Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32012R0500

    2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 500/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano

    OL L 157, 2012 6 16, p. 1–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    ⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 05/10/2016; netiesiogiai panaikino 32016R1627

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/500/oj

    16.6.2012   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 157/1

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 500/2012

    2012 m. birželio 13 d.

    kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

    kadangi:

    (1)

    Sąjunga yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – konvencija) Susitariančioji Šalis;

    (2)

    2008 m. vykusiame 16-ajame neeiliniame pagal konvenciją įsteigtos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, angl. ICCAT) susitikime buvo priimta Rekomendacija 08–05 parengti naują rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, kuriuo būtų pakeistas ankstesnis 2006 m. priimtas išteklių atkūrimo planas. Laukiant, kol įsigalios Rekomendacija 08–05, buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (3);

    (3)

    2010 m. vykusiame 17-ajame neeiliniame susitikime TATAK priėmė Rekomendaciją 10–04, kuria iš dalies keičiamas daugiametis paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas. Siekiant atkurti išteklius, Rekomendacijoje 10–04 numatyta dar labiau sumažinti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį, sugriežtinti žvejybos pajėgumų mažinimo priemones ir kontrolės priemones, ypač susijusias su žuvų perkėlimo ir perkėlimo į varžas operacijomis, taip pat numatyta, kad Nuolatinis tyrimų ir statistikos komitetas 2012 m. pateiks papildomą rekomendaciją dėl nerštaviečių nustatymo ir draustinių steigimo;

    (4)

    Rekomendacija 10–04 Sąjungai yra privaloma;

    (5)

    be to, tam tikros Reglamento (EB) Nr. 302/2009 nuostatos tapo neaktualios ir turėtų būti išbrauktos. Kitos nuostatos turėtų būti atnaujintos atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, visų pirma į pakeitimus, kurie atsirado priėmus 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (4);

    (6)

    siekiant užtikrinti vienodas žuvų perkėlimo ir perkėlimo į varžas operacijų įgyvendinimo bei tunų gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimo ir ataskaitų teikimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (5);

    (7)

    Reglamento (EB) Nr. 302/2009 dėstomojoje dalyje vartojamas terminas „Bendrija“ turėtų būti pakeistas atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis;

    (8)

    Rekomendacija 10–04 įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 13 d. Vis dėlto, visos konvencijos Susitariančiosios Šalys, įskaitant Sąjungą, sutiko taikyti jos nuostatas dėl stebėtojų veiklos (kurių įgyvendinimą Sąjungos atveju užtikrina valstybės narės) nuo 2011 m. sausio 1 d. Todėl tinkama, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos yra taikomos atgaline data nuo 2011 m. sausio 1 d.;

    (9)

    todėl Reglamentas (EB) Nr. 302/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamentas (EB) Nr. 302/2009 iš dalies keičiamas taip:

    1.

    1 straipsnyje, 4 straipsnio 13 dalyje, 9 straipsnio 3, 4, 5, 8, 9 ir 10 dalyse, 11 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 23 straipsnio 6 dalyje, 29 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse, 31 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse žodis „Bendrija“ keičiamas žodžiu „Sąjunga“ ir atlikus šį pakeitimą atliekami reikalingi gramatiniai pataisymai.

    2.

    1 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

    „Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2022 m. pabaigos galiojančio išteklių atkūrimo plano tikslas – pasiekti biomasę, atitinkančią didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį ne mažesne nei 60 % tikimybe.“

    3.

    2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    d punktas pakeičiamas taip:

    „d)

    pagalbinis laivas – laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš varžos arba tunų gaudyklės į paskirtąjį uostą arba perdirbimo laivą;“;

    b)

    h punktas pakeičiamas taip:

    „h)

    perkėlimo operacijos – tai:

    i)

    bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo į transportavimo varžą;

    ii)

    bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos transportavimo varžos į kitą;

    iii)

    bet kuris varžos su paprastaisiais tunais perkėlimas iš vieno vilkiko į kitą;

    iv)

    bet kuris negyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos į pagalbinį laivą;

    v)

    bet kuris perkėlimas iš paprastųjų tunų žuvininkystės ūkio arba tunų gaudyklės į perdirbimo laivą, transportinį laivą arba bet kuris varžos, kurioje yra paprastųjų tunų, perkėlimas iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą;

    vi)

    bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaudyklės į transportavimo varžą.“;

    c)

    l punktas pakeičiamas taip:

    „l)

    auginimas – paprastųjų tunų laikymas varžose ilgiau nei šešis mėnesius siekiant padidinti biomasę;“

    d)

    papildoma šiuo punktu:

    „q)

    atsakinga valstybė narė ir už … atsakinga valstybė narė – vėliavos valstybė narė arba valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse yra tunų gaudyklė ar žuvininkystės ūkis, arba, jei žuvininkystės ūkis ar tunų gaudyklė yra atviroje jūroje, valstybė narė, kurioje įsisteigęs tunų gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatorius.“

    4.

    4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    4 dalis pakeičiama taip:

    „4.   Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. valstybės narės Komisijai perduoda preliminariuosius metinius kitų metų žvejybos planus. Komisija surenka preliminariuosius metinius nacionalinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą, kuris perduodamas TATAK sekretoriatui, kad TATAK jį patvirtintų.

    Kasmet ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valstybės narės galutinį metinį žvejybos planą perduoda Komisijai. Komisija surenka galutinius metinius nacionalinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą, kuris kasmet iki kovo 1 d. perduodamas TATAK sekretoriatui.“;

    b)

    12 ir 14 dalys išbraukiamos.

    5.

    5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    7 dalis pakeičiama taip:

    „7.   Nedarant poveikio 6 daliai, 2 ir 4 dalyse ir 9 straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumai sumažinami, kad:

    a)

    iki 2010 m. pradžios kiekviena valstybė narė bent 25 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą;

    b)

    iki 2011 m. pradžios kiekviena valstybė narė bent 75 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą;

    c)

    iki 2012 m. pradžios kiekviena valstybė narė bent 95 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą;

    d)

    iki 2013 m. pradžios kiekviena valstybė narė 100 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą.

    Apskaičiuojant, kiek turi būti mažinami žvejybos pajėgumai, atsižvelgiama į tam tikrų kategorijų laivų sužvejojamų žuvų kiekį, laikantis 2009 m. TATAK metiniame susitikime patvirtintos metodologijos.

    Šis reikalavimas mažinti žvejybos pajėgumus netaikomas valstybei narei, kuri įrodo, kad jos žvejybos pajėgumai atitinka jos kvotą.“;

    b)

    9 dalis pakeičiama taip:

    „9.   Kiekviena valstybė narė parengia 2010–2013 m. žvejybos pajėgumų valdymo planą. Tas planas pateikiamas Komisijai iki 2009 m. rugpjūčio 15 d., ir jame pateikiama 2, 4, 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija. Be to, plane pateikiama išsami informacija apie kitus būdus, kuriais valstybė narė šalina pernelyg didelius pajėgumus, o ne tik laivų atidavimą į laužą. Prireikus planas kasmet peržiūrimas ir pateikiamas Komisijai iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 d.

    Komisija surenka nacionalinius valdymo planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos pajėgumų valdymo planą, kuris perduodamas TATAK svarstyti ir tvirtinti.“

    6.

    7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    2 dalis pakeičiama taip:

    „2.   Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 15 d. iki gegužės 15 d.“;

    b)

    6 dalis išbraukiama.

    7.

    14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

    „2.   Atgaline data pateikiama informacija nepriimama. Paskesni 1 dalyje nurodytų sąrašų pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik tais atvejais, kai žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl teisėtų veiklos priežasčių arba force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir nurodo:

    a)

    išsamius duomenis apie žvejybos laivą (-us), kuriuo (-iais) bus pakeistas 1 dalyje nurodytas laivas; taip pat

    b)

    išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius įrodymus bei informaciją.“

    8.

    18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   ES žūklės laivo kapitonas turi laikytis ne tik 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (6), 14, 15, 23 ir 24 straipsnių, bet ir, jei taikoma, į laivo žurnalą įrašyti šio reglamento II priede nurodytą informaciją.

    9.

    19 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Neleidžiama vykdyti jungtinių žvejybos operacijų su kitomis KSŠ.“

    10.

    22 straipsnis pakeičiamas taip:

    „22 straipsnis

    Perkėlimo operacijos

    1.   Prieš bet kurią perkėlimo operaciją žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar tunų gaudyklės, kurioje atliekamas atitinkamas perkėlimas, operatorius atitinkamos atsakingos vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodo:

    a)

    žūklės laivo, žuvininkystės ūkio ar tunų gaudyklės pavadinimą ir TATAK registro numerį;

    b)

    numatomą perkėlimo laiką;

    c)

    apytikriai apskaičiuotą paprastųjų tunų, kurie bus perkelti, kiekį;

    d)

    vietos, kurioje bus perkeltos žuvys, koordinates (platumą ir ilgumą) ir galimus nustatyti varžų numerius;

    e)

    vilkiko, iš kurio bus perkeltos žuvys, pavadinimą, velkamų varžų skaičių ir, jei tinkama, TATAK registro numerį;

    f)

    paprastųjų tunų paskirties uostą, žuvininkystės ūkį ar varžą.

    2.   Atsakingos valstybės narės institucijos nusprendžia, ar išduoti leidimą atlikti kiekvieną perkėlimo operaciją. Šiuo tikslu kiekvienai perkėlimo operacijai suteikiamas unikalus atpažinties numeris, apie kurį atitinkamai pranešama žvejybos laivo kapitonui, tunų gaudyklės operatoriui ar žuvininkystės ūkio operatoriui. Jei leidimas išduodamas, šį numerį sudaro trijų raidžių KSŠ kodas, keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys raidės, nurodančios leidimą (AUT), po kurių nurodomi eilės numeriai. Jei leidimą išduoti atsisakoma, numerį sudaro trys KSŠ kodo raidės, keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys raidės, nurodančios atsisakymą išduoti leidimą (NEG), po kurių nurodomi eilės numeriai. Perkėlimo operacijos nepradedamos be išankstinio leidimo.

    Už žūklės laivą, vilkiką, žuvininkystės ūkį ar tunų gaudyklę atitinkamai atsakinga valstybė narė per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo išduoda leidimą atlikti perkėlimą arba atsisako jį išduoti. Valstybė narė nesuteikia leidimo atlikti perkėlimą, jei, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, ji mano, kad:

    a)

    žūklės laivas ar tunų gaudyklė, kurie, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, neturi pakankamos kvotos;

    b)

    apie žuvų kiekį žūklės laivas ar tunų gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė arba negavo leidimo tą kiekį perkelti į varžas, ir į jį nebuvo atsižvelgta naudojant taikytiną kvotą;

    c)

    žūklės laivui, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, leidimas žvejoti paprastuosius tunus nesuteiktas arba

    d)

    vilkikas, į kurį, kaip deklaruota, perkeltos žuvys, neregistruotas 14 straipsnio 3 dalyje nurodytame TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama vykdyti su paprastųjų tunų žvejyba susijusią veiklą, registre, arba jame neįrengta laivų stebėjimo sistema (LSS).

    3.   Jei leidimas atlikti perkėlimą neišduodamas:

    a)

    už žūklės laivą atsakinga valstybė narė pateikia nurodymą paleisti žuvis ir žūklės laivo kapitoną informuoja, kad leidimas perkelti žuvis nesuteikiamas ir kad žuvys turi būti paleistos į jūrą;

    b)

    atitinkamai žūklės laivo kapitonas, žuvininkystės ūkio operatorius ar tunų gaudyklės operatorius paleidžia žuvis į jūrą;

    c)

    paprastųjų tunų paleidimas į jūrą filmuojamas vaizdo kamera ir jį stebi TATAK regioninis stebėtojas, kuris parengia ataskaitą ir pateikia ją kartu su vaizdo įrašu TATAK sekretoriatui.

    4.   Perkėlimo operacijos pabaigoje žūklės laivo ar vilkiko kapitonas, tunų gaudyklės operatorius ar žuvininkystės ūkio operatorius užpildo ir atsakingos valstybės narės kompetentingoms institucijoms perduoda VIIIa priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.

    Perkėlimo deklaracijas numeruoja už laivą, žuvininkystės ūkį ar tunų gaudyklę, iš kurių žuvys perkeliamos, atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos. Numeravimo sistemą sudaro 3 raidžių KSŠ kodas, po kurio seka keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys eilės numeriai, po kurių nurodomos trys raidės ITD (KSŠ-20**/xxx/ITD).

    Perkeliant žuvis pateikiamas perkėlimo deklaracijos originalas. Deklaracijos kopiją saugo žūklės laivo kapitonas, tunų gaudyklės operatorius, vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio operatorius.

    5.   Perkėlimo operacijas atliekančių laivų (įskaitant vilkikus) kapitonai savo laivo žurnale kasdien registruoja perkeltų žuvų svorį ir skaičių, taip pat žūklės laivo pavadinimą, vėliavą ir TATAK registro numerį, bet kokių kitų susijusių laivų pavadinimą ir jų TATAK registro numerį, perkėlimo datą bei vietą ir paskirties žuvininkystės ūkį. Laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkėlimų duomenys. Jis laikomas laive ir bet kuriuo metu yra prieinamas kontrolės tikslais.

    6.   Atsakingos valstybės narės suteiktas leidimas perkelti žuvis nereiškia, kad suteiktas leidimas atlikti žuvų perkėlimo į varžas operaciją.

    7.   Žūklės laivo kapitonas, žuvininkystės ūkio operatorius ar tunų gaudyklės operatorius, kuris perkelia paprastuosius tunus, užtikrina, kad žuvų perkėlimo operacijos būtų stebimos vandenyje esančia vaizdo kamera.

    Kiekvienas perkėlimo vaizdo įrašas padaromas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius perduodamas regioniniam stebėtojui, o kitas – KSŠ stebėtojui arba atitinkamai nacionaliniam stebėtojui, esančiam vilkike. KSŠ arba nacionaliniam stebėtojui perduodamas egzempliorius pateikiamas kartu su perkėlimo deklaracija ir sužvejotomis žuvimis, su kuriomis jis susijęs. Kiekvieno vaizdo įrašo, kuriame nuolat rodomas laikas ir data, pradžioje arba pabaigoje parodomas TATAK perkėlimo deklaracijos numeris. Valstybės narės Komisijai paprašius pateikia vaizdo įrašų kopijas TATAK Mokslo komitetui.

    8.   Kaip nurodyta VII priede nustatytoje TATAK regioninėje stebėtojų programoje, žūklės laive esantis TATAK regioninis stebėtojas registruoja vykdomas žuvų perkėlimo operacijas ir rengia jų ataskaitą, tikrina žuvų perkėlimo operacijose dalyvaujančio žūklės laivo buvimo vietą, stebi, kaip perkeliamos žuvys, vertina perkeltų žuvų kiekį ir tikrina 2 dalyje nurodyto išankstinio perkėlimo leidimo bei 4 dalyje nurodytos TATAK perkėlimo deklaracijos įrašus.

    Jei regioninio stebėtojo pateiktas sužvejotų žuvų kiekio įvertis bent 10 % didesnis nei žūklės laivo kapitono deklaruotas skaičius ir (arba) vidutinis svoris, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą, kuris užbaigiamas iki perkėlimo į varžas žuvininkystės ūkyje. Kol nėra šio tyrimo rezultatų, perkelti į varžas neleidžiama, o dokumento apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį sužvejoto kiekio skirsnis nepatvirtinamas.

    9.   TATAK regioniniai stebėtojai pasirašo TATAK perkėlimo deklaraciją aiškiai parašydami savo vardą bei pavardę ir TATAK numerį. Jie patikrina, ar TATAK perkėlimo deklaracija tinkamai užpildyta ir perduota vilkiko kapitonui.

    Baigęs žuvų perkėlimą į žvejybos laivą tunų gaudyklės operatorius užpildo ir savo valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia IV priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.

    10.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl perkėlimo operacijų pagal šio straipsnio 2 ir 7 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

    11.

    24 straipsnis pakeičiamas taip:

    „24 straipsnis

    Žuvų perkėlimo į varžas operacijos

    1.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė per savaitę nuo žuvų perkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, su kurios vėliava plaukiojantys laivai sužvejojo tunus, ir Komisijai pateikia stebėtojo patvirtintą žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui. Šioje ataskaitoje pateikiama žuvų perkėlimo į varžas deklaracijoje nurodyta informacija, kaip išdėstyta TATAK rekomendacijoje 06–07 dėl paprastųjų tunų auginimo.

    2.   Prieš pradedant bet kurią perkėlimo į varžas operaciją, už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija už žūklės laivą atsakingai valstybei narei arba žūklės laivo vėliavos KSŠ praneša apie į varžas perkeltų žuvų, kurias sužvejojo su jos vėliava plaukiojantys žūklės laivai, kiekį.

    3.   Už žūklės laivą atsakinga valstybė narė nurodo už žuvininkystės ūkį atsakingai valstybei narei ar KSŠ konfiskuoti sužvejotas žuvis ir jas paleisti į jūrą 22 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, jei, gavusi 2 dalyje nurodytą informaciją, ji mano, kad:

    a)

    žūklės laivas, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, neturėjo pakankamos į varžą perkeltų paprastųjų tunų žvejybos kvotos;

    b)

    apie žuvų kiekį žūklės laivas tinkamai nepranešė ir į jį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant taikytiną kvotą;

    c)

    žūklės laivui, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, leidimas žvejoti paprastuosius tunus nesuteiktas.

    4.   Perkėlimo į varžas operacija nepradedama be išankstinio žūklės laivo vėliavos KSŠ arba už žūklės laivą atsakingos valstybės narės leidimo.

    Paprastieji tunai į varžas perkeliami iki liepos 31 d., išskyrus atvejus, kai už žuvis gaunantį žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė ar KSŠ nurodo pagrįstas priežastis, įskaitant force majeure. Šios priežastys nurodomos pateikiant perkėlimo į varžas ataskaitą.

    5.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad neleistų į varžas auginti arba tukinti perkelti paprastųjų tunų, su kuriais nepateikiami TATAK reikalaujami dokumentai, įskaitant nurodytuosius šiame reglamente ir 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 640/2010, kuriuo sudaroma sužvejotų paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa (7). Tokie dokumentai turi būti tikslūs, visiškai užpildyti ir patvirtinti.

    6.   Atitinkamai atsakinga valstybė narė arba atsakinga KSŠ per 48 valandas nuo 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo išduoda leidimą perkelti žuvis į varžas arba jo neišduoda. Jei leidimas perkelti žuvis į varžas neišduodamas, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė ar KSŠ už vilkiką atsakingai valstybei narei ar KSŠ ir (arba) atitinkamai už žuvininkystės ūkį atsakingai valstybei narei ar KSŠ pagal 22 straipsnio 3 dalį pateikia nurodymą paleisti žuvis.

    7.   Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad perkėlimo į varžas operacijos būtų stebimos vandenyje esančia vaizdo kamera.

    Atliekamas vienas kiekvienos perkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašas. Kiekvieno vaizdo įrašo, kuriame nuolat rodomas laikas ir data, pradžioje arba pabaigoje parodomas TATAK perkėlimo deklaracijos numeris.

    8.   Jei regioninio stebėtojo pateiktas kiekio įvertis ir žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas kiekio įvertis skiriasi daugiau kaip 10 % pagal vidutinį svorį arba skaičių, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė, bendradarbiaudama su žūklės laivo vėliavos valstybe, inicijuoja tyrimą. Kol nėra šio tyrimo rezultatų, žuvys neimamos, o dokumento apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį auginimo skirsnis nepatvirtinamas.

    Jei tyrimas neužbaigiamas per 10 darbo dienų arba jei tyrimo rezultatai rodo, kad paprastųjų tunų skaičius ar vidutinis svoris daugiau kaip 10 % didesnis nei žuvininkystės ūkio operatoriaus deklaruotas skaičius ar vidutinis svoris, vėliavos KSŠ arba už žūklės laivą atsakinga valstybė narė pateikia nurodymą paleisti tą žuvų skaičių ar svorį, kuriuo viršijamas deklaruotasis.

    Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad žuvininkystės ūkio operatorius nurodymą paleisti žuvis įvykdytų per 48 valandas nuo regioninio stebėtojo atvykimo. Žuvys paleidžiamos laikantis 22 straipsnio 3 dalies.

    Jei galutinis įvertis perkeliant žuvis į varžas žuvininkystės ūkyje yra didesnis nei galutinis įvertis per pirmą perkėlimą iš žūklės laivo, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė arba KSŠ nusprendžia dėl galutinio kvotos panaudojimo, kuris patvirtinamas atitinkamame (-uose) dokumente (-uose) apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį.

    9.   Valstybės narės inicijuoja bandomuosius tyrimus, kuriais siekiama nustatyti, kaip geriau vertinti paprastųjų tunų skaičių ir svorį sužvejojimo ir perkėlimo į varžas metu, įskaitant tokius būdus kaip stereoskopinių sistemų naudojimas, ir praneša tų tyrimų rezultatus TATAK Mokslo komitetui. Perkėlimo į varžas metu parengiama imčių ėmimo programa ir (arba) alternatyvi programa siekiant pagerinti į varžas perkeliamų žuvų skaičiavimą ir jų svorio vertinimą.

    10.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl perkėlimo į varžas operacijų pagal šio straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    12.

    25 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

    „Į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, registrą įrašyti žvejybos laivai pradeda LSS duomenis siųsti TATAK bent jau prieš 15 dienų iki žvejybos sezono pradžios ir toliau juos siunčia ne trumpiau kaip 15 dienų po žvejybos sezono pabaigos, nebent Komisijai iš anksto atsiunčiamas prašymas išbraukti laivą iš TATAK laivų registro.

    Kontrolės tikslais žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, atliekamas LLS duomenų siuntimas nenutraukiamas ir laivams esant uoste, nebent taikoma pranešimų apie įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo sistema.

    Į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama vykdyti su paprastųjų tunų žvejyba susijusią veiklą, registrą įrašyti žvejybos laivai LSS duomenis TATAK siunčia visą leidimo galiojimo laikotarpį.“

    13.

    26 straipsnis pakeičiamas taip:

    „26 straipsnis

    Tunų gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimas ir ataskaitos

    1.   Duomenys apie sužvejotą žuvų kiekį registruojami ir elektroninėmis ar kitokiomis priemonėmis perduodami už atitinkamą tunų gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau nei per 48 valandas nuo kiekvienos tunų gaudyklėmis vykdytos žvejybos operacijos pabaigos. Kartu su šiais duomenimis pateikiama išsami informacija apie tunų gaudyklėse likusio žuvų kiekio įvertį.

    2.   Kiekviena valstybė narė, gavusi 1 dalyje nurodytus duomenis, elektroninėmis priemonėmis juos persiunčia Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.

    3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl tunų gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimo ir ataskaitų teikimo pagal šio straipsnio 1 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

    14.

    29 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Jei vienu metu konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 valstybės narės žvejybos laivų, tos valstybės narės inspektavimo laivas dislokuojamas konvencijos rajone visu laikotarpiu, kai tie laivai ten vykdo veiklą, kad galėtų atlikti kontrolę ir patikrinimus jūroje. Laikoma, kad šis įpareigojimas vykdomas, jei valstybės narės bendradarbiauja dislokuodamos inspektavimo laivą arba jei ES inspektavimo laivas dislokuojamas konvencijos rajone.“

    15.

    30 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad paprastuosius tunus žvejojančiuose laivuose nacionalinių stebėtojų veiklos procentinis lygis siektų bent:

    a)

    100 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių jos žūklės laivų, kurių ilgis 24 m arba mažesnis, 2011 m.;

    b)

    100 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių jos žūklės laivų, kurių ilgis 20 m arba mažesnis, 2012 m.;

    c)

    20 % pelaginiais tralais žvejojančių jos tralerių (ilgesnių nei 15 m);

    d)

    20 % ilgosiomis ūdomis žvejojančių jos laivų (ilgesnių nei 15 m);

    e)

    20 % kartinėmis ūdomis žvejojančių jos laivų (ilgesnių nei 15 m);

    f)

    100 % jos tunų gaudyklių per paprastųjų tunų paėmimo iš tunų gaudyklių operacijas;

    g)

    100 % jos vilkikų.“

    16.

    31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK regioninis stebėtojas būtų:

    a)

    visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, ilgesniuose nei 24 m, per visą 2011 m. žvejybos sezoną;

    b)

    visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, ilgesniuose nei 20 m, per visą 2012 m. žvejybos sezoną;

    c)

    nuo 2013 m. – visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, neatsižvelgiant į jų ilgį, per visą žvejybos sezoną.

    a, b ir c punktuose nurodytiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra TATAK regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų ar dalyvauti jų žvejybos veikloje neleidžiama.“;

    b)

    2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Jei paprastieji tunai paimami iš varžos ir parduodami kaip švieži produktai, TATAK regioninis stebėtojas, stebintis tunų paėmimą, gali būti už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės pilietis.“

    17.

    32 straipsnis pakeičiamas taip:

    „32 straipsnis

    Naudojimasis vaizdo įrašais

    1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK inspektoriams ir stebėtojams būtų prieinami 22 straipsnio 6 dalyje ir 22 straipsnio 7 dalyje nurodyti vaizdo įrašai.

    2.   Kiekviena už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad Sąjungos inspektoriams ir stebėtojams būtų prieinami 22 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 7 dalyje nurodyti vaizdo įrašai.

    3.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų išvengta originalaus vaizdo įrašo pakeitimo kitu, redagavimo ar manipuliavimo juo.“

    18.

    Įterpiamas šis straipsnis:

    „33a straipsnis

    Inspektavimo planų perdavimas

    Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. valstybės narės Komisijai perduoda kitų metų inspektavimo planus. Komisija surenka nacionalinius inspektavimo planus ir įtraukia juos į Sąjungos inspektavimo planą, kuris perduodamas TATAK sekretoriatui, kad TATAK jį patvirtintų.“

    19.

    34 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Draudžiama rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų prekyba, iškrovimas, importas, eksportas, perkėlimas į varžas tukinti ar auginti, reeksportas ir perkrovimas Sąjungoje nepateikiant tikslių, visiškai užpildytų ir patvirtintų dokumentų, kurių reikalaujama šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) Nr. 640/2010.“

    20.

    Įterpiamas šis straipsnis:

    „38a straipsnis

    Komiteto procedūra

    1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

    2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“

    21.

    III priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu.

    22.

    VI priedas iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis papildoma šiuo punktu:

    „q)

    perkrovimas jūroje.“;

    b)

    2 dalis pakeičiama taip:

    „2.

    Jei įgalioti inspektoriai, patekę į žvejybos laivą ir atlikę jame inspektavimą, nustato, kad laivo vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės gali būti vertinamos kaip 1 dalyje apibūdintas sunkus pažeidimas, inspektavimo laivų vėliavos valstybės institucijos nedelsdamos apie tai tiesiogiai ir per TATAK sekretoriatą praneša žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms. Tokiais atvejais, inspektoriai, jei įmanoma, apie tai taip pat informuoja kompetentingas žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijas, apie kurias pranešta TATAK komisijai, ir visus žinomus netoli inspektavimo rajono esančius žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivus.

    TATAK inspektoriai atliktus inspektavimus ir visus nustatytus pažeidimus registruoja žvejybos laivo žurnale.“;

    c)

    3 dalies pirmoje pastraipoje žodis „nedelsdamas“ pakeičiamas „per 72 valandas“;

    d)

    7 dalis pakeičiama taip:

    „7.

    Atsižvelgiant į nuostatas, dėl kurių susitarta pagal šio priedo 12 dalį, laivas, kuriuo konvencijos rajone, nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, žvejojami tunai arba tunams giminingos žuvys, sustoja, kai laivas, kuriame yra inspektorius, atitinkamu Tarptautinio signalų sąvado signalu jam perduoda signalą, išskyrus atvejus, kai laivas tuo metu atlieka žvejybos operacijas; tokiu atveju jis nedelsdamas sustoja užbaigęs tokias operacijas. Laivo kapitonas leidžia inspektoriui, kurį gali lydėti kviestinis, įlipti į laivą ir parūpina trapą. Kapitonas sudaro galimybes inspektoriui patikrinti sužvejotų žuvų kiekį, žvejybos įrankius ir bet kokius susijusius dokumentus taip, kaip inspektorius manys esant reikalinga, kad būtų nustatyta, ar laikomasi atitinkamo laivo vėliavos valstybei nustatytų galiojančių TATAK komisijos rekomendacijų; inspektorius taip pat gali prašyti pateikti bet kokius paaiškinimus, kurie laikomi būtinais.

    Inspektorių grupę sudaro ne daugiau kaip du TATAK inspektoriai, nebent, atsižvelgiant į aplinkybes, inspektorių reikia daugiau. Padėjėjas inspektorių grupę gali lydėti tik mokymosi tikslais.“

    23.

    VII priedo 1 dalis išbraukiama.

    24.

    Šio reglamento II priedo tekstas įterpiamas kaip VIIIa priedas.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja septintąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2012 m. birželio 13 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    M. SCHULZ

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    N. WAMMEN

    (1)  OL C 24, 2012 1 28, p. 116.

    (2)  2012 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimas.

    (3)  OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

    (4)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

    (5)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

    (6)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.“

    (7)  OL L 194, 2010 7 24, p. 1.“

    I PRIEDAS

    „III PRIEDAS

    Image

    Image

    II PRIEDAS

    „VIIIa PRIEDAS

    Image

    Image

    Top