24.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 219/13

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2011 m. liepos 12 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Kipro 2011 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2011–2014 m. Kipro stabilumo programos (2011 m. Tarybos rekomendacija);

(4)

2011 m. lapkričio 23 d. Komisija patvirtino antrąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas antras ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“. 2012 m. vasario 14 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Kipras yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2011 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė išvadas, kuriose ragina Socialinės apsaugos komitetą, bendradarbiaujant su Užimtumo komitetu ir kitais komitetais, pateikti savo nuomonę dėl veiksmų, rekomenduojamų pagal strategijos „Europa 2020“ politikos ciklą. Ši nuomonė yra Užimtumo komiteto nuomonės dalis;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, ir 2012 m. vasario 15 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į jų stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas;

(9)

2012 m. gegužės 7 d. Kipras pateikė savo 2012–2015 m. stabilumo programą, o 2012 m. gegužės 10 d. – savo 2012 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu; Atlikdama nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija taip pat įvertino, ar Kipre esama makroekonominio disbalanso. Nuodugnioje apžvalgoje Komisija padarė išvadą, kad dėl Kipro bankų sektoriaus ir įmonių sektoriaus įsiskolinimo šalyje susidaręs vidaus disbalansas, taip pat stebimas fiskalinės dinamikos ir konkurencingumo išorės ir vidaus disbalansas, bet jis nėra perviršinis;

(10)

remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2012–2014 m. laikotarpiu atrodo optimistinis. Nors augimo prognozė buvo smarkiai sumažinta, makroekonominiam scenarijui, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, gresia rizika, visų pirma susijusi su vidaus paklausos raida 2012–2013 m. Stabilumo programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas – iki 2012 m. ištaisyti perviršinį deficitą, o iki 2014 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, nuo kurio nenukrypti ir 2015 m. Stabilumo programoje patvirtinamas ankstesnis vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas – struktūriškai subalansuoti biudžeto būklę – ir šis tikslas visiškai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Planuojamas perviršinio deficito ištaisymas atitinka terminą, nustatytą 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl perviršinio deficito procedūros. Remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu deficitu (5), 2011–2012 m. laikotarpio planuojamas vidutinis metinis fiskalinių priemonių dydis siekia 1,5 % BVP ir atitinka Tarybos rekomendaciją. Numatyta pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo 2013 m. yra pakankama, nes viršija Stabilumo ir augimo pakte nustatytą 0,5 % BVP kriterijų tiek pagal Komisijos tarnybų 2012 m. pavasario prognozę, tiek pagal programą.

Valdžios sektoriaus išlaidų augimo tempas, atsižvelgiant į diskrecines pajamų priemones, atitinka Stabilumo ir augimo pakte nustatytą išlaidų kriterijų 2013–2014 m. laikotarpiu, tačiau ne 2015 m. Stabilumo programoje numatytų biudžeto tikslų įgyvendinimui gresia rizika, susijusi su per daug optimistiniu 2012–2014 m. makroekonominiu scenarijumi ir 2013 m. planuojamomis konsolidavimo priemonėmis, kurios ne visos yra pakankamai sukonkretintos. Remiantis programa, skolos ir BVP santykis, 2011 m. siekęs 71,6 %, 2012 m. turėtų didėti iki 72,1 %, o paskui laipsniškai mažėti iki 65,4 % 2015 m. Stabilumo ir augimo pakte nurodyto skolos mažinimo kriterijaus atžvilgiu Kiprui 2013–2015 m. nustatytas pereinamasis laikotarpis ir programoje pateiktais planais turėtų būti užtikrinta pakankama pažanga siekiant atitikti šį skolos mažinimo kriterijų. Tačiau šiai projekcijai gresia rizika, susijusi su galimomis finansinių korporacijų gelbėjimo operacijomis;

(11)

mokesčių administravimo veiksmingumą reikia gerokai padidinti, nes įplaukų surinkimo administracinės sąnaudos Kipre yra labai didelės. Mokesčių surinkimas yra santykinai nedidelis. Mokesčių administravimo išlaidos, išreikštos BVP dalimi, ir grynųjų įplaukų surinkimo administravimo sąnaudos yra didžiulės ir vis auga. Būtina imtis priemonių, kuriomis žmonės būtų skatinami dirbti oficialiai ir neslėpti mokesčių. Be to, reikėtų stiprinti iniciatyvas, kuriomis didinamas mokesčių surinkimo veiksmingumas;

(12)

dėl didelės Kipro bankų priklausomybės nuo Graikijos ekonomikos Graikijos valstybės skolos pertvarkymas ir didėjantis skaičius suteiktų neveiksnių paskolų Graikijos skolininkams didėjimas padarė neigiamą poveikį bankų turto rodikliams, pelningumui, kapitalo ir likvidumo rezervams. Konsoliduoto Kipro bankų sektoriaus priklausomybė nuo Graikijos yra didžiulė. 2011 m. gruodžio 14 d. Parlamentas priėmė dviejų įstatymų, kuriais siekiama stiprinti finansų sistemos atsparumą bankų krizėms, projektus. Tačiau kooperatinių kredito unijų, kurioms pavesta apie 40 % visų vidaus indėlių, priežiūros stiprinimo pažanga kol kas nepatenkinama;

(13)

Kiprui bus sudėtinga užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, ypač pensijų srityje. Kipras įgyvendino dvi svarbias struktūrines priemones, kuriomis reformavo savo pensijų sistemą. Nors patvirtintos priemonės tinkamos ir patikimos, Kipro atsakas nepakankamai plataus užmojo, kad užtikrintų tvarumą ir tinkamumą bei ilgainiui padėtų didinti sistemos teisingumą. Dar vis trūksta priemonių, kuriomis būtų remiamos darbuotojų galimybės įsidarbinti įmonėse ir grindžiamas faktinio pensinio amžiaus ilginimas. Kiek tai susiję su pagyvenusių žmonių skurdu, Kipras tik iš dalies sprendžia didelio skurdo rizikos lygio problemą. Priimtos priemonės yra nepakankamos trumpalaikiam pensininkų, kuriems gresia skurdas, pajamų adekvatumui gerinti;

(14)

sveikatos priežiūros sektoriui būdingos neteisingumo ir neveiksmingumo problemos nesprendžiamos tinkamai. Nepaisant 2011 m. Tarybos rekomendacijoje išdėstytos 3 rekomendacijos, iki šiol nebuvo pateikta jokia aiški Nacionalinės sveikatos draudimo sistemos tvarkymo darbotvarkė. Tai kelia pavojų ilgalaikei viešųjų finansų kontrolei ir tvarumui bei teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei;

(15)

Vyriausybė ėmėsi kelių veiksmų, reaguodama į 2011 m. rekomendaciją dėl darbo užmokesčio indeksavimo (pragyvenimo išlaidų kompensavimo išmokos, PIKI), visų pirma, dvejiems metams įšaldė viso viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Be to, Vyriausybė ir socialiniai partneriai sutiko iki 2012 m. birželio mėn. pabaigos pradėti dialogą dėl PIKI peržiūros. Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika, reikėtų visapusiškai pertvarkyti darbo užmokesčio nustatymo sistemą, siekiant sustiprinti faktinio darbo užmokesčio ir darbo našumo pokyčių ryšį bei padidinti sistemos teisingumą. Taip ne tik būtų remiamas Kipro konkurencingumas, bet ir sudarytos sąlygos veiksmingesniam darbo paskirstymui. Nors šie pokyčiai yra pirmieji žingsniai teisinga linkme, jų tinkamumas ir patikimumas labai priklauso nuo dabar vykdomo socialinio dialogo dėl darbo užmokesčio indeksavimo sistemos reformos galutinių išvadų masto ir vykdymo užtikrinimo;

(16)

makroekonominių perspektyvų prastėjimas padarė neigiamą poveikį Kipro darbo rinkai: nedarbo lygis padidėjo, jaunimo nedarbas smarkiai išaugo. Kipras šiai problemai spręsti ėmėsi keleto teigiamų veiksmų. Šios priemonės yra tinkamos, tačiau nepakankamai plataus užmojo, visų pirma švietimo ir profesinio rengimo srityse, kuriose jų įgyvendinimą reikėtų paspartinti. Būtina dėti daugiau pastangų jaunimo nedarbo problemai spręsti ir darbo jėgai perkvalifikuoti bei jos kvalifikacijai kelti, kad lengviau vyktų būtinas darbo rinkos persiskirstymas, daugiausia dėmesio skiriant grupėms, menkiausiai dalyvaujančioms mokymosi visą gyvenimą veikloje, kaip antai žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojams;

(17)

paslaugų srityje Kipras perkėlė 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (6) (Paslaugų direktyva) į nacionalinę teisę horizontaliuoju įstatymu, kuriam įgyvendinti priimta keletas sektoriui skirtų taisomųjų įstatymų ir nutarimų. Tačiau kai kuriems sektoriams (pvz., mažmeninės prekybos, turizmo, statybos paslaugų) skirtų teisės aktų priėmimo dar laukiama. Nors palyginti su ES vidurkiu Kipras ir užima gerą padėtį pagal laisvųjų profesijų reguliavimą ir iš 90 reguliuojamų profesijų Kipre tik keturios priklauso verslo paslaugų sričiai, yra keletas reguliuojamų laisvųjų profesijų, pavyzdžiui, teisininkų ir architektų, kurių teikiamoms paslaugoms nustatyti fiksuoti arba minimalūs tarifai;

(18)

remiantis nuodugnios apžvalgos tikslais atlikta analize, galima daryti išvadą, kad Kipre esama disbalanso. Visų pirma, siekiant išvengti neigiamo poveikio ekonomikos veikimui bei ekonominei ir pinigų sąjungai, reikia atidžiai stebėti einamosios sąskaitos makroekonominius pokyčius, viešuosius finansus ir finansų sektorių ir dėl jų imtis skubių ekonominės politikos priemonių. Konkrečiau Kipro ekonomikai būdingas nuolatinis didelis einamosios sąskaitos deficitas, kurį lemia prekybos apimties deficitas dėl laipsniškai mažėjančio kainų ir išlaidų konkurencingumo, valdžios sektoriaus finansų metinis disbalansas, toliau augantis net ir po nuosmukio atsigavus ekonomikai, ir didėjantis privačiojo sektoriaus įsiskolinimas. Ne finansų sektoriaus korporacijos yra ypač pažeidžiamos dėl didelio įsiskolinimo ir menko pelningumo, todėl šiame sektoriuje smarkiai daugėja neveiksnių paskolų. Be to, didelė bankų sektoriaus priklausomybė nuo Graikijos obligacijų ir Graikijos ekonomikos yra labai rizikinga. Augimo perspektyvos taip pat yra neaiškios ir tai dar labiau trukdo santykinai lėtam disbalanso panaikinimui;

(19)

Kipras prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „euro plius“. Šie įsipareigojimai, taip pat 2011 m. prisiimti ir įgyvendinami įsipareigojimai yra susiję su konkurencingumo ir užimtumo gerinimu, viešųjų finansų tvarumo didinimu ir finansinio tvarumo stiprinimu. Komisija įvertino, kaip įgyvendinami pagal paktą „euro plius“ prisiimti įsipareigojimai. Į šio vertinimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant rekomendacijas;

(20)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Kipro ekonominės politikos analizę. Įvertinusi stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, ji pateikė nuodugnią apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kipro politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos pagal Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(21)

atsižvelgdama į šį vertinimą Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (7) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(22)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos visų pirma toliau išdėstytose 1, 2 ir 7 rekomendacijose,

1.

Imtis papildomų priemonių, siekiant 2012 m. tvariai ištaisyti perviršinį deficitą. Griežtai įgyvendinti biudžeto strategiją, vykdant pakankamai konkrečias priemones 2013 m. ir vėliau, kad iki 2014 m. būtų įvykdytas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas ir išlaidų kriterijus bei užtikrinta pakankama pažanga siekiant atitikti skolos mažinimo kriterijų. Sparčiau laipsniškai diegti teisės aktais nustatytą privalomą daugiametę biudžeto sistemą ir taisomąjį mechanizmą. Imtis priemonių kuo skubiau vykdyti griežtą išlaidų kontrolę, įgyvendinti programą ir veiklos rezultatais grindžiamą biudžetą. Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir kovoti su mokesčių slėpimu.

2.

Toliau derinti kooperatinių kredito unijų priežiūros ir reglamentavimo sistemą pagal komerciniams bankams taikomus standartus. Griežtinti reguliavimo nuostatas, taikomas veiksmingam finansų įstaigų rekapitalizavimui, siekiant riboti išorės sukrėtimų keliamą pavojų finansų sektoriui.

3.

Toliau gerinti pensijų sistemos ilgalaikį tvarumą ir adekvatumą bei spręsti didelio pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygio problemą. Užtikrinti, kad faktinis pensinis amžius didėtų, be kita ko, suderinant teisės aktais numatytą pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme.

4.

Nedelsiant pagal veiklos planą užbaigti ir įgyvendinti nacionalinės sveikatos priežiūros sistemą, taip užtikrinant jos finansinį tvarumą ir visuotinį sveikatos draudimą.

5.

Tobulinti darbo jėgos įgūdžius, kad būtų didinamas jos profesinis judumas vykdant veiklą didelio augimo ir didelės pridėtinės vertės sektoriuose. Imtis papildomų priemonių jaunimo nedarbo problemai spręsti, daugiausia dėmesio skiriant mokomajai praktikai įmonėse ir individualios veiklos skatinimui. Imtis tinkamų politinių priemonių didinti paklausai, kad būtų skatinamos verslo inovacijos.

6.

Šalinti nepagrįstas kliūtis paslaugų rinkoje, ypač gerinant Paslaugų direktyvos įgyvendinimą paslaugų sektoriuose, kurių augimo potencialas didžiausias (įskaitant turizmo sektorių), ir sudarant sąlygas laisvųjų profesijų paslaugoms teikti.

7.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika, didinti konkurencingumą, įskaitant darbo užmokesčio indeksavimo sistemos pertvarkymą, kad darbo užmokestis būtų labiau susietas su našumo pokyčiais. Imtis veiksmų siekiant diversifikuoti ekonomikos struktūrą. Ištaisyti fiskalinį balansą ribojant išlaidas.