30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1631/2005 (2) Taryba nustatė galutines antidempingo priemones, kurias sudaro individualūs muitai nuo 7,3 iki 40,5 % ir likutinis 42,6 % (3) muitas, taikomas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės trichlorizocianuro rūgščiai.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 855/2010 (4) Taryba vienai bendrovei taikomą individualų muitą sumažino nuo 14,1 iki 3,2 %.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (5), 2010 m. liepos 6 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 90 %) visos trichlorizocianuro rūgšties Sąjungoje, vardu pateikė Europos chemijos pramonės taryba (angl. CEFIC) (toliau - skundo pateikėjai).

(4)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2010 m. spalio 6 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(6)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – peržiūros PTL) truko nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitam žinomam Sąjungos gamintojui, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams, taip pat KLR atstovams.

(8)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti taikoma tų šalių atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(10)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(11)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR gamintojas.

(12)

Kalbant apie importuotojus, pradžioje pasisiūlė kelios bendrovės, bet vėlesniame etape jos atsisakė bendradarbiauti.

(13)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims per pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą nurodytą laikotarpį. Atsakymai gauti iš trijų žinomų Sąjungos gamintojų ir dviejų naudotojų.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti dviejų didžiausių Sąjungos gamintojų patalpose:

(15)

Produktas, dėl kurio atliekama šį peržiūra – KLR kilmės trichlorizocianuro rūgštis ir jos preparatai (toliau – TCCA), Tarptautiniame nepatentuotų pavadinimų (TNP) sąraše taip pat vadinama „simklozenu“, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 2933 69 80 ir ex 3808 94 20 (TARIC kodai 2933698070 ir 3808942020).

(16)

TCCA – cheminis produktas, naudojamas kaip plataus spektro organinis chloro dezinfekantas ir baliklis, visų pirma naudojamas baseinų vandeniui dezinfekuoti. Produktas parduodamas miltelių, granulių, tablečių arba drožlių pavidalo. Bet kokio pavidalo TCCA ir jos preparatų pagrindinės savybės (cheminė sudėtis) ir ypatybės (dezinfekantas) tokios pat, bet kokio pavidalo produkto paskirtis panaši, todėl tai laikoma vienu produktu.

(17)

Atlikus šį tyrimą patvirtinta, kad eksportuojančių gamintojų gaminamo ir į Sąjungą parduodamo nagrinėjamojo produkto fizinės ir cheminės savybės bei paskirtis tokios pat kaip ir Sąjungos gamintojų gaminamo bei Sąjungos rinkoje parduodamo ir panašioje šalyje gaminamo ir jos vidaus bei eksporto rinkose parduodamo nagrinėjamojo produkto. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(18)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar yra tikimybė, kad pasibaigus esamų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(19)

Kaip jau aiškinta, vykdant atranką nebendradarbiavo nė vienas iš 30 žinomų eksportuojančių gamintojų, su kuriais susisiekta, nė vienas iš jų nepranešė apie save ir vykdant tyrimą.

(20)

Kadangi nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas, nustatyti faktai, susiję su dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe, pagrįsti duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. Eurostato duomenimis, taip pat prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis ir oficialiais KLR eksporto statistiniais duomenimis.

(21)

Be to, nustatant normaliąją vertę remtasi bendradarbiaujančio panašios šalies, Japonijos, eksportuojančio gamintojo pateiktais duomenimis.

(22)

Kadangi KLR yra pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis kaina ar apskaičiuotąja normaliąja verte, gauta atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis), arba pagal kainą, taikomą importuojant iš panašios šalies į kitas šalis, įskaitant Europos Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(23)

Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė, kad anksčiau atliekant tyrimą normaliajai vertei KLR atžvilgiu nustatyti tinkama rinkos ekonomikos šalimi buvo pasirinkta Japonija, ir kad tuo tikslu Komisija ketina ir vėl remtis Japonija. Vykdant šį peržiūros tyrimą kreiptasi ir į kitų rinkos ekonomikos šalių gamintojus, pavyzdžiui, JAV ir Taivano, ir jiems pasiūlyta bendradarbiauti. Tačiau bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Japonijos gamintojas.

(24)

Todėl padaryta išvada, kad Japonija yra tinkama panaši šalis. Šiuo atžvilgiu iš suinteresuotųjų šalių negauta pastabų ar prieštaravimų dėl šios šalies tinkamumo.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašios šalies eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, t. y. remiantis Japonijos vidaus rinkoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už produktų, kurie, kaip buvo nustatyta, buvo parduoti įprastinėmis prekybos sąlygomis, rūšis.

(26)

Visų pirma bendradarbiaujančio Japonijos eksportuojančio gamintojo atžvilgiu buvo nustatyta, ar bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams kiekis buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė bent 5 % bendro eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Nustatyta, kad Japonijos eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kiekis per PTL yra tipinis.

(27)

Toliau buvo patikrinta, ar pardavimas vidaus rinkoje vyko įprastomis prekybos sąlygomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(28)

Kadangi manyta, kad visas pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, normalioji vertė pagrįsta faktine vidutine svertine vidaus rinkos kaina per PTL.

(29)

KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato duomenimis.

(30)

Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygmeniu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Tuo tikslu transporto ir draudimo sąnaudų skirtumai buvo koreguojami.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su vidutine svertine eksporto kaina. Taikant šią metodiką nustatytas dempingo skirtumas sudaro 75 %.

(32)

Atlikus analizę dėl dempingo taikymo per PTL taip pat buvo nagrinėjama dempingo tęsimo tikimybė.

(33)

Išanalizuoti šie veiksniai: KLR nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas KLR eksportuojantiems gamintojams ir jų eksportas į trečiąsias šalis.

(34)

Kitos informacijos apie gamybos pajėgumus nebuvo, todėl analizė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį atlikta remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(35)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumų panaudojimas KLR buvo nedidelis ir sudarė mažiau negu 40 % Dėl didžiulių gamybos pajėgumų ir menkos paklausos vidaus rinkoje, KLR nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiau kaip 180 000 tonų, ir juos galima eksportuoti. Suvartojimas Sąjungoje per PTL yra maždaug 44 000 tonų.

(36)

Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nustačius antidempingo muitus KLR eksporto į Sąjungą apimtis nenustojo didėti. Nors 2007–2009 m. laikotarpiu importo apimtis buvo mažesnė palyginti su pradinio tyrimo, po kurio nustatytos priemonės, tiriamuoju laikotarpiu, importo apimtis per PTL buvo didesnė, t. y. 22 696 tonos.

(37)

Nepaisant to, kad vidutinė importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, kainos ir toliau nuolat buvo mažesnės negu Sąjungos pramonės.

(38)

Tai, kad KLR importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo iki PTL lygio, o jis buvo aukštesnis negu pradinio tyrimo laikotarpiu, rodo, kad KLR tebesidomi Sąjungos rinka.

(39)

Analizuoti KLR eksporto statistiniai duomenys, susiję su KLR eksporto į trečiąsias šalis apimtimi ir kainomis. Remiantis statistiniais duomenimis, 2010 m. 24 % KLR eksporto buvo skirta Sąjungos rinkai. Eksporto į ES FOB kainos buvo šiek tiek didesnės už eksporto į kitas pasaulio šalis kainas. Tačiau, kadangi nebuvo bendradarbiaujančiųjų, o prašyme atlikti peržiūrą nepateikta jokių duomenų apie eksportą į kitas trečiąsias šalis, nebuvo galimybių CIF lygiu palyginti tų kainų ir vidutinių Sąjungos pramonės kainų. Vis dėlto, tai, kad vidutinės eksporto kainos į trečiąsias šalis yra mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas, galima vertinti kaip požymį, kad Sąjungos rinka patraukli KLR eksportuotojams ir, jei nebus taikomos priemonės, eksportas greičiausiai ir toliau didės.

(40)

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus galima daryti išvadą, kad KLR eksportas vis dar vykdomas dempingo kainomis ir kad, jei galiojančios antidempingo priemonės būtų panaikintos, yra tikimybė, kad dempingas Sąjungos rinkoje tęsis. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į esamus KLR nepanaudotus pajėgumus ir tai, kad Sąjungos rinka – patraukli, taip pat remiantis eksporto į ES ir trečiąsias šalis kainų palyginimu, galima spręsti, kad nustojus galioti priemonėms eksportas iš KLR į Sąjungą dempingo kainomis gerokai padidėtų.

(41)

Nagrinėjamąjį produktą Sąjungoje gamina trys bendrovės. Todėl manoma, kad jos sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(42)

Renkant duomenis remtasi Eurostato statistiniais duomenimis, prašymo atlikti peržiūrą duomenimis, klausimyno atsakymais ir per tikrinamuosius vizitus gauta informacija.

(43)

Gamybos, pajėgumų, pajėgumų naudojimo koeficiento, pardavimo apimties, rinkos dalies ir užimtumo ekonominiai rodikliai pagrįsti trijų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Visi kiti rodikliai pagrįsti tik skundo pateikėjų pateiktais duomenimis, nes vienas iš Sąjungos gamintojų, kuris atliekant šią peržiūrą nebuvo skundo pateikėjas, bendradarbiavo ribotai. Atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjai per PTL pagamino maždaug 90 % Sąjungos produkcijos, atliekant šią peržiūrą manyta, kad jų duomenys yra tipiški Sąjungos pramonės duomenys. Vietoje patikrinti tik skundo pateikėjų pateikti duomenys.

(44)

Siekiant pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį užtikrinti konfidencialumą, su Sąjungos pramonės ekonomine padėtimi ir suvartojimu susijusius duomenis reikėjo indeksuoti. Taip yra dėl to, kad tokie ekonominiai rodikliai yra susiję tik su dviem, o tam tikrais atvejais – su trimis gamintojais, iš jų vieno veiklos šiame sektoriuje mastas labai nedidelis.

(45)

2009 m. birželio mėn. vienas iš skundo pateikėjų uždarė vieną iš savo dviejų gamyklų ir nuo tos dienos sustabdė gamybą bei išleido visus darbuotojus priverstinių atostogų. Pirmiausia keliems mėnesiams buvo sustabdyta šios gamyklos veikla, o 2010 m. sausio mėn. ji buvo visai uždaryta. Tai paveikė kelis rodiklius, pavyzdžiui, suvartojimo, gamybos apimties ir našumo, kaip toliau paaiškinta 47 ir 62 konstatuojamosiose dalyse.

(46)

Suvartojimas Sąjungos rinkoje buvo nustatytas remiantis trijų Sąjungos gamintojų parduodamu kiekiu Sąjungos rinkoje ir Eurostato importo duomenimis.

(47)

2007–2009 m. TCCA suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 19 %, vėliau per PTL jis ne tik grįžo iki buvusio lygio, bet ir 6 % viršijo 2007 m. lygį. 2008 ir 2009 m. šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad sutapo paklausos sumažėjimas dėl pasaulinės ekonomikos krizės ir pasiūlos sumažėjimas dėl vienos gamyklos uždarymo 2009 m. (žr. 45 konstatuojamąją dalį). Tai, kad per PTL suvartojimas Sąjungoje padidėjo, daugiausia susiję su atsigavimu po ekonomikos krizės ir importo iš KLR padidėjimu.

1 lentelė

Suvartojimas Sąjungoje

(48)

Importo dempingo kaina iš KLR apimties ir rinkos dalių tendencijos nurodytos toliau. Toliau nurodytas kiekis ir rinkos dalys pagrįsti Eurostato importo statistiniais duomenimis, nes šioje peržiūroje nedalyvavo nei KLR gamintojai, nei jos eksportuotojai.

(49)

Iš KLR importuojamos TCCA kiekis 2008 ir 2009 m. šiek tiek sumažėjo. Tačiau per PTL importas gerokai padidėjo (daugiau kaip 35 % palyginti su 2009 m.). Kartu, nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo KLR importo rinkos dalis.

2 lentelė

KLR importo apimtis ir rinkos dalys

(50)

KLR importo kaina nuolat didėjo 11,3 % Ši tendencija, viena vertus, gali būti susijusi su pagrindinio žaliavų komponento kainų, labiau pradėjusių didėti 2009 m. ir per PTL, raida. Kita vertus, tai tam tikru mastu gali atspindėti tai, kad produkto mišinio sudėtis ne visada būna vienoda (7).

3 lentelė

KLR kaina už vienetą

(51)

Apskritai per visą laikotarpį KLR importo kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Siekdama nustatyti, ar kainos priverstinai mažinamos, Komisija, remdamasi Eurostato duomenimis, savo skaičiavimus grindė vidutinėmis KLR eksporto CIF kainomis. Šios nagrinėjamojo produkto kainos buvo lyginamos su svertine vidutine Sąjungos pramonės kaina, pakoreguota EXW lygiu. Atlikus palyginimą nustatyta, kad dėl importo iš KLR Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos daugiau nei 10 %, neatsižvelgiant į taikomą antidempingo muitą.

(52)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų šalių apimtį ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Atitinkami duomenys pagrįsti Eurostato duomenimis.

4 lentelė

Importo iš kitų šalių apimtis ir rinkos dalis

(53)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelė. Importas iš JAV – dar vienos šalies, kuriai taikytos antidempingo priemonės – nagrinėjamuoju laikotarpiu visiškai nutrūko.

(54)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės padėčiai įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(55)

Dėl pasaulinės ekonomikos krizės ir vienos gamyklos, visiškai sustabdžiusios gamybą, uždarymo 2009 m. birželio mėn. (žr. 45 konstatuojamąją dalį) 2009 m. prasidėjo didelis gamybos nuosmukis.

5 lentelė

Sąjungos gamyba

(56)

Gamybos pajėgumams nagrinėjamąjį laikotarpį buvo būdingos tos pačios tendencijos kaip ir gamybai. Tačiau pajėgumų naudojimui teigiamos įtakos per PTL turėjo tam tikras procesų patobulinimas.

(57)

Per PTL surinkti duomenys atspindi tik likusios gamyklos pajėgumus, nes 2009 m. viena gamykla Sąjungoje buvo uždaryta (žr. 45 konstatuojamąją dalį).

6 lentelė

Sąjungos gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(58)

Dėl 54 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių šis rodiklis pagrįstas skundo pateikėjų pateikta informacija. Iš bendrovės patalpose atlikto tyrimo matyti, kad yra tam tikri sezoniniai TCCA suvartojimo modeliai, būtent – daugiausia nagrinėjamojo produkto naudojama vasarą. Dėl to per metus atsargų kiekis kinta, t. y. didžiausias atsargų kiekis susidaro žiemą, o vasarą jis gerokai sumažėja. 2007–2009 m. skaičiai rodo atsargų lygį tam tikrų metų gruodžio 31 d. Tačiau PTL skaičius rodo atsargų lygį 2010 m. birželio 30 d., t. y. tuo metu, kai per visus metus naudojama daugiausiai atsargų. Taigi šis rodiklis neleidžia tinkamai palyginti PTL ir likusio nagrinėjamojo laikotarpio, todėl nemanyta, kad jis tinkamas žalai vertinti.

(59)

Ekonomikos krizė turėjo neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungos rinkoje kiekiui. Per PTL kiekis galėjo padidėti labiausiai dėl to, kad atsigavus iš ekonomikos krizės sukeltos recesijos padidėjo Sąjungos suvartojimas.

7 lentelė

Pardavimas

(60)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonei nepavyko atgauti gerokai sumažėjusios savo rinkos dalies.

8 lentelė

Sąjungos rinkos dalis

(61)

Užimtumas šiame sektoriuje per nagrinėjamąjį laikotarpį ES sumažėjo, taip nutiko labiausiai dėl to, kad buvo uždaryta viena gamykla (žr. 45 konstatuojamąją dalį). Taigi, sumažėjo ir Sąjungos pramonės išlaidos darbo užmokesčiui. Vidutinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui, per nagrinėjamąjį laikotarpį ir toliau buvo palyginti stabilus.

9 lentelė

Užimtumas

(62)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo, o 2009 m. jis sumažėjo maždaug 20 % Taip nutiko dėl reorganizacijos, kurios prireikė uždarius gamyklą. 2009 m. gamyba buvo sustabdyta 6 mėnesiams, o 2010 m. sausio mėn. gamykla buvo visai uždaryta (žr. 45 konstatuojamąją dalį). Vėliau per PTL našumas didėjo, tačiau pirmuosius tris mėnesius jam įtakos iš dalies turėjo neigiamos 2009 m. tendencijos.

10 lentelė

Našumas

(63)

Vidutinė TCCA vieneto kaina ES (pateikta toliau lentelėje) 2007–2009 m. šiek tiek padidėjo ir per PTL vėl buvo 2007 m. lygio. Kainų padidėjimas 2007–2009 m. kažkiek susijęs su tuo, kad skiriasi produkto mišinio sudėtis (žr. 1 išnašą 10 puslapyje).

11 lentelė

Pardavimo kaina Sąjungos rinkoje

(64)

TCCA pardavimo ES pelningumas nuo 2007 m. mažėjo, o 2009 m. patirta didelių nuostolių. Šie prasti veiklos rodikliai turėtų būti siejami su vienos ES gamintojo gamyklos uždarymu tais metais. Per PTL pelningumas vis dėlto šiek tiek padidėjo, nors pelnas buvo dar gerokai žemesnis negu įprastas pelnas (t. y. 10 % (8)), kuris turėtų būti gaunamas šiame veiklos sektoriuje. Tai rodo, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis tebėra sunki.

12 lentelė

Pelningumas

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu didelių kapitalo išlaidų nebuvo. Lentelėje pateikti indeksuoti skaičiai žymi investicijas, kuriomis siekiama didinti našumą ir gerinti gamybos procesą. Investicijų grąžos indeksai atitinka tą pačią tendenciją kaip ir pelningumas.

13 lentelė

Investicijos

(66)

Grynųjų pinigų srautas nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiamas, išskyrus 2009 m., kai uždarius vieną gamyklą (žr. 45 konstatuojamąją dalį) reikėjo padengti papildomas restruktūrizavimo išlaidas. Grynųjų pinigų kitimo tendencijos atitiko pelningumo kitimo tendencijas.

14 lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(67)

Per PTL iš KLR toliau buvo importuojama dempingo kaina; dempingo lygis gerokai viršijo šiuo metu taikomų priemonių lygį. Be to, atsižvelgiant į nepanaudotus KLR pajėgumus ir importo iš KLR kainą, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(68)

Antidempingo priemonės buvo nustatytos 2005 m. spalio mėn. Atsižvelgus į bendrą Sąjungos pramonės padėtį, taip pat į importo iš KLR kiekį nuo 2007 m. iki PTL, galima konstatuoti, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos pramonė dar ne iki galo atsigavo nuo šio poveikio.

(69)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį žalos rodikliai suprastėjo. Atsižvelgiant į bendrą blogėjančią Sąjungos gamintojų padėtį, manoma, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu patyrė materialinės žalos.

(70)

Kaip teigiama 49 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2007 m. iki PTL gerokai padidėjo TCCA importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis. Taip pat nustatytas priverstinis kainų mažinimas (žr. 51 konstatuojamąją dalį). Nuolatinis didžiulis importo dempingo kainomis iš KLR srautas buvo tuo metu, kai per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungoje apskritai buvo padidėjęs suvartojimas, o per PTL buvo pasiektas lygis, 6 % didesnis už 2007 m. lygį, nepaisant to, kad 2007–2009 m. suvartojimas mažėjo. Iš to, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėja, matyti, kad suvartojimo padidėjimas buvo labiausiai naudingas importui iš KLR.

(71)

Komisija nagrinėjo, ar kiti su importu dempingo kainomis iš KLR nesusiję žinomi veiksniai galėjo būti susiję su Sąjungos gamintojams toliau daroma žala.

(72)

Kartu su importu dempingo kainomis iš KLR neigiamos įtakos Sąjungos gamybai greičiausiai turėjo ir tai, kad Sąjungos pramonės veikla trečiosiose, ypač JAV, rinkose sumenko dėl KLR konkurencijos. Vis dėlto, Sąjungos gamintojų veikla daugiausiai skirta Sąjungos rinkai, ir tai šiek tiek sumažina galimą sumažėjusio eksporto įtaką.

(73)

Sąjungos pramonės veiklai neigiamos įtakos turėjo ir ekonomikos krizė, nes dėl jos sumažėjo gamyba ir vienam iš Sąjungos gamintojų prireikė restruktūrizacijos. Nepaisant to, ekonomikos krizės poveikis trukmės požiūriu buvo ribotas (2008 m. dalis ir 2009 m.), o ekonominė Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu ir toliau blogėjo. Be to, pokyčiai per PTL rodo, kad Sąjungos pramonė vis dėlto pradėjo iš dalies atsigauti. Todėl galima manyti, kad ekonomikos krizės poveikis šiuo atveju nebuvo nereikšmingas, nors tai ir nepanaikina priežastinio importo dempingo kainomis iš KLR ir Sąjungos pramonės patirtos žalos ryšio.

(74)

Tęsiamas importas dempingo kainomis iš KLR ir ekonomikos krizė turėjo įtakos atsigavimo procesui ir dar pasunkino Sąjungos pramonės padėtį. Nors Sąjungos pramonės veiklos rezultatų blogėjimą paskatino ir kiti veiksniai, nebuvo įrodyta, kad bent vienas iš jų yra pakankamai stiprus priežastiniam importo dempingo kainomis iš KLR ir Sąjungos pramonės patiriamos žalos ryšiui panaikinti. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(75)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importas iš nagrinėjamosios šalies vertintas siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala tęsis.

(76)

Atsižvelgiant į galimą poveikį Sąjungos pramonei pasibaigus priemonių galiojimo terminui, norint nustatyti dempingo tęsimosi tikimybę kartu su minėtais veiksniais buvo nagrinėjami toliau išvardyti veiksniai.

(77)

TCCA importo iš KLR, sudarančio beveik 98 % viso importo į ES, rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu ir toliau augo, ir per PTL ji sudarė daugiau kaip 50 % Iš tyrimo matyti, kad importuota dempingo kainomis ir kad dempingo skirtumas – didelis. Be to, KLR importo kainos per visą laikotarpį buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, ir Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos daugiau kaip 10 % (nepaisant to, kad buvo taikomos priemonės).

(78)

Kaip minėta 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse, iš turimų KLR pajėgumų analizės matyti, kad gamybos pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu ir toliau buvo mažas. Nustatyta, kad apskaičiuotas gamybos pajėgumų perteklius yra daugiau kaip tris kartus didesnis už pajėgumus Sąjungos rinkoje. Kartu, iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktos informacijos matyti, kad nagrinėjamojo produkto rinka KLR yra nedidelė.

(79)

Atsižvelgiant į importo didėjimo tendencijas ir KLR nepanaudotus pajėgumus, ateityje į ES iš KLR greičiausiai bus importuojama dar daugiau. Tai, kad KLR eksportuotojams Sąjungos rinka yra patraukli, rodo pokyčiai 2009 m. Tuo metu ES gamybos stygius, atsiradęs dėl sektoriaus restruktūrizavimo, buvo iš dalies patenkintas papildomu importu iš KLR.

(80)

Padėtį gali dar pabloginti tai, kad JAV rinkoje TCCA taikomos antidempingo priemonės neseniai buvo pratęstos. Todėl tikėtina, kad, ES baigus galioti antidempingo priemonei, Sąjungos rinka taptų patrauklesnė.

(81)

Sąjungos pramonė dėl KLR importo dempingo kainomis patiria žalą jau kelerius metus ir šiuo metu jos ekonominė padėtis tebėra netvirta.

(82)

Kaip nurodyta pirmiau, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei tebebuvo daroma žala. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, tai, kad žala tęsėsi, jau yra svarbus rodiklis, kad žala tikriausiai tęsis ir ateityje, todėl priemonių neturėtų būti atsisakyta.

(83)

Kadangi Kinija turi nepanaudotų pajėgumų, o Sąjungos rinka – patraukli, panaikinus priemones, greičiausiai ir toliau bus vis stipresnė tendencija, kad dėl didelės importo dempingo kainomis iš KLR apimties bus priverstinai labai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos.

(84)

Jei galiojančios priemonės nebus pratęstos, Sąjungos pramonės padėtis pablogės, netgi kils grėsmė jos gyvavimui. Todėl galima daryti išvadą, kad panaikinus priemones būtų labai tikėtina tolesnė žala Sąjungos pramonei.

(85)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu reikėjo nagrinėti, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos gamintojų, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(86)

Atliekant ankstesnius tyrimus buvo manoma, kad priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant analizuojama padėtis, kuri jau buvo nustačius antidempingo priemones, galima vertinti bet kokį netinkamą neigiamą dabar galiojančių antidempingo priemonių poveikį susijusioms šalims.

(87)

Remiantis minėta informacija išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos tęsimosi tikimybės, gali būti daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju Sąjungai nenaudinga toliau taikyti šias priemones.

(88)

Atsižvelgiant į 66 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties, taip pat į teiginius, pagrindžiančius tikimybę, kad žala ir toliau bus daroma, kaip aiškinama 78–81 konstatuojamosiose dalyse, galima laikytis nuomonės, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms dar labiau pablogėtų ekonominė Sąjungos TCCA pramonės, patiriančios žalingą importo dempingo kaina iš KLR poveikį ir nukentėjusios nuo krizės, padėtis.

(89)

Manoma, kad priemonių galiojimo pratęsimas būtų naudingas Sąjungos pramonei, ir tokiu atveju Sąjungos pramonė galėtų atsigauti po žalingo poveikio, anksčiau patirto dėl dempingo ir ekonomikos krizės. Priešingu atveju, nutraukus priemones, būtų stabdomas Sąjungos pramonės atsigavimas ir keliama didelė grėsmė jos gyvybingumui, taigi, kiltų pavojus jos egzistavimui, todėl rinkoje sumažėtų pasiūla ir konkurencija.

(90)

Susisiekta su visais žinomais naudotojais, importuotojais, perdirbėjais ir TCCA vartotojų grandies atstovais.

(91)

Atsiliepė tik du naudotojai. Jie abu pritarė, kad galiojančios priemonės turi būti tęsiamos. Abu naudotojai teigė, kad toliau taikant priemones nebūtų daromas neigiamas poveikis konkurencijai Sąjungos rinkoje, net priešingai, tai sudarytų sąlygas vartotojų pramonei turėti daugiau tiekėjų, konkuruojančių rinkos kainomis. Kadangi šiuo klausimu neatsiliepė daugiau nė viena šalis, nėra įrodymų, kad toliau taikant antidempingo priemones Sąjungos importuotojams ir naudotojams būtų daromas didelis poveikis.

(92)

Toliau taikant priemones tikimasi padėti Sąjungos pramonei, o tai pagerintų konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje ir sutvirtintų sektorių po ekonomikos krizės ir restruktūrizavimo. Be to, tikimasi, kad tolesnis priemonių taikymas bus naudingas naudotojams ir importuotojams, nes Sąjungos rinkoje išliks daugiau tiekėjų.

(93)

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų tęsti nagrinėjamųjų priemonių.

(94)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(95)

Remiantis išdėstytais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, antidempingo priemonės, taikomos importuojamam KLR kilmės TCCA, turėtų būti toliau taikomos,