „Brandt Components“ pardavimas yra trys tinkamos kompensuojamosios priemonės. Todėl Komisija atliko išsamią šių priemonių analizę ir padarė toliau pateikiamas išvadas.

(97)

Dėl šaldymo dėžių gamyklos (įkurtos Lekene) uždarymo 2005 m. Prancūzija savo 2007 m. rugpjūčio 6 d. pranešime pažymėjo, kad ši gamykla, „kurioje visai grupei „FagorBrandt“ buvo gaminamos šaldymo dėžės ir šaldytuvai vynui, pasiekė dydį […], nebeleidžiantį padengti nei jos kintamųjų, nei fiksuotų išlaidų ir dėl to 2004 m. buvo patirtas 5,8 mln. EUR veiklos nuostolis“. Taigi nėra jokios abejonės, kad šiuo atveju kalbama apie nuostolingos veiklos nutraukimą, kuris būtinas siekiant atkurti įmonės gyvybingumą (39), ir kad taikant restruktūrizavimo pagalbos gairių 40 punktą tai neturi būti laikoma kompensuojamąja priemone.

(98)

Atskirai pastatomų mikrobangų krosnelių gamybos Eznė gamykloje sustabdymas taip pat laikytinas nuostolingos veiklos nutraukimu, būtinu siekiant atkurti įmonės gyvybingumą; tai, beje, savo raštuose aiškiai pripažino ir Prancūzijos valdžios institucijos (40). Tai, kad ši veikla nepelninga, nestebina, kadangi atskirai pastatomos mikrobangų krosnelės susijusios su vienu iš tų rinkos segmentų, kuriame labiausiai įsitvirtino prekės iš pigios gamybos šalių (41). Be to, kitos įmonių grupės su Eznė gamykla nepasirašė svarbių sutarčių dėl mikrobangų krosnelių gamybos (42). Taigi, remiantis restruktūrizavimo pagalbos gairių 40 punktu, darytina išvada, kad ši priemonė neturi būti laikoma kompensuojamąja.

(99)

Tačiau 2004 m. kovą įmonė Austrijos grupei ATB už 3 mln. EUR pardavė savo pavaldžiąją įmonę „Brandt Components“ (gamyklą Nevere). Šiuo atveju kalbama ne apie nurašymą (43) ir ne apie veiklos nutraukimą. Taigi šios priemonės taikymas nėra draudžiamas minėtoje restruktūrizavimo pagalbos gairių 40 punkto nuostatoje. 2004 m. kovą parduotos įmonės (44) 2003 m. apyvarta buvo 35,4 mln. EUR (atitinkanti 4 % įmonės 2003 m. apyvartos), joje dirbo 306 darbuotojai (t. y. 6 % įmonės darbuotojų). Ši įmonė buvo įtraukta į skalbyklėms skirtų elektros variklių kūrimą, tobulinimą, gamybą ir tiekimą į rinką. Taigi dėl šio pardavimo susilpnėjo įmonės pozicija skalbyklių sudedamųjų dalių rinkoje.

(100)

Tačiau ši priemonė negali būti laikoma tinkama kompensuojamąja priemone. „Brandt Components“ buvo parduota trimis su puse metų anksčiau nei pateiktas pranešimas apie čia nagrinėjamą pagalbą. Be to, Komisija pirmiausia pažymi, kad ši priemonė nesusilpnina įmonės „FagorBrandt“ pozicijos stambios namų ūkio įrangos rinkoje (45), pagrindinėje rinkoje, kurioje ši įmonė lieka veikti. Todėl šia priemone nebuvo ir negalėjo būti siekiama sumažinti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį suteikus nagrinėjamą pagalbą.

(101)

Siekdamos išsklaidyti sprendime pradėti procedūrą pareikštas abejones dėl kompensuojamųjų priemonių, apie kurias pranešta, pakankamumo Prancūzijos valdžios institucijos siūlo penkeriems metams sustabdyti šaldymo įrangos ir „Vedette“ prekių ženklu pažymėtos valgio gaminimo įrangos teikimą į rinką. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos siūlo arba sustabdyti „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų indaplovių teikimą į rinką, arba perleisti […] prekių ženklą.

(102)

Kaip minėta, [50–80] % savo produkcijos „FagorBrandt“ parduoda Prancūzijos rinkoje; 2006 m. įmonei priklausė [10–20] % šios rinkos dalies vertės atžvilgiu ir [10–20] % – pardavimų apimties atžvilgiu. Tai reiškia, kad jei „FagorBrandt“ būtų nutraukusi savo veiklą, tuo daugiausia būtų pasinaudoję Prancūzijos rinkoje veikiantys jos konkurentai, galėdami padidinti savo pardavimų apimtį. Taigi būtent šioms įmonėms didžiausią poveikį turi dėl pagalbos įmanomas „FagorBrandt“ išlikimas. Italijos rinkoje – priešingai – „FagorBrandt“ parduoda labai mažai savo produkcijos. Todėl kaip kompensuojamajai priemonei Komisija pirmenybę teikia „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų indaplovių teikimo į rinką sustabdymui, o ne […] prekių ženklo perleidimui, nes „Vedette“ prekių ženklu pažymėtos prekės (46) teikiamos vien tik Prancūzijos rinkai, o […] prekės parduodamos daugiausia […].

(103)

Todėl siekiant nustatyti, ar šios papildomos kompensuojamosios priemonės pakankamos, reikia išanalizuoti jų mastą.

(104)

„Vedette“ prekių ženklu pažymėtos šaldymo įrangos (šaldytuvų ir šaldiklių) 2007 m. buvo parduota už [10–20] mln. EUR; tai sudarė [0–5] % grupės „FagorBrandt“ apyvartos.

(105)

Šaldymo įrangos teikimo į rinką sustabdymas penkeriems metams leis Prancūzijos rinkoje veikiantiems konkurentams sustiprinti savo poziciją šaldymo įrangos rinkoje. Pagal 2007 m. atliktą GfK (Vokietijos rinkos tyrimų instituto) tyrimą pagrindiniai įmonės „FagorBrandt“ (kuriai priklauso […] % rinkos) konkurentai Prancūzijos šaldytuvų rinkoje – tai „Whirlpool“ ([…] % rinkos), „Indesit“ ([…] % rinkos) ir „Electrolux“ ([…] % rinkos). Šaldiklių rinkoje pagrindiniai įmonės „FagorBrandt“ (kuriai priklauso […] % šios rinkos) konkurentai yra „Whirlpool“ ([…] % rinkos), „Liebherr“ ([…] % rinkos) ir „Electrolux“ ([…] % rinkos).

(106)

„Vedette“ prekių ženklu pažymėtos valgio gaminimo įrangos 2007 m. buvo parduota už [5–10] mln. EUR; tai sudarė [0–5] % grupės „FagorBrandt“ apyvartos.

(107)

Valgio gaminimo įrangos teikimo į rinką sustabdymas penkeriems metams leis konkurentams sustiprinti savo poziciją viryklių rinkoje. Pagal 2007 m. atliktą GfK tyrimą pagrindiniai įmonės „FagorBrandt“ (kuriai priklauso […] % rinkos) konkurentai Prancūzijos viryklių rinkoje yra „Indesit“ ([…] % rinkos), „Electrolux“ ([…] % rinkos) ir „Candy“ ([…] % rinkos).

(108)

„Vedette“ prekių ženklu pažymėtų indaplovių 2007 m. buvo parduota už [5–10] mln. EUR; tai sudarė [0-5] % grupės „FagorBrandt“ apyvartos.

(109)

Pagal 2007 m. atliktą GfK tyrimą pagrindiniai įmonės „FagorBrandt“ (kuriai priklauso […] % rinkos) konkurentai Prancūzijos indaplovių rinkoje yra BSH ([…] % rinkos), „Whirlpool“ ([…] % rinkos) ir „Electrolux“ ([…] % rinkos). Todėl „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų indaplovių teikimo į rinką sustabdymas leis konkurentams išplėsti savo veiklą šioje rinkoje.

(110)

Apibendrinant galima teigti, kad prekybos „Vedette“ prekių ženklu pažymėta įranga, kurios teikimas į rinką bus sustabdytas, apyvarta sudaro [0–5] % grupės apyvartos (47). Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad dėl to įmonėje reikės atlikti svarbius pakeitimus […].

(111)

Pasiūlytas kompensuojamąsias priemones sudaro tam tikrų „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų prekių (valgio gaminimo ir šaldymo įrangos bei indaplovių) teikimo į rinką sustabdymas penkeriems metams (48) ir įmonės „Brandt Components“ pardavimas. Taigi kalbama apie realų (t. y. veiksmingą), bet ribotą veiklos sumažinimą.

(112)

Tačiau Komisija mano, kad Prancūzijos valdžios institucijų pasiūlyta kompensuojamoji priemonė, susijusi su „Vedette“ prekių ženklu, yra vienintelė tinkama kompensuojamoji priemonė ir kad jos nepakanka. Taigi Komisija nutaria nustatyti suderinamumo sąlygą – papildomiems trejiems metams pratęsti „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų prekių teikimo į rinką sustabdymą. Kadangi pasiūlytas penkerių metų sustabdymas, jis bus pratęstas trejiems metams ir iš viso truks aštuonerius metus.

(113)

Pagal Komisijos 2008 m. spalio 21 d. turėtą informaciją, šios kompensuojamosios priemonės (KP) poveikis apyvartos sumažėjimui gali būti įvertintas dviem būdais, remiantis toliau pateikta 2 lentele (49).

2   lentelė

(114)

2 lentelėje pateiktus 2009–2012 m. duomenis, susijusius su savo siūlomos kompensuojamosios priemonės poveikiu, nurodė Prancūzijos valdžios institucijos ir „FagorBrandt“ (dėl šio poveikio taip pat žr. 143 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(115)

Pirmasis būdas apskaičiuoti Komisijos nustatytos papildomos kompensuojamosios priemonės poveikį – Prancūzijos valdžios institucijų įvertintas paskutinių metų (t. y. 2012 m.) prarastas pajamas padauginti iš 3. Taikant optimistinį scenarijų, šis poveikis įmonei būtų 3 × [40–60] mln. EUR, t. y. [120–180] mln. EUR.

(116)

Kitas būdas apskaičiuoti papildomos kompensuojamosios priemonės poveikį – ekstrapoliuoti 2013–2016 m. duomenis, 2012 m. duomenims taikant linijinį [1,5–3] % augimą, tęsiant įmonės prognozuojamą 2009–2012 m. apyvartos augimą [1,5–3] %. Dėl 125 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių ši apyvartos didėjimo prielaida laikoma pagrįsta, atsižvelgiant į grupės strategiją ir rinkos perspektyvas. Taip vertinant, dėl kompensuojamosios priemonės „FagorBrandt“ – pagal įmonei optimistinį scenarijų – netektų [120–180] mln. EUR apyvartos.

(117)

Taigi atrodo, kad siūloma kompensuojamoji priemonė yra tinkama ir jos vienos užtenka, kad būtų proporcingai sumažintas neigiamas poveikis konkurencijai, atsiradęs suteikus aptariamą pagalbą: remiantis optimistiniu scenarijumi, ją taikant 2014–2016 m. įmonė netektų [120–180] mln. EUR apyvartos. Dėl šios neįvykdytos apyvartos konkurentai galės padidinti savo pardavimus. Dėl šios kompensuojamosios priemonės įmonei taps sunkiau po 8 metų pertraukos vėl pradėti tiekti į rinką atitinkamas „Vedette“ prekių ženklu pažymėtas prekes (šiuo metu parduodamos tik „Vedette“ prekių ženklu pažymėtos skalbyklės). Iš tiesų, nors prekių ženklas neišnyksta, grįžimo į rinką kaina yra proporcinga nedalyvavimo rinkoje metams. Kuo ilgiau prekių ženklas nedalyvauja rinkoje, tuo labiau pamirštama jo reputacija.

(118)

Be to, reikia patikrinti, ar šia nauja kompensuojamąja priemone taip pat kompensuojamas konkurencinis pranašumas, atsiradęs dėl bendro Italijos pagalbos ir restruktūrizavimo pagalbos poveikio. Galima teigti, kad 2008 m. spalio 21 d.„FagorBrandt“ turėjo 3 190 878,02 EUR (arba, su palūkanomis, maždaug 4 mln. EUR) sumą, kurios ji nebūtų galėjusi turėti. Šis pranašumas daro poveikį konkurencijai: įmonė turėjo papildomų grynųjų pinigų. Tačiau papildoma kompensuojamąja priemone šis konkurencijos pažeidimas kompensuojamas.

(119)

3 lentelėje nurodytas su kompensuojamąja priemone susijęs grynasis nuostolis (arba neigiami laisvi grynųjų pinigų srautai). 2009–2012 m. duomenis Komisijai pateikė Prancūzijos valdžios institucijos. 2013–2016 m. duomenys – ekstrapoliacija, gauta 2012 m. duomenis kasmet padidinant [1,5–3] % (50).

3   lentelė

(120)

Pasirodo, kad, remiantis (įmonei) optimistiniu scenarijumi, per trejus papildomus metus „FagorBrandt“ neteks nuo [10–20] mln. EUR (jei tris kartus padidiname 2012 m. duomenis) iki [10–20] mln. EUR (jei sudedame ekstrapoliuotus duomenis) grynųjų pinigų. Kitaip tariant, nustačius šią naują kompensuojamąją priemonę bus visiškai kompensuotas pranašumas, kuris buvo įgytas dėl disponavimo maždaug 4 mln. EUR grynųjų pinigų suma.

(121)

Galiausiai tai, kad kompensuojamąsias priemones numatyta taikyti net pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui (nustatyta jo pabaigos data – 2012 m. gruodžio 31 d.), nekelia abejonių dėl jų tinkamumo. Kompensuojamosios priemonės nustatytos dėl skirtos restruktūrizavimo pagalbos, tačiau jos nėra sudedamoji pačios restruktūrizavimo procedūros dalis; jos yra kompensacija įmonės, kuriai buvo suteikta pagalba, konkurentams už konkurencijos pažeidimą, nuo kurio jie galėjo nukentėti. Tai, kad jos taikomos pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui, nekelia abejonių dėl jų poveikio ir naudingumo, jei jos įgyvendinamos dėl restruktūrizavimo operacijos, kuriai įgyvendinti valstybė skiria pagalbą, ir jei jų tikslas ir poveikis – kompensuoti dėl šios pagalbos padarytą konkurencijos pažeidimą.

(122)

Todėl Komisija mano, kad šios priemonės leidžia išvengti pernelyg didelių konkurencijos iškraipymų, nurodytų restruktūrizavimo pagalbos gairių 38–40 punktuose.

(123)

Jau pradėtame įgyvendinti „FagorBrandt“ restruktūrizavimo plane visų pirma numatyta:

(124)

Atlikusi tyrimą Komisija patvirtina tai, ką buvo pareiškusi sprendime pradėti procedūrą: ji mano, kad šis planas atitinka restruktūrizavimo pagalbos gairių 35–37 punktuose nustatytus reikalavimus Kitaip tariant, restruktūrizavimo planas leidžia atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą.

(125)

Tačiau Komisija norėtų pateikti savo analizę ir išvadas, susijusias su rinkos perspektyvomis ir restruktūrizavimo plane išdėstytų prognozių patikimumu.

(126)

Komisija įvertino restruktūrizavimo plane pateiktas prognozes, pirmiausia augimo perspektyvas. Komisija primena, kad šiame sprendime atsižvelgiama tik į informaciją, turėtą 2008 m. spalio mėn.

(127)

CECED teigimu (54), 2005–2007 m. Vakarų Europos rinka augo nuosaikiai (apie 2 % per metus), o Rytų Europos – sparčiai (apie 7 % per metus). Tačiau pastarasis augimo rodiklis yra abejotinas, priklausantis nuo ekonomikos svyravimų, nes dviženklį augimą lengvai gali pakeisti dviženklis smukimas.

(128)

Ilgalaikės perspektyvos požiūriu planuojama, kad Rytų Europos ir Vakarų Europos vartotojų pirkimo elgsena suvienodės, bet kol kas dėl mažos Rytų Europos šalių perkamosios galios didžiausią paklausą turi būtiniausios (skalbyklės ar šaldytuvai) bei pigesnės ir paprastesnės prekės. Tačiau būtent į šias rinkas atėjo konkurentai iš Turkijos ir Azijos.

(129)

Taigi potencialios rinkos, kuriose gali įsitvirtinti „FagorBrandt“, yra Vakarų Europoje, nes jos svarbesnės ne tik vertės, bet ir apimties atžvilgiu, be to, mažiau susijusios su pigiomis prekėmis, kurių gamybos srityje „FagorBrandt“ nebegali konkuruoti ir kurios paskatino spartų rinkos augimą Rytų Europoje.

(130)

Tiksliau, „FagorBrandt“ atskaitos rinka – tai Prancūzijos rinka, kurioje ši grupė parduoda [50–80] %, gamina [80–100] % savo produkcijos ir įdarbina [80–100] % savo darbuotojų. Pasak GIFAM (55), Prancūzijoje stambios namų ūkio įrangos rinka 2007 m. išaugo 1 %, palyginti su 2006 m., tiek apimties, tiek vertės atžvilgiu. Tiksliau, […] įrangos rinka, į kurią siekia dėmesį sutelkti „FagorBrandt“, palyginti su 2006 m., padidėjo […] %, o […] įrangos pardavimas sumažėjo […] %.

(131)

Vertinimai pagal prekių rūšis rodo, kad pirmaujančios rinkos, kurios plėtojamos Europoje, pirmiausia Prancūzijoje, tai iš esmės […] rinkos. […] prekių dalis didėja, o šaldymo įrangos padėtis yra beveik nekintanti, kaip matyti iš šios GIFAM atliktame tyrime pateikiamos lentelės:

4 lentelė

(132)

Taigi „FagorBrandt“ sprendimas pirmiausia dėmesį sutelkti į […] ir, be to, plėtoti […], atrodo derantis su įvairių rinkos segmentų ir prekių kitimu.

(133)

Komisija, išanalizavusi kitus svarbius restruktūrizavimo plane pateikiamus duomenis, kuriais siekiama pagrįsti su „FagorBrandt“ ilgalaikiu veiklos pelningumu susijusias prognozes, mano, kad 5 lentelėje pateiktos prognozės yra realistinės.

5   lentelė

(134)

Todėl tolesnėje analizėje bus nagrinėjami tik du sprendime pradėti procedūrą minėti abejonių sukėlę dalykai, susiję su restruktūrizavimo plano realistiškumu ir pakankamumu.

(135)

Pirma, Komisija paprašė paaiškinimų, susijusių su 2007 m. laukiamu 20 % apyvartos padidėjimu. Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad 2006 m. pasikeitė „FagorBrandt“ veiklos sritis, nes „Fagor“ perleido įmonei „FagorBrandt“ savo prekių ženklo platinimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos rinkose, o vėliau – ir visą įmonės „Fagor“ Prancūzijoje vykdytą veiklą (56). Su šia veikla susijusi apyvarta 2007 m. buvo įvertinta [50–100] mln. EUR, šis skaičius įtrauktas į „FagorBrandt“ 2007 m. apyvartą. Nepakitus veiklos sričiai buvo numatoma, kad apyvarta didės tik [5–10] %. Vėliau Prancūzija pateikė Komisijai su faktiška 2007 m. apyvarta susijusius duomenis. Ji siekia 903 mln. EUR; 2006 m. ji buvo 779,7 mln. EUR, t. y. per metus padidėjo apie 16 %.

(136)

Antra, Komisija pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane nenurodyta, kaip „FagorBrandt“ rengiasi spręsti nesuderinamos pagalbos, kurią gavo jos pavaldžioji įmonė Italijoje, grąžinimo klausimą, todėl kilo abejonių dėl įmonės gyvybingumo atkūrimo. Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad, kad pagalbos, kurią turėtų grąžinti „Brandt Italia“, suma turėtų nesiekti 200 000 EUR (žr. 69 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Tačiau, kaip nurodė Komisija (žr. 76 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis), Italijos suteiktos pagalbos suma, į kurią reikia atsižvelgti, sudaro 3 190 878,02 EUR, prie kurių reikia pridėti palūkanas iki 2008 m. spalio 21 d. Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad numatomas šios sumos grąžinimas neturėtų pakenkti įmonės gyvybingumui, nes „FagorBrandt“ turi padidinti savo įnašą 3 190 878,02 EUR suma ir palūkanų suma (šiuo klausimu žr. 155 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(137)

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais Komisija daro išvadą, kad sprendime pradėti procedūrą pareikštos abejonės, susijusios su įmonės gyvybingumo atkūrimu, yra išsklaidytos.

(138)

Kaip minėta, konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, ginčija, kad restruktūrizavimas gali padėti atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą. Pirmiausia jis mano, kad įmonė turėjo perkelti dalį savo gamybos į nebrangios gamybos zonas, kur ji gali pasinaudoti masto ekonomija. Antra, įmonė negalės atlikti savo prekėms tobulinti būtinų pramonės investicijų, kasmet pareikalaujančią didelių investicijų į gamybos įrangą, koncepciją, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Galiausiai šis konkurentas pabrėžia, kad įmonė lieka per maža palyginti su konkurentais. Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinės, ar šios konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, pastabos paneigia jos išvadas, susijusias su įmonės gyvybingumo atkūrimu.

(139)

Dėl būtinybės perkelti dalį savo gamybos į šalis, kuriose pigesnė gamyba, Komisija pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos išsamiai atsakė į šį klausimą. Jos primena, kad „FagorBrandt“, taip pat kai kurių vien Europoje veiklą vykdančių jos konkurentų, pasirinkta vystymosi kryptis (naujoviškų ir didelę pridėtinę vertę turinčių prekių gamyba) nesiderina su sistemingu jų produkcijos perkėlimu į nebrangios gamybos šalis. […] Stambiosios įmonės, įsteigdamos gamybos vienetus nebrangios gamybos šalyse, taip pat siekia ten išplėsti prekybą.

(140)

Dėl konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, tvirtinimo, kad „FagorBrandt“ negalės atlikti didelių investicijų, būtinų siekiant likti konkurencinga, ir kad įmonė per maža, palyginti su stambiosiomis įmonėmis, Komisija pažymi, kad ji pati sprendimo pradėti procedūrą 8 dalyje nurodė, kad šie dalykai prisidėjo prie įmonės sunkumų. Tačiau Komisija pažymi, jog iš restruktūrizavimo plano atrodo, kad šiuos sunkumus galima įveikti. Iš tikrųjų įmonė ketina daugiausia dėmesio skirti […]. Be to, Komisija pažymi, kad kai kurios šio sektoriaus įmonės, nepaisant to, kad yra nedidelės, palyginti su stambiosiomis įmonėmis ir gausia pastarųjų produkcija Vakarų Europoje, sugeba išlikti konkurencingos dėmesį sutelkdamos į tam tikras prekes ir rinkos segmentus (tai yra vadinamieji nišiniai gamintojai, kaip antai „Miele“, „Smeg“, „Liebherr“, „Teka“, arba maži nacionalinio masto gamintojai, kaip antai „Candy“ ir „Gorenje“). Be to, Komisija pažymi, kad vis didesnė „FagorBrandt“ integracija į „Fagor“ grupę taip pat padeda spręsti šias su įmonės dydžiu susijusias problemas. Apibendrindama Komisija pripažįsta, kad aspektai, į kuriuos atkreipė dėmesį konkurentas, yra iššūkiai įmonei „FagorBrandt“, bet mano, kad restruktūrizavimo planas gali padėti juos įveikti ir pakankamai tikėtina, kad jį įgyvendinant bus atkurtas įmonės gyvybingumas.

(141)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, pastabos nepaneigia jos išvados, kad restruktūrizavimo planas leidžia atkurti ilgalaikį „FagorBrandt“ gyvybingumą.

(142)

Galiausiai dėl įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo Komisija turi patikrinti, kaip numatyta restruktūrizavimo pagalbos gairių 38 punkto paskutiniame sakinyje, ar numatytos kompensuojamosios priemonės nekelia grėsmės įmonės gyvybingumui. Kaip paaiškinta, Prancūzijos valdžios institucijos pasiūlė kompensuojamąsias priemones, kurios nebuvo įtrauktos į finansines prognozes, pridėtas prie pranešimo apie pagalbą. Komisija mano, kad šios priemonės būtinos, todėl jos turės būti įgyvendintos. Šios priemonės (penkeriems metams sustabdyti „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų šaldymo, valgio gaminimo įrangos ir indaplovių teikimą į rinką) neigiamai paveiks įmonės finansinius rezultatus, todėl reikia įsitikinti, kad įmonė gali jas įgyvendinti.

(143)

Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, toliau pateikiamose 6 ir 7 lentelėse nurodomi įmonės finansiniai rezultatai atsižvelgiant į minėtų kompensuojamųjų priemonių įgyvendinimą. 6-oje lentelėje remiamasi optimistiniu scenarijumi, o 7-oje – pesimistiniu.

6   lentelė

7   lentelė

(144)

6 ir 7 lentelės pagrįstos toliau išdėstytomis prielaidomis, susijusiomis su apyvartos sumažėjimu dėl to, kad bus sustabdytas kelių prekių grupių, pažymėtų „Vedette“ prekių ženklu, teikimas į rinką. Dėl šio sustabdymo gali sumažėti:

(145)

Optimistiniame scenarijuje atsižvelgiama tik į 144 konstatuojamosios dalies a ir b punktuose minimą poveikį; dėl prekių teikimo į rinką sustabdymo apyvarta, susijusi su sustabdyta prekių grupe, sumažės [70–90] % (likusiuosius [10-30] % „FagorBrandt“ susigrąžina padidinęs tokių pat prekių, parduodamų su kitu nei „Vedette“ prekių ženklu, pardavimus), o apyvarta, susijusi su kitomis prekėmis, teikiamomis į rinką su „Vedette“ prekių ženklu, sumažės [20–30] %. Pesimistiniame scenarijuje atsižvelgiama į 144 konstatuojamosios dalies c punktą darant prielaidą, kad su sustabdyta prekių grupe susijusi apyvarta sumažės [110–130] % (šis nuostolis gali sudaryti ne tik 100 % sustabdytos prekių grupės apyvartos, bet ir paliesti kitas prekes ir prekių ženklus, ne vien tuos, kurių prekyba sustabdoma), o apyvarta, susijusi su kitomis prekėmis, teikiamomis į rinką su „Vedette“ prekių ženklu, sumažės [20–40] %. Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad toks pesimistinis scenarijus atitinka įmonės patirtį: 2003 m. ji nusprendė sustabdyti „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų mikrobangų krosnelių pardavimą Prancūzijoje, siekdama dėmesį sutelkti į „Brandt“ prekių ženklą, kuriuo pažymėtu prekių buvo parduodama labai daug. Tačiau šis sustabdymas turėjo labai neigiamą šalutinį poveikį, nes įmonė prarado ne tik visą apyvartą, susijusią su „Vedette“ prekių ženklu pažymėtomis prekėmis, tačiau nuostolių patyrė ir „Brandt“ prekių ženklas (per dvejus metus patirti bendri nuostoliai, susiję su šiais dviem prekių ženklais pažymėta […] įranga, palyginti su pradiniu […] vienetų, iš kurių […] pažymėtų „Vedette“ prekių ženklu, pardavimu, t. y.[120–140] % nuostolis dėl neparduotų prekių) (58).

(146)

Remdamasi pirmiau pateiktų dviejų lentelių duomenų analize ir kitais Prancūzijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis Komisija pažymi, kad nustatytos kompensuojamosios priemonės susilpnins įmonę, nes nuo 2009 m., t. y. nuo šių priemonių įgyvendinimo pradžios, neigiamai paveiks įmonės rezultatus. Tačiau nuo 2010 m. įmonės grynasis rezultatas vėl bus teigiamas, o tolesniais metais jis didės. Todėl Komisija mano, kad Prancūzijos valdžios institucijų pasiūlytos kompensuojamosios priemonės susilpnins įmonę, tačiau nesutrukdys atkurti jos gyvybingumo.

(147)

Šios išvados nepaneigia papildoma Komisijos nustatyta kompensuojamoji priemonė, t. y. būtinybė trejiems metams pratęsti atitinkamų „Vedette“ prekių ženklu pažymėtų prekių teikimo į rinką sustabdymą.

(148)

Iš tiesų iš 3 lentelės, kurioje pateikiamas papildomos kompensuojamosios priemonės poveikis galutiniam įmonės rezultatui, matyti, kad 2014–2016 m. poveikis bus teigiamas ir tikėtinas augimas sieks [1,5–3] %. Todėl Komisijos nustatyta papildoma kompensuojamoji priemonė leidžia prieiti prie tokios pat išvados – priemonė susilpnins įmonę, tačiau nesutrukdys atkurti jos gyvybingumo.

(149)

Kad būtų galima skirti pagalbą, remiantis restruktūrizavimo pagalbos gairių 43–45 punktais, reikia, kad pagalbos dydis ir intensyvumas apsiribotų griežtu restruktūrizavimo išlaidų minimumu, reikalingu restruktūrizavimui atlikti, atsižvelgiant į bendrovės, jos akcininkų arba ją valdančios verslo grupės turimus finansinius išteklius. Pagalbos gavėjai turi savais ištekliais svariai prisidėti prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, įskaitant įmonės išlikimui nebūtino turto pardavimą arba pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu.

(150)

Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 43 punkte, restruktūrizavimo išlaidos, kurias pranešime apie pagalbą nurodė Prancūzijos valdžios institucijos, siekia 62,5 mln. EUR. Įmonė restruktūrizavimo planui ketina skirti 31,5 mln. EUR ir gauti 31 mln. EUR pagalbą.

(151)

Sprendimo pradėti procedūrą 44 punkte Komisija pareiškė abejojanti dėl dviejų su šiais duomenimis susijusių dalykų. Pirma, Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų paaiškinti, kodėl į restruktūrizavimo išlaidas jos neįtraukė pagalbos pagal 44f straipsnį sugrąžinimo. Antra, Komisija paprašė paaiškinti, kokios lėšos sudaro pačios pagalbos gavėjos įnašą.

(152)

Į antrąjį klausimą Prancūzijos valdžios institucijos atsakė nurodydamos, kad pačios pagalbos gavėjos įnašą sudaro įmonės „FagorBrandt“ rinkoje gautos banko paskolos. Prancūzijos valdžios institucijos patikslina, kad 2006 m. įmonė gavo [20–40] mln. EUR banko paskolų, o 2007 m. ši suma padidėjo iki [20–40] mln. EUR (59). Šias paskolas laidavo […]. Komisija pažymi, kad kalbama apie „pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu“ pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 43 punktą, todėl tai yra tinkamas įnašas.

(153)

Atsakydamos į pirmąjį Komisijos klausimą Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimas a priori negali būti laikomas restruktūrizavimo išlaidomis (nei pačios pagalbos gavėjos įnašu pagal restruktūrizavimo pagalbos gairių 43–44 punktus). Todėl pagalba pagal 44f straipsnį ir nebuvo įtraukta į restruktūrizavimo išlaidas. Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad šis grąžinimas, įvertintas [25–30] mln. EUR (įskaitant palūkanas), žinoma, yra įtrauktas į verslo planą, pridėtą prie pranešimo apie pagalbą, kaip ir bet kurios kitos įprastos finansinės išlaidos. Komisija mano, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimas privalo būti įtrauktas į verslo planą, todėl šiuo atveju taip ir padaryta (60).

(154)

Tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad 2008 m. spalio 21 d.„Brandt Italia“ gauta Italijos pagalba siekė 3 190 878,02 EUR, prie kurių reikia pridėti palūkanas. Taigi negalima atmesti galimybės, kad ši suma neatsidurs įmonės ketinamame skirti įnaše. Todėl pačios pagalbos gavėjos įnašas taptų mažesnis nei 50 %, kurių reikalaujama pagal restruktūrizacijos pagalbos gairių 44 punktą.

(155)

Tokiu atveju, siekdama užtikrinti, kad įmonės įnašas nebūtų susijęs su pagalba ir sudarytų ne mažiau kaip 50 % restruktūrizavimo išlaidų, Komisija priimdama šį teigiamą sprendimą nustato sąlygą – nuosavą įnašą atitinkamai padidinti iki Italijos pagalbos dydžio, t. y. iki 3 190 878,02 EUR, prie šios sumos pridedant palūkanas iki 2008 m. spalio 21 d.

(156)

Tiksliau sakant, „FagorBrandt“ iki įmonės restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, kuris nustatytas 2012 m. gruodžio 31 d., šia suma (pasiskolinta, gauta iš akcininkų ar kitu būdu) turės padidinti savo siūlomą įnašą į restruktūrizavimo išlaidas. Prancūzijos valdžios institucijos privalės pateikti šio padidinimo įrodymą praėjus per su mėnesius nuo 2012 m. gruodžio 31 d.

(157)

Kalbant apie konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, teiginį, kad pagalba nėra apribota iki būtino mažiausio dydžio, Komisija patvirtina, kad ji patikrino ne tik tai, ar laikomasi oficialiai nustatyto reikalavimo, kad pačios pagalbos gavėjos įnašas viršytų 50 %, bet ir įvertino, ar pagalba apribota iki būtino mažiausio dydžio, pirmiausia remdamasi restruktūrizavimo pagalbos gairių 45 punkte apibrėžtais kriterijais. Komisija mano, kad pagalba yra apribota iki būtino mažiausio dydžio ir kad pagalbos suma neleidžia įmonei turėti „grynųjų pinigų pertekliaus, kurį būtų galima naudoti su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai, agresyviai, rinką iškreipiančiai veiklai“.

(158)

Komisija ypač pabrėžia, kad suteikus pagalbą ir pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui grupė dar turės daug skolų, o skolos ir nuosavo kapitalo santykis bus didesnis už vienetą. Taigi „FagorBrandt“ gautus grynuosius pinigus pirmiausia turės skirti šiam įsiskolinimo lygiui mažinti.

(159)

Remiantis restruktūrizavimo pagalbos gairių 72 ir tolesniais punktais, restruktūrizavimo pagalba gali būti teikiama tik kartą per dešimt metų.

(160)

Šiuo atveju Prancūzijos ir Italijos „FagorBrandt“ suteiktos pagalbos negalima laikyti pagalba įmonei sanuoti ir restruktūrizuoti. Iš tiesų, kaip įrodyta 45–56 konstatuojamosiose dalyse, 2002 ir 2003 m., kai jai buvo suteikta pagalba, „FagorBrandt“ nebuvo sunkumus patirianti įmonė.

(161)

Taigi buvo laikytasi restruktūrizavimo pagalbos gairėse nustatyto principo, pagal kurį pagalba teikiama tik vieną kartą.

(162)

Įmonės „FagorBrandt“ restruktūrizavimo planas, įskaitant visus Prancūzijos prisiimtus įsipareigojimus, turi būti visiškai įgyvendintas (61). Komisija prašo ją informuoti apie vykdant planą ir su juo susijusius įsipareigojimus padarytą pažangą.

(163)

Pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei bus įgyvendintos visos nustatytos sąlygos,