21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 195/19

(1)

2001 m. gegužės 23 d. Komisija patvirtino paprastosios komanditinės bendrovės (pranc. société en commandite simple) SCS Sernam, 2001 m. gruodžio mėn. tapusios akcine bendrove Sernam SA, restruktūrizavimo pagalbą (Sprendimas Sernam 1) (3);

(2)

2004 m. spalio 20 d. Komisija priėmė galutinį sprendimą, kuriuo patvirtino, kad 503 mln. EUR pagalba, kuriai pritarta Sprendimu Sernam 1, yra suderinama su vidaus rinka tam tikromis sąlygomis (Sprendimas Sernam 2) (4). Šiame sprendime taip pat nurodoma, kad yra suteikta papildoma 41 mln. EUR pagalba, kuri nesuderinama su vidaus rinka ir kurią Prancūzija turi susigrąžinti;

(3)

2005 m. birželio 24 d. raštu pirma trečioji šalis (pirmoji skundo pateikėja) pateikė skundą, kad Sprendimas Sernam 2 taikomas netinkamai (5);

(4)

2006 m. vasario 22 d. ši pirmoji skundo pateikėja taip pat Komisijai pareiškė ieškinį dėl neveikimo, nes tuo metu ši nesiėmė veiksmų dėl jos skundo;

(5)

2006 m. balandžio 10 d. raštu skundą Komisijai taip pat pateikė antra suinteresuotoji šalis – bendrovė Mory Group (antroji skundo pateikėja) (6);

(6)

abi skundo pateikėjos iš esmės pareiškė nuomonę, kad Sprendimas Sernam 2 buvo taikomas netinkamai, ir paprašė Komisijos pradėti naują oficialią tyrimo procedūrą dėl Sprendimo Sernam 2 taikymo Prancūzijoje;

(7)

2008 m. liepos 16 d. raštu Komisija Prancūzijai pranešė apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl Sprendimo Sernam 2 taikymo Prancūzijoje (sprendimas pradėti procedūrą). Komisija visų pirma išdėstė savo abejones dėl tvarkos, kurią Prancūzija pasirinko, jos teigimu, šiam sprendimui įgyvendinti, suderinamumo su Sprendimu Sernam 2 ir dėl to, kad taikant šią tvarką gali būti suteikta nauja valstybės pagalba;

(8)

šis Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7). Jo 16 konstatuojamojoje dalyje apibendrinami abiejų skundo pateikėjų argumentai. Tame pačiame sprendime Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl Sprendimo Sernam 2 taikymo Prancūzijoje;

(9)

Prancūzijos institucijos pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2008 m. spalio 8 d.;

(10)

Komisija šiuo klausimu gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Pirmoji skundo pateikėja pastabas pateikė 2008 m. lapkričio 13 d. Bendrovė Société nationale des chemins de fer (SNCF) pastabas pateikė 2009 m. vasario 6 d. Investicinis fondas Butler Capital Partners (BCP) pastabas pateikė 2009 m. vasario 9 d. Gautas pastabas Komisija 2009 m. kovo 25 d. perdavė Prancūzijai ir suteikė galimybę jas pakomentuoti; Prancūzijos institucijų komentarus dėl pirmosios skundo pateikėjos pastabų Komisija gavo 2009 m. gegužės 7 d.;

(11)

2011 m. kovo 15 d. antroji skundo pateikėja pareikalavo, kad Komisija atliktų tyrimo veiksmus siekdama patikrinti Sprendimo Sernam 2 taikymo sąlygas. Komisija atsakymą jai pateikė 2011 m. gegužės 18 d.; ji nurodė tyrimo veiksmus, atliktus nuo sprendimo pradėti procedūrą priėmimo;

(12)

2009 m. lapkričio 25 d. ir 2011 m. lapkričio 29 d. Komisija Prancūzijos institucijoms pateikė prašymus suteikti informaciją. Atsakymai buvo gauti 2010 m. sausio 15 d. ir 2012 m. sausio 25 d.;

(13)

2007 m. sausio 3 d. bendrovė Mory Group paprašė Prancūzijos institucijų priimti du nutarimus dėl debeto: 1) vieną nutarimą – dėl bendrovės Sernam SA, susijusį su 41 mln. EUR pagalba, kuri Sprendimu Sernam 2 paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka ir kurios, Mory Group teigimu, Prancūzija veiksmingai nesusigrąžino; 2) kitą nutarimą – dėl Sernam SA restruktūrizavimo pagalbos gavėjo (nenurodyto); šią pagalbą Prancūzija tariamai suteikė, kad būtų atlikta Sernam SA turto perdavimo operacija (išsami informacija apie šią operaciją pateikiama šio sprendimo 2.4 skirsnyje);

(14)

ekonomikos, finansų ir pramonės ministras antrosios skundo pateikėjos prašymus atmetė pateikęs raštą. Dėl šio sprendimo atmesti prašymus bendrovė Mory Group Paryžiaus administraciniam teismui pateikė ieškinį dėl įgaliojimų viršijimo. Komisijos žiniomis, ši byla dar nagrinėjama;

(15)

be to, 2012 m. sausio 31 d. buvo pradėta bendrovės Sernam Xpress (Sernam Xpress) bankroto administravimo procedūra. Sernam Xpress –tai bendrovė, kuriai vykdant Sernam SA turto perdavimo operaciją (išsami informacija apie šią operaciją pateikiama 2.4 skirsnyje) buvo perduotas Sernam SA turtas ir nefinansiniai įsipareigojimai. Nantero komercinių bylų teismas priėmė sprendimą dėl šešių mėnesių stebėjimo laikotarpio ir nustatė naujo teismo posėdžio datą – 2012 m. kovo 27 d.;

(16)

nuo tada, kai 1970 m. bendrovė SNCF įmonę Sernam įsteigė kaip vidaus padalinį, ši įmonė vykdo korespondencijos pristatymo ir skubaus siuntų bei palečių vežimo veiklą (8);

(17)

2000 m. vasario 1 d. visa Sernam veikla perleista patronuojamajai bendrovei, taigi buvo įsteigta paprastoji komanditinė bendrovė SCS Sernam. 2001 m. gruodžio 21 d.SCS Sernam pertvarkyta į akcinę bendrovę (Sernam SA). 2005 m. bendrovei Sernam SA priklausė dešimt veikiančių patronuojamųjų bendrovių ir bendrovė Sernam Transport Route, teikianti kelių transporto paslaugas;

(18)

Sernam SA veiklą perleidžiant bendrovei Financière Sernam (išsami informacija apie šią operaciją pateikiama 2.4 skirsnyje), 2005 m. spalio 17 d. bendrovei Sernam Xpress buvo perduotas Sernam SA turtas ir nefinansiniai įsipareigojimai. Tuo metu 100 % Sernam Xpress kapitalo priklausė bendrovei Financière Sernam;

(19)

2006 m. BCP įsigijo 51,8 % Sernam Xpress kapitalo. Tuo pačiu metu Sernam Xpress įsigijo bendrovę Coulonge – Limože įsteigtą transporto bendrovę;

(20)

2011 m. bendrovės Financière Sernam ir Sernam Xpress privalėjo iki finansinės apskaitos metų pabaigos atkurti nuosavą kapitalą. Kadangi BCP būtino kapitalo neįnešė, buvo atliktos dvi operacijos;

(21)

pirma, 2011 m. gegužės mėn. bendrovė Sernam Xpress savo veikiančiai patronuojamajai bendrovei Sernam Services suteikė ženklą Sernam (šio suteikimo vertė – 15 mln. EUR);

(22)

antra, 2011 m. birželio 30 d. bendrovės Sernam Xpress veikla buvo nutraukta ir bendrovė Financière Sernam, vienintelė akcininkė, perėmė jos turtą (operacija vadinama viso turto perdavimo operacija);

(23)

todėl šiuo metu grupę Sernam sudaro Financière Sernam ir buvusios bendrovės Sernam Xpress patronuojamosios bendrovės: jau minėta Sernam Services ir bendrovė Aster (Aster). Aster yra buvusi bendrovė Sernam Transport Route. Šią patronuojamąją bendrovę Sernam Xpress 2005 m. gruodžio mėn. pardavė ir jos pirkėjui suteikė garantiją dėl apyvartos. 2008 m. kovo mėn. Sernam Xpress bendrovę, kurios pavadinimas per tą laiką buvo pakeistas į Aster, perpirko. Perpirkusi ASTER Sernam Xpress į jos einamąją sąskaitą įnešė 5 mln. EUR. Liepos mėn. posėdžiavusi valdyba šią einamojoje sąskaitoje buvusią sumą paliko bendrovei ASTER. 2011 m. gruodžio mėn. Financière Sernam, kuri per tą laiką perėmė Sernam Xpress (žr. 22 konstatuojamąją dalį), atkūrė bendrovės ASTER kapitalą ir paliko jai einamojoje sąskaitoje buvusią 5 599 998 EUR sumą;

(24)

kadangi grupės Sernam finansinė padėtis toliau blogėjo, 2011 m. sausio 31 d. buvo pradėta bendrovių Financière Sernam ir Sernam Services bankroto administravimo procedūra. 2011 m. vasario 3 d. patronuojamoji bendrovė Aster pradėta likviduoti (jos veikla laikinai tęsiama). Nantero komercinių bylų teismas priėmė sprendimą dėl šešių mėnesių stebėjimo laikotarpio ir nustatė naujo teismo posėdžio datą – 2012 m. kovo 27 d.;

(25)

savo Sprendime Sernam 1 Komisija leido suteikti 503 mln. EUR pagalbą bendrovei SCS Sernam restruktūrizuoti. Šią pagalbą leista suteikti visų pirma remiantis Prancūzijos įsipareigojimu įmonę parduoti. Iš tikrųjų 60 % SCS Sernam kapitalo turėjo perimti bendrovė Géodis SA (9) – pagal bendrąją teisę reglamentuojama transporto ir logistikos bendrovė, įtraukta į Paryžiaus biržos alternatyviosios rinkos sąrašus. Taigi Geodis SA turėjo tapti visiškai ir neribotai atsakinga už bendrovės SCS Sernam skolas (10) ir padengti papildomas restruktūrizavimo išlaidas – 67 mln. EUR. SCS Sernam savo ruožtu įsipareigojo veiklos vietų skaičių 1999–2004 m. sumažinti nuo 107 iki 72, 18 % sumažinti apyvartą, sumažinti darbuotojų skaičių ir naudojantis minėtu biudžetu atlikti restruktūrizavimą per nustatytą laiką, t. y. iki 2004 m. pradžios;

(26)

savo Sprendime Sernam 2 Komisija nustatė, kad 503 mln. EUR pagalba, kurią teikti leista pagal Sprendimą Sernam 1, išmokėta kitokiomis sąlygomis negu numatytosios Sprendime Sernam 1, visų pirma dėl to, kad Géodis perėmė 15 % SCS Sernam akcijų (o ne 60 %, kaip buvo numatyta). Be to, Géodis atsisakė įnešti 67 mln. EUR įmonės restruktūrizavimo sąnaudoms finansuoti;

(27)

atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija nustatė sąlygas, kuriomis 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbą leidžiama teikti bendrovei Sernam SA. Sprendimo Sernam 2 3 straipsnis, kuriame pateikiamos šios sąlygos, yra toks:

„3 straipsnis

1.   Pagal 2 dalies nuostatas turės būti laikomasi šių sąlygų:

2.   Jei įmonė vienu kartu iki 2005 m. birželio 30 d. rinkos kaina parduos savo aktyvus įmonei, teisiškai nesusijusiai su bendrove SNCF, laikydamasi skaidrios ir atviros procedūros, 1 dalies sąlygos nebus taikomos.“;

(28)

Sprendime Sernam 2 Komisija taip pat nurodė, kad Prancūzijos institucijos bendrovei Sernam sumokėjo papildomą 41 mln. EUR pagalbą. Komisija šią pagalbą įvertino kaip nesuderinamą su vidaus rinka ir nurodė Prancūzijai ją susigrąžinti;

(29)

Prancūzija teigia, kad norėdama įgyvendinti Sprendimą Sernam 2 ji laikėsi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Prancūzija paaiškina, kad pranešime spaudai (11) SNCF visas suinteresuotąsias šalis pakvietė kreiptis į banką ABN AMRO. Išnagrinėti dokumentus buvo pasiūlyta 34 pramonės ir finansų grupėms ar konsorciumams. Pirmojo etapo kvietimuose, kuriuos bankas ABN AMRO išsiuntė dokumentų prašiusioms šalims, pateikiamos konkurso dėl viso Sernam SA turto (vartojamas terminas assets, nes kvietimas parašytas anglų kalba) perėmimo nuostatos;

(30)

Prancūzijos institucijų teigimu, dėl Sernam ekonominės padėties nebuvo galima gauti pasiūlymų, kuriuose būtų nurodyta teigiama vertė. Visuose vykdant šį konkursą pateiktuose pasiūlymuose nurodyta vertė labai neigiama:

(31)

kadangi privalomo pasiūlymo negauta, Sernam SA valdyba pateikė pasiūlymą perimti turtą per bendrovę, kuri dar turėjo būti įsteigta ir iš pradžių buvo pavadinta Bidco, paskui – Financière Sernam;

(32)

šis pasiūlymas bendrovei SNCF buvo pateiktas 2005 m. birželio 30 d.; SNCF generalinė valdyba jam iš esmės pritarė tą pačią dieną. Tačiau norint oficialiai sudaryti visų dalyvaujančių šalių susitarimo protokolą reikėjo atlikti tam tikrus formalumus. Bendrovių SNCF, Sernam SA, Sernam Xpress (viena iš dešimties patronuojamųjų bendrovių, kurių 100 % kapitalo priklausė Sernam SA, įsteigta 2002 m.) ir būsimosios bendrovės Financière Sernam vadovų susitarimo protokolas buvo pasirašytas 2005 m. liepos 21 d. (toliau – 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolas). Financière Sernam prekybos registre buvo užregistruota 2005 m. spalio 14 d. Įvairios Sernam veiklos perdavimo bendrovei Financière Sernam operacijos, išsamiai apibūdintos tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, buvo atliktos 2005 m. spalio 17 d.;

(33)

Prancūzijos institucijos nurodė, kad Sernam veikla bendrovei Financière Sernam perduota keturiais etapais:

(34)

2005 m. gruodžio 15 d. atliktas Sernam SA teisminis likvidavimas. 41 mln. EUR suma, kuri pagal Sprendimą Sernam 2 turi būti grąžinta bendrovei SNCF, buvo įtraukta į atliekant šį likvidavimą nustatytus įsipareigojimus; (13)

(35)

operacijos nurodytos šioje lentelėje:

(36)

2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole, be SNCF atlikto kapitalo atkūrimo (57 mln. EUR įnešimo į bendrovę Sernam SA ir 2 mln. EUR – į bendrovę Sernam Xpress), buvo numatytos SNCF garantijos bendrovei Financière Sernam (išsamiai apibūdintos sprendimo pradėti procedūrą 72–85 konstatuojamosiose dalyse) ir sąlyga dėl susitarimo protokolo panaikinimo, jeigu Komisija per penkerius metus nuo susitarimo protokolo sudarymo priimtų neigiamą sprendimą (ši sąlyga išsamiai apibūdinta sprendimo pradėti procedūrą 117 konstatuojamojoje dalyje);

(37)

savo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime Komisija norėjo patikrinti, ar Prancūzija tinkamai laikėsi (kaip ji teigia) Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies ir ar dėl būdo susigrąžinti nesuderinamą 41 mln. EUR pagalbą, kurį Prancūzija pasirinko, t. y. skolos valstybei įtraukimo į Sernam SA bankroto įsipareigojimus, galima tinkamai pašalinti dėl šios pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą. Be to, Komisija norėjo patikrinti, ar atliekant Sernam SA turto perdavimo operaciją nebuvo suteikta nauja su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba;

(38)

visų pirma pirmoji skundo pateikėja mano, kad nebuvo laikomasi Sprendime Sernam 2 nustatytų Sernam SA turto pardavimo sąlygų;

(39)

pirmiausia nesilaikyta Sprendime Sernam 2 nurodyto galutinio turto pardavimo termino (2005 m. birželio 30 d.), nes perdavimo operacijos patvirtintos tik 2005 m. spalio 17 d. ir tą pačią dieną turėjo būti parduotos akcijos;

(40)

be to, pirmoji skundo pateikėja mano, kad perdavimo kaina nustatyta tik remiantis Financière Sernam pateiktu pasiūlymu. Pats šis pasiūlymas neteisėtas, nes pagal jį suteikta nauja pagalba, visų pirma atkurtas Sernam SA kapitalas. Galiausiai pirmoji skundo pateikėja pabrėžia, kad Sernam Xpress nebuvo nuo Sernam SA nepriklausoma bendrovė, kaip tai įrodo Komisija savo sprendime pradėti procedūrą;

(41)

be to, perdavimo operacijos iš tikrųjų yra akcijų sandoris (angl. share deal), t. y. rinkoje išlaikyta naudą gavusi įmonė, paprasčiausiai pakeitus jos savininką;

(42)

skundo pateikėja taip pat nurodo, kad pažeista sąlyga pardavimą organizuoti rengiant skaidrų ir atvirą konkursą. Jos teigimu, Sernam Xpress turėjo būti parduota surengus viešas konsultacijas bei konkursą ir atlikus dviejų bendrovių (Sernam SA bei Sernam Xpress) kapitalo atkūrimą, o ne Sernam SA kapitalo atkūrimą;

(43)

antra, pirmoji skundo pateikėja nurodo, kad nustatant perduotų įsipareigojimų ir turto vertę buvo vykdomos manipuliacijos ir nustatyta per maža parduotos įmonės vertė;

(44)

trečia, pirmoji skundo pateikėja išvardija kelias priemones, kurios, jos nuomone, yra nauja pagalba: kapitalo atkūrimas įnešus 57 mln., nesusigrąžinta neteisėta pagalba (41 mln.), atsisakyta Sernam SA finansinių skolų bendrovei SNCF. Visos šios priemonės yra su vidaus rinka nesuderinama pagalba;

(45)

ketvirta, pirmoji skundo pateikėja pabrėžia, kad Sernam SA turėjo būti likviduota, o ne parduota. Ji pritaria Komisijos abejonėms dėl tam tikrų sąnaudų įtraukimo apskaičiuojant likvidavimo sąnaudas ir mano, kad faktinės Sernam restruktūrizavimo sąnaudos niekada nebuvo mažesnės už likvidavimo sąnaudas;

(46)

todėl pirmoji skundo pateikėja daro išvadą, kad Prancūzijos institucijos ne tik neįvykdė įpareigojimo susigrąžinti 41 mln. EUR nesuderinama paskelbtos pagalbos, bet ir suteikė naują ne mažesnę negu 95 mln. EUR pagalbą, prie kurios reikėtų pridėti įvairią kaip garantijos suteiktą pagalbą;

(47)

antroji skundo pateikėja pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą nepateikė;

(48)

SNCF nuomone, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą ji įvykdė. SNCF tvirtina, kad iki 2005 m. birželio 30 d. visą Sernam turtą ji vienu kartu rinkos kaina pardavė bendrovei, teisiškai nesusijusiai su SNCF, vykdydama skaidrų ir atvirą konkursą;

(49)

SNCF teigimu, perdavimo operacijos yra neatsiejamos viena nuo kitos ir atliktos kartu. Todėl Komisija negali dirbtinai jų skaidyti;

(50)

ji mano, kad esant neigiamai kainai privataus rinkos ekonomikos investuotojo principo laikomasi, jeigu pardavimo sąnaudos yra mažesnės už likvidavimo sąnaudas, kurias būtų patyrusi valstybė akcininkė, ir pateikia išsamias pastabas siekdama tai įrodyti;

(51)

galiausiai ji pabrėžia, kad įpareigojimas susigrąžinti 41 mln. EUR pagalbą buvo įtrauktas į atliekant Sernam SA likvidavimą nustatytus įsipareigojimus;

(52)

pirma, BCP paaiškina savo veiksmus įsigyjant Sernam Xpress kapitalo;

(53)

antra, BCP nurodo tikslą, kurio siekta perperkant bendrovę Coulonge;

(54)

trečia, BCP neigia, kad Sernam Xpress turėjo lėšų perteklių atlikus kapitalo atkūrimą (įnešus 57 ir 2 mln. EUR). BCP turėjo atlikti pakartotinę 6 mln. EUR lėšų injekciją, kad būtų pasiektas mažiausias priimtinas lėšų dydis atsižvelgiant į finansuotinus nuostolius;

(55)

ketvirta, BCP neigia, kad suteikus 41 mln. EUR pagalbą gauta nauda buvo perduota bendrovei Sernam Xpress. BCP mano, kad tokia padėtis būtų galima tik tuomet, jeigu būtų įrodyta, kad Sernam SA veikla perduota ne rinkos kaina. Tačiau, BCP teigimu, perdavimas atliktas surengus atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą. BCP taip pat primena, kad vykdant perdavimą buvo atlikta ekspertizė;

(56)

galiausiai BCP, aptardamas poveikį, padarytą jam perėmus Sernam kontrolę, kapitalo padidinimą nagrinėja kaip pardavimą ir mano, kad pagal Teisingumo Teismo sprendimus Banks  (14) ir SMI  (15) tariama pagalba negali būti grąžinta bendrovės Financière Sernam ar jos patronuojamosios bendrovės Sernam Xpress lėšomis;

(57)

Prancūzijos institucijos mano, kad privalomas pasiūlymas perimti įmonę, kuriuo pirkėjas teisiškai įpareigojamas, buvo pateiktas 2005 m. birželio 30 d. ir SNCF jam pritarė tą pačią dieną, todėl pagal Prancūzijos sutarčių teisę susitarimas tapo neatšaukiamu;

(58)

Prancūzijos institucijos mano, kad Sprendimu Sernam 2 nebuvo uždrausta parduoti turtą už neigiamą kainą ir kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ši kaina gali būti rinkos kaina;

(59)

turtas buvo parduotas už neigiamą 57 mln. EUR kainą, prilygstančią SNCF atlikto Sernam SA kapitalo atkūrimo sumai. Ši kaina didesnė negu iš pradžių pateiktuose orientaciniuose pasiūlymuose; ji nurodyta vieninteliame privalomame pasiūlyme, kurį rinkos dalyviai pateikė bendrovei SNCF. Kaina patvirtinta atlikus kelias nepriklausomas ekspertizes (jas atliko bankas ABN Amro, bankas Oddo Corporate Finance kartu su įmone Paul Hastings bei Dalyvavimo kapitale ir perdavimo komisija (pranc. Commission des Participations et Transferts);

(60)

pasak Prancūzijos institucijų, SNCF atliktas išankstinis kapitalo atkūrimas yra tik būdas įgyvendinti reikalavimus. Todėl Komisija, norėdama užginčyti Sernam turto rinkos vertę, negali remtis šiuo kapitalo atkūrimu, net jeigu dėl rinkos kainos visa neigiama kaina nebūtų laikoma pagalba;

(61)

aptardamos Komisijos analizę, pagal kurią Sernam SA veikla bendrovei Financière Sernam perduota atlikus dvi viena po kitos vykdytas operacijas – 1) Sernam SA turtą grupėje vienu kartu perdavus bendrovei Sernam Xpress (tuo metu Sernam Xpress buvo Sernam SA patronuojamoji bendrovė, kurios 100 % kapitalo priklausė Sernam SA); 2) bendrovę Sernam Xpress pardavus bendrovei Financière Sernam (ši operacija atitinka akcijų sandorį (angl. share deal), o ne turto pardavimą), – Prancūzijos institucijos mano, kad operacijos yra dirbtinai ir nepagrįstai skaidomos;

(62)

pirma, perdavimo operacijos atitinka įnašo ir perleidimo operaciją, įgyvendintą atkuriant kapitalą, t. y. neskaidomą operaciją, atliktą dėl dviejų priežasčių: 1) pagal Prancūzijos teisę turto negalima parduoti už neigiamą kainą ir 2) reikėjo užtikrinti, kad perėmėjas būtų teisiškai nesusijęs su SNCF;

(63)

atsižvelgiant į Sernam SA ekonominę padėtį (ilgą laiką buvo patiriama nuostolių: ketverių paskutiniųjų finansinių metų iki perleidimo nuostoliai siekė 309,2 mln. EUR) pažymėtina, kad Sernam SA turto bendra vertė buvo neigiama;

(64)

siekiant laikytis pagal Prancūzijos teisę taikomo draudimo parduoti turtą už neigiamą kainą ir užtikrinti ekonominį perleidimo operacijos neutralumą, pagal specialistų praktiką, taikomą esant neigiamai parduotino turto vertei: 1) numatoma, kad pirkėjo mokama kaina yra simbolinė kaina; 2) įgyvendinama priemonė, skirta pirkėjo nuostoliams atlyginti (arba prieš atliekant perleidimo operaciją pardavėjas dalyvauja didinant kapitalą, arba pardavėjas atsisako skolų, kurias jam turi grąžinti perleidžiama bendrovė);

(65)

be to, siekiant užtikrinti, kad Sernam SA kreditoriams nekiltų jokių abejonių dėl operacijos teisėtumo arba kad jie nesinaudotų savo teise pareikšti prieštaravimą, prie vienu kartu parduodamo turto reikėjo pridėti įsipareigojimus, būtinus Sernam veiklai tęsti. Vien parduodant turtą šių įsipareigojimų pridėti nebūtų buvę galima;

(66)

todėl reikėjo atlikti dalinį turto įnašą, kuriam buvo taikoma Prancūzijos prekybos kodekso L.236–16–L.236–21 straipsniuose nurodyta padalijimo schema. Šiuo klausimu Prancūzijos institucijos nurodo, kad įnašas prilygsta pardavimui, nes įnešus turto taip pat perduota nuosavybė ir atlyginta įnašą gavusios bendrovės išleistais vertybiniais popieriais;

(67)

kadangi pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį pirkėjas negalėjo būti teisiškai susijęs su SNCF, turto vienu kartu nebuvo galima tiesiogiai įnešti bendrovei Financière Sernam, nes tokiu atveju Sernam SA dėl įnašo savaime būtų tapusi Financière Sernam akcininke. Tuo paaiškinamas faktas, kad dalinį turto įnašą gavo bendrovė Sernam Xpress, paskui ši bendrovė buvo perleista bendrovei Financière Sernam;

(68)

Prancūzijos institucijų teigimu, dalinis turto įnašas į bendrovę Sernam Xpress jokiu būdu nėra turto perdavimas grupėje, nes Sernam Xpress yra priedangos bendrovė, naudojama siekiant joje laikyti vienu kartu perduotą Sernam SA turtą tik tam, kad būtų galima jį tuo pat metu parduoti pirkėjui (bendrovei Financière Sernam), o ne tęsti patronuojančiosios bendrovės veiklą. Šis turtas į bendrovę Sernam Xpress buvo įneštas ir laikomas jo rinkos verte, kad būtų atlikta operacija. Bet kokiu atveju įnešus turtą iš tikrųjų buvo perduota nuosavybė ir dėl šio perdavimo Sernam Xpress išleido 100 EUR nominaliosios vertės akciją. Prancūzijos institucijų teigimu, ši akcija atspindi faktinę įnešto turto ir perduotų įsipareigojimų vertę atlikus kapitalo atkūrimą (įnešus 57 mln. EUR);

(69)

Prancūzijos institucijos prie savo pastabų, pateiktų atsakant į sprendimą pradėti procedūrą, pridėjo teisės profesoriaus Nicolas Molfessis’o nuomonę, kurioje nurodoma, kad: „pagal Prancūzijos teisę <...> SNCF Sernam turto bendrovei Financière Sernam vienu kartu negalėjo perleisti tiesiogiai; pagal taikomas teisės normas SNCF privalėjo atlikti įnašo ir perleidimo operaciją, kad būtų laikomasi Komisijos nustatytų reikalavimų:

Bendrovės Sernam įdiegta schema turi būti prilyginama turto perleidimui vienu kartu:

(70)

pasak Prancūzijos institucijų, Sernam SA turtas už neigiamą kainą, atitinkančią rinkos kainą, vienu kartu buvo parduotas teisiškai su SNCF nesusijusiai bendrovei, dėl perleidimo susitarus vykdant atvirą, skaidrų, besąlygišką ir nediskriminacinį konkursą pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas;

(71)

Prancūzijos institucijų nuomone, teiginys, kad galimiems Sernam SA turto pirkėjams pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog parduodama ne bendrovė Sernam Xpress, bet Sernam SA turtas, iš tikrųjų yra klaidingas. Be to, pagal reikalavimą rengti atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą naujas konkursas atkūrus kapitalą neturėjo būti rengiamas, nes kapitalo atkūrimas yra tik tiesioginis konkurso ir dėl konkurso gautos neigiamos kainos padarinys;

(72)

Prancūzijos institucijos mano, kad dėl Sprendimo Sernam 2, kuriame aiškiai numatyta galimybė vienu kartu perleisti Sernam turtą, ir bendrovė SNCF, ir Prancūzijos institucijos įgijo pagrįstų lūkesčių, susijusių su leidimu perleisti turtą. Todėl pradėjus valstybės pagalbos tyrimo procedūrą neatsižvelgiama į Sprendimu Sernam 2 suteiktus teisėtus Prancūzijos institucijų lūkesčius, juo labiau kad Prancūzijos institucijos visiškai skaidriai bendradarbiavo su Komisija, suteikdamos jai visus reikiamus paaiškinimus dėl šio perleidimo tvarkos;

(73)

aptardamos tariamą manipuliavimą atliekant vertinimą Prancūzijos institucijos visų pirma neigia, kad vertinant turtą jo vertė buvo sumažinta 22 mln. Iš tikrųjų taikomuose apskaitos teisės aktuose reikalaujama, kad vykdant dalinio turto įnašo operaciją, po kurios turtas perleidžiamas, vertinimas būtų atliekamas ne remiantis grynąja apskaitos verte, kaip teigia pirmoji skundo pateikėja, bet faktine įnešamo turto ir perduodamų įsipareigojimų verte. Ši vertė vertinama atsižvelgiant į rinkos kainą arba nepriklausomas ekspertizes. Galiojančios apskaitos taisyklės taip pat buvo taikomos vertinant atidėtus mokesčių kreditus. Prekės ženklų portfelio vertinimas pagrįstas Europos Komisijos vertinimu, kuris 2001 m. gegužės 23 d. atliktas SNCF įnešus lėšų į bendrovę SCS Sernam;

(74)

dėl įsipareigojimų vertinimo Prancūzijos institucijos mano, kad buvo perduoti tik tie įsipareigojimai, kurie būtini norint tęsti įnašą gavusios bendrovės veiklą. Be to, vertinant gero vardo praradimą (angl. badwill) į apskaitą tik buvo įtraukta 57 mln. EUR neigiama rinkos vertė;

(75)

Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad akcijų sandorio (angl. share deal) atskyrimo nuo turto sandorio (angl. asset deal) klausimo šiuo atveju kelti nereikia (tokiu atskyrimu grindžiami Komisijos argumentai bylose SMI  (16) ir CDA  (17));

(76)

dėl 61–70 konstatuojamosiose dalyse apibūdintų priežasčių Prancūzijos institucijos mano, kad Sernam SA veiklos perdavimo bendrovei Financière Sernam operacijos yra ne perdavimas grupėje, po kurio sudarytas akcijų sandoris, bet turto perleidimas trečiajai šaliai;

(77)

be to, jos pabrėžia, kad, jeigu pagalba būtų buvusi perduota, į Sernam Xpress rinkos kainą būtinai būtų buvusi įtraukta 41 mln. EUR skola. Darant šią prielaidą neigiama kaina būtų buvusi 98 mln. EUR (57 + 41). Tačiau bendrovės Financière Sernam„sumokėta“ neigiama kaina (kuri iš tikrųjų gauta) buvo tik 57 mln. EUR. Taigi pardavėjas sutaupė 41 mln. EUR, tačiau dėl to su pagalba susijusi ekonominė nauda teko būtent jam. Šiomis aplinkybėmis Prancūzijos institucijos remiasi Sprendimu Banks; (18)

(78)

Prancūzijos institucijos pažymi, kad savo Sprendime CDA Teisingumo Teismas pareiškė nuomonę, jog remiantis tuo, kad CDA tęsė pagalbą gavusių įmonių veiklą, savaime negalima įrodyti ketinimo išvengti reikalavimo susigrąžinti pagalbą padarinių (19);

(79)

Teisingumo Teismas patikslino, kad išvengti reikalavimo susigrąžinti pagalbą padarinių nebuvo ketinama, nes perimdama bendrovės LCA turto dalis CDA sumokėjo rinkos kainą atitinkančią pirkimo kainą; (20)

(80)

pasak Prancūzijos institucijų, kadangi bendrovės Sernam SA turtą ir dalį įsipareigojimų Sernam Xpress įgijo jų rinkos verte, dėl šios operacijos faktinė nauda, gauta suteikus 41 mln. EUR pagalbą, bendrovei Sernam Xpress nebuvo perduota. Be to, Komisija negali tvirtinti, kad Sernam SA, perpirkus jos turtą, tapo priedangos bendrove, iš kurios neįmanoma susigrąžinti nesuderinama paskelbtos pagalbos. Tokį argumentą, kuris jau pateiktas Sprendime CDA, Teisingumo Teismas atmetė (21);

(81)

Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad galimybę vienu kartu perleisti Sernam SA turtą Komisija aiškiai numatė. Todėl tai, kad SNCF Sernam turtą vienu kartu rinkos kaina perleido bendrovei, surengusi skaidrų ir atvirą konkursą, jokiu būdu negali būti laikoma vengimu tokį konkursą rengti;

(82)

juo labiau tai akivaizdu dėl to, kad pati Komisija pareiškė nuomonę, jog tokio vengimo galimybė atmetama, „jei naudą gavusios bendrovės turto dalys „en bloc“ ne tik perleidžiamos už rinkos kainą, bet ir pagal besąlygišką bei visiems šios bendrovės konkurentams atvirą procedūrą“ (22);

(83)

aptariant Komisijos argumentą (23), kad atlikus operaciją ne tik buvo galima apsaugoti turtą, kaip leidžiama Sprendimu CDA, bet ir įsteigti įmonę, per kurią galima finansuoti naujas investicijas, pavyzdžiui, perpirkti bendrovę Coulonge, užtenka nurodyti, kad Sernam Xpress bendrovęCoulonge Services įsigijo tuo pačiu metu, kai BCP perėmė Sernam Xpress kontrolę, ir kad BCP perėmus kontrolę Sernam Xpress galėjo gauti paramą – buvo įnešta naujų pinigų šiai bendrovei įsigyti;

(84)

todėl kriterijaus, kurį Prancūzijos institucijos nurodo kaip Sprendimo CDA trečiąjį kriterijų, taip pat buvo laikomasi, kitaip negu minima Komisijos išreikštose abejonėse;

(85)

dėl naujos pagalbos pagal 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolą (SNCF atlikto Sernam SA kapitalo atkūrimo įnešus 57 mln. EUR; SNCF atlikto Sernam Xpress kapitalo atkūrimo įnešus 2 mln. EUR; SNCF bendrovei Financière Sernam suteiktų garantijų; sąlygos dėl susitarimo protokolo panaikinimo) Prancūzijos institucijos mano, kad tuomet, kai surengus atvirą ir skaidrų konkursą turtas parduodamas rinkos kaina ir sąnaudos yra mažesnės negu likvidavimo sąnaudos, toks pardavimas nėra pagalba;

(86)

be to, bendrovės Financière Sernam pateikta neigiama kaina atitinka nepriklausomų ekspertų vertinimus;

(87)

beje, Prancūzijos institucijos nurodo, kad sąlyga dėl susitarimo protokolo panaikinimo į 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolą bendrovės Financière Sernam prašymu buvo įtraukta tik siekiant apsaugoti šią bendrovę nuo rizikos, kad Komisija priims neigiamą sprendimą. Prancūzijos institucijos mano, kad be tokio tipo sąlygos nebuvo galima atlikti jokio perleidimo, ir teigia, kad nagrinėjant ankstesnę bylą (24) abejonių dėl šios sąlygos Komisijai nekilo;

(88)

visų pirma Komisija primena, kad pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (25), 16 straipsnį ši procedūra buvo pradėta, nes Komisija turėjo informacijos, kad Prancūzija pagalbą, kurią Sprendimu Sernam 2 leista teikti tam tikromis sąlygomis, įgyvendino netinkamai, prieš tai netinkamai įgyvendinusi pagalbą, kurią teikti (taip pat tam tikromis sąlygomis) leista Sprendimu Sernam 1;

(89)

Komisija mano, kad reikėtų priminti priežastis, dėl kurių ji turėjo nustatyti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nurodytas sąlygas: (26)

„<...> Atsižvelgdama į netinkamą pagalbos taikymą, nustatytą šiame sprendime, ir į restruktūrizavimo plano trukmės pailgėjimą, Komisija mano, kad įmonė „Sernam“ turi tai kompensuoti ilgam laikui pasitraukdama iš rinkos dalių, kurios yra perpildytos, kad būtų pateisintas dalies pagalbos patvirtinimas.

Iš tiesų dėl valstybės pagalbos teikimo rinkose, kurios yra perpildytos struktūriniu požiūriu ar net patiria smukimą, ją gavusi įmonė, kuri kitu atveju būtų turėjusi nutraukti veiklą dėl paskelbtų sunkumų, iš karto galėtų dirbtinai užimti nepaprastai paklausios rinkos dalis, neturinčių finansinių nesklandumų įmonių konkurenčių nenaudai. Taip pat reikia vengti, kad pagalba nesukeltų nepageidaujamų pasekmių ir neišstumtų iš paklausios rinkos finansinių nesklandumų neturinčių įmonių, įmonių, kurios nesugeba išsilaikyti iš savo nuosavų išteklių, naudai.

Taigi Komisija mano, kad įmonė „Sernam“ turi ilgam laikui atsisakyti veiklos šioje perpildytoje rinkos dalyje, šiuo atveju grupavimo (tradicinio siuntų gabenimo kelių transportu) rinkos dalyje.

Nors įmonė „Sernam“ ir pradėjo šį pasitraukimą, Komisija mano, kad to nepakanka ir kad ji ir toliau turi to siekti. Todėl, jos nuomone, reikia nustatyti sąlygas, kurios i) leis įmonei „Sernam“ toliau plėtoti savo veiklą, susijusią su novatoriška diversifikacija pereinant prie plėtotinos rinkos dalies (kuri nėra perpildyta), ir ii) leis pakeisti stagnacijos apimtose ar smunkančiose rinkose įmonės „Sernam“ paslaugas kitų veiklos vykdytojų paslaugomis (tai atlaisvins įmonės „Sernam“ dalis šiose rinkos dalyse).

<...>

Komisija taip pat primena, kad jei bus parduota visa įmonė „Sernam“ (aktyvai ir pasyvai), kaip numatė Prancūzijos valdžios institucijos, sprendimo sąlygos (kelių transporto veiklos perdavimas kitoms įmonėms ir įmonės „Sernam“ veiklų diversifikacija pereinant prie krovinių gabenimo geležinkelių transportu) bet kuriuo atveju turi būti taikomos. Priešingai, jei „Sernam“ turėtų vienu kartu parduoti visus aktyvus, Komisija primena, kad pirmiau paminėtos dvi sąlygos, susijusios su įmonės restruktūrizavimu, nebus taikomos, nes įmonė „Sernam“ nebeturės dabartinio teisinio statuso ir bus atlaisvinusi rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai (kuris galės de facto tęsti savo veiklą su įmonės „Sernam“ aktyvais).“;

(90)

taigi Sprendime Sernam 2 numatomi du skirtingi Sernam SA pardavimo scenarijai: visos bendrovės Sernam SA pardavimas (turto ir įsipareigojimų) ir tik turto pardavimas. Pirmuoju atveju turtą ir įsipareigojimus įsigyjančiai bendrovei Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos yra taikomos; antruoju atveju šios sąlygos netaikomos;

(91)

be to, reikėtų priminti daugiau aplinkybių, kuriomis priimti Komisijos sprendimai Sernam 1 ir Sernam 2. Nuolat nuostolių patiriančiai bendrovei Sernam SA buvo suteikta valstybės pagalba veiklai, kurią suteikė jos patronuojančioji bendrovė SNCF ir kuri buvo būtina, kad įmonė išliktų;

(92)

reikėjo nutraukti dirbtinai palaikomą bendrovės, kuri neteisėtai užėmė rinkos dalis, nors nebuvo konkurencinga, veiklą. Todėl, viena vertus, buvo nutraukta bendrovei Sernam valstybės nuolat teikiama finansinė pagalba, kita vertus, turėjo būti panaikintas dėl šios pagalbos atsiradęs konkurencijos iškraipymas arba atsižvelgiant į jį turėjo būti priimtos kompensacinės priemonės. Todėl reikėjo susigrąžinti 41 mln. EUR neteisėtos nesuderinamos pagalbos, bendrovei Sernam suteiktos 2001–2004 m., ir nustatyti kompensacines priemones, pagal kurias bendrovė pasitraukia iš užimamų rinkos dalių, kaip kompensaciją gavusi 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbą;

(93)

tačiau Komisija iš karto pažymi, kad tai, kaip Prancūzija ketino įgyvendinti 2004 m. sprendimą, tiesiogiai prieštarauja siekiamiems tikslams. Iš tikrųjų Prancūzijos institucijos toliau teikė pagalbą veiklai prisidengdamos tuo, kad įgyvendina šį sprendimą, ir stengėsi išlaikyti įmonės veiklos ekonominį tęstinumą – neatsisakė užimamų rinkos dalių, priešingai, stengėsi stiprinti įmonės konkurencinę padėtį;

(94)

šiuo etapu reikia metodiškai išnagrinėti priemones, kurias Prancūzijos institucijos įgyvendino, kad pasiektų savo tikslus;

(95)

Prancūzijos institucijos patvirtina, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų nebuvo laikomasi. Todėl Komisija gali tikrinti vien tai, ar Prancūzija laikėsi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų. Primintina, kad ši dalis yra tokia:

„Jei įmonė vienu kartu iki 2005 m. birželio 30 d. rinkos kaina parduos savo aktyvus įmonei, teisiškai nesusijusiai su bendrove SNCF, laikydamasi skaidrios ir atviros procedūros, 1 dalies sąlygos nebus taikomos.“;

(96)

kaip bus įrodyta toliau, Prancūzija šių sąlygų nesilaikė;

(97)

iš Prancūzijos institucijų ir pirmosios skundo pateikėjos pastabų aiškėja, kad 2005 m. birželio 30 d. SNCF valdyba iš esmės tik pritarė privalomam Financière Sernam pasiūlymui. Tačiau susitarimo protokolas, kuriuo įpareigojamos visos sandorio šalys, buvo pasirašytas tik 2005 m. liepos 21 d., o įvairios perdavimo operacijos atliktos tik 2005 m. spalio 17 d.;

(98)

todėl Komisija daro išvadą, kad Sernam SA veikla bendrovei Financière Sernam nebuvo perduota ne vėliau negu 2005 m. birželio 30 d., kaip tai vis dėlto turėjo būti padaryta laikantis Sprendimu Sernam 2 nustatytos sąlygos. Jau vien šios priežasties užtenka padaryti išvadą, kad Prancūzija netinkamai įgyvendino pagalbą, kurią teikti Sprendimu Sernam 2 leista tam tikromis sąlygomis;

(99)

pagal Sąjungos valstybių narių teisines sistemas pardavimo sutartis grindžiama romėnų teisėje išplėtotais principais (emptio venditio). Pardavimas – tai turto nuosavybės perdavimas, sumokėjus už tai tam tikrą kainą. Ši kaina, kaip pabrėžia Prancūzijos Vyriausybė, aptardama Prancūzijos teisę, turi būti teigiama;

(100)

sandoris, pagal kurį asmuo, norintis perduoti vieno ar kelių turto objektų nuosavybę, sumoka pinigų juos perimančiam asmeniui, nėra pardavimo sandoris, bet kitokio tipo sutartis;

(101)

šiuo atveju atlikusi kapitalo atkūrimą SNCF sumokėjo 59 mln. EUR: 57 mln. EUR – Sernam SA ir 2 mln. EUR – Sernam Xpress kapitalui atkurti; bendrovei Financière Sernam ji suteikė įvairių garantijų. Kadangi Financière Sernam bendrovėms SNCF ir Sernam SA sumokėjo 2 mln. EUR, Sernam Xpress kapitalo atkūrimas kompensuotas, tačiau nekompensuotos kitos sandorio dalys. Todėl SNCF ir Financière Sernam sudaryta sutartis negali būti laikoma pardavimo sutartimi. Beje, to neginčija Prancūzijos institucijos, kurios aiškina, kad įvairios Sernam SA veiklos perdavimo bendrovei Financière Sernam operacijos nėra pardavimas, nes pagal Prancūzijos teisę Prancūzijos institucijos negalėjo atlikti pardavimo, kurio rezultatas atitiktų dabartinį;

(102)

Komisija daro išvadą, kad SNCF ir Financière Sernam sudaryta sutartis nėra pardavimo sutartis. Dėl šios priežasties taip pat nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies, nes neatliktas pardavimas. Todėl Prancūzija netinkamai įgyvendino pagalbą, kurią teikti Sprendimu Sernam 2 leista tam tikromis sąlygomis;

(103)

net jeigu Sernam SA veiklos perdavimas bendrovei Financière Sernam būtų laikomas pardavimu, pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį turi būti parduodamas tik turtas, o ne visa bendrovė Sernam SA (turtas ir įsipareigojimai). Tai nurodyta Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje, cituojamoje šio sprendimo 89 konstatuojamojoje dalyje;

(104)

kaip nurodyta 2.4 skirsnyje, SNCF atliktas Sernam SA veiklos perdavimas bendrovei Financière Sernam pagrįstas tuo, kad Sernam SA kontroliavo patronuojamąją bendrovę Sernam Xpress (Sernam SA priklausė 100 % Sernam Xpress kapitalo), kuriai perduoti Sernam SA įsipareigojimai ir turtas, išskyrus tam tikras Sernam SA skolas patronuojančiajai bendrovei SNCF. Prieš atlikdama šį perdavimą SNCF atkūrė Sernam SA kapitalą – įnešė 57 mln. EUR, ir šie nauji pinigai buvo įtraukti į perduotą turtą. Atlikusi perdavimą SNCF atkūrė Sernam Xpress kapitalą – įnešė 2 mln. EUR. Tuomet Sernam Xpress akcijos už tą pačią sumą (2 mln. EUR) buvo parduotos bendrovei Financière Sernam;

(105)

kaip nurodyta 2.7.1.3 skirsnyje, Prancūzijos institucijos šią operaciją grindžia dviem pagal Prancūzijos teisę ir Sprendimą Sernam 2 taikomais reikalavimais;

(106)

jos pabrėžia, kad bendras operacijos rezultatas yra toks pat, koks būtų gautas pardavus turtą. Todėl operacija turi būti prilyginama vienu kartu atliktam Sernam SA turto pardavimui pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį;

(107)

dėl dviejų priežasčių Komisija padarė kitokią išvadą;

(108)

SNCF atlikus operaciją, Financière Sernam galėjo įsigyti Sernam Xpress akcijas, taigi ir parduoti akcijas (akcijų sandoris);

(109)

iš tikrųjų SNCF pirmiausia atliko operaciją, kuri, Prancūzijos institucijų teigimu, pagal Prancūzijos teisę laikoma daliniu turto (iš tikrųjų turto ir įsipareigojimų) įnašu. Tačiau šios operacijos, net nagrinėjamos atskirai, negalima laikyti turto pardavimu trečiajai šaliai. Ji atlikta už neigiamą 57 mln. EUR kainą, todėl nėra pardavimas (žr. 3.2.2 skirsnį). Be to, ji susijusi ne tik su turtu, bet ir su visais įsipareigojimais, išskyrus tam tikras Sernam SA skolas patronuojančiajai bendrovei SNCF. Taigi buvo perduota visa bendrovė Sernam SA (turtas ir įsipareigojimai), o ne parduotas tik turtas (taip pat žr. 3.2.3.2 skirsnį);

(110)

galiausiai turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti specialiosios paskirties įmonei – patronuojamajai bendrovei Sernam Xpress, kurios 100 % akcijų priklausė patronuojančiajai bendrovei ir kurios paskirtis buvo gauti Sernam SA turtą ir įsipareigojimus vien tam, kad pati bendrovė Sernam Xpress būtų perparduota bendrovei Financière Sernam. Taigi šis įnašas nebuvo atliktas nuo SNCF nepriklausomai trečiajai įmonei;

(111)

antra, Sernam Xpress akcijos buvo parduotos bendrovei Financière Sernam, ir tai taip pat yra ne turto pardavimas trečiajai šaliai, o akcijų perdavimas arba akcijų sandoris (taigi visos įmonės perdavimas);

(112)

taigi jokia SNCF atlikta operacija nėra Sernam SA turto pardavimas vienu kartu su SNCF teisiškai nesusijusiai bendrovei, ir Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų nebuvo laikomasi;

(113)

Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje, cituojamoje šio sprendimo 89 konstatuojamojoje dalyje, turto pardavimas aiškiai atskiriamas nuo visos bendrovės Sernam SA pardavimo (turto ir įsipareigojimų). Remiantis šia konstatuojamąja dalimi akivaizdu, kad, jeigu Prancūzijos institucijoms būtų reikėję parduoti visą bendrovęSernam SA (turtą ir įsipareigojimus), kaip jos tai ketino daryti priimant Sprendimą Sernam 2, jos buvo įpareigotos laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų;

(114)

atlikus įvairias perdavimo operacijas bendrovė Financière Sernam, įsigijusi Sernam Xpress, priimant Sprendimą Sernam 2 įgijo visus bendrovės Sernam SA įsipareigojimus ir turtą, išskyrus šias išimtis: viena vertus, turtas buvo padidintas bendrovei Sernam SA skirta 57 mln. EUR injekcija ir bendrovei Sernam Xpress skirta 2 mln. EUR injekcija (taip pat žr. šio sprendimo 3.2.4 skirsnį), kita vertus, įsipareigojimai buvo sumažinti nuosavo kapitalo paskolos, kurią bendrovė Sernam SA gavo iš grupės SNCF, suma (šis įsipareigojimas susijęs su sutarties „IBM–GPS“ nutraukimu) ir 41 mln. EUR privalomos susigrąžinti nesuderinamos pagalbos suma;

(115)

tačiau šiais nedideliais patikslinimais negalima nuslėpti fakto, kad pagrindiniai Sernam SA įsipareigojimai ir turtas iš tikrųjų visų pirma buvo perduoti bendrovei Sernam Xpress, paskui – bendrovei Financière Sernam;

(116)

taigi veiklos perdavimas yra ne turto pardavimas, o visos Sernam SA (turto ir įsipareigojimų) perdavimas, išskyrus kelias išimtis. Todėl Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų nebuvo laikomasi taip pat ir dėl šios priežasties;

(117)

dėl turto Komisija taip pat pažymi, kad atliekant Sernam SA ir Sernam Xpress kapitalo atkūrimą buvo įnešti 59 mln. EUR ir kad ekonominiu požiūriu, atsižvelgiant į Financière Sernam sumokėtus 2 mln. EUR, šis įnašas yra 57 mln. EUR. Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje atlikti tokio įnašo į turtą neleidžiama;

(118)

Prancūzijos institucijos pirmiausia surengė skaidrų ir atvirą konkursą. Tačiau pasibaigus šiam konkursui SNCF negavo jokio privalomo pasiūlymo;

(119)

nesėkmingai pasibaigus skaidriam ir atviram konkursui, sutartis dėl įvairių Sernam SA veiklos perdavimo operacijų buvo sudaryta su bendrove Financière Sernam. Kadangi ši bendrovė savarankiškai nedalyvavo skaidriame ir atvirame konkurse, galiausiai veikla buvo perduota nesurengus skaidraus ir atviro konkurso;

(120)

Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų nebuvo laikomasi taip pat ir dėl šios priežasties;

(121)

Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje turto pardavimo tikslas aiškinamas taip:

„„Sernam“ <...> bus atlaisvinusi rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai (kuris galės de facto tęsti savo veiklą su įmonės „Sernam“ aktyvais);“

(122)

taigi turto pardavimo tikslas buvo pasitraukti iš užimamų rinkos dalių, atsisakyti Sernam SA turto ir leisti trečiajai šaliai naudotis šiuo turtu. Taigi pardavus turtą siekta nutraukti Sernam SA ekonominę veiklą;

(123)

tačiau šiuo atveju visą Sernam SA nupirko jos patronuojančioji bendrovė ir ji buvo pertvarkyta į būsimą bendrovę Financière Sernam. Visos veiklos ekonominis tęstinumas yra užtikrinamas, be to, įmonė nebeturi didelės dalies savo skolos ir gavo naujo kapitalo (59 mln. EUR, iš kurių 57 mln. EUR ekonominiu požiūriu dengia SNCF). Todėl vykdant operaciją ne tik nesilaikyta Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų, bet ir neužtikrinta, kad būtų įgyvendinti šiuo sprendimu siekiami tikslai. Visiškai priešingai – dėl šios operacijos ekonominis subjektas sustiprėjo, todėl konkurencija gali būti dar labiau iškraipoma, o sprendimu nustatytomis priemonėmis kaip tik siekta tokį iškraipymą sumažinti;

(124)

Prancūzijos argumentui, kad bendrai vertinamos operacijos prilygsta turto pardavimui vienu kartu, negalima pritarti. Iš tikrųjų turto pardavimui vienu kartu iš esmės pirmiausia būdinga tai, kad jis negrindžiamas akcijų pardavimu. Todėl Komisija negali sutikti su argumentu, kad keli skirtingi teisiniai veiksmai (dalinis turto ir įsipareigojimų įnašas, paskui akcijų sandoris) prilygsta konkrečiam teisiniam veiksmui (turto pardavimui), nes vienu iš faktiškai įgyvendintų teisinių veiksmų prieštaraujama prašytam atlikti teisiniam veiksmui;

(125)

taip pat negalima sutikti su argumentu, kad pagal Prancūzijos teisę Sernam SA turto bendrovei Financière Sernam negalima parduoti tiesiogiai. Pirma, reikėtų priminti, kad Sprendimu Sernam 2 Prancūzijai suteiktos dvi alternatyvios galimybės įgyvendinti šį sprendimą. Jeigu nebūtų buvę galima turto parduoti, Prancūzijos institucijos visada galėjo sprendimą įgyvendinti pasirinkusios galimybę, nurodytą Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje (Sernam SA vykdo tik korespondencijos vežimo geležinkeliais veiklą, o kelių transporto veiklą paveda vykdyti subrangovams). Antra, jeigu trečiosios šalys kreditorės iš tikrųjų būtų pasipriešinusios pardavimui už neigiamą kainą, dėl Sernam SA būtų buvę galima rengti kolektyvinę procedūrą, taigi turtą būtų buvę galima parduoti vykdant šią procedūrą;

(126)

galiausiai jeigu Prancūzijos institucijoms buvo sunku vykdyti Sprendimą Sernam 2, jos turėjo kreiptis į Komisiją, kad susitarus su ja būtų rastas sprendimas dėl kitos schemos pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, nurodytą Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalyje. Nors Prancūzijos institucijų atstovai 2004 m. lapkričio 24 d. iš tikrųjų apsilankė Komisijoje ir 2004 m. gruodžio 21 d. jai atsiuntė oficialų raštą, kad praneštų apie sprendimą parduoti turtą vienu kartu, neapibūdindami pagrindinių sprendimo aspektų, pažymėtina, kad Prancūzija Komisijai niekada nepranešė apie restruktūrizavimo plano, kurį Komisija Sprendime Sernam 2 patvirtino tam tikromis sąlygomis, pakeitimą. Tačiau Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (28) 3.2.3 skirsnyje patvirtinama, kad valstybė narė negali nukrypti nuo restruktūrizavimo plano, nepranešusi apie tai Komisijai ir Komisijai iš anksto nedavus leidimo;

(127)

tačiau Komisija leidimo Sernam SA veiklą perduoti bendrovei Financière Sernam, kaip tai padarė Prancūzija, niekada nedavė;

(128)

galiausiai Komisija mano, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio nebuvo laikomasi. Todėl 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba, kurią teikti Sprendimu Sernam 2 leista tam tikromis sąlygomis, įgyvendinta netinkamai;

(129)

kadangi pagalbos gavėjas 503 mln. EUR pagalbą naudojo pažeisdamas Sprendimą Sernam 2, pagal šį sprendimą pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka;

(130)

pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybė narė turi nurodyti pagalbos suderinamumo priežastis. Kadangi Prancūzija nenurodė jokios suderinamumo priežasties, Komisija daro išvadą, kad 503 mln. EUR pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka ir turi būti susigrąžinta kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo pagalbos suteikimo dienos;

(131)

ši pagalba turi būti susigrąžinta iš bendrovės Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių, visų pirma Sernam Services ir Aster, šiuo metu tęsiančių ekonominę veiklą, kuriai suteikta pagalba ir kurią anksčiau vykdė bendrovė Sernam SA (šiuo metu likviduota), paskui bendrovė Sernam Xpress (kurios turtą, atlikus viso turto perdavimo operaciją, perėmė Financière Sernam). Iš tikrųjų visų pirma pažymėtina, kad grupėje sudarius sandorį Sernam Xpress perėmė visą Sernam SA turtą ir dalį įsipareigojimų. Taigi Sernam Xpress tęsė Sernam SA ekonominę veiklą (taip pat žr. išsamų įrodymą 3.3 skirsnyje). Be to, kadangi buvo perduotas visas turtas, Financière Sernam yra Sernam Xpress teisių perėmėja. Galiausiai Financière Sernam ir jos patronuojamosios bendrovės, visų pirma Sernam Service ir Aster, tęsia Sernam SA ir Sernam Xpress veiklą, taigi toliau gauna 503 mln. pagalbą, kuri iš pradžių suteikta bendrovei Sernam SA;

(132)

41 mln. EUR valstybės pagalba, kurią pagal Sprendimą Sernam 2 Prancūzija turėjo susigrąžinti iš jos gavėjo, buvo įtraukta į likviduojant bendrovę Sernam SA nustatytus įsipareigojimus;

(133)

Prancūzijos institucijos mano, kad konkurso, kurį jos laiko skaidriu ir atviru, tvarka pagal Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį Sernam SA veiklą perdavus bendrovei Financière Sernam, įpareigojimas susigrąžinti pagalbą taikomas tik vienai bendrovei Sernam SA;

(134)

Sprendimo Sernam 2 4 straipsnis yra toks:

„„Sernam“ įmonė arba jos dalys turi būti parduotos rinkos kaina, o pardavimo procedūra turi būti skaidri ir atvira visiems konkurentams. Tokiomis sąlygomis, jei įmonė „Sernam“ išliks, ji turės atlyginti 41 mln. eurų pagalbą“;

(135)

4 straipsnyje išskiriami du atvejai: Sernam ekonominės veiklos nutraukimas ir nenutraukimas. Jeigu ši veikla nutraukiama, pagalbos susigrąžinti nereikia iš subjektų, kurie turtą įsigijo rinkos kaina, surengus skaidrų ir atvirą konkursą;

(136)

beje, Komisija pažymi, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas savo praktikoje labai didelę svarbą teikia tokiems pat veiksniams;

(137)

Sprendime SMI  (29) veiklos, kuriai suteikta pagalba, pardavimo atveju išskiriamos dvi galimybės: įmonės akcijų pardavimas – pardavus jas pagalbą gavusi įmonė išlaiko savo juridinio asmens statusą (akcijų sandoris); ir įmonės viso ar dalies turto pardavimas kitai įmonei – pardavus jį tas pats juridinis asmuo ekonominės veiklos, kuriai suteikta pagalba, nebevykdo (turto sandoris);

(138)

dėl akcijų sandorio Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad: (30)

„<...> tuo atveju, jei įmonė, kuriai suteikta neteisėta valstybės pagalba, perperkama už rinkos kainą, t. y. už didžiausią kainą, kurią įprastomis konkurencijos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas pasiruošęs mokėti už šią bendrovę atsižvelgdamas į jos situaciją, visų pirma susidariusią po valstybės pagalbos suteikimo, pagalba būdavo vertinama pagal rinkos kainą ir įtraukiama į pirkimo kainą. Tokiomis sąlygomis pirkėjo negalima laikyti įgijusiu pranašumą, palyginti su kitais rinkos veiklos vykdytojais (šiuo klausimu žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Banks, C-390/98, Rink. p. I-6117, 77 punktą).

Aptariant šį atvejį pažymėtina, kad įmonė, kuriai suteikta neteisėta valstybės pagalba, išlaiko savo juridinio asmens statusą ir toliau savo vardu vykdo valstybės pagalbos lėšomis subsidijuojamą veiklą. Todėl paprastai būtent šiai įmonei suteikiamas konkurencinis pranašumas, susijęs su minėta pagalba, ir būtent ji turi būti įpareigota grąžinti sumą, lygią šios pagalbos sumai. <...>“;

(139)

dėl turto sandorio Teisingumo Teismas nurodo: (31)

„Be abejo, negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, kai įsteigiamos atskiros bendrovės siekiant tęsti dalį pagalbą gavusios įmonės veiklos šiai bankrutavus, tos atskiros bendrovės prireikus taip pat gali būti įpareigojamos grąžinti aptariamą pagalbą nustačius, kad jos faktiškai gauna konkurencinį pranašumą, susijusį su suteikus tokią pagalbą gauta nauda. Iš tikrųjų toks atvejis visų pirma galėtų būti tuomet, kai atskiros bendrovės įsigyja likviduojamos bendrovės turto, kaip kompensacijos nesumokėjusios rinkos sąlygas atitinkančios kainos, arba tuomet, kai nustatoma, kad įsteigus tokias bendroves išvengta prievolės grąžinti šią pagalbą.“;

(140)

tokie patys atvejai išskiriami Sprendime Seleco  (32). Šiame sprendime Teisingumo Teismas patvirtina, kad Komisijai gali tekti reikalauti pagalbą susigrąžinti ne tik iš pirminės įmonės, bet ir iš įmonės, kuri jos veiklą tęsia naudodama perduotas gamybos priemones, jeigu remiantis tam tikrais perdavimo aspektais galima nustatyti abiejų subjektų veiklos ekonominį tęstinumą. Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad ekonominiam tęstinumui nustatyti tinkami yra tokie rodikliai: perdavimo dalykas (turtas ir įsipareigojimai, darbo jėgos išlaikymas, turto grupės), perdavimo kaina, perimančiosios ir pirminės įmonių akcininkų arba savininkų tapatybė, perdavimo momentas (pradėjus tyrimą, pradėjus procedūrą ar priėmus galutinį sprendimą) arba ekonominė operacijos logika (33);

(141)

atrodo, jog taip pat reikėtų pabrėžti, kad bylose SMI ir Seleco nagrinėjamas turtas buvo parduotas surengus kolektyvinę procedūrą ir prižiūrint teisėjui. Buvo parduota tik dalis įmonių, kurioms taikyta kolektyvinė procedūra, turto. Be to, Teisingumo Teismo teigimu, nenustatyta, kad pardavimas neatitinka rinkos sąlygų;

(142)

Bendrasis Teismas turto sandorį išnagrinėjo Sprendime CDA  (34); jis visų pirma patikrino, ar nagrinėjamu atveju yra informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad pardavus dalį turto buvo išvengta reikalavimo susigrąžinti pagalbą. Bendrasis Teismas pareiškė nuomonę, kad Komisija nagrinėjamu atveju siekio išvengti tokio reikalavimo nenustatė ir kad CDA faktiškai neturėjo konkurencinio pranašumo, susijusio su suteikus pagalbą gauta nauda. Bendrasis Teismas šį teiginį pagrindė dviem faktinėmis aplinkybėmis: buvo parduota tik turto dalis (turtas parduotas vienu kartu); dėl tokio pardavimo būdo (t. y. pardavimo vienu kartu) buvo galima gauti didesnę sumą negu ta, kuri būtų buvusi gauta aptariamo turto dalis parduodant atskirai;

(143)

taigi Sernam SA veiklos perdavimą bendrovei Financière Sernam reikėtų nagrinėti pagal Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo išplėtotus kriterijus siekiant nustatyti, ar pagalba taip pat turi būti susigrąžinta iš bendrovės Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių Sernam Services bei Aster;

(144)

visų pirma dėl visų Sernam SA įsipareigojimų, išskyrus tris finansinius įsipareigojimus (nuosavo kapitalo paskolą, kurią bendrovė Sernam SA gavo iš grupės SNCF, įsipareigojimą, susijusį su sutarties „IBM–GPS“ nutraukimu, įpareigojimą grąžinti nesuderinamą 41 mln. EUR pagalbą), ir viso turto perdavimo bendrovei Sernam Xpress Komisija pažymi, kad buvo perduota visa įmonė (žr. 3.2.3 skirsnį). Taigi užtikrinamas ekonominis tęstinumas: Sernam SA veiklą tęsia Sernam Xpress. Todėl šis atvejis skiriasi nuo tų atvejų, dėl kurių priimti sprendimai SMI, Seleco ir CDA ir kurie buvo susiję tik su dalies turto pardavimu. Be to, perdavimas atliktas grupėje. Jis atliktas Komisijai priėmus galutinį sprendimą, kuriuo nurodoma susigrąžinti pagalbą, ir vienintelė šio perdavimo ekonominė logika yra ta, kad sudaromos sąlygos tęsti Sernam 2 veiklą, neįpareigojant laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nustatytų sąlygų. Todėl visi kriterijai, skirti ekonominiam tęstinumui įrodyti pagal sprendimą ir Sprendimą Seleco, yra įgyvendinti;

(145)

iš esmės Komisija pažymi, kad atliktas perdavimas bendrovei Sernam Xpress neatitinka rinkos sąlygų. Perdavimas bendrovei Sernam Xpress atliktas už neigiamą kainą, nesurengus skaidraus ir atviro konkurso (žr. 3.2.5 skirsnį). Faktas, kad gauta neigiama 57 mln. EUR kaina, laikoma pagalba veiklai, leidžiančia padengti 2005–2008 m. Sernam Xpress nuostolius (35), papildomas faktu, kad atsisakyta 38,5 mln. EUR bendrovės Sernam SA skolos bendrovei SNCF (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Galiausiai Komisija taip pat pažymi, kad bendrovei Sernam SA palikti įsipareigojimai yra skolos trečiosioms šalims, o ne bendrovei SNCF. Atlikusi 57 mln. EUR kapitalo injekciją SNCF suteikė galimybę bendrovei Sernam Xpress bent 2005–2008 m. padengti visas šias skolas. Tačiau jeigu SNCF už teigiamą kainą būtų pardavusi tik turtą, būtų padengta tik Sernam SA skolų trečiosioms šalims dalis, atitinkanti pardavimo pajamas. Tai yra papildomas rodiklis, kad SNCF ir Financière Sernam sutarties pusiausvyra neatitinka rinkos sąlygų;

(146)

taip pat pažymėtina, kad 57 mln. EUR neigiama kaina yra didesnė negu 56,4 mln. EUR neigiama kaina, nurodyta surengus nesėkmingą konkursą gautame geriausiame pasiūlyme (antrojo etapo pasiūlymas [5 kandidatas]);

(147)

atlikus perdavimą Sernam Xpress galėjo išvengti bendrovei Sernam SA taikyto reikalavimo grąžinti 41 mln. EUR ir tęsti Sernam SA veiklą, neprivalėdama grąžinti šios pagalbos ir laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio sąlygų;

(148)

dėl šių priežasčių Komisija daro išvadą, kad Sernam SA veiklą perdavus bendrovei Sernam Xpress ši bendrovė faktiškai turėjo konkurencinį pranašumą, susijusį su suteikus pagalbą gauta nauda. Iš tikrųjų buvo užtikrintas ekonominis tęstinumas: viena bendrovė tęsė kitos bendrovės veiklą, ir atlikus perdavimą išvengta bendrovei Sernam SA taikyto reikalavimo grąžinti pagalbą;

(149)

kaip paaiškinta sprendimuose SMI ir Seleco, tai, kad akcininkas neteisėtą pagalbą gavusios bendrovės akcijas pardavė trečiajai šaliai, neturi įtakos įpareigojimui susigrąžinti pagalbą iš ją gavusios bendrovės. Todėl Sernam Xpress akcijas pardavus bendrovei Financière Sernam, Sernam Xpress neatleista nuo įpareigojimo grąžinti 41 mln. EUR pagalbą;

(150)

susijungus bendrovėms Sernam Xpress ir Financière Sernam, įpareigojimas grąžinti pagalbą perduotas bendrovei Financière Sernam. Be to, ši bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės, visų pirma Sernam Services bei Aster, tęsia Sernam SA veiklą, todėl Sernam Xpress toliau gauna 41 mln. EUR pagalbą, kuri iš pradžių suteikta bendrovei Sernam SA;

(151)

be to, dėl šio sprendimo 3.4 punkte išdėstytų priežasčių turi būti atmesti Prancūzijos institucijų argumentai dėl privataus rinkos ekonomikos investuotojo principo taikymo;

(152)

2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole numatomos tam tikros priemonės, kurios gali būti nauja pagalba (žr. šio sprendimo 36 konstatuojamąją dalį). Komisija turi patikrinti, ar šios priemonės yra nauja pagalba ir ar prireikus ši pagalba gali būti paskelbta suderinama su vidaus rinka;

(153)

Prancūzijos institucijų teigimu, visos šios priemonės atitinka privataus rinkos ekonomikos investuotojo principą. SNCF Sernam SA veiklą perdavė bendrovei, kuri pateikė geriausią pasiūlymą vykdant skaidrų ir atvirą konkursą, ir šis pasiūlymas, nors jo kaina ir neigiama, valstybei akcininkei kainuoja pigiau negu Sernam likvidavimas;

(154)

Komisija mano, kad susigrąžinant pagalbą privataus investuotojo principas neturi būti taikomas. Susigrąžindama pagalbą valstybė vykdo prievoles, jai tenkančias pagal Sąjungos teisę, o ne veikia kaip valstybė akcininkė;

(155)

beje, Komisija pažymi, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje turto pardavimas prilyginamas kompensacinėms priemonėms, nustatytoms 3 straipsnio 1 dalimi. Pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (36) 40 punktą nuostolingos veiklos perdavimas negali būti laikomas kompensacine priemone. Neigiama kaina, dėl kurios susitarė SNCF ir Financière Sernam, rodo, kad perduota nuostolinga veikla, kuri negali būti prilyginama kompensacinei priemonei. Šiuo atveju neigiama kaina atitinka įmonei suteiktą pagalbą veiklai, todėl dėl tokios pagalbos pobūdžio negalima sumažinti konkurencijos iškraipymo;

(156)

be to, jeigu būtų pritarta Prancūzijos pozicijai, Prancūzija galėtų išvengti įpareigojimo iš Sernam SA ir bet kokios Sernam SA ekonominę veiklą tęsiančios bendrovės susigrąžinti 41 mln. EUR pagalbą, kuri Sprendimu Sernam 2 paskelbta nesuderinama, ir netinkamai įgyvendintą 503 mln. EUR pagalbą. Tai neabejotinai prieštarautų Teisingumo Teismo praktikai, pagal kurią valstybė narė raginama pagalbą susigrąžinti nedelsiant ir naudojantis visomis turimomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant įmonės turto konfiskavimą ir prireikus įmonės likvidavimą, jeigu ji negali grąžinti aptariamos pagalbos (37);

(157)

pritarus Prancūzijos pozicijai taip pat būtų diskriminuojamos privačiosios įmonės valstybinių įmonių atžvilgiu. Valstybė iš privačiosios įmonės siektų susigrąžinti pagalbą ir prireikus įmonę likviduotų, o valstybinė įmonė galėtų išvengti šio likimo vien dėl to, kad valstybei pigiau kainuotų ją parduoti už neigiamą kainą, o ne susigrąžinti įmonės gautą neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą;

(158)

dėl šių priežasčių Komisija mano, kad Prancūzija negali remtis privataus rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo principu siekdama, kad 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole nurodytoms priemonėms nebūtų taikoma valstybės pagalbos sąvoka;

(159)

taigi reikia nustatyti, ar aptariamomis priemonėmis bendrovei Sernam Xpress arba bendrovei Financière Sernam buvo suteikta nauda. Kadangi šios dvi įmonės vėliau buvo sujungtos, vienai įmonei suteiktos pagalbos nereikia atskirti nuo kitai įmonei suteiktos pagalbos. Kiti trys pagalbos kriterijai yra tenkinami: priemonės įgyvendintos valstybinės įmonės SNCF lėšomis; SNCF yra pagal viešąją teisę reglamentuojama įstaiga (viešoji pramoninė ir komercinė įstaiga, pranc. EPIC), kurią labai griežtai prižiūri valstybė; todėl pagalbos suteikimas taip pat priskirtinas valstybei. Kadangi Sernam Xpress ir Financière Sernam veikia kelių transporto sektoriuje, kuris Sąjungoje yra atviras konkurencijai, dėl suteiktos pagalbos gali būti iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių prekybai;

(160)

SNCF atlikus Sernam SA kapitalo atkūrimą – įnešus 57 mln. EUR, Sernam SA gavo didelę finansinę naudą, kurios neturi jos konkurentai. Paskui ši nauda su kitais įsipareigojimais ir turtu buvo perduota bendrovei Sernam Xpress;

(161)

SNCF atlikus Sernam Xpress kapitalo atkūrimą – įnešus 2 mln. EUR, Sernam Xpress gavo didelę finansinę naudą, kurios neturi jos konkurentai. Tačiau Komisija pažymi, kad bendrovė Financière Sernam sumokėjo SNCF 2 mln. EUR, todėl kapitalo atkūrimo, atlikto įnešus 2 mln. EUR, poveikis panaikintas ir juo nauda nesuteikta;

(162)

kaip paaiškinta 33 konstatuojamojoje dalyje, Sernam SA veiklą perduodant bendrovei Financière Sernam, nebuvo perduotos dvi Sernam SA skolos bendrovei SNCF, kurių suma – 38,5 mln. EUR. Atsisakiusi šių skolų SNCF bendrovei Sernam Xpress ir (arba) Financière Sernam suteikia naudą, kurios suma lygi skolų sumai;

(163)

Sernam SA veiklą perduodant bendrovei Financière Sernam, SNCF suteikė tokias garantijas:

(164)

akivaizdu, kad dviem pirmosiomis garantijomis bendrovei Sernam Xpress ir (arba) Financière Sernam suteikiama nauda. Iš tikrųjų jeigu šios dvi garantijos nebūtų suteiktos, bendrovė Sernam Xpress ir (arba) Financière Sernam būtų turėjusi pati dengti aptariamas sąnaudas;

(165)

dėl garantijų, susijusių su greituoju blokiniu traukiniu, Komisija mano, kad jomis labai sumažinama Sernam Xpress ir (arba) Financière Sernam patiriama rizika. Taigi šiomis garantijomis joms suteikiama nauda;

(166)

Prancūzijos teigimu, geležinkelininkams suteikta garantija iš tikrųjų naudinga SNCF. Iš tiesų SNCF tam tikrą skaičių geležinkelininkų perkėlė į kitas darbo vietas bendrovėje Sernam SA. Šie geležinkelininkai, su kuriais susijusias sąnaudas dengė Sernam SA, turėjo teisę vien pateikus prašymą grįžti į SNCF. Tuomet SNCF, atsižvelgdama į nuogąstavimus, kurie galėjo kilti dėl privatizavimo, pratęsė laikotarpį, kuriuo geležinkelininkai gali pasinaudoti šia teise, kad jie negrįžtų masiškai – dėl to SNCF būtų patyrusi daugiau išlaidų;

(167)

Komisija mano, kad nesant šios garantijos geležinkelininkai tikriausiai būtų prašę grąžinti į darbą bendrovėje SNCF perduodant veiklą. Sernam Xpress būtų turėjusi juos pakeisti naujais privačiais darbuotojais. Komisijos nuomone, šiuo atveju tokių naujų darbuotojų darbo užmokestis veikiausiai būtų buvęs mažesnis negu geležinkelininkų, todėl būtų kompensuotos papildomos Sernam Xpress sąnaudos, patirtos dėl mažesnės šių darbuotojų patirties ar sunkumų per labai trumpą laiką įdarbinti daug naujų darbuotojų;

(168)

dėl įdarbinimo garantijos pratęsimo trejais metais Prancūzija mano, kad šią garantiją SNCF tam tikriems darbuotojams suteikė kaip individualią teisę. Nei Financière Sernam, nei Sernam Xpress nėra šio susitarimo šalys;

(169)

Komisija nepritaria tokiai analizei. Iš tikrųjų dėl šios garantijos aptariamu laikotarpiu yra patraukliau likti dirbti bendrovėje Sernam Xpress, ir Sernam Xpress neturi dengti jokių papildomų sąnaudų;

(170)

Komisija daro išvadą, kad 2005 m. liepos 21 d. protokole SNCF suteiktomis garantijomis, išskyrus garantiją geležinkelininkams, bendrovei Sernam Xpress ir (arba) bendrovei Financière Sernam suteikiama nauda;

(171)

trijų pirmųjų garantijų vertę apskaičiuoti nesunku (atitinkamai 1 mln. EUR, 3 mln. EUR ir 3 mln. EUR), o darbuotojų įdarbinimo garantijos vertę apskaičiuoti sunku. Prancūzija turėtų nustatyti padidintus darbo užmokesčius, kuriuos Sernam Xpress ir (arba) Financière Sernam būtų turėjusi mokėti darbuotojams nesant šios garantijos, kad būtų pasiektas toks pat tikslas;

(172)

sprendimo pradėti procedūrą 164 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat kėlė klausimą, ar bendrovės Financière Sernam„sumokėta“ neigiama kaina iš tikrųjų atitinka rinkos vertę. Šiuo požiūriu Komisija pažymi, kad per tą laiką bendrovės Sernam Xpress ir Financière Sernam susijungė ir kad galima pagalba bendrovei Financière Sernam (per didelė neigiama kaina) neviršija 57 mln. EUR pagalbos, kurią Sernam Xpress gavo kaip naują pagalbą. Todėl aptarti galimos pagalbos pirkėjui klausimą nebėra būtina;

(173)

2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolo priemonės, apibūdintos šiame 3.4 skirsnyje, yra nauja pagalba bendrovėms Sernam Xpress ir (arba) Financière Sernam;

(174)

pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybė narė turi nurodyti pagalbos suderinamumo priežastis. Kadangi Prancūzija nenurodė jokios suderinamumo priežasties, Komisija daro išvadą, kad ši pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka ir turi būti susigrąžinta kartu su palūkanomis;

(175)

ši pagalba turi būti susigrąžinta iš bendrovės Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių, visų pirma Sernam Service bei Aster, šiuo metu tęsiančių anksčiau Sernam Xpress (sujungtos su Financière Sernam) vykdytą ekonominę veiklą, kuriai suteikta pagalba;

(176)

į 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolą yra įtraukta sąlyga dėl susitarimo protokolo panaikinimo, jeigu Europos Komisija per penkerius metus nuo susitarimo protokolo sudarymo priimtų neigiamą sprendimą. Pagal šią sąlygą taip pat gali būti suteikta nauja pagalba. Tačiau darant panašią prielaidą kaip atsvara pateikiamas argumentas, kad ši sąlyga nebuvo taikoma. Kadangi ši sąlyga iš tikrųjų nebuvo taikoma, toks argumentas galioja. Todėl aptariamos sąlygos toliau nagrinėti nereikia;

(177)

į Prancūzijos institucijų argumentą, kad dėl jų geranoriškai atliktų veiksmų Komisijoje vykdant pareigą bendradarbiauti (pavyzdžiui, Prancūzijos institucijų atstovų apsilankymo Komisijoje 2004 m. lapkričio 24 d. ir jų 2004 m. gruodžio 21 d. rašto) atsirado teisėtų lūkesčių dėl to, kad Sernam SA veiklos perdavimas bendrovei Financière Sernam atitinka Sprendimą Sernam 2 ir Sąjungos teisę, atsižvelgti negalima;

(178)

iš tikrųjų Prancūzijos pateiktoje informacijoje Komisijai tik pranešama apie sprendimą parduoti turtą vienu kartu, neapibūdinant pagrindinių Sernam SA turto perdavimo operacijos aspektų. Visų pirma 2004 m. gruodžio 21 d. informaciniame pranešime Komisijai tik nurodomi tam tikri aspektai, susiję su turto perdavimo procedūros organizavimu ir šios procedūros atvirumu bei skaidrumu siekiant iki 2005 m. birželio 30 d. parduoti turtą rinkos kaina;

(179)

tuomet Komisijai nebuvo pateikta jokia informacija apie šiuos aspektus:

(180)

kadangi informacijos apie šiuos aspektus nebuvo, Komisija negalėjo numatyti, kaip Prancūzija galiausiai įgyvendins Sprendimą Sernam 2. Priešingai – 2004 m. gruodžio 21 d. pranešime leidžiama suprasti, kad pardavimas bus atliktas neišskiriant įsipareigojimų ir už teigiamą kainą, nes jame nurodoma, kad „pardavus gautos pajamos bus panaudotos juridinio asmens Sernam įsipareigojimams, įskaitant nesuderinamą pagalbą, padengti vykdant įprastas nacionalines procedūras“;

(181)

nors atsižvelgiant į neigiamas kainas, pasiūlytas už Sernam SA turtą, galimybė atkurti kapitalą (trečias aspektas) tapo akivaizdi tik gavus pasiūlymus, Prancūzija, rengdama savo 2004 m. gruodžio 21 d. pranešimą, iš esmės jau turėjo žinoti bent tai, kad turtas parduodamas su dalimi įsipareigojimų (antras aspektas). Bet kokiu atveju Prancūzijos institucijos, 2004 m. gruodžio 21 d. ar vėliau Komisijai savanoriškai nepranešusios apie šiuos pagrindinius aspektus, negali teigti, kad turėjo teisėtų lūkesčių;

(182)

galiausiai Prancūzijos institucijos, jeigu joms buvo sunku vykdyti Sprendimą Sernam 2, visų pirma turėjo kreiptis į Komisiją, kad susitarus su ja būtų rastas sprendimas dėl kitos schemos pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, nurodytą ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (40) 3.2.3 skirsnyje patvirtinama, kad pagal šį bendrą principą valstybė narė negali nukrypti nuo restruktūrizavimo plano, nepranešusi apie tai Komisijai ir Komisijai iš anksto nedavus leidimo;

(183)

be to, Komisija leidimo perduoti Sernam SA veiklą bendrovei Financière Sernam, kaip tai padarė Prancūzija, niekada nedavė;

(184)

todėl Komisija daro išvadą, kad nei Prancūzija, nei pagalbos gavėjai negali remtis jokiais teisėtais lūkesčiais;

(185)

Komisija padarė išvadą, kad Sprendimo Sernam 2 sąlygų nebuvo laikomasi. Todėl pagalbos priemonės, kurias įgyvendinti leista Sprendimu Sernam 2, buvo įgyvendintos netinkamai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 16 straipsnyje. Kadangi Prancūzija nenurodė šios pagalbos suderinamumo priežasčių, pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka. Todėl Prancūzija turi imtis visų priemonių, kad susigrąžintų šią pagalbą ir palūkanas;

(186)

šių pagalbos priemonių suma yra 503 mln. EUR. Ją sudaro įvairi restruktūrizavimo pagalba, kurios suma – 2 938 mln. Prancūzijos frankų (448 mln. EUR). Ši pagalba nurodyta 2003 m. balandžio 30 d. sprendimo 3 lentelėje, kurios pagrindinės dalys įtrauktos į šią lentelę:

(187)

kad susidarytų 503 mln. EUR suma, reikia pridėti 34 mln. EUR pagal bagažo ir spaudos vežimo sutartis suteiktos pagalbos ir 21 mln. EUR pagal tiekimo sutartis suteiktos pagalbos;

(188)

daugiau informacijos pateikiama 2001 m. gegužės 23 d. Sprendime Sernam 1;

(189)

siekdamos veiksmingai ir nedelsiant susigrąžinti pagalbą Prancūzijos institucijos turi nurodyti kiekvienos pagalbos suteikimo pagalbos gavėjui dieną (41). Būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamos su kiekviena priemone susijusios susigrąžintinos sumos palūkanos; šios palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių (42);

(190)

taip pat turi būti susigrąžinta 41 mln. EUR pagalba, kuri Sprendimu Sernam 2 jau įvertinta kaip nesuderinama, ir pagal tą patį metodą apskaičiuotos palūkanos;

(191)

galiausiai kapitalo atkūrimas įnešus 57 mln. EUR, SNCF atsisakytos 38,5 mln. EUR bendrovės Sernam SA skolos ir garantijos, kurias SNCF suteikė bendrovės Sernam SA veiklą perduodant bendrovei Financière Sernam, išskyrus geležinkelininkams suteiktą garantiją, taip pat yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba. Ši nauja pagalba turi būti susigrąžinta su palūkanomis, apskaičiuotomis pagal tokį pat metodą. Komisija nurodo, kad susigrąžintinų sumų apskaičiavimo metodas pateikiamas šio sprendimo 171 ir 189 konstatuojamosiose dalyse;

(192)

kad nustatytų susigrąžintiną pagalbos sumą, Prancūzija gali atsižvelgti į sumas, kurias SNCF galėjo gauti likviduojant bendrovę Sernam SA – grąžinant 41 mln. EUR pagalbos sumą su palūkanomis ir (arba) nuosavo kapitalo paskolą su palūkanomis;

(193)

jeigu bendrovei SNCF būtų grąžintos visos skolos, Prancūzija gali atsižvelgti tik į likvidavus bendrovę Sernam SA SNCF susigrąžintas sumas, prilygstančias abiejų užregistruotų pagalbos priemonių sumos ir visos skolų, įtrauktų į bendrovės Sernam SA įsipareigojimus, sumos santykiui;

(194)

šios sumos, įskaitant iš pradžių bendrovėms Sernam SA ir Sernam Xpress suteiktą pagalbą, turi būti susigrąžintos iš Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių Sernam Service bei Aster, šiuo metu tęsiančių anksčiau Sernam Xpress (sujungtos su Financière Sernam), o dar anksčiau Sernam SA vykdytą ekonominę veiklą, kuriai suteikta pagalba;

(195)

iš tikrųjų nekyla jokių abejonių, kad Sernam Xpress ir veikiančios jos patronuojamosios bendrovės Sernam Services bei Aster tęsė Sernam SA ekonominę veiklą, nes būtent to buvo siekiama Prancūzijai atliekant Sernam SA veiklos perdavimą bendrovei Financière Sernam. Be to, iš dokumentuose pateiktos informacijos matyti, kad Sernam Xpress, Sernam Services ir Aster veiklą, kuriai suteikta pagalba, iš tikrųjų tęsė pagal Sernam SA taikytą verslo planą, samdydama tuos pačius darbuotojus. Paskui 2011 m. birželio 30 d. vienintelė akcininkė Financière Sernam likvidavo bendrovę Sernam Xpress ir perėmė jos turtą. Taigi Financière Sernam yra Sernam Xpress teisių ir ekonominės veiklos perėmėja, nes būtent ji (Financière Sernam) šiuo metu valdo ir tiesiogiai kontroliuoja veikiančias patronuojamąsias bendroves Sernam Services ir Aster. Be to, Financière Sernam ir jos patronuojamosios bendrovės, visų pirma Sernam Services ir Aster, tęsia Sernam SA ir Sernam Xpress veiklą, taigi toliau gauna pagalbą. Be to, 2011 m. gegužės mėn. į bendrovę Sernam Services buvo įnešta turto ir jai perduotas prekės ženklas Sernam (šio perdavimo vertė – 15 mln. EUR); už tai bendrovė nesumokėjo tinkamos kompensacijos. Dėl bendrovės Aster pažymėtina, kad, viena vertus, 2008 m. kovo mėn. į jos einamąją sąskaitą buvo įnešta 5 mln. EUR suma, kuri jai palikta 2008 m. liepos mėn.; kita vertus, 2011 m. gruodžio mėn. buvo atkurtas jos kapitalas – jos einamojoje sąskaitoje palikta 5 599 998 EUR suma. Taigi šios dvi patronuojamosios bendrovės pagalbą, kuri iš pradžių suteikta bendrovėms Sernam SA ir Sernam Xpress, gavo ne tik kaip grupei priklausančios bendrovės dėl to, kad tęsia Sernam SA ir Sernam Xpress veiklą, bet ir dėl to, kad joms buvo perduotas tam tikras turtas arba įgyvendintos jų kapitalo atkūrimo priemonės;

(196)

reikėtų patikslinti, kad pati Sernam SA buvo įsteigta, kai 2011 m. pabaigoje Sernam SCS buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę (šiuo klausimu žr. Sprendimo Sernam 2 11 konstatuojamąją dalį). Taigi dalį aptariamos pagalbos pirmoji gavo Sernam SCS;

(197)

kadangi 2012 m. sausio 31 d. pradėta bendrovės Financière Sernam ir jos patronuojamosios bendrovės Sernam Services bankroto administravimo procedūra, o 2012 m. vasario 3 d. pradėtas Financière Sernam patronuojamosios bendrovės Aster teisminis likvidavimas, Prancūzijos institucijų prašoma nustatyti pagalbos sumą, prie kurios turi būti pridėtos palūkanos ir kuri turi būti kuo greičiau susigrąžinta, kad pagalba būtų įtraukta į šių įmonių įsipareigojimus,

a)

kiekvienos pagalbos priemonės įgyvendinimo perduodant pagalbą pagalbos gavėjui dieną ir kiekvienos pagalbos priemonės bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo;

b)

išsamų šiam sprendimui įgyvendinti numatytų priemonių, kurių jau imtasi, aprašymą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.