9.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 204/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 138/2011 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams.

(2)

Tyrimas inicijuotas remiantis 2010 m. balandžio 6 d.Saint-Gobain Vertex s.r.o., Tolnatext Fonalfeldolgozó és Müszakiszövetgyártó, Valmieras stikla šķiedra AS ir Vitrulan Technical Textiles GmbH (toliau – skundo pateikėjai), pagaminančių didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių Sąjungoje, pateiktu skundu.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – preliminarus faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminarius faktus. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Be laikinojo reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje minėtų tikrinimų atlikta ir daugiau tikrinimų šių bendrovių patalpose:

(6)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems KLR kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Šalims nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pareikšti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(7)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus į jas buvo atsižvelgta.

(8)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės tinkliniai stiklo pluošto audiniai, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2 (toliau – nagrinėjamasis produktas) ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 40 00, ex 7019 51 00, ex 7019 59 00, ex 7019 90 91 ir ex 7019 90 99.

(9)

Nustačius laikinąsias priemones, atlikta tolesnė analizė parodė, kad nagrinėjamasis produktas negali būti klasifikuojamas priskiriant tris iš penkių 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytų KN kodų. Todėl siūloma iš nagrinėjamojo produkto aprašymo išbraukti KN kodus ex 7019 90 91, ex 7019 90 99 ir ex 7019 40 00.

(10)

Be to, primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas paprašė patikslinti, ar į produkto apibrėžtąją sritį įtraukti stiklo pluošto diskai. Sąjungos pramonės nuomone, stiklo pluošto diskai yra naudotojams skirtas produktas, kurio charakteristikos skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto. Tačiau buvo nutarta toliau rinkti informaciją iš suinteresuotųjų šalių, kol šiuo klausimu nebus padaryta galutinė išvada.

(11)

Po preliminaraus faktų atskleidimo Sąjungos pramonė ir Europos abrazyvinių medžiagų gamintojų federacija (FEPA), atstovaujanti stiklo pluošto diskų gamintojams, pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gamybos procesas yra sudarytas iš įvairių etapų, kuriuos užbaigus tinkliniai stiklo pluošto audiniai tampa stiklo pluošto diskais. Fizinis disko pavidalas taip pat skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto, paprastai pateikiamo ritiniais (siaurais arba plačiais) ir skirto kitokiai galutinei paskirčiai (šlifavimo ratui sustiprinti). Šiems argumentams pritarė eksportuojantis Kinijos gamintojas.

(12)

Be to, pažymima, kad nė vienas iš atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų ar Sąjungos gamintojų negamino stiklo pluošto diskų ir jais neprekiavo.

(13)

Vienas po laikinųjų priemonių nustatymo apie save pranešęs stiklo pluošto diskų gamintojas iš Sąjungos teigė, kad stiklo pluošto diskai neturėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Jis tvirtino, kad stiklo pluošto diskai nėra naudotojams skirtas produktas, tačiau nagrinėjamąjį produktą ir naudotojams skirtą produktą reikėtų aiškiai atskirti tuo etapu, kai tinklinių stiklo pluošto audinių ritiniai yra padengiami. Pasak bendrovės, statybų sektoriuje naudojamų tinklinių stiklo pluošto audinių ritinių danga skiriasi nuo tinklinių stiklo pluošto audinių ritinių, kurie vėliau naudojami stiklo pluošto diskų gamybai. Pastaruoju atveju ritiniai padengiami fenolio derva. Kitaip tariant, stiklo pluošto diskams gaminti skirtų tinklinių stiklo pluošto audinių ritinių cheminės savybės tariamai atitinka stiklo pluošto diskų. Pasak bendrovės, minėtų tipų tinklinių stiklo pluošto audinių ritiniai negali būti naudojami statybinių medžiagų surišimui, o tai yra pagrindinė nagrinėjamojo produkto paskirtis. Todėl bendrovė tvirtino, kad jeigu stiklo pluošto diskai būtų išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities, tinklinių audinių ritiniai, padengti fenolio derva, taip pat turėtų būti išbraukti.

(14)

Kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė apie save pranešė tik po laikinųjų priemonių nustatymo, todėl nepateikė patikrinamų duomenų, galinčių pagrįsti jos argumentus. Kadangi atliekant tyrimą jokių duomenų apie įvairius naudojamos dangos tipus negauta, bendrovės argumento nebuvo įmanoma įvertinti, atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją. Be to, nežiūrint dangos, įvairių tipų tinklinių audinių ritiniams būdingos tos pačios pagrindinės fizinės savybės, todėl tinklinių audinių ritiniai, padengti fenolio derva, neturėtų būti atmesti. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(15)

Remiantis atliekant tyrimą surinktais duomenimis, 10 konstatuojamojoje dalyje minėto eksportuojančio gamintojo pateiktais įrodymais ir Sąjungos pramonės bei FEPA pastabomis dėl preliminaraus faktų atskleidimo, pritariama argumentui dėl stiklo pluošto diskų išbraukimo iš produkto apibrėžtosios srities. Todėl daroma išvada, kad stiklo pluošto diskams, kaip naudotojams skirtam produktui, palyginti su tinkliniais audiniais, yra būdingos kitokios fizinės savybės ir paskirtis, todėl jie turėtų būti išbraukti iš nagrinėjamojo produkto apibrėžtosios srities, apibrėžtos laikinajame reglamente. Tad galiausiai nutarta stiklo pluošto diskus pašalinti iš tyrimo srities.

(16)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl panašaus produkto negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 17 konstatuojamoji dalis.

(17)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 18–32 konstatuojamosiose dalyse, iš pradžių buvo siūloma RER taikyti dviem bendrovėms, tačiau vėlesniu tyrimo etapu, ištyrus dėl susijusių bendrovių RER statuso pateiktus įtarimus ir jiems pasitvirtinus, šį pasiūlymą buvo nutarta atšaukti.

(18)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, pakartojo argumentus, kuriuos buvo pateikęs dar tada, kai Komisija jam pranešė, kad ketina netaikyti RER. Jis ir vėl teigė, kad Komisijai buvo pateiktos pasenusios įstatų ir jungtinės veiklos sutarties redakcijos, kurios niekada nebuvo įsigaliojusios ir todėl neturėjo jokios įtakos su bendrovei taikytino RER vertinimu susijusioms išvadoms.

(19)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, šių argumentų neužteko, kad dingtų abejonės dėl kartu su RER prašymo forma eksportuojančio gamintojo pateiktų pirminių dokumentų ir informacijos.

(20)

Dėl argumento, kad šiuo atveju neproporcinga taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, pareiškiama, kad Komisija šio straipsnio nuostatas taiko atsižvelgdama į konkretų atvejį ir su juo susijusias aplinkybes. Atliekant šį tyrimą nutarta, kad straipsnis yra taikomas tinkamai, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 26, 27 ir 31 konstatuojamosiose dalyse, nes tai, kad buvo pateikti suklastoti dokumentai, verčia abejoti visais bendrovės pateiktais dokumentais.

(21)

Antrasis eksportuojantis gamintojas, kuriam buvo atsisakyta taikyti RER, bet buvo taikomas individualus režimas (IR), ginčijo motyvus, kuriais remdamasi Komisija atšaukė sprendimą. Pasak jo, nebuvo jokių naujų įrodymų, kurie pastebimai sumenkintų pradines išvadas, kuriomis grindžiamas pirminio sprendimo taikyti RER atšaukimas. Gamintojas teigė, kad finansinių ataskaitų rinkinyje rasti ir auditoriaus nepranešti netikslumai ir trūkumai neturėjo jokios esminės įtakos šių ataskaitų patikimumui.

(22)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje, šie argumentai negalėjo pašalinti abejonių dėl finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktų duomenų tikslumo ir išsamumo.

(23)

Gamintojas taip pat teigia, kad jis bendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl tyrimo baigtis ir individuali muito norma yra nesąžiningos ir neproporcingos, nes jam, kaip kitoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms ir bendrovei, kuriai taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, nustatyta didžiausia muito norma. Šiuo klausimu pažymima, kad bendrovei nustatytas muitas, apskaičiuotas remiantis įprasta metodika, taikoma bendrovėms, kurioms taikomas IR.

(24)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 18–32 konstatuojamosios dalys.

(25)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje, neatrinktų susijusių bendrovių grupė paprašė individualaus nagrinėjimo, vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalimi, ir iki nustatyto termino atsiuntė užpildytą RER prašymo formą.

(26)

Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, susijusių bendrovių grupės patalpose surengtas tikrinamasis vizitas ir nustatyta, kad bendrovės neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų 1, 2 ir 3 kriterijų.

(27)

Dėl pirmojo kriterijaus abi susijusios bendrovės nepateikė pakankamų įrodymų dėl akcininkų įnašo į bendrovės kapitalą. Akcininkai perėmė valstybės lėšomis įsteigtas įmones patys neprisidėdami jokiomis lėšomis. Be to, priešingai nei nustatyta įstatuose, nesurengta nė vieno akcininkų susirinkimo, nepateikta minėtų susitikimų protokolų, o tai kelia abejonių, ar verslo sprendimai buvo priimami nesikišant valstybei. Atsižvelgiant į tai, nutarta, kad bendrovės nesugebėjo įrodyti, kad jų verslo sprendimai priimami be reikšmingo valstybės kišimosi.

(28)

Dėl antrojo kriterijaus, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nebuvo atlikta abiejų susijusių bendrovių apskaitos įrašų audito pagal tarptautinius apskaitos standartus, nes apskaitos įrašuose būta nemažai apskaitos trūkumų ir klaidų, pavyzdžiui, susijusių su įrašytais ir (arba) sumokėtais mokesčiais, pasikartojančių klaidų, susijusių su mokėtinų dividentų sąskaita ir aptiktas trūkstamas nusidėvėjęs turtas, kuris nebuvo paminėtas audito ataskaitose.

(29)

Kalbant apie trečiąjį kriterijų, viena susijusi bendrovė nepateikė žemės panaudos sutarties, jos apskaitoje nerasta jokių įrodymų apie jos įregistravimą ir mokesčius. Antroji bendrovė žemės panaudos teises įsigijo iš susijusios bendrovės be atlygio, to neužregistravo apskaitoje ir todėl neužfiksavo jokio nuvertėjimo.

(30)

Atsižvelgiant į tai, buvo pasiūlyta individualaus nagrinėjimo prašiusioms bendrovėms RER netaikyti.

(31)

Komisija susijusioms KLR bendrovėms ir skundo pateikėjams oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam būtų svarbių priežasčių. Atskleidus su RER susijusius faktus, negauta jokių pastabų.

(32)

Preliminariai nustatyta, kad viena iš bendrovių, priklausiusių atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų grupei, kuriai atsisakyta taikyti RER, atitiko visus IR reikalavimus.

(33)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantis gamintojas, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas taikyti RER buvo atšauktas, atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas dėl IR taikymo.

(34)

Sąjungos pramonė abejojo sprendimu taikyti IR bendrovei, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas taikyti RER buvo atšauktas, tvirtindama, kad neišsamios sąskaitos ir neatitikimai kelia abejonių dėl visų bendrovės duomenų. Tačiau nustatyta, kad nustatyti sąskaitų netikslumai neturėjo poveikio bendrovės eksporto kainų patikimumui. Todėl Sąjungos pramonės argumentas buvo atmestas.

(35)

Atsižvelgiant į tai, patvirtinama pirminė išvada, kad du iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų atitiko visus IR reikalavimus. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 33–36 konstatuojamosios dalys dėl IR.

(36)

Be to, dvi susijusios bendrovės, prašiusios individualaus nagrinėjimo, taip pat paprašė taikyti IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitinka RER sąlygų. Buvo nustatyta, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas dėl IR taikymo.

(37)

Sąjungos pramonė taip pat abejojo sprendimu dviejų susijusių bendrovių grupei taikyti IR, teigdama, kad pagal bendrovių pateiktus duomenis neįmanoma atlikti patikimo RER vertinimo, todėl šių duomenų negalima laikyti pakankamais, kad būtų galima taikyti IR. Sąjungos pramonės argumentas buvo atmestas, nes nustatyta, kad su RER vertinimu susiję aptikti netikslumai neturėjo jokio poveikio kriterijams, pagal kuriuos taikoma individuali muito norma, todėl IR buvo galima taikyti.

(38)

Daugiau pastabų dėl panašios šalies pasirinkimo negauta. Todėl patvirtinama, kad Kanada yra tinkama ir pagrįsta panaši šalis vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi. Tad patvirtinamos laikinojo reglamento 39–45 konstatuojamosios dalys.

(39)

Primenama, kad, siekiant atsižvelgti į Kanadoje gaminamo ir parduodamo panašaus produkto ir nagrinėjamojo produkto iš KLR kokybės skirtumus, buvo nutarta, kad normalioji vertė turėtų būti apskaičiuota. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis Kanados gamintojo gamybos sąnaudomis, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno vidaus rinkoje sumą.

(40)

Bendrovės, kurioms pradiniu etapu buvo taikomas IR, ginčijo normaliosios vertės apskaičiavimo būdą, o viena iš jų ypač abejojo, ar ši vertė buvo apskaičiuota pagal atskirus produkto tipus. Patvirtinta, kad normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal atskirus produkto tipus, remiantis iš panašioje šalyje nagrinėjamąjį produktą gaminusio vienintelio gamintojo gautais duomenimis. Siekiant užtikrinti konfidencialumą, normalioji vertė buvo atskleista kaip kainų intervalas.

(41)

Trys šalys tvirtino, kad pagal atskleistą normaliąją vertę negalima pagrįstai įvertinti faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis nustatytas dempingo skirtumas. Visos bendrovės paprašė pateikti daugiau duomenų apie normaliosios vertės apskaičiavimą, įskaitant sumą, kuri, atlikus įvairius pakoregavimus, įtraukta į normaliąją vertę, kad būtų galima atsižvelgti į kokybės skirtumus. Tačiau dėl prievolės saugoti duomenų konfidencialumą nutarta, kad bendrovėms buvo pateikta visa informacija, kurią galima atskleisti.

(42)

Todėl šis argumentas buvo atmestas. Taigi, patvirtinamos laikinojo reglamento 46–49 konstatuojamosios dalys dėl normaliosios vertės apskaičiavimo.

(43)

Viena iš bendrovių, kuriai pradiniu etapu buvo taikomas IR, paprašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotos pakavimo išlaidos, nes, pasak jos, iš atskleistų pakavimo duomenų nematyti nuoseklios kiekio ar sandorių vertės koreliacijos. Kadangi atsakydama į antidempingo klausimyną bendrovė nenurodė jokių pakavimo išlaidų, jos apskaičiuotos remiantis iš kitų dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų gauta informacija.

(44)

Kadangi kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 50 konstatuojamoji dalis.

(45)

Atskleidus galutines išvadas, grupė susijusių bendrovių, kurioms turi būti taikomas IR, tvirtino, kad, apskaičiuojant įvairias iš eksporto kainos išskaičiuojamas išlaidas, nereikėtų atsižvelgti į komisinius. Argumentui buvo pritarta, tad eksporto kaina ir grupės taikomo dempingo skirtumas buvo atitinkamai patikslinti.

(46)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo ex-works sąlygomis negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 51 ir 52 konstatuojamosios dalys.

(47)

Vienas importuotojas, importuojantis nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą, pritarė nustatytosioms laikinosioms priemonėms, nes jas nustačius importo kaina vėl taptų nežalingo dydžio. Nežiūrint to, jis pareiškė, kad, nustačius daugiau nei 10 % besiskiriančius muitus, rinka gali būti iškraipyta. Tad jis paprašė priemones pakeisti taip, kad tuo negalėtų pasinaudoti bendrovė, kuriai taikomas IR ir nustatyta mažesnė individuali muito norma. Importuotojas tvirtino, kad padidėjo rizika, kad eksportuojantis gamintojas, kuriam nustatyta žemesnė individuali muito norma, vengs muitų. Tačiau nepateikta jokios papildomos informacijos ar įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šį argumentą, todėl jis buvo atmestas.

(48)

Atsižvelgiant į tai, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(49)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 53–57 konstatuojamosios dalys.

(50)

Tuo remiantis, galutinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu yra 62,9 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, todėl patvirtinama laikinojo reglamento 58 konstatuojamoji dalis.

(51)

Paaiškinama, kad laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje terminas „Sąjungos pramonė“ reiškia visus Sąjungos gamintojus. Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamybos negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 60 konstatuojamoji dalis.

(52)

Kaip paaiškinta 9 konstatuojamojoje dalyje, iš nagrinėjamojo produkto aprašymo reikėtų išbraukti KN kodus ex 7019 90 91, ex 7019 90 99 ir ex 7019 40 00. Nors šie kodai ir buvo išbraukti, su Sąjungos suvartojimu, įskaitant importą, susiję faktai, pagrįsti skunde pateiktais duomenimis ir papildyti patikrintais duomenimis, pateiktais bendradarbiaujančių gamintojų, bei Eurostato duomenimis, nepakito.

(53)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 61–63 konstatuojamosios dalys.

(54)

Kadangi jokių pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina kiekio, kainos ir rinkos dalies negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 64–66 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(55)

Kadangi jokių pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 67 ir 68 konstatuojamosiose dalyse aprašyta priverstinio kainų mažinimo nustatymo, įskaitant pakoregavimą kokybės požiūriu, metodika. Tačiau nustačius laikinąsias priemones ir suteikus individualaus nagrinėjimo galimybę vienai eksportuojančių KLR gamintojų grupei, buvo atliktas pakartotinis panašaus tipo produktų kainų palyginimo vertinimas. Atlikus šį pakartotinį vertinimą, pasitvirtinto, kad dėl importo iš KLR dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos TL priverstinai sumažėjo 30–35 %.

(56)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės padėties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 69–84 konstatuojamosios dalys.

(57)

Kadangi jokių pastabų dėl išvados dėl žalos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 85–87 konstatuojamosios dalys.

(58)

Kadangi jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 89–91 konstatuojamosios dalys.

(59)

Kadangi jokių pastabų dėl kitų veiksnių poveikio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 92–96 konstatuojamosios dalys.

(60)

Kadangi jokių pastabų dėl išvados dėl priežastinio ryšio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 97–99 konstatuojamosios dalys.

(61)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 101–103 konstatuojamosios dalys.

(62)

Kadangi pastabų dėl importuotojų interesų negauta, padaryta išvada, kad jų interesai nebūtų pažeisti, jeigu bus nustatytos galutinės priemonės, taikomos importuojamam nagrinėjamajam produktui.

(63)

Primenama, kad pradiniu tyrimo etapu nebendradarbiavo nė viena naudotojų ar vartotojų organizacija. Paskelbus laikinąjį reglamentą viena naudotojų asociacija pateikė pastabų. Tačiau pastabos buvo susijusios tik su neigiamu priemonių nustatymo stiklo pluošto diskams poveikiu, kuris atsirastų, jeigu jie nebūtų išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, nutarta, kad stiklo pluošto diskus reikėtų išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Todėl galutinių antidempingo priemonių nustatymas neturės neigiamo poveikio stiklo pluošto diskų naudotojams.

(64)

Kadangi kitų pastabų dėl naudotojų ir vartotojų interesų negauta, padaryta išvada, kad jų interesai nebūtų pažeisti, jeigu importuojamam nagrinėjamajam produktui bus nustatytos galutinės priemonės.

(65)

Tuo remiantis, padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti galutinių antidempingo muitų, taikomų importuojamiems KLR kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams.

(66)

Po preliminaraus faktų atskleidimo vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad jam nepateikta pakankamai išsamių duomenų apie jo padarytos žalos skirtumo apskaičiavimą, nes nebuvo atskleisti duomenys apie Sąjungos pramonės gaminamų produktų kiekį, vertes ir kainas pagal kiekvieną produkto tipą. Bendrovė teigė, kad sąrašas buvo sudarytas iš keturių atrinktų Sąjungos gamintojų, todėl informacijos nebuvo galima laikyti konfidencialia. Tačiau reikėtų pažymėti, kad TL kai kurių tipų produktais prekiavo retas Sąjungos gamintojas. Todėl nutarta, kad geriausia būtų neatskleisti tokių sandorių kainų, kiekio ir verčių. Be to, nebūtina atskleisti išsamių duomenų apie kiekvieną produkto tipą, kad šalys pakankamai gerai suprastų skaičiavimo metodiką ir rezultatus.

(67)

Tas pats eksportuojantis Kinijos gamintojas abejojo tikslinio pelno dydžiu, kuriuo remtasi apskaičiuojant žalos skirtumą, visų pirma dėl to, kad tikslinis pelnas buvo identiškas vidutiniam svertiniam Sąjungos pramonės pelnui TL. Jis taip pat abejojo tuo, kaip iš atrinktų Sąjungos gamintojų gauti duomenys buvo panaudoti tiksliniam pelnui nustatyti ir gretinti su duomenimis apie visą Sąjungos pramonę. Galiausiai jis abejojo tikslinio pelno dydžiu, lygindamas jį su pelno dydžiu, kuriuo neseniai buvo remtasi atliekant kitą tyrimą dėl artimai susijusių produktų sektoriaus.

(68)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje, tikslinis pelnas reiškia vidutinį Sąjungos pramonės pelną, gautą 2006–2007 m., o vidutinis svertinis pelnas TL apskaičiuotas pagal keturių atrinktų bendrovių duomenis. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant minėtą pelną neatsižvelgiama į kai kurių atrinktų gamintojų nurodytas nenumatytąsias restruktūrizavimo sąnaudas. Todėl abu pelno dydžiai sutapo visai atsitiktinai.

(69)

Dėl to, pagal kokius duomenis reikia nustatyti pelno dydį, reikėtų pažymėti, kad taikant atranką pelno dydis yra vienas iš žalos analizės mikrorodiklių. Todėl atrinktoms bendrovėms nustatytas dydis laikomas būdingu visai Sąjungos pramonei. Bet kokiame tyrime, kuriame taikoma atranka, apskaičiuojant žalos skirtumą naudojamas tikslinis pelnas visuomet pagrįstas iš atrinktų bendrovių surinktais duomenimis.

(70)

Galiausiai, dėl užuominos apie kitame antidempingo tyrime naudotą tikslinį pelną, reikėtų pažymėti, kad kiekvieno tyrimo faktai ir išvados grindžiami duomenimis, gautais iš atliekant tyrimą bendradarbiaujančių bendrovių, atsižvelgiant į konkretų produkto aprašymą ir laikotarpį. Todėl neįmanoma nustatyti tiesioginio faktų, susijusių su šiais dviem nesusijusiais tyrimais ir dviem skirtingais TL, sąryšio.

(71)

Kalbant apie žalos pašalinimo lygį, pataisius korektūros klaidą, atsiradusią apskaičiuojant laikinąjį žalos skirtumą, susijusį su vienu iš eksportuojančių gamintojų, minėtas skirtumas padidėjo. Tačiau tai neturi poveikio šiai bendrovei taikomo antidempingo muito dydžiui, nes minėtas muitas grindžiamas dempingo skirtumu.

(72)

Be to, reikėtų pažymėti, kad dar vienai eksportuojančių Kinijos gamintojų grupei suteikus IR, kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, buvo apskaičiuotas jiems taikomas individualus žalos skirtumas.

(73)

Dėl 71 konstatuojamojoje dalyje paminėtų pakeitimų taip pat patikslintas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams taikomas vidutinis svertinis žalos skirtumas ir nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams taikomas likutinis žalos skirtumas.

(74)

Atsižvelgiant į tai, galutiniai žalos skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(75)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, importuojamam nagrinėjamam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų dempingo arba žalos skirtumui, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų mažesnis. Todėl visos muitų normos turėtų būti nustatytos pagal nustatytus dempingo skirtumus.

(76)

Siūlomi antidempingo muitai:

(77)

Šiame reglamente nurodytos bendrovėms taikomos individualios antidempingo muitų normos buvo nustatytos remiantis atliekant šį tyrimą nustatytais faktais. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tą tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su tomis konkrečiomis bendrovėmis, – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(78)

Visi prašymai taikyti individualiai bendrovei nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos ar pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (3), nurodant visą susijusią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei pardavimu eksportui, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(79)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, joms nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus galutinius faktus, jos galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos buvo tinkamai apsvarstytos ir prireikus išvados buvo atitinkamai pataisytos.

(80)

Dviejų susijusių bendrovių, kurios prašė taikyti individualų nagrinėjimą ir kurioms buvo taikomas IR, grupė pareiškė norinti pasiūlyti įsipareigojimą. Tačiau grupė neatsiuntė įsipareigojimo pasiūlymo iki pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl į jį nebuvo galima atsižvelgti.

(81)

Siekiant užtikrinti, kad naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, nurodytoms šio reglamento priede, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų priimti nuostatą, kad pastarosioms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas būtų taikomas bet kokiems naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, nors šis straipsnis netaikomas, jeigu buvo naudota taikoma atranka.

(82)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų sumos. Kadangi stiklo pluošto diskų nutarta nepriskirti produkto apibrėžtajai sričiai (žr. 15 konstatuojamąją dalį), juos importuojant garantijomis užtikrintos sumos neturėtų būti renkamos. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, garantijomis užtikrintos sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos,

—

tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto produkto,

—

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį.