This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32011D0540
2011/540/EU: Commission Decision of 18 August 2011 on amending Decision 2007/589/EC as regards the inclusion of monitoring and reporting guidelines for greenhouse gas emissions from new activities and gases (notified under document C(2011) 5861) Text with EEA relevance
2011/540/ES: 2011 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės, susijusios su naujomis veiklos ir dujų rūšimis (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5861) Tekstas svarbus EEE
2011/540/ES: 2011 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės, susijusios su naujomis veiklos ir dujų rūšimis (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5861) Tekstas svarbus EEE
OL L 244, 2011 9 21, p. 1–34
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2012; netiesiogiai panaikino 32012R0601
21.9.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 244/1 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2011 m. rugpjūčio 18 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės, susijusios su naujomis veiklos ir dujų rūšimis
(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5861)
(Tekstas svarbus EEE)
(2011/540/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB (2), Direktyva 2008/101/EB (3) ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (4), ypač į jos 14 straipsnio 1 dalį ir į 24 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyva 2003/87/EB nustatyta Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ŠESD ATLPS); |
(2) |
pagal Direktyvos 2003/87/EB, iš dalies keistos Direktyva 2004/101/EB, Direktyva 2008/101/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009, 14 straipsnio 1 dalį Komisija priėmė Sprendimą 2007/589/EB, nustatantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires (5); |
(3) |
pagal Direktyvos 2003/87/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB, Direktyva 2008/101/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009, 24 straipsnio 3 dalį Komisija gali savo iniciatyva priimti išmetamo teršalų kiekio, susijusio su I priede nenurodyta veikla, įrenginiais ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, apskaitos ir jo ataskaitų teikimo gaires, jei ta apskaita ir ataskaitų teikimas gali būti vykdomi pakankamai tiksliai; |
(4) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (6), 3 straipsnį, Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/101/EB, Direktyva 2008/101/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 219/2009, 14 ir 24 straipsniai taikomi iki 2012 m. gruodžio 31 d.; |
(5) |
Direktyva 2009/29/EB nuo 2013 m. į ŠESD ATLPS įtraukiamos naujos veiklos ir dujų rūšys. Komisija turėtų priimti naujų veiklos ir dujų rūšių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires, atsižvelgdama į tai, kad numatoma nuo 2013 m. tokias veiklos ir dujų rūšis įtraukti į ŠESD ATLPS, o iki 2013 m. tokios veiklos ir dujų rūšys į ŠESD ATLPS gali būti įtrauktos vienašališkai; |
(6) |
todėl Sprendimas 2007/589/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
(7) |
šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2003/87/EB 23 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimas 2007/589/EB iš dalies keičiamas taip:
1. |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytą veiklą ir veiklą, kuriai ŠESD ATLPS taikoma pagal tos direktyvos 24 straipsnio 1 dalį, apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės išdėstytos šio sprendimo I–XIV ir XVI–XXIV prieduose. Aviacijos veiklos tonkilometrių duomenų apskaitos ir ataskaitų, teikiamų siekiant gauti leidimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 3e arba 3f straipsnį, gairės išdėstytos XV priede. Tos gairės grindžiamos minėtos direktyvos IV priede išdėstytais principais.“ |
2. |
Priedų sąrašas ir šie priedai iš dalies keičiami taip:
|
3. |
Pridedami šie priedai:
|
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2011 m. rugpjūčio 18 d.
Komisijos vardu
Connie HEDEGAARD
Komisijos narė
(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(2) OL L 338, 2004 11 13, p. 18.
(4) OL L 87, 2009 3 31, p. 109.
(5) OL L 229, 2007 8 31, p. 1.
(6) OL L 140, 2009 6 5, p. 63.
I PRIEDAS
Priedų sąrašas iš dalies keičiamas taip:
1) |
II priedo ir IV–XII priedų pavadinimai keičiami taip:
|
2) |
įterpiami tokie nauji XIX, XX, XXI, XXII, XXIII, ir XXIV priedų pavadinimai:
|
II PRIEDAS
I priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 skirsnyje pavadinimu „Įžanga“ žodžiai „II–XI ir XIII–XVIII prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XIII–XXIV prieduose“; |
2) |
2 skirsnio pavadinimu „Sąvokos“ įvadinėje dalyje žodžiai „II–XVIII prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XXIV prieduose“; |
3) |
4.3 skirsnis pavadinimu „Apskaitos planas“ iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
5 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5) |
6.3 skirsnio c punkto trečioje pastraipoje žodžiai „XVII ir XVIII“ pakeičiami „–XXIV“; |
6) |
7.1 skirsnio penktoje pastraipoje skaitmuo „XVIII“ pakeičiamas skaitmeniu „XXIV“; |
7) |
8 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
9 skirsnis papildomas šia devinta pastraipa: „Saugoma ši papildoma informacija, susijusi su pirminio aliuminio gamyba:
|
9) |
14.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip: 2 išnašos tekstas pakeičiamas taip: „Turi būti pildomas tik tuo atveju, jeigu įrenginiui reikia ataskaitos pagal EPRTR.“ |
10) |
pridedamas 14.8 skirsnis: „14.8. PIRMINIO ALIUMINIO GAMYBOS METU IŠMETAMO ANGLIES PERFLUORIDŲ KIEKIO ATASKAITA
|
III PRIEDAS
II priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
II priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
1 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant įrenginiuose vykdomos deginimo veiklos rūšių, išvardytų Direktyvos 2003/87/EB I priede ir apibrėžtų 3 straipsnio t punkte, išmetamas ŠESD ir apskaitant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų kitų veiklos rūšių, jei nurodyta šių gairių III–XI ir XVI–XXIV prieduose, degimo metu išmetamas ŠESD. Be to, pagal šį priedą apskaitomos deginimo procesų išmetamos ŠESD, kai tie procesai yra bet kurios veiklos rūšies, išvardytos Direktyvos 2003/87/EB I priede, dalis, jei netaikomas joks kitas šių gairių konkrečiai veiklos rūšiai skirtas priedas.“ |
3) |
2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
|
IV PRIEDAS
IV priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
IV priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
1 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Koksavimo krosnys gali būti dalimi plieno liejyklų, turinčių tiesioginę techninę jungtį su sukepinimo veikla bei su ketaus ir plieno gamybos, įskaitant nepertraukiamą liejimą, veikla, todėl įprastai dirbant vyksta intensyvūs energijos ir medžiagų mainai (pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų, kokso). Jei įrenginio leidimas, išduotas vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 4, 5 ir 6 straipsniais, aprėpia visą plieno liejyklą, o ne vien koksavimo krosnį, gali būti apskaitomas ir viso plieno liejyklos komplekso išmetamas CO2 kiekis taikant šio priedo 2.1.1 skirsnyje nurodytą masės balanso metodą.“ |
3) |
2.1.1 skirsnio b punkto „Anglies kiekis“ pirmoje pastraipoje „1 pakopa“ įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba IV–X prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:“. |
V PRIEDAS
V priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
V priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
1 skirsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Metalo rūdų apdeginimo, sukepinimo arba granuliavimo veikla gali būti sudedamąja plieno liejyklos veiklos dalimi ir būti tiesiogiai techniškai susijusi su koksavimo krosnimis bei ketaus ir plieno gamybos, įskaitant nepertraukiamą liejimą, veikla. Taigi įprastos eksploatacijos metu vyksta intensyvūs energijos ir medžiagų mainai (pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų, kokso, kalkakmenio). Jei įrenginio leidimas, išduotas vadovaujantis Direktyvos 2003/87/EB 4, 5 ir 6 straipsniais, aprėpia visą plieno liejyklą, o ne vien apdeginimo arba sukepinimo veiklą, gali būti apskaitomas ir plieno liejyklos komplekso kaip visumos išmetamas CO2 kiekis. Minėtais atvejais gali būti taikomas masės balanso metodas (šio priedo 2.1.1 skirsnis).“ |
3) |
2.1.1 skirsnio b punkto „Anglies kiekis“ pirmoje pastraipoje „1 pakopa“ įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba IV–X prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:“. |
VI PRIEDAS
VI priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
VI priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
1 skirsnis pakeičiamas taip:
|
3) |
2.1.1 skirsnio b punkto „Anglies kiekis“ pirmoje pastraipoje „1 pakopa“ įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba IV–X prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:“. |
VII PRIEDAS
VII priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
VII priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
2 skirsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Vykdant cemento gamybos veiklą, CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai šie:“. |
VIII PRIEDAS
VIII priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
VIII priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
|
IX PRIEDAS
IX priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
IX priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
|
X PRIEDAS
X priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
X priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
2 skirsnio pirmoje eilutėje išbraukiamas žodis „įrenginiuose“. |
XI PRIEDAS
XI priedo pavadinimas pakeičiamas taip:
XII PRIEDAS
XII priedo pavadinimas pakeičiamas taip:
XIII PRIEDAS
XVI priedo 3 skirsnio 3.1 poskirsnio pastraipos apie Pgautas pabaigoje po žodžių „pagal I–XII“ įterpiami žodžiai „ir XIX–XXIV priedus“.
XIV PRIEDAS
Pridedamas šis XIX priedas:
„XIX PRIEDAS
Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos veiklai taikomos gairės
1. RIBOS IR IŠSAMUMAS
Šiame priede pateiktos konkrečiai veiklai skirtos gairės taikomos gaminant natrio karbonatą ir natrio hidrokarbonatą, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, išmetamoms ŠESD.
2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS
Natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:
— |
degimo procesams naudojamas kuras, pvz., siekiant gauti karštą vandenį arba garus, |
— |
žaliavos (pvz., kalcinuojant kalkakmenį per ventiliaciją ištraukiamos dujos, kurios nenaudojamos saturavimui), |
— |
dujų atliekos, susidarančios plovimo arba filtravimo po saturavimo metu, kurios nenaudojamos saturavimui. |
2.1. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS
Kadangi anglis į natrio karbonatą ir natrio hidrokarbonatą patenka iš proceso žaliavos, proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekis turi būti skaičiuojamas pagal masės balanso metodą, pateikiamą 2.1.1 skirsnyje. Deginant kurą išmetamos ŠESD gali būti apskaitomos atskirai pagal 2.1.2 skirsnį arba į jas galima atsižvelgti taikant masės balanso metodą.
2.1.1. MASĖS BALANSO METODAS
Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kituose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuoti, išskyrus tuos taršos šaltinius, kurie apskaitomi pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį. Iš natrio karbonato gaminant natrio hidrokarbonatą sunaudotas CO2 kiekis laikomas išmestu. Apskaičiuojama taikant šią formulę:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C
kur:
— žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,
— produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose (1) ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,
— išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų skystu ir (arba) kietu pavidalu patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies monoksido,
— atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.
Tuomet skaičiuojama taip:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664
kur:
a) veiklos duomenys
Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui apskaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].
1 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.
3 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
4 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
b) anglies kiekis
1 pakopa
Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:
C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]
2 pakopa
Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.
3 pakopa
Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.
2.1.2. DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD
Deginant kurą išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą, nebent į jas atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal 2.1.1 skirsnį.
2.2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS
Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.
(1) Šiame masės balanso metode visas iš natrio karbonato pagamintas natrio hidrokarbonatas laikomas natrio karbonatu.“
XV PRIEDAS
Pridedamas šis XX priedas:
„XX PRIEDAS
Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai amoniako gamybos veiklai taikomos gairės
1. RIBOS IR IŠSAMUMAS
Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant amoniako gamybos, kuri nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, įrenginių išmetamas ŠESD.
Amoniako gamybos įrenginiai gali būti chemijos arba naftos perdirbimo pramonės integruotų įrenginių dalis, todėl tarp jų gali vykti intensyvūs energijos ir medžiagų mainai. CO2 gali būti išmetamas deginant kurą, taip pat jis gali išsiskirti iš kuro, naudojamo kaip proceso žaliava amoniako gamyboje. Daugelyje amoniako gamybos įrenginių gamybos proceso metu išsiskiriantis CO2 surenkamas ir naudojamas kitiems gamybos procesams, pvz., karbamidui gaminti. Toks surinktas CO2 apskaitomas taip pat kaip išmestas.
2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS
Amoniako gamybos įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:
— |
kuro deginimas, kad būtų tiekiama šiluma riformingo ar dalinės oksidacijos procesams, |
— |
kuras, naudojamas kaip amoniako gamybos (riformingo arba dalinės oksidacijos) proceso žaliava, |
— |
kitiems degimo procesams naudojamas kuras, pvz., siekiant gauti karštą vandenį arba garus. |
2.1. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS
2.1.1. DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD
Deginant kurą, kuris nenaudojamas kaip proceso žaliava, išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.
2.1.2. DEGINANT KURĄ, NAUDOJAMĄ AMONIAKO GAMYBOJE KAIP PROCESO ŽALIAVA, IŠMETAMOS ŠESD
Deginant kurą, kuris naudojamas kaip proceso žaliava, išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.
2.2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS
Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“
XVI PRIEDAS
Pridedamas šis XXI priedas:
„XXI PRIEDAS
Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai vandenilio ir sintezės dujų gamybos veiklai taikomos gairės
1. RIBOS IR IŠSAMUMAS
Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant vandenilio arba sintezės dujų gamybos, kuri nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, įrenginių išmetamas ŠESD. Jei vandenilio gamyba yra techniškai integruota į naftos perdirbimo gamyklą, tokio įrenginio veiklos vykdytojas vadovaujasi ne šio priedo, o atitinkamomis III priedo nuostatomis.
Vandenilio arba sintezės dujų gamybos įrenginiai gali būti chemijos arba naftos perdirbimo pramonės integruotų įrenginių dalis, todėl tarp jų gali vykti intensyvūs energijos ir medžiagų mainai. CO2 gali būti išmetamas deginant kurą, taip pat jis gali išsiskirti iš kuro, naudojamo kaip proceso žaliava.
2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS
Vandenilio arba sintezės dujų gamybos įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:
— |
kuras, naudojamas vandenilio arba sintezės dujų gamybos (riformingo arba dalinės oksidacijos) procese, |
— |
kitiems degimo procesams naudojamas kuras, pvz., siekiant gauti karštą vandenį arba garus. |
2.1. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS
2.1.1. DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD
Deginant kurą, kuris naudojamas ne kaip proceso žaliava vandenilio arba sintezės dujų gamyboje, o kitiems degimo procesams, išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.
2.1.2. DEGINANT KURĄ, NAUDOJAMĄ KAIP PROCESO ŽALIAVA, IŠMETAMOS ŠESD
Deginant kurą, naudojamą kaip proceso žaliava vandenilio gamyboje, išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal 2.1.2.1 skirsnyje pateiktą žaliavų skaičiavimu pagrįstą metodą. Sintezės dujų gamybos atveju naudojamas masės balanso metodas, pateiktas 2.1.2.2 skirsnyje. Jei tame pačiame įrenginyje gaminamas vandenilis ir sintezės dujos, veiklos vykdytojas gali pasirinkti atitinkamas abiejų gamybos procesų metu išmetamas ŠESD skaičiuoti pagal vieną masės balanso metodą, pateiktą 2.1.2.2 skirsnyje.
2.1.2.1. VANDENILIO GAMYBA
Deginant kurą, kuris naudojamas kaip proceso žaliava, išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal formulę
išmetamo CO2 kiekis = veiklos duomenys × išmetamųjų teršalų faktorius
kur:
— |
veiklos duomenys išreiškiami kaip grynasis energijos kiekis, gautas deginant kurą kaip proceso žaliavą [TJ], arba, jei naudojamas su mase arba tūriu susijęs išmetamųjų teršalų faktorius, kaip kuro, kuris yra proceso žaliava, kiekis [t arba Nm3], |
— |
išmetamųjų teršalų faktorius išreiškiamas kaip tonos CO2/TJ arba kaip tonos CO2/t arba CO2/Nm3 kuro, kuris yra proceso žaliava. |
Pakopoms taikomi tokie reikalavimai:
a) veiklos duomenys
Veiklos duomenys paprastai yra išreiškiami kaip ataskaitiniu laikotarpiu sunaudojamo kuro grynasis energijos kiekis [TJ]. Sunaudojamo kuro energijos kiekis apskaičiuojamas taikant šią formulę:
sunaudojamo kuro energijos kiekis [TJ] = sunaudojamo kuro kiekis [t arba Nm3] × grynasis šilumingumas [TJ/t arba TJ/Nm3]
Jei naudojamas su mase arba tūriu susijęs išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba t CO2/Nm3], veiklos duomenys išreiškiami kaip sunaudojamo kuro kiekis [t arba Nm3],
kur:
a1) sunaudojamo kuro kiekis
1 pakopa
Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 7,5 % tikslumu.
2 pakopa
Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 5,0 % tikslumu.
3 pakopa
Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 2,5 % tikslumu.
4 pakopa
Per ataskaitinį laikotarpį kaip proceso žaliava sunaudoto kuro kiekis [t arba Nm3], apskaičiuotas ne mažesniu kaip ± 1,5 % tikslumu.
a2) grynasis šilumingumas
1 pakopa
Taikomos I priedo 11 skirsnyje nustatytos kiekvienos kuro rūšies etaloninės vertės.
2a pakopa
Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies grynąjį šilumingumą, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.
2b pakopa
Komercinio kuro rūšių grynasis šilumingumas atitinka nurodytąjį kuro tiekėjo pateiktuose atitinkamo pirkimo dokumentuose, jei jis nustatytas remiantis pripažintais nacionaliniais ar tarptautiniais standartais.
3 pakopa
Tipišką kuro grynąjį šilumingumą įrenginyje, vadovaudamasis I priedo 13 skirsnio nuostatomis, išmatuoja veiklos vykdytojas, laboratorija, su kuria sudaryta sutartis, arba kuro tiekėjas.
b) išmetamųjų teršalų faktorius
1 pakopa
Taikomos šių gairių I priedo 11 skirsnyje nustatytos etaloninės vertės.
2a pakopa
Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai taiko konkrečios šalies išmetamųjų teršalų faktorius, atitinkamos valstybės narės praneštus naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.
2b pakopa
Veiklos vykdytojas kuro išmetamųjų teršalų faktorius nustato remdamasis vienu iš šių nustatytų pakaitinių matų:
— |
konkrečių naftos ar dujų rūšių tankio matavimu, įprastu, pvz., naftos perdirbimo arba plieno pramonėje, |
— |
konkrečių anglių rūšių grynuoju šilumingumu, |
bei, vadovaujantis I priedo 13 skirsnio nuostatomis, bent kartą per metus nustatyta empirine koreliacija. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam ji buvo nustatyta.
3 pakopa
Naudojamas konkrečios veiklos rūšies išmetamųjų teršalų faktorius [CO2/TJ arba CO2/t arba CO2/Nm3 žaliavos], apskaičiuotas pagal anglies kiekį naudojamame kure, nustatytą pagal I priedo 13 skirsnį.
2.1.2.2. SINTEZĖS DUJŲ GAMYBA
Kadangi kure, naudojamame kaip proceso žaliava, esančios anglies dalis atsiduria pagamintose sintezės dujose, išmetamų ŠESD kiekiui apskaičiuoti taikytinas masės balanso metodas.
Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kituose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuoti, išskyrus tuos taršos šaltinius, kurie apskaitomi pagal šio priedo 2.1.1 ir 2.1.2.1 skirsnius. Apskaičiuojama taikant šią formulę:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C
kur:
— žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,
— produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,
— išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies monoksido,
— atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.
Tuomet skaičiuojama taip:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664
kur:
a) veiklos duomenys
Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].
1 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.
3 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
4 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
b) anglies kiekis
1 pakopa
Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:
C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]
2 pakopa
Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.
3 pakopa
Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.
2.2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS
Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“
XVII PRIEDAS
Pridedamas šis XXII priedas:
„XXII PRIEDAS
Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos veiklai taikomos gairės
1. RIBOS IR IŠSAMUMAS
Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai taikomomis gairėmis vadovaujamasi apskaitant didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos, kuri nurodyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, metu išmetamas ŠESD. Jei tokia gamyba yra techniškai integruota į naftos perdirbimo gamyklą, tokio įrenginio veiklos vykdytojas vadovaujasi ne šiomis, o atitinkamomis III priedo nuostatomis, ypač apskaitydamas katalizinio krekingo metu išmetamas ŠESD.
Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos įrenginiai gali būti chemijos arba naftos perdirbimo pramonės integruotų įrenginių dalis, todėl tarp jų gali vykti intensyvūs energijos ir medžiagų mainai. CO2 gali būti išmetamas deginant kurą, taip pat jis gali išsiskirti iš kuro ar medžiagų, kurie naudojami kaip proceso žaliava.
2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS
CO2 taršos šaltiniai gali būti šiems procesams naudojamas kuras ir žaliavos:
— |
krekingas (katalizinis ir nekatalizinis), |
— |
riformingas, |
— |
dalinė arba visiška oksidacija, |
— |
panašūs procesai, kurių metu iš angliavandenilių žaliavoje esančios anglies išsiskiria CO2, |
— |
dujų atliekų ir fakelų deginimas, |
— |
kuro deginimas, kad būtų tiekiama šiluma pirmiau išvardytiems procesams. |
2.1. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS
Degimo procesų, kuriuose kuras nenaudojamas didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos cheminėms reakcijoms arba nesusidaro tokių reakcijų metu, pvz., kai kuras naudojamas procesui reikalingai šilumai arba elektros energijai gaminti, metu išmetamų ŠESD kiekis apskaitomas ir nurodomas ataskaitose pagal 2.1.1 skirsnį. Visais kitais atvejais didelio masto organinių cheminių medžiagų gamybos metu išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas naudojant masės balanso metodą, pateikiamą 2.1.2 skirsnyje. Visas kaminų išmetamose dujose esantis CO turi būti apskaitomas kaip CO2. Kompetentingai institucijai leidus, toks žaliavomis grindžiamas metodas, kaip pateikiamas II priede, atsižvelgiant į sektoriaus geriausią patirtį, gali būti naudojamas vietoj masės balanso metodo, jei veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad toks būdas yra ekonomiškesnis ir jo tikslumas yra lygiavertis.
2.1.1. DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD
Degimo procesų metu išmetamos ŠESD apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą. Jei dujų atliekos plaunamos įrenginyje ir to plovimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis nėra apskaičiuojamas masės balanso metodu pagal 2.1.2 skirsnį, jis turi būti apskaičiuojamas pagal II priedą.
2.1.2. MASĖS BALANSO METODAS
Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kituose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiuoti, išskyrus tuos taršos šaltinius, kurie apskaitomi pagal šio priedo 2.1.1 skirsnį. Apskaičiuojama taikant šią formulę:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) * konversijos koeficientas CO2/C
kur:
— žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,
— produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,
— išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba anglies monoksido,
— atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas neperžengiant įrenginio ribų.
Tuomet skaičiuojama taip:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava * anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai * anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai * anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai * anglies kiekisatsargų pokyčiai)) * 3,664
kur:
a) veiklos duomenys
Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].
1 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5,0 % neapibrėžtimi.
3 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
4 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
b) anglies kiekis
1 pakopa
Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje, toliau pateikiamoje lentelėje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:
C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]
Medžiagų, nenurodytų I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose, atveju veiklos vykdytojai gali anglies kiekį apskaičiuoti pagal stechiometrinį anglies kiekį grynojoje cheminėje medžiagoje ir tos cheminės medžiagos koncentraciją sąnaudų ir išeigos srautuose.
Lentelė
Etaloniniai išmetamųjų teršalų faktoriai (1)
Cheminė medžiaga |
Anglies kiekis (t C/t žaliavos arba t C/t produkto) |
Acetonitrilas |
0,5852 tC/t |
Akrilnitrilas |
0,6664 tC/t |
Butadienas |
0,888 tC/t |
Suodžiai |
0,97 tC/t |
Etilenas |
0,856 tC/t |
Etileno dichloridas |
0,245 tC/t |
Etilenglikolis |
0,387 tC/t |
Oksiranas |
0,545 tC/t |
Cianido rūgštis |
0,4444 tC/t |
Metanolis |
0,375 tC/t |
Metanas |
0,749 tC/t |
Propanas |
0,817 tC/t |
Propenas |
0,8563 tC/t |
Vinilchlorido monomeras |
0,384 tC/t |
2 pakopa
Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.
3 pakopa
Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.
2.2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS
Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“
(1) Žr. 2006 m. TIPK gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos.
XVIII PRIEDAS
Pridedamas šis XXIII priedas:
„XXIII PRIEDAS
Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai juodųjų ir spalvotųjų metalų gamybos arba apdorojimo veiklai taikomos gairės
1. RIBOS IR IŠSAMUMAS
Šiame priede pateikiamos gairės taikomos konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai juodųjų ir spalvotųjų metalų gamybos arba apdorojimo veiklai, išskyrus ketaus, plieno ir pirminio aliuminio gamybą.
2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS
Juodųjų ir spalvotųjų metalų gamybos arba apdorojimo įrenginiuose yra šie CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai:
— |
įprastas kuras (pvz., gamtinės dujos, anglys ir koksas, mazutas), |
— |
kitoks kuras (plastikai, pvz., iš perdirbamų baterijų, granuliuota (organinė) medžiaga iš smulkintuvų), |
— |
reduktoriai (pvz., koksas, grafito elektrodai), |
— |
žaliavos (pvz., kalkakmenio, dolomito ir anglies turinčių metalų rūdų ir koncentratų kalcinavimas), |
— |
antrinės žaliavos (pvz., metalo lauže esančios organinės medžiagos). |
2.1. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS
Įrenginiams, kuriuose naudojamo kuro arba žaliavų sudėtyje esanti anglis lieka produktuose arba kitoje gamybos, pvz., redukuojant metalų rūdas, išeigoje, taikomas masės balanso metodas (žr. 2.1.1 skirsnį). Įrenginiuose, kuriems tai netaikoma, degimo metu išmetamo CO2 ir proceso metu išmetamo CO2 kiekiai apskaičiuojami atskirai (žr. 2.1.2 ir 2.1.3 skirsnius).
2.1.1. MASĖS BALANSO METODAS
Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavos medžiagose, atsargose, produktuose ir kitose iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis, skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiuoti taikant šią formulę:
CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C
kur:
— žaliava [t C]: visas į įrenginio ribas patenkantis anglies kiekis,
— produktai [t C]: visas įrenginio ribas paliekančiuose produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis,
— išeinantys srautai [t C]: už įrenginio ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,
— atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.
Tuomet skaičiuojama taip:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664
kur:
a) veiklos duomenys
Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].
1 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.
3 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
4 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
b) anglies kiekis
1 pakopa
Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:
C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]
2 pakopa
Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.
3 pakopa
Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.
2.1.2. DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD
Vykstant degimo procesams spalvotųjų ir juodųjų metalų gamybos ir apdorojimo įrenginiuose išmetamos ŠESD, kurios neapskaitomos pagal masės balanso metodą, apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą.
2.1.3. PROCESO METU IŠMETAMOS ŠESD
Kiekvienos sunaudotos žaliavos rūšies CO2 kiekis apskaičiuojamas taip:
išmetamo CO2 kiekis = Σ veiklos duomenysproceso žaliava × išmetamųjų teršalų faktorius × konversijos koeficientas
kur:
a) veiklos duomenys
1 pakopa
Žaliavų ir proceso atliekų, naudojamų kaip proceso žaliava, kiekiai [t], apie kuriuos nepranešta pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį, ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 5,0 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Žaliavų ir proceso atliekų, naudojamų kaip proceso žaliava, kiekiai [t], apie kuriuos nepranešta pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį, ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
b) išmetamųjų teršalų faktorius
1 pakopa
Karbonatams apskaičiuoti naudokite toliau pateikiamoje lentelėje nurodytus stechiometrinius koeficientus:
Lentelė
Stechiometriniai išmetamųjų teršalų faktoriai
Karbonatas |
Koeficientas [t CO2/t Ca-, Mg- ar kitas karbonatas] |
Pastabos |
CaCO3 |
0,440 |
|
MgCO3 |
0,522 |
|
Bendrai: XY(CO3)Z |
Išmetamųjų teršalų faktorius = [MCO2 ]/{Y * [Mx] + Z *[MCO3 2-]} |
X= metalas Mx= X molekulinė masė, išreikšta [g/mol] MCO2 = CO2 molekulinė masė, išreikšta [g/mol] MCO3- = CO3 2- molekulinė masė, išreikšta [g/mol] Y= X stechiometrinis skaičius Z= CO3 2- stechiometrinis skaičius |
Šios vertės patikslinamos atsižvelgiant į naudojamos karbonatų medžiagos drėgmę ir priemaišų kiekį.
Proceso atliekoms ir kitoms žaliavoms, kurios nėra karbonatai, apie kuriuos nepranešta pagal šio priedo 2.1.2 skirsnį, konkrečiai veiklai taikomi koeficientai nustatomi pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas.
c) konversijos koeficientas
1 pakopa
Konversijos koeficientas 1,0.
2 pakopa
Konkrečiai veiklai taikomi koeficientai nustatomi vadovaujantis I priedo 13 skirsnio nuostatomis, nustatant anglies kiekį pagamintame aglomerate, šlake ar kitoje atitinkamoje išeigoje ir išfiltruotose dulkėse. Jei proceso metu pakartotinai naudojamos išfiltruotos dulkės, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, į jose esantį anglies kiekį [t] neatsižvelgiama.
2.2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS
Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.“
XIX PRIEDAS
Pridedamas šis XXIV priedas:
„XXIV PRIEDAS
Konkrečiai Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai pirminio aliuminio gamybos arba apdorojimo veiklai taikomos gairės
1. RIBOS IR IŠSAMUMAS
Šiame priede pateiktos konkrečiai veiklai skirtos gairės taikomos pirminio aliuminio gamybos arba apdorojimo veiklos, nurodytos Direktyvos 2003/87/EB I priede, įrenginių išmetamoms ŠESD.
Šiame priede yra nustatytos pirminiam aliuminiui lydyti naudojamų elektrodų gamybos metu išmetamų ŠESD apskaitos gairės, kurios taip pat taikomos atskiroms tokių elektrodų gamykloms.
2. IŠMETAMŲ ŠESD KIEKIO NUSTATYMAS
Pirminio aliuminio gamybos arba apdorojimo įrenginiuose yra šie ŠESD taršos šaltiniai ir sukėlikliai:
— |
kuras šilumai arba garams pagaminti, |
— |
anodų gamyba (CO2), |
— |
Al2O3 redukcija elektrolizės metu (CO2), kuri susijusi su elektrodų naudojimu, |
— |
natrio karbonato arba kitų karbonatų naudojimas dujų atliekoms plauti (CO2), |
— |
anodiniai efektai (PFC), įskaitant nenumatytą PFC išmetimą. |
2.1. IŠMETAMO CO2 KIEKIO SKAIČIAVIMAS
2.1.1. DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD
Deginant kurą išmetamos ŠESD, įskaitant kaminų dujų plovimą, apskaitomos ir nurodomos ataskaitose pagal II priedą, nebent į jas atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal 2.1.2 skirsnį.
2.1.2. MASĖS BALANSAS
Anodų gamybos ir naudojimo proceso metu išmetamos ŠESD apskaičiuojamos pagal masės balanso metodą. Taikant masės balanso metodą turi būti įvertinama visa žaliavose, atsargose, produktuose ir kituose maišant, formuojant, kepant ir perdirbant anodus, taip pat elektrolizei naudojant elektrodus iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis. Jei naudojami iš anksto sukepinti anodai, jų gamybą ir naudojimą galima apskaičiuoti atskirai pagal masės balanso metodą arba apskaičiuoti bendrai visą elektrodų gamybos ir naudojimo masės balansą. Sioderbergo (Søderberg) elektrolizės vonių atveju veiklos vykdytojas turi apskaičiuoti vieną bendrą masės balansą. Skaičiuojant masės balansą (tiek bendrą, tiek atskirus) išmetamųjų ŠESD kiekis per ataskaitinį laikotarpį nustatomas pagal toliau pateikiamą formulę:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (žaliava – produktai – išeinantys srautai – atsargų pokytis) × konversijos koeficientas CO2/C
kur:
— žaliava [t C]: visas į masės balanso ribas patenkantis anglies kiekis, pvz., derva, koksas, termoizoliacinė medžiaga iš kokso (angl. packing coke), įsigyti anodai,
— produktai [t C]: visas produktuose ir medžiagose, įskaitant šalutinius produktus, esantis anglies kiekis, patenkantis už masės balanso ribų, pvz., parduoti anodai,
— išeinantys srautai [t C]: už masės balanso ribų patenkantis, pvz., išmetamas į kanalizaciją, sąvartyną ar netenkamas dėl nuostolių, anglies kiekis. Išeinantys srautai neapima į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,
— atsargų pokyčiai [t C]: anglies atsargų padidėjimas masės balanso ribose.
Tuomet skaičiuojama taip:
išmetamo CO2 kiekis [t CO2] = (Σ (veiklos duomenysžaliava × anglies kiekisžaliava) – Σ (veiklos duomenysproduktai × anglies kiekisproduktai) – Σ (veiklos duomenysišeinantys srautai × anglies kiekisišeinantys srautai) – Σ (veiklos duomenysatsargų pokyčiai × anglies kiekisatsargų pokyčiai)) × 3,664
kur:
a) veiklos duomenys
Veiklos vykdytojas atskirai išanalizuoja ir praneša visų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų, pvz., dervos, kokso, termoizoliacinės medžiagos iš kokso (angl. packing coke), masės srautus į įrenginį ir iš jo, taip pat atitinkamus atsargų pokyčius. Jei masės srauto anglies dalis paprastai yra susijusi su energija (kuru), veiklos vykdytojas gali nustatyti ir masės balansui skaičiuoti naudoti atitinkamo masės srauto su energijos kiekiu susijusį anglies kiekį [t C/TJ].
1 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 7,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 5 % neapibrėžtimi.
3 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
4 pakopa
Ataskaitinio laikotarpio veiklos duomenys nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
b) anglies kiekis
1 pakopa
Sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekis gaunamas taikant I priedo 11 skirsnyje arba kituose šių gairių konkrečiai veiklai skirtuose prieduose išvardytus etaloninius kuro ar medžiagų išmetamųjų teršalų faktorius. Anglies kiekis nustatomas taip:
C kiekis [t/t arba TJ] = išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t arba TJ]/3,664 [t CO2/t C]
2 pakopa
Veiklos vykdytojas atitinkamai kuro rūšiai ar medžiagai taiko konkrečios šalies anglies kiekį, atitinkamos valstybės narės praneštą naujausioje nacionalinėje apskaitoje, pateiktoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui.
3 pakopa
Sąnaudų ar išeigos srautų anglies kiekis gaunamas pagal I priedo 13 skirsnio nuostatas dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės dalies juose nustatymo.
Anglies kiekį, jei tinka ir leidžia kompetentinga institucija, galima nustatyti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės analizės būdu, t. y. atimant išmatuotą žinomų komponentų (tokių kaip siera, vandenilis ir pelenai) kiekį iš bendro kiekio.
2.2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS
Taikomos I ir XII prieduose pateiktos matavimo gairės.
3. IŠMETAMO PFC KIEKIO NUSTATYMAS
Gaminant pirminį aliuminį išmetami PFC teršalai apima CF4 ir C2F6 teršalus, išreikštus CO2 ekvivalentais:
išmetamų PFC kiekis [t CO2(e)] = išmetamo CF4 kiekis [t CO2(e)] + išmetamo C2F6 kiekis [t CO2(e)]
Anglies dioksido ekvivalentai (t CO2(e)) apskaičiuojami pagal visuotinio atšilimo potencialo vertes, pateiktas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrojoje vertinimo ataskaitoje (1995 m. TKKK VAP vertė). Jos yra:
|
VAPCF4 = 6 500 t CO2(e)/t CF4 |
|
VAPC2F6 = 9 200 t CO2(e)/t C2F6 |
Visas išmetamųjų PFC teršalų kiekis apskaičiuojamas prie išmetamųjų teršalų, išmatuojamų dujotakiuose arba kaminuose (taškiniuose taršos šaltiniuose), kiekio pridedant nenumatytai išmestą PFC teršalų kiekį, kuris nustatomas pagal dujotakio surinkimo efektyvumą:
Išmetamų PFC teršalų kiekis (bendras) = išmetamų PFC teršalų kiekis (dujotakio)/surinkimo efektyvumas
Surinkimo efektyvumas išmatuojamas, kai nustatomi konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų faktoriai. Juos nustatant turi būti naudojamasi naujausiomis rekomendacijomis, nurodytomis TKKK 2006 m. gairių 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopoje.
CF4 ir C2F6 teršalai, išmetami per dujotakį arba kaminą, atsižvelgiant į naudojamas kontrolės technologijas, apskaičiuojami vienu iš toliau pateiktų metodų: A skaičiavimo metodas taikomas, kai registruojama anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną, o B metodas taikomas, kai registruojamas anodinio efekto viršįtampis.
A skaičiavimo metodas – nuolydžio metodas
Jei matuojama anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną, išmetamiems PFC teršalams apskaičiuoti naudojamos toliau pateikiamos formulės:
|
išmetamieji CF4 teršalai [t CO2(e)] = AEM × (NFCF4 /1 000) × GAl × VAPCF4 |
|
išmetamieji C2F6 teršalai [t CO2(e)] = išmetamieji CF4 teršalai × SDC2F6 ×VAPC2F6 |
kur:
AEM … anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną
NFCF4 … (1) išmetamųjų teršalų faktorius pagal nuolydžio metodą [(kg CF4/t pagaminto Al)/(anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną)]
GAl … pirminio aliuminio metinės gamybos kiekis [t]
SDC2F6 … C2F6 svorio dalis (t C2F6/t CF4)
kur:
Veiklos duomenys
a) pirminio aliuminio gamyba
1 pakopa
Pirminio aliuminio gamybos kiekis per ataskaitinį laikotarpį nustatomas mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Pirminio aliuminio gamybos kiekis per ataskaitinį laikotarpį nustatomas mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
b) anodinio efekto trukmė minutėmis (AEM)
Anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną išreiškiama anodinio efekto dažnį [vienos elektrolizės vonios anodinių efektų skaičius per dieną] padauginus iš vidutinės anodinio efekto trukmės [anodinio efekto trukmė minutėmis vienu panardinimu]:
AEM = dažnis × vidutinė trukmė
1 pakopa
Anodinio efekto dažnis ir vidutinė trukmė ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Anodinio efekto dažnis ir vidutinė trukmė ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
Išmetamųjų teršalų faktorius
CF4 išmetamųjų teršalų faktoriumi (išmetamųjų teršalų faktoriumi pagal nuolydžio metodą, NFCF4 ) išreiškiamas CF4 kiekis [kg]/vienai pagaminto aliuminio tonai/anodinio efekto minutei/elektrolizės voniai per dieną. C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriumi (svorio dalis SDC2 F6 ) išreiškiamas išmetamų C2F6 kiekis [t] kaip išmesto CF4 kiekio [t] proporcija.
1 pakopa
Naudojami konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, nurodyti 1 lentelėje.
1 lentelė
Konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, susiję su nuolydžio metodu
Technologija |
CF4 išmetamųjų teršalų faktorius (NFCF4 ) [(kg CF4/t Al)/(AE-Min/elektrolizės vonioje per dieną)] |
C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius (SDC2F6 ) [t C2F6/t CF4] |
Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (angl. Centre Worked Prebake, CWPB) |
0,143 |
0,121 |
Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (angl. Vertical Stud Søderberg, VSS) |
0,092 |
0,053 |
2 pakopa
Naudojami nuolatiniu arba pertraukiamu matavimu nustatyti konkrečių įrenginių CF4 ir C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriai. Šiems išmetamųjų teršalų faktoriams nustatyti turi būti naudojamasi naujausiomis rekomendacijomis, nurodytomis TKKK 2006 m. gairėse (2), 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopoje. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi.
Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai – pasikeičia anodinio efekto trukmės pasiskirstymas, pasikeičia kontrolinis algoritmas, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, arba pasikeičia anodinio efekto užbaigimo metodo pobūdis.
B skaičiavimo metodas – viršįtampio metodas
Jei matuojamas anodinio efekto viršįtampis, išmetamiems PFC teršalams apskaičiuoti naudojamos toliau pateikiamos formulės:
|
išmetamieji CF4 teršalai [t CO2(e)] = VĮK × (AEV/EN) × GAl × VAPCF4 × 0,001 |
|
išmetamieji C2F6 teršalai [t CO2-ekv] = išmetamieji CF4 teršalai × SDC2F6 ×VAPC2F6 |
kur:
VĮK … viršįtampio koeficientas („išmetamųjų teršalų faktorius“), išreikštas CF4 kilogramais/vienai pagaminto aliuminio tonai/vienam mV viršįtampio
AEV … vienos elektrolizės vonios anodinio efekto viršįtampis [mV], nustatomas kaip integralas (laikas × didesnė negu numatyta įtampa), padalytas iš duomenų rinkimo laiko (trukmės)
EN … aliuminio gamybos esamas našumas [%]
GAl … per metus pagaminamas pirminio aliuminio kiekis [t]
SDC2F6 … C2F6 svorio dalis (t C2F6/t CF4)
Veiklos duomenys
a) pirminio aliuminio gamyba
1 pakopa
Per ataskaitinį laikotarpį pagaminto pirminio aliuminio kiekis nustatomas mažesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Per ataskaitinį laikotarpį pagaminto pirminio aliuminio kiekis nustatomas mažesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
b) anodinio efekto viršįtampis
Terminu AEV/EN (anodinio efekto viršįtampis/esamas našumas) išreiškiamas vidutinis anodinio efekto viršįtampis [mV viršįtampis] atsižvelgiant į laiką ir esant vidutiniam esamam našumui [%].
1 pakopa
Tiek anodinio efekto viršįtampis, tiek esamas našumas ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi ne didesne kaip ± 2,5 % neapibrėžtimi.
2 pakopa
Tiek anodinio efekto viršįtampis, tiek esamas našumas ataskaitiniu laikotarpiu nustatomi ne didesne kaip ± 1,5 % neapibrėžtimi.
Išmetamųjų teršalų faktorius
CF4 išmetamųjų teršalų faktorius („viršįtampio koeficientas“ VĮK) išreiškiamas kaip CF4 kiekis [kg] vienai pagaminto aliuminio tonai/vienam viršįtampio milivoltui [mV]. C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriumi (svorio dalis SDC2F6 ) išreiškiamas išmetamas C2F6 kiekis [t] kaip išmesto CF4 kiekio [t] proporcija.
1 pakopa
Konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai nurodyti 2 lentelėje.
1 lentelė
Konkrečių technologijų išmetamieji teršalų faktoriai, susiję su viršįtampio aktyvumo duomenimis
Technologija |
CF4 išmetamųjų teršalų faktorius [(kg CF4/t Al)/mV] |
C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius [t C2F6/t CF4] |
Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (angl. Centre Worked Prebake, CWPB) |
1,16 |
0,121 |
Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (angl. Vertical Stud Søderberg, VSS) |
Netaikoma |
0,053 |
2 pakopa
Naudojami nuolatiniu arba pertraukiamu matavimu nustatyti konkrečių įrenginių CF4 [(kg CF4/t Al)/mV] ir C2F6 [t C2F6/t CF4] išmetamųjų teršalų faktoriai. Šiems išmetamųjų teršalų faktoriams nustatyti turi būti naudojamasi naujausiomis rekomendacijomis, nurodytomis TKKK 2006 m. gairėse (2), 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopoje. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi.
Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai – pasikeičia anodinio efekto trukmės pasiskirstymas, pasikeičia kontrolinis algoritmas, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, arba pasikeičia anodinio efekto užbaigimo būdas.
(1) Jei naudojamos skirtingos elektrolizės vonios, galima taikyti skirtingus NF.
(2) Tarptautinis aliuminio institutas; The Aluminium Sector Greenhouse Gas Protocol; 2006 m. spalio mėn.; JAV Aplinkos apsaugos agentūra ir Tarptautinis aliuminio institutas; Protocol for Measurement of Tetrafluoromethane (CF4) and Hexafluoroethane (C2F6) Emissions from Primary Aluminum Production; 2008 m. balandžio mėn.