9.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 232/14

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (toliau – PET) (toliau – pirminis tyrimas). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (3) nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai (toliau – paskutinysis peržiūros tyrimas) antidempingo priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (4). Nustatytos priemonės buvo specifiniai antidempingo muitai, lygūs žalos pašalinimo lygiui. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 87,5–200,9 EUR už toną, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 153,6 EUR už toną muito norma (toliau – galiojantys muitai).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (5) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET. Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (6) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus paskutiniajam peržiūros tyrimui kompensacinės priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008. Šios kompensacinės priemonės – tai specifiniai muitai. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR už toną, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR už toną muito norma (toliau – galiojančios kompensacinės priemonės).

(3)

Sprendimu 2000/745/EB (7) Komisija priėmė keleto eksportuojančių gamintojų pasiūlytus įsipareigojimus, kuriuose nurodyta minimali importo kaina (toliau – MIK) (toliau – įsipareigojimas).

(4)

Eksportuojantis Indijos PET gamintojas Reliance Industries Limited (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašyta tirti tik pareiškėjo bendrovės dempingo aspektus. Pareiškėjas taip pat prašė atlikti galiojančių kompensacinių priemonių peržiūrą. Importuojamiems pareiškėjo gaminamiems produktams taikomi kitiems eksportuotojams nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai, o pareiškėjo produktų pardavimas Sąjungai reglamentuojamas įsipareigojimu.

(5)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad nebebūtina taikyti dabartinio dydžio galiojančio muito ir taip kompensuoti dempingo daromos žalos. Visų pirma, pareiškėjas teigė, kad bendrovės gamybos sąnaudos labai pasikeitė ir dėl šių pokyčių dempingo skirtumas nuo galiojančių muitų nustatymo gerokai sumažėjo. Palyginus pareiškėjo vidaus rinkos kainas ir jo eksporto į Sąjungą kainas paaiškėjo, kad dempingo skirtumas buvo žymiai mažesnis nei galiojančių muitų dydis.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros (toliau – ši peržiūra) inicijavimą, Komisija 2010 m. birželio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (8) paskelbė apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(7)

Nagrinėjamasis produktas – tai Indijos kilmės polietileno tereftalatas (PET), kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(8)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamas ir Sąjungai parduodamas nagrinėjamasis produktas bei Indijoje gaminamas ir vidaus rinkai parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis charakteristikomis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi ši peržiūra susijusi tik su pareiškėjo taikytu dempingu, dėl Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo produkto jokių išvadų nepadaryta.

(9)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(12)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Mumbajuje, Indijoje.

(13)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(14)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi nagrinėta, ar su dempingu susijusios aplinkybės labai pasikeitė ir ar toks pokytis buvo ilgalaikio pobūdžio.

(15)

Pareiškėjas tvirtino, jog normalioji vertė ir eksporto kainos nuo pirminio tyrimo, po kurio buvo nustatytas dempingo skirtumas, pasikeitė dėl labai pasikeitusių gamybos sąnaudų. Jis tvirtino, kad gamybos sąnaudos pokyčiai yra susiję su sumažėjusiais muitais, taikomais į Indiją importuojamai pagrindinei žaliavai, naudojamai gamyboje. Be to, pareiškėjas taip pat tvirtino, kad sumažėjus muitams sumažėjo eksporto skatinimo priemonių, dėl kurių pasikeitė vidaus pardavimo kainos, naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(16)

Tačiau nustatyta, kad nepaisant sumažėjusių muitų ir eksporto skatinimo priemonių, bendrovės vidaus pardavimo kainos, naudojamos normaliajai vertei nustatyti per PTL, buvo didesnės nei kainos, naudotos per pirminį tyrimą, po kurio nustatytas pareiškėjo dempingo skirtumas. Vidaus pardavimo kainos, inter alia, padidėjo dėl didesnių tam tikrų žaliavų ir kitų medžiagų sąnaudų.

(17)

Eksporto į Sąjungą kainos per PTL nustatytos vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalimis. Tačiau visų pirma reikėjo išnagrinėti, ar įsipareigojimas dėl kainos, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo savo produktus Sąjungos rinkai parduoti didesne nei kiekvienam mėnesiui nustatyta minimali importo kaina, turėjo įtakos pareiškėjo eksporto kainoms per PTL. Padaryta išvada, kad dėl toliau išvardytų priežasčių eksportui į Sąjungą įsipareigojimas dėl kainos iš tikrųjų turėjo įtakos. Kadangi pareiškėjas turėjo laikytis nustatyto įsipareigojimo dėl minimalios importo kainos, jis nusprendė neeksportuoti į Sąjungą tam tikrais PTL mėnesiais, kai jo eksporto į kitas eksporto rinkas kainos buvo mažesnės nei minimali importo kaina.

(18)

Nustatyta, kad pareiškėjo produktai Sąjungoje buvo parduodami tik šešis PTL mėnesius. Kita vertus, kitose eksporto rinkose, kuriose jis neprivalėjo laikytis nustatyto įsipareigojimo dėl kainos, jis produktus parduodavo visą laikotarpį. Pažymėta, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos mėnesiais, kuomet pareiškėjas neeksportavo produktų į Sąjungą, buvo daug mažesnės nei nustatyta minimali importo kaina. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjas likusiais mėnesiais savo produktų Sąjungai nepardavinėjo tik todėl, kad jis turėjo laikytis įsipareigojimo ir negalėjo parduoti produktų mažesne nei nustatyta minimali importo kaina.

(19)

Pareiškėjas užginčijo išvadą, kad produktų nepardavimo Sąjungos rinkoje priežastis susijusi su galiojančiu įsipareigojimu. Jis tvirtino, kad, kalbant apie prekybą per PTL kitose didelėse eksporto rinkose, būta mėnesių, kuriais produktų nebuvo parduota, o nereguliari prekyba nėra specifinis Sąjungos rinkos požymis. Jis taip pat tvirtino, kad palyginus į Sąjungą iš visų kitų eksportuojančių šalių importuojamo nagrinėjamojo produkto mėnesines kainas ir (arba) importuojamo Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto kainas su bendrovės mėnesine minimalia importo kaina, būtų matyti, kad pareiškėjas būtų galėjęs parduoti produktus Sąjungai visais PTL mėnesiais nepažeisdama nustatyto įsipareigojimo.

(20)

Pareiškėjo argumentai negali būti priimti, nes, viena vertus, bendrovė telkė veiklą pasirinktose atskirose rinkose, kurioms būdingi tam tikri rinkų ypatumai, ir pareiškėjas nenurodė, kodėl bendrovė neparduodavo produkto Sąjungai. Kita vertus, pareiškėjo atliktas palyginimas buvo pagrįstas bendrais statistiniais duomenimis, o šios peržiūros išvados grindžiamos specifiniais bendrovės duomenimis, kurie yra tinkamesnis ir patikimesnis šaltinis išvadoms parengti. Pareiškėjo pateikti argumentai taip pat nebuvo visiškai teisingi, pvz., kai kuriais mėnesiais bendros importo į Sąjungą kainos iš tikrųjų buvo didesnės nei minimali importo kaina, o kitais laikotarpiais bendros importo kainos buvo mažesnės, todėl tuo remiantis bendrų išvadų negalima daryti. Tačiau neginčytina, kad pareiškėjas produktą parduodavo Sąjungai tik tais mėnesiais, kai bendros importo į Sąjungą kainos prilygdavo minimaliai importo kainai ar būdavo už ją didesnės.

(21)

Pareiškėjo argumentas, kad jis būtų galėjęs parduoti produktus Sąjungos rinkoje per šešių mėnesių laikotarpį, kuomet jis parduodavo produktus kitose eksporto rinkose mažesne nei minimali importo kaina, jei tik to būtų norėjęs, yra atmestas kaip spekuliacinis arba nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų argumentų dėl priežasčių, kodėl jis neparduodavo produktų Sąjungai per tuos šešis mėnesius, nors tuomet jis tuos pačius produktus parduodavo kitose eksporto rinkose mažesne nei minimali importo kaina. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas neparduodavo produktų Sąjungai tam tikru laikotarpiu, nes jam būtų tekę laikytis nustatyto įsipareigojimo. Dėl šios priežasties eksporto į Sąjungos rinką per PTL taikytos kainos nėra patikimos.

(22)

Taip pat buvo palygintos pareiškėjo pardavimo Sąjungos rinkai kainos ir kainos, kurios buvo nustatytos kitose eksporto rinkose – rinkose, kuriose nebuvo taikomas kainų įsipareigojimas. Nustatyta, kad eksporto į tas rinkas, kuriose nebuvo taikomi kainų įsipareigojimai, kainos per visą PTL buvo mažesnės.

(23)

Pareiškėjas abejojo išvadomis, padarytomis palyginus eksporto į Sąjungą ir į kitas eksporto rinkas kainas, nurodydamas, kad analizuojant atskiras šalis, yra keletas kitų eksporto rinkų, kuriose taikomos kainos yra didesnės nei Sąjungos rinkoje taikomos kainos. Tačiau šiuo atžvilgiu tinkamesnis yra vidutinių kainų palyginimas nei atskirų skirtumų pagal atskiras šalis palyginimas, kuris bus susietas su šių atskirų rinkų dydžiu ir išskirtiniais konkurenciniais veiksniais.

(24)

Atsižvelgiant į tai, bendrovės įprastą kainodarą geriau parodo eksporto kainos trečiųjų šalių rinkose. Iš eksporto į Sąjungą ir į kitas pasaulio šalis kainų skirtumo galima manyti, kad esama stiprių ekonominių argumentų, dėl kurių pareiškėjas būtų linkęs Sąjungai parduoti produktus mažesnėmis kainomis, jeigu nebūtų nustatyta minimali importo kaina. Tokiomis aplinkybėmis laikoma, kad bet kuris naujai apskaičiuotas dempingo skirtumas, pagrįstas eksporto į Sąjungą kainomis per PTL, būtų nustatytas remiantis kainomis, kurių pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis. Ta pati išvada taikoma 5 konstatuojamojoje dalyje minėtam pareiškėjo teiginiui, kad palyginus jo vidaus kainas ir eksporto į Sąjungą kainas nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis nei galiojančių muitų dydis.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesilaikoma pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos dėl esminio su dempingu susijusių aplinkybių pasikeitimo. Todėl būtina toliau taikyti dabartinio dydžio priemones, kad būtų kompensuotas dempingas.

(26)

Atskleidus faktus pareiškėjas pabrėžė, kad Sąjungos rinkoje jo taikytos kainos yra visiškai patikimos. Kadangi šios eksporto kainos nuo pirminio tyrimo laikotarpio iki PTL gerokai padidėjo, reikėtų laikyti, kad šiuo laikotarpiu bendrovės eksporto elgsena labai pasikeitė ir kad toks pokytis ilgalaikis. Todėl bendrovės dempingo skirtumas tariamai taip pat būtų labai sumažėjęs, o toks pokytis būtų ilgalaikis.

(27)

Be to jis tvirtino, kad ilgalaikis aplinkybių pokyčio pobūdis nebūtinai yra lemiamas veiksnys atliekant vertinimą po peržiūros inicijavimo, tačiau svarbiau tai, ar būtina toliau taikyti muitą dempingui kompensuoti. Jis nurodė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje ir PPO antidempingo susitarimo 11.1 straipsnyje nustatytą pagrindinį principą, pagal kurį antidempingo priemonės galioja tiktai tiek laiko ir tokiu mastu, kiek jos reikalingos žalą sukeliančiam dempingui pašalinti. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas teigė, kad reikalingumo tyrimas turėtų būti laikomas vertinimu, kurį atliekant reikėtų nustatyti mažiausią anksčiau nustatyto lygio dempingo pasikartojimo tikimybę.

(28)

Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „bet kuri antidempingo priemonė galioja tiktai tokį laiką ir tokiu mastu, kiek tai reikalinga neutralizuoti žalą sukeliantį dempingą“. Šio principo laikytasi atliekant tarpines peržiūras; aptariamuoju atveju, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, inter alia, kad „[…] Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę, ir (arba), kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos […].“ Nurodyta nuostata nustatomas kriterijus, kurio reikia laikytis, kai suinteresuotoji šalis mano, kad priemonių mastas yra per mažas arba per didelis ir todėl ji prašo atlikti tų priemonių peržiūrą. Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje toliau aiškiai nurodoma, kad, inicijavusi tokią peržiūrą ir „atlikdama tyrimus pagal šios dalies nuostatas, Komisija gali taip pat apsvarstyti, ar dempingo […] aplinkybės smarkiai pakito […]. Šiuo atveju, galutinai nustatant faktus, atsižvelgiama į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus“. Todėl tarpinių peržiūrų atveju pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas vertinimo kriterijus (t. y. esminis aplinkybių pasikeitimas), į kurį, be inicijavimo reikalavimo (t. y. nustatymo, ar vis dar būtina taikyti galiojančio dydžio priemones), reikėtų atsižvelgti atliekant tyrimą, kaip teigė pareiškėjas.

(29)

Taip pat pažymėtina, kad per tyrimą nustatytų aplinkybių pokyčių ilgalaikio pobūdžio nagrinėjimas yra standartinė tarpinės peržiūros tyrimų atlikimo tvarka. Iš tikrųjų Europos Sąjungos Bendrojo Teismo byloje (9) patvirtinama, kad „institucijos turi didelę diskreciją, įskaitant ir galimybę vertinti atitinkamų eksportuotojų kainų politiką, atlikdamos esančių priemonių išlaikymo reikalingumo tyrimą“. Remiantis turimais įrodymais, pareiškėjo Sąjungos rinkoje taikytos eksporto kainos neatspindi faktinės pareiškėjo kainų politikos, todėl, kaip nuspręsta 21 konstatuojamojoje dalyje, per PTL Sąjungos rinkoje taikytos eksporto kainos nėra patikimos ir todėl bet kuris naujas dempingo skirtumas, pagrįstas tomis kainomis, būtų nustatytas remiantis kainomis, kurių pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje.

(30)

Nepaisant išvados, kad eksporto į Sąjungą kainų pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, pareiškėjo argumentai buvo apsvarstyti ir išnagrinėta, ar vis dar būtina taikyti galiojančio dydžio priemones dempingui kompensuoti. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas tvirtino, kad nors jo dempingo skirtumas būtų gerokai mažesnis nei dempingo skirtumas, nustatytas atlikus pradinį tyrimą, o jo eksporto elgsena kitose rinkoje patvirtintų, jog pasikeitęs dempingo skirtumas rodo tendenciją, kurios pagrįstai galima tikėtis ateityje, dabartinės priemonės yra akivaizdžiai per griežtos. Tačiau nustatyta, kad šie argumentai nebuvo pagrįsti faktais. Pirma, dėl pareiškėjo eksporto elgsenos kitose rinkose nustatyta, kad priešingai nei teigta pareiškėjo prašyme, eksporto į šias rinkas kainos buvo vidutiniškai beveik 10 % mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos. Šioms trečiųjų šalių eksporto rinkoms priklauso keletas skirtingo rinkos dydžio šalių, iš kurių kelios greičiausiai pačios PET vietoje negamina. Todėl šioms rinkoms būdingos savos individualios konkurencijos savybės, lemiančios kainas ir tendencijas, kurios skiriasi nuo Sąjungos rinkos kainų ir tendencijų. Antra, atsižvelgiant į šias išvadas, net jei būtų nustatyta, kad dabartinis priemonių mastas turėtų būti pakeistas remiantis tuo, kad nebūtina toliau kompensuoti dempingo, neįmanoma pakankamai tiksliai nustatyti, koks būtų tinkamas lygis, jei nebūtų patikimų eksporto kainų, kurios yra įprastinių sąlygų Sąjungos rinkoje rezultatas ir kurios tokias sąlygas atitiktų.

(31)

Galiausiai pareiškėjas teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir ypač jos k punktą būtų galima atlikti koregavimą „kai skiriasi kiti veiksniai […], jeigu matyti, kad atsiradę skirtumai turi įtakos kainų palyginamumui, kaip numatyta pagal šią dalį“.

(32)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytą išvadą, kad eksporto kainų pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, dempingo skirtumo nustatyti negalima. Dėl šios priežasties prašymas atlikti koregavimą yra netinkamas ir todėl atmetamas.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kad su dempingu susijusių aplinkybių pasikeitimas nėra esminis ir ilgalaikis, manoma, kad ši peržiūra turėtų būti nutraukta nekeičiant pareiškėjui taikomo muito dydžio. Todėl Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 importuojamam pareiškėjo gaminamam PET nustatytos antidempingo priemonės nekeičiamos.

(34)

Pareiškėjui ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti nutraukti šią peržiūrą. Dėl gautų pastabų pirmiau pateiktų išvadų keisti nereikėjo.

(35)

Todėl ši peržiūra turėtų būti nutraukta nekeičiant Reglamento (EB) Nr. 192/2007,