This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32012D0658
2012/658/EU: Council Implementing Decision of 9 October 2012 amending Implementing Decision 2011/344/EU on granting Union financial assistance to Portugal
2012/658/ES: 2012 m. spalio 9 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai
2012/658/ES: 2012 m. spalio 9 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai
OL L 295, 2012 10 25, p. 14–19
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
25.10.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 295/14 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
2012 m. spalio 9 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai
(2012/658/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES (2) 3 straipsnio 9 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) penktą kartą peržiūrėjo Portugalijos valdžios institucijų pažangą, padarytą įgyvendinant sutartas priemones pagal ekonominio ir finansinio koregavimo programą (toliau – Programa), taip pat jų veiksmingumą ir ekonominį bei socialinį poveikį; |
(2) |
Portugalijos ekonomikos perorientavimas vyksta sparčiau, nei numatyta. 2012 m. antrą ketvirtį realusis BVP labai sumažėjo (1,2 %), palyginti su ankstesniu ketvirčiu: pirmą ketvirtį augimas buvo lygus nuliui. Visus metus numatomas ekonomikos recesijos tempas lieka toks pat, t. y. -3 %. Einamosios sąskaitos deficitas mažėja sparčiau, nei tikėtasi: 2012 m. jis sumažėjo iki 3 % BVP, palyginti su beveik 10 % vos prieš dvejus metus. Šį koregavimą lemia geri eksporto rezultatai ir sparčiai mažėjantis importas. Žvelgiant į ateitį, ekonominei veiklai įtakos turės mažėjanti išorės paklausa ir tolesni biudžeto konsolidavimas. Todėl BVP augimo rodiklis sumažintas maždaug 1 procentiniu punktu iki maždaug -1 % 2013 m. ir iki +1 % 2014 m.; |
(3) |
nepaisant griežto biudžeto išlaidų vykdymo, duomenys iki liepos mėn. rodo 1¾ % BVP fiskalinį atotrūkį 2012 m., palyginti su biudžeto planais. Nors spartesnis, nei planuota, perėjimas nuo vidaus paklausos prie eksporto vertinamas teigiamai, jis turi dvejopą poveikį biudžeto vykdymui. Pirma, didžiausias neigiamas poveikis daromas darbui imliems šalies sektoriams, kaip antai statybų sektoriui, o dėl to padidėjęs nedarbas tampa našta socialinės apsaugos biudžetui. Antra, gamybos ir vartojimo mokesčių intensyvumas mažėja, dėl to susidaro didelis pajamų trūkumas. Augimo struktūros poveikį pajamoms didina tai, kad tam tikrose kategorijose pereinama nuo didesniu tarifu apmokestinamų prekių, kaip antai ilgalaikio vartojimo prekių, prie mažesniu tarifu apmokestinamų kasdienio vartojimo prekių. Taip pat tiesioginių mokesčių pajamų trūkumus dar padidina neigiamas mokesčių laiptelių slinkis (angl. negative bracket creep), nes mažėjančios pajamos apmokestinamos mažesniais tarifais ir mažėja mokestinės pajamos iš pelno. Kita vertus, išlaidų raida apskritai atitinka planus, o atlygio darbuotojams srityje sutaupyta daugiau, nei numatyta biudžete. Biudžeto vykdymui teigiamą poveikį taip pat daro mažesni, nei tikėtasi, palūkanų mokėjimai ir Sąjungos struktūrinių fondų programų pakeitimas. Nors kai kurie vienkartiniai veiksniai galėtų sumažinti atotrūkį iki maždaug ¾ % BVP 2012 m., didelis maždaug 1½ % BVP vertės trūkumas būtų perkeliamas į 2013 ir 2014 m., todėl fiskalinės programos tikslai 2012–2014 m. nebūtų pasiekti; |
(4) |
atsižvelgiant į didelį pajamų trūkumą ir vangesnio augimo perspektyvą, deficito tikslai pakoreguoti iki 5,0 % BVP 2012 m., 4,5 % BVP 2013 m. ir 2,5 % BVP 2014 m. Kadangi manoma, kad fiskalinio atotrūkio Vyriausybė iš esmės negali kontroliuoti, tikslų koregavimas siekiant iš dalies atsižvelgti į pajamų trūkumą laikomas tinkamu. Net pakoregavus tikslus 2013 ir 2014 m. reikės didelių, atitinkamai 3 % ir 1¾ % BVP, konsolidavimo priemonių. Kad programa ir toliau būtų patikima, tam tikras koregavimo priemones reikėtų įgyvendinti anksčiau; |
(5) |
pakoreguoti fiskaliniai tikslai grindžiami įvairiomis struktūrinėmis išlaidų ir pajamų priemonėmis. Kad būtų pasiektas 5 % BVP tikslas, dar 2012 m. turėtų būti imtasi ¼ % BVP vertės priemonių. Tai apima, inter alia, išlaidų įšaldymą ir ankstesnį tam tikrų 2013 m. suplanuotų priemonių įgyvendinimą. 2013 m. į biudžetą turėtų būti įtrauktos 3 % BVP dydžio konsolidavimo priemonės, kad būtų pasiektas 4,5 % BVP tikslas. Šios priemonės yra: tolesnis darbo užmokesčio mažinimas ypač mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, tarpinio vartojimo mažinimas, socialinių pervedimų mažinimas, tolesnis sveikatos priežiūros sektoriaus racionalizavimas, mažesnės kapitalo formavimo išlaidos, taip pat pajamų didinimas dėl gyventojų pajamų mokesčio reformos, kuria siekiama supaprastinti mokesčio struktūrą, išplėsti mokesčio bazę panaikinant tam tikras mokesčių lengvatas ir padidinti vidutinį mokesčio tarifą kartu didinant progresyvumą, dėl įmonių pelno mokesčio bazės išplėtimo panaikinus palūkanų atskaitymą, akcizų padidinimo ir turto apmokestinimo pakeitimų. 2014 m. numatyta išsami išlaidų peržiūra, kurios tikslas – nustatyti išlaidų mažinimo galimybes (4 mlrd. EUR per dvejus metus), kad būtų pasiektas 2,5 % BVP biudžeto deficito tikslas; |
(6) |
priimtos priemonės valdžios sektoriaus išlaidoms kontroliuoti. Įgyvendinama nauja įsipareigojimų kontrolės sistema, tačiau būtina užtikrinti visišką atitiktį, kad nesikauptų nauji įsiskolinimai. Turėtų būti mažinama biudžeto fragmentacija ir plačiu mastu sprendžiamos brangiai kainuojančio neveiksmingumo problemos. Tuo tikslu numatoma apriboti valstybės įmonių nuostolius, persvarstyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir siekti sutaupyti dar daugiau lėšų sveikatos priežiūros sektoriuje; |
(7) |
remiantis dabartinėmis Komisijos parengtomis nominaliojo BVP augimo projekcijomis (-1,0 % 2011 m., -2,7 % 2012 m., 0,3 % 2013 m. ir 2,2 % 2014 m.) ir pakoreguotais fiskaliniais tikslais, skolos ir BVP santykio raida turėtų būti tokia: 107,8 % 2011 m., 119,1 % 2012 m., 123,7 % 2013 m. ir 123,6 % 2014 m. Taigi, skolos ir BVP santykis 2014 m. būtų stabilizuotas ties mažiau nei 124 % ir toliau turėtų mažėti, darant prielaidą, kad deficitas ir toliau bus mažinamas. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų, įskaitant didelės apimties finansinio turto įsigijimą, visų pirma susijusį su galimu bankų rekapitalizavimu ir valstybės įmonių finansavimu, ir pagal kaupiamąjį principą apskaičiuotų bei faktiškai išmokėtų palūkanų skirtumus; |
(8) |
nuo ketvirtosios peržiūros bankų sistemos likvidumo ir mokumo sąlygos pagerėjo, kaip rodo besitęsiantis finansinio įsiskolinimo mažinimas, Eurosistemos teikiama išskirtinė likvidumo parama ir daugiau nei 7 mlrd. EUR vertės kapitalo didinimas. Bankai pateikė atnaujintus finansavimo ir kapitalo planus (4 versiją). Nors indėlių augimo perspektyvos kiek mažiau optimistiškos, visi bankai numato ne vėliau kaip 2014 m. pasiekti orientacinį 120 % paskolų ir indėlių santykio tikslą. Apskritai Susitarimo memorandumas dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – Susitarimo memorandumas) finansų sektoriuje įgyvendinamas laikantis numatytų tikslų išsaugoti finansinį stabilumą. Kai kurie bankai dar turi imtis priemonių, kad iki 2012 m. metų pabaigos pasiektų Banco de Portugal nustatytą 10 % pagrindinio 1 lygio kapitalo pakankamumo rodiklį; |
(9) |
pažanga įgyvendinant reformas, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, užimtumą ir augimo potencialą, iš esmės gera. Persvarstytas Darbo kodeksas įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio mėn. Kitos svarbios reformos išeitinių išmokų ir kolektyvinių derybų srityje planuojamos iki rugsėjo mėn. pabaigos. Neseniai Vyriausybė patvirtino keletą aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, kuriomis siekiama gerinti valstybinių užimtumo tarnybų veikimą, remti darbo vietų kūrimą, didinti aktyvumo strategijų veiksmingumą ir pasiūlyti veiksmingesnių mokymo galimybių. Teismų sistemos reformos civilinio proceso ir teismų organizavimo srityse, kurias įgyvendinus civilinės ir komercinės bylos bus nagrinėjamos greičiau ir bus užtikrinta, kad teismų sistema būtų veiksmingesnė, tęsiamos tinkamai. Imtasi veiksmų siekiant tobulinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą: priimti įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (3), pakeitimai, taip pat Portugalijos Vyriausybė priėmė įstatymo pasiūlymą, kuriuo siekiama gerinti griežtai reglamentuojamų profesijų veiklą. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (4) įgyvendinimo darbai, susiję su atskirų sektorių teisės aktais, nuosekliai tęsiami, o likusius būtinus atskirų sektorių teisės aktų pakeitimus numatoma priimti ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje. Kad būtų sumažinta administracinė našta, būtinos papildomos pastangos siekiant įgyvendinti patvirtinimo nereikalavimo iniciatyvą ir sukurti kontaktinį centrą, numatytą Direktyvoje 2006/123/EB. Siekdama sudaryti geresnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) gauti finansavimą, Portugalijos Vyriausybė įsipareigojo prireikus imtis papildomų iniciatyvų, įskaitant mechanizmus, kuriais siekiama, kad MVĮ būtų labiau orientuotos į eksportą; |
(10) |
remdamasi nepriklausoma ataskaita apie pagrindines nacionalines reguliavimo institucijas, Portugalija parengs pagrindų įstatymą, kuriuo apsaugomi visuomenės interesai ir skatinamas rinkos veiksmingumas. Pagrindų įstatymu bus užtikrintas reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir finansinė, administracinė bei valdymo autonomija vykdant pareigas, visapusiškai laikantis Sąjungos teisės. Pagrindų įstatymas taip pat padės konkurencijos institucijai veiksmingiau užtikrinti, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių, ir taip bus sustiprintas ir papildytas neseniai priimto konkurencijos įstatymo poveikis; |
(11) |
Susitarimo memorandumo penktojoje atnaujintoje versijoje įtrauktas visas skyrius dėl verslui palankios licencijavimo aplinkos skatinimo, kuriame pateiktas išsamesnis kalendorius ir konkrečios gairės, taikomos persvarstant tam tikrus svarbius teisinius režimus, kaip antai aplinkos ir teritorijų planavimo, pramoninės, komercinės ir turizmo veiklos licencijavimo; |
(12) |
atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1) |
3 ir 4 dalys pakeičiamos taip: „3. Laikantis peržiūrėtos perviršinio deficito procedūros reikalavimų, valdžios sektoriaus deficitas neviršija 5,9 % BVP 2011 m., 5,0 % BVP 2012 m., 4,5 % BVP 2013 m. ir 2,5 % BVP 2014 m. Apskaičiuojant šį deficitą, neatsižvelgiama į galimas biudžetines bankų rėmimo priemonių išlaidas įgyvendinant Portugalijos Vyriausybės finansų sektoriaus strategiją. Konsolidacija užtikrinama imantis kokybiškų nuolatinių priemonių ir iki minimumo sumažinus konsolidacijos poveikį pažeidžiamoms grupėms. 4. Anksčiau nei nurodytų metų pabaigoje Portugalija patvirtina 5–8 dalyse nurodytas priemones, o konkretūs 2011–2014 m. terminai išdėstomi Susitarimo memorandume. Portugalija yra pasirengusi imtis papildomų konsolidavimo priemonių deficitui ne vėliau kaip 2014 m. sumažinti iki mažesnės negu 3 % BVP ribos, jei būtų nukrypta nuo tikslų.“ |
2) |
6–9 dalys pakeičiamos taip: „6. Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2012 m. patvirtina šias priemones:
7. Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2013 m. patvirtina šias priemones:
8. 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas neviršija 2,5 % BVP. Kad pasiektų šį tikslą, Portugalija taiko išsamų išlaidų mažinimo planą, kurio vertė – maždaug 4 mlrd. EUR 2014–2015 m. Per šeštąją peržiūrą visapusiškai peržiūrimos išlaidos, kad būtų galima išsamiai nurodyti papildomus taupymo šaltinius, o priemonės išsamiai nurodomos ne vėliau kaip 2013 m. vasario mėn. 2014–2015 m. fiskalinio konsolidavimo planai išsamiai apibrėžiami 2013 m. stabilumo programoje. 9. Siekdama atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, Portugalija siekia išlaikyti tinkamą kapitalo lygį savo bankų sektoriuje ir užtikrina metodišką įsiskolinimo mažinimą. Šioje srityje Portugalija įgyvendina su Komisija, ECB ir TVF suderintą Portugalijos bankų sektoriaus strategiją, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Visų pirma Portugalija:
|
3) |
pridedama ši dalis: „10. Siekdama užtikrinti, kad Programos sąlygos būtų sklandžiai įgyvendinamos, ir norėdama padėti tvariai panaikinti disbalansą, Komisija nuolat teikia patarimus ir rekomendacijas dėl fiskalinių, finansų rinkos ir struktūrinių reformų. Pagal pagalbos Portugalijai sistemą kartu su TVF ir bendradarbiaudama su ECB, Komisija periodiškai peržiūri sutartų priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį ir rekomenduoja būtinus koregavimus, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, užtikrintas būtinas fiskalinis konsolidavimas ir kuo labiau sumažintas žalingas socialinis poveikis, visų pirma pažeidžiamiausioms Portugalijos visuomenės dalims.“ |
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.
Priimta Liuksemburge 2012 m. spalio 9 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
A. D. MAVROYIANNIS
(1) OL L 118, 2010 5 12, p. 1.
(2) OL L 159, 2011 6 17, p. 88.
(3) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(4) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(5) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(6) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(7) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.“