14.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/18

(1)

2010 m. balandžio 17 d. Komisija paskelbė pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) apie antisubsidijų tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės plono kreidinio popieriaus inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2010 m. kovo 4 d. gavus Europos plono popieriaus gamintojų asociacijos (angl. European association of fine paper manufacturers arba CEPIFINE, toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso plono kreidinio popieriaus Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti plono kreidinio popieriaus subsidijavimo ir dėl to subsidijavimo daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė KLR vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl KLR kilmės plono kreidinio popieriaus subsidijuojamo importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. KLR vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. KLR vyriausybė priėmė pasiūlymą konsultuotis ir buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau deramai atsižvelgta į KLR valdžios institucijų pastabas dėl skunde pateiktų tvirtinimų, susijusių su schemų kompensuojamumo trūkumu. Po konsultacijų KLR vyriausybė pateikė pastabų.

(4)

2010 m. vasario 18 d. Komisija paskelbė pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo KLR kilmės plono kreidinio popieriaus inicijavimą.

(5)

2010 m. lapkričio 17 d. Komisija Reglamentu (ES) Nr. 1042/10 (4) importuojamam KLR kilmės plonam kreidiniam popieriui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(6)

Per šį antisubsidijų ir gretutinį antidempingo tyrimą atliekama tokia pati žalos analizė, nes abiejų tyrimų atveju Sąjungos pramonės apibrėžtis, tipiški Sąjungos gamintojai ir tiriamasis laikotarpis sutampa. Dėl to atliekant abu tyrimus atsižvelgta į per bet kurį iš šių tyrimų gautas pastabas dėl žalos aspektų.

(7)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir gamintojų asociacijai (popieriaus asociacija), nagrinėjamosios šalies atstovams, žinomiems importuotojams ir žinomiems naudotojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(8)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių gamintojų ir jų žinomos popieriaus asociacijos, visų Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu (kaip apibrėžta 2.1 dalyje), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Be to, konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis.

(9)

Kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko dvi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti eksportuojančių KLR gamintojų atrankos.

(10)

Kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti Sąjungos gamintojų atrankos.

(11)

Kaip paaiškinta 54 konstatuojamojoje dalyje, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti nesusijusių importuotojų atrankos.

(12)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms šalims, kurios klausimyno paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus, tiksliau skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir gamintojų asociacijai, nagrinėjamosios šalies atstovams, žinomiems importuotojams ir žinomiems naudotojams.

(13)

Klausimyno atsakymus ir kitą informaciją pateikė dvi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės, CEPIFINE, keturi skundą pateikę Sąjungos gamintojai ir vienas papildomas Sąjungos gamintojas, 13 nesusijusių importuotojų ir prekiautojų, 5 naudotojai ir viena spausdinimo pramonės asociacija.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių ir valstybės valdžios institucijos patalpose:

(15)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės plonas kreidinis popierius, kuris yra iš vienos ar abiejų pusių dengtas popierius ar kartonas (išskyrus kraftpopierių ar kraftkartoną), lakštais ar ritiniais, kurio masė ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2 ir kurio ryškumas daugiau nei 84 (matuojant pagal ISO 2470-1) (toliau – nagrinėjamasis produktas arba PKP) ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4810 13 20, ex 4810 13 80, ex 4810 14 20, ex 4810 14 80, ex 4810 19 10, ex 4810 19 90, ex 4810 22 10, ex 4810 22 90, ex 4810 29 30, ex 4810 29 80, ex 4810 99 10, ex 4810 99 30 ir ex 4810 99 90.

(17)

PKP yra aukštos kokybės popierius ir kartonas, dažniausiai naudojamas skaitymui skirtai medžiagai, pvz., žurnalams, katalogams, metinėms ataskaitoms ar metiniams leidiniams, spausdinti. Nagrinėjamajam produktui priskiriami tiek lakštai, tiek ritiniai, tinkami naudoti ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms. Spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkami ritiniai skirti pjaustyti į dalis prieš spausdinant, todėl laikomi pakeičiamais ir tiesiogiai konkuruojančiais su lakštais.

(18)

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami ritiniai, tinkami naudoti ruloninėms spaudos mašinoms. Ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai – ritiniai, kuriuos bandant pagal ISO bandymų standartą ISO 3783:2006 dėl atsparumo išpešiojimui nustatymo (padidinto greičio metodas naudojant IGT tipo prietaisą (elektrinis modelis)) pasiekiamas mažesnis nei 30 N/m jėgos momentas, jeigu matuojama popieriaus skersine kryptimi, ir mažesnis nei 50 N/m jėgos momentas, jeigu matuojama mašinine kryptimi. Be to, priešingai nei ritiniai, naudojami ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms, ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai paprastai tiesiogiai paduodami į spaudos mašinas prieš tai jų nepjaustant.

(19)

Viena šalis teigė, kad tiriamojo produkto apibrėžtoji sritis per siaurai apibūdinta ir kad jai turėtų būti priskirti ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti PKP ritiniai. Teigta, kad ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių ir šio tyrimo aprėpčiai priskiriamų produktų (ritiniai ir lakštai) pagrindinės techninės ir fizinės savybės tokios pačios, be to, jų neįmanoma atskirti vienas nuo kito. Be to, tvirtinta, kad abu produktai naudoti aukštos kokybės spausdinimui ir kad dėl to juos galima iš dalies pakeisti vienas kitu.

(20)

Tačiau, priešingai nei tvirtinta, atlikus tyrimą pasitvirtino, kad iš tiesų yra skirtingų ruloninėms spaudos mašinoms tinkamo naudoti ir ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms tinkamo naudoti popieriaus techninių ir fizinių savybių, pavyzdžiui, drėgnumas ir standumas. Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad 18 konstatuojamojoje dalyje išvardytos techninės savybės būdingos tik ruloninėms spaudos mašinoms tinkamiems naudoti ritiniams. Dėl minėtų skirtumų ruloninėms spaudos mašinoms naudojamo arba ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms naudojamo popieriaus negalima naudoti tokios pačios rūšies spaudos mašinoms, dėl to šių produktų negalima pakeisti vienas kitu. Pažymima, kad visos šalys sutiko, jog abiejų rūšių popierius skiriasi pagal paviršiaus stiprumą ir tempimo stiprumą.

(21)

Be to, tiriamoji šalis teigė, kad PKP lakštų, spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkamų naudoti ritinių ir ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių forma pirkėjai laiko viena rinka, todėl platinimo kanalai yra tie patys. Skirtingos techninės savybės matyti tik iš nedidelių šių grupių produktų kainų skirtumų.

(22)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad abiejų rūšių ritiniai negali būti pakeičiami vieni kitais ir ekonominiu požiūriu, nes ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai naudojami didelės apimties spausdinimo darbams, jie paprastai gaminami pagal užsakymą ir turi būti laiku pristatomi, todėl tarpininkai neturi šių produktų atsargų, jie tiesiogiai siunčiami galutiniams naudotojams, t. y. jie taip pat parduodami skirtingais platinimo kanalais, nei ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai. Spausdinimo proceso skirtingi gamybos procesai ir skirtinga masto ekonomija matyti iš aiškių kainų skirtumų.

(23)

Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį iš KLR neimportuoti ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai. Be to, galima manyti, kad šie produktai ateityje veikiausiai nebus importuojami, nes jų tiekimas iš toli dėl pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių yra ekonomiškai neperspektyvus.

(24)

Tuo remiantis minėti tvirtinimai atmesti.

(25)

Ta pati šalis tvirtino, kad atsparumas išpešiojimui nėra tinkama techninė savybė produktams atskirti, nes tai bendro pobūdžio bandymas, be to, jo rezultatams poveikio gali turėti bandyto popieriaus drėgnis. Šalis taip pat teigė, kad remiantis jos laboratorijoje atliktais kai kuriais kitais Sąjungos gamintojų pagamintų ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių atsparumo išpešiojimui bandymais, galima matyti, kad šie produktai neatitinka dabartinės produkto apibrėžties, vadinasi atsparumo išpešiojimui kriterijus nėra tinkamas, norint atskirti ruloninėms spaudos mašinoms naudojamą PKP nuo spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms naudojamo PKP. Pateikdama tokius įrodymus šalis teigė, kad ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai iš produkto apibrėžties išbraukti savavališkai.

(26)

Šis tvirtinimas nebuvo paremtas įrodymais, kad dėl popieriaus drėgnio pagal ISO bandymų standartą ISO 3783:2006 atlikto bandymo rezultatai gali būti nepatikimi.

(27)

Eksportuojančio gamintojo pateikti bandymo rezultatai – to gamintojo laboratorijoje atlikto bandymo rezultatų santrauka. Svarbiausia, kad kitos suinteresuotosios šalys, ypač Sąjungos pramonė, negalėjo patikrinti rezultatų ir pateikti dėl jų pastabų, be to, eksportuojantis gamintojas nepateikė prasmingos nekonfidencialios rezultatų santraukos, nors apie tai jam buvo pakartotinai priminta.

(28)

Atskleidus informaciją eksportuojantis gamintojas nepateikė papildomos išsamios informacijos, kuri padėtų įvertinti bandymo patikimumą. Kadangi nepateikta nekonfidencialios bandymo rezultatų santraukos, bendrovės, kurių ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai tariamai išbandyti, negalėjo pateikti pastabų dėl bandymo išvadų. Taigi, Komisija negalėjo objektyviai patikrinti, ar pateikti bandymo rezultatai yra patikimi ir teisingi, ar jais galima remtis atliekant tyrimą. Remiantis Komisijos turimais duomenimis nustatyta, kad bandymas yra nepakankamai objektyvus ir patikimas, nes konfidencialiai pateiktos informacijos nebuvo galima sutikrinti su kitų patikimų šaltinių informacija.

(29)

Atskleidus nustatytuosius faktus tas pats eksportuojantis gamintojas pateikė kito bandymo, kurį jo vardu atliko nepriklausoma bandymų laboratorija, rezultatus ir pakartojo, kad ruloninėms spaudos mašinoms naudojamas PKP buvo savavališkai išbrauktas iš tyrimo aprėpties. Bandymo ataskaitose nurodyta, kad atsparumas išpešiojimui buvo matuojamas naudojant 25 vienetus ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių, kuriuos eksportuojantis gamintojas pateikė laboratorijai ir nurodė, kad tai Sąjungos gamintojų pagaminto popieriaus pavyzdžiai. Šioje ataskaitoje teigiama, kad nė vienas pavyzdys neatitiko abiejų 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytų kriterijų.

(30)

Įvertinus bandymo ataskaitą paaiškėjo, kad pirmiausia nepriklausomos laboratorijos bandymo ataskaita buvo daugiausia susijusi su produktais, kurių atveju bandymo rezultatai buvo nereikšmingi, nes didžioji dauguma bandytų pavyzdžių iš tiesų buvo ne ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai; antra, bandymo ataskaita buvo susijusi su produktais, kurie buvo nepakankamai apibrėžti, nes pagal bandymo ataskaitą nebuvo įmanoma nustatyti, ar bandytas popierius buvo skirtas ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms ar ruloninėms spaudos mašinoms, kadangi ataskaitoje aprašytos rūšies popieriaus būta abejų formatų. Be to, iš bandymo ataskaitos nebuvo aišku, ar nurodyti ritinių pavyzdžiai iš tiesų buvo bandymui naudoti pavyzdžiai.

(31)

Atsakydamas į nepriklausomos laboratorijos bandymo ataskaitą skundo pateikėjas pateikė vieno Sąjungos gamintojo atlikto bandymo su tariamai nepriklausomos laboratorijos bandytais tais pačiais ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių pavyzdžiais rezultatus. Šio bandymo rezultatai buvo kitokie. Skundo pateikėjas nurodė, kad rezultatai gali skirtis dėl galimai skirtingų bandymo sąlygų, taigi ir dėl galimos neatitikties ISO 3783:2006 standartui, t. y. standartui, kuriuo remiantis turėtų būti išmatuotas laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje nustatytas atsparumas išpešiojimui.

(32)

Atskleidus galutines išvadas eksportuojantis gamintojas suabejojo, ar Komisija pasielgė objektyviai, atmesdama nepriklausomos laboratorijos bandymo rezultatus. Jis teigė, kad bandymą aklai atliko nepriklausomas ekspertas, remdamasis atitinkamu ISO standartu. Jis pateikė vadovo rašytinius parodymus, kuriuose paaiškinamas, kaip gauti bandymui naudoti pavyzdžiai, kad būtų įrodyta, jog bandymas atliktas nepriklausomai, teisingai ir pagal tipinę tvarką.

(33)

Pirma, Komisija niekada nesuabejojo nepriklausomos laboratorijos bandymo ataskaitos objektyvumu, dėl to pastaba, kad bandymas atliktas aklai, yra nesusijusi. Kita vertus, suabejota ne pačiu bandymu, o bandytų pavyzdžių kilme ir jų atrankos patikimumu. Eksportuojančio gamintojo argumentai šių abejonių neišsklaidė, nes argumentai buvo neišsamūs ir kai kuriais aspektais neaiškūs, pvz., teigta, kad bandymui naudoti kiti produktai nei ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai dėl administracinių klaidų, arba kaltė buvo verčiama tiekėjų padarytoms klaidoms pateikiant galbūt netinkamus pavyzdžius.

(34)

Kadangi tiek tariamai bandytų produktų šaltinis, tiek pavyzdžiai buvo neaiškūs, o skirtingų šalių bandymų rezultatai – prieštaringi, manyta, kad remiantis Kinijos eksportuojančio gamintojo vardu veikiančios nepriklausomos laboratorijos pateikta bandymo ataskaita negalima įtikinamai įrodyti, kad atsparumo išpešiojimui bandymas buvo netinkamas ruloninėms spaudos mašinoms tinkamam naudoti PKP atskirti nuo ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms naudojamo PKP. Taigi, remiantis bandymo ataskaita įtikinamai neįrodyta, kad ruloninėms spaudos mašinoms naudotas PKP buvo savavališkai išbrauktas iš tyrimo aprėpties.

(35)

Dėl atsparumo išpešiojimui kaip ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių skiriamojo kriterijaus tinkamumo – primenama, kad produkto apibrėžtyje dviejų grupių produktai atskiriami remiantis, be kitų aspektų, produkto galutinio panaudojimo paskirtimi, t. y. produkto tinkamumu naudoti ruloninėms spaudos mašinoms arba ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms, priklausomai, inter alia, nuo atsparumo išpešiojimui savybės. Be to, pažymima, kad atsparumas išpešiojimui yra tik viena iš savybių, kuriomis remiantis ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti PKP atskiriamas nuo ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms naudojamo PKP. 18 ir 20 konstatuojamosiose dalyse nustatyti papildomi kriterijai, dėl kurių nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas neprieštaravo. Viena šalis teigė, kad 20 konstatuojamojoje dalyje nurodytas drėgnumas nėra aiški pagrindinė savybė produktams atskirti. Tačiau atliekant tyrimą kitos šalys šiuo klausimu pateikė skirtingų tvirtinimų. Bet kuriuo atveju, nustatyta, kad standumas ir atsparumas išpešiojimui yra labiausiai susiję veiksniai.

(36)

Pastabose skundo pateikėjas pripažino, kad gali egzistuoti ritiniai, kurie ne visiškai atitinka visus 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytus atsparumo išpešiojimui kriterijus, bet gali būti naudojami ruloninėms spaudos mašinoms. Tačiau jis patvirtino savo nuomonę, kad atsparumas išpešiojimui yra vienintelis bandymas, kurį atlikus galima aiškiai nustatyti, kad ritinys iš tiesų tinkamas naudoti ruloninėms spaudos mašinoms, t. y. jei ritinys atitinka 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytus atsparumo išpešiojimui kriterijus, tai iš tiesų yra ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti ritinys.

(37)

Pagrįsdamas minėtus tvirtinimus dėl atsparumo išpešiojimui eksportuojantis gamintojas nurodė vieno iš skundą pateikusių Sąjungos gamintojų per JAV atliktus antidempingo ir antisubsidijų tyrimus pateiktą argumentą, kad ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių tariamai neįmanoma atskirti remiantis atsparumo išpešiojimui bandymu ar kokiu kitu matavimu.

(38)

Skundo pateikėjas su eksportuojančio gamintojo tvirtinimais nesutiko ir teigė, kad priešingai nei teigta iš JAV atliktų tyrimų paaiškėjo, kad esama aiškios ribos ruloninėms spaudos mašinoms tinkamiems naudoti ritiniams atskirti nuo PKP.

(39)

Pirma, reikėtų pažymėti, kad tvirtinimai, kuriuos nurodė eksportuojantis gamintojas, buvo pateikti kitų jurisdikcijų tyrimuose, be to, juos pateikė kitos šalys nei šiame tyrime dalyvaujančios šalys, todėl jie yra nesusiję. Antra, per minėtus tyrimus JAV valdžios institucijos padarė išvadą, kad ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms naudojamą PKP galima aiškiai atskirti nuo ruloninėms spaudos mašinoms tinkamo naudoti PKP. Spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms naudojami ritiniai laikyti pusiau gatavais produktais, o ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai nelaikyti nagrinėjamuoju produktu. JAV valdžios institucijos produkto apibrėžtosios srities apibrėžtyje ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių tiksliai neapibrėžė. Dėl to atsparumo išpešiojimui kriterijus per minėtus tyrimus nebuvo svarbus nustatant produkto apibrėžtąją sritį.

(40)

Remiantis pateiktomis pastabomis patvirtinta, kad techninė atsparumo išpešiojimui savybė yra patikima, norint apibrėžti ruloninėms spaudos mašinoms tinkamą naudoti PKP.

(41)

Tačiau remiantis pateiktomis pastabomis taip pat nustatyta, kad esama ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių, kurie gali būti naudojami ruloninėms spaudos mašinoms net jei jie ne visiškai atitinka visus atsparumo išpešiojimui kriterijus. Todėl manyta, kad ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų ritinių apibrėžtį reikia dar labiau patikslinti.

(42)

Skundo pateikėjas pasiūlė, kad norint nustatyti kitą kriterijų, kuriuo remiantis būtų galima atskirti ruloninėms spaudos mašinoms tinkamus naudoti ritinius, kurie ne visiškai atitinka visus atsparumo išpešiojimui kriterijus, ritinys, kuris ne visiškai tenkina atsparumo išpešiojimui bandymo rezultatus, tačiau kurio vidinės šerdies dydis yra mažesnis nei 80 mm, turėtų būti laikomas ruloninėms spaudos mašinoms tinkamu naudoti ritiniu.

(43)

KLR vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas teigė, kad produkto apibrėžties papildymas nauju šerdies dydžio elementu – ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių apibrėžties ir kartu nagrinėjamojo produkto apibrėžties peržiūrėjimas. Taip pat teigta, kad vidinės šerdies dydis nėra tinkamas kriterijus, nes yra didesnio nei 80 mm šerdies dydžio ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių ir mažesnio nei 80 mm šerdies dydžio spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms naudojamų ritinių.

(44)

Komisija stengėsi dar labiau patikslinti ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių apibrėžtį ir pateikti išsamesnį paaiškinimą, kad nagrinėjamasis produktas būtų dar aiškiau atskirtas nuo kitų produktų ir kad būtų sumažinta galimybių vengti priemonių. Tačiau pateiktais įrodymais dėl šerdies dydžio kaip alternatyvaus apibrėžties kriterijaus tinkamumo įrodyta, kad remiantis šiuo kriterijumi nagrinėjamąjį produktą, t. y. mažesnio nei 80 mm šerdies dydžio spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms naudojamus ritinius, būtų galima išbraukti iš priemonių taikymo srities. Todėl šio kriterijaus ruloninėms spaudos mašinoms tinkamiems naudoti ritiniams apibrėžti atsisakyta.

(45)

Tuo, kas išdėstyta pirmiau, nepažeidžiamas metodo, kuriuo remiantis ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai išbraukti iš tyrimo aprėpties, patikimumas, kaip teigė eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė.

(46)

Atliekant tyrimą kai kurios šalys taip pat teigė, kad tyrimo aprėpčiai neturėtų būti priskirtas daugiasluoksnis popierius ir daugiasluoksnis kartonas, kaip apibrėžta 47 konstatuojamojoje dalyje. Jos teigė, kad skiriasi fizinės daugiasluoksnio popieriaus ir daugiasluoksnio kartono savybės – daug sluoksnių, didesnis standumas ir mažesnis tankumas, ir kad šių produktų galutinio panaudojimo paskirtis kitokia, nes jie paprastai naudojami sulankstomoms dėžėms gaminti ir pakavimui. Pagaliau šios šalys teigė, kad vienasluoksnį popierių ir kartoną galima lengvai atskirti nuo daugiasluoksnio popieriaus ir kartono iš išvaizdos.

(47)

Daugiasluoksnis popierius ir daugiasluoksnis kartonas, kaip apibrėžta Suderintos sistemos paaiškinimų 4805 subpozicijos paaiškinimuose, – tai produktas, kuris gaunamas suspaudžiant du ar daugiau sluoksnius drėgnos plaušienos, kurių bent viena savybė skiriasi nuo kitų sluoksnių savybių. Šie skirtumai gali atsirasti priklausomai nuo naudojamos plaušienos pobūdžio (pvz., perdirbti skirtos atliekos), nuo gamybos metodo (pvz., mechaninis ar cheminis) arba nuo to, ar plaušiena yra tokio paties pobūdžio ir pagaminta taikant tokį patį metodą, bei apdirbimo laipsnio (pvz., nebalinta, balinta ar dažyta).

(48)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš tiesų kai kurios daugiasluoksnio popieriaus ir kartono fizinės ir techninės savybės skiriasi; tiksliau dėl kelių popieriaus plaušienos sluoksnių jis yra standesnis. Gaminant daugiasluoksnį popierių ir kartoną taikomi skirtingi gamybos metodai, kuriems reikalingos kitokios popieriaus mašinos nei naudojamos PKP gaminti, nes jį gaminant keli plaušienos sluoksniai sudedami į vieną produktą. Pagaliau daugiasluoksnis popierius ir kartonas naudojamas kitai paskirčiai (daugiausia pakavimui), palyginti su PKP, kuris naudojamas aukštos kokybės reklaminei medžiagai, žurnalams ir pan. spausdinti. Todėl daugiasluoksnis popierius ir kartonas, kaip apibrėžta 47 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamajam produktui nepriskiriamas. Taigi, tyrimo aprėpčiai nepriskiriami minėti KN kodai, taikomi importuojant daugiasluoksnį popierių ir daugiasluoksnį kartoną.

(49)

Pagaliau vienas Kinijos gamintojas tvirtino, kad tyrimo aprėpčiai nereikėtų priskirti vadinamojo kartono, nes jis nepriskiriamas plono popieriaus (dengto arba ne) apibrėžčiai dėl tariamų svorio, storio ir standumo skirtumų. Nustatyta, kad terminas „kartonas“ paprastai vartojamas popieriui iš sunkesnių medžiagų, dėl kurių popierius apskirtai tampa sunkesniu, apibūdinti, t. y. kartonas dažniausiai apibrėžiamas kaip popierius, kurio pagrindinė masė yra didesnė nei 224 g/m2. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad svorio skirtumas neturi didelio poveikio kitoms fizinėms ir techninėms savybėms ir galutinio panaudojimo paskirčiai, dėl kurio kartonas skirtųsi nuo nagrinėjamojo produkto. Be to, pažymima, kad, kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai aiškiai priskirtas visas PKP, kurio masė ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2. Todėl laikoma, kad kartonas yra nagrinėjamasis produktas.

(50)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, KLR vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

(51)

Apie save pranešė ir pagal pranešimą apie inicijavimą atrankai būtinus duomenis pateikė tik dvi eksportuojančių KLR gamintojų grupės. Viena grupė (Chenming) – tai 2 susiję eksportuojantys gamintojai, o kita grupė (APP) – 4 susiję eksportuojantys gamintojai. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudaro visą KLR nagrinėjamojo produkto eksportą į Sąjungą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė, kad eksportuojančių KLR gamintojų atranka nėra būtina.

(52)

Nustatyta, kad du iš keturių susijusių APP grupės eksportuojančių gamintojų gamina tik 47 konstatuojamojoje dalyje nurodytą daugiasluoksnį kartoną. Atsižvelgiant į tai, primenama, jog padaryta išvada, kad daugiasluoksnio kartono nereikėtų priskirti šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Taip pat primenama, kad daugiasluoksnis kartonas išbrauktas iš gretutinio antidempingo tyrimo produkto apibrėžtosios srities. Todėl daroma išvada, kad du susiję eksportuojantys gamintojai, kurie, kaip nustatyta, gamina tik daugiasluoksnį kartoną, su šiuo tyrimu nesusiję. Taigi, šiame reglamente pateiktos išvados nėra pagrįstos šių gamintojų informacija ir duomenimis.

(53)

Atsižvelgiant į galimai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Tačiau išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus apie save pranešė tik keturi Sąjungos gamintojai, nuspręsta, kad atranka nėra būtina. Laikyta, kad tie keturi gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai (pagaminantys 61 % visos produkcijos), kaip apibrėžta 372 konstatuojamojoje dalyje. Keturių bendrovių pateikta informacija patikrinta vietoje ir naudota mikrorodikliams, kaip paaiškinta 386 konstatuojamojoje dalyje.

(54)

Atsižvelgiant į galimai didelį importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali būti vykdoma importuotojų atranka. Tačiau išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad norą bendradarbiauti pareiškė nedaug importuotojų, nuspręsta, kad atranka nėra būtina.

(55)

Primenama, kad KLR vyriausybė ir keturi eksportuojantys Kinijos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko, kad būtų atliktas jų pateiktų atsakymų patikrinimas vietoje.

(56)

Gavusi KLR vyriausybės klausimyno atsakymus Komisija Kinijai nusiuntė tris raštus dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir raštą prieš patikrinimą vietoje. Komisija suteikė KLR vyriausybei pakankamai laiko, jei to būtų pagrįstai prašoma, pastaboms parengti ir pateikti. Iš tiesų KLR vyriausybei terminai buvo gerokai pratęsti, t. y. klausimyno atsakymams pateikti terminas pratęstas dvi savaites, taigi iš viso skirtos 49 dienos klausimyno atsakymams pateikti, o terminas atsakyti į pirmąjį raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo pratęstas tris savaites, tad iš viso tam skirta 40 dienų.

(57)

Prieš atliekant patikrinimą vietoje KLR vyriausybė paprašė Komisijos pateikti papildomos informacijos raštu, visų pirma, visų klausimų, kuriuos ketinama užduoti per patikrinimą, sąrašą ir vyriausybės departamentų, kurių dalyvavimo tikimasi per patikrinimo vietoje vizitą, sąrašą. Buvo teigiama, kad nepateikus tokios informacijos Komisija negalės įvykdyti Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių išdėstytų ir ypač VI priedo 8 dalyje nurodytų įsipareigojimų kaip tyrimą atliekanti institucija. KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad dėl tokios informacijos stokos ji negalės garantuoti patikrinimo rezultatų.

(58)

Komisija su KLR prašymu pagarbiai nesutiko. Šiuo klausimu pažymima, kad Komisija įvykdė visas susijusias Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių VI priedo 8 dalies ir pagrindinio reglamento 26 straipsnio sąlygas. KLR vyriausybei buvo nusiųstas išsamus raštas prieš patikrinimą vietoje, kuriame patvirtinta darbotvarkė (dienos ir per kiekvieną patikrinimo dieną aptartinos schemų grupės) ir paprašyta, kad dalyvautų už atitinkamas schemas atsakingos valdžios institucijos ir su KLR vyriausybės pastabų rengimu susiję pareigūnai. Be to, prieš patikrinimo vietoje vizitus Komisija paaiškino, kad tik KLR vyriausybė žino, kurios valdžios institucijos yra atsakingos už tiriamąsias schemas, ir kurie pareigūnai labiausiai tinka dalyvauti patikrinime ir atsakyti į klausimus. Prieš patikrinimo vietoje vizitą ir jo metu Komisija paaiškino, kad pagal PPO ar ES teisės aktus nereikalaujama pateikti konkrečių klausimų sąrašo ir kad tyrimo tikslas – patikrinti KLR vyriausybės pateiktus klausimyno atsakymus ir susijusias papildomas pastabas, todėl patikrinimas vyks pagal šių dokumentų struktūrą. Komisija taip pat sieks gauti papildomos atliekamam tyrimui būtinos informacijos ir ją išsiaiškinti, tačiau konkretūs klausimai tokiu atveju priklausys nuo KLR vyriausybės atsakymų atliekant pirminį jos atsakymų patikrinimą. Be to, KLR vyriausybei prieš patikrinimo vietoje vizitą aiškiai pranešta, kad atsisakius pateikti būtiną informaciją ar padėti tyrimą atliekančiai institucijai tikrinti informaciją ir duomenis, kurie laikomi būtinais tyrimui atlikti, galima rimtai pakenkti tyrimui. KLR vyriausybei taip pat priminta apie pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatų taikymo pasekmes.

(59)

Per patikrinimo vietoje vizitą Kinijos prekybos ministerijoje Pekine Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 ir 26 straipsnių nuostatas stengėsi patikrinti informaciją, pateiktą remiantis patvirtinamaisiais dokumentais, kurie naudoti KLR vyriausybės atsakymams rengti. Tai darydama Komisija padarė preliminarią išvadą, kad neturėdama pakankamai informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų ji negalėjo tinkamai patikrinti klausimyno atsakymų. Be to, kai kurios informacijos iš viso nepateikta, nors būtent tos informacijos prašyta, o į kai kuriuos klausimus paprasčiausiai neatsakyta. KLR vyriausybei pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis.

(60)

KLR vyriausybė tvirtino, kad tyrimą atliekanti institucija turėtų pagrįstai nustatyti, kokia informacija yra būtina, kad nebūtų pažeistos teisės. Be to, tvirtinta, kad net jei manoma, jog informacija nėra ideali visais aspektais, į ją vis dėlto reikėtų atsižvelgti. Remdamasi tokiais argumentais KLR vyriausybė pareiškė, kad ji bendradarbiavo kiek galėjo ir kad jos klausimyno atsakymai buvo išsamūs. Taip pat tvirtinta, kad patikrinimas vietoje buvo blogai suplanuotas, nes rašte prieš patikrinimą vietoje nepateikta pagrįstos informacijos apie tai, kas bus tikrinama, o Komisija neįvykdė konkrečių vizitų į vietą kiekvienoje vyriausybės institucijoje. Be to, teigta, kad Komisija atsakinga už nepagrįstą naštą KLR vyriausybei, nes prašė pateikti nesusijusios ir nebūtinos informacijos.

(61)

Dėl patikrinimo vietoje planavimo primenama, kad KLR vyriausybė sutiko su vizito laiku, grafiku ir vieta. Iš tikrųjų dėl patikrinimo vietoje vizito laiko tartasi 2010 m. rugpjūčio mėn. Komisija iš pradžių siūlė patikrinimo vietoje vizitą rengti 2010 m. spalio mėn. pirmąją savaitę, vėliau, Kinijos pageidavimu, pasiūlymą keitė du kartus – į 2010 m. spalio mėn. antrąją savaitę ir galiausiai į 2010 m. spalio mėn. trečiąją savaitę. Todėl nusiskundimams dėl patikrinimo vietoje vizitų planavimo nėra pagrindo, nes Komisija padarė viską, kad patenkintų tinkamai pagrįstus KLR vyriausybės prašymus. Dėl prašomos informacijos pažymima, kad KLR vyriausybė niekada neprieštaravo dėl klausimyno formos ar prašomos informacijos pateikimo būdo. Kinijos prekybos ministerija KLR vyriausybės vardu pateikė klausimyno atsakymus ir vėlesnes pastabas. Komisija prašė pateikti informaciją, kuri laikoma būtina tinkamoms išvadoms padaryti, be to, per tyrimą nuosekliai prašė pateikti tuos pačius duomenis bei informaciją ir pageidavo, kad KLR vyriausybė paaiškintų pateiktą informaciją ir kaip ta informacija susijusi su tiriamosiomis schemomis.

(62)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija tirtos šios schemos, kurias taikydama vyriausybės valdžios institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

(63)

Teigiama, kad Kinijos nagrinėjamojo produkto gamintojai iš vyriausybinės politikos bankų ir valstybinių komercinių bankų pagal KLR vyriausybės politiką teikti finansinę pagalbą Kinijos popieriaus pramonės augimui ir plėtrai skatinti ir remti gauna paskolas su mažomis palūkanų normomis. Kaip matyti iš penkerių metų planų ir pramonės politikos, popieriaus gamybos pramonės įmonėms per bankų sistemas skirtos lengvatinio finansavimo iniciatyvos.

(64)

Remdamasi skunde pateikta informacija Komisija siekė ištirti banką, kuris teikė paskolas kreidinio popieriaus pramonės įmonėms. Šiuo tikslu manyta, jog reikia prašyti, kad KLR vyriausybė klausimyno atsakymuose ir vėlesnėse pastabose pateiktų konkrečios informacijos ir duomenų apie tam tikrus vyriausybės planus ir projektus Kinijos popieriaus sektoriaus plėtrai skatinti ir remti. Minėti planai ir projektai:

(65)

KLR vyriausybė tik iš dalies pateikė prašomą informaciją apie planus. Tik apie du planus pateikta išsami prašoma informacija, t. y. versija kinų kalba ir vertimas į anglų kalbą (Sprendimas Nr. 40 ir Pramonės struktūros pertvarkymo žinynas). Komisijos iš pradžių pageidautos informacijos apie tris regionų planus Kinijos valdžios institucijos nepateikė, nurodydamos, kad šie planai nesusiję, nes bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai šiuose regionuose nėra įsikūrę. Taigi, apie tuos planus informacijos negauta. Komisija su tokiu paaiškinimu sutiko, tačiau paprašė pateikti su tomis teritorijomis (regionais, provincijomis, savivaldybėmis), kuriose įsisteigę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, susijusius plėtros planus. KLR vyriausybė pateikė 11-ąjį Jiangsu provincijos penkerių metų planą ir 11-ąjį Shandong provincijos penkerių metų planą kinų kalba, bet nepateikė net turinio vertimo. KLR vyriausybė nurodė, kad nepateikė dviejų planų, nes jie susiję su 2000–2005 m. laikotarpiu ir dėl to nėra svarbūs. Komisija tam pritarė. Kiti planai (Integracijos projektas, 11-asis penkerių metų planas, 11-ojo penkerių metų plano įgyvendinimo aplinkraštis, 2007 m. popieriaus gamybos planas) pateikti tik kinų kalba, pridedant turinio vertimą į anglų kalbą. KLR vyriausybė teigė, kad Komisijos prašymai buvo per daug apsunkinantys, kad vyriausybė tam turėjo nedaug išteklių ir dėl to negalėjo parengti tekstų vertimų.

(66)

Dėl to pažymima, kad Komisija prašė informacijos, kuri buvo būtina tyrimui, nes minėti dokumentai buvo nurodyti skunde. Be to, Komisija pakartotinai pabrėžė, kad prašomi dokumentai turi būti pateikti anglų kalba. Tokio svarbaus dokumento atveju tai būtina, nes remiantis tik turinio rodykle nebuvo įmanoma nustatyti, kuri dokumento dalis yra susijusi su tyrimu. Be to, kinų kalba pateikti planai nebuvo ilgi ir paaiškėjo, kad esama šių dokumentų versijų anglų kalba, kurios skirtos nepriklausomiems šaltiniams (Kinijos teisėje besispecializuojančioms teisinėms įstaigoms) arba kurios parengtos antisubsidijų tyrimams, kuriuos Kinijoje atliko Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).

(67)

Taigi, Komisija turėjo galimybę patikrinti tik šiuos dokumentus: Sprendimą Nr. 40, žinyną ir 2007 m. popieriaus gamybos planą, kurių vertimai į anglų kalbą pateikti su skundu, be to, vertimus pateikė eksportuojantis gamintojas.

(68)

Komisija, norėdama ištirti, kokiu lygmeniu vyriausybė kišasi į Kinijos finansų rinką, ir gauti reikiamą KLR finansų sektoriaus apžvalgą, paprašė pateikti informacijos apie tai, kokia procentinė finansų įstaigų akcijų dalis priklauso vyriausybei, ir informacijos apie valstybinių bankų suteiktų paskolų sumas ir (arba) procentinius dydžius. KLR vyriausybė teigė, kad neturi jokių įrašų, susijusių su bankų akcijų paketais, nors Komercinių bankų įstatymo Nr. 13 (2003 m.) 61 straipsnyje nustatyta, kad bankai šiuos duomenis nurodo „Valstybės tarybos bankų reguliavimo įstaigai ir Kinijos liaudies bankui“. Dėl valstybinių bankų suteiktų paskolų sumų ir (arba) procentinių dydžių, KLR vyriausybė patvirtino, kad tokie duomenys yra saugomi, tačiau jų pateikti ji negalinti. Komisija toliau palengvino KLR vyriausybės darbą ir paprašė pateikti informacijos apie procentinę vyriausybės akcijų dalį tik tose finansų įstaigose, kurios, kaip nustatyta, teikia paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Vis dėlto KLR vyriausybė nepateikė susijusių duomenų net apie tokį nedidelį Kinijoje veikiančių finansų įstaigų segmentą.

(69)

Kinijos bankų paskolų teikimo politikai (pvz., paskolų palūkanų normai nustatyti, paskoloms įvertinti ir pan. taikomi metodai) išnagrinėti KLR vyriausybės paprašyta pateikti informacijos apie politiką, kurią vykdo susijusios valstybės valdžios institucijos, tiksliau Kinijos liaudies bankas (KLB) ir Bankų reguliavimo komisija. KLR vyriausybė nepateikė jokios su paskolų politika susijusios informacijos. KLB nepateikė jokio su bankininkystės sistema susijusio dokumento, reglamento ar gairių ir nepagrindė KLB vaidmens nustatant palūkanų normas ir jo sąsajų su bankininkystės sistema. Be to, nors specialiai prašyta paaiškinti, kaip taikomas Komercinių bankų įstatymas (2003 m.) Nr. 13 ir ypač 34, 38 ir 39 straipsniai, kuriuose nustatytos pagrindinės paskoloms ir kitai komercinių bankų veiklai taikomos taisyklės, atsakymo negauta.

(70)

Norėdama išnagrinėti Kinijos bankų, kurie teikė paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams per TL, paskolų teikimo politiką, Komisija prašė KLR vyriausybės surengti susitikimus su konkrečiais bankais, kurie teikė paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kad galėtų patikrinti informaciją, susijusią su lengvatinėmis paskolomis Kinijos PKP pramonės sektoriuje. KLR vyriausybė teigė negalinti kištis į valstybinių bankų veiklą ir surengti tokius susitikimus. Todėl iš Kinijos bankų negauta įrodymų, ar tie bankai, suteikdami paskolas, vertino kredito riziką, ir, jei vertino, kaip tai buvo daroma.

(71)

KLR vyriausybei pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis. Kadangi nebendradarbiauta, buvo būtina ne tik atsižvelgti į svarbius KLR vyriausybės dokumentus, kuriuos pateikė kitos šalys, bet ir naudotis informacija iš antrinių šaltinių, įskaitant skundą ir internete pateiktą viešą informaciją. KLR vyriausybė nesutiko, kad turi būti naudojamasi turimais faktais, tačiau nepateikė jokių naujų įrodymų.

(72)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų taip pat prašyta surengti susitikimus su konkrečiais bankais, kurie jiems teikė paskolas per TL, kad būtų galima patikrinti informaciją, susijusią su lengvatinėmis paskolomis Kinijos PKP pramonės sektoriuje. Tačiau tokių susitikimų nebūta. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai perdavė pakartotinius Komisijos prašymus surengti tokius susitikimus, bet susiję bankai atsisakė bendradarbiauti atliekant tyrimą. Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis. Kadangi nebendradarbiauta, manyta, kad visos išvados dėl bankų suteiktų paskolų bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams turi būti pagrįstos turimais faktais. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nesutiko, kad turi būti naudojamasi turimais faktais, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų.

(73)

Vieno eksportuojančio Kinijos gamintojo paprašyta pateikti konkrečios informacijos apie konkretų susitarimą su trimis Kinijos bankais dėl skolos restruktūrizavimo. Minėtas eksportuojantis gamintojas atsisakė pateikti reikiamą informaciją. Dėl to buvo neįmanoma patikrinti susijusio bendro susitarimo ir atitinkamų paskolų sutarčių, taip pat visų konkrečių aspektų, pvz., paskolų trukmės, grąžinimo tvarkaraščio ir palūkanų normų. Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis. Kadangi nebendradarbiauta, manyta, kad visos išvados dėl bankų suteiktų susijusių paskolų tam gamintojui turi būti pagrįstos turimais faktais. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nesutiko, kad turi būti naudojamasi turimais faktais, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų.

(74)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad popieriaus gamybos pramonės sektoriuje taikomi konkretūs politikos planai. Tokiuose planuose nustatyta, kad valstybės valdžios institucijos atidžiai stebėtų popieriaus gamybos pramonės sektoriaus veiklą ir įgyvendintų konkrečią politiką (pvz., įgyvendinimo potvarkius) politikos planų tikslams pasiekti. Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad konkrečiuose politikos planuose numatytas lengvatinis paskolų teikimas popieriaus gamybos pramonės sektoriuje.

(75)

Iš tikrųjų, išnagrinėjus Sprendimą Nr. 40 ir konkretų 2007 m. popieriaus gamybos plano finansinį skirsnį paaiškėjo, kad pagal Kinijos valstybės planavimo sistemą bankams nurodoma popieriaus gamybos pramonės sektoriui teikti paskolas.

(76)

Sprendimas Nr. 40 yra Valstybės tarybos, t. y. aukščiausios administracinės KLR įstaigos, įsakymas, dėl to yra teisiškai privalomas visoms kitoms viešosioms įstaigoms ir ūkinės veiklos vykdytojams. Sprendime pramonės sektoriai skirstomi į skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus. Šis įsakymas – pramonės politikos gairės, kuriose, kartu su žinynu, parodoma, kaip KLR vyriausybė laikosi politikos skatinti ir remti įmonių grupes ar pramonės sektorius, kaip antai popieriaus pramonės, kurie žinyne įvardijami skatinamaisiais pramonės sektoriais. Pažymima, kad skatinamiesiems sektoriams priskiriami iš viso 26 pramonės sektoriai, kurie sudaro tik dalį Kinijos ekonomikos. Be to, tik tam tikra šių 26 sektorių veikla įvardijama skatinamąja. Sprendimo Nr. 40 17 straipsnyje taip pat nurodoma, kad skatinamiesiems investicijų projektams suteikiama konkreti nauda ir paskatos (finansinė parama, atleidimas nuo importo muito, atleidimas nuo PVM, atleidimas nuo mokesčių). Kita vertus, dėl ribojamųjų ir likviduotųjų projektų, pagal Sprendimą Nr. 40 valstybės valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai tiesiogiai kištis ir reguliuoti rinką. Iš tikrųjų pagal 18 ir 19 straipsnius atitinkamai valdžios institucijai nurodoma neleisti finansų įstaigoms teikti paskolų; taip pat valstybės kainų administraciniam departamentui nurodoma didinti elektros kainą ir duoti nurodymus elektros tiekimo bendrovėms nebetiekti elektros tokiems ribojamiesiems ir likviduotiesiems projektams. Todėl akivaizdu, kad Sprendime Nr. 40 nustatomos privalomosios taisyklės visoms ekonominėms institucijoms, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamuosius pramonės sektorius, vienas kurių – popieriaus gamybos pramonės sektorius.

(77)

2007 m. popieriaus gamybos plane nustatytos konkrečios sąlygos, gairės ir tikslai popieriaus gamybos pramonės sektoriui. Jame apibūdinama Kinijos popieriaus gamybos pramonės būklė (pvz., įmonių skaičius, gamyba, vartojimas ir eksportas, naudotų rūšių žaliavų statistiniai duomenys). Plane išdėstoma popieriaus gamybos pramonės politika ir tikslai, susiję su pramonės planu, žaliavų naudojimu, technologijų ir įrangos naudojimu, produkto struktūra ir popieriaus gamintojų organizacine struktūra. Dokumente taip pat nustatomi priskyrimo pramonės sektoriui kriterijai, nes jame nustatomi konkretūs popieriaus gamybos pramonės sektoriaus turto ir įsipareigojimų santykio reikalavimai, konkretūs popieriaus gamybos pramonės sektoriaus kredito reitingai ir konkretūs masto ekonomijos, rinkos dalies santykio, energijos ir vandens suvartojimo tikslai, kuriuos turi pasiekti bendrovės. Plane įmonės raginamos plėtros planus rengti remiantis 2007 m. popieriaus gamybos planu. Be to, vietos provincijoms ir regionams nurodoma dalyvauti įgyvendinant planą, o visas skyrius skirtas investicijoms į popieriaus gamybos pramonės sektorių ir jo finansavimui. Dėl to būtina pažymėti, kad plane aiškiai nurodoma, jog finansų įstaigos neturi teikti paskolų projektams, kurie neatitinka šių nurodymų. Taigi, iš dokumento ir jo formuluočių akivaizdu, kad 2007 m. popieriaus gamybos planas yra konkreti valstybės priemonė Kinijos popieriaus gamybos pramonės sektoriui reguliuoti ir ją galima vertinti tik kaip privalomą pramonės politikos priemonę, kurią turi praktiškai įgyvendinti susijusios suinteresuotosios šalys Kinijoje (valstybės valdžios institucijos, finansų įstaigos ir gamintojai).

(78)

KLR vyriausybė tvirtino, kad 2007 m. popieriaus gamybos planas turi būti laikomas neprivalomomis gairėmis. Be to, tvirtinta, kad taip pat joks kitas vyriausybės planas ir projektas nėra privalomi, dėl to pagal tokius planus ir projektus negalima suteikti finansinės paramos ar naudos. Tačiau vien perskaičius 2007 m. popieriaus gamybos planą ir pirmiau minėtas konkrečias nuostatas akivaizdu, kad dokumento negalima laikyti neprivalomomis gairėmis. Dėl to pažymima, kad 2007 m. popieriaus gamybos plane inter alia parašyta: „Pramonės plėtros politika rengiama remiantis socialistinės rinkos ekonomikos reformos tobulinimo reikalavimais ir susijusiais įstatymais ir reglamentais, norint užtikrinti teisingą rinkos tvarką ir palankią plėtros aplinką, išspręsti popieriaus gamybos pramonės plėtros problemas ir tinkamai plėtoti pramonę“. Dėl kitų 60 konstatuojamojoje dalyje išvardytų planų ir projektų pažymima, kad bent vienas jų yra susijęs su 11-ojo penkerių metų plano įgyvendinimo aplinkraščiu. Sunku suprasti, kaip tariamai teisiškai neprivalomas dokumentas (vyriausybės planas) gali turėti teisiškai privalomą įgyvendinimo aktą (šiuo atveju Valstybės tarybos aplinkraštį).

(79)

Be to, Komercinių bankų įstatymo (2003 m.) Nr. 13 34 straipsnyje teigiama, kad bankai „teikia paskolas priklausomai nuo nacionalinės ekonomikos ir socialinio vystymosi poreikių ir pagal valstybės pramonės politikos gaires“. Šiuo konkrečiu atveju susijusi valstybės pramonės politika – tai 2007 m. popieriaus gamybos planas. Taigi, loginė išvada – PKP gamintojams valstybiniai komerciniai bankai paskolas teikia pagal vyriausybės nurodymus.

(80)

Taip pat nagrinėtas Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NPRK) vaidmuo. KLR vyriausybė tvirtino, kad NPRK yra Valstybės tarybos agentūra, kuri koordinuoja makroekonominę politiką ir valdo vyriausybės investicijas. Ta valstybės valdžios institucija parengė, inter alia, 2007 m. popieriaus gamybos planą. Buvo aiškiai prašyta pateikti informacijos apie teisinę NPRK įsteigimo ir veiklos struktūrą, pvz., įstatus, tačiau jos nepateikta. Vienintelis paaiškinimas, kurį pateikė KLR vyriausybė, buvo tai, kad Valstybės taryba, t. y. aukščiausio lygio administracinė įstaiga, duoda nurodymus, kurių NPRK turi laikytis, ir kad bet kuriuo atveju ši informacija su tyrimu nesusijusi. Šis teiginys negali būti priimtas. Vyriausybės planus rengiančios valdžios institucijos įstatai laikomi susijusiais su tyrimu, nes atliekant tyrimą nagrinėjami vyriausybės planai ir projektai. Be to, Komisija domėjosi, kodėl NPRK reguliariai renka bendrovių išsamią informaciją. KLR vyriausybė paaiškino, kad informacija gali būti renkama per pramonės asociacijas ir kitus viešuosius šaltinius. Vis dėlto, iš sisteminio mechanizmo, skirto rinkti su bendrovėmis susijusius duomenis, kurie naudojami vyriausybės planuose ir projektuose, matyti, kad tokie planai ir projektai laikomi svarbia valstybės pramonės politikos dedamąja.

(81)

Vadinasi, finansų įstaigoms priimant bet kokį sprendimą dėl popieriaus gamybos pramonės, reikėtų atsižvelgti į poreikį siekti susijusių politikos planų tikslų. Iš tikrųjų šiuose konkrečiuose politikos planuose skatinamosiomis pramonės įmonėmis įvardytos bendrovės laikomos didelio kredito reitingo bendrovėmis, o tai turi tiesioginio poveikio Kinijos finansų sistemos kreditingumo vertinimui. Be to, išnagrinėjus konkretų 2007 m. popieriaus gamybos plano finansinį skirsnį ir kredito reitingo dokumentą, kurį pateikė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, akivaizdu, kad pagal Kinijos valstybės planavimo sistemą bankams nurodoma teikti paskolas popieriaus gamybos pramonės sektoriui, ir bendrovės laikomos didelio kredito reitingo bendrovėmis, nes jos atitinka konkrečių politikos planų reikalavimus. Būtina pažymėti, kad konkrečiame kredito reitingo dokumente, kuris buvo gautas atliekant tyrimą, teigiami bendrovės ateities planai tiesiogiai siejami su popieriaus gamybos politikos planų buvimu ir planuose numatytų tikslų vykdymu. Be to, turima įrodymų, kad valstybės valdžios institucijos stebi bendrovių veiklą, nes šios institucijos kasmet nagrinėja bendrovių verslo licencijas ir tokiu būdu gauna finansinius ir veiklos statistinius duomenis. Be to, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktoje informacijoje yra įrodymų, kad KLB, vadovaudamasis Bankų registravimo ir konsultavimo reglamento 9 straipsniu, stebi su bendrovėmis susijusią paskolų padėtį kasmet nagrinėdamas paskolas, kurias bendrovės gauna kiekvienais metais.

(82)

Iš išdėstytų faktų matyti konkrečių politikos planų ir popieriaus gamybos pramonės sektoriaus finansavimo sąsaja.

(83)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams daugeliu atveju automatiškai nustatyta mažiausia įmanoma palūkanų norma pagal KLB nustatytus apribojimus, o kitiems dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams 2008 m. buvo gerokai nukeltas paskolų mokėjimas. Iš tikrųjų Kinijos valstybiniai bankai įsigijo visas paskolas, kurias reikėjo išmokėti užsienio bankams, o dėl nukelto paskolų mokėjimo nebuvo numatytas didelis KLB lyginamosios palūkanų normos rizikos priedas.

(84)

Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad Kinijos finansų rinkai būdinga, kad į ją kišasi vyriausybė, nes dauguma bankų yra valstybiniai. Kinijos valdžios institucijos pateikė labai nedaug informacijos apie Kinijos bankų akcijų paketus ir (arba) nuosavybės teises. Tačiau, kaip nurodyta toliau, Komisija surinko esamą informaciją, kad galėtų padaryti tinkamą išvadą. Analizuodama, ar bankai yra subjektai, kuriems suteiktos vyriausybės valdžios institucijos teisės arba kurie vykdo tokias teises, Komisija taip pat rinko informaciją ne tik apie vyriausybei tenkančias bankų nuosavybės teises, bet ir apie kitas savybes, pvz., vyriausybės dalyvavimą direktorių valdybos darbe, vyriausybės vykdomą veiklos kontrolę, vyriausybės politikos vykdymą ar interesų tenkinimą, taip pat apie tai, ar subjektai įsteigti pagal įstatymus.

(85)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad valstybiniams Kinijos bankams tenka didžiausia rinkos dalis ir kad šie bankai yra dominuojantys Kinijos finansų rinkos veikėjai; pagal 2006 m. Deutsche Bank atliktą Kinijos bankininkystės sektoriaus tyrimą, valstybiniams bankams gali tekti daugiau nei du trečdaliai Kinijos rinkos. PPO Kinijos prekybos politikos apžvalgoje tuo pačiu klausimu pažymėta, kad „Kita įsimitina Kinijos finansų sektoriaus savybė – didelė akcijų dalis priklauso valstybei.“ (5) Būtina pažymėti, kad keturi dideli valstybiniai bankai (Žemės ūkio bankas, Kinijos bankas, Statybų bankas ir Pramonės ir prekybos bankas) užima daugiau nei pusę Kinijos bankininkystės sektoriaus. Daugiau nei 50 % politikos bankų ir kitų valstybinių bankų akcijų priklauso valstybei. Komisija taip pat prašė pateikti informacijos apie vyriausybės kontrolės tuose Kinijos bankuose struktūrą ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą popieriaus gamybos pramonės sektoriuje (t. y. direktorių valdyba, akcininkų valdyba, akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolai, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybė, paskolų teikimo politika ir rizikos vertinimas, susijęs su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis). Tačiau nei KLR vyriausybė, nei bankai tokios informacijos nepateikė. Jie tik pakartotinai nurodė naudotis jų pateiktose bankų metinėse ataskaitose nurodyta informacija. Tačiau bankų metinių ataskaitų informacija nebuvo (ir negalėjo būti) pakankamai išsami. Todėl Komisija turėjo naudotis turima informacija.

Remdamasi turimais duomenimis ji padarė išvadą, kad minėtus bankus kontroliuoja vyriausybė, o dėl jų vykdomų vyriausybės įgaliojimų jų veikla gali būti priskirta valstybės veiklai. Susiję duomenys, naudoti prieinant prie pirmiau minėtų išvadų, gauti remiantis KLR vyriausybės pateikta informacija, metinėmis Kinijos bankų ataskaitomis, kurias pateikė KLR vyriausybė arba kurios buvo viešos, iš 2006 m. Deutsche Bank atlikto Kinijos bankininkystės sektoriaus tyrimo gauta informacija, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir skunde nurodytais duomenimis. Nepriklausomų šaltinių vertinimu užsienio bankai sudaro mažą Kinijos bankininkystės sektoriaus dalį, taigi jų vaidmuo, susijęs su paskolų teikimo politika, yra nereikšmingas – remiantis susijusia informacija jų dalis gali sudaryti tik 1 % Kinijos rinkos (6). Remiantis vieša informacija taip pat patvirtinama, kad Kinijos bankai, ypač dideli komerciniai bankai, vis dar priklauso nuo valstybinių akcininkų ir vyriausybės, kai reikia papildomo kapitalo dėl kreditų padidėjimo atsiradus kapitalo trūkumui (7). Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams paskolas daugiausia teikė valstybiniai bankai. Iš tikrųjų, remiantis turima informacija, nustatyta, kad mažiausiai 13 bankų iš 19, apie kuriuos pranešta, yra valstybiniai bankai, įskaitant du politikos bankus (Kinijos eksporto ir importo bankas, Kinijos plėtros bankas) ir pagrindinius Kinijos komercinius bankus, kaip antai Kinijos žemės ūkio bankas, Kinijos bankas, Kinijos statybų bankas ir Kinijos pramonės ir prekybos bankas.

Dėl kitų valstybinių bankų Komisija vėl paprašė pateikti tokios pačios informacijos, kaip minėta pirmiau – apie vyriausybės vykdomą kontrolę ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą popieriaus gamybos pramonės sektoriuje. Tokios išsamios informacijos vėl nepateikta, tik pakartotas pasiūlymas naudotis susijusiose bankų metinėse ataskaitose pateikta informacija, kuri daugeliu atvejų buvo tik kinų kalba, be vertimo į anglų kalbą. Tačiau bankų metinių ataskaitų informacija nebuvo pakankamai išsami. Dėl politikos bankų, atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra aiškių tokių bankų vaidmenį ir santykį su vyriausybe reguliuojančių teisinių nuostatų. Tačiau remiantis KLR vyriausybės pareiškimais per patikrinimą vietoje paaiškėjo, kad politikos bankai remia vyriausybės politiką Kinijoje ir veikia ne dėl pelno. Remiantis visais minėtais argumentais patvirtinama, kad tuos keturis bankus kontroliuoja vyriausybė, o dėl jų vykdomų vyriausybės įgaliojimų jų veikla gali būti priskirta valstybės veiklai.

(86)

Komisija taip pat siekė ištirti skirtumą tarp politikos bankų (remiantis turima informacija – tai Kinijos eksporto ir importo bankas, Kinijos plėtros bankas ir Kinijos žemės ūkio plėtros bankas) ir valstybinių komercinių bankų. Komisija paprašė pateikti informacijos apie šių dviejų rūšių finansų įstaigas. KLR vyriausybė nurodė, kad politikos bankų srityje nėra jokių raštiškų šį sektorių reguliuojančių teisinių nuostatų, tačiau Kinijos valdžios institucijos šiuo metu rengia Politikos bankų įstatymą. Taip pat tvirtinta, kad vieno politikos banko (tiksliau Kinijos plėtros banko) nereikėtų laikyti politikos banku, nes jis tapo akcine bendrove ir šiuo metu yra perinamojo laikotarpio etape. Remiantis gauta informacija patvirtinama, kad politikos bankai vertinami kitaip nei valstybiniai komerciniai bankai. Nors politikos bankų sektoriaus ir tokių bankų veiklos Kinijos finansų rinkoje nereguliuoja jokios taisyklės, iš KLB aplinkraščių, kuriuose tokie bankai aiškiai nurodyti, matyti, kad politikos bankų statusas yra specifinis, palyginti su valstybinių komercinių bankų statusu. Dėl Kinijos plėtros banko pažymima, kad Kinijos valstybei (per Kinijos finansų ministeriją) priklauso daugiau nei 50 % banko akcijų, todėl jo reorganizavimas į akcinę bendrovę neturi poveikio vyriausybės taikomai kontrolei.

(87)

Kitas Kinijos finansų rinką iškreipiantis veiksnys – KLB vaidmuo nustatant konkrečius apribojimus palūkanų normoms nustatyti ir tokių normų svyravimo apribojimus. Iš tikrųjų atlikus tyrimą nustatyta, kad KLB nustatęs konkrečias taisykles palūkanų normų svyravimui Kinijoje reguliuoti. Remiantis turima informacija, šios taisyklės nustatytos KLB aplinkraštyje dėl indėlių ir palūkanų normų koregavimo aspektų – Yinfa (2004 m.) Nr. 251 (aplinkraštis 251). Finansų įstaigų prašoma nustatyti tokias paskolų palūkanų normas, kurios atitiktų tam tikras KLB lyginamąsias paskolos palūkanų normas. Komercinių bankų paskolų ir politikos bankų paskolų, kurios tvarkomos komerciniu pagrindu, atveju nėra viršutinės ribos, tik apatinė riba. Miesto kreditų kooperatyvams ir kaimo kreditų kooperatyvams taikomos tiek viršutinė, tiek apatinė ribos. Lengvatinių paskolų ir Valstybės tarybos konkrečiai reguliuojamų paskolų palūkanų normos nekyla. Komisija prašė, kad KLR vyriausybė paaiškintų aplinkraštyje 251, taip pat ankstesniuose teisės aktuose (KLB aplinkraštis dėl finansų įstaigos paskolų palūkanų normos svyravimo normos – YinFa [2003 m.] Nr. 250) pateiktą apibrėžtį ir formuluotę. KLR vyriausybė paaiškino, kad tie aplinkraščiai yra palūkanų normų derinimo su rinkos sąlygomis Kinijoje reformos dalis, tačiau išsamesnių paaiškinimų nepateikė. KLR vyriausybės taip pat prašyta paaiškinti, ką reiškia lengvatinės paskolos ir kitos Valstybės tarybos nurodytos paskolos.

KLR vyriausybė tvirtino, kad susijusių Kinijos dokumentų formuluotės susijusios su spėjamu kitų Valstybės tarybos nurodytų paskolų egzistavimu. KLR vyriausybė nepateikė kitų paaiškinimų ar susijusių dokumentų, paaiškinančių, kodėl lengvatinės paskolos apibrėžtos Kinijos teisės aktuose. Dėl kitos rūšies paskolų, net jei būtų priimtas KLR vyriausybės argumentas, neaišku, kodėl teisės aktų leidėjas manė, kad būtina nurodyti galimybę, jog yra kitų Valstybės tarybos nustatytų paskolų. Komisija taip pat prašė paaiškinti komerciniu pagrindu tvarkomų politikos paskolų egzistavimą, kaip nurodyta aplinkraštyje 251. KLR vyriausybė šiuo klausimu paaiškinimų ar įrodymų nepateikė. Be to, KLR vyriausybės prašyta pateikti su minėtais aplinkraščiais susijusius atnaujintus ar vėlesnius teisės aktus dėl komercinių ir politikos bankų paskolų politikos, tačiau tokios informacijos nebuvo pateikta.

(88)

Pagaliau pažymima, kad KLR vyriausybė nepateikė kitų duomenų ar statistinių duomenų apie Kinijos bankininkystės sistemos struktūrą.

(89)

Remdamasi 74–88 konstatuojamosiomis dalimis), ir atsižvelgdama į tai, kad Kinija nebendradarbiavo (ir į 90 konstatuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes) Komisija daro išvadą, kad Kinijos finansų rinką iškreipia vyriausybės kišimasis, o nevyriausybinių bankų ir kitų finansų įstaigų taikomos palūkanų normos veikiausiai suderinamos su vyriausybės nustatytomis palūkanų normomis. Taigi, nevyriausybinių bankų ir kitų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų negalima laikyti tinkamais komerciniais lyginamaisiais dydžiais nustatant, ar vyriausybės paskolomis suteikiama nauda.

(90)

Be to, atsižvelgiant į visus įrodymus, daroma išvada, kad didžiąją daugumą paskolų dviem bendradarbiaujantiems gamintojams teikia viešosiomis įstaigomis dėl artimos sąsajos su vyriausybe laikomi politikos ar kiti valstybiniai bankai. Daugiau nei 50 % tokių bankų akcijų priklauso valstybei, taigi laikoma, kad juos kontroliuoja vyriausybė. Papildomas įrodymas, kad tokie bankai veiksmingai vykdo vyriausybės įgaliojimus (kaip paaiškinta 65 konstatuojamojoje dalyje) – valstybė (t. y. KLB) aiškiai kišasi į komercinių bankų sprendimų dėl Kinijos bendrovėms teikiamų paskolų palūkanų normų priėmimo procesą, nes kai kuriais atvejais, kaip paaiškinta 83 konstatuojamojoje dalyje, bendrovėms tartum automatiškai nustatyta mažiausia įmanoma palūkanų norma pagal valstybės nustatytus apribojimus. Tokiomis aplinkybėmis šių subjektų paskolų teikimo praktika tiesiogiai priskirtina vyriausybei. Tai, kad bankai vykdo vyriausybės įgaliojimus, patvirtina ir 2007 m. popieriaus gamybos plano, Sprendimo Nr. 40 ir Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio aiškinimas šiuos dokumentus siejant su vyriausybės pramonės politikos vykdymu (žr. 74–81 konstatuojamąsias dalis). Daug išsamių įrodymų, kurie pagrįsti objektyviais tyrimais ir ataskaitomis, patvirtina, kad vyriausybė vis dar labai kišasi į Kinijos finansų sistemą (žr. 312 konstatuojamąją dalį). Pagaliau Kinija nepateikė informacijos, kuri būtų padėjusi geriau suprasti valstybinių bankų sąsają su vyriausybe (žr. 68–70 ir 84–86 konstatuojamąsias dalis). Taigi, dėl politikos ar kitų valstybinių bankų teikiamų paskolų Komisija daro išvadą, kad kreidinio popieriaus gamintojams skiriamas finansinis įnašas tiesioginio vyriausybės lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(91)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio b punktą nauda suteikiama, jei vyriausybės paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje. Kadangi nustatyta, kad pagal nevyriausybines paskolas Kinijoje negalima nustatyti tinkamo rinkos lyginamojo dydžio, jos apskaičiuotos naudojant 96–102 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodą.

(92)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija savo išvadas turėjo paremti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Pažymima, kad 28 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad „Jeigu suinteresuota šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja iš dalies ir dėl to nepateikiama svarbi informacija, rezultatai tai šaliai gali būti ne tokie palankūs, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai“. Faktai, kuriais naudotasi:

(93)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nebendradarbiaujant KLR vyriausybei, iš turimų faktų matyti, kad popieriaus pramonės bendrovėms suteiktų subsidijų paprastai negalima gauti, dėl to jos yra konkrečiai taikomos subsidijos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą. Kadangi KLR vyriausybė nebendradarbiavo, nėra įrodymų, kad teisė gauti subsidiją yra pagrįsta objektyviais kriterijais arba sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(94)

Atitinkamai popieriaus gamybos pramonės sektoriaus finansavimas turėtų būti laikomas subsidija.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis įnašas, teikiama nauda eksportuojantiems gamintojams ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(96)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda laikomas skirtumas tarp sumos, kurią bendrovė moka už vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą.

(97)

Kaip paaiškinta pirmiau, iš Kinijos bankų teikiamų paskolų matyti, kad vyriausybė labai kišasi į bankininkystės sektorių, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje, todėl naudojant toliau aprašytą metodą apskaičiuotas atitinkamas rinkos lyginamasis dydis. Be to, KLR vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą lyginamąją palūkanų normą.

(98)

Apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį manoma, kad būtų tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia atsižvelgti ne į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte, o pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

(99)

Dėl to, kaip paaiškinta 68–72 konstatuojamosiose dalyse, tiek KLR vyriausybės, tiek bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų paprašyta pateikti informacijos apie Kinijos bankų paskolų teikimo politiką ir apie tai, kaip paskolos paskirtos eksportuojantiems gamintojams. Šalys nepateikė tokios informacijos, nors jų pakartotinai buvo prašoma tai padaryti. Kadangi šiuo klausimu nebendradarbiauta, be to, atsižvelgiant į visus turimus faktus ir laikantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalies nuostatų, manoma, kad būtų tikslinga laikyti, kad visoms bendrovėms Kinijoje būtų suteiktas tik aukščiausias neinvesticinio laipsnio obligacijų laipsnis (agentūros Bloomberg suteiktas BB reitingas) ir įprastinei Kinijos Liaudies banko skolinimo normai taikoma atitinkama priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju. Užsienio valiuta gautų paskolų atveju Komisija įprastinei skolinimo normai, nurodytai atitinkamose Kinijos paskolų sutartyse (LIBOR norma), taiko atitinkamą priemoką, tikėtiną bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju. Tačiau, kadangi KLR vyriausybė visiškai nebendradarbiavo ir nepateikė informacijos apie valstybinius bankus arba nesudarė galimybės tokia informacija pasinaudoti, manoma, kad atsižvelgiant į visus turimus faktus būtų tikslinga pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalį naudotis BB kredito reitingu (neinvesticinis spekuliatyvus laipsnis).

(100)

Nauda eksportuojantiems gamintojams įvertinta atsižvelgiant į palūkanų normos diferencinį tarifą, išreikštą procentiniu dydžiu ir padaugintą iš likutinės paskolos sumos, t. y. per TL nesumokėtų palūkanų. Tada ši suma paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų apyvartai.

(101)

Kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas atsisakė pateikti svarbų skolos restruktūrizavimo susitarimą. Dėl to buvo neįmanoma patikrinti pagrindinės pateiktos informacijos apie paskolas pagal šį susitarimą, t. y. palūkanų normos, paskolos mokėjimo termino, paskolos grąžinimo tvarkaraščio ir pan. Be to, eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti, kad jis išmokėjo paskolų pagal šį susitarimą pagrindines sumas. Todėl įvertinant naudą šios paskolos laikytos dotacijomis ir paskirstytos visam TL kartu su palūkanomis, kurios nebuvo sumokėtos per TL, kaip paaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje.

(102)

APP bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 5,37 % subsidijų norma, o Chenming bendrovėms – 1,26 % subsidijų norma.

(103)

Pagal šią schemą bendrovei, gavusiai pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonės pažymėjimą, taikomas sumažintas 15 % pajamų mokestis, palyginti su įprastiniu 25 % pajamų mokesčiu.

(104)

Ši schema pagal KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 28 straipsnį (Nr. 63 paskelbtas 2007 m. kovo 16 d.) ir laikantis administracinių priemonių pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonėms nustatyti taikoma kaip lengvatinis mokesčių režimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonių pajamų mokesčių mokėjimo klausimų (Guo Shui Han [2008 m.] Nr. 985) taip pat susijęs su šia schema, jame pateikiama išsami informacija apie schemos įgyvendinimą.

(105)

Administracinių priemonių pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonėms nustatyti 10 straipsnyje bendrovėms, norinčioms pasinaudoti šia schema, išvardyti teisės pasinaudoti kriterijai. Jei bendrovė atitinka visas 10 straipsnyje nustatytas sąlygas, pagal to paties teisės akto 11 straipsnį ji turi pateikti paraišką atitinkamoms valdžios institucijoms.

(106)

Bet kuri šia schema ketinanti pasinaudoti bendrovė turi užpildyti elektroninę paraišką vietos Mokslo ir technologijų biurui, kuris atliks preliminarų vertinimą. Vėliau vietos Mokslo ir technologijų biuras pateiks rekomendaciją provincijos Mokslo ir technologijų departamentui. Prieš priimdamas sprendimą dėl pažangiųjų ir naujųjų technologijų įmonės pažymėjimo išdavimo departamentas taip pat gali nuspręsti atlikti tyrimą pareiškėjo patalpose.

(107)

Šia subsidijų schema naudojosi ir naudos per TL gavo 3 bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Nors KLR vyriausybė nepateikė administracinių taisyklių, esamus teisės aktus pateikė eksportuojantys gamintojai. Tačiau net iš šių dokumentų sunku suvokti paraiškų teikimo procedūrą, kuri yra neaiški ir neskaidri.

(108)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovei gavėjai suteikiama nauda.

(109)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(110)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems kreidinio popieriaus pramonei. Iš tikrųjų KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo (Nr. 63 paskelbtas 2007 m. kovo 16 d.) 4 skyriaus, kuris skirtas mokesčių paskatoms, 25 straipsnyje nustatyta, kad „valstybė pagrindinėms pramonės įmonėms ir projektams, kuriuos remia ir skatina valstybė, teikia įmonių pajamų mokesčio paskatas“. Komisijos supratimu, Valstybės taryba Sprendime Nr. 40 (14 straipsnis) ir Pramonės restruktūrizavimo žinyne pateikia principus ir klasifikavimą, kuriais remiantis įmonę būtų galima laikyti skatinamąja. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti nustatyti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Iš tikrųjų per vizitą eksportuojančių gamintojų patalpose surinkta šiek tiek informacijos apie administracines taisykles, tačiau KLR vyriausybei nebendradarbiaujant negalima įvertinti, ar tokie objektyvūs kriterijai egzistuoja.

(111)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(112)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių suma, atskaičiavus mokesčius, sumokėtus pagal sumažintą lengvatinio mokesčio normą. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(113)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 1,22 % subsidijų norma, o Chenming grupės gamintojams – 0,58 % subsidijų norma.

(114)

Pagal šią schemą nauda suteikiama visoms bendrovėms, kurios, kaip pripažįstama, vykdo MTTP projektus. Tokiu atveju įmonių pajamų mokestį leidžiama sumažinti 50 % nuo faktinių patvirtintų projektų išlaidų.

(115)

Ši schema pagal KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo (Nr. 63 paskelbtas 2007 m. kovo 16 d.) 30 straipsnio 1 dalį, reglamentų dėl KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo 95 straipsnį, KLR Valstybės tarybos potvarkį Nr. 512, paskelbtą 2007 m. gruodžio 6 d., ir Pagrindinių sričių vadovą (pranešimas Nr. 6, 2007 m.) taikoma kaip lengvatinis mokesčių režimas.

(116)

Pagal šią schemą nauda suteikiama bendrovėms, kurios, kaip pripažįstama, vykdo MTTP projektus. Schema gali būti taikoma tik naujųjų ir pažangiųjų technologijų sektorių bendrovių, kurios gauna valstybės pirminę paramą, MTTP projektams ir Pažangiųjų technologijų industrializacijos pagal dabartinį plėtros prioritetą pagrindinių sričių vadove, kurį paskelbė Nacionalinė plėtros ir reformų komisija, išvardytiems projektams.

(117)

Bet kuri šia schema ketinanti pasinaudoti bendrovė vietos Mokslo ir technologijų biurui turi pateikti išsamią informaciją apie MTTP projektus. Išnagrinėjus informaciją mokesčių skyrius paskelbs patvirtinimo pranešimą. Sumą, kuriai taikomas įmonių pajamų mokestis, leidžiama sumažinti 50 % nuo faktinių patvirtintų projektų išlaidų.

(118)

Šia schema naudojosi ir naudos per TL gavo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Nors KLR vyriausybė nepateikė administracinių taisyklių, esamus teisės aktus pateikė eksportuojantys gamintojai. Tačiau net iš šių dokumentų sunku suvokti paraiškų teikimo procedūrą, kuri yra neaiški ir neskaidri.

(119)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(120)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(121)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems kreidinio popieriaus pramonei. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Iš tikrųjų per vizitą eksportuojančių gamintojų patalpose surinkta šiek tiek informacijos apie administracines taisykles, tačiau KLR vyriausybei nebendradarbiaujant negalima įvertinti, ar tokie objektyvūs kriterijai egzistuoja.

(122)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(123)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ta nauda laikoma visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių suma, atėmus sumas, kurios buvo sumokėtos atėmus papildomus 50 % nuo faktinių patvirtintų projektų MTTP išlaidų. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(124)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 0,02 % subsidijų norma, o Chenming grupės gamintojams – 0,05 % subsidijų norma.

(125)

Ši schema skirta Kinijos įmonėms rezidentėms, kurios yra kitų Kinijos įmonių rezidenčių akcininkės. Pirmosioms taikomas atleidimas nuo pajamų iš pastarųjų įmonių sumokėtų tam tikrų dividendų mokesčio.

(126)

Ši schema pagal KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį taikoma kaip lengvatinis mokesčių režimas ir išsamiau paaiškinama reglamentų dėl KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo 83 straipsnyje ir 2007 m. gruodžio 6 d. paskelbtame KLR Valstybės tarybos potvarkyje Nr. 512.

(127)

Pagal šią schemą nauda suteikiama visoms bendrovėms rezidentėms, kurios yra kitų Kinijos įmonių rezidenčių akcininkės.

(128)

Bendrovės schema gali pasinaudoti tiesiogiai per mokesčių deklaracijas.

(129)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajamų mokesčio ataskaitoje nurodoma suma, kuriai netaikomas pajamų mokestis. Ši suma vadinama teise pasinaudoti schema turinčių bendrovių rezidenčių ir įmonių dividendais, premijomis ir kitomis akcinio kapitalo pajamomis pagal Pajamų mokesčio deklaracijos 5 priedėlį (Metinė lengvatinių mokesčių ataskaita). Susijusios bendrovės nuo šių sumų nemokėjo pajamų mokesčio.

(130)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(131)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(132)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tik tam tikroms Kinijos įmonėms rezidentėms, kurios gauna dividendų pajamų iš kitų Kinijos įmonių rezidenčių, priešingai nei įmonės, kurios investuoja į užsienio įmones.

(133)

Be to, kadangi visos minėtos mokesčių schemos pagal KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 4 skyrių taikomos tik svarbiems pramonės sektoriams ir projektams, kuriuos remia ir skatina valstybė, kaip nurodyta 25 straipsnyje, ši schema taip pat yra konkrečiai taikoma, nes ji skirta tik tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., kreidinio popieriaus pramonei. Iš tikrųjų, Komisijos supratimu, Valstybės taryba Sprendime Nr. 40 (14 straipsnis) ir Pramonės restruktūrizavimo žinyne pateikia principus ir klasifikavimą, kuriais remiantis įmonę būtų galima laikyti skatinamąja. Be to, tokiu atveju nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Iš tikrųjų per vizitą eksportuojančių gamintojų patalpose surinkta šiek tiek informacijos apie administracines taisykles, tačiau KLR vyriausybei nebendradarbiaujant negalima įvertinti, ar tokie objektyvūs kriterijai egzistuoja.

(134)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(135)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ta nauda laikoma visų mokėtinų mokesčių, įskaitant iš kitų Kinijos įmonių rezidenčių gaunamas dividendų pajamas, suma, atėmus sumą, kuri buvo faktiškai sumokėta atleidžiant nuo dividendų mokesčio. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendrovių pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(136)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 1,34 % subsidijų norma, o Chenming grupės gamintojams – 0,21 % subsidijų norma.

(137)

Pagal šią schemą nauda – užsienio investicijų įmonių ar vietos bendrovių, kurios gali gauti Kinijos valdžios institucijų išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus, atleidimas nuo PVM ir gamybos priemonių importas be muito.

(138)

Schema pagrįsta teisinių nuostatų rinkiniu, t. y. Valstybės tarybos aplinkraščiu Nr. 37/1997 dėl mokesčių importuojamai įrangai politikos koregavimo, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybės mokesčių inspekcijos pranešimu Nr. 43 [2008 m.], 2006 m. vasario 22 d. NPRK pranešimu Nr. 316 2006 dėl vidaus ar užsienio finansuojamų projektų, kuriuos rengti skatina valstybė, patvirtinamojo rašto tvarkymo aspektų ir 2008 m. užsienio investicijų įmonių ar vidaus įmonių nuo muitų neatleidžiamų prekių importo katalogu.

(139)

Teisė pasinaudoti suteikiama tik tiems pareiškėjams (užsienio investicijų įmonėms ar vidaus įmonėms), kurie gali gauti valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą.

(140)

Pagal 2006 m. vasario 22 d. NPRK pranešimo Nr. 316 2006 dėl vidaus ar užsienio finansuojamų projektų, kuriuos rengti skatina valstybė, patvirtinamojo rašto tvarkymo aspektų I.1 straipsnį vykdant užsienio investicijų projektus, kurie atitinka „Užsienio investicijų pramonės sektorių žinyno ir Užsienio investicijų prioritetinių pramonės sektorių centriniame vakarų regione su technologijų perdavimu žinyno skatinamųjų projektų kategorijos projektus, atleidžiama nuo atliekant visas investicijas panaudojimui savo reikmėms importuojamos įrangos, technologijos, dalių ir komponentų, taip pat pagal sutartį importuojamų atsarginių dalių tarifo ir PVM; išskyrus prekes, kurios išvardytos nuo mokesčių neatleidžiamų Importuojamų prekių vykdant užsienio investicijų projektus žinyne.“ NPRK išduoda skatinamųjų projektų kategorijos užsienio investicijų projektų, kurių visos investicijos sudaro 30 mln. JAV dolerių ar daugiau, projektų patvirtinamąjį raštą. Provincijos lygmens komisijos ar savivaldybės išduoda skatinamųjų projektų kategorijos užsienio investicijų projektų, kurių visos investicijos sudaro mažiau nei 30 mln. JAV dolerių, projektų patvirtinamąjį raštą. Gavusios skatinamųjų projektų kategorijos projekto patvirtinamąjį raštą bendrovės pateikia pažymėjimus ir kitus paraiškos dokumentus vietos muitinei, kad galėtų būti atleistos nuo importuojamos įrangos muitų ir PVM.

(141)

Šia schema naudojosi visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(142)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(143)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(144)

Ši subsidijų schema yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktus, kuriais remdamasi veikia subsidijas teikianti valdžios institucija, schema gali naudotis tik tos įmonės, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibūdintas teisės aktuose (t. y. užsienio investicijų pramonės sektorių žinyne ir pagrindinių pramonės sektorių, produktų ir technologijų, kurias kurti šiuo metu skatina valstybė, žinyne). Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti nustatyti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Iš tikrųjų per vizitą eksportuojančių gamintojų patalpose surinkta šiek tiek informacijos apie administracines taisykles, tačiau KLR vyriausybei nebendradarbiaujant negalima įvertinti, ar tokie objektyvūs kriterijai egzistuoja.

(145)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(146)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ta nauda skaičiuojama atsižvelgiant į PVM ir muitus, nuo kurių atleidžiama importuojama įranga. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta per TL, pasitelkiant tarnavimo laiką, kuris atitinka vidutinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje (t. y. 15 metų). Gauta suma buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(147)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 1,17 % subsidijų norma, o Chenming grupės gamintojams – 0,61 % subsidijų norma.

(148)

Pagal šią schemą nauda – užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą sumokėto PVM atskaita.

(149)

Schema pagrįsta 1999 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos aplinkraščiu Nr. 171 1999 dėl Mokesčių grąžinimo įstaigos laikinųjų priemonių, taikomų užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą, kurio galiojimas baigiamas Aplinkraščiu dėl mokesčių už užsienio investicijų įmonių perkamą šalies viduje pagamintą įrangą grąžinimo politikos taikymo pabaigimo [Caishui 2008 m., Nr. 176]. Pastaruoju aplinkraščiu nustatomas pereinamasis laikotarpis nuo programos pabaigimo dienos (2009 m. sausio 1 d.).

(150)

Teisė pasinaudoti suteikiama užsienio investicijų įmonėms, kurios perka šalies viduje pagamintą įrangą.

(151)

Programa skirta grąžinti PVM, kuris sumokamas užsienio investicijų įmonėms perkant šalies viduje pagamintą įrangą, jei ta įranga neįtraukta į nuo mokesčių neatleistinų prekių žinyną ir jei įrangos vertė nėra didesnė už užsienio investicijų įmonėms pagal „Bandomąsias administracines priemones perkant šalies viduje pagamintą įrangą“ taikomą bendrą investicijų sumos ribą.

(152)

Šia schema naudojosi visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(153)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(154)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(155)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms įmonėms (t. y. užsienio investicijų įmonėms). Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti nustatyti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Iš tikrųjų per vizitą eksportuojančių gamintojų patalpose surinkta šiek tiek informacijos apie administracines taisykles, tačiau KLR vyriausybei nebendradarbiaujant negalima įvertinti, ar tokie objektyvūs kriterijai egzistuoja.

(156)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad subsidija priklauso nuo to, ar naudojamos vidaus rinkos ar importuotos prekės, schema yra laikoma konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte.

(157)

Todėl ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(158)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda skaičiuojama atsižvelgiant į PVM, nuo kurio atleidžiama perkant šalies viduje pagamintą įrangą. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta per TL, pasitelkiant tarnavimo laiką, kuris atitinka vidutinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje (t. y. 15 metų). Gauta suma buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(159)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 0,03 % subsidijų norma, o Chenming grupės gamintojams – 0,05 % subsidijų norma.

(160)

Pagal šią schemą užsienio investicijų įmonės atleidžiamos nuo miesto priežiūros ir statybų mokesčio ir švietimo papildomos rinkliavos.

(161)

Schema pagrįsta Kinijos Liaudies Respublikos miesto priežiūros mokesčio taikymo laikinosiomis taisyklėmis (Guo Fa paskelbtos 1985 m. vasario 8 d., Nr. 19) ir Finansų ministerijos reglamentais dėl kelių konkrečių klausimų, susijusių su Kinijos Liaudies Respublikos miesto priežiūros mokesčio taikymo laikinųjų taisyklių įgyvendinimu (Cai Shui Zi, paskelbta 1985 m. kovo 22 d., Nr. 69).

(162)

Teisė pasinaudoti suteikiama užsienio investicijų įmonėms.

(163)

Pagal Kinijos Liaudies Respublikos miesto priežiūros mokesčio taikymo laikinąsias taisykles miesto priežiūros ir statybų mokesčio pagrindą sudaro „mokesčių mokėtojų sumokėtų produkto mokesčio, PVM ir verslo mokesčio suma, ji mokama tuo pačiu metu kaip produkto mokestis, PVM ir verslo mokestis“.

(164)

Kaip paaiškinta 347 ir 348 konstatuojamosiose dalyse, prievolė mokėti mokestį pagal šią schemą nuo 2010 m. gruodžio 1 d. taikoma visoms Kinijoje veikiančioms bendrovėms.

(165)

Atitinkamai ir remiantis iki 2010 m. lapkričio 30 d. turėta informacija, schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(166)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, tam tikros įmonės (t. y. užsienio investicijų įmonės) atleidžiamos nuo miesto priežiūros ir statybų mokesčio.

(167)

Todėl ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(168)

Vis dėlto atsižvelgiant į KLR vyriausybės ir susijusių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją daroma išvada, kad šalys galėjo įrodyti, kad pagal šią schemą susijusiems eksportuotojams naudos nebėra.

(169)

Taigi, pagrindinio reglamento 15 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos. Todėl padaryta išvada, kad dėl šios schemos neturėtų būti taikomos kompensacinės priemonės.

(170)

Nustatyta, kad iš įvairių skunde nurodytų dotacijų programų bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai naudojosi dvejomis programomis – Garsių prekių ženklų apdovanojimais ir Specialiaisiais fondais užsienio ekonominei ir prekybos plėtrai skatinti ir svarbiems užsienio investicijų projektams rengti Shandong provincijoje. Nustatyta, kad kitomis programomis naudotasi, jei tai nurodė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. KLR vyriausybei pranešta apie šias programas ir paprašyta apie jas pateikti būtiną informaciją. KLR vyriausybė nurodė, kad skunde nenurodytų programų negalima nagrinėti, nes tai prieštarauja PPO taisyklėms. Todėl KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisijos prašymą reikia vertinti kaip neatitinkantį Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių įrodymų ir konsultacijų taisyklių Be to, KLR vyriausybė teigė, kad Komisijos pateikta informacija apie šias schemas buvo bendro pobūdžio ir kad net manant, jog šias programas galima nagrinėti, Komisija KLR vyriausybei turėtų pateikti naują ir pakankamai pagrįstą prašymą, kuriame būtų nurodyta pateikti išsamią informaciją apie naujas tariamas subsidijas, kuri būtų susijusi su tyrimu.

(171)

Dėl to pažymima, kad įprastinė ES praktika – pranešti tyrimą atliekančios šalies valdžios institucijoms apie visas tariamas subsidijų schemas, kuriomis naudojasi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ne tik paminėtąsias skunde, ir prašyti pateikti apie jas informacijos ir paaiškinimų. Praktika, kuria vadovaujamasi, atitinka susijusias PPO taisykles. Komisija pranešė KLR vyriausybei apie tokias schemas tik apie jas sužinojusi ir pateikė KLR vyriausybei informacijos, kurią gavo iš bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų. Komisija suteikė KLR vyriausybei galimybę konsultuotis dėl susijusių schemų ir tokios konsultacijos buvo surengtos. Taigi, visiškai laikytasi Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalies nuostatų. Priimant pateiktas išvadas atsižvelgta į KLR vyriausybės pateiktą informaciją apie susijusias programas.

(172)

Ši schema įgyvendinama pagal Shandong provincijos pranešimą dėl specialiojo 2008 m. apdovanojimų fondo biudžeto, numatyto eksportuojamų prekių ženklų kūrimui [Lucaiqizhi (2008 m.) Nr. 75]. Pagal schemą bendrovėms teikiamos dotacijos, siekiant skatinti eksportuotinų prekių ženklų vystymą ir didinti garsių prekių ženklų rinkos dalį.

(173)

Apdovanojimą gali gauti tik Shandong provincijoje įsikūrusios garsius prekių ženklus eksportuojančios įmonės. Teisės pasinaudoti kriterijams pagrįsti nepateikta jokių teisinių ar administracinių dokumentų.

(174)

Pagal schemą siekiama apdovanoti įmones, kurios pripažintos kaip Shandong provincijos garsius prekių ženklus eksportuojančios įmonės, kad būtų skatinama jų plėtra ir stiprinamas konkurencingumas. Įmonė neturi teikti paraiškos, kad dalyvautų šioje programoje, todėl nėra patvirtinančiųjų dokumentų.

(175)

Šia schema naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(176)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas ir taip bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(177)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(178)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikros įmonės, t. y. garsius prekių ženklus eksportuojančios įmonės. Kadangi neturima teisinės ar administracinio pobūdžio informacijos apie teisės pasinaudoti kriterijus, nėra įrodymų, kad teisė gauti subsidiją yra pagrįsta objektyviais kriterijais ir sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(179)

Todėl ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(180)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(181)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Chenming grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta nežymi, mažesnė nei 0,01 %, subsidijų norma.

(182)

Oficialus šios schemos dokumentas – Shouguang liaudies vyriausybės pranešimas dėl 2008 m. pažangiųjų įmonių pagyrimo. Pagal šią 2008 m. vasario 9 d. schemą 2008 m. puikių veiklos rezultatų pasiekusioms įmonėms skiriamas pagyrimas.

(183)

Schemoje gali dalyvauti „pažangiosiomis užsienio investicijas pritraukiančiomis įmonėmis“ ir „pažangiosiomis užsienio prekybos įmonėmis“ pripažintos bendrovės, pasiekusios puikių užsienio prekybos veiklos rezultatų ar pritraukusios didelių užsienio investicijų. KLR vyriausybė nepateikė jokio teisės akto ar reglamento dėl „pažangiųjų užsienio investicijas pritraukiančių įmonių“ ir „pažangiųjų užsienio prekybos įmonių“ politikos ar apibrėžties.

(184)

Shouguang liaudies vyriausybė atsakinga už lėšų skyrimą įmonėms, kurios pripažintos „pažangiosiomis užsienio investicijas pritraukiančiomis įmonėmis“ ir „pažangiosiomis užsienio prekybos įmonėmis“.

(185)

KLR vyriausybės teigimu, įmonė neturi teikti paraiškos, kad dalyvautų šioje schemoje, todėl nėra patvirtinančiųjų dokumentų.

(186)

Šia schema naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(187)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas ir taip bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(188)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(189)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikros įmonės, t. y. pažangiosios užsienio investicijas pritraukiančios įmonės ir pažangiosios užsienio prekybos įmonės. Kadangi neturima teisinės ar administracinio pobūdžio informacijos apie teisės pasinaudoti kriterijus, nėra įrodymų, kad teisė gauti subsidiją yra pagrįsta objektyviais kriterijais ir sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(190)

Todėl ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(191)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(192)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Chenming grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta nežymi, mažesnė nei 0,01 %, subsidijų norma.

(193)

Oficialus šios schemos dokumentas – paramos antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių tyrimų atsakovams politikos įgyvendinimo taisyklės. KLR vyriausybė teigia, kad ši schema baigta taikyti 2008 m., tačiau nepateikė jokių susijusių teisinių dokumentų.

(194)

Subsidiją, kuria siekiama palengvinti bendrovės dalyvavimą JAV antidempingo tyrime, teikia regionų ar provincijos finansų įstaiga. Teisę pasinaudoti šia schema turi Shandong provincijoje (išskyrus Qingdao miestą) registruotos bendrovės, kurios veikia pagal Prekybos ministerijos ir provincijos valdžios institucijų nurodymus.

(195)

Schema taikoma tik regione (tiksliau Shandong provincijoje, išskyrus šios provincijos didžiausią miestą Qingdao), o teisės pasinaudoti kriterijai pagal teisės aktus nėra objektyvūs.

(196)

Pagal susijusį teisės aktą pareiškėjui apmokama 40 % advokato atlyginimo.

(197)

Šia schema naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(198)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas ir taip bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(199)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikro geografinio regiono bendrovėms.

(200)

Todėl ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(201)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(202)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Chenming grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta nežymi, mažesnė nei 0,01 %, subsidijų norma.

(203)

Ši programa įgyvendinta pagal Shouguang savivaldybės vyriausybės nuomonę dėl pažangiųjų technologijų pramonės plėtros spartinimo (Bandomasis įgyvendinimas) (Shoufa [2005 m.] Nr. 37). KLR vyriausybė teigė, kad yra sukurta atitinkama schemos teisinė sistema, tačiau nepateikė tokią sistemą įrodančio dokumento kopijos.

(204)

Pagal šią schemą skiriama subsidija įmonių konkurencingumui didinti. Teisės pasinaudoti kriterijams pagrįsti nepateikta jokių teisinių ar administracinių dokumentų.

(205)

KLR vyriausybės teigimu, ši programa – vietos dotacija MTTP, energijos taupymui ir aplinkos apsaugai skatinti. Nėra jokios programos taikymo tvarkos. Regiono vyriausybė kartais paskelbia pranešimą, kuriuo eksportuojantys gamintojai informuojami, kad jiems suteikiama tam tikro dydžio dotacija.

(206)

Schema naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(207)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas ir taip bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(208)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(209)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikros įmonės. Kadangi neturima teisinės ar administracinio pobūdžio informacijos apie teisės pasinaudoti kriterijus, nėra įrodymų, kad teisė gauti subsidiją yra pagrįsta objektyviais kriterijais ir sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(210)

Todėl ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(211)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(212)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Chenming grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 0,59 % subsidijų norma.

(213)

Ši schema įgyvendinama pagal Suzhou pramonės parko intelektinės nuosavybės teisių darbo stiprinimo laikinąsias priemones ir Suzhou pramonės parko intelektinės nuosavybės teisių fondo administracines taisykles.

(214)

Šia schema gali naudotis tik Suzhou pramonės parke įsisteigusi bendrovė, kuriai suteiktas kompiuterių programinės įrangos autorių teisių registro pažymėjimas, integruotos grandinės plano dizaino registro pažymėjimas ir kuri neseniai gavo garsių prekių ženklų produktų.

(215)

Bendrovė, turinti teisę gauti dotaciją patento paraiškoms arba prekės ženklo apdovanojimui turi užpildyti paraiškos formą Suzhou provincijos ar aukštesnio lygio garsių prekių ženklų apdovanojimams gauti ir pateikti ją parko mokslo ir technologijų tarnybai. Dotacijas teikia Suzhou pramonės parkas. Informacijos apie parko finansavimą ir apie tai, kuri valstybės valdžios institucija skiria dotacijas nėra.

(216)

Šia schema naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Tačiau Komisija pažymi, kad neturi jokių reikalingų dokumentų, susijusių su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju, nes nepateikta jokios paraiškos pasinaudoti schema ar sprendimo skirti apdovanojimą.

(217)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas ir taip bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(218)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(219)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikros įmonės. Kadangi neturima teisinės ar administracinio pobūdžio informacijos apie teisės pasinaudoti kriterijus, nėra įrodymų, kad teisė gauti subsidiją yra pagrįsta objektyviais kriterijais ir sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(220)

Be to, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikro geografinio regiono bendrovėms. Šia schema gali naudotis tik Suzhou pramonės parke įsisteigusios bendrovės.

(221)

Todėl subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(222)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(223)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta mažesnė nei 0,01 % subsidijų norma.

(224)

Nei KLR vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nenurodė jokio teisinio pagrindo. Pagal programą Suzhou pramonės parke įsisteigusioms bendrovėms numatoma finansinė parama, ir, KLR vyriausybės teigimu, šia schema siekiama paspartinti Suzhou pramonės parko reformas bei modernizavimą ir skatinti parko įmonių atliekamų mokslinių tyrimų kokybės gerinimą.

(225)

Šia schema pasinaudoti gali tik Suzhou pramonės parke įsisteigusios bendrovės, kurios atitinka įvairiuose planuose nustatytus reikalavimus ir vykdo susijusius mokslinių tyrimų projektus. KLR vyriausybė pateikė programos aprašymą, tačiau nepateikė susijusių planų kopijų.

(226)

Parama skiriama į parką investuojančioms bendrovėms, kurios prašo suteikti dotacijų konkretiems veiksmams (moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra; parama naujų produktų atveju; intelektinės nuosavybės valdymas; užsienio rinkų plėtra; projekto koordinavimas su vyriausybe; viešųjų technologijų paslauga). Dotacijas teikia Suzhou pramonės parkas. Informacijos apie parko finansavimą ir apie tai, kuri valstybės valdžios institucija skiria dotacijas, nėra.

(227)

Šia schema naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(228)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas ir taip bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(229)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(230)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes ja naudotis gali tik tam tikros įmonės. Kadangi neturima teisinės ar administracinio pobūdžio informacijos apie teisės pasinaudoti kriterijus, nėra įrodymų, kad teisė gauti subsidiją yra pagrįsta objektyviais kriterijais ir sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(231)

Be to, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikro geografinio regiono bendrovėms. Šia schema gali naudotis tik Suzhou pramonės parke įsisteigusios bendrovės.

(232)

Todėl subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(233)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(234)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 0,03 % subsidijų norma.

(235)

Nei KLR vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nenurodė jokio teisinio pagrindo. KLR vyriausybės teigimu, programa įgyvendinama remiantis Suzhou pramonės parko nuomone dėl sklandaus, stabilaus ir greito augimo skatinimo, o jos tikslas – paspartinti pramonės struktūrinį augimą ir užsienio prekybą.

(236)

Šia schema gali naudotis tik Suzhou pramonės parke įsisteigusios bendrovės. Kinijos valdžios institucijos aiškiai nenurodė jokių teisės pasinaudoti kriterijų. Tačiau, norint gauti šią dotaciją, parke įsisteigusių įmonių eksporto rezultatai 2009 m. turi būti geresni nei faktiniai ankstesnių metų rezultatai.

(237)

KLR vyriausybės teigimu, įmonės neturi teikti paraiškų, kad galėtų dalyvauti šiojeschemoje, nors susijęs bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė paraiškos formą Suzhou pramonės parko pažangiųjų technologijų pramonės plėtros fondui. KLR vyriausybė tvirtina, kad schema susijusi su įmonių eksporto rezultatais – bendrovės gauna tam tikrą sumą ženminbi juaniais už kiekvieną padidėjusios eksporto apimties ir vertės dolerį. Ženminbi juanių paskata taip pat skirstoma pagal skirtingų tipų produktus ir modelius. Dotacijas teikia Suzhou pramonės parkas. Informacijos apie parko finansavimą ir apie tai, kuri valstybės valdžios institucija skiria dotacijas nėra.

(238)

Šia schema naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(239)

Atitinkamai ši schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas ir taip bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(240)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį savo išvadas turėjo paremti turimais faktais, kaip nurodyta 4.1 dalyje.

(241)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikro geografinio regiono bendrovėms. Schema gali naudotis tik Suzhou pramonės parke įsisteigusios bendrovės.

(242)

Be to, pagal įstatymą schema priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečiai taikoma ir kompensuotina. Dotacija susijusi su tuo, ar vykdomas eksportas, ir apskaičiuojama remiantis tokiais rezultatais, nes gaunama nauda pagrįsta per metus padidėjusia eksporto apimtimi ir verte.

(243)

Todėl subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(244)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas.

(245)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 0,05 % subsidijų norma.

(246)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pranešė apie šias su energijos taupymu ir aplinkos apsauga susijusias schemas ir programas:

(247)

Kadangi suteikta nedaug naudos, manyta, kad nėra tikslinga šių schemų ir programų tirti.

(248)

Skunde teigta, kad KLR vyriausybė bendradarbiaujantiems eksportuotojams suteikė žemėnaudos teises už mažesnį nei tinkamą atlygį. Atsakydama į šį teiginį KLR vyriausybė pateikė Žemės administravimo įstatymą ir 2007 m. rugsėjo 28 d. Nuostatas Nr. 39 dėl valstybinės statybų paskirties žemėnaudos teisių suteikimo pagal konkursą, aukcioną ir kotiravimą. KLR vyriausybė atsisakė pateikti duomenų apie faktines žemėnaudos teisių kainas, minimalius žemės kainos lyginamuosius dydžius, kurie, jos teigimu, egzistuoja, minimalių žemės kainos lyginamųjų dydžių nustatymo metodą, taip pat metodiką, kurios laikomasi valstybei nusavinant ankstesnių naudotojų žemę.

(249)

Pagal Žemės administravimo įstatymo 2 straipsnį visa žemė priklauso vyriausybei, nes pagal Kinijos Konstituciją ir susijusias teisines nuostatas žemė kolektyvinėmis teisėmis priklauso Kinijos liaudžiai. Žemė negali būti parduodama, tačiau pagal teisės aktus galima suteikti žemėnaudos teises: valstybės valdžios institucijos tokias teises suteikia per viešus konkursus, kotiravimą ar aukcionus.

(250)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė informacijos apie jų turimą žemę ir susijusias žemėnaudos teisių sutartis ir (arba) pažymėjimus, tačiau KLR vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie žemėnaudos teisių kainų nustatymą.

(251)

Atitinkamai KLR vyriausybės suteikiamos žemėnaudos teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė suteikia prekių ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 260–262 konstatuojamosiose dalyse, Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis, matyti, kad bendradarbiaujantys eksportuotojai už žemėnaudos teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos norma.

(252)

KLR vyriausybės prašyta pateikti informacijos apie teisės gauti šią subsidiją kriterijus ir šios subsidijos naudojimą, kad būtų galima nustatyti tokios subsidijos teikimo tam tikroms įmonėms apribojimus, ir tai, ar ši subsidija yra konkrečiai taikoma pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnį. KLR vyriausybė tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje pateiktą reikalavimą, kad nustatant, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais, Komisija savo išvadas turėjo paremti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Pažymima, kad 28 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad „Jeigu suinteresuota šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja iš dalies ir dėl to nepateikiama svarbi informacija, rezultatai tai šaliai gali būti ne tokie palankūs, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai“. Toliau nurodyti faktai, kuriais naudotasi:

(253)

Skundo pateikėjų pateikti įrodymai dėl subsidijos konkretumo.

(254)

Išvados (žr. 77 ir 78 konstatuojamąsias dalis), kad popieriaus gamybos pramonei konkrečiai taikomos subsidijos nukreipiamos pagal konkretų sektoriaus planą, t. y. popieriaus gamybos planą. Dėl to pažymima, kad minėto plano 7–11 straipsniuose nustatytos konkrečios taisyklės dėl pramonės sektoriaus plano ir nurodoma kokio tipo popieriaus gamybos pramonės įmonės gali būti steigiamos įvairiuose šalies geografiniuose regionuose.

(255)

Įrodymai (žr. 76 konstatuojamąją dalį), kad popieriaus gamybos pramonė yra skatinamoji pramonė (Sprendimas Nr. 40).

(256)

Išvados (žr. 260–262 konstatuojamąsias dalis), kad Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos.

(257)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys (patvirtinti per gretutinį antidempingo tyrimą), kad žemė jiems skirta atsižvelgiant į jų vykdomus popieriaus gamybos projektus (8).

(258)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nebendradarbiaujant KLR vyriausybei, iš turimų faktų matyti, kad popieriaus pramonės sektoriaus bendrovėms suteiktų subsidijų paprastai negalima gauti, dėl to jos yra konkrečiai taikomos subsidijos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą. Kadangi KLR vyriausybė nebendradarbiavo, nėra įrodymų, kad teisė gauti subsidiją yra pagrįsta objektyviais kriterijais ir sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(259)

Todėl subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(260)

Atitinkamai turėtų būti daroma išvada, kad Kinijoje žemėnaudos teisės nėra susijusios su rinkos sąlygomis. Iš tikrųjų, Kinijoje nėra jokių privačių lyginamųjų dydžių. Todėl sąnaudų ar kainų Kinijoje koregavimas nėra naudingas. Tokiomis aplinkybėmis manoma, kad Kinijoje nėra rinkos, ir pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą nustatant naudos dydį naudojamas išorinis lyginamasis dydis. Kadangi KLR vyriausybė nebendradarbiavo ir nepateikė jokio pasiūlymo dėl išorinio lyginamojo dydžio, Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą išorinį lyginamąjį dydį. Dėl to manoma, kad būtų tikslinga naudoti Taivano, Penghu, Kinmen ir Matscu (Kinijos Taipėjus) atskirosios muitų teritorijos (toliau – Taivanas) informaciją kaip tinkamą lyginamąjį dydį.

(261)

Komisija mano, kad Taivano žemės kainos yra tinkamiausios, palyginti su teritorijomis Kinijoje, kuriose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Visi eksportuojantys gamintojai įsikūrę Kinijos rytinėje dalyje, išsivysčiusiose ir dideliu BVP pasižyminčiose provincijose, kuriose gyventojų tankumas itin didelis aplink Šanchajų. Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda įvertinama atsižvelgiant į kiekvienos bendrovės už žemėnaudos teises sumokėtos sumos ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Taivano lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(262)

Skaičiuodama Komisija naudojo vidutinę Taivane nustatytą vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į valiutos nuvertėjimą nuo atitinkamų žemėnaudos teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento svetainės. Valiutos nuvertėjimas apskaičiuotas remiantis Taivano infliacijos normomis, kurias TVF paskelbė 2009 m. Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta per TL, pasitelkiant įprastinį pramoninės žemės Kinijoje žemėnaudos teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(263)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems APP grupės gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta 2,81 % subsidijų norma, o Chenming grupės gamintojams – 0,69 % subsidijų norma.

(264)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per TL šia schema nesinaudojo. Todėl nereikėjo nustatyti, ar ši schema kompensuotina.

(265)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per TL šia schema nesinaudojo. Todėl nereikėjo nustatyti, ar ši schema kompensuotina.

(266)

KLR vyriausybė, dvi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės (APP ir Chenming) ir ES skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl galutinio informacijos atskleidimo.

(267)

ES skundo pateikėjas sutiko su Komisijos išvadomis.

(268)

KLR vyriausybė, APP ir Chenming su Komisijos išvadomis nesutiko. Argumentai, kurie jau visapusiškai nagrinėti galutinai atskleidžiant faktus, šiame reglamente nekartojami.

(269)

KLR tvirtino, kad siūlomos kompensacinės priemonės yra dvigubos priemonės. Teigta, kad pagal ES praktiką atliekant antidempingo tyrimus dėl Kinijos kilmės produktų normalioji vertė nustatoma remiantis iš trečiosios rinkos ekonomikos šalies gamintojų gautais duomenimis. Taigi, tokiais atvejais kompensaciniai muitai būtų dviguba priemonė tam pačiam klausimui spręsti, nes antidempingo muitais veiksmingai kompensuojamos visos Kinijos bendrovėms tariamai suteiktos subsidijos.

(270)

APP tvirtino, kad jei normalioji vertė grindžiama pardavimu panašios šalies vidaus rinkoje, atmetus prašymą taikyti RER ir naudojant nesubsidijuojamą normaliąją vertę muitas padidinamas subsidijavimo sumos dydžiu, o subsidijos skaičiuojamos du kartus.

(271)

KLR vyriausybė tvirtino, kad tokie patys tariami iškraipymai jau nagrinėti atliekant gretutinį antidempingo tyrimą. KLR vyriausybė taip pat nurodė, kad dėl Komisijos praktikos pažeidžiami ES ir PPO teisės aktai ir kad Komisija turėtų baigti tyrimą dėl kompensacinių muitų arba suteikti RER gretutinio tyrimo bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Be to, KLR vyriausybė tvirtino nesutinkanti su Komisijos argumentu, kad priemonės nėra du kartus apskaičiuojamos, remiantis už dempingo skirtumą mažesniu žalos skirtumu. Pagaliau KLR vyriausybė teigė, kad remiantis PPO apeliacinės tarybos išvadomis dėl JAV ir KLR ginčo DS379 (9), susijusio su dvigubomis priemonėmis, dabartinis tyrimas turėtų būti baigtas.

(272)

Šie argumentai turėjo būti atmesti. Dėl to pažymima, kad dviguba priemonė su šiuo tyrimu nesusijusi. Jei dėl tuo pačiu metu ne rinkos ekonomikos šaliai nustatytų antidempingo ir kompensacinių muitų gali atsirasti dviguba priemonė, tokia padėtis iš esmės gali susidaryti tik jei sudedamas dempingo skirtumas ir subsidijos suma, t. y. dviejų rūšių muitų suma viršija dempingo skirtumą ar subsidijos sumą, priklausomai nuo to, kuris yra didesnis. Toliau paaiškinta, kad šiuo atveju padėtis nėra tokia.

(273)

Pirmiausia primenama, kad nustatant tam pačiam produktui antidempingo ir kompensacinius muitus ES taikoma mažesniojo muito taisyklė. Kitaip tariant per ES tyrimus Komisija nustato dempingo, subsidijavimo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį. Muito dydis niekada negali būti didesnis už žalos skirtumą, o šiuo atveju per abu tyrimus nustatytas vienodas žalos skirtumas. Atlikdama gretutinį antidempingo tyrimą Komisija nustatė, kad dempingo skirtumas yra daug didesnis už žalos skirtumą. Laikydamasi mažesniojo muito taisyklės Komisija pasiūlė priemones nustatyti remiantis žalos skirtumu (žr. 2011m. gegužės 6d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 451/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, galutinis surinkimas (10)). Taigi per dabartinį antisubsidijų tyrimą nustatytas subsidijų skirtumas, palyginti su dempingo skirtumu, nesuteiks Sąjungos pramonei papildomos apsaugos, nes dempingo muito dydis jau bus apribotas remiantis žalos skirtumu. Taigi, po dviejų gretutinių tyrimų nustatytini muitai nepersidengia ar nesumuojami, todėl, net atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja dvigubos priemonės galimybė, kaip aprašyta 269 konstatuojamojoje dalyje, pagal teisės aktus negali būti reikalaujama dempingo kompensuoti subsidija. Iš tikrųjų skirtumas tarp per antidempingo tyrimą nustatytų dempingo ir žalos skirtumų buvo daug didesnis nei per dabartinį tyrimą nustatytas subsidijavimo dydis. Be to, reikėtų pabrėžti, kad nustatant faktinę mokėtino muito sudėtį Komisija pirmiausia nustato muito dydį pagal tyrimo dėl kompensacinių muitų rezultatus. Jei vis dar yra skirtumas tarp minėto muito lygio ir žalos skirtumo, jį galima užpildyti muitu, nustatytinu po antidempingo tyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad vyksta dvigubas skaičiavimas, nes bendras muitų lygis jau galėjo būti patvirtintas atlikus vien antidempingo tyrimą.

(274)

Antra, reikėtų pažymėti, kad KLR vyriausybės siūlomos priemonės neleistinos pagal teisės aktus, nes i) atlikus tyrimą nustatyta, kad teikiamos kompensacinės subsidijos, dėl kurių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, be to, nustatyta, kad priemonių nustatymas nepažeidžia Sąjungos interesų, todėl šio tyrimo baigti negalima, ii) per gretutinį antidempingo tyrimą ne visos Kinijos šalys prašė joms taikyti RER, iii) RER negali būti taikomas automatiškai šalims, kurios jo neprašė, ir iv) tam tikroms šalims nuspręsta netaikyti RER dėl nustatytų rimtų trūkumų nagrinėjant atitiktį pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytiems 1, 2 ir 3 kriterijams.

(275)

KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija neteisėtai naudojasi nepalankioms išvadomis dėl to, kad nebendradarbiauta. KLR vyriausybė nurodė pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalį, kurioje, inter alia, minima, kad jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja ar bendradarbiauja iš dalies, rezultatai tai šaliai gali būti ne tokie palankūs, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi. KLR vyriausybės teigimu, naudojantis nepalankiomis išvadomis pažeidžiama Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 7 dalis ir PPO antidempingo susitarimo II priedas.

(276)

Dėl šio argumento pažymima, kad KLR vyriausybės pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalies aiškinimas nepagrįstas. Komisija nepadarė jokių nepalankių išvadų KLR vyriausybės atžvilgiu, taip pat ji tyčia nepasirinko naudotis mažiau palankiomis išvadomis dėl nagrinėjamųjų eksportuotojų ir nesiekė nustatyti baudžiamosios priemonės dėl subsidijų taikymo ar kompensacinių muitų sumos. Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, KLR vyriausybės paprašė per pagrįstą laikotarpį pateikti informacijos. Tačiau KLR vyriausybė nepateikė informacijos, kuri laikyta būtina tyrimui atlikti (pvz., planų kopijų, informacijos apie bankus, bankų atliktų vertinimų skiriant paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, žemėnaudos teisių kainodaros). Tokiomis aplinkybėmis Komisija buvo priversta remtis pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatomis dėl turimų faktų tinkamai išvadai padaryti. Būtina pabrėžti, kad tai atlikta nedarant baudžiamųjų išvadų KLR vyriausybės atžvilgiu. Pavyzdžiui, pažymima, kad Komisija neatmetė informacijos apie žemėnaudos teises; tiksliau KLR vyriausybė nepateikė visos būtinos informacijos apie žemėnaudos teisių kainodarą. Taip pat Komisija nepadarė nepalankių išvadų KLR vyriausybės atžvilgiu dėl lengvatinių paskolų teikimo kreidinio popieriaus pramonės įmonėms, o turėjo susirasti trūkstamą informaciją apie planus, bankų vaidmenį ir bankų teikiamų paskolų bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams politiką, nes tokios informacijos KLR vyriausybė paprasčiausiai nepateikė. Taigi, Komisija naudojosi visa KLR vyriausybės pateikta informacija. Gavusi nepakankamai informacijos arba įrodymais nepagrįstos informacijos Komisija turėjo ją papildyti kitais susijusiais duomenimis, kad galėtų padaryti išvadas. Kai kuriais atvejais galima teigti, kad rezultatas buvo mažiau palankus KLR vyriausybei nei tuo atveju, jei ji būtų visapusiškai bendradarbiavusi, tačiau Komisija tokios išvados nesiekė padaryti.

(277)

Komisijos metodą šiuo atveju galima palyginti su tuo, kaip nepalankių išvadų sąvoką pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių V priedo 7 straipsnį taiko PPO apeliacinė taryba. Pavyzdžiui, EB aviacijos byloje Apeliacinė taryba nepalankiomis išvadomis naudojosi du kartus Ispanijos MTTP programos PROFIT atvejais, kai ES pateikė nepakankamai duomenų. Tiek dėl finansavimo sumos, tiek dėl de facto specifiškumo Apeliacinė taryba neatsižvelgė į ES pateiktus įrodymus ir pasinaudojo skundo pateikėjo (JAV) pateiktu sprendimu išvadoms padaryti (11). Atliekant dabartinį tyrimą nebuvo taip, kad Komisija neatsižvelgtų į KLR vyriausybės pateiktus duomenis ir paprasčiausiai pasinaudotų skundo pateikėjo pasiūlytu sprendimu, priešingai – Komisija naudojosi visa turima informacija, kurią ji galėjo gauti išvadai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad minėti teiginiai turėjo būti atmesti.

(278)

Kadangi Komisija nesinaudojo nepalankiomis išvadomis KLR vyriausybės ar bet kurio eksportuotojo atžvilgiu, teiginys, kad naudojantis nepalankiomis išvadomis vyriausybės atžvilgiu pažeidžiamos PPO teisinės nuostatos, yra niekuo nepagrįstas.

(279)

Tą teiginį teko atmesti, nes jis nepagrįstas faktiniais duomenimis. Komisija KLR vyriausybei pirmuoju raštu inicijavus šį tyrimą ir paskutiniu raštu, kurį KLR vyriausybė gavo prieš patikrinimo vietoje vizitą, pranešė apie 28 straipsnio nuostatas ir apie tai, kuriais atvejais šios nuostatos gali būti taikomos. Be to, KLR vyriausybei pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes, kaip paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje.

(280)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija niekada neprašė surengti susitikimų su valstybiniais bankais.

(281)

Šis tvirtinimas turėjo būti atmestas. Dėl to pažymima, kad Komisija paprašė KLR vyriausybės tiesiogiai dalyvauti rengiant susitikimus su bankais, kurie teikė paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Tam KLR vyriausybei buvo pateiktas bankų, kurie teikė tokias paskolas, sąrašas. Taip pat KLR vyriausybės prašyta užtikrinti, kad per patikrinimą vietoje KLR vyriausybės patalpose dalyvautų politikos bankų ir kitų finansų įstaigų atstovai, kurie galėtų atsakyti į klausimus, susijusius su šioms šalims skirtais klausimyno klausimais. Nė į vieną minėtų prašymų KLR vyriausybė nesureagavo.

(282)

KLR tvirtino, kad šiuo atveju nepateisinamai naudotasi nepalankiomis išvadomis, nes KLR vyriausybė padarė viską, ką galėjo, kad pateiktų turimą informaciją. KLR vyriausybė nurodė, kad bankai yra šio tyrimo trečiosios šalys, o ne suinteresuotosios šalys, kaip apibrėžta Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 9 dalyje, todėl jie nėra įpareigoti bendradarbiauti. Be to, tvirtinta, kad Komisija elgėsi ne pagal susitarimą ir nuosekliai nesilaikė PPO taisyklių, nes KLR vyriausybė pateikė pakankamai informacijos apie bankų teikiamas paskolas ir žemėnaudos teises.

(283)

Šie argumentai turėjo būti atmesti. Dėl to primenama, kad Komisija nesinaudojo nepalankiomis išvadomis KLR vyriausybės atžvilgiu. Be to, kaip nurodyta 276 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojosi visa KLR vyriausybės pateikta informacija, tačiau trūko svarbios informacijos, dėl to teko naudotis papildomais duomenimis, kurie buvo gauti iš kitų esamų šaltinių, kad būtų padaryta tinkama išvada.

(284)

Dėl teiginių, susijusių su suinteresuotosiomis šalimis, primenama, kad Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 9 dalyje aiškiai nurodyta, kad šalies vidaus ar užsienio šalys, išskyrus nurodytas toliau, gali būti įtrauktos kaip suinteresuotosios šalys. Atlikdama šį tyrimą ir remdamasi skundu, Komisija prašė pateikti informacijos apie lengvatinių paskolų teikimą kreidinio popieriaus pramonės įmonėms. Be to, tokia informacija yra tiesiogiai susijusi su bankais, kurių dauguma valstybiniai. Apie tai pranešta tiek bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, tiek KLR vyriausybei. Pakankamos informacijos apie bankų teikiamas paskolas paprasčiausiai nepateikta, todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatas turėjo naudotis turimais faktais.

(285)

APP teigė, kad Komisijai buvo užkirstas kelias atmesti informaciją, kuri nėra visais aspektais ideali, jei suinteresuotoji šalis vis dėlto visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją. APP taip pat teigė, kad net ir tais atvejais, kai šalis nebendradarbiavo visais įmanomais būdais, naudodamasi jos turimais faktais, Komisija privalėjo atsižvelgti į visus suinteresuotosios šalies pateiktus pagrįstus faktus, net jei tokių faktų negalima laikyti išsamia šalies pateikta būtina informacija. Todėl Komisija pagal pagrindinį reglamentą ir Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių negali į tokią informaciją neatsižvelgti.

(286)

KLR vyriausybė tvirtino, kad naudotis turimais faktais neleistina, jei suinteresuotoji valstybė arba suinteresuotoji šalis įrodo, kad visais įmanomais būdais stengėsi pateikti informaciją, kurią buvo galima patikrinti, kuri buvo tinkamai pateikta, kad ją būtų galima naudoti atliekant tyrimą, ir kuri pateikta laiku ir tokiomis priemonėmis ar kompiuterine kalba, kurią nurodė tyrimą atliekančios valdžios institucijos.

(287)

Tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Dėl to primenama, kad Komisija naudojosi turimais faktais laikydamasi pagrindinio reglamento 28 straipsnio ir Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnio 7 dalies nuostatų, nes KLR vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai net pakartotinai prašomi nepateikė informacijos, kuri laikyta būtina tyrimui atlikti ir tinkamoms išvadoms padaryti. Iš tikrųjų, Komisija turėjo išspręsti pagrindinę problemą, su kuria susidūrė kaip tyrimą atliekanti valdžios institucija, t. y. problemą, kad KLR vyriausybė atsisakė leisti pasinaudoti faktine informacija apie planus, bankų vaidmenį, kredito rizikos vertinimą teikiant paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, žemėnaudos teisių kainodarą ar su įvairiomis tirtomis schemomis susijusiais teisiniais dokumentais arba jų nepateikė. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taip pat nepateikė informacijos apie Kinijos bankų suteiktas paskolas. Todėl KLR vyriausybės ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis neatitinka PPO apeliacinės tarybos nustatytų standartų pranešime Jungtinės Valstijos – Antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštai valcuotiems plieno produktams, kuriame padaryta išvada, jog reikalaujama, kad suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo lygis būtų aukštas ir kad suinteresuotosios šalys turi visais įmanomais būdais pateikti reikiamą informaciją (12). Komisija negali suprasti, kodėl KLR vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai negalėjo pateikti trūkstamos informacijos arba užtikrinti, kad ji būtų pateikta, be to, nei KLR vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė įtikinamo paaiškinimo. Be to, KLR vyriausybė nurodė, kad neįvykdytos sąlygos naudotis geriausia turima informacija ir kad KLR vyriausybė galbūt nepateikė tam tikros informacijos paprasčiausiai dėl to, kad tokios informacijos iš viso nėra, ji nebesusijusi arba jos neįmanoma gauti, neprašyta jos nurodyti klausimyno atsakymuose arba iš anksto prieš patikrinimą.

(288)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to pažymima, kad skirsnyje apie subsidijavimą (64–73 konstatuojamosios dalys) aiškiai įrodyta, kad Komisija, kaip tyrimą atliekanti valdžios institucija, turėjo vienintelę galimybę, t. y. naudotis turimais faktais, kad padarytų tinkamą išvadą. Dėl prašomos informacijos pobūdžio primenama, kad Komisija prašė pateikti esamą informaciją (pvz., apie planus, bankų vaidmenį, kredito rizikos vertinimą teikiant paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, žemėnaudos teisių kainodarą ar su įvairiomis tirtomis schemomis susijusius teisinius dokumentus) ir sudarė ne vieną galimybę KLR vyriausybei tokią informaciją pateikti po to, kai buvo inicijuotas tyrimas.

(289)

Be to, reikėtų pabrėžti, kad Komisija, kaip tyrimą atliekanti valdžios institucija, turėjo išnagrinėti skunde pateiktus įtarimus, kurie buvo pakankamai pagrįsti, kad būtų galima inicijuoti tyrimą (pvz., pateikta informacijos apie penkerių metų planų naudojimą ir pramonės politiką dėl lengvatinių paskolų teikimo kreidinio popieriaus pramonės įmonėms, bankų, kaip viešųjų įstaigų, vaidmenį, tiesioginių ir (arba) netiesioginių mokesčių ir dotacijų programų taikymą), todėl KLR vyriausybės, kaip suinteresuotosios šalies, prašyta pateikti visą būtina laikomą informaciją. Tačiau KLR vyriausybės požiūris buvo kitoks – ji pasirinko būti tyrimą atliekančia valdžios institucija. Iš tikrųjų KLR vyriausybė norėjo pati nuspręsti, kokią informaciją laiko susijusia, ir pateikti tokius dokumentus, kurie, kaip ji mano, buvo susiję, tokiu būdu užkertant kelią tyrimą atliekančiai valdžios institucijai ištirti šiuos klausimus. Tą puikiai įrodo KLR vyriausybės požiūris į valstybinius bankus (žr. 282 konstatuojamąją dalį).

KLR vyriausybė teigė, kad tokie bankai buvo trečiosios šalys. Tačiau skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad tai viešosios įstaigos, todėl Komisija turėjo teisę prašyti KLR vyriausybės pateikti prašomą informaciją apie tokių bankų veiklą. KLR vyriausybė atsakydama pati nusprendė, kad šie bankai nėra viešosios įstaigos, ir atsisakė pateikti apie juos informacijos. Tačiau sprendimą turi priimti tyrimą atliekanti valdžios institucija, t. y. Komisija, o ne KLR vyriausybė. Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka minėtos PPO bylos, kurioje nurodoma, kad suinteresuotosios šalys turi visais įmanomais būdais pateikti reikiamą informaciją. Be to, jis neatitinka Apeliacinės tarybos išvados pranešime Jungtinės Valstijos – Antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštai valcuotiems plieno produktams, kurioje teigiama, kad „… bendradarbiavimas – tai procesas, kuriam būtinos bendros pastangos, šalių bendras darbas siekiant vieningo tikslo“ (13). Be to, reikėtų pažymėti, kad Komisija visoms suinteresuotosioms šalims skyrė pakankamai laiko prašomai informacijai pateikti ir tyrimą atliko laikydamasi Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių VI priedo nuostatų, kuriomis nustatomos patikrinimo vietoje taisyklės, inter alia, leidžiančios vietoje prašyti papildomų duomenų, atsižvelgiant į gautą informaciją.

(290)

KLR vyriausybė tvirtino, kad prašyta pateikti labai didelės apimties (282 000 psl.) planų, todėl juos versti būtų buvusi nepagrįstai didelė našta. Ji taip pat teigė nežinojusi, kad yra nepriklausomai atlikti planų vertimai ir kad JAV atliekamiems tyrimams ji nepateikė nacionalinių penkerių metų planų.

(291)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. 65 konstatuojamojoje dalyje minėti KLR vyriausybės pateikti planai sudarė mažiau nei 300 puslapių kinų kalba. Teiginys apie 282 000 puslapius neatitinka KLR vyriausybės pateiktos informacijos. Tačiau ši pastaba verta susirūpinimo, nes ji gali reikšti, kad vyriausybė kišasi dar daugiau, nei nustatyta atliekant dabartinį tyrimą ir gretutinį antidempingo tyrimą. Dėl nepriklausomai atliktų planų vertimų pažymima, kad Komisija tokius dokumentus gavo iš kitų suinteresuotųjų šalių ir tiek, kiek jie buvo išversti, naudojo atlikdama šį tyrimą. Galiausiai derėtų paaiškinti, kad Komisija nenorėjo įtarti, kad KLR vyriausybė pateikė planus per JAV atliekamus tyrimus. 66 konstatuojamojoje dalyje tik užsimenama, jog paaiškėjo, kad yra išverstos informacijos šiuo klausimu.

(292)

KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija, prieš naudodamasi geriausia turima informacija, turi atlikti analizę, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalį, ir nuspręsti, ar įvykdytos konkrečios toje dalyje nustatytos sąlygos.

(293)

Dėl to pažymima, kad Komisija turimais faktais naudojosi pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, nes nebuvo įvykdytos konkrečios 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos. Kaip paaiškinta pirmiau, KLR vyriausybė nepateikė trūkstamos informacijos ir daugeliu atvejų nepateikė net prašomos informacijos. Primenama, kad informacijos apie planus nepateikta iš viso arba pateikta tik dalis informacijos, informacija apie bankų vaidmenį buvo neišsami arba neįtikinama, nepateikta informacijos apie bankų atliekamą kredito rizikos vertinimą teikiant paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, nenurodyta žemėnaudos teisių kainodara ir nepateikta kai kurių teisinių dokumentų, susijusių su tam tikromis mokesčių ir dotacijų programomis. Atsižvelgdama į trūkumus arba dėl to, kad nepateikta informacijos, Komisija negalėjo patikrinti tam tikros pateiktos informacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į faktą, kad tokiomis aplinkybėmis negalima buvo laikyti, kad KLR vyriausybė visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, ir pernelyg didelius sunkumus norint padaryti pagrįstai tikslią išvadą, Komisija buvo priversta naudotis turimais faktais.

(294)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija kaip geriausia turima informacija turėjo naudotis KLR vyriausybės jau pateiktais duomenimis.

(295)

Dėl to pažymima, kad Komisija naudojosi visa suinteresuotųjų šalių pateikta informacija (įskaitant visą KLR vyriausybės pateiktą informaciją) ir viešai prieinama informacija, kad padarytų tinkamą išvadą.

(296)

Dėl paskolų tvirtinta, kad neturėdama konkrečių bankų pateiktos informacijos kredito rizikai teikiant paskolas įvertinti Komisija turėjo naudotis KLB ir Kinijos bankininkystės reguliavimo komisijos, taip pat komercinių bankų metinėse ataskaitose pateiktais paaiškinimais.

(297)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to pažymima, kad bankai, nors ir buvo aiškiai prašoma, būtinų duomenų nepateikė. KLB ir Kinijos bankininkystės reguliavimo komisija pateikė tik labai bendro pobūdžio informacijos, kuri buvo visiškai nesusijusi su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis. KLR vyriausybė pateikė daug Komercinių bankų metinių ataskaitų (kai kurios jų buvo tik kinų kalba) ir teigė, kad Komerciniai bankai patys priima sprendimus dėl verslo veiklos pagal teisės aktus be jokio subjektų ar asmenų įsikišimo. Tačiau tai paprasčiausiai pranešimai, kuriais remiantis neįmanoma patikrinti, ar bankai vertino kredito riziką teikdami paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir kaip tai darė, ir turi būti palyginti su konkrečiais pavyzdžiais, nustatytais atliekant tyrimus, kai įmonės akivaizdžiai gavo paskolas be jokio aiškaus jų kredito rizikos vertinimo.

(298)

Dėl žemėnaudos teisių tvirtinta, kad Komisija turėjo naudotis KLR vyriausybės pateikta informacija, kuria, KLR vyriausybės teigimu, įrodoma, kad esama veikiančios rinkos. Įrodinėta, kad Komisija prašė labai didelės apimties informacijos apie minimalias žemėnaudos teisių kainas, kurios nebuvo prašyta klausimyne ar iš anksto prieš patikrinimą.

(299)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to primenama, kad neturint informacijos apie žemėnaudos teisių kainodarą neįmanoma padaryti išvados, ar yra Kinijoje veikianti žemės rinka, iš kurios matyti paklausos ir pasiūlos santykis. Taip pat pažymima, kad Komisija KLR vyriausybei suteikė pakankamai laiko tokiai informacijai apie vietoves, kuriose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, pateikti, tačiau KLR vyriausybė šiuo klausimu nepateikė absoliučiai jokių duomenų. Bet kuriuo atveju Komisija laikėsi Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių VI priedo nuostatų, kuriomis nustatomos patikrinimo vietoje taisyklės, inter alia, leidžiančios vietoje prašyti papildomų duomenų, atsižvelgiant į gautą informaciją.

(300)

KLR vyriausybė tvirtino, kad jei subjekto akcijos priklauso vyriausybei, tai nėra tinkamas pagrindas daryti išvadą, kad bankas ar subjektas yra viešoji įstaiga, todėl Komisija turėtų remtis ES valstybės pagalbos taisyklėmis. KLR vyriausybė taip pat pageidavo, kad remiantis PPO apeliacinės tarybos išvadomis dėl JAV ir KLR ginčo DS379, susijusio su viešosios įstaigos apibrėžtimi, dabartinis tyrimas turėtų būti baigtas.

(301)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to pažymima, kad Komisija viešosios įstaigos apibrėžtį išaiškino 90 konstatuojamojoje dalyje. Ši apibrėžtis atitinka PPO teismo praktiką, susijusią su antisubsidijų tyrimais, įskaitant minėtą Apeliacinės tarybos pranešimą. Taigi nėra būtinybės nukrypti nuo įprastos praktikos ir naudotis kitais lyginamaisiais dydžiais (pvz., ES valstybės pagalbos taisyklėmis), kurie taikomi visiškai kitokiam teisės sektoriui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės pagalbos teisės aktai taikomi visiškai kitokiais tikslais, t. y. bendrosios rinkos kontekste, o ne siekiant reguliuoti tarptautinę prekybą prekėmis. Pagaliau nėra teisinio ar faktinio pagrindo teiginiui, kad dabartinis tyrimas turėtų būti baigtas, patvirtinti.

(302)

KLR vyriausybė dėl lengvatinių paskolų kreidinio popieriaus pramonės įmonėms tvirtino, Komisija nepateikė pakankamai įrodymų dėl konkrečiai taikomų subsidijų, kaip reikalaujama pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies a punktą ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą. Teigta, kad Komisijos tyrimu nebuvo nustatyta de jure, kad tariama subsidija yra konkrečiai taikoma.

(303)

Be to, du eksportuojantys bendradarbiaujantys gamintojai teigė, kad Kinijos valstybinių bankų teikiamos paskolos nėra konkrečiai taikoma subsidija.

(304)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to primenama, kad tai, ar subsidija yra konkrečiai taikoma, buvo nustatyta remiantis visa turima informacija, įskaitant KLR vyriausybės pateiktą informaciją, kaip išvardyta 92 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis šia informacija patvirtinama de jure, kad subsidija yra konkrečiai taikoma pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1dalies a punktą ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

(305)

Be to, KLR vyriausybė teigė, kad Komisija nepateikė teigiamų subsidijavimo įrodymų pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalį, nes Komisijos pasitelktų įrodymų negalima laikyti teigiamais įrodymais, kadangi jie nėra patvirtinamo, objektyvaus ir patikrinamo pobūdžio ir dėl to nėra patikimi.

(306)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to pažymima, kad iš 92 konstatuojamojoje dalyje aprašytų faktų (t. y. konkrečiai taikomos subsidijos, suteiktos pagal sektoriaus pramonės planą, popieriaus gamybos pramonė, laikoma skatinamąja pramone, komercinių bankų ir Kinijos valstybės planavimo sistemos vaidmuo ir didelis bendrovių kredito reitingas dėl to, kad jos atitinka konkrečius politikos planus) matyti, kad subsidija yra konkrečiai taikoma. Ši informacija yra patvirtinamoji, nes ji yra aiški, objektyvi ir įtikinama. Ji gauta iš įvairių šaltinių, ją pateikė suinteresuotosios šalys arba ji yra viešai prieinama.

(307)

Dėl 2007 m. popieriaus gamybos plano tvirtinta, kad pagal jį popieriaus gamybos pramonės sektoriuje nesuteikiamos konkrečiai taikomos subsidijos ar netaikomas lengvatinis režimas. KLR vyriausybės teigimu, tai, kad šiame plane nurodoma, kad finansų įstaigos neteikia paskolų tiems projektams, kurie neatitinka šio plano, yra tik nuostata, kuria siekiama neremti projektų, dėl kurių labai padidėjo tarša.

(308)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to pažymima, kad pagal 2007 m. popieriaus gamybos plano formuluotę, kaip paaiškinta 77 konstatuojamojoje dalyje, negalima suabejoti, kad popieriaus gamybos pramonės sektoriuje skiriamos konkrečiai taikomos subsidijos ir taikomas lengvatinis režimas. Teiginys, kad išsamios taisyklės dėl finansų įstaigų įtrauktos tik dėl aplinkosauginių priežasčių, neparemtas susijusių dokumentų faktinėmis formuluotėmis.

(309)

Dėl politikos planų ir pridedamų dokumentų, kaip antai integracijos projekto ir žinyno, KLR vyriausybė pakartojo, kad šie dokumentai pagal Kinijos teisės aktų įstatymą nėra teisiškai privalomi. Iš tikrųjų jiems reikalingas teisiškai privalomas įgyvendinimo dokumentas. Be to, tvirtinta, kad planai per daug neapibrėžti, kad jais būtų remiamasi nustatant konkrečiai taikomas subsidijas, o tai, kad popieriaus gamybos pramonė yra laikoma skatinamąja pramone, neįrodo, kad KLR vyriausybė aiškiai ribotų subsidijų skyrimą tam tikroms įmonėms.

(310)

Tie tvirttinimai turėjo būti atmesti. Dėl to primenama, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad planai dėl 78 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių yra teisiškai privalomi. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl popieriaus gamybos pramonei suteikto skatinamosios pramonės statuso atitinkamoms įmonėms suteikiama konkreti nauda.

(311)

Dėl paskolų teikimo tvirtinta, kad išnagrinėjus Kinijos bankų, kurie teikė paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, metines ataskaitas negalima teigti, kad paskolos suteiktos dėl politikos planų.

(312)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Kaip pažymėta pirmiau, bankų metinėse ataskaitose nėra konkrečios informacijos apie paskolų teikimą bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Iš tikrųjų metinės ataskaitos – tai bendro pobūdžio dokumentai, kuriuose nėra informacijos apie tai, kaip Kinijos bankai teikė paskolas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir kaip bankai vertino bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kredito riziką. Suinteresuotųjų šalių pakartotinai prašyta pateikti šią informaciją ir manyta, kad ji yra ypatingai svarbi, inter alia, atsižvelgiant į TVF 2006 m. ataskaitos išvadą, kad bankų liberalizavimo procesas Kinijoje nėra baigtas ir kad kredito rizika nėra tinkamai vertinama (14), į TVF 2009 m. ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad palūkanų normos Kinijoje nėra liberalizuojamos (15), į TVF 2010 m. šalies ataskaitą, kurioje nurodoma, kad kapitalo sąnaudos Kinijoje yra palyginti mažos, kreditai kartais suteikiami neatsižvelgiant į kainas, o didelės įmonių santaupos iš dalies susijusios su mažomis įvairių veiksnių ir žaliavų (įskaitant kapitalą ir žemę) sąnaudomis (16), į 2010 m. OECD Kinijos ekonomikos apžvalgą (17) ir OECD ekonomikos departamento darbinį dokumentą Nr. 747 dėl Kinijos finansų sektoriaus reformų (18), kuriuose teigiama, kad finansų įstaigos daugiausia yra valstybinės ir dėl to kyla klausimas, ar bankų sprendimai dėl paskolų teikimo yra pagrįsti tik komercinėmis aplinkybėmis, nes panašu, kad tradicinis bankų vaidmuo – vyriausybinių agentūrų veikla, susijusi su vyriausybe.

(313)

Dėl minėto kredito reitingo dokumento, KLR vyriausybė teigė, kad vien kredito reitingo dokumento negalima laikyti teigiamu įrodymu, kad subsidijos yra konkrečiai taikomos. KLR vyriausybės teigimu, jei atsižvelgiant į daugumą arba visas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktas paskolas nematyti, kad pagal pramonės politiką tokiems gamintojams per TL taikytas didesnis kredito reitingas, Komisija negali sąlygų dėl konkrečiai taikomų subsidijų, susijusių su viena schema, taikyti visiems sprendimams dėl paskolų.

(314)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to primenama, kad 81 konstatuojamojoje dalyje minėtas kredito reitingo dokumentas tiesiogiai susieja bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo teigiamus ateities planus su popieriaus gamybos politikos planų buvimu ir planuose numatytų tikslų vykdymu. Norėdama prieiti prie išvados, Komisija didelį dėmesį skyrė šiam dokumentui ir popieriaus gamybos planui, nes kitos informacijos šiuo klausimu, pvz., apie rizikos vertinimą teikiant paskolas, nebuvo pateikta, nors jos ir buvo prašyta pakartotinai, kaip aprašyta pirmiau.

(315)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija, nagrinėdama teiginius dėl lengvatinių paskolų teikimo, neatsižvelgė į KLB aplinkraštį Nr. 228 dėl specialiųjų paskolų administravimo gerinimo YINFA [1999]. KLR vyriausybės teigimu, šiuo aplinkraščiu patvirtinama, kad lengvatinių paskolų teikimo ar specialiųjų paskolų atsisakyta.

(316)

Tas tvirtinimas turėjo būti atmestas. Dėl to primenama, kad kai paaiškinta 87 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad yra naujesnių nei 1999 m. KLB aplinkraščių, kuriuose aiškiai užsimenama, kad esama lengvatinių paskolų ir kitų Valstybės tarybos apibrėžtų paskolų. Taigi, KLR vyriausybės argumentai, kad lengvatinių paskolų teikimo ir specialiųjų paskolų atsisakyta, nepagrįsti su šiuo atveju susijusiais faktais. Nepaisant to, kas išdėstyta, būtina pažymėti, kad 1999 m. aplinkraštyje teigiama, kad valstybiniai bankai veiksmingai bendrauja su valdžios institucijomis, atsakingomis už susijusius pramonės sektorius, kad įgytų jų supratimą ir paramą. Tai teiginys, kuriuo patvirtinama, kad valstybinius bankus kontroliuoja valstybės valdžios institucijos.

(317)

Dėl skundo pateikėjo pateiktų įrodymų dėl konkrečiai taikomų subsidijų tvirtinta, kad tai tik nuorodos į įvairių JAV tyrimų metu padarytas išvadas, kad subsidijos yra konkrečiai taikomos, inter alia, nuorodos į penkerių metų planus.

(318)

Dėl to pažymima, kad Komisija naudojosi visa turima susijusia informacija, kad galėtų padaryti tinkamą išvadą. Todėl skunde nurodyta vieša informacija, net jei tai nuorodos į kitų tyrimą atlikusių valdžios institucijų padarytas išvadas, laikyta susijusia ir naudota tinkamai.

(319)

Dėl Sprendimo Nr. 40 ir žinyno tvirtinta, kad juose plono kreidinio popieriaus pramonė nėra tiksliai apibrėžiama kaip skatinamoji pramonė ar skatinamieji projektai. Taip pat tvirtinta, kad terminui „skatinamieji projektai“ Kinijoje priskiriami įvairūs ekonominės veiklos sektoriai, kuriems priklauso įvairūs pramonės sektoriai.

(320)

Tie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Dėl to primenama, kad Sprendime Nr. 40 ir žinyne popieriaus gamybos pramonė, kuriai priklauso plono kreidinio popieriaus pramonė, apibrėžiama kaip skatinamoji pramonė arba skatinamieji projektai. Dėl skatinamųjų projektų primenama, kad šie projektai susiję tik su 26 sektorių veikla, todėl tokio klasifikavimo, kuriam priskiriamos tik tam tikros Kinijos įmonės, negalima laikyti bendro pobūdžio ir nekonkrečiu. Komisijos manymu, tai visiškai paprastas aiškinimas, kai nėra kitų paaiškinimų (ir patvirtinamųjų dokumentų), kaip tiksliai KLR vyriausybė taiko popieriaus gamybos pramonės sąvoką, pvz., vykdydama Sprendimą Nr. 40 ir žinyno nuostatas.

(321)

Dėl komercinių bankų įstatymo KLR vyriausybė tvirtino, kad 34 straipsnis yra bendro pobūdžio ir kad pagal to paties įstatymo 41 straipsnio nuostatas komerciniams bankams nenustatomas privalomas įpareigojimas paskolas teikti remiantis pramonės politika.

(322)

Tie argumentai turėjo būti atmesti. Dėl to pažymima, kad pagal 34 straipsnio formuluotę komercinių bankų paskolų teikimo veikla tiesiogiai susiejama su valstybės pramonės politika. Taigi, negalima laikyti, kad šis straipsnis yra bendro ir neprivalomojo pobūdžio. Dėl minėto įstatymo 41 straipsnio pažymima, kad jis susijęs su komercinio banko išimtine teise teikti paskolas šalims, tačiau ne su sąlygomis, į kurias bankai turės atsižvelgti priimdami sprendimus dėl paskolų.

(323)

APP teigė Komisijai pateikusi pakankamai informacijos ir dokumentų, įrodančių, kad APP 2007 ir 2008 m. suteiktas agentūros Moody A-1 reitingas, todėl neteisinga, kad Komisija neatsižvelgė į šį reitingą ir pritaikė agentūros Bloomberg BB reitingą.

(324)

Komisija atidžiai išnagrinėjo APP grupės pateiktas kredito reitingo ataskaitas. Šiose kredito reitingo ataskaitose perspektyvi popieriaus pramonės ateitis siejama su popieriaus pramonės plėtros politikos propagavimu. Taigi, šiuose dokumentuose pateikta informacija faktiškai patvirtinamos Komisijos išvados, kad dabartinė eksportuotojo finansinė padėtis nustatyta iškreiptomis rinkos sąlygomis, todėl į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte negalima atsižvelgti. Šis argumentas turėjo būti atmestas.

(325)

APP taip pat teigė, kad šiuo klausimu APP pastabose dėl bendrojo informacijos atskleidimo minėtos vidinės finansų valdymo ataskaitos yra „daug labiau patikimos nei faktai, kuriais dabar remiamasi“.

(326)

Tas tvirtinimas turėjo būti atmestas. Ataskaitose pateikti duomenys apskaičiuoti remiantis bendrovės finansine padėtimi iškreiptoje rinkoje, kuriai, žinoma, poveikio turi lengvatinių paskolų teikimas, kaip nustatė Komisija. Todėl tai yra nelogiška, t. y. bendrovė gauna lengvatinę paskolą, kuri turi teigiamo poveikio jos finansiniams rodikliams, kurie atitinkamai turi teigiamo poveikio būsimų paskolų sąlygoms.

(327)

APP teigė, kad Komisijos naudota metodika lyginamajai paskolų palūkanų normai apskaičiuoti JAV doleriais ir eurais yra neteisinga ir kad Komisija du kartus apskaičiavo LIBOR skirtumus ir dėl to smarkiai pakėlė lyginamąją palūkanų normą.

(328)

Tas tvirtinimas turi būti atmestas. Komisija neapskaičiavo du kartus LIBOR skirtumų. Kaip paaiškinta galutinai atskleidžiant informaciją, norėdama apskaičiuoti lyginamąsias paskolų JAV doleriais ir eurais palūkanų normas, kai paskola teikiama daugiau nei vieneriems metams, Komisija prie atitinkamos vienų metų LIBOR normos pridėjo skirtumą tarp BB reitingo bendrovės obligacijų, kurių terminas vieni metai, ir BB reitingo bendrovės obligacijų, kurių terminas n metų, kai n – tai metų, kuriems apskaičiuota ilgalaikė LIBOR norma, skaičius (t. y. 2, 3, … 15 metų). Reikėtų pabrėžti, kad minėtas skirtumas pridėtas prie „grynų“ 1 metų LIBOR normų (t. y. nepadidintų x bazinių punktų, kaip teigė APP).

(329)

Dėl šios schemos KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, ar ši schema konkrečiai taikoma, remdamasi teigiamais įrodymais. Tvirtinta, kad Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnis yra bendro pobūdžio nuostata, taikoma visai Kinijos ekonomikai, o ne tik plono kreidinio popieriaus gamintojams.

(330)

Be to, KLR vyriausybė teigė, kad teisės pasinaudoti šia schema kriterijai yra objektyvūs ir išsamūs, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai ir todėl schemos negalima laikyti konkrečiai taikoma pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punktą ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(331)

Tie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Taigi, Komisijos išvados padarytos remiantis teigiamais įrodymais. Dėl to pažymima, kad pagal Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnį šia schema gali naudotis tik tam tikros skatinamosiomis vadinamos įmonės ir pramonės sektoriai, t. y. tik tam tikros Kinijos įmonės. Kaip pažymėta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad kreidinio popieriaus pramonė priskiriama šiai kategorijai, dėl to nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Dėl teisės pasinaudoti kriterijų pažymima, kad susijusiose nuostatose užsimenama, inter alia, apie įsipareigojimą, kad produktai būtų valstybės esminę pagalbą gaunančios pažangiųjų ir naujųjų technologijų srities produktai ir kad įmonės nuolatos vykdytų MTTP veiklą, siekdamos įgyti naujų mokslo ir technologijų žinių, novatoriškai naudotų naujas žinias ar iš esmės tobulintų technologijas arba produktus. Šių visų sąlygų negalima laikyti objektyviais teisės pasinaudoti kriterijais, kuriuos taikant subsidija būtų suteikiama automatiškai pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punktą ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(332)

APP domėjosi, ar kompensuotinų subsidijų, teikiamų pagal šias schemas, suma neturėtų būti apskaičiuojama remiantis ne 2009 m. (TL), o 2008 m. mokesčių deklaracija ir mokėjimais. Jie teigė, kad šios dvi schemos susijusios su pajamų mokesčiu, kuris Kinijoje paprastai visiškai sumokamas ir už kurį atsiskaitoma kitais kalendoriniais metais po mokestinių metų. Todėl dėl 2009 m. pajamų mokesčio ar taikyto lengvatinio režimo nuspręsta tik 2010 m.

(333)

Tas tvirtinimas turėjo būti atmestas. Faktinės gautos naudos sumos patvirtintos ir patikrintos pagal 2009 m. mokesčių deklaracijas, todėl tai yra nauda, kuri yra susijusi su 2009 m., t. y. TL, pardavimu ir pajamomis.

(334)

Dėl šios schemos KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, ar ši schema konkrečiai taikoma, remdamasi teigiamais įrodymais. Teigta, kad teisės pasinaudoti šia schema kriterijai yra objektyvūs ir išsamūs ir kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai, todėl schemos negalima laikyti konkrečiai taikoma pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punktą ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(335)

Tas tvirtinimas turėjo būti atmestas. Dėl to primenama, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikroms bendrovėms, pripažintoms vykdančiomis tam tikrus MTTP projektus, t. y. tam tikroms Kinijos įmonėms, taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Kaip pažymėta pirmiau, tai naujųjų ir pažangiųjų technologijų sektorių bendrovės, kurios gauna valstybės pirminę paramą, ir pažangiųjų technologijų industrializacijos pagrindinių sričių vadove išvardyti projektai, kaip antai kreidinio popieriaus pramonės projektai, todėl nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Dėl teisės pasinaudoti kriterijų pažymima, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktos susijusios nuostatos yra neapibrėžtos ir neskaidrios, todėl jų negalima laikyti objektyviais teisės pasinaudoti kriterijais, kuriuos taikant subsidija būtų suteikiama automatiškai. Taigi, Komisijos išvados padarytos remiantis teigiamais įrodymais, vadovaujantis Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punktu ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktu.

(336)

Dėl šios schemos KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, ar ši schema konkrečiai taikoma, remdamasi teigiamais įrodymais. Tvirtinta, kad atleidimas nuo dividendų nėra subsidija pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, nes atleidimas nuo dividendų iš principo nėra subsidija, o susijusiomis Kinijoje taikomomis nuostatomis siekiama išaiškinti mokesčio bazę, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo.

(337)

APP teigė, kad ši schema nėra konkrečiai taikoma, ji bendrai ir vienodai taikoma visoje Kinijoje remiantis objektyviais kriterijais, t. y. dividendų pajamų šaltiniu. Be to, grupė teigė, kad ši schema nėra subsidija.

(338)

Tie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Dėl to pažymima, kad dividendų pajamos iš įmonių rezidenčių neapmokestinamos įmonių rezidenčių pajamų mokesčiu. Pirmiausia primenama, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikroms bendrovėms, t. y. įmonėms rezidentėms, kurios gauna dividendų iš kitų įmonių rezidenčių, taip pat svarbiems valstybės remiamiems ir skatinamiems pramonės sektoriams ir projektams, kaip antai kreidinio popieriaus pramonė, t. y. tam tikroms Kinijos įmonėms, taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Todėl nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Antra, tai mokesčių paskata, dėl kurios vyriausybė pagal subsidijų apibrėžtį, kaip nustatyta Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 1 straipsnio 1 dalies a punkte ir pagrindinio reglamento 3 straipsnio a dalyje, praranda pajamas. Dėl teiginio, kad šia paskata siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, pažymima, kad nors pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių pripažįstama, kad PPO narės gali neribojamos imtis priemonių dvigubam apmokestinimui išvengti (žr. Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių I priedą, 59 išnašą), ši nuostata yra „pozityvi gynyba“; nebuvo pateikta konkrečių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, pvz., įmonių rezidenčių ir įmonių nerezidenčių dividendai vertinami skirtingai dėl teisinių įsipareigojimų, kuriuos KLR prisiėmė pagal atitinkamus dvišalius susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo su trečiosiomis šalimis.

(339)

Taip pat teigta, kad schema yra visiškai nesusijusi su skatinamosiomis vadinamomis įmonėmis ir pramonės sektoriais, tačiau ji iš esmės yra taikoma visoms bendrovėms rezidentėms. Be to, KLR vyriausybė nurodė, kad Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrai taikytinų mokesčių normų nustatymas nelaikomas konkrečiai taikoma subsidija. Teigta, kad teisės pasinaudoti šia schema kriterijai yra objektyvūs ir išsamūs ir kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai, todėl schemos negalima laikyti konkrečiai taikoma pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punktą ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(340)

Tie argumentai turėjo būti atmesti. Dėl to primenama, kad teisinės nuostatos, pagal kurias nustatoma ši schema, pateiktos Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 4 skyriuje „Lengvatinis mokesčių režimas“, kuriame numatytos konkrečios mokesčių paskatos svarbiems valstybės remiamiems ar skatinamiems pramonės sektoriams ir projektams. Kaip paaiškinta pirmiau, tokiomis sąlygomis nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Atlikus tyrimą nenustatyta objektyvių teisę pasinaudoti schema ribojančių kriterijų ir įtikinamų įrodymų, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai. Dėl tvirtinimo, susijusio su Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymima, kad ši schema susijusi su atleidimo nuo tam tikrų pajamų, gaunamų iš tam tikrų bendrovių, mokesčio, o ne su bendrai taikytinos mokesčio normos nustatymu.

(341)

Dėl šios schemos KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, ar ši schema konkrečiai taikoma, remdamasi teigiamais įrodymais. Teigta, kad pagal teisės aktus išsamiai apibrėžtos konkrečios verslo kategorijos nėra konkrečios, nes jos aprėpia didelius ekonominės veiklos sektorius, kuriems priskiriami įvairūs pramonės sektoriai. Todėl teigta, kad teisės pasinaudoti šia schema kriterijai yra objektyvūs ir išsamūs ir kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai, todėl schemos negalima laikyti konkrečiai taikoma pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punktą ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

(342)

Šie argumentai turėjo būti atmesti. Dėl to primenama, kad šia schema gali naudotis tik bendrovės, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose (t. y. užsienio investicijų pramonės sektorių žinyne ir pagrindinių pramonės sektorių, produktų ir technologijų, kurias kurti šiuo metu skatina valstybė, žinyne). Tai, kad teisė pasinaudoti schema suteikiama tik tam tikrų kategorijų verslo įmonėms, įrodo, kad schema nėra bendrai taikoma dideliems ekonominiams sektoriams, dėl to nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta objektyvių teisę pasinaudoti schema ribojančių kriterijų ir įtikinamų įrodymų, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai. Taigi, Komisijos išvados padarytos remiantis teigiamais įrodymais, vadovaujantis Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punkto ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatomis.

(343)

APP tvirtino, kad nuvertėjimo laikotarpis, kuriuo Komisija rėmėsi skaičiuodama pagal šią schemą per TL suteiktos naudos dydį nėra tinkamas ir kad Komisija turėjo remtis nuvertėjimo laikotarpiu, kurį nurodė APP grupės bendrovės. APP teigimu, šia metodika pažeidžiama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalis.

(344)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. APP nurodytas nuvertėjimo laikotarpis nustatytas apskaitos ir finansiniais tikslais. Kiti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos pramonė nurodė kitokius nuvertėjimo laikotarpius. Todėl Komisija pagal įprastinę praktiką ir pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį naudojo 15 metų laikotarpį kaip naudingo įrenginių tarnavimo laikotarpį tokiam skaičiavimui atlikti, nes susijusiame pramonės sektoriuje jis laikomas įprastiniu nuvertėjimo laikotarpiu.

(345)

Dėl šios schemos KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, ar ši schema konkrečiai taikoma, remdamasi teigiamais įrodymais. Teigta, kad KLR vyriausybė išaiškino teisės pasinaudoti šia schema kriterijus ir dėl to nėra pagrindo naudotis turimais faktais.

(346)

Tie argumentai turėjo būti atmesti. Dėl to primenama, kad ši schema taikoma užsienio investicijų įmonėms, kurios perka tam tikros rūšies šalies viduje pagamintą įrangą, t. y. tam tikroms Kinijos įmonėms, todėl nauda pagal šią programą yra konkrečiai suteikiama, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta objektyvių teisę pasinaudoti schema ribojančių kriterijų ir įtikinamų įrodymų, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai. Taigi, Komisijos išvados padarytos naudojantis pateikta informacija ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatomis, taip pat teigiamais įrodymais pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punkto ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas.

(347)

APP ir Chenming teigė, kad pagal 2010 m. spalio 18 d. Kinijos valstybės tarybos paskelbtą Pranešimą dėl miesto priežiūros ir statybų mokesčio ir švietimo papildomos rinkliavos vidaus ir užsienio investicijų įmonėms ir asmenims sujungimo, kuris taikomas nuo 2010 m. gruodžio 1 d., minėtas mokestis ir rinkliava dabar visuotinai taikomos visoms bendrovėms ir asmenims Kinijoje, be jokių išimčių. Remiantis tokiais teiginiais, ši subsidijų schema jau nekompensuotina.

(348)

Pateikti argumentai buvo nagrinėjami kartu su šalių pateiktais dokumentais ir įrodymais. KLR vyriausybės paprašyta patvirtinti minėtą informaciją. KLR vyriausybė, kuri yra šio tyrimo suinteresuotoji šalis ir šią programą nustatanti valdžios institucija, pranešė Komisijai, kad ši schema nebetaikoma ir kad ji nepakeista jokia kita paskata, susijusia su ta pačia mokesčių prievole. Remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija daroma išvada, kad abi grupės įrodė nebesinaudojančios jokiomis pagal šią schemą teikiamomis subsidijomis. Dėl to primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnį nenustatomos jokios priemonės, jeigu subsidija panaikinama arba įrodoma, kad taikant subsidiją susiję eksportuotojai nebegauna jokios naudos. Atitinkamai, ir remiantis turima informacija daroma išvada, kad pagal šią schemą susiję eksportuotojai nebegauna jokios naudos iš subsidijų. Taigi, 160–169 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados atitinkamai pakeistos.

(349)

Dėl šių schemų KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija nenustatė, ar jos konkrečiai taikomos, remdamasi teigiamais įrodymais. Tvirtinta, kad KLR vyriausybė pateikė pakankamai informacijos apie šias schemas ir kad nėra jokio su šiomis schemomis susijusio teisės akto ar reglamento.

(350)

Tie argumentai turėjo būti atmesti. Dėl to primenama, kad remiantis KLR vyriausybės ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija nustatyta, jog šios schemos buvo konkrečiai taikomos ir kompensuotinos, nors faktų ar galiojančių teisinių nuostatų nepateikta. Remiantis KLR vyriausybės tvirtinimu, kad nėra su šiomis schemomis susijusių teisinių nuostatų, galima neabejotinai patvirtinti, kad teisės aktais nustatytų šioms schemoms taikomų objektyvių kriterijų ar sąlygų paprasčiausiai nėra. Taigi, Komisijos išvados padarytos naudojantis pateikta informacija ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatomis, taip pat teigiamais įrodymais pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies b punkto ir pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas. Kadangi nėra jokių kriterijų ar sąlygų, panašu, kad vyriausybė turi neribotą veiksmų laisvę, todėl manoma, kad galimybę naudotis subsidija turi tik tam tikros įmonės.

(351)

KLR vyriausybė tvirtino, kad šių schemų atveju Komisija neteisingai išaiškino Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 2 dalį, nes pramonės parkai nėra apibrėžti geografiniai regionai.

(352)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Dėl to primenama, kad Suzhou pramonės parkas yra aiškus ekonominis ir administracinis KLR jurisdikcijos padalinys, dėl to laikomas apibrėžtu geografiniu regionu, kaip nustatyta pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, taip pat reikėtų paminėti, kad net jei pirmiau pateikta informacija nėra patvirtinta per tyrimą nustatytais faktais, pramonės parke pagal pačią jos apibrėžtį gali kurtis tik tam tikros šalies teritorijoje veikiančios įmonės arba subsidiją teikianti valdžios institucija, todėl vadovaujantis Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 2 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis pramonės parko teikiamos subsidijos laikytinos konkrečiai taikomomis.

(353)

Dėl žemėnaudos teisių KLR vyriausybė tvirtino, kad išorinis lyginamasis dydis naudotas neteisėtai, ir nurodė Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 14 straipsnio d dalį ir Apeliacinės tarybos pranešimą byloje JAV – spygliuočių pjautinė mediena IV. Tvirtinta, kad ES ir PPO teisės aktais išorinius lyginamuosius dydžius naudoti draudžiama, išskyrus labai konkrečias aplinkybes, t. y. tik kai privačios rinkos kainos iškraipomos dėl dominuojančio vyriausybės kaip tiriamos prekės tiekėjos ar paslaugos teikėjos vaidmens. KLR vyriausybės teigimu, Komisija neįrodė, kad privačios rinkos kainos iškraipomos dėl dominuojančio KLR vyriausybės kaip tiekėjos ar teikėjos vaidmens.

(354)

Šie argumentai turėjo būti atmesti. Pirmiausia pažymima, kad pagal PPO taisykles išorinių lyginamųjų dydžių naudoti nedraudžiama, kaip patvirtina Apeliacinės tarybos pranešime byloje JAV – spygliuočių pjautinė mediena IV (DS257) ir grupės pranešime byloje JAV – Kinija. Kompensacinės priemonės (DS379). Antra, pagal Komisijos pasirinktą metodą visiškai atsižvelgta į specialias PPO teismo praktikoje nustatytas sąlygas, kad būtų galima taikyti išorinį lyginamąjį dydį. Iš tikrųjų, kaip įrodyta 248–259 konstatuojamosiose dalyse, Kinijoje žemė priklauso vyriausybei, kuri žemėnaudos teises suteikia nuomos pagrindu. Be to, Kinijos valdžios institucijos kontroliuoja žemės suteikimą ir skyrimą įmonėms, įskaitant antrinę rinką, o žemės skyrimas įmonėms susijęs su griežtomis taisyklėmis, pagal kurias bet kokį žemės paskyrimo pakeitimą, pvz., vienos įmonės žemėnaudos teisių sutarties perleidimą kitai įmonei, turi būti patvirtintas valstybės ir pripažintas nauju teisių perėmėjo ir valstybės valdžios institucijos žemėnaudos teisių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skirstant žemėnaudos teises KLR vyriausybei tenka dominuojantis vaidmuo ir kad bet kokios Kinijos privačios rinkos kainos (jei tokių yra, nors atliekant tyrimą apie jas nepranešta) iškraipomos dėl KLR vyriausybės kaip tiekėjo ar teikėjo dominuojančio vaidmens ir monopolininko vaidmens reguliuojant žemės sandorius. Taigi, KLR vyriausybės finansinis įnašas iš tikrųjų lemtų bet kokių privačių kainų lygį.

(355)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad pasirinkdama Taivaną kaip išorinį lyginamąjį dydį Komisija nepasirinko tokio išorinio lyginamojo dydžio, kuris būtų susijęs su dominuojančiomis rinkos sąlygomis Kinijoje. Tvirtinta, kad pagal PPO taisykles aiškiai draudžiama naudotis Taivano lyginamuoju dydžiu, kad būtų kompensuoti palyginamųjų pranašumų tarp šalių skirtumai.

(356)

Tie argumentai turėjo būti atmesti. Komisija, atsižvelgdama į visą turimą informaciją, t. y. i) ekonominio išsivystymo lygį ir Taivane bei susijusiose Kinijos provincijose, kuriose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, dominuojančią ekonomikos struktūrą, ii) fizinį šių dviejų Kinijos provincijų atstumą nuo Taivano, iii) aukštą Taivano ir šių dviejų Kinijos provincijų infrastruktūros lygį, iv) stiprius Taivano ir KLR ekonominius ryšius ir tarpusavio prekybą, v) panašų gyventojų tankumą susijusiose Kinijos provincijose ir Taivane, vi) žemės tipo ir sandorių atitinkamam lyginamajam dydžiui Taivane apskaičiuoti panašumą su KLR ir vii) bendras Taivano ir KLR demografines, lingvistines ir kultūrines savybes, mano, kad Taivanas (19) yra tinkamas išorinis lyginamasis dydis. Be to, Jiangsu ir Shandong provincijos laikomos geriausiomis KLR provincijomis, kuriose vykdoma gamyba (20). Nors BVP vienam gyventojui Taivane ir dviejose Kinijos provincijose nėra toks pat, šių Kinijos provincijų BVP vienam gyventojui pastaraisiais metais labai sparčiai didėjo, t. y. artėjama prie Taivano lygio.

Be to, iš naujausių duomenų matyti, kad KLR ir Taivano faktinio BVP augimo norma yra tokia pati (21). Tačiau, svarbu pažymėti, kad ne rinkos ekonomikos šalies (KLR) BVP tikslus palyginimas su veiksmingos rinkos ekonomikos šalies (Taivanas) BVP nėra lemiamas veiksnys, nes įprasta, kad ne rinkos ekonomikos šalis atsiliktų nuo veiksmingos rinkos ekonomikos šalies pagal BVP. Be to, daug kitų veiksnių, pvz., planavimo taisyklės ar aplinkosaugos politika, gali turėti poveikio pramoninės paskirties žemės pasiūlai ir paklausai. Tikrasis klausimas – kokios būtų dominuojančios žemėnaudos teisių rinkos sąlygos KLR, jei ši šalis būtų veiksmingos rinkos ekonomikos šalis, o remiantis visais turimais įrodymais šios sąlygos būtų labai panašios į sąlygas Taivane.

(357)

Remiantis visa pateikta informacija manoma, kad pasirinktas lyginamasis dydis atitinka reikalavimus, pateiktus Apeliacinės tarybos pranešime JAV – spygliuočių pjautinė mediena IV (103 dalis), kuriame padaryta išvada, kad„vis dėlto pasirinktas lyginamasis dydis turi būti susijęs su toje šalyje dominuojančiomis rinkos sąlygomis, be to, juo remiantis turi matytis kaina, kokybė, prieinamumas, rinkodara, vežimas ir kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos, kaip reikalaujama pagal 14 straipsnio d dalį“. Iš tikrųjų visos sąlygos Taivane yra susijusios su dominuojančiomis rinkos sąlygomis dviejose Kinijos provincijose. Žemės teises galima gauti vietovėse, kurių gyventojų tankumas panašus, dėl vietovių fizinio atstumo galima tvirtinti, kad žemės kokybė yra tokia pati, o tai, kad Taivano ir dviejų Kinijos provincijų kalba ir kultūra yra tokios pačios, kad tai į eksportą orientuotos ekonomikos, kuriose esama svarbių gamybos sektorių, patvirtina, kad kaina, rinkodara ir kitos žemės pirkimo ar pardavimo sąlygos yra glaudžiai susijusios.

(358)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisija turėjo pakankamai informacijos padaryti išvadą, kad Kinijoje veikia žemės rinka.

(359)

Šis argumentas turėjo būti atmestas. Remiantis Komisijos turima informacija nebuvo įmanoma padaryti išvados, kad Kinijoje yra veikianti žemės rinka. Iš KLR vyriausybės Komisijai pateiktų teisės aktų akivaizdžiai matyti, kad visa žemė KLR priklauso vyriausybei ir kad ji skiriama tik nuomos pagrindu. Kinijos valdžios institucijos visapusiškai kontroliuoja žemės pasiūlą ir skyrimą įmonėms, įskaitant sandorius antrinėje rinkoje. Nors Komisija ir prašė, tačiau jai nepateikta jokių įrodymų dėl žemėnaudos teisių skirstymo rinkos mechanizmo. Ši padėtis išsamiai aprašyta 354 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nagrinėjami panašūs KLR vyriausybės teiginiai.

(360)

APP teigė, kad kaip lyginamasis dydis turėtų būti naudojamos Kinijos dabartinės žemėnaudos teisių kainos arba Indijos Maharaštros valstijos dabartinės žemės kainos. Chenming taip pat siūlė lyginamuoju dydžiu pasirinkti Indijos Maharaštros valstiją.

(361)

Kaip jau aprašyta 359 konstatuojamojoje dalyje, Kinijoje nėra veikiančios žemės rinkos. Todėl netikslinga kaip lyginamąjį dydį naudoti dabartines Kinijos žemėnaudos teisių kainas. Eksportuojantys gamintojai savo tvirtinimą pagrindė tuo, kad Maharaštros valstijos žemės kainas kaip lyginamąjį dydį būtų galima naudoti Indijos Maharaštros valstiją pagal BVP vienam gyventojui lyginant su gyventojų tankumu perkant žemėnaudos teises. Kaip paaiškinta pirmiau, Komisijos nuomone, BPV vienam gyventojui ir gyventojų tankumas negali būti vieninteliai lemiami veiksniai pasirenkant šalį ar regioną, kai reikia taikyti išorinį lyginamąjį dydį. Bet kuriuo atveju bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų siūloma metodika neatitinka jų teiginių. Per TL labiausiai išsivysčiusios valstijos vietovės – Maharaštros valstijos sostinės Mumbajaus – pajamos vienam gyventojui sudarė 2 675 USD (128 000 rupijų), o tai iš esmės mažesnės pajamos nei Kinijos nacionalinis vidurkis, kuris siekia 3 529 USD (22), nekalbant apie BVP vienam gyventojui itin išsivysčiusiuose Shandong ir Jiangsu regionuose (atitinkamai 5 255 ir 6 550 USD). Gyventojų tankumas taip pat nėra lemiamas veiksnys, tačiau verta paminėti, kad Maharaštros gyventojų tankumas yra 314 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, o Jiangsu provincijoje – 736 gyventojų viename kvadratiniame kilometre ir Shandong provincijoje – 600 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, t. y. lygiai skiriasi. Be to, atsižvelgiant į kitus veiksnius, kaip antai fizinis atstumas ir bendros Indijos ir Kinijos savybės, galima daryti išvadą, kad Maharaštros lyginamasis dydis nesusijęs su dominuojančiomis rinkos sąlygomis Kinijoje. Dėl 356 konstatuojamojoje dalyje pateiktų priežasčių Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad žemės kainos Taivane yra daug tinkamesnis išorinis lyginamasis dydis.

(362)

APP teigė, kad kai kurios žemėnaudos teisės, į kurias Komisija atsižvelgė vertindama pagal šią schemą gautą naudą, nebepriklauso APP. APP taip pat tvirtino, kad naudojantis Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento svetainėje pateikta informacija gautas kitoks vieno kvadratinio metro žemės kainos vidurkis ir Komisija nedėjo pastangų nustatyti tipiškų pasiūlymų už pramoninės paskirties žemę.

(363)

Kalbant apie visą APP naudotą žemės plotą, Komisija atsižvelgė į APP tvirtinimą ir remiantis su pastabomis dėl galutinio informacijos atskleidimo pateikta informacija ir įrodymais šis tvirtinimas buvo priimtas. Į patikslintą informaciją atsižvelgta skaičiuojant subsidijos sumą. Dėl informacijos, kuri gauta iš Taivano, pažymima, kad šį tvirtinimą teko atmesti. Nors ši šalis nesiūlė šios kainos naudoti skaičiuojant atitinkamą lyginamąjį dydį, reikėtų pabrėžti toliau išdėstytus aspektus. Komisija naudojosi turima informacija apie žemės kainas Taivane, o taikyta metodika lyginamajai kainai nustatyti šalims atskleista ir paaiškinta 2011 m. vasario 11 d. pranešime. Kita vertus, APP pateikti duomenys susiję tik su 2011 m. vasario mėnesiu, t. y. kitu laikotarpiu nei laikotarpis, kuriuo Komisija rėmėsi atlikdama skaičiavimus, be to, paaiškėjo, kad minėti duomenys susiję tik su tam tikrų duomenų, gautų apie tam tikrus Taivano regionus, pavyzdžių sąrašu. Be to, Komisija negali naudotis APP atliktu lyginamojo dydžio skaičiavimu, nes APP nepateikė išsamios informacijos apie naudotą šio skaičiavimo metodiką ir nepagrindė, kodėl jos skaičiavimu nustatytos tikslesnės vidutinės žemės kainos Taivane.

(364)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad subsidijos, kai žemėnaudos teisės suteikiamos už mažesnį nei tinkamą atlygį, nėra konkrečiai taikomos subsidijos.

(365)

Tas argumentas turėjo būti atmestas. Kaip paaiškinta galutinio informacijos atskleidimo dokumente, KLR vyriausybė nepateikė pakankamai informacijos apie šią schemą, todėl ją teko papildyti kita informacija ir faktais. Taigi, išvados padarytos remiantis minėtu pagrindu ir paaiškintos bei išanalizuotos 253–258 konstatuojamosiose dalyse.

(366)

APP tvirtino, kad Komisijos palūkanų norma, naudota norint subsidiją nominaliąja verte perskaičiuoti į subsidiją ta verte, kuri vyravo tiriamuoju laikotarpiu, yra neteisinga.

(367)

Komisija atsižvelgė į APP tvirtinimą ir remiantis su pastabomis dėl galutinio informacijos atskleidimo pateikta informacija ir įrodymais šis tvirtinimas buvo priimtas. Skaičiuojant subsidijas naudota APP pasiūlyta palūkanų norma. Šis pokytis jau matyti konstatuojamosiose dalyse, kuriose nagrinėjamas subsidijos skirtumų skaičiavimas, ir iš apskaičiuotų atskirų susijusių schemų subsidijų skirtumų.

(368)

APP teigė, kad subsidijų sumos turi būtų išreikštos jų nurodytos CIF kainos procentu, o ne apyvartos procentu, ir kad Komisija tokią metodiką turėtų taikyti subsidijų skirtumams apskaičiuoti.

(369)

Pateikti argumentai buvo nagrinėjami kartu su šalies pateiktais dokumentais ir įrodymais. Pažymima, kad išskyrus vieną subsidijų schemą, kuri, kaip nustatyta, yra kompensuotina, kitos schemos nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir jas skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Todėl subsidijos suma buvo paskirstyta visai APP grupės bendrovių pardavimo apyvartai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta taip: „Jei subsidija suteikta nesiejant jos su perdirbtų, pagamintų, eksportuotų ar transportuotų prekių kiekiais, kompensuotinos subsidijos dydis nustatomas visos subsidijos vertę atitinkamai paskirstant pagal aptariamųjų prekių gamybos, pardavimo arba eksporto mastą subsidijavimo tiriamuoju laikotarpiu.“ Kadangi ši subsidija nesusijusi su jokio konkretaus produkto gamyba ar eksportu, tinkamiausias vardiklis – bendrovės pardavimo apyvarta. Dėl to reikėtų pažymėti, kad susijusi apyvarta nustatyta remiantis informacija, kuria užtikrinama, kad iš apyvartos būtų kuo geriau matyti bendrovės gavėjos parduotų produktų pardavimo vertė. Šis pokytis jau matyti konstatuojamosiose dalyse, kuriose nagrinėjamas subsidijos skirtumų skaičiavimas, ir iš apskaičiuotų atskirų susijusių schemų subsidijų skirtumų. Naudojant kitą siūlomą metodiką kompensuotinos subsidijos sumai apskaičiuoti būtų prieštaraujama susijusioms pagrindinio reglamento nuostatoms (7 ir 15 straipsniai) ir neatitiktų Komisijos administracinės tvarkos, kurios laikomasi per antisubsidijų tyrimus parenkant tinkamą skaitiklį ir (arba) vardiklį kompensuotinos subsidijos sumai paskirstyti.

Šalis, pagrįsdama savo tvirtinimą, taip pat rėmėsi gairių (23) dalimi, susijusia su vienos subsidijos apskaičiavimu. Tačiau dėl tų pačių priežasčių, kaip aprašyta pirmiau, laikyta, kad šio atvejo aplinkybėmis vienos subsidijos sumos apskaičiavimo metodas nėra tinkamas. Iš tikrųjų manoma, kad siūloma metodika nėra tipiška, nes pagal ją sujungiama tik nagrinėjamojo produkto apyvarta ir pagaminti vienetai ir neatsižvelgiama į kitų pagamintų produktų vienetus. Informacijos apie visus atitinkamų bendrovių pagamintų visų produktų vienetus nepateikta ar nepatikrinta, o subsidijos bet kokiu atveju nebuvo teikiamos atsižvelgiant į kiekį. Dėl CIF kainų reikėtų paminėti, jog neturima įrodymų, kad šios kainos skirtųsi priklausomai nuo produktų rūšių. Bet kuriuo atveju tiriamos subsidijos nėra konkrečiai taikomos produktui. Be to, Komisija subsidijavimo KLR sumą nustatė ir ją išreiškė paskirstydama visos subsidijos vertę apyvartai Kinijoje, atsižvelgdama į konkrečias atitinkamų bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų sąlygas. Taip užtikrinama, kad naudojama patikrinta subsidijų suma ir tinkamiausia apyvarta. Pagaliau pažymima, kad atsižvelgiant į praktines šio tyrimo aplinkybes, t. y. į tai, kad nustatomi žalos skirtumo dydžio antidempingo ir kompensaciniai muitai, daroma išvada, kad nėra jokio poveikio APP padėčiai, nepaisant to, kokia metodika pasirenkama kompensuotinos subsidijos sumai ir kompensaciniam muitui paskirstyti.

(370)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamoms bendrovėms apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra tokia:

(371)

Remiantis skunde nurodyta ir bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų pateikta informacija, KLR yra kitų žinomų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog nurodyta eksporto apimtis buvo didesnė už importo apimtį, gautą remiantis Eurostato duomenimis, laikyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl manyta, kad siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti tokį subsidijų lygį, kuris būtų lygus didžiausiam nustatytam bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygiui, t. y. 12,04 %.

(372)

Per TL Sąjungoje panaš produktą gamino 14 žinomų gamintojų ir keli kiti labai nedideli gamintojai. Manoma, kad CEPIFINE pateikti duomenys susiję su 98 % Sąjungos gamintojų gamybos apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad per TL Sąjungoje pagaminta apie 5 270 000 tonų produkto. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(373)

Plono kreidinio popieriaus pramonė yra energijos ir kapitalo imli pramonė. Dėl to taikoma masto ekonomija, kuria galima paaiškinti, kodėl didžioji dalis gamybos apimties tenka keliems dideliems subjektams ir mažesniems gamintojams, kurie daugiausia tiekia geografiškai arti esančioms rinkoms. Penkiems panašaus dydžio didiesiems gamintojams tenka didžioji Sąjungos rinkos dalis, o jų gamybos įmonės įsikūrusios įvairiose Europos vietose. Didžioji dalis PKP – vartojimo produktas, juo daugiausia prekiaujama per prekybininkus popieriumi ir didmenininkus. Šiems platinimo kanalams būdinga didelė perkamosios galios koncentracija ir kainų skaidrumas dėl prekių kainų biržose.

(374)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad šio tyrimo aprėpčiai turėtų būti priskirtas ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti PKP. Tuo remdamasi ta pati šalis teigė, kad šiam tyrimui pritartų nepakankamai Sąjungos gamintojų, pateikusių skundą. Tačiau šis tvirtinimas turėjo būti atmestas remiantis 22 ir 25 konstatuojamųjų dalių išvadomis, t. y. kad ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti PKP ir spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkamas naudoti PKP yra du skirtingi produktai.

(375)

Kinijos vyriausybė pateikė pastabų, kad vienas tipiškas gamintojas yra tariamai susijęs su Kinijos bendrove ir dėl to neturėtų būti priskirtas Sąjungos pramonės apibrėžčiai. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nurodyta Kinijos bendrovė nagrinėjamojo produkto negamino. Todėl šis ryšys neturi jokio poveikio žalos analizei ar šio Sąjungos gamintojo priskyrimui Sąjungos pramonės apibrėžčiai.

(376)

Suvartojimas nustatytas pagal:

(377)

Tuo remiantis visas Sąjungos suvartojimas nustatytas taip:

1   lentelė.

Sąjungos suvartojimas

(378)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 14 %. Nustatyta, kad iš pradžių 2006–2007 m. suvartojimas padidėjo 4 %, vėliau 2007 m. – TL sumažėjo 18 %. 2008 m. ir per TL suvartojimas sumažėjo dėl ekonominės krizės smukus paklausai, ypač pirmoje 2009 m. pusėje.

(379)

Kaip nurodyta 376 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad patikrinta viso bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis buvo didesnė nei Eurostato nurodyta importo apimtis. Manyta, kad patikrinta informacija yra tikslesnė už turimus statistinius duomenis, todėl visa importo iš KLR apimtis nustatyta remiantis bendradarbiaujančių bendrovių pateikta patikrinta informacija. Bendradarbiaujančių bendrovių, kurios, kaip nustatyta, per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportavo tik daugiasluoksnį kartoną, pardavimo apimtis į visą importo apimtį nebuvo įtraukta, nes, kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, padaryta išvada, kad daugiasluoksnio popieriaus ir kartono nereikėtų laikyti nagrinėjamuoju produktu. Nagrinėjamojo produkto importo duomenys susiję tik su dviem bendrovėmis, todėl manyta, kad dėl konfidencialumo būtų tikslinga šiuos duomenis nurodyti indeksuota forma.

2   lentelė.

Visas subsidijuotas importas iš KLR

(380)

Viso importo iš KLR apimtis labai padidėjo, o per nagrinėjamąjį laikotarpį – maždaug tris kartus. Dėl šios priežasties šiam importui tenkanti rinkos dalis labai išaugo – nuo apytikriai 1 % 2006 m. iki daugiau nei 4 % per TL. Šį padidėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą, kuris per tą patį laikotarpį sumažėjo 14 %. Vidutinės subsidijuoto importo iš KLR kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 8 %.

(381)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš KLR importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus ir išlaidas po importo.

(382)

Kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas – manyta, kad šiems eksportuotojams teko viso KLR eksporto į Sąjungą apimtis per TL. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog, kaip paaiškinta 52 konstatuojamojoje dalyje, du eksportuojantys Kinijos gamintojai, kurie pradžioje pranešė apie save, nagrinėjamojo produkto į Sąjungos rinką neeksportavo, todėl nagrinėjant priverstinį kainų mažinimą į jų importą nebuvo atsižvelgta. Vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo grupės bendrovės pardavimas eksportui taip pat į palyginimą neįtrauktas, nes nė vienas tipiškas Sąjungos gamintojas negamino panašių rūšių produkto. Dėl šios konkrečios bendrovės eksporto apimties pažymima, kad ši apimtis sudarė tik mažą viso grupės pardavimo eksportui dalį, o kainos atitiko bendrą grupės pardavimo eksportui kainų lygį.

(383)

Palyginus kainas nustatyta, kad per TL dėl KLR kilmės subsidijuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje Sąjungos gamintojų pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 7,6 %. Priverstinio kainų mažinimo skirtumą reikia vertinti atsižvelgiant į PKP platinimo rinkai būdingą didelį kainų skaidrumo lygį dėl prekių kainų biržose.

(384)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos gamintojams buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai, siekiant įvertinti Sąjungos gamintojų padėtį nuo 2006 m. iki TL pabaigos.

(385)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas ir kompensuotinų subsidijų sumos dydis) remiantis CEPIFINE pateikta informacija vertinti visos Sąjungos pramonės lygmeniu.

(386)

Mikroekonominiai rodikliai (vidutinės vieneto kainos, užimtumas, darbo užmokestis, našumas, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą) nagrinėti Sąjungos gamintojų lygmeniu, remiantis tinkamai patikrinta šių gamintojų pateikta informacija.

(387)

Tvirtinta, kad analizuojant žalą nepavyko nuosekliai ir išsamiai išnagrinėti visų žalos skundo pateikėjams ir visai Sąjungos pramonei rodiklių. Šalys teigė, kad išvados dėl materialinės žalos būtų buvę kitokios, jei kai kurie rodikliai, pvz., rinkos dalis, būtų nustatyti skundo pateikėjų lygmeniu.

(388)

Pirma, pažymima, kad veikiausiai šių šalių tvirtinimai parengti remiantis rodikliais, kurie buvo apskaičiuoti remiantis kitais nei nustatyta atliekant tyrimą ir aptarta toliau duomenų rinkiniais ir informacija. Taigi, šios išvados faktiškai neteisingos ir dėl to nesusijusios.

(389)

Antra, Komisija paprastai vertina makroekonominius veiksnius, kad nustatytų, ar žala daryta visai Sąjungos pramonei, kaip paaiškinta pirmiau. Šiame tyrime Sąjungos pramonė apibrėžta kaip Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, kaip paaiškinta 372 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant to, ar gamintojai pritarė skundui, ar bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(390)

Mikroekonominiai rodikliai analizuojami tipiškų Sąjungos gamintojų lygmeniu, nepaisant to, ar jie pritarė skundui, ar nepritarė. Tipiški gamintojai pagamino 58 % Sąjungos produkcijos. Nė vienas kitas Sąjungos gamintojas nepateikė pastabų, kad Komisijos išvados dėl mikroekonominių veiksnių būtų nepatikimos ar nepagrįstos. Todėl nėra priežasčių abejoti išvadomis, kurios padarytos remiantis tik tipiškų Sąjungos gamintojų pateikta informacija.

(391)

Teigta, kad vienas iš keturių tipiškų gamintojų nevisiškai bendradarbiavo, nes jis susijęs su kitu Europos Sąjungos gamintoju, kuris atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Bendrovės tariamai susijusios dėl pereinamojo laikotarpio susitarimų, kurie buvo sudaryti bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui įsigyjant kito gamintojo su PKP susijusią verslo dalį. Teigta, kad pagal šiuos pereinamojo laikotarpio susitarimus bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas kontroliuoja kai kurias gamyklas, kurių nuosavybės teisės priklauso gamintojui, kurio verslo dalį įsigijo bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas. Šiam tvirtinimui paremti eksportuojantis gamintojas nurodė 2008 m. spalio 31 d. Komisijos sprendimą (24) (Sprendimas), pagal kurį įsigijimo metu nagrinėjama, ar sandoris turėtų būti laikomas įsigijimu, kaip apibrėžta 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (25).

(392)

Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad tiriamasis ES gamintojas turėjo labai nedaug akcijų, jų skaičius neviršijo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (26) (toliau – BMKĮN) 143 straipsnyje nustatytos ribos. Be to, nurodytuose pereinamojo laikotarpio susitarimuose nebuvo jokių nuostatų, dėl kurių būtų galima manyti, kad šių bendrovių ryšys būtų didesnis nei įprasti pirkėjo ir pardavėjo verslo santykiai. Tiksliau pereinamojo laikotarpio susitarimų sąlygomis siekiama pereinamuoju laikotarpiu administruoti kreidinio popieriaus pardavimą, ir pagal šias sąlygas Sąjungos gamintojui tenka tik tokios funkcijos, kurios yra panašios į pardavimo tarpininko funkcijas pereinamuoju laikotarpiu. Be to, konsoliduotose auditorių tikrintose sąskaitose ir klausimyno atsakymuose šis gamintojas nurodė pajamas iš komisinių, kurias jis gavo, veikdamas kaip susijusių gamyklų tarpininkas; Sąjungos gamintojas neturėjo šių gamyklų nuosavybės teisių ir dėl to nepatyrėjo jokių išlaidų.

(393)

Remiantis Sprendimu, bendrovių sandoris vertintas kaip Sąjungos gamintojo įvykdytas kitų bendrovių verslo dalies įsigijimas, o ne visos bendrovės perėmimas. Sprendime neužsimenama, kad bendroves po įsigijimo reikėtų laikyti vienu subjektu; tiksliau tai nėra bendra įmonė. Be to, pastebima, kad minėto sprendimo geografinė aprėptis – EEE, o ne ES. Taip pat reikėtų paminėti, kad Sprendime neanalizuojami tiriamų bendrovių santykiai, kaip apibrėžta BMKĮN 143 straipsnyje.

(394)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manyta, kad minėtos dvi bendrovės yra nesusijusios, kaip apibrėžta BMKĮN 143 straipsnyje, todėl tiriamas Sąjungos gamintojas atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavo.

(395)

Analizuojant mikroekonominius rodiklius neatsižvelgta į visų nagrinėjamų metų informaciją, susijusią su minėto Sąjungos gamintojo įsigytomis popieriaus gamyklomis, kad būtų nustatyta visiškai palyginama tendencija per tam tikrą laikotarpį.

(396)

Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad kiekviena Sąjungos gamintojų susijusi bendrovė turėjo užpildyti atskirą klausimyną, nes tokios bendrovės yra atskiras teisinis subjektas.

(397)

Tiriamo Sąjungos gamintojo atveju manyta, kad vieno klausimyno atsakymų turėtų pakakti, kad jie būtų pripažinti reikšmingais atsakymais ir kad būtų galima atlikti žalos aspektų analizę. Tiksliau atsakymuose pateikta išsami atskirų popieriaus gamyklų lygmeniu suskirstyta informacija, o per tikrinamuosius vizitus buvo galima patikrinti visus būtinus duomenis, susijusius su visais susijusiais panašaus produkto gamintojais ir (arba) pardavėjais.

(398)

Vėliau pateiktose pastabose eksportuojantis gamintojas nurodė, kad ta pati bendrovė nevisiškai bendradarbiavo, nes klausimyno atsakymus pateikė neegzistuojančio subjekto vardu ir kad iš auditorių tikrintų bendrovės sąskaitų nematyti klausimyno atsakymuose nurodytų duomenų. Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados susijusios ir su šiuo aspektu.

(399)

Atskleidus nustatytuosius faktus KLR vyriausybė ir vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad analizei naudoti makroekonominiai duomenys yra neišsamūs ir netikslūs, todėl jų negalima naudoti kaip teigiamų materialinės žalos įrodymų.

(400)

Atlikus patikrinimą vietoje skundą pateikusios asociacijos patalpose pasitvirtino, kad makroekonominiams rodikliams nustatyti naudoti duomenys tiesiogiai gauti iš Sąjungos gamintojų, kurie pagamina apie 98 % visos Sąjungos produkcijos, ir kad tie duomenys pakankamai išsamūs, kad būtų galima nustatyti informaciją apie nagrinėjamąjį produktą. Prielaidos ir (arba) apytikriai įvertinimai paremti pagrįstais ir pateisinamais duomenimis, pvz., į ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms naudojamus ritinius neatsižvelgta, nes jų kiekis buvo akivaizdžiai nereikšmingas, palyginti su visa tipiškų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtimi. Todėl šį tvirtinimą teko atmesti.

(401)

Kaip matyti iš lentelės, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 20 %. Reikėtų pažymėti, kad, nors Sąjungos suvartojimas 2006–2008 m. padidėjo apytikriai 1 %, Sąjungos pramonės gamybos apimtis tuo laikotarpiu sumažėjo 2 %, ir dar daugiau sumažėjo 2008 m. – TL, sumažėjus Sąjungos suvartojimui.

(402)

Nuo 2000 m. Sąjungos gamintojai dėjo dideles pastangas restruktūrizuotis, siekdami pašalinti susidariusius struktūrinius perteklinius pajėgumus. Vykdydama susijungimus ir uždarydama gamyklas Sąjungos pramonė 2006 m. – TL PKP gamybos pajėgumus sumažino apytikriai 770 000 tonų, t. y. 11 %.

(403)

Nepaisant visų pajėgumų sumažėjimo, pajėgumų naudojimo koeficientas vis dėlto sumažėjo nuo 92 % 2006 m. iki 83 % per TL. Labiausiai šis koeficientas sumažėjo 2008 m. – TL. Pažymima, kad didelis pajėgumų naudojimas yra svarbus popieriaus gamintojų ilgalaikio gyvybingumo veiksnys dėl didelių investicijų į pagrindinį kapitalą. Todėl laikyta, kad pajėgumų naudojimo koeficientas per TL buvo mažas.

(404)

Šioje lentelėje pateikti pardavimo duomenys susiję su pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje parduotu produkto kiekiu.

4   lentelė.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(405)

Nors Sąjungos suvartojimas 2006–2007 m. padidėjo 4 % (žr. 377 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo tik 2 %. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė tuo laikotarpiu negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu. Be to, 2008 m. – TL, kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 15 %, visų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis dar daugiau sumažėjo – 18 %. Taigi, toliau labai mažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (po nedidelio padidėjimo 2007 m.), dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais.

(406)

Viena eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė teigė, kas Sąjungos gamintojų rinkos daliai taip pat turėtų būti priskirtas importas iš Šveicarijos, nes ten yra vienam tipiškam Sąjungos gamintojui priklausanti gamykla.

(407)

Antisubsidijų tyrimų geografinė aprėptis – Europos Sąjunga. Dėl to šis argumentas turėjo būti atmestas.

(408)

Be to, teigta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo skundo pateikėjų rinkos dalis.

(409)

Rinkos dalis – makroekonominis rodiklis, kuris yra analizuojamas visos Sąjungos pramonės lygmeniu, o ne skundo pateikėjų lygmeniu. Antra, teiginys dėl skundo pateikėjų rinkos dalies faktiškai klaidingas.

(410)

Kalbant apie nagrinėjamojo laikotarpio raidą, Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimas 19 % buvo gerokai didesnis nei 14 % sumažėjęs Sąjungos suvartojimas. Dėl to Sąjungos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo net 5 procentiniais punktais.

(411)

Subsidijų skirsnyje nurodyta KLR kompensuotinų subsidijų suma yra reikšminga. Atsižvelgiant į subsidijuoto importo apimtį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(412)

Apskritai vidutinės keturių tipiškų Sąjungos gamintojų pardavimo EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos ilgą laiką beveik nesikeitė, išskyrus 2007 m., kai jos buvo šiek tiek didesnės.

5   lentelė.

Sąjungos gamintojų kainos

(413)

Per TL atsargos sudarė apie 10 % gamybos apimties. Keturi tipiški Sąjungos gamintojai atsargų lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač 2006–2007 m. ir vėliau 2008 m. – TL, padidino 10 %. Tai sutapo su subsidijuoto importo mažomis kainomis iš KLR padidėjimu.

6   lentelė.

Atsargos

(414)

Dėl uždarytų popieriaus gamyklų ir keturių tipiškų Sąjungos gamintojų susijungimų nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo net 20 % (apytikriai 1 600 darbo vietų).

(415)

Veiksmingumas padidėjo gerinant ir išlaikant didelį vieno darbuotojo pagaminamos produkcijos kiekį net tuo metu, kai 2007 ir 2008 m. daug darbuotojų atleista iš darbo. Darbo sąnaudos nuolatos didėjo – per nagrinėjamąjį laikotarpį jos iš viso padidėjo 8 %.

(416)

Keturi tipiški Sąjungos gamintojai 2006–2008 m. patyrė nuostolių, o finansinė padėtis tapo teigiama tik 2009 m., kai dėl ekonomikos nuosmukio labai sumažėjo pagrindinės žaliavos – plaušienos – pasaulinės kainos. Plaušienos kainų sumažėjimas 20 % laikytas neįprastai dideliu sumažėjimu, kuris turėjo tiesioginio poveikio pagerėjusiai finansinei padėčiai per TL. Reikia pažymėti, kad nuo TL plaušienos kainos vėl padidėjo iki tokio lygio, kuris buvo prieš TL.

(417)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. gamintojų gebėjimu patiems finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo, kaip kito pelningumas. Taigi, grynųjų pinigų srautas per TL ypatingai padidėjo dėl mažėjančių plaušienos kainų. Investicijų grąžos raida buvo neigiama, kaip ir keturių tipiškų Sąjungos gamintojų iki 2008 m. gautas neigiamas pelnas, o per TL raida tapo teigiama dėl itin sutaupytų sąnaudų mažėjant plaušienos kainoms.

(418)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keturių tipiškų Sąjungos gamintojų pajėgumai investuoti sumažėjo, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus TL, grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo. Dėl to investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %, buvo investuojama tik į bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių diegimą, nes tai padėjo Sąjungos gamintojams sumažinti nuolatos didėjančių energijos sąnaudų poveikį.

(419)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad pelningumo pagerėjimo nereikėtų vertinti kaip atsitiktinio įvykio dėl ypatingai sumažėjusių žaliavų sąnaudų. Sumažėjusios sąnaudos buvo naudingos visiems: tiek vietos, tiek Kinijos gamintojams, ne tik skundo pateikėjams, todėl pelningumas pagerėjo ne tik dėl sąnaudų sumažėjimo, o veikiau dėl to, kad pasikeitė skundo pateikėjų kainodara.

(420)

Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad pelningumą didina ne plaušienos, o PKP kainos. Tačiau nustatyta, kad 2009 m. smarkiai sumažėjus plaušienos kainoms PKP kainos nesikeitė ir dėl to padidėjo pelnas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kainos nesikeitė, šiuo konkrečiu laikotarpiu negalima nustatyti sąsajų tarp kainų ir pelningumo.

(421)

Pelningumo norma – rodiklis, kuris analizuojamas tipiškų Sąjungos gamintojų lygmeniu, o ne skundo pateikėjų lygmeniu, kaip siūlo šalys. Išanalizavus surinktą informaciją nustatytas tiesioginis ryšys tarp itin sumažėjusių plaušienos (pagrindinės žaliavos) kainų ir padidėjusio pelningumo; dėl to gatavų produktų stabilios kainos iš tiesų buvo svarbios didinant pelningumą. Veikiausiai taip buvo ir kitiems rinkos gamintojams, tačiau tai neturi poveikio išvadai, kad pelningumas laikinai padidėjo dėl labai sumažėjusių žaliavos kainų per TL.

(422)

Popieriaus pramonei apskritai būdingi dideli įsiskolinimai, susiję su didelėmis investicijomis į pagrindinį kapitalą. Keturi tipiški Sąjungos gamintojai didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį veikė nuostolingai, todėl jų pajėgumas padidinti kapitalą ir finansuoti savo veiklą pagrįstomis finansavimo sąnaudomis taip pat sumažėjo. Taip atsitiko būtent 2008 m., kai vienas iš keturių tipiškų Sąjungos gamintojų turėjo skolintis iš naujo, su didele rizikos priemoka, o mažiausias tipiškas gamintojas 2008 m. tapo nemokus ir jį perėmė kitas Sąjungos gamintojas.

(423)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo dauguma žalos rodiklių, kaip antai gamybos apimtis (– 20 %), pajėgumų naudojimas (– 10 %), pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis (– 19 %) ir rinkos dalis (– 5 procentiniais punktais). Be to, didelis poveikis iki 2008 m. padarytas su keturių tipiškų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai investicijų grąžai ir pelningumui. Pelningumas per TL staiga padidėjo tik dėl laikino ir išskirtinio pasaulinių plaušienos kainų sumažėjimo per TL. Pažymima, kad net per TL pelningumo norma buvo labai maža ir nemanyta, kad dėl jos pasikeistų išvada, jog keturių tipiškų Sąjungos gamintojų finansinė padėtis buvo labai bloga.

(424)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad su žala susijusią padėtį galima iš esmės paaiškinti tuo, kad nepaisant restruktūrizavimo pastangų ir padidinto našumo keturi tipiški Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti PKP kainų tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas arba kad gautų perspektyvų pelną. Taip yra iš esmės dėl Kinijos eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo per TL, nes tai turi didelio poveikio rinkai, kurioje kainos labai skaidrios. Per TL keturiems tipiškiems Sąjungos gamintojams pavyko sumažinti gamybos sąnaudas toliau didinant našumą ir dėl to, kad iš esmės per antrąją TL pusę sumažėjo plaušienos kainos. Gamintojams vykdant susijungimus ir uždarant gamyklas sumažinus struktūrinius perteklinius pajėgumus ir po to atsiradus didesnei paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai rinkoje, buvo galima išlaikyti stabilias PKP kainas. Tačiau keturi tipiški Sąjungos gamintojai negalėjo didinti pardavimo kainų tiek, kad užsitikrintų ilgalaikiam gyvybingumui būtinas pelningumo normas.

(425)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, viena šalis teigė, kad šio tyrimo aprėpčiai turėjo būti priskirtas ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti PKP. Tuo remdamasi šalis teigė, kad šio produkto nenagrinėjant materialinei žalai nustatyti ir tendencijų analizei atlikti, žalos vaizdas buvo iškreiptas. Tačiau šis tvirtinimas buvo atmestas remiantis 20 ir 22–25 konstatuojamųjų dalių išvadomis, t. y. kad ruloninėms spaudos mašinoms naudojamas PKP ir spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms naudojamas PKP yra skirtingi produktai.

(426)

Ta pati šalis teigė, kad tai, jog vienas iš keturių tipiškų Sąjungos gamintojų 2008 m. nupirko vieną Sąjungos gamintoją, rodo, kad pirmojo Sąjungos gamintojo padėtis buvo gana gera. Pirmiausia pažymima, kad materialinė žala vertinama remiantis Sąjungos pramonės padėtimi, o ne konkrečia vieno gamintojo padėtimi. 423 konstatuojamojoje dalyje prieita prie išvados, kad daugumos žalos rodiklių raidos tendencija buvo neigiama, o tai įrodo, kad Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo. Be to, kitos bendrovės pirkimas buvo vertinamas kaip Sąjungos pramonės pastangos restruktūrizuotis per nagrinėjamąjį laikotarpį. Bet kuriuo atveju pažymima, kad analizuojant makroekonominius rodiklius, kaip antai gamybos apimtį, pajėgumus, pardavimo apimtį ir rinkos dalį, kitos bendrovės įsigijimas turėjo neutralų poveikį, nes makroekonominiai rodikliai vertinami atsižvelgiant į visus Sąjungos gamintojus, kurie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta 372 konstatuojamojoje dalyje. Kitaip tariant, keičiantis nuosavybės teisėms, šie veiksniai apskritai turėtų nepasikeisti.

(427)

Atskleidus informaciją šalys teigė, kad nebuvo teigiamų įrodymų, jog skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams būtų daryta materialinė žala. Priešingai, skundo pateikėjų ekonominiai rezultatai apskritai buvo stabilūs, be to, per TL padidėjo pelningumas.

(428)

Pirma, Sąjungos pramonės būklė analizuojama tipiškų Sąjungos gamintojų lygmeniu, o ne skundo pateikėjų lygmeniu, kaip siūlo šalys.

(429)

Antra, kaip jau nurodyta 409 konstatuojamojoje dalyje, panašu, kad šios šalys išvadas padarė remdamosi rodikliais, kurie buvo apskaičiuoti remiantis kitais nei nustatyta atliekant tyrimą ir aptarta pirmiau duomenimis ir informacija. Taigi, šios išvados faktiškai neteisingos. Be to, šalims atliekant analizę du skirtingi makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių duomenų rinkiniai naudoti nenuosekliai.

(430)

Taip pat teigta, kad pelningumo pagerėjimą reikėtų vertinti kaip pastangų restruktūrizuoti pramonę pasekmes ir gamybos bei užimtumo sumažėjimo ir našumo padidėjimo rezultatą. Šiuo atveju negalima laikyti, kad pastarieji veiksniai būtų vieninteliai žalos rodikliai – reikėtų atsižvelgti į visus žalos rodiklius kartu.

(431)

Pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje išvardyti ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kuriuos reikia vertinti nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei. 8 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodoma, kad veiksnių sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami. Taigi, nors rodiklius reikia vertinti atskirai, išvados turėtų būti daromos analizuojant visus veiksnius.

(432)

Šalys taip pat pateikė pastabų dėl galimo tolesnės materialinės žalos pavojaus dėl didelių susikaupusių Kinijos gamintojų pajėgumų, nes juos remia valstybė pagal vykdomą politiką ir teikdama subsidijas. Tyrimo aprėptis – nustatyti materialinės žalos buvimą, o ne būsimos materialinės žalos pavojų. Todėl šios pastabos poveikio išvadoms negalėjo turėti ir dėl to į jas neatsižvelgta.

(433)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti daroma išvada, kad Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

(434)

Remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė subsidijuotas importas iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su subsidijuotu importu.

(435)

Reikia pažymėti, kad Sąjungos PKP rinkai būdinga didelė perkamosios galios koncentracija ir kainų skaidrumas dėl prekių kainų biržose. Be to, PKP yra vartojimo produktas, todėl skirtingų šaltinių produkto kainos ne itin skiriasi. Dauguma produktų parduodama per prekybininkus, kurie verčia Sąjungos pramonę taikyti tokias kainas, kurios atitiktų mažas subsidijuoto importo kainas. Todėl importuoto PKP (35 % tokio PKP per TL buvo KLR kilmės) kainos apskritai turi didelį poveikį kainų lygiui Sąjungos rinkoje.

(436)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad subsidijuoto importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo (+ 183 %). Pirmiausia subsidijuoto importo iš KLR apimtis 2006–2007 m. padidėjo dvigubai, o kainos 2007 m. buvo 2 % mažesnės nei metais anksčiau. 2008 m. importo iš Kinijos apimtis nesikeitė, o vidutinės kainos sumažėjo dar 1 %. Per TL vėl labai padidėjo importo iš Kinijos apimtis (+ 71 %) ir rinkos dalis (+ 120 %), o dėl mažėjančių kainų (– 5 %) buvo priverstinai 7,6 % mažinamos keturių tipiškų Sąjungos gamintojų kainos, taip daromas kainų spaudimas Sąjungos rinkoje ir neleidžiama Sąjungos gamintojams padidinti jų kainų iki pelningo lygio.

(437)

Primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo apytikriai 14 %. Labai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (19 %). Tačiau pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau nei sumažėjo paklausa, dėl to rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais. Iš to matyti, kad didelė Sąjungos pramonės rinkos dalis atiteko subsidijuotam importui iš KLR.

(438)

Todėl manoma, kad dėl toliau daromo subsidijuoto importo iš KLR mažomis kainomis spaudimo Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonė negalėjo pardavimo kainų pritaikyti prie padidėjusių žaliavų sąnaudų, ypač 2008 m., kai plaušienos kainos buvo pačios didžiausios. Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis ir pelningumas.

(439)

Atliekant tyrimą ir atskleidus informaciją kai kurios šalys nurodė, kad importo iš Kinijos apimtis ir kainos neturėjo didelio poveikio. Tvirtinta, kad importas iš Kinijos neužplūdo Sąjungos rinkos, o ilgainiui palaipsniui didėjo, dėl to jo poveikis buvo pakankamai nedidelis ir jo nereikėtų perdėtai padidinti tam, kad būtų nustatyta žala. Be to, tvirtinta, kad Kinijos kainos, net jei ir mažesnės už Sąjungos kainas, neturėjo jokio poveikio pakankamai stabilioms Sąjungos pramonės kainoms. Vienas eksportuojantis gamintojas suabejojo Komisijos išvada, kad dėl Kinijos kainų buvo mažinamos kainos. Jis pažymėjo, kad 2009 m., kai Kinijos kainos toliau mažėjo, Sąjungos pramonės kainos ne tik padidėjo, bet dėl jų Sąjungos pramonė iš tiesų gavo pelno.

(440)

Kinijos importo raida išsamiai išanalizuota 380 konstatuojamojoje dalyje ir padaryta išvada, kad importo apimties padidėjimo negalima laikyti nereikšmingu.

(441)

Dėl importo iš Kinijos kainų 7,6 % priverstinai sumažintos tipiškų Sąjungos gamintojų kainos, o skaidrių kainų rinkoje tai laikoma reikšmingu sumažinimu. Kaip aprašyta 412 konstatuojamojoje dalyje, tipiškų Sąjungos gamintojų kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš tiesų buvo stabilios, o 2007 m., kai Kinijos eksportas neaugo, ypač padidėjo. 2009 m. Sąjungos gamintojai stabilias kainas galėjo išlaikyti dėl to, kad prarado rinkos dalį, o pelną gavo dėl šių stabilių kainų ir sumažėjusių žaliavų sąnaudų kartu paėmus.

(442)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad PKP importas iš Kinijos neturi poveikio Sąjungos pramonės kainoms, nes importuojamų produktų negalima palyginti su tipiškų Sąjungos gamintojų gaminamu ir parduodamu PKP, kadangi nustatant priverstinio kainų mažinimo ir nežalingos kainos lygį lyginta tik 10 % tipiškų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis. Pažymima, kad nustatant minėtą lygį remiamasi visiškai palyginamais produktais, kurių visos savybės tiesiogiai atitinka, kad būtų užtikrintas teisingas palyginimas. Tačiau Kinijos ir Sąjungos gamintojų gaminamas PKP iš esmės yra labai panašūs produktai, kaip nuspręsta 50 konstatuojamojoje dalyje, todėl jie tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje Sąjungos rinkoje.

(443)

Be to, teigta, kad išvada, jog PKP rinka yra vartojimo produktų rinka, kuriai būdingas didelis skaidrumas, yra neteisinga, nes Sąjungos gamintojai apie pusę savo produktų tiesiogiai parduoda galutiniams naudotojams. Priešingai nei teigta, Sąjungos gamintojai didžiąją dalį produktų pardavė tiesiogiai arba netiesiogiai per prekybininkus (vadinamasis užsakomasis pardavimas, kai produktai tiesiogiai pristatomi pirkėjui, tačiau užsakymo ir sąskaitų faktūrų išrašymo procesas vykdomas per prekybininkus). Iš tikrųjų prekybininkų vaidmuo ypač svarbus tiek kaupiant produktų atsargas, tiek užtikrinant kainų skaidrumą rinkoje.

(444)

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos importo iš KLR tendencijos negalima laikyti nereikšminga, padaryta išvada, kad didelė subsidijuoto importo mažomis kainomis iš KLR apimtis turėjo didelio neigiamo poveikio Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(445)

Kaip minėta 378 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. PKP suvartojimas Sąjungoje iš pradžių padidėjo, o vėliau 2008 m. ir per TL sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį. Vienas bendradarbiaujantis KLR eksportuotojas ir KLR vyriausybė teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, rinkos dalis ir gamyba sumažėjo dėl to, kad dėl ekonomikos krizės ir elektroninės žiniasklaidos plėtros sumažėjo suvartojimas, ir dėl to šių neigiamų padarinių nereikėtų priskirti importui iš Kinijos. Šiam tvirtinimui paremti KLR vyriausybė pacitavo 2009 m. birželio mėn. popieriaus ir plaušienos pramonės inicijuotą Konkurencingumo ir užimtumo manifestą (toliau – manifestas).

(446)

Nors negalima neatsižvelgti į tai, kad ši neigiama Sąjungos suvartojimo raida (nepaisant priežasčių) 2007 m. – TL turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, susijusiai su pardavimo apimtimi ir gamyba, pažymėtina, kad Kinijos eksportuotojai tuo pačiu metu, o ypač 2008–2009 m., sugebėjo padidinti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, darydami spaudimą rinkos kainoms dėl subsidijuoto importo.

(447)

KLR vyriausybės cituotas manifestas aprėpia visus popieriaus ir plaušienos pramonės sektorius ir yra skirtas bendram politikos tikslui. Remiantis dokumente pateikta informacija nebuvo įmanoma padaryti kitokių išvadų dėl nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo. Todėl negalima daryti išvados, kad iš tiesų manifesto teiginiai ar išvados tinka nagrinėjamajam produktui. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta aiškaus finansų krizės ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ryšio, todėl šį tvirtinimą teko atmesti.

(448)

Atitinkamai manoma, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis iš esmės pablogėjo dėl gerokai padidėjusios subsidijuoto importo iš KLR apimties ir Kinijos eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo, o ne dėl sumažėjusio suvartojimo. Nors sumažėjusi paklausa taip pat darė žalą, tačiau ji nebuvo tokia, kad būtų nutrauktas padarytos materialinės žalos ir padidėjusios subsidijuoto importo apimties priežastinis ryšys.

(449)

Vidutinės keturių tipiškų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos 2006–2008 m. šiek tiek padidėjo (2 %), o per TL sumažėjo 5 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad keturių tipiškų Sąjungos gamintojų PKP gamybos sąnaudų raida apskritai atitiko plaušienos – vienos pagrindinių popieriaus gamybos žaliavų – kainų raidą. 2006–2008 m. vidutinė plaušienos kaina padidėjo 8 %, o nuo 2008 m. pabaigos iki paskutiniojo TL mėnesio labai sumažėjo. 2009 m. plaušienos kaina buvo vidutiniškai 19 % mažesnė nei metais anksčiau.

(450)

Būtų galima manyti, kad jei nebūtų Sąjungos pramonei žalą darančio subsidijavimo, kainos būtų nuolatos koreguojamos, atsižvelgiant į įvairius gamybos sąnaudų dedamųjų pokyčius. Tačiau iki 2008 m. to nebuvo. Iš tiesų Sąjungos gamintojai buvo priversti taikyti mažas pardavimo kainas, net kai 2008 m. didėjo plaušienos kainos, kad galėtų konkuruoti su subsidijuotu importu iš KLR mažomis kainomis. Dėl to tuo laikotarpiu labai sumažėjo jų pelningumas. Per TL padėtis pagerėjo dėl to, kad neįprastai sumažėjo plaušienos kainos ir tuo pačiu metu buvo galima išlaikyti stabilias PKP kainas. Tačiau net tokiu išskirtiniu laikotarpiu dėl vis dėlto labai mažo pelno keturi tipiški Sąjungos gamintojai negalėjo atsigauti nuo toliau vykdomo subsidijavimo. Iš tiesų, nepaisant žaliavų sąnaudų sumažėjimo, kainų lygio vis tiek nebuvo galima padidinti tiek, kad tokia kapitalo imli pramonė veiktų pakankamai pelningai.

(451)

Taigi, daroma preliminari išvada, kad dėl subsidijuoto importo iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos keturių tipiškų Sąjungos gamintojų kainos, buvo mažinamos kainos Sąjungos rinkoje ir keturiems tipiškiems Sąjungos gamintojams kliudoma didinti pardavimo kainas tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas ar būtų galima gauti pagrįstą pelną. Kadangi žaliavų kainos per TL labai mažėjo, padaryta išvada, kad jos negalėjo būti susijusios su Sąjungos pramonei per tą patį laikotarpį padaryta materialine žala.

(452)

Eksportas taip pat nagrinėtas kaip vienas su subsidijuotu importu nesusijusių žinomų veiksnių, galėjusių tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui. Išnagrinėjus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu keturių tipiškų Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui nesusijusioms šalims apimtis sudarė didelę jų pardavimo dalį (apie 26 %). Nors pardavimo eksportui apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo (16 %), ji sumažėjo mažiau nei pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (19 %). Taigi manyta, kad sumažėjusia eksporto apimtimi negalima paaiškinti, kodėl keturiems tipiškiems Sąjungos gamintojams padaryta tokio lygio žala. Eksportas yra svarbus užtikrinant didelį pajėgumų naudojimą, kad būtų padengtos didelės nuolatinės investicijų į įrangą išlaidos, todėl manyta, kad, nors eksporto apimtis mažėjo, apskritai ji turėjo teigiamo poveikio. Taigi, manoma, kad, net jei sumažėjusi eksporto apimtis galėjo turėti poveikio apskritai blogėjančiai Sąjungos pramonės padėčiai, kita vertus, dėl eksporto sumažėjo Sąjungos rinkoje patirti nuostoliai, tad dėl jos negali būti nutrauktas nustatytas subsidijuoto importo iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(453)

Viena šalis teigė, kad Sąjungos pramonės eksporto apimtis labai sumažėjo dėl euro sustiprėjimo JAV dolerio atžvilgiu ir kad šio veiksnio padaryta žala neturėtų būti priskirta importui iš KLR. Kaip nuspręsta pirmiau, Sąjungos pramonės eksporto apimties mažėjimas, nepaisant jo priežasčių, nėra pagrindinė gamintojams darytos žalos priežastis, todėl dėl šio sumažėjimo 444 konstatuojamojoje dalyje nustatytas priežastinis ryšys nenutraukiamas.

(454)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir kainų tendencijos 2006 m. – TL:

9   lentelė.

Importas iš trečiųjų šalių

(455)

Pagrindinės kitos trečiosios šalys, eksportuojančios PKP į Sąjungą, yra Šveicarija, Indonezija ir Pietų Korėja. Iš importo apimties tendencijų galima matyti, kad importo iš KLR apimtis padidėjo daug daugiau nei iš bet kurios kitos trečiosios šalies. Importuojant iš Šveicarijos produktai visada buvo parduodami gerokai didesnėmis kainomis, nei iš KLR importuojami produktai. Šveicariškų produktų rinkos dalis iš esmės nesikeitė, išskyrus 2008 m., kai ji padidėjo virš 4 %, tačiau po to per TL vėl sumažėjo iki praktiškai 2006 m. lygio. Iš Šveicarijos importuotas PKP – daugiausia vienos bendrovės, kuri priklauso vienam iš keturių tipiškų Sąjungos gamintojų, produkcija, o didesnės vieneto kainos gali būti susijusios su skirtingu produktų asortimentu ir pardavimo struktūromis. Iš Indonezijos į Sąjungą produktai taip pat importuoti didesnėmis kainomis nei iš Kinijos importuojami produktai, išskyrus TL, kai kainos sumažėjo veikiausiai dėl sumažėjusių plaušienos kainų. Dėl padidėjusio importo, kurio apimtis per TL vis dėlto buvo nedidelė, rinkos dalis tuo laikotarpiu taip pat buvo nedidelė. Iš Pietų Korėjos į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį importuotas nedidelis kiekis, o rinkos dalis nesikeitė. Nors importo iš Korėjos kainos buvo panašios į importo iš KLR kainas, Korėjos kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nuolatos nemažėjo kaip importo iš Kinijos kainos. Importo iš visų kitų šalių kainos buvo gerokai didesnės už importo iš KLR kainas, o importo apimtis buvo nedidelė.

(456)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, turėtų būti daroma išvada, kad importas iš šių trečiųjų šalių nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei daryta materialine žala.

(457)

Vienas bendradarbiaujantis KLR eksportuotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala daryta dėl Sąjungos pramonės perteklinių pajėgumų. Todėl pajėgumai sumažėjo, o Sąjungos pramonė ėmėsi susijungimo proceso ne dėl importo iš Kinijos, – tai buvo priemonė pertekliniams pajėgumams pašalinti. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė nuostolių nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač 2008 m., patyrė nepaisant gamintojų restruktūrizacijos, nes, kaip nurodyta 435–444 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė vis dėlto negalėjo didinti kainų tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas. Tokia padėtis iš esmės susiklostė dėl to, kad dėl subsidijuoto importo priverstinai mažinant Sąjungos pramonės kainas buvo daromas spaudimas kainoms. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(458)

Taip pat tvirtinta, kad Sąjungos pramonės restruktūrizacija baigta 2009 m., kai susijungė du dideli gamintojai ir dėl to iš karto pagerėjo Sąjungos pramonės padėtis. Restruktūrizacija vyko nuo 2000 m. iki TL. Minėto susijungimo teigiamu poveikiu turėjo būti pajėgumų naudojimo pagerėjimas ir bent nekintanti pardavimo apimtis, tačiau per TL abu šie rodikliai pablogėjo. Kita vertus, nustatyta, kad Sąjungos pramonės pelningumas per TL visų pirma ir tiesiogiai pagerėjo dėl ypatingo plaušienos kainų sumažėjimo. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(459)

Išnagrinėjus nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį itin padidėjo KLR kilmės subsidijuoto importo mažomis kainomis apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota tokiomis subsidijuotomis kainomis, kurios buvo mažesnės už Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje panašių rūšių produktams taikomas kainas.

(460)

Šis subsidijuoto importo iš KLR mažomis kainomis apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo su bendru paklausos Sąjungos rinkoje sumažėjimu 2006 m. – TL ir su neigiamais Sąjungos gamintojų rinkos dalies pokyčiais tuo pačiu laikotarpiu. 423 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad tuo pačiu metu pagrindinių Sąjungos pramonės ekonominės ir finansinės padėties rodiklių raida buvo neigiama.

(461)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto subsidijuoto importo iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(462)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro subsidijuotas importas, turėtų būti daroma išvada, kad subsidijuotas importas iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(463)

Remiantis pagrindinio reglamento 31 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant pateiktų išvadų buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju kompensacinių priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Šiuo tikslu ir pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnio 1 dalį, remiantis visais pateiktais įrodymais, nagrinėtas galimų priemonių tikėtinas poveikis nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamintojams, importuotojams, prekybininkams, platintojams ir naudotojams ir tikėtinos pasekmės, jei priemonių nebūtų taikoma.

(464)

CEPIFINE teigimu visą Sąjungos pramonę sudaro 14 žinomų gamintojų, kurie, kaip manoma, pagamina apie 98 % viso PKP Sąjungoje. Gamintojai įsikūrę skirtingose Sąjungos valstybėse narėse ir tiesiogiai įdarbinę daugiau nei 11 000 darbuotojų, kurių darbas yra susijęs su nagrinėjamuoju produktu.

(465)

Du žinomi gamintojai tyrimo inicijavimui prieštaravo, bet daugiau nepateikė jokios informacijos ir atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Tačiau, remiantis turima informacija ir ypač CEPIFINE pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, galima pagrįstai manyti, kad šioms dviem bendrovėms subsidijuotas importas taip pat turėjo neigiamo poveikio. Todėl nebendradarbiavimas nebuvo vertinamas kaip požymis, kad jų padėtis yra kitokia nei kitų Sąjungos gamintojų.

(466)

Sąjungos pramonei dėl subsidijuoto importo iš KLR padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Didžiausias poveikis, nepaisant nežymaus pagerėjimo per TL, padarytas su keturių tipiškų Sąjungos gamintojų finansine padėtimi susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui ir investicijų grąžai. Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(467)

Tikimasi, kad nustačius kompensacinius muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos ir sąžiningos prekybos sąlygos, o Sąjungos pramonė PKP kainas galės nustatyti atsižvelgdama į įvairių dedamųjų sąnaudas. Galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(468)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamam KLR kilmės PKP nustačius galutines kompensacines priemones, nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(469)

Klausimynai nusiųsti keturiolikai žinomų nesusijusių Sąjungos importuotojų ir prekiautojų, kurie buvo nurodyti skunde. Atliekant tyrimą apie save pranešė keli kiti prekiautojai (šiame pramonės sektoriuje taip pat vadinami prekybininkais). Atliekant tyrimą galiausiai bendradarbiavo trylika bendrovių, nors kai kurios jų pateikė tik dalinę informaciją. Nustatyta, kad importuotojai rinkoje veikia ir kaip prekiautojai, todėl visos šios šalys toliau vadinamos prekiautojais.

(470)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi prekiautojai PKP pirko iš įvairių šaltinių, o daugiausia iš Sąjungos gamintojų. Du prekiautojai iš KLR importuoto PKP nepirko arba jį pirko tik retkarčiais. Dešimt bendrovių, pateikusių kiekybinę informaciją apie nagrinėjamojo produkto pirkimą, pirko iš viso 47 & #x2005; % viso iš KLR importuojamo produkto kiekio. Importas, įskaitant importą iš KLR, sudarė tik mažą jų viso verslo dalį, todėl bet koks neigiamas siūlomų priemonių poveikis veikiausiai būtų nedidelis. Visi prekiautojai teigė, kad tiek Sąjungoje, tiek KLR pagaminto PKP kokybė iš esmės buvo panaši, šiuos produktus buvo galima pakeisti vienas kitu. Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad yra daug kitų importo šaltinių ir prekiautojai bent ilgainiui galėtų rinktis kitus tiekimo šaltinius.

(471)

Du importuojantys prekiautojai iš esmės PKP pirko tik iš Kinijos šaltinių. Abi bendrovės nurodė, kad joms būtų sunku produktą tiekti iš Sąjungos gamintojų, nes gamintojai dėl nedidelės užsakymų apimties reikalautų naudotis įprastais pardavimo kanalais ir laikytis platinimo susitarimų. Tačiau tai neturėjo tiesioginio poveikio galimybėms PKP gauti iš Sąjungos gamintojų, nes jie turėjo pakankamai nepanaudotų pajėgumų. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(472)

Dėl galimybės galimą sąnaudų padidėjimą perkelti pirkėjams – visi bendradarbiaujantys prekiautojai nurodė, kad Sąjungos rinkoje kainos labai skaidrios, ir teigė, kad pardavimo kainas galutiniams pirkėjams galėtų padidinti tik tada, jei Sąjungoje apskritai padidėtų kainų lygis. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad kompensaciniais muitais, inter alia, siekiama padidinti kainų lygį Sąjungoje tiek, kad kainos būtų didesnės už sąnaudas, tikimasi, kad importuotojai galėtų bent iš dalies perkelti dėl kompensacinio muito padidėjusias kainas pirkėjams. Be to, reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, jog importas iš Kinijos sudarė tik labai nedidelę viso prekiautojų verslo dalį, todėl kompensacinio muito poveikis apskritai būtų nedidelis. Pagaliau taip pat manyta, kad importuotojai, perparduodami iš KLR gamintojų tiekiamą PKP, gauna didesnį pelną, todėl jie galėtų gauti mažesnį pelną ir taip padengti bent dalį padidėjusių sąnaudų.

(473)

Todėl galutinių priemonių nustatymas importuotojams ir prekiautojams apskritai neturėtų daryti didelio neigiamo poveikio.

(474)

Klausimynai nusiųsti aštuoniems žinomiems Sąjungos naudotojams, kurie buvo nurodyti skunde. Atliekant tyrimą apie save pranešė keli kiti naudotojai. Iš viso penkios bendrovės pateikė išsamius ar dalinius klausimyno atsakymus. Šios bendrovės įsisteigusios visoje Sąjungoje ir veikia spausdinimo ir leidybos sektoriuose. Nustatyta, kad spaustuvininkų ir leidėjų rinkos sąlygos ir sąnaudų struktūros yra skirtingos, todėl priemonių poveikis kiekvienai grupei buvo analizuojamas atskirai.

(475)

Pagrindinę informaciją pateikė tik vienas spaustuvininkas. Remiantis šio spaustuvininko pateikta informacija, PKP sąnaudos, palyginti su visomis spaudinių gamybos sąnaudomis, buvo pakankamai didelės. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad spaustuvininkai PKP daugiausia gauna iš Sąjungos gamintojų, todėl patvirtinta, kad tiek Sąjungoje, tiek KLR pagamintas PKP yra panašios kokybės ir kad prekiautojai itin konkuruoja pagal kainas.

(476)

Teigta, kad bet koks kainų padidėjimas turėtų didelio neigiamo poveikio pelningumui. Teigta, kad spausdinimo pramonei jau daromas spaudimas dėl struktūrinių perteklinių pajėgumų ir kad bet koks PKP pirkimo kainų padidėjimas šiems spaustuvininkams darytų dar didesnį spaudimą. Dėl to pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog spaustuvininkai naudoja nedidelį kiekį iš Kinijos importuojamo PKP (jie vis dar didžiąją dalį reikiamo PKP gauna iš Sąjungos gamintojų), manyta, kad bet kokio muito tiesioginis poveikis būtų nedidelis. Dėl bendro kainų padidėjimo Sąjungos rinkoje manyta, kad toks kainų padidėjimas turėtų poveikio visiems ekonominiams veikėjams, todėl poveikis būtų neutralus.

(477)

Leidybos sektoriuje gauti keturių bendrovių klausimyno atsakymai. Tik viena bendrovė per TL pirko nedidelį kiekį KLR kilmės PKP. Dvi bendrovės pateikė kiekybinius duomenis apie jų naudojamą PKP.

(478)

Apskritai nustatyta, kad produktai, kurių sudėtyje naudojamas PKP, vidutiniškai sudarė 16 % visos šių bendrovių apyvartos, o vidutinis iš šio verslo gautas pelnas siekė apytikriai 12 %. Be to, nustatyta, kad šios šešios bendrovės PKP pirko daugiausia iš Sąjungos gamintojų ir tik viena jų naudojo iš KLR importuotą PKP. Kita bendrovė iš Kinijos importuotą produktą pradėjo pirkti tik po TL. Todėl, ypač dėl to, kad šiame sektoriuje naudojamas nedidelis kiekis KLR kilmės PKP, iš KLR importuojamam produktui nustačius kompensacines priemones leidybos sektoriui apskritai didelio poveikio veikiausiai nebūtų padaryta. Be to, nustatyta, kad šios bendrovės veikė pelningai ir padidėjusias kainas galėtų lengviau perkelti galutiniam pirkėjui, nes, kai gamyboje naudojamą popierių perka pats pirkėjas, yra labiau įprasta naudoti pirkėjo pasirinktą arba pirkėjo pirktą popierių. Pagaliau leidėjų perkamoji galia yra didesnė dėl masto ekonomijos.

(479)

Pastabų pateikė dvi spausdinimo ir leidybos pramonės asociacijos. Viena iš jų prieštaravo muitų nustatymui ir teigė, kad dėl padidėjusių kainų padidėtų sąnaudos ir dėl to sumažėtų konkurencija ir užimtumas vartotojų grandies pramonėje. Kita laikėsi neutralios pozicijos, tačiau teigė, kad priemonės galėtų turėti neigiamo poveikio vartotojų grandies pramonėje, nes dėl padidėjusių kainų gali tekti perkelti spausdinimo pramonės įmones, o dėl to padidėtų vartotojų grandies spaudinių importas.

(480)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tikimasi, jog augs keli popieriaus produktų segmentai ir kad aukštos kokybės spausdinimui skirto popieriaus, kuriam pirmiausia naudojamas PKP, segmentas vis dar auga. Dėl tvirtinimo, kad patyrus nuostolių susitrauktų vartotojų grandies rinka – šis tvirtinimas yra neapibrėžtas ir nepagrįstas jokia informacija ar įrodymais.

(481)

Atskleidus informaciją pakartotas tas pats teiginys apie galimą poveikį vartotojų grandies pramonei ir paremtas nurodant, kad spaudinių importas iš Kinijos pastaraisiais metais greitai augo ir akivaizdžiai užėmė didelę Europos visų spaudinių vartojimo rinkos dalį.

(482)

Kaip paaiškinta pirmiau, spaustuvininkai mažai bendradarbiavo, o remiantis gauta informacija, kurios pateikta nedaug, nustatyta, kad dėl jų pelningumo lygio ir PKP sąnaudų dalies, palyginti su jų visomis sąnaudomis, spaustuvininkai iš tiesų pažeidžiami, jei didėja kainos. Tačiau dauguma spaustuvininkų per TL visai nepirko arba pirko nedidelį kiekį popieriaus iš Kinijos, o spaustuvininkų naudoto popieriaus iš Kinijos kiekis apskritai nedidelis, todėl tiesioginis muito poveikis būtų nereikšmingas. Dauguma spaustuvininkų taip pat teigė, kad jiems būtinas trumpas pristatymo laikas, todėl ir toliau tiesioginio tiekimo iš trečiųjų šalių dalis nebūtų didelė.

(483)

Dėl teiginių, susijusių su vartotojų grandies pramonės spaudiniais iš Kinijos, reikėtų pažymėti, kad spaudinių importo statistikai priskiriami įvairūs produktai, įskaitant galutinius spaudinius, kurie nėra spausdinami ant plono kreidinio popieriaus. Remiantis turima informacija nebuvo įmanoma įvertinti, kurie iš Kinijos importuoti produktai atspausdinti ant nagrinėjamojo produkto ir kas atspausdinta ant kitų rūšių popieriaus. Tačiau iš pateiktos informacijos matyti, kad Kinijos kilmės spaudiniai – tai daugiausia tam tikros konkrečios kategorijos knygos, vaikiškos knygos, kalendoriai, pakuotės ir sveikinimo atvirukai. Labiau su laiku susiję produktai, kaip antai savaitiniai ar mėnesiniai žurnalai ir kiti laikraščiai, mažiau importuojami iš Kinijos dėl vežimui būtino laiko. Kai kurių spaudinių spausdinimo veikla gali būti perkelta, tačiau, kita vertus, yra tokių rūšių produktų, kurių atveju svarbiausias aspektas – atstumas ir paslauga, todėl šiems produktams užsienio konkurencija poveikio neturėtų. Be to, nors popierius yra svarbi spausdinimo pramonės įmonių sąnaudų dedamoji, spausdinimo pramonė yra ir darbo jėgos imli pramonė, todėl darbo sąnaudos gali būti dar didesne varomąja jėga perkeliant gamybą. Taigi, negalima teigti, kad nepadidės spaudinių ant PKP importo apimtis, tačiau neįmanoma tiksliai numatyti galimo padidėjimo lygmens ir vaidmens konkuruojant spaudinių gamintojams, taigi ir tiesioginio poveikio, kurį padidėjusios kainos galėtų turėti Sąjungos vartotojų grandies spausdinimo pramonės sektoriui.

(484)

Be to, iš pateiktos informacijos matyti, kad spausdinimo pramonės sektoriuje yra struktūrinių perteklinių pajėgumų, dėl kurių sektorius visą laiką restruktūrizuojamas. Restruktūrizavimo varomąja jėga galima vadinti ir popieriaus gamintojų susijungimą toje pačioje vertės grandinėje. Manoma, kad spausdinimo pramonė sunkumų didinti kainas daugiausia patiria dėl struktūrinių perteklinių pajėgumų pačioje spausdinimo pramonėje.

(485)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors ir tikėtina, kad dėl iš KLR importuojamiems produktams taikomų priemonių kai kuriems naudotojams bus padarytas neigiamas poveikis, apskritai poveikis naudotojams dviejuose skirtinguose pramonės sektoriuose turėtų būti nedidelis. Be to, atlikus tyrimą nepaaiškėjo jokio didesnio poveikio naudotojams, kurie popierių pirko daugiausia iš kitų šaltinių, o ne iš KLR. Priešingai, dauguma naudotojų teigė, kad jiems būtinas trumpas pristatymo laikas, todėl ir toliau tiekėjų iš trečiųjų šalių nebūtų daug. Pagaliau manoma, kad spausdinimo pramonė sunkumų didinti kainas patiria veikiau dėl struktūrinių perteklinių pajėgumų pačioje spausdinimo pramonėje.

(486)

Be to, teigta, kad dėl priemonių rinkoje pritrūktų pasiūlos, o pristatymo laikas naudotojams pailgėtų.

(487)

Suinteresuotosios šalys, kurios teigė, kad gali pritrūkti pasiūlos, nenurodė galimo trūkumo apimties ar apytikrių skaičių. Bet kuriuo atveju nepanašu, kad šie teiginiai atitiktų Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientą (83 % per TL), reiškia nepanaudotų pajėgumų buvo apie 1 mln. tonų. Tuo remiantis trūkumo veikiausiai nebūtų.

(488)

Todėl padaryta išvada kad, remiantis turima informacija, importuojamam KLR kilmės PKP taikomos kompensacinės priemonės veikiausiai neturės didelio neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(489)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti daroma išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės PKP nereikėtų nustatyti priemonių.

(490)