11.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 37/2

(1)

2010 m. gegužės 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų tam tikrų Tailando (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės žiedinių segtuvų mechanizmų inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2010 m. balandžio 6 d. gavus Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų tam tikrų žiedinių segtuvų mechanizmų Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta pakankamai prima facie minėto produkto dempingo ir juo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Tailando eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamosios šalies atstovams ir žinomiems importuotojams bei naudotojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms šalims, kurios klausimyno paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus, tiksliau skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomam eksportuojančiam Tailando gamintojui, nagrinėjamosios šalies atstovams, žinomiems importuotojams ir žinomiems naudotojams. Visoms šalims, kurios per nurodytą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Klausimyno atsakymus ir kitą informaciją pateikė vienas eksportuojantis Tailando gamintojas, skundą pateikęs Sąjungos gamintojas, penki nesusiję importuotojai ir prekiautojai (įskaitant prekiautoją, kuris taip pat gamina Sąjungoje) ir vienas naudotojas.

(6)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

(7)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – žalos tyrimo laikotarpis).

(8)

Nagrinėjamasis produktas – Tailando kilmės žiediniai segtuvų mechanizmai, susidedantys iš mažiausiai dviejų plieninių plokštelių ar vielų su ne mažiau kaip keturiais pritvirtintais plieninės vielos pusžiedžiais, prilaikomais plieniniu dangteliu, kuriuos galima atsegti patraukiant pusžiedžius arba mažu plieniniu spragtuko įtaisu, pritvirtintu prie žiedinio segtuvo mechanizmo, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8305 10 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas arba ŽSM). Tuo pačiu KN kodu klasifikuojami svirtiniai arkiniai mechanizmai į šio tyrimo sritį nepatenka.

(9)

ŽSM naudojami įvairių rūšių dokumentams ar popieriams susegti. Juos naudoja, inter alia, žiedinių segtuvų, techninių vadovų, nuotraukų ir pašto ženklų albumų, katalogų ir brošiūrų gamintojai.

(10)

Tiriamuoju laikotarpiu Europos Sąjungoje buvo parduodama labai įvairių modelių ŽSM. Modeliai skyrėsi žiedų dydžiu, forma ir skaičiumi, pagrindinės plokštelės dydžiu ir žiedų atidarymo sistema (traukiamoji arba spragtukinė). Atsižvelgiant į tai, kad jų visų fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios, ir tai, kad ŽSM modeliai tam tikru mastu gali būti pakeičiami vieni kitais, Komisija nustatė, kad šio tyrimo tikslais visi ŽSM yra tas pat produktas.

(11)

Nustatyta, kad Tailando vidaus rinkoje pagamintas ir parduotas nagrinėjamasis produktas ir Sąjungoje Sąjungos pramonės pagamintas ir parduotas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei techninėmis savybėmis ir yra tos pačios paskirties. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(12)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpiu, susijusią su nagrinėjamuoju produktu (kaip apibrėžta 2.1 dalyje).

(13)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad norą bendradarbiauti pareiškė nedaug importuotojų, nuspręsta, kad atranka nėra būtina.

(14)

Viena Tailando bendrovė atsakė į klausimyną, skirtą eksportuojantiems gamintojams. Su nagrinėjamojo produkto pardavimu susijusi Honkonge įsikūrusi bendrovė, susijusi su šiuo eksportuojančiu gamintoju, taip pat pateikė klausimyno atsakymą. Remiantis Eurostato pateikiamais importo duomenimis, šis eksportuojantis gamintojas (kartu su susijusia bendrove) eksportavo visą iš Tailando į Sąjungą eksportuojamą produkto kiekį.

(15)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas pateikė neišsamią ir neteisingą informaciją, susijusią su svarbiausiais jo gamybos sąnaudų elementais, kaip antai faktinis suvartoto nikelio metalo kiekis ir faktinis kitų sunaudotų žaliavų kiekis. Be to, kiti nurodyti duomenys, susiję su gamybos sąnaudomis ir gamybos pajėgumais, buvo nenuoseklūs ir jų nebuvo galima palyginti. Galiausiai, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos Liaudies Respublikoje buvo įsteigta susijusi bendrovė, kuri, priešingai, nei teigė eksportuojantis gamintojas, buvo susijusi su nagrinėjamojo produkto pardavimu ir administravimu. Į nurodytas sąnaudas nebuvo įtrauktos atitinkamos šios susijusios bendrovės sąnaudos, todėl duomenys laikyti neišsamiais.

(16)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad pateikti duomenys apie sąnaudas buvo nepakankamai tikslus pagrindas normaliajai vertei nustatyti. Todėl nuspręsta išvadas bent iš dalies grįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(17)

Bendrovė buvo nedelsiant informuota ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį jai buvo suteikta galimybė pateikti tolesnius paaiškinimus. Tačiau bendrovės pateikti paaiškinimai buvo nepakankami, nes nebuvo paaiškinti nustatyti neatitikimai. Bendrovė taip pat negalėjo paneigti įrodymų, kad ji pateikė neišsamią, neteisingą ir klaidinančią informaciją. Be to, bendrovė nepateikė pagrindinės informacijos apie minėtą susijusią bendrovę įsteigtą Kinijos Liaudies Respublikoje, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu.

(18)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyta, kad eksportuojančio gamintojo normalioji vertė turėtų būti preliminariai nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(19)

Negavus daugiau patikimos informacijos, normalioji vertė buvo preliminariai apskaičiuota remiantis informacija, susijusia su gamybos Tailande sąnaudomis, kurias nurodė skundo pateikėjas. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį ši informacija buvo patikrinta pagal patikrintą informaciją, gautą atliekant tyrimą, įskaitant informaciją, susijusią su personalo ir energijos sąnaudomis Tailande. Prireikus skunde pateikta informacija buvo koreguojama pagal patikrintą informaciją, gautą atliekant tyrimą.

(20)

Atitinkamos pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų ir pelno sumos (16 % ir 8 %) buvo pridėtos prie gamybos sąnaudų, nustatytų remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija.

(21)

Eksportuojantis gamintojas pardavė eksportui į Sąjungą per susijusią prekybos bendrovę, įsteigtą ne Sąjungoje.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina, produktą parduodant Sąjungai per susijusią prekybos bendrovę, buvo nustatoma remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(23)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(24)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai dėl pagrįstų transporto, draudimo ir kredito išlaidų skirtumų.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu.

(26)

Remiantis pirmiau nurodyta metodika, procentais išreikšti laikinieji CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(27)

Kadangi bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo visą iš Tailando į Sąjungą eksportuojamą nagrinėjamojo produkto kiekį, buvo nuspręsta kitoms bendrovėms nustatyti dempingo skirtumą, nustatytą šiam eksportuojančiam gamintojui, t. y. 17,2 %.

(28)

Tyrimo metu ES ŽSM gamino šie gamintojai:

(29)

Pirmasis gamintojas yra pareiškėjas, kuris bendradarbiavo atliekant tyrimą. Atliekant tyrimą nustatyta, kad per TL pareiškėjas pagamino daugiau nei 50 % visų Sąjungoje pagamintų žiedinių segtuvų mechanizmų.

(30)

Antrasis (mažesnis) gamintojas taip pat yra ŽSM importuotojas iš Tailando; jis prieštaravo tyrimui. Remiantis bendrovės pateikta informacija, nustatyta, kad per visą žalos tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį šios bendrovės įsigytų Tailando produktų kiekis vidutiniškai prilygo jos pagamintų produktų kiekiui.

(31)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą antrasis gamintojas neturėtų būti įtrauktas į Sąjungos pramonės apibrėžtį, todėl Sąjungos pramonės apibrėžtį turėtų sudaryti tik skundą pateikęs gamintojas, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau šis gamintojas vadinamas Sąjungos pramone.

(32)

Reikia atkreipti dėmesį, kad Sąjungos pramonę iš pradžių sudarė du skirtingi gamintojai (Koloman Handler Austrijoje ir Robert Krause Vokietijoje), kurie bankrutavo ir kuriuos perėmė Austrijos grupė. Šios bendrovės buvo iš esmės restruktūrizuotos ir 2003 m. buvo sukurta dabartinės struktūros bendrovė Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH. Jos buveinė yra Austrijoje, o gamyba vyksta Vengrijoje.

(33)

Suvartojimas nustatytas pagal:

(34)

Tuo remiantis ES ŽSM suvartojimas kito taip:

(35)

Per visą žalos tyrimo laikotarpį suvartojimas sumažėjo 5 % (3). Pažymėtina, kad po padidėjimo maždaug 10 % 2006–2008 m., vėlesniu laikotarpiu vartojimas sumažėjo 15 %.

(36)

Importas iš Tailando 2008 m.–TL laikotarpiu pagrįstas bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo (vienintelio žinomo Tailando eksportuotojo) klausimyno atsakymu, o vėlesniu laikotarpiu – Eurostato duomenimis. Tuo remiantis buvo nustatyta, kad bendra ŽSM importo iš Tailando apimtis 2006 m.–TL padidėjo beveik 20 %. Tačiau importo lygis šiuo laikotarpiu labai kito ir labiausiai padidėjo 2007–2008 m.; tuo laikotarpiu importo apimtis padidėjo daugiau nei du kartus.

(37)

Tailandui tenkanti rinkos dalis taip pat atitiko didėjimo tendenciją ir 2006 m.–TL padidėjo 3 punktais. Panašiai kaip pardavimo apimtis, rinkos dalis buvo didžiausia 2008 m., kuomet ji sudarė 16,5 %.

(38)

Iš pradžių importo kainos padidėjo daugiau nei 20 % (2006–2008 m. laikotarpiu), o vėliau sumažėjo.

(39)

Nepaisant bendro padidėjimo (13 %) žalos tyrimo laikotarpiu, per TL dėl Tailando kainų buvo gerokai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos. Palyginus atitinkamų modelių kainas (prireikus tinkamai pakoregavus) iš tiesų nustatyta, kad vidutiniškai importo kainos buvo daugiau nei 30 % mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainą per TL. Palyginus vidutinį kainų lygį kitais metais paaiškėjo, kad 2006–2009 m. priverstinio kainų mažinimo lygis buvo panašus.

(40)

Absoliutus Tailando importo kainų lygis taip pat nuolatos buvo mažesnis už kito importo kainą ir – didžiąja dalimi – mažesnis už kito Sąjungos gamintojo kainą.

(41)

Per visą laikotarpį tiek gamyba, tiek ir gamybos pajėgumai atitinkamai sumažėjo beveik 20 % ir 25 %. Didėjantis pajėgumų panaudojimas turėtų būti vertinamas tik kaip gamybos pajėgumų sumažinimo 25 % tuo pačiu laikotarpiu rezultatas. Daugiausia tai buvo susiję su darbuotojų atleidimu (žr. užimtumą).

(42)

Pažymėtina, kad gamybos apimtis ir pajėgumai iš pradžių padidėjo (iki 2008 m.), o po to labai sumažėjo.

(43)

Žalos tyrimo laikotarpiu Sąjungos pramonės atsargos bendrai padidėjo 26 %. Svarbią ŽSM produkcijos dalį sudaro standartiniai produktai, todėl Sąjungos pramonė privalo turėti tam tikrą atsargų kiekį, kad galėtų greitai patenkinti pirkėjų poreikius. Tačiau bet koks galutinių atsargų padidėjimas virš vidutinio lygio reiškia sunkumus parduoti produktus.

(44)

Nagrinėtu laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ES rinkoje sumažėjo 23 %, o tai atitiko rinkos dalies sumažėjimą nuo 29,6 % iki 24 %, t. y. sumažėjimą daugiau nei 5 punktais. Iš tiesų, nuo 2008 m. pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo.

(45)

Bendrai vertinant minėtas tendencijas pastebima, kad Sąjungos pramonė 2006 m.–TL nesiplėtė.

(46)

Sąjungos pramonės vidutinė svertinė pardavimo kaina iki 2008 m. buvo santykinai pastovi. 2009 m. ji padidėjo 10 %, o TL sumažėjo 3 procentiniais punktais. Šį kainos padidėjimą lėmė keli veiksniai: pakitęs produktų asortimentas dėl sumažėjusios labiau standartinių (ir pigesnių) produktų pardavimo apimties ir Sąjungos pramonės bandymo kompensuoti 2008 m. patirtus nuostolius. Tačiau bandymas nebuvo sėkmingas, nes Sąjungos pramonė vėlesniu laikotarpiu ir toliau dirbo nuostolingai (žr. lentelę).

(47)

Sąjungos pramonė visu žalos tyrimo laikotarpiu dirbo nuostolingai ir pagal nurodytas tendencijas matyti, kad bendras nuostolių lygis padidėjo. Nors 2007 m. padėtis šiek tiek pagerėjo (nei pelno, nei nuostolių beveik nepatirta), tačiau nuo 2008 m. padėtis blogėjo. Nors grynųjų pinigų srauto mažėjimą buvo galima stabdyti, nuo 2007 m. jis taip pat buvo neigiamas. Grynojo turto grąža visą laikotarpį taip pat buvo neigiama ir 2006 m. – tiriamuoju laikotarpiu nuolatos mažėjo.

(48)

Investicijos taip pat labai mažėjo, t. y. – 75 % per visą žalos tyrimo laikotarpį.

(49)

Kaip minėta, atsižvelgiant į blogą Sąjungos pramonės finansinę padėtį galima daryti išvadą, kad Sąjungos pajėgumui padidinti kapitalą iš nepriklausomų šaltinių buvo padarytas didelis poveikis.

(50)

Per visą laikotarpį užimtumas (skaičiuojant visą darbo dieną) sumažėjo 13 %; didžiausias sumažėjimas užfiksuotas po 2008 m., kuomet užimtumas buvo didžiausias. Darbo užmokestis iš esmės atitiko tą pačią tendenciją.

(51)

Našumas, apskaičiuotas pagal vieno darbuotojo pagamintų vienetų skaičių (tūkstančiais) tuo laikotarpiu, iš esmės atitiko tą pačią tendenciją kaip ir užimtumas, bet TL sumažėjimas buvo nedidelis.

(52)

Remiantis geriausiais turimais duomenimis, atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad per TL buvo vykdomas 17,2 %, t. y. gana didelis, dempingas.

(53)

Sąjungos pramonė keletą metų patyrė neigiamą importo dempingo kaina poveikį. Tačiau, nepaisant to, iki 2008 m. ji turėjo naudos dėl pakankamai veiksmingų taikomų priemonių; po to padėtis vėl pablogėjo. Tai toliau išdėstyta skirsnyje dėl Sąjungos interesų.

(54)

2006 m.–TL Sąjungos pramonės ekonominė padėtis akivaizdžiai pablogėjo. Tai ypač akivaizdu dėl didelio gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimo (atitinkamai – 17 % ir – 13 %), dėl kurių taip sumažėjo rinkos dalis (nuo 29,6 % iki 24 %) Sąjungos pramonės finansinė padėtis taip pat buvo paveikta. Bendrovės patirtų nuostolių lygis iš tiesų padidėjo, o tiek grynųjų pinigų srautas, tiek ir grynojo turto grąža kito pagal tą pačią neigiamą tendenciją. Sąjungos pramonės bandymas sumažinti nuostolių lygį padidinant kainas 2009 m. buvo nesėkmingas ir padėtis netgi pablogėjo.

(55)

Dėl šios priežasties investicijos buvo sumažintos iki minimalaus lygio; bendrovė neturėjo kito pasirinkimo ir, atsižvelgdama į šią padėtį, buvo priversta atleisti daug darbuotojų.

(56)

Tačiau pažymėtina, kad per visą žalos tyrimo laikotarpį Sąjungos pramonės padėtis 2006–2008 m. šiek tiek pagerėjo. Iš tiesų, šiuo laikotarpiu gamyba, pardavimo apimtis ir užimtumas atitiko didėjimo tendenciją. Bet nuo 2009 m. šie rodikliai labai pablogėjo. Pelningumo rodikliai, kita vertus, visą laikotarpį išliko neigiami; nors 2007 m. pelno, kaip ir nuostolių, beveik nebuvo.

(57)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(58)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

(59)

Pažymėtina, kad Sąjungos rinkai būdingas santykinai mažas pasiūlos šaltinių skaičius (du tiekėjai Sąjungoje, vienas Indijoje, vienas Tailande ir dalis pasiūlos iš Kinijos) ir dėl šios priežasties rinka yra pakankamai skaidri kainų atžvilgiu, nes kainos yra žinomos. Be to nemaža dalis paklausos ES yra susijusi su standartiniais ŽSM, kuriuos perkant kaina yra svarbiausias pasirinkimą lemiantis veiksnys.

(60)

Į tai atsižvelgiant atliekant tyrimą nustatyta, kad ŽSM importo iš Tailando apimtis žalos tyrimo laikotarpiu padidėjo beveik 20 % ir sudarė 15 % rinkos dalį per TL. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo dalį. Be to, nustatyta, kad per TL dėl iš Tailando importuojamų ŽSM Sąjungos pramonės kainos buvo mažinamos daugiau nei 30 %, o tai tokios rūšies produktui yra labai daug.

(61)

Dėl didelės importo apimties ir tuo pat metu žemo kainų lygio Sąjungos rinka patyrė labai didelį spaudimą. Nedarant dempingo Tailando kainos (bent jau per TL) būtų buvusios bent 20 % didesnės už faktinį lygį ir todėl Sąjungos rinkos kaina būtų buvusi didesnė.

(62)

Todėl, atsižvelgiant į apimtį ir kainų lygį, manoma, kad dėl importo dempingo kainomis Sąjungos pramonei buvo kliudoma vėl gauti pelną arba bent sumažinti nuostolius padidinant pardavimo apimtis ir (arba) kainas iki tinkamesnio lygio 2009 m. – tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Sąjungos rinkoje tebesitęsiant spaudimui, daromam dėl importo mažomis dempingo kainomis iš Tailando, sumažėjo pardavimo apimtis, rinkos dalis, sumažintos kainos ir atitinkamai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(63)

Pažymėtina, kad neseniai atliktame priemonių taikymo pabaigos peržiūros tyrime (5) padaryta išvada, kad 2008 m. pramonės padėtis tebebuvo labai pažeidžiama ir priklausoma nuo tolesnio importo dempingo kaina.

(64)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importas mažomis dempingo kainomis iš Tailando darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(65)

2008 m. paklausa Sąjungos rinkoje padidėjo 10 %, bet vėlesniais metais labai sumažėjo, maždaug 15 %. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į finansų krizę ir daugelio bendrovių sprendimą sumažinti bendras sąnaudas, įskaitant biuro reikmenis. Dėl šios padėties nukentėjo visas žiedinių segtuvų sektorius – Indijos ir Tailando importo bei Sąjungos pramonės pardavimo apimtys sumažėjo.

(66)

Tačiau reikėtų priminti, kad skaičiuojant santykinai Sąjungos pramonė nukentėjo labiau nei kiti rinkos dalyviai, nes jos rinkos dalis 2008–2009 m. sumažėjo nuo 30,2 % iki 25,2 %. Atsižvelgiant į tai, kad žiedinių segtuvų pramonei būdingos didelės pastovios sąnaudos, pardavimo apimties sumažėjimas turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo finansinei padėčiai. Tačiau vartojimo sumažėjimą reikėtų vertinti kartu su importo dempingo kaina iš Tailando raida. Iš tiesų, importas iš Tailando užėmė didelę rinkos dalį; šis kiekis beveik tris kartus viršijo vartojimo sumažėjimą.

(67)

Į tai atsižvelgiant galima daryti išvadą, kad vartojimo sumažėjimas dėl ekonomikos krizės galėjo turėti įtakos Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai. Tačiau, net jei tai turėjo poveikio, šį poveikį labai sustiprino nagrinėjamas importas.

(68)

ŽSM taip pat gaminami Indijoje ir Kinijoje ir iš jų eksportuojami. Tokio importo raida:

(69)

Indijoje tėra vienas eksportuojantis ŽSM gamintojas; žalos tyrimo laikotarpiu importo iš Indijos apimtis sumažėjo beveik 10 %. Nepaisant to, Indijai tenka didelė Sąjungos rinkos dalis, nes žalos tyrimo laikotarpiu ji vidutiniškai užėmė 45 % rinkos dalį. Be to, Indijos importo kainos iš viso padidėjo 13 % ir šiek tiek viršijo Tailando kainas. Atsižvelgiant į jos dominuojančią padėtį Sąjungos rinkoje ir konkurencingą importo kainą, Indija yra svarbi Sąjungos pramonės konkurentė. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau aprašytą tendenciją, t. y. apimties mažėjimą ir kainų didėjimą, nėra jokių požymių, kad Indija būtų prisidėjusi prie Sąjungos padėties pablogėjimo TL. Galiausiai reikia pažymėti, kad tam tikrą Indijos importo dalį, t. y. apie trečdalį, tiesiogiai nupirko ir Sąjungos rinkoje pardavė su Sąjungos pramone susijęs platintojas.

(70)

Kinijos importui nuo 2004 m. taikyti 51,2–78,8 % antidempingo muitai. Kinijos importo apimtis 2006 m.–TL padidėjo maždaug 50 %, t. y. rinkos dalis padidėjo 2 procentiniais punktais nuo 3,5 % iki 5,5 %. Net jei Kinijos importo kainos būtų mažėjusios per visą žalos tyrimo laikotarpį, bendras kainų lygis būtų vis tiek gerokai viršijęs Tailando kainas. Taip būtų netgi neatsižvelgiant į taikomus antidempingo muitus. Todėl daroma išvada, kad dėl tokio importo nebuvo bloginama Sąjungos pramonės padėtis TL.

(71)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importas iš šių trečiųjų šalių nebuvo susijęs (bent jau ne daugiau nei ribotai) su Sąjungos pramonei daryta materialine žala.

(72)

Taip pat buvo nagrinėtas eksportas, kaip vienas iš žinomų veiksnių, galėjusių tuo pačiu metu padaryti žalos Sąjungos pramonei, išskyrus importą dempingo kaina.

(73)

Žalos tyrimo laikotarpiu Sąjungos pramonės eksportas vidutiniškai sudarė apie 5 % jos bendros ŽSM pardavimo apimties ir išliko santykinai stabilus. Todėl daroma preliminari išvada, kad tai negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei.

(74)

Atlikus minėtą tyrimą nustatyta, kad importas iš Tailando, atsižvelgiant į jo apimtį ir kainų lygį, darė materialinę žalą Sąjungos pramonei per TL. Importas iš tiesų padidėjo absoliučiu dydžiu, nustatyta, kad jis vykdytas dempingo kaina, o nustatytas kainų lygis buvo gerokai žemesnis už Sąjungos pramonės taikomas kainas Sąjungos rinkoje panašios rūšies produktams. Šioje kainoms jautrioje rinkoje, kurioje tiekėjų skaičius yra santykinai ribotas ir rinka pakankamai skaidri, priverstinis kainų mažinimas 30 % neabejotinai turėjo didelį poveikį rinkos kainoms.

(75)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad paklausos sumažėjimas galėjo turėti įtakos. Tačiau, nepaisant neigiamo poveikio dėl mažėjančios paklausos Sąjungos rinkoje, daroma preliminari išvada, kad šis veiksnys nenutraukia priežastinio importo dempingo kaina iš Tailando ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos ryšio. Paklausos sumažėjimas iš tiesų turėtų būti vertinamas drauge su importu dempingo kaina, dėl kurio iš tikrųjų sustiprintas neigiamas finansų krizės poveikis.

(76)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis iš Tailando Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(77)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams. Šiuo tikslu ir pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo įvertintas tikėtinas galimų priemonių poveikis visoms šiame nagrinėjime dalyvaujančioms šalims ir priemonių nesiėmimo pasekmės.

(78)

Siekiant įvertinti tikėtiną tolesnio priemonių taikymo poveikį, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Klausimyno atsakymus pateikė skundą pateikęs Sąjungos gamintojas ir keturi nesusiję importuotojai. Kitas Sąjungos gamintojas (taip pat ir importuotojas) pateikė informacijos, o vienas naudotojas pateikė klausimyno atsakymą.

(79)

Siekiant geriau išnagrinėti įvairius interesus, pirmiausia reikėtų aprašyti pagrindines rinkos savybes.

(80)

1997 m. pirmą kartą buvo nustatytos antidempingo priemonės tam tikriems Kinijos kilmės žiedinių segtuvų mechanizmams (6). Po trejų metų, atlikus tarpinę peržiūrą, pradinis muitas buvo padidintas. Iš tiesų, neseniai atlikus priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą ir nustačius, kad importas dempingo kaina ir žalingas importas kitu atveju pasikartotų (7), šių priemonių taikymas buvo pratęstas antrą kartą.

(81)

Atlikus keletą tyrimų nustatyta, kad Kinijoje buvo vengiama šiai šaliai nustatytų priemonių, ir todėl jų taikymas buvo išplėstas Vietnamui ir Laoso Liaudies Demokratinei Respublikai (atitinkamai 2004 ir 2006 m.), o priemonių taikymo sritį taip pat reikėjo išplėsti įtraukiant tam tikrus šiek tiek pakeistus ŽSM (8). Galiausiai reikia paminėti, kad ŽSM importas iš Tailando buvo nagrinėjamas dviejuose atskiruose priemonių vengimo tyrimuose (2004 ir 2008 m.) ir naujame antidempingo tyrime 2008 m. Nors po šių tyrimų priemonės nebuvo nustatytos, dabartiniame tyrime aiškiai nustatyta, kad Tailando eksportuotojas klausimyno atsakyme pateikė klaidingą informaciją.

(82)

Pažymėtina, kad į Sąjungos rinką ŽSM importuoja platintojai ir agentai arba tiesiogiai naudotojai, t. y. segtuvus gaminančios bendrovės.

(83)

Galiausiai reikia priminti, kad ŽSM gamintojų, tiekiančių Sąjungos rinkai, skaičius yra pakankamai nedidelis. Iš tiesų, be dviejų gamintojų ES, tėra vienas žinomas gamintojas Tailande, vienas Indijoje, ir keli Kinijoje (kuriems taikomos antidempingo priemonės, kaip paaiškinta pirmiau). Abu (Tailando ir Indijos) eksportuojantys gamintojai priklauso Honkonge įsikūrusioms bendrovėms – atitinkamai Wah Hing Stationary, ŽSM prekiautojui, turinčiam gamybos įmonę Kinijoje, ir World Wide Stationary, sudariusiam tiekimo susitarimą su Sąjungos pramonei priklausančiu platintoju Bensons.

(84)

Primenama, kad prieš keletą metų Sąjungos pramonė jau susidūrė su rimtais ekonominiais sunkumais, be kitų veiksnių taip pat ir dėl nesąžiningai parduodamų importuotų produktų, ir, kaip paaiškinta toliau, siekdama užtikrinti tolesnį egzistavimą turėjo restruktūrizuotis.

(85)

1995 m., kuomet buvo pateiktas pirmasis antidempingo skundas, Sąjungos pramonę iš tiesų sudarė du gamintojai: Austrijos bendrovė Koloman Handler GmbH ir Vokietijos bendrovė Robert Krause GmbH & Co. Šios dvi bendrovės ES ŽSM rinkoje veikė jau ilgą laiką, bet jų ekonominė padėtis tapo tokia bloga, kad jos abi bankrutavo. Robert Krause GmbH paskelbė bankrotą 1998 m., ją perėmusi bendrovė turėjo tai padaryti 2002 m., o Koloman Hander tapo nemoki 2001 m. Šias bendroves perėmė bendrovė SX Bürowaren Produktions- und Handels GmbH, kurią vėliau įsigijo bendrovė Ring Alliance Ringbuchtechnik GmbH (šioje peržiūroje ji yra pareiškėja).

(86)

Nuo to laiko veiklos struktūra buvo pakeista siekiant geriau konkuruoti visame pasaulyje, ypač svarbiausioje pareiškėjui rinkoje, t. y. ES rinkoje. Restruktūrizuojant buvo įsigyta gerai žinoma ŽSM prekiautoja Bensons, kurios bendrovės įkurtos Nyderlanduose, Singapūre, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

(87)

Tačiau pastangų, kurias dėjo pramonė, siekdama pagerinti savo padėtį, poveikis buvo mažesnis, nes teigiamą apsaugos nuo nesąžiningo importo priemonių poveikį sumažino absorbcijos ir priemonių vengimo veiksmai, kaip paaiškinta pirmiau. Todėl, nepaisant aiškaus pagerėjimo, ypač iki 2008 m., pramonės padėtis išliko pažeidžiama, kaip nurodyta tyrime, kurį atlikus nuspręsta pratęsti antidempingo priemonių taikymą Kinijai.

(88)

Dabartiniame tyrime daroma išvada, kad pastaraisiais metais Sąjungos pramonė vėl patiria materialinę žalą, kurią padarė Tailando kilmės importas dempingo kaina.

(89)

Restruktūrizavimo pastangomis Sąjungos pramonė įrodė, kad ji yra gyvybinga ir gali teikti nemažą dalį ES rinkai. Tačiau jai būtina papildoma ir veiksminga apsauga nuo importo iš visų šaltinių, kad jos padėtis vėl būtų tvirta ir tinkama. 2008 m.–TL laikotarpiu prarasta 60 darbo vietų, o pastaraisiais metais Sąjungos pramonė patyrė svarbių nuostolių. Nesiimant priemonių prieš nesąžiningai parduodamus importuotus Tailando produktus negalima atmesti tikimybės, kad pareiškėjas bus priverstas nutraukti savo veiklą ir gali būti prarasta daugiau nei 160 darbo vietų.

(90)

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog importas iš Tailando darė materialią žalą Sąjungos pramonei, o Sąjungos pramonė dėjo visas pastangas restruktūrizuotis ir gali konkuruoti rinkoje, kurioje importuoti produktai parduodami sąžiningai, daroma išvada, kad laikinųjų priemonių nustatymas iš Tailando importuojamiems ŽSM atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(91)

Inicijavus tyrimą penki importuotojai, įskaitant antrąjį Sąjungos gamintoją, pranešė apie save ir pateikė klausimyno atsakymą arba kitos informacijos. Šioms bendrovėms tyrimo laikotarpiu teko 75 % iš Tailando importuotų ŽSM.

(92)

Vienas iš minėtų importuotojų, kuriam tenka apie 20 % viso importo iš Tailando, nusprendė po tyrimo laikotarpio nutraukti veiklą, susijusią su ŽSM. Antrojo importuotojo ŽSM pardavimo apimtis per visą žalos tyrimo laikotarpį sumažėjo tris kartus ir sudarė tik nedidelę jo apyvartos dalį per TL (apie 1 %). Be to, ši bendrovė 2008 m. nustojo pirkti iš Tailando ir pasirinko ES platintoją. Todėl daroma išvada, kad dėl priemonių taikymo šių dviejų importuotojų padėčiai įtaka nebūtų daroma.

(93)

Kitas importuotojas, kuriam tenka mažiau nei 10 % viso importo iš Tailando, teigė, kad jei Tailandui būtų taikomos priemonės, jis neturėtų kito alternatyvaus pasiūlos šaltinio ir turėtų nutraukti su ŽSM susijusią veiklą. Šiuo atžvilgiu visų pirma reikia priminti, kad antidempingo priemonių tikslas nėra užkirsti importui kelią patekti į Sąjungos rinką, o leisti ir toliau importuoti, tik ne dempingo kainomis. Todėl šis importuotojas galėtų toliau importuoti ŽSM iš Tailando, nors reikėtų sumokėti antidempingo muitus, ir galėtų iš dalies arba visiškai perkelti sąnaudų padidėjimą savo naudotojams.

(94)

Tačiau pripažįstama, kad tai gali būti nelengva pasiekti atsižvelgiant į produkto kainų jautrumą ir iš kitų šalių, kaip antai Indijos, importuojamų produktų konkurenciją. Be to, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos struktūrą ir ribotą gamintojų skaičių pasaulyje, iš tiesų tikėtina, kad šis importuotojas susidurtų su sunkumais pasirinkti kitą pasiūlos šaltinį. Pažymėtina, kad bendrovės ŽSM pardavimo apimtis, palyginti su apyvarta, žalos tyrimo laikotarpiu sumažėjo nuo maždaug 40 % iki 25 % ir, dar svarbiau, atlikus tyrimą atskleista, kad su ŽSM susijusi veikla paskutiniaisiais metais buvo nuostolinga. Kitaip tariant, jau dabar abejojama dėl šio importuotojo verslo, susijusio su ŽSM, gyvybingumo.

(95)

Ketvirtasis importuotojas taip pat teigė, kad nustačius priemones jis turėtų liautis prekiauti ŽSM, nes nebeturėtų alternatyvių pasiūlos šaltinių. Tačiau šiuo atveju ŽSM pardavimas sudarė tik labai mažą bendrovės bendros apyvartos dalį per TL (su nagrinėjamuoju produktu buvo susijęs tik vienas darbuotojas), ir labai tikėtina, kad bendrovė galėtų toliau tęsti savo bendrą veiklą neprekiaudama ŽSM, jei nustačius priemones tai būtų neišvengiama.

(96)

Todėl daroma išvada, kad nors nustačius priemones iš tiesų būtų daromas neigiamas poveikis minėtų dviejų importuotojų padėčiai, tačiau tai nedarytų didelės įtakos bendrai jų ekonominei veiklai.

(97)

Paskutiniojo importuotojo padėtis yra mažiau aiški, nes maždaug pusė jo parduodamų ŽSM yra Tailando produktai (sudarantys didelę bendro Tailando kilmės ŽSM importo į ES dalį), o kita dalis pagaminta ES. Be to, nors bendrovė daugiausiai parduoda svirtinius arkinius mechanizmus, parduodami ŽSM sudaro reikšmingą bendrovės bendros apyvartos dalį (apie 15 %). Šis pardavimas taip pat laikomas labai svarbiu bendrovei, nes jos klientai paprastai pageidauja, kad tiekėjas tiektų viso asortimento produktus.

(98)

Todėl svarbi bendrovės veiklos dalis priklauso nuo ŽSM importo iš Tailando, ypač paprastesnių produktų, kurie yra būtini norint pasiūlyti viso asortimento produktus, o tai yra svarbi sąlyga siekiant išsaugoti pakankamai daug klientų. Bendrovės teigimu, nustačius bet kokias priemones gali kilti grėsmė jos veiklai apskritai ir gali būti prarasta apie 170 darbo vietų. Tačiau pažymėtina, kad tai visos bendrovės darbuotojų skaičius ir apskaičiuota, kad su ŽSM veikla susiję mažiau nei 30 darbuotojų.

(99)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pabrėžti, kad ši bendrovė pastaraisiais metais sugebėjo pagerinti savo padėtį ŽSM rinkoje – jos bendra rinkos dalis (importuotų produktų ir savos gamybos) žalos tyrimo laikotarpiu padidėjo nuo 9 % iki 15 %, nes ji pasinaudojo pigiu importu dempingo kaina.

(100)

Antra, gali būti teigiama, kad ši bendrovė galėjo (bent iš dalies) toliau importuoti iš Tailando, nors ir ne dempingo kaina, arba įvertinti priemones kaip galimybę padidinti gamybą ir (arba) gamybos pajėgumus bei jos pagamintų ŽSM pardavimo apimtį. Pati bendrovė pripažino šią galimybę, nors teigė, kad ji vis tiek turėtų smarkiai konkuruoti su Indijos produktais, kuriuos importuoja ne tik su Sąjungos pramone susijęs prekiautojas, bet ir kitos bendrovės.

(101)

Akivaizdu, kad bendrovė turėtų smarkiai konkuruoti su Indijos produktais, kurie per TL buvo tik šiek tiek brangesni už Tailando importą (+– 6 %). Tačiau, kol nenustatyta, jog Indijos importas vykdomas dempingo kaina, tai turėtų būti laikoma tik sąžiningos konkurencijos rezultatu.

(102)

Galiausiai, neigiamas Tailandui taikomų priemonių poveikis gali būti ribotas, jei būtų įmanoma pasiekti tam tikrą savos gamybos didinimo ir tolesnio tam tikro lygio importo (nors ir ne dempingo kaina) pusiausvyrą. Taip pat primenama, kad 75 % bendrovės apyvartos gaunama parduodant kitus produktus.

(103)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad laikinų priemonių nustatymas turėtų neigiamo poveikio tik paskutiniojo importuotojo (t. y. kito Sąjungos gamintojo) padėčiai, kuriam buvęs importas iš Tailando mažomis ir dempingo kainomis buvo labai naudingas; neigiamas poveikis daugiausia būtų daromas dėl konkurencijos su importu iš Indijos, kurio negalima laikyti nesąžininga konkurencija.

(104)

Vieno naudotojo klausimyno atsakyme atskleista, kad maždaug trys ketvirčiai jo pirktų ŽSM buvo importuoti iš kitų šalių nei Tailandas, o likutis daugmaž vienodai teko Sąjungos pramonei ir Tailandui.

(105)

Šis naudotojas teigė, kad nustačius priemones pasiūlos šaltiniai būtų riboti ir susidarytų monopolijos padėtis. Tai pagrįsta teiginiu, kad Sąjungos pramonė ir susijęs jos prekiautojas Bensons (Indijos produktų importuotojas), taptų neva vieninteliu pasiūlos šaltiniu Sąjungos rinkoje. Kai kurie importuotojai parėmė tuos pačius argumentus.

(106)

Šiuo atžvilgiu visų pirma pažymima, kad tai, jog tiekėjų skaičius Sąjungos rinkoje yra ribotas, nėra priežastis nenustatyti antidempingo priemonių, taikomų nesąžiningai prekybai. Iš tiesų laikoma, kad netaikant priemonių Sąjungos pramonė gali išnykti, o šiam gamintojui vis tiek tenka 25 % ES rinkoje parduodamų produktų ir jis gali tiekti specializuotus ir standartinius produktus ES. Todėl tai, kad pramonė ir toliau veiks rinkoje, taip pat atitiktų naudotojų interesus.

(107)

Antra, nepaisant priemonių nustatymo, neatmetama, kad importas iš Tailando, net jei jo apimtis sumažėtų, būtų toliau vykdomas Sąjungos rinkoje. Panašiai, kaip paaiškinta pirmiau, antrasis Sąjungos gamintojas gali taip pat išsaugoti arba išplėsti savo veiklą, susijusią su ŽSM.

(108)

Galiausiai, bus toliau vykdomas importas iš Indijos ir naudotojai, įskaitant vienintelį bendradarbiaujantį naudotoją, galės ir toliau gauti ŽSM iš šios šalies. Net jei susijęs Sąjungos pramonės tiekėjas sudaręs pasiūlos kontraktą su Indijos gamintojais, tai nereiškia, kad jis yra išskirtinis Indijos produktų importuotojas ir (arba) platintojas, greičiau priešingai. Iš tiesų kitos bendrovės taip pat platina Indijos ŽSM Sąjungos rinkoje ir naudotojai gali tiesiogiai pirkti ŽSM iš Indijos. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad maždaug du trečdalius Indijos eksporto į ES parduoda arba perka kitos bendrovės nei Bensons (su Sąjungos pramone susijęs prekiautojas).

(109)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importuojamiems Tailando kilmės ŽSM taikomos antidempingo priemonės veikiausiai neturės didelio neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(110)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamiems Tailando kilmės ŽSM nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių. Net jei priemonių nustatymas turėtų neigiamų pasekmių kito Sąjungos gamintojo, kuriam importas dempingo kaina anksčiau buvo palankus, padėčiai (žr. dalį apie importuotojus), laikoma, kad tai nepanaikina poreikio panaikinti neigiamą nesąžiningo importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(111)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(112)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos gamintojų patiriamai žalai pašalinti.

(113)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad taikant priemones Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies gamintojai pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. parduodama panašų produktą Sąjungoje kai nėra importo dempingo kainomis. Todėl preliminariai laikoma, kad 5 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo. Tai yra tokia pati procentinė dalis, kuri taikyta ankstesniuose tyrimuose dėl to paties produkto, ir nėra informacijos, kad pasikeitė susijusios aplinkybės ir kad toks lygis šiuo atveju būtų neadekvatus. Tuo remiantis apskaičiuota nežalinga Sąjungos gamintojų panašaus produkto kaina.

(114)

Tuomet, remiantis eksportuojančio Tailando gamintojo kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės importo kainos palyginimu su Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje per TL parduotų rūšių produktų nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Atlikus šį palyginimą gautas skirtumas išreikštas lygintų rūšių produktų vidutinės CIF importo vertės procentu. Apskaičiuotas žalos skirtumas viršijo dempingo skirtumą.

(115)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems Tailando kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam dempingo skirtumų dydžiui.

(116)

Taigi, žalos pašalinimo skirtumai, dempingo skirtumai ir siūlomos laikinojo antidempingo muito Tailandui normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

(117)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų nustatyti, kad išvados dėl muitų taikymo, padarytos pagal šį reglamentą, yra laikino pobūdžio ir negali būti pakartotinai svarstomos, nustatant galutinius muitus,